Dauguma interneto naudotojų mano, kad reikia papildomai rūpintis saugumu internete. Tik 6 proc. yra įsitikinę, kad internetas yra pakankamai saugus. Norėdami apsisaugoti, internautai daugiausia pasikliauja antivirusinėmis programomis, tačiau mažiau rūpinasi privatumu socialiniuose tinkluose. Tai parodė TEO užsakymu bendrovės „Norstat LT“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos interneto vartotojų tyrimas.

Vartotojai palyginti mažai dėmesio skiria socialiniams tinklams: savo privatumą ir asmens duomenis juose saugo šeši iš dešimties besinaudojančiųjų internetu. Tik kas trečias interneto vartotojas saugumo sumetimais internete vengia skelbti savo nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Tarp vyresnių klasių moksleivių ir studentų vos vienas iš dešimties, norėdamas būti saugus internete, neskelbia savo nuotraukų ir vaizdo įrašų. Be to, kas ketvirtoje šeimoje apie saugų elgesį internete su vaikais nėra kalbamasi.

Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis vartotojų, norėdami saugiai naršyti internete, pasikliauja antivirusine programa. Tai populiariausia saugumo priemonė, ja naudojasi aštuoni iš dešimties internautų.

Bendrovės TEO interneto saugumo ekspertų vertinimu, vartotojai turėtų daugiau dėmesio skirti savo elgesiui internete ir privatumui saugoti. Tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai labiau rūpinasi kompiuterinės įrangos saugumu ir žymiai mažiau dėmesio skiria asmens duomenų ir privatumo apsaugai.

„Moksleiviai ir kiti interneto vartotojai aktyviai naudojasi naujausiomis socialinių tinklų galimybėmis: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais internete, tačiau ne visada žino, kaip išsaugoti privatumą. TEO, kaip didžiausia šalyje interneto paslaugų teikėja, rūpinasi saugiu naujųjų interneto technologijų naudojimu. Dalijamės naujausiomis žiniomis ir kuriame tam skirtas paslaugas,“ – teigia „Saugesnio interneto“ projekte dalyvaujančios bendrovės TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

Siekdami atkreipti jaunų žmonių dėmesį į saugaus elgesio internete svarbą, TEO darbuotojai organizuoja susitikimus su šalies mokyklų bendruomenėmis. Jų metu diskutuojama apie tai, kokie pavojai gali tykoti internete ir kaip jų išvengti. Bendrovė taip pat prisideda rengiant edukacinę medžiagą šia tema.

TEO privatiems interneto klientams taip pat teikia paslaugą „Interneto apsauga“, kuri saugo kompiuterius nuo virusų ir įsilaužimų, šnipinėjimo programų. Ji taip pat užtikrina saugų naršymą, naudojimąsi socialiniais tinklais, el. bankininkyste, el. prekybos svetainėmis bei leidžia tėvams valdyti internete vaikų praleidžiamą laiką ir jų naršomus puslapius.

Daugelis bendrovių personalo informacinio saugumo mokymus vykdo išnaudodamos vidinius IT departamentus, užuot samdydamos išorinį IT konsultantą arba šią užduotį patikėdamos vidiniams personalo atrankos ir plėtros skyriams.

Šią išvadą priėjo tarptautinės analitinės bendrovės „B2B International“ specialistai, kartu su „Kaspersky Lab“ atlikę viso pasaulio bendrovių apklausą „Global corporate IT security risks 2013“. Apklausa taip pat parodė, kad 4 iš 5 vidinių saugumo incidentų, vykusių bendrovėse dažniausiai per pastaruosius 12 mėnesių, buvo susiję su darbuotojų veikla.

Daugelis bendrovių mano, kad supažindinti personalą su rizikomis IT saugumo srityje ir būdais jų išvengti turi bendrovės IT departamentas, nors jo pagrindinės funkcijos nesusijusios su darbuotojų švietimu. Papildomas krūvis turi įtakos darbo našumui: apklausos dalyviai teigė, kad IT departamentas paprastai neturi laiko mokyti darbuotojus. Išeitis iš šios situacijos – samdyti išorinį IT konsultantą, turintį mokymų patirties. Tačiau šia galimybe naudojosi tik 12 proc. apklaustų bendrovių.

Didžiausias procentas bendrovių, kuriose personalo mokymus vykdo IT departamentas, yra Artimųjų Rytų šalyse (73 proc.), Japonijoje (72 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (71 proc.). Išorinį IT konsultantą dažniausiai samdo Lotynų Amerikos (16 proc.) bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono bendrovės.

Švietimo svarbą pripažįsta absoliuti bendrovių dauguma, tik 4 proc. apklaustųjų visame pasaulyje pranešė, kad jų bendrovėse nepraktikuojamas IT saugumo mokymas. Tačiau korporatyvinio švietimo kokybė lieka abejotina – darbuotojų žinios apie kibernetines grėsmes tiesiogiai susijusios su IT saugumo bendrovių politikos vykdymu ir bendru apsaugos nuo kibernetinių grėsmių lygiu. Apie 39 proc. apklausos dalyvių pranešė, kad jų bendrovių darbuotojai ne visada laikosi informacinio saugumo taisyklių.

Nors darbuotojai gali puikiai žinoti apie IT grėsmes, sėkmingų kibernetinių atakų galimybės lieka labai didelės, todėl būtina naudoti inovatyvius apsaugos sprendimus bendrovės IT infrastruktūros saugumui užtikrinti. Tokiu sprendimu gali tapti „Kaspersky Endpoint Security for Business“, kurio funkcijos leidžia efektyviai valdyti bendrovės IT infrastruktūrą.

Papildoma informacija:
http://www.kaspersky.com.

Informacijos apie sprendimus Lietuvoje galima rasti platintojo tinklalapyje
www.kaspersky.lt

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), atlikęs 2013 m. pabaigoje paskelbtų „Eurobarometro“ tyrimo „Kibernetinis saugumas“ rezultatų analizę, nustatė, kad nepaisant deklaruojamo susirūpinimo saugumu, Lietuvos interneto naudotojai vis dar neskiria pakankamai dėmesio saugiam elgesiui internete.
„Eurobarometro“ duomenys parodė, kad lietuviai, lyginant su kitų ES valstybių interneto naudotojais, dažniau nerimauja dėl įvairių kibernetinių nusikaltimų grėsmių, kylančių naudojantis internetu: 66 proc. teigia nerimaujantys dėl asmens duomenų vagystės ir neteisėto jų panaudojimo, pvz. apsiperkant internetu (ES vidurkis – 52 proc.), 63 proc. nerimauja dėl pavojaus tapti sukčiavimo su kredito kortelių arba bankiniais duomenimis auka (ES – 49 proc.), 59 proc. bijo, kad gali būti įsilaužta į jų asmeninę socialinio tinklo ar elektroninio pašto paskyrą (ES – 45 proc.) ir kt.
Kita vertus, asmeniškai su elektroniniais nusikaltimais teigia susidūrę mažiau Lietuvos interneto naudotojų, nei vidutiniškai ES: 23 proc. interneto naudotojų teigia gavę apgavikiškų e. laiškų ar telefono skambučių, prašančių prieigos prie kompiuterio, prisijungimo vardų, asmeninių duomenų (ES vidurkis – 32 proc.), 8 proc. teigia, kad buvo įsibrauta į asmeninę socialinio tinklo paskyrimą ar e. pašto dėžutę (ES vidurkis – 12 proc.), taip pat 8 proc. teigia susidūrę su apgaule perkant prekes internete, kuomet prekės buvo nepristatytos arba pristatytos suklastotos, nekokybiškos prekės (ES vidurkis – 10 proc.), 2 proc. teigia tapę sukčiavimų su kreditinės kortelės arba bankininkystės duomenimis auka (ES vidurkis – 7 proc.), 2 proc. teigia asmeniškai nukentėję dėl tapatybės vagystės, kuomet buvo pavogti ir neteisėtai panaudoti jų asmens duomenys (ES vidurkis – 7 proc.).
Šie neatitikimai leidžia daryti prielaidą, kad dalis Lietuvos interneto naudotojų, nepaisant deklaruojamo susirūpinimo dėl kibernetinių grėsmių, dažnu atveju neatpažįsta realiai jiems iškylančių saugumo internete problemų.
Lietuviams būdingas pasitikėjimas savo gebėjimais sėkmingai vykdyti internete veiklas, susijusias su piniginių lėšų tvarkymu: 77 proc. interneto naudotojų (ES vidurkis – 70 proc.) teigia pasitikintys savo gebėjimais naudotis internetine bankininkyste bei apsipirkti internete, 31 proc. teigė neturintys jokių nuogąstavimų dėl internete atliekamų piniginių operacijų saugumo (ES vidurkis – 23 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad tik 42 proc. Lietuvos interneto naudotojų, nerimaudami dėl savo saugumo internete, naudoja priešvirusinę programinę įrangą (ES vidurkis – 46 proc.), 26 proc. teigia neatidarantys iš nepažįstamų siuntėjų gautų el. laiškų (ES vidurkis – 40 proc.), 23 proc. teigia vengiantys pateikti savo asmens duomenis interneto svetainėse (ES vidurkis – 34 proc.), 27 proc. teigia besilankantys tik tose interneto svetainėse, kurios yra jiems žinomos ir patikimos (ES vidurkis – 32 proc.), 14 proc. teigia skirtingose interneto svetainėse naudojantys skirtingus slaptažodžius (ES vidurkis – 24 proc.). Šie interneto naudojimo įpročiai rodo, kad Lietuvos interneto naudotojai saugiam elgesiui internete skiria mažiau dėmesio, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, ir internete elgiasi nepakankamai saugiai.
Tyrimo duomenimis, lietuviai gana aktyviai naudojasi internetu – 52 proc. gyventojų naršo internete kasdien (ES vidurkis – 54 proc.), 63 proc. – bent kartą per savaitę ir dažniau (ES vidurkis – 67 proc.). Augant interneto naudotojų skaičiui ir į virtualią erdvę persikeliant vis didesniam įvairių veiklų ir operacijų spektrui, potencialios žalos dėl neatsakingo interneto naudotojų elgesio mastai taip pat nuolat auga.

Daugiau informacijos apie tyrimo duomenis:
2013 m. Eurobarometro apklausa kibernetinio saugumo klausimais – ataskaita <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_404_en.pdf>
Lietuvos interneto naudotojų elgesio internete saugumas <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_404_fact_lt_en.pdf>

Šiandien greitkelyje Vilnius-Kaunas, netoli Žiežmarių, atidengtas pirmasis naujas kelio informacinis stendas, kuris ragins vairuotojus valdyti pyktį vairuojant ir keliuose elgtis draugiškiau.

Kelio stendą išrinko visuomenė, o tokių kelio stendų įrengimas šalia kelių ar miestų gatvėse yra didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos pykčio mažinimo keliuose kampanijos „Nulis pykčio“ dalis. Kelio stendas „Įsijunk šypseną“ įrengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Šio informacinio kelio stendo atsiradimas šalies keliuose yra privataus verslo ir ministerijos sinergijos rezultatas. Esu tikras, kad šis gyventojų išrinktas ženklas prisidės prie saugesnių kelionių, padės supykusiems vairuotojams nusiraminti bei paskatins šalies keliuose elgtis mandagiau“, – kalbėjo Vladislav Kondratovič, Lietuvos Respublikos Susisiekimo viceministras.

„Tikiu, kad pamatęs tokį kelio stendą, kiekvienas vairuotojas įsijungs šypseną, neberodys blogų emocijų, net jei ir bus suerzintas kito eismo dalyvio. Taip priartėsime prie kultūringesnės ir mandagesnės emocinės aplinkos Lietuvos keliuose ir gatvėse. Už tokio stendo atsiradimą jau du kartus balsavo visuomenė – apklausoje Lietuvos vairuotojai pasakė, kad jie patiria pyktį ir patys neretai pyksta vairuodami Lietuvos keliuose, o vėliau viešame balsavime išrinko kelio stendą, kuris jiems atrodo sužadintų geriausias emocijas kelyje. Mums beliko tik kartu su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija įrengti šiuos stendus“, – sakė Raimondas Geleževičius, šį rugsėjį startavusios kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys.

„Šį rudenį pradėję spręsti pykčio Lietuvos keliuose problemą, prisiėmėme ir atsakomybę už draugiškesnės vairuotojų kultūros ugdymą. Todėl tikimės, kad išvydę pirmąjį „Įsijunk šypseną“ kelio stendą gyventojai jį atpažins ir bus draugiški kitiems eismo dalyviams“, – teigė jis.

R. Geleževičius pridūrė, kad ateityje – pokalbiai su didžiausių miestų savivaldybėmis dėl šių ženklų pastatymo miestų gatvėse, taip pat gyventojų balsavimas sudarant Lietuvos pykčio keliuose žemėlapį.

Pirmasis socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ informacinis stendas šiandien atidengtas kelio A1 Vilnius-Kaunas aikštelėje, ties nusukimu į Žiežmarius. Kiti du nauji „Įsijunk šypseną“ ženklai įrengiami Aukščiausioje Vilnius-Klaipėda automagistralės vietoje ir Panevėžio-Šiaulių A9 kelio 66,1 kilometre. Šią vietą yra pamėgę jaunavedžiai šventinėms fotosesijoms.

„Lietuvos draudimo“ inicijuotą kampaniją „Nulis pykčio“ remia Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Eismo dalyviams bus saugiau, kai Lietuvos keliuose stovės mandagumą ir geras emocijas skatinantis informacinis stendas. Todėl džiaugiamės prisidėdami prie iniciatyvos, kuri mažina pykčio apraiškas, primena, kad agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių bei skatina saugų eismą šalies keliuose“, – teigė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Naujojo ženklo, skatinančio nusišypsoti, o ne pykti prie vairo, rinkimai buvo atviri visuomenei. Juose gyventojai balsavo ir iš 6 pasiūlytų dizaino variantų išrinko tą, kuris, daugumos nuomone, geriausiai prisidės mažinant pykčio lygį Lietuvos keliuose. Iš viso balsavime dalyvavo 5,6 tūkst. gyventojų. Kelio stendą „Įsijunk šypseną“ uždarame profesionalių dizainerių konkurse sukūrė prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė.

„Kurdama šį pyktį keliuose mažinantį ženklą, prisiminiau saugaus eismo taisyklę –  šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Iš frazės „Įsijunk žibintus“ gimė linksmas bei neužgaulus ženklo komunikacijos tonas „Įsijunk šypseną“. O tamsiai rožinė informacinio ženklo spalva išsiskiria iš kitų Lietuvos keliuose pastatytų ženklų, todėl bus matoma ir atkreips vairuotojų dėmesį“, – sakė G. Lisauskaitė.

Prieš pradėdamas „Nulis pykčio“ kampaniją „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą, kuris atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Nacionalinį vairuotojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2013 metų pirmą pusmetį atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1,1 tūkst. vairuotojų visoje Lietuvoje.

Kitais metais (lygiai po penkių mėnesių) sukaks dešimt matų, kai Lietuva tapo NATO nare. Pabrėžiama, kad ši organizacija mums užtikrino mūsų dar nepatirtą maksimalų saugumą.

Tačiau kai kurių kaimyninių valstybių požiūris į mus ir elgesys keičiasi lėčiau, nei mes norėtume, todėl net ir dabar tik 17,4 proc. mūsų šalies gyventojų jaučiasi visiškai saugūs. O štai du trečdaliai apklaustųjų saugūs jaučiasi tik iš dalies, dar 12,8 proc. apskritai jaučiasi nesaugūs. Šią informaciją sužinome iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos rezultatų.
Kartu domėjomės ir kaip respondentai vertina šiandieninę Lietuvos kariuomenę. Paaiškėjo, kad maždaug pusė apklaustųjų mūsų kariuomenę vertina teigiamai, daugiau nei trečdalis – neutraliai, o vertinančių neigiamai nėra daug – 11 proc.

Ar šiuo metu jaučiatės saugus ir ar, jūsų nuomone, Lietuva šiuo metu yra saugi nuo išorinių grėsmių? (proc.)

Iš dalies: dabartiniame pasaulyje niekas negali jaustis visiškai saugus    68,8
Taip, Lietuva saugi ir aš saugus    17,4
Ne, nesaugi ir aš nesaugus    12,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1

Kaip jūs vertinate šiandieninę Lietuvos kariuomenę? (proc.)

Teigiamai    49,2
Neutraliai    36,4
Neigiamai    11
Nežinau / neturiu nuomonės    3,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 23–25 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Lietuvoje stiprinamos IT profesionalų kibernetinio saugumo kompetencijos. UAB BAIP, viena iš pirmaujančių kritinės informacinių technologijų (IT) infrastruktūros įmonių Baltijos regione, kviečia į pirmąją šalyje tokio pobūdžio kibernetinio saugumo konferenciją „Kibernetinė gynyba Lietuvoje 2013“.

„Nors kibernetinių atakų mastas, dinamika, žala organizacijoms per pastaruosius metus intensyviai auga, visuomenė vis dar yra prastai informuota, nesuvokia IT sistemų saugumo svarbos. IT saugos specialistams taip pat trūksta metodų, priemonių ir praktinių apibrėžimų, kad jie galėtų tinkamai organizuoti saugą ir efektyviai gintis“, – teigia Gytis Umantas, UAB BAIP generalinis direktorius.

Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra (angl. – European Network and Information Security Agency, ENISA) 2013 m. spalio mėnesį yra paskelbusi pirmuoju visuotiniu kibernetinio saugumo mėnesiu. Visoje Europoje ta proga vyksta renginiai, skirti kibernetinio saugumo populiarinimui, visuomenės švietimui, požiūrio į kibernetines grėsmes formavimui bei dalinimuisi gerosiomis kibernetinio saugumo praktikomis.

Spalio 25 d. sostinės viešbutyje „Radisson Blu Vilnius“ vyksiančios konferencijos „Kibernetinė gynyba Lietuvoje 2013“ tikslas – paskatinti visuomenės sąmoningumą kibernetinio saugumo atžvilgiu ir pagerinti Lietuvos IT saugos specialistų pasiruošimą tinkamai reaguoti į kibernetines atakas. Tikimasi idėjų kalvėmis ir neformaliais susitikimais prisidėti prie verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus atstovų bendruomenės, kuri galėtų sustiprinti tiek organizacijų, tiek nacionalinį saugumą, vystymosi.

Konferencijoje dalyvaus pranešėjai iš Lenkijos, Vengrijos, Rytų Afrikos ir Lietuvos, kurie kvies dalyvius pažvelgti į kibernetinio saugumo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Jie pristatys praktiškai veikiančias prioritetines priemones saugai organizuoti, pagrįstas JAV  gynybos departamento, slaptųjų tarnybų, FTB patirtimi kibernetinėje gynyboje (“Critical Security Controls”), demonstruos technologijas, skirtas rizikos valdymui, įrašų analizei, nutolusių prieigų (sesijų) prie IT resursų stebėjimui ir kt. Iš Briuselio bus transliuojama kibernetinių atakų simuliacija, pavaizduosianti įvairaus pobūdžio atakas iš abiejų barikadų pusių: įsilaužėlio ir atakos užsakovo bei saugos komandos nario. Bus aiškinami būdai, kaip nuo tokių atakų apsisaugoti. Praktinės sesijos metu dalyviai bus mokomi tinkamai reaguoti įvykus kibernetinio saugumo incidentui.

Vienas renginio svečių – tarptautinės NRD komandos narys, Norway Registers Development East Africa Ltd. saugumo specialistas ir auditorius Sebastian Marondo, sukaupęs patirtį dirbdamas tiek privačiame sektoriuje, tiek su vyriausybiniais bei įvairiais Jungtinių Tautų organizacijų projektais JAV, Tanzanijoje, Kenijoje, Ugandoje, Danijoje.

„Kartu su S. Marondo rugpjūtį organizavome kibernetinio saugumo konferenciją Rytų Afrikoje, Morogoro mieste. Tuomet BAIP tapo auksiniu rėmėju, mūsų kibernetinės saugos komandos specialistai taip pat įsitraukė, dalinosi savo patirtimi su dalyviais. Rytų Afrikos konferencija sulaukė didelio pasisekimo. Pastebėjimus, kad Lietuvoje tokių praktinių iniciatyvų trūksta, jau girdėjome ir vasario mėnesį, kai organizavome mokymus IS saugos įgaliotiniams. Atsižvelgę į tai, nutarėme suorganizuoti „Kibernetinė Gynyba Lietuvoje 2013“, sako Dr. Vilius Benetis, NRD CS direktorius ir BAIP kibernetinės saugos grupės vadovas.

Konferencijos zonoje taip pat vyks neformalus savanoriškas Kibernetinio saugumo ekspertų forumo (KSEF) susitikimas, organizuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos. Anot organizatorių, nuspręsta abu renginius daryti po vienu stogu skatinant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą kuriant saugesnę elektroninę erdvę Lietuvoje. KSEF metu bus keičiamasi ekspertų nuomonėmis apie kibernetinio saugumo aktualijas ES kontekste.

Konferenciją organizuoja tarptautinė NRD kibernetinės saugos specialistų komanda (NRD Cyber Security Team), Lietuvoje veikianti per UAB BAIP. Komanda bendradarbiauja su visomis Lietuvos tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimų grupėmis (CERT), nuo 2008 metų LR Krašto apsaugos ministerijos kvietimu dalyvavo rengiant Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo strategiją ir iki šiol vykdo projektus, padedančius įgyvendinti Elektroninės informacijos saugos plėtros 2011-2019 m. programą. Kartu su pasaulinės Informacinių sistemų audito ir valdymo asociacijos ISACA Tanzanijos padaliniu kuria patariamąją Tanzanijos Nacionalinės kibernetinės saugos programą ir planuoja ją įgyvendinti viešajame bei privačiame sektoriuose. Komanda taip pat prisideda prie tarptautinių mokslinių metodinių leidinių ruošimo – “Transforming  Cybersecurity: Using COBIT® 5“ (ISACA), „Responding to Targeted Cyberattacks“ (ISACA), COBIT adaptacijos Lietuvoje.

Planuojama, kad konferencijoje dalyvaus apie 100 Lietuvos IT specialistų, daugeliui jų seminaras bus nemokamas. Tokią galimybę jiems suteikė renginio rėmėjai – tarptautinės kompanijos IBM, Lumension ir Qualys.
A

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių bumas apėmė ne tik privačių vartotojų, bet ir verslo segmentą – vis daugiau pasaulio ir Lietuvos įmonių investuoja į išmaniuosius įrenginius. KPMG ekspertai pastebi, kad mobiliųjų įrenginių naudojimas verslui atveria daugiau galimybių, tačiau kartu kelia vis didesnių grėsmių saugumui.

Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG ekspertai pristatė studiją „Mobiliųjų įrenginių saugumas: nuo rizikos link pajamų“, kurioje apžvelgė pagrindines versle naudojamų mobiliųjų įrenginių saugumo tendencijas ir grėsmes. Tyrime pabrėžiama, kad verslo įmonių, kuriose įprastus kompiuterius keičia išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, skaičius auga, kuriama vis daugiau įvairios verslo programinės įrangos mobiliesiems įrenginiams. Be to, darbdaviai vis labiau toleruoja, kad darbuotojai darbo tikslams naudoja asmeninius išmaniuosius įrenginius.

Nors mobilumas versle atveria daug galimybių, tačiau KPMG kartu su „Forrester Research“ atlikta Šiaurės Amerikos ir Europos įmonių vadovų apklausa parodė, kad įmonės įžvelgia ir išmaniųjų prietaisų keliamas grėsmes saugumui.

Verslininkai labiausiai susirūpinę dėl duomenų saugumo išmaniojo prietaiso vagystės ir netekties atveju (net 75 proc. respondentų šį variantą pažymėjo kaip itin aktualų), jiems nerimą kelia ir tai, kaip užtikrinti veiksmingą duomenų apsaugos prevenciją mobiliuosiuose įrenginiuose (72 proc.), kaip suderinti apsaugos sistemas su skirtingomis mobiliosiomis platformomis (63 proc.), kaip atskirti verslo tikslams ir privačiam naudojimui skirtą turinį (58 proc.), kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškos programinės įrangos (53 proc.) ir kaip užtikrinti, kad vartotojai laikytųsi mobiliųjų įrenginių naudojimo taisyklių (52 proc.),.

„Daugumai Lietuvos įmonių mobiliųjų įrenginių naudojimas tampa būtinybe, nes įmonės, kurios skiria daug dėmesio mobiliųjų technologijų inovacijoms, pasiekia geresnių verslo rezultatų, padidina darbo našumą. Kita vertus, mobiliosios technologijos taip pat sukuria ir naujų grėsmių – pavyzdžiui, duomenų nutekėjimo ir praradimo rizika ypač didelė, kai mobilusis telefonas yra skirtas verslo tikslams – konfidencialios, svarbios bei intelektinės informacijos praradimas gali turėti skaudžių pasekmių ir pakenkti įmonės reputacijai“, – teigė „KPMG Baltics“ informacinių technologijų sektoriaus patarėjas Maksimilian Prilepskij.

KPMG ir „Forrester Research“ vadovų apklausa taip pat atskleidė, kad per ateinančius dvylika mėnesių pagrindinis prioritetas mobiliųjų technologijų srityje įmonėms bus saugumo lygio didinimas (57 proc. respondentų), aukštesnis apsaugos lygis ne biure esantiems mobiliesiems įrenginiams (51 proc.), interneto prieigą turinčių išmaniųjų telefonų (48 proc.) ir planšetinių kompiuterių (47 proc.) skaičiaus didinimas.

KPMG studijoje pastebima, kad dėl kylančių grėsmių saugumui atsiranda vis didesnė mobiliųjų įrenginių saugumo sprendimų paklausa. Pirmiausia, tai yra verslo niša telekomunikacijų operatoriams ir IT paslaugų bendrovėms, kurios siūlo verslo poreikiams adaptuotus saugumo sprendimus.

„Mobiliųjų technologijų taikymas versle reikalauja didelio klientų ir paslaugų teikėjų tarpusavio pasitikėjimo. Todėl telekomunikacijų bendrovėms ir mobiliųjų technologijų paslaugų teikėjams svarbu ne tik užtikrinti klientų duomenų saugumą ir privatumą, bet ir didinti ryšių bei verslo skaidrumą“, – pažymėjo Maksimilian Prilepskij.

Anksčiau kvietimą į vakarėlį buvo galima gauti asmeniškai arba telefonu, o dabar sparčiai besivystančios technologijos suteikia galimybę surengti renginį „Facebook“ tinkle ir iš ten išsiųsti kvietimą draugams. Paaugliai, rengiantys vakarėlius, kol namie nėra tėvų, dažnai naudojasi tokiais būdais.

„Facebook“ leidžia daug greičiau ir paprasčiau sukviesti svečių, tačiau, be artimų draugų, į vakarėlį gali užsukti ir nepažįstamųjų. Jei renginio „Facebook“ organizatorius išsirinko tokius konfidencialumo nustatymus, kai kiekvienas norintis gali prisijungti prie renginio, į vakarėlį gali susirinkti daugybė nekviestų svečių. Nerimą tėvams kelia tai, kad paaugliai dažnai sąmoningai kviečia visus be išimties siekdami platesnio visuomeninio pripažinimo. Galų gale namie susirenka daug nepažįstamų žmonių, o tai gali būti gana rizikinga.

Tėvai riziką gali sumažinti pasinaudoję šiais būdais:

1.Draugaukite su savo vaiku ir socialiniuose tinkluose. Tai padės geriau suprasti atžalą, jo interesus, draugus, taip pat ir kontroliuoti veiksmus. O vaikas, suvokdamas, kad jo veiksmai „Facebook“ tinkle gali būti stebimi tėvų, nedarys skubotų veiksmų.

2.Katu su vaiku aptarkite galimus padarinius. Prieš palikdami jį vieną namuose pasikalbėkite apie atsargumo ir saugumo taisykles.

3.Ir svarbiausia – pademonstruokite savo technologinį išprusimą. Kompiuteryje įjunkite tėvų kontrolę iš valdymo paketo Kaspersky Internet Security 2013. Tai padės išvengti neatsargių vaiko veiksmų ir nepageidaujamo asmeninės informacijos platinimo internete.

Egzistuoja 10 proc. tikimybė, kad per ateinantį dešimtmetį ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektai patirs esminių gedimų, o jų nuostoliai sieks 250 mlrd. JAV dolerių.

Praėjusių savaičių įvykiai Lietuvoje paaštrino vis dažnesniu politinės darbotvarkės klausimu tampančią kibernetinio saugumo problemą. Kibernetinės atakos prieš interneto naujienų portalą „Delfi“ privertė prisiminti ir praėjusių metų vasario atakas prieš Lietuvos banką bei sukėlė abejonių, ar pastarųjų savaičių puolimas nebuvo lengva treniruotė prieš artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Taigi kiek Lietuva pajėgi apsiginti ir ar suvokiame kibernetinių atakų grėsmę?
Išpuolis prieš „Delfi“ buvo paremtas vadinamųjų DDoS (“Distributed Denial of Service”) atakų banga, kai iš apkrėstų kompiuterių sudaromas zombių tinklas (“botnet”) ir tam tikras objektas atakuojamas milžinišku duomenų srautu. „Teo“ atstovų teigimu, dauguma užkrėstų kompiuterių, kurių IP adresus pavyko atsekti, buvo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, nors portalas buvo pultas iš net 60-yje šalių esančių kompiuterių. Vis dėlto kibernetinės atakos pasižymi anonimiškumu, nes atsekti pradinį atakų šaltinį beveik neįmanoma.

Pasaulinė bėda

2007-ųjų kibernetiniam puolimui prieš Estiją buvo pasitelkta apie milijoną užkrėstų kompiuterių, bet viso to išpuolio centras taip ir nebuvo aptiktas. Tris savaites trukęs puolimas laikomas pirmuoju tokio tipo išpuoliu prieš kitą valstybę. Sutariama, kad Estijos atvejis laikytinas tokio lygio kibernetinių atakų precedentu: jį tyrinėja ir mokslininkai, ir karo strategai.
Kalbėdamas apie šiuolaikines kibernetinio karo galimybes, saugumo analitikas TJ O‘Connoras teigia, kad vienas žmogus gali įvykdyti tokio lygmens kibernetinį karą, kokį mes įsivaizdavome įmanomą tik organizuojamą žvalgybos ar didelių nusikalstamų jėgų. Todėl, nepaisant neaiškaus galimo ryšio tarp programišių ir tam tikrų valstybių, kibernetinės atakos tampa ypač klastingu ginklu tiek dėl neaptinkamo šaltinio, tiek dėl masiškumo.
„Newsweek“ apžvalgininko Michaelo Moynihano žiniomis,  artėjant pirmojo Persijos įlankos karo pabaigai technologijų žurnalistas Johnas Gantzas paskleidė melagingą žinią apie Irake paskleistą JAV spausdintuvo mikroschemoje paslėptą virusą, kuris neva neutralizavo priešlėktuvinę Saddamo Husseino gynybą ir taip padėjo amerikiečių kariuomenei prasilaužti.
Vis dėlto tai, kas dar prieš dvidešimtmetį atrodė tik šmaikštus juokas, šiandien tampa rimtu geopolitiniu instrumentu: 2008 m. kilus konfliktui ir karinei intervencijai, prieš Gruzijos gynybos sistemas paraleliai buvo panaudota būtent kibernetinė ataka. Todėl prognozuojama, kad karo veiksmai ateityje neapsieis be milžiniško kibernetinio puolimo, kuriuo bus siekiama sutrikdyti valstybės institucijų, ir ypač gynybos srities, funkcionavimą.

Trys kibernetinio kenkimo tipai

Iš tiesų kibernetinės grėsmės plinta itin sparčiai. Dar 1990-aisiais programišiai kenkėjiška, bet nebūtinai piktybine veikla užsiėmė savo malonumui. M.Moynihano nuomone, šiandien visi programišiai turi savo veiksmų motyvus. Ši veikla tapo nelegaliu, bet dėl to, kad sunku susekti, gana pelningu ir saugiu pinigų šaltiniu šios srities profesionalams.
Krašto apsaugos ministerijos vyriausiojo patarėjo kibernetinio saugumo klausimais Vytauto Butrimo teigimu, egzistuoja trys pagrindinės kibernetinio saugumo grėsmės. Pirmoji – kibernetiniai nusikaltimai: anoniminėms grupuotėms nėra svarbus taikinys, jų veiklos tikslas yra finansinis pasipelnymas. Antrasis tipas – “haktyvistai”, kuriems svarbiausias tam tikras idėjinis tikslas, o ne piniginė nauda. Ir pati pavojingiausia grėsmė – valstybių ar tam tikrų grupuočių noras pakenkti kitoms šalims. Valstybės turi pakankamai pinigų ir laiko kruopščiai paruošti tokioms atakoms, o dėl nesusekamumo tokia veikla tampa itin patraukli nedraugiškoms valstybėms.
Internete laisvai prieinami nemokami kenkėjiški kodai, kuriuos galima naudoti, prekiaujama ir įvairioms kibernetinėms atakoms skirtais įrankiais. Teigiama, kad prieš lietuvišką interneto portalą nukreiptą zombių tinklą internete buvo galima išsinuomoti už maždaug šimtą dolerių. Tačiau bendrų tarptautinių taisyklių ir reguliavimo trūkumas neleidžia užkirsti tam kelio.
Autoritetingo tarptautinių konfliktų analitinio centro „International Institute for Strategic Studies“ vadovo Johno Chipmano teigimu, kibernetinio karo klausimu esame pasiekę tokį pat intelektinį lygį, kokį ir 1950-aisiais atominio karo atžvilgiu. Kitaip tariant, puolantieji visada yra vienu žingsniu priekyje, o besiginantieji tesugeba reaguoti į ad hoc situacijas.

Europą sunerimti privertė statistika

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šių metų vasarį dalyvaudama Miuncheno saugumo konferencijoje, atkreipė dėmesį į kibernetinio saugumo klausimą, kuris, pasak jos, nebėra vien tik NATO kompetencija. Europos Sąjungoje vis aktualesnė tampa tiek valstybės ir institucijų, tiek asmens duomenų apsauga.
Šių metų vasarį buvo pateikta ES kibernetinio saugumo strategija, kurioje išdėstoma vizija, kaip užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams ir atakoms vykdyti. Kadangi interneto vartotojai vis labiau pasitiki elektronine erdve ir  neįvertinę kylančių grėsmių į internetą perkelia vis daugiau asmeninės informacijos, ES ypatingą dėmesį žada skirti elektroniniams nusikaltimams, ypač susijusiems su duomenų nutekinimu, mažinti.
Tokį poreikį diktuoja statistika: nuo 2009 m. per metus kibernetinių atakų pasaulyje padaugėjo 93 proc., o 2011 m. šis rodiklis šoktelėjo dar 44 proc. NATO duomenimis, vien Didžiojoje Britanijoje per metus dėl šių atakų patiriama 30 mlrd. svarų sterlingų žalos. Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, egzistuoja 10 proc. tikimybė, kad per ateinantį dešimtmetį ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektai patirs esminių gedimų, o jų nuostoliai sieks 250 mlrd. JAV dolerių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos kibernetinis saugumas jau kelis kartus buvo patekęs į rimtą pavojų: kibernetinės atakos prieš vieną didžiausių naujienų portalų privertė tiek valdžios, tiek verslo atstovus susirūpinti savo informacijos apsauga. Tuo tarpu šalies universitetai išleidžia pirmuosius diplomuotus kibernetinio saugumo specialistus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultetą šiemet baigs pirmoji informacijos ir informacinių technologijų saugos magistrantų laida. Studentai per dvejus mokslo metus įgavo ne tik sistemų ir tinklų saugos metodų, bet ir kriptografijos, etiško įsilaužimo technologijų, nusikaltimų tyrimo elektroninėje erdvėje, vadybos ir kitokių reikalingų žinių. Specialistai paruošti ne tik techniškai prižiūrėti informaciją, bet ir valdyti jos apsaugą iš vadybinės pusės.

„Plataus profilio kibernetinio saugumo srities specialistų poreikis atsirado jau gerokai anksčiau ir šiuo metu vis didėja. Atskiri su IT sauga susiję moduliai mūsų universitete dėstomi jau 10 metų, o prieš trejus metus pradėjome informacijos ir informacinių technologijų saugos magistrų studijų programos įgyvendinimą,“ – sakė VGTU mokslo prorektorius Antanas Čenys.

Anot VGTU informacinių sistemų katedros docento Nikolajaus Goranino, kibernetinio saugumo įgaliotinius jau turi dauguma stambių valstybinių institucijų, tačiau dažnai darbuotojams trūksta platesnio požiūrio ir specifinių žinių. Privatus sektorius kibernetinėms atakoms pasiruošęs geriau.

„Yra kelios įmonės, dirbančios vien šioje srityje, pavyzdžiui, „Critical Security“. Visi bankai, didieji prekybos tinklai, mobilaus ryšio operatoriai turi kibernetinio saugumo specialistus. Kitoms įmonėms vertėtų susimąstyti, kokius pavojus kartu su galimybėmis atneša IT technologijos ir investuoti į šią sritį,“ – kalbėjo Nikolaj Goranin.

VGTU – vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse patekęs į „QS pasaulio universitetų 2012/13 m. reitingą“. Tai viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, siekianti tapti technikos ir inžinerijos mokymo bei tyrimų lydere Baltijos šalyse. Pagal tarptautinio išorinio audito „QS Stars“ standartus VGTU trijose srityse – studijų, infrastruktūros ir inovacijų – skirti aukščiausi, penkių žvaigždučių, įvertinimai.

Tai, ką pastaruoju metu matau šalies keliuose, priverčia nusišypsoti. Ši isteriška šypsena – tik saviapgaulė organizmui, kad nepradėčiau nervindamasis žudyti savo pilkųjų ląstelių. Jos man dar reikalingos bei, sako, neatsistato. Suprantu, kad šiomis mintimis nepakeisiu pasaulio. Bet jei bent vienas vairuotojas susimąstys apie tai, ką jis daro kelyje, jausiuos pasiekęs didžiulę pergalę.

„Antraeilininkas“ – kas jis? Vairuojantis pilietis, kuris tik dėl jam vienam žinomų priežasčių neketina užleisti antrosios juostos, nors pirmoji juosta yra laisva.

Važiuodamas gatvėje mėgstu stebėti aplinką. Čia identifikavau keletą antraeilininkų tipažų:

Suprakaitavusi, sėdynės atlošo prie vairo prispausta bei į jį nagais įsikabinusi vairuotoja, kuriai stresas vien tik pagalvoti, kad teks sėsti prie automobilio vairo;
Karštai telefonu diskutuojantis pilietis, kuriam jau pokalbio pradžioje dingo, bet kokie su realybe susiję pojūčiai;
Kietuolis „kelių gaidelis“ kuriam ne lygis važiuoti pirmąja juosta. Jis šventai įsitikinęs, kad visatoje specialiai jam galioja kiti dėsniai. Praleidžia tik tuos, kurie vairuoja žymiai brangesnius automobilius nei jo;
Teisuolis, kuris šventai įsitikinęs, kad važiuojant maksimaliu leistinu greičiu gali rinktis, bet kurią juostą;
Ir žinoma, pensininkas, kuris jau seniausiai dėl garbaus amžiaus nebegali adekvačiai reaguoti į aplinką. Jam iš principo turėtume dėkoti, kad bent jau nepainioja kelio pusės, kuria judėti.

Taip, jau matau daugybę pasipiktinusiųjų, nesutinkančių su šiuo požiūriu, nekantraujančių pareikšti savo nuomonę komentaruose. Tikrai žinau jūsų atsakymą. Žinoma, keliai pirmojoje juostoje gerokai prastesni. Bet jūs važiuojate antrąja juosta net tuomet, kai pirmoji akivaizdžiai geresnės būklės. Savanaudišką važiavimą pateisindami savo teisėmis ir savitu kelių eismo taisyklių interpretavimu, pamirštate, kad egzistuoja ir nerašytos – mandagumo ir paslaugumo kelyje taisyklės.

Savo pasirinkimą būti „vienam kelyje“ galite vadinti demokratija. Tik neretai užmirštate, kad demokratija, skirta tik išskirtinai sau, pavirsta į anarchiją.

Eismas kelyje vyksta pagal aiškiai išdėstytas taisykles. KET 125 punktas teigia: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Ignoruodami jį, ne tik patys pažeidžiate taisykles, tačiau ir priverčiate jas pažeidinėti kitus vairuotojus, apvažiuojant jus iš dešinės pusės.

Sveikinčiau policijos iniciatyvą, kuo dažniau organizuoti akcijas, kurių metu būtų „medžiojamas“ savanaudiškas važiavimas, nusižengiant tokiems iš pažiūros nereikšmingiems taisyklių punktams. Būtent iš tų nereikšmingų smulkmenų susideda bendra vairavimo kultūra, kuria kartais stebimės svečiuodamiesi Vakarų valstybėse.

Lietuvos miestuose įsibėgėjant šventiniam maratonui vis daugiau restoranų, kavinių, barų ir klubų prisideda prie socialinės akcijos „Mūsų stalo Pilotas“, skirtos mažinti tragiškų nelaimių dėl vairavimo apsvaigus skaičių ir kurti naujas šventimo mieste tradicijas. Į barą ar kavinę užsukusi kompanija, kviečiama išsirinkti savo stalo Pilotą – žmogų, pasiryžusį tą vakarą nevartoti alkoholio ir padėti savo draugams saugiai pasiekti namus.

Atsidėkodami už parodytą rūpestį, draugai gali padėti savo Pilotui laimėti iš tiesų intriguojantį prizą – skrydį oro balionu. Jiems tereikia papuošti Pilotą akcijos ženkleliu, visiems drauge nusifotografuoti ir nusiuntus nuotrauką, balsuoti už ją socialiniame tinkle „Facebook“.

Akcijos sumanytojų teigimu, Lietuvos gyventojams vairavimas apsvaigus vis dar nėra tabu. Net ir pasiryžęs atsisakyti alkoholio bičiulis dažnai patiria stereotipinį aplinkinių spaudimą. Tam, kad šventinių susitikimų metu būtų to išvengta, reikia parodyti pavyzdį ir suteikti tam tinkamą formą.

„Laikas prieš iš po didžiųjų metų švenčių pasirinktas todėl, kad į rizikos grupę tuomet papuola žymiai daugiau žmonių – net ir tie, kurie paprastai nesėda prie vairo išgėrę. Juk šventiniai draugų, kolegų ar bendramokslių susitikimai vyksta ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis“, – dėsto Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas. Pasak jo, akcijos lipdukais pažymėti kavinės ir barai – teigiamas signalas kovoje su vairavimu apsvaigus. Tikimasi, kad taip pat pilietiškai prie akcijos jungsis ir didžiųjų miestų gyventojai.

Vien per 11 šių metų mėnesių Lietuvos keliuose neblaivūs vairuotojai sukėlė 255 eismo įvykius, kuriuose žuvo 25 ir buvo sužeistas 351 žmogus. Iš viso per šį laikotarpį išaiškino 11 267 neblaivius vairuotojus.

„Mūsų stalo Pilotas“ vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Prie akcijos norintys prisijungti restoranai, barai, kavinės ir klubai kviečiami rašyti el. paštu info@susiprask.lt.