66 proc. Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios. Dažniausiai tokią jų savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

„Nors paprastai finansinį saugumą gyventojai sieja su didesne savo šeimos gerove ir santaupomis, beveik pusė moterų pažymėjo, kad atviresnis pokalbis su partneriu ar sutuoktiniu padėtų joms pasijausti finansiškai saugesnėmis, – komentuoja tyrimą „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. – 40 proc. apklaustųjų minėjo, kad su partneriu visai nesikalba apie finansus arba, aptardami šiuos reikalus, nėra iki galo atviri. Tad planuojant šeimos finansus partneriai nėra lygiaverčiai, ir dažniausiai finansinio planavimo nuošalyje lieka moteris“.

„Visuomenėje ypač gajūs stereotipai – vyrai tradiciškai laikomi šeimos maitintojais, finansinių sprendimų priėmėjais, o moterys, statistiškai gaunančios mažesnį darbo užmokestį, yra nušalintos nuo finansinių šeimos sprendimų, – sako Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė. – Didėjant pajamoms, išsilavinimui, amžiui ar vaikų skaičiui, vyrai jaučiasi finansiškai saugiau. Tuo tarpu nei vienas iš šių objektyvių veiksnių nesustiprina moterų saugumo jausmo“.

Pasak M. Jusiaus, tokio šeimos finansinių sprendimų modelio ydingumas ypač atsiskleidžia nelaimės atveju. Moteris, menkai anksčiau dalyvavusi finansinių sprendimų priėmime, sunkiai prisitaiko prie staigių pokyčių. „Mes tai matome kiekvieną dieną, siūlydami finansinės apsaugos sprendimus ir mokėdami išmokas nelaimės atveju. 90 proc. pernai mirusių apsidraudusiųjų „Swedbank Life Insurance“ buvo vyrai – pastebime, kaip sudėtinga iki tol šeimos finansų planavime nedalyvavusioms moterims tapti šeimos finansų strategėmis ir rūpintis įsipareigojimų vykdymu“.

Pasak Margaritos Jankauskaitės, jeigu į šeimos finansų planavimą lygiomis teisėmis įsitrauktų abu partneriai nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų, šeima galėtų geriau įvertinti savo finansinę būklę bei sprendimų poreikį. „Europoje vis daugiau finansų sprendimų priima moterys ir tai vertinama kaip didelė pridėtinė vertė šeimai. Finansų planavime būtina dalyvauti abiems partneriams, nes du šeimos globėjai ir maitintojai gali tiksliau suplanuoti šeimos finansinį saugumą ilguoju laikotarpiu ir priimti tvirtesnius, labiau pagrįstus sprendimus“, – komentuoja M. Jankauskaitė.

Mindaugas Jusius atkreipia dėmesį, kad į finansinės ateities planavimą ypač svarbu lygiaverčiai įsitraukti abiems partneriams, kai šeima turi įsipareigojimų – 30 proc. žmonių apklausoje minėjo, jog turi bendrų įsipareigojimų (paskolų, lizingu įsigyti turto). „Tokioje situacijoje nelaimė gali smogti dar skaudžiau – nes tuomet partneriui, dažniausiai moteriai, reikia dar ir padengti įsipareigojimus. Norime paskatinti žmones planuoti savo finansinę ateitį, domėtis įvairiais finansų apsaugos sprendimais ir atkreipti dėmesį, kad turto pardavimas ar skolinimasis, ką tyrime gyventojai įvardino, kaip išeitį nelaimės atveju, nėra tinkamas būdas spręsti pajamų sumažėjimą, ir daro šeimą dar labiau nesaugesne“, – sakė „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius.

Vairuotojams sunku pastebėti nakties metu dešinėje arba kairėje kelio pusėje einančius pėsčiuosius, nes jie patenka į periferinio matymo lauką. Automobilio vairuotojas pirmiausia stebi kelią priešakyje.

Kuo didesnis atstumas taip pėsčiojo ir artėjančio automobilio, tuo vairuotojui lengviau pastebėti pėsčiąjį, nes labiau tikėtina, kad jis pateks į vairuotojo matymo lauką. Pėsčiojo apranga taip pat yra labai svarbi – ryškių spalvų drabužiai atspindi daugiau šviesos ir gali net iki dešimt kartų sumažinti nelaimingo atsitikimo tikimybę.*

„Siekiant išvengti nelaimės, vairuotojas pirmiausia turi pastebėti pėsčiąjį, tada įvertinti pavojų ir tinkamai sureaguoti, pavyzdžiui, staigiai stabdyti. Esant puikioms oro sąlygoms ir gerai vairuotojo savijautai važiuojant kiek mažesniu nei 100 km/h greičiu automobiliui sustabdyti užtenka penkių sekundžių”, – aiškina „Renault” vairavimo mokyklos direktorius. „Vairuotojo nuovargis, kalbėjimas telefonu, lietus ar netgi vietovės tipas gali reikšmingai pailginti šį laiką ir stabdymo kelią.”

Penkios sekundės yra laiko tarpas per kurį automobilis gali nuvažiuoti maždaug 85 metrus, iš kurių 40 metrų sudaro laikas nuo pėsčiojo pastebėjimo iki stabdymo pradžios. Kiti 45 metrai yra reikalingi sustoti automobiliui.

Tyrimas parodė, kad 45 proc. vairuotojų, važiuojančių 90 km/h greičiu laiku nepastebės pėsčiojo, dėvinčio tamsius drabužius ir einančio dešiniąją kelio puse. Kai pėsčiasis yra kairėje kelio pusėje šis skaičius išauga iki 95 proc. Kai yra dėvimi ryšių spalvų drabužiai pavojus sumažėja kelis kartus – iki 3 proc. (dešinėje pusėje) ir 9 proc. (kairėje).*

„Tiek vairuotojai, tiek pėstieji turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad būtų kuo saugesni kelyje ir apsaugotų kitus. Vairuotojai turėtų stebėti greičio ribojimo ženklus ir priderinti važiavimo greitį prie esamų sąlygų, sutelkti dėmesį netoli pėsčiųjų perėjų ir vairuodami stebėti šalikelę. Pėstieji turėtų kirsti kelią tik tam skirtose vietose, įvertinti situaciją kelyje ir vengti staigaus išėjimo į važiuojamąją dalį net ir perėjose. Ypač rudenį ir žiemą jie turėtų dėvėti ryškių spalvų drabužius”, – pataria „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai.

* visualexpert.com

Kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų bendrovės „Corporate Securitus“ ekspertai pristatė pirmąjį šalies bendrovių vadovų verslo saugumo suvokimo tyrimą. „TOP 1000 Lietuvos bendrovių sąraše“ esančių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad šalies verslas supranta egzistuojančią verslo saugumo grėsmių problemą bei mano, kad imasi priemonių ją spręsti. Ekspertai teigia, kad verslininkai, rūpindamiesi savo verslo saugumu, situaciją vertina nepakankamai.

„93 proc. apklaustų bendrovių atstovai nurodė, kad imasi kokių nors priemonių, kad apsaugotų savo verslą nuo galimų grėsmių. Matome, kad jie suvokia problemą, tačiau praktika rodo, kad neretai verslas apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu. Toks suvokimas yra per siauras“, – situaciją pristatė „Corporate Securitus“ direktorius dr. Raimundas Kalesnykas.

Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad jų verslui buvo kilusi grėsmė dėl žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų ir elektroninių duomenų, patalpų ir teritorijos ar informacijos saugumo bei komercinio šnipinėjimo ar korupcijos. Ekspertai pastebi, kad tyrime dalyvavo didžiausios ir svarbiausios Lietuvos bendrovės, tad gauti duomenys rodo, kad su grėsmėmis verslo saugumui susiduria nemaža šalies verslo dalis.

Jie taip pat pabrėžia, kad krizės metu verslo saugumo situacija pasikeitė – net 9 iš 10 verslininkų nustojo skirti papildomas lėšas konfidencialios informacijos apsaugai taip prisidėdami ne tik prie palankesnių sąlygų kibernetiniam nusikalstamumui ir komerciniam šnipinėjimui stiprėti, bet ir patys patirdami nuostolius ar net prarasdami verslą.

„Krizės laikotarpiu sumažėjo investicijos į saugumo priemones ir ženkliai paaštrėjo konkurencija. Bendrovės ėmėsi drastiškesnių veiksmų konkurencinėje rinkoje – konkurentų šnipinėjimas viešųjų pirkimų konkursuose, darbuotojų, kurie įsisavina bendrovės „know how“, verbavimas, arba atvejai, kai darbuotojai, surinkę svarbiausius bendrovės duomenis, palieka darbovietes ir sukuria identiškus verslus, yra vos keli pavyzdžiai iš daugelio“, – pažymi dr. R. Kalesnykas.

Tyrimas parodė, kad šalies verslininkai pavienes saugumo grėsmes suvokia vienodai – daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) jas laiko vienodai svarbiomis, neišskirdami individualių, konkrečiai jų konkurencinei rinkai būdingų saugumo rizikų. Be to, mažiausiai kas antras verslas (67 proc.) neturi įdiegęs kompleksinės sistemos, skirtos jo saugumo grėsmių ir rizikų valdymui. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad saugumo grėsmių valdymas atliekamas paviršutiniškai.

„Verslininkai nepakankamai įvertina situacijos rimtumą ir nesupranta, kad į verslo saugumą reikia žiūrėti kompleksiškai. Šiandien atskirų verslo įmonių naudojamos pavienės priemonės veikia kaip atskiros programos, kurios nėra pakankamai veiksmingos“, – sako dr. R. Kalesnykas.

„Corporate Securitus“ specialistai pastebi, kad bendrovių vadovai koncentruojasi ties jiems žinomų grėsmių, tokių kaip, patalpų, turto arba IT, saugumo užtikrinimu, tačiau skiria nepakankamai dėmesio žmogiškųjų išteklių arba informacijos saugumo rizikų valdymui.

„Jei, pavyzdžiui, įmonė, kurios pagrindinis „turtas” yra darbuotojai, kuriantys ir įgyvendinantys idėjas, dėmesį telkia ties patalpų apsauga ar dokumentų saugojimu, o antrame plane lieka žmogiškieji ištekliai, ji tiesiog gali lengvai prarasti savo verslą. Ir tai labai dažnas požiūris mūsų šalies versle”, – pažymi „Corporate Securitus“ saugumo specialistas Ernestas Lipnickas.

Ekspertai primena, kad nesaugiausios sritys, kuriose verslo saugumas pažeidžiamas dažniausiai, yra šios: informacinės technologijos, duomenys ir informacija, žmogiškieji ištekliai, komercinis šnipinėjimas ir korupcija. Siekiant apsaugoti savo verslą nuo galimų grėsmių ir rizikų, bendrovėms rekomenduojama įdiegti verslo saugumo modelį, kuris būtų orientuotas į kompleksinį visų apsaugos komponentų veikimo valdymą.

Pirmąjį tyrimą apie „Lietuvos verslo saugumo grėsmių suvokimą“ bendrovės „Corporate Securitus“ iniciatyva 2012 m. spalį atliko tyrimų agentūra „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo „TOP 1000 stambių ir vidutinių šalies verslo bendrovių“ sąraše esantys 300 bendrovių vadovai.

Ne paslaptis, kad didžioji mūsų šiandienos gyvenimo dalis susijusi su internetu. Čia mes apsiperkame, sumokame už paslaugas, saugome informaciją, bendraujame ir… pritraukiame kibernetinių nusikaltėlių dėmesį. Populiarėjant internetui daugėja kibernetinių nusikaltimų – kas dvi minutes sukuriama 170 naujų kenkėjiškų programų. Taigi kibernetinių nusikaltėlių aukomis dažniau tampa paprasti vartotojai, o ne patyrę programuotojai.
„Šiuolaikinis internetas labai skiriasi nuo globalaus tinklo prieš 15 metų: šiandien tai tikra pagal savo taisykles gyvuojanti visata. Tinkle tyko įvairių pavojų, tad būtina žinoti, kaip maksimaliai apsisaugoti“, – sako vykdomasis „Kaspersky Lab“ direktorius Baltijos šalims, Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai Andis Šteinmanis.

„Kaspersky Lab“ specialistai parengė 10 taisyklių, kurias turėtų įsiminti visi interneto vartotojai

1.Būkite būdrūs
Šindien kibernetinių nusikaltėlių technologijos jau pasiekė tokį lygį, kad gali pasinaudoti Jūsų kompiuteriu net jums nepaleidus kenkėjiškos programos. Neretai kompiuteris vartotojui nežinant gali tapti zombių tinklo (botneto) dalimi ir būti naudojamas tinklo atakoms, šantažui ar internetinių šiukšlių siuntimui. To galima išvengti taikant kompleksinius apsaugos sprendimus ir reguliariai juos atnaujinant.
2.Būkite išrankūs
Naudokitės tik patikrintais ir patikimais informacijos šaltiniais ir atminkite: reikia būti labai atsargiems su bet kokiais failais, kuriuos Jūs gaunate internetu. Prieš atidarydami failą patikrinkite jį dėl virusų.
3.Darykite kopijas
Nuolat išoriniame informacijos nešiklyje išsaugokite failus, su kuriais dirbate. Praktika rodo, kad išlaidos failams ir dokumentams nukopijuoti būna mažesnės nei svarbių duomenų atkūrimo išlaidos.
4.Neprileiskite svetimų asmenų prie savo kompiuterio
Apribokite asmenų, kuriems leidžiama dirbti Jūsų kompiuteriu, skaičių. „Daugiavartotojų“ kompiuteriai patenka į rizikos grupę. Taip pat atjunkite keičiamų informacijos nešiklių automatinio paleidimo funkciją – kenkėjiškas programinis aptarnavimas dažniausiai platinimas per kompaktines ir atminties korteles.
5.Nepasiduokite provokacijoms
Šiuolaikiniai kibernetiniai nusikaltėliai taiko įvairius socialinės inžinerijos būdus Jūsų dėmesiui pritraukti. Labiausiai paplitusios internetinės apgavystės: nuorodos į netikras svetaines, SMS apgavystės, loterijos realiame laike, finansinės piramidės, netikros antivirusinės programos. Susigundę galite prarasti vertingą informaciją ir nukentėti finansiškai. Todėl netikėkite nelauktais laimėjimais ir nepasitikėkite pranešimais „balsuok už manę ir siųsk SMS žinutę“.

6.Pasitikėkite, bet tikrinkite
Kam nors siųsdami savo asmeninius duomenis įsitikinkite, kad adresatas tikrai yra tas asmuo, kuriuo dedasi esąs. Taip pat visada pasitikslinkite tikrą SMS žinučių siuntimo trumpaisiais numeriais kainą. Kitaip galite gauti įspūdingą sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas.
7.Būkite atidūs
Atidžiai tikrinkite adresą paieškos sistemos eilutėje, kai įrašote prisijungimo vardą arba slaptažodį įvairiose svetainėse. Sukčiavimo svetainės vizualiai maskuojasi kaip tikrosios (pavyzdžiui, netikra svetainė gali atrodyti kaip socialinio tinklo arba internetinės bankininkystės puslapis), kad išviliotų Jūsų prisijungimo duomenis.
8.Apsaugokite savo virtualųjį „aš“
Naudodami vieną slaptažodį visiems interneto resursams rizikuojate, kad Jūsų duomenys taps pasiekiami apgavikams, kurie gali Jūsų vardu siųsti interneto šiukšles, gauti prieigą prie vertingos Jūsų informacijos, ją sunaikinti arba Jus šantažuoti. Specialistai pataria turėti du elektroninius adresus: vieną – visuomeninei veiklai (forumai, pokalbių svetainės ir pan.), o antrą – asmeniniam susirašinėjimui, kuris bus žinomas tik artimiausiems žmonėms. Naudokitės sudėtingais slaptažodžiais, kiekvienam resursui – atskiru. Niekada neplatinkite savo prisijungimo vardo ir slaptažodžio tretiesiems asmenims.
9.Nenaudokite piratinio programinio aptarnavimo
Naudokitės tik lecenzijuotomis programomis ir priedais. Didelis piratinių programų skaičius turi silpnąsias vietas, naudojamas prieigai prie Jūsų kompiuterio gauti. Dėl šios priežasties nemokamos ir piratinės programų kopijos gali labiau pakenkti kompiuteriui nei pats virusas.
10.Reikia saugaus interneto – rinkitės „Internet Security“
Šiuolaikinių kibernetinių grėsmių lygis diktuoja naujus reikalavimus informacijos saugumo sistemoms. Aktyviems globalaus tinklo vartotojams šiandien nepakanka klasikinės antivirusinės programos. Be tokių priemonių kaip tinklinis ekranas, programų kontrolė ir automatinio stėbėjimo priemonės jau neįmanoma aptikti ir sustabdyti viruso. Tokios papildomos galimybės kaip antisukčiavimas, internetinių šiukšlių siuntimo antivirusas, tėvų kontrolė, slaptažodžių generatoriai, konfidencialių duomenų šifravimas, debesų technologijos – visa tai neretai taip pat padeda apsaugoti kompiuterį nuo negatyvių padarinių interneto tinkle. Todėl vietoj klasikinių antivirusinių programų geriau rinktis „Internet Security“ ir „Total Security“ klasės kompleksinius sprendimus.

„Yahoo!“ mažmeninės prekybos vadovas Europos regione Joshua Partridge’as teigia, kad skaitmeninei reklamai tampant vis labiau personalizuotai, nukreiptai į tikslines auditorijas, internete veikiančios kompanijos neišvengiamai susiduria su privačių duomenų saugojimo iššūkiu. Gegužės 31 – birželio 1 d. J. Partridge’as kartu su tokių interneto gigančių kaip „Wikipedia“, „Skype“, „SoundCloud“ ir kt. kompanijų atstovais kalbės apie kūrybingumą ir naujus internetinės reklamos formatus, dalinsis įžvalgomis apie technologijų progresą.

„Dirbdama su dideliais duomenų kiekiais, kompanija turi skirti ypatingą dėmesį privačių duomenų saugumui, tuo labiau, kad ir vartotojai, ir reklamos užsakovai siekia pasitikėjimo vieni kitais bei kompanija, teikiančia skaitmeninės reklamos paslaugas,“ – sako J. Partridge’as, pridurdamas, kad „Yahoo!“ šių duomenų saugai skiria daug dėmesio ir yra prisijungusi prie pasaulinės „Do not track“ iniciatyvos, leidžiančios vartotojams išreikšti nesutikimą būti sekamiems internetinėje erdvėje.

Pasak J. Partridge’o, dirbusio tokiose kompanijose kaip „NBC-Universal“ bei „Disney“, suderinti privačių duomenų saugumą, skaitmeninės reklamos tikslingumą ir tuo pat metu – patogų vartotojui priėjimą prie jo paties naudojamų duomenų, yra sudėtingas bei daug pastangų reikalaujantis procesas. Tačiau tai ir yra svarbiausias uždavinys ateities interneto rinkai. Būtent vartotojų privatumo paisymas padeda „Yahoo!“ pritraukti didelius lankytojų srautus: kas mėnesį „Yahoo!“ portalą aplanko daugiau nei 700 mln. lankytojų. Lietuvoje kompanija turi 500 tūkst. ištikimų vartotojų, Estijoje – 150 tūkst., Latvijoje – 235 tūkst.

Jau šeštus metus vyksiančioje progreso konferencijoje LOGIN 2012 šiais metais dalyvaus 70 pranešėjų iš Lietuvos bei 12-os užsienio šalių. Pagrindinės konferencijos temos bus suskirstytos į 4-ias sritis: asmeninės technologijos, naujoji žiniasklaida, išmanieji miestai ir skaitmeninis verslas. Pranešimus skaitys ir su konferencijos svečiais bendraus visame pasaulyje žinomi progreso vizionieriai: Jimmy‘s Wales’as („Wikipedia“), kurį pristato pagrindinė konferencijos partnerė bendrovė „Omnitel“, Britų Tarybos kvietimu atvykęs Ajaz’as Ahmed’as (AKQA), Tiit‘as Paananen’as („Skype“), Mark‘as Dewings‘as („SoundCloud“) ir kiti.

„Šių metu konferencijos programą sudarinėjome taip, kad būtų ne tik įvertinti praėjusių metų didžiausi įvykiai, bet ir nubrėžtos ateities gairės, – sako LOGIN direktorius Arnoldas Rogoznyj. – Tikimės, jog didžiausių progreso vizionierių įžvalgos konferencijos svečius įkvėps ateitį kurti kartu.“

Konferencijos svečiai bus kviečiami dalyvauti ir mažosiose LOGIN sesijose, apsilankyti kompanijos „Microsoft” organizuojamose dirbtuvėse IT specialistams. „Zebra“ konferencijos dalyviams suteiks galimybę naudotis nemokamu internetu. Birželio 1 d. vyksiančiame LOGIN baigiamajame renginyje bus paskelbti ir 25 domeno „.lt“ administratoriaus Domreg.lt pristatomų Lietuvos interneto apdovanojimų nugalėtojai. Jie paaiškės susumavus interneto vartotojų bei LOGIN vertinimo komisijos balsus.

Šiais metais progreso konferencija LOGIN organizuojama jau šeštąjį kartą. Didžiausia interneto tendencijų konferencija Baltijos šalyse savo istoriją pradėjo 2007 m., kaip Lietuvos tinklaraštininkų konferencija „BLOGin“. Pernai konferencija LOGIN pritraukė daugiau nei 2500 lankytojų.

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) paskelbė, jog 2012 m. I ketvirtį daugiausia  ištirta pranešimų apie kenkėjišką programinę įrangą bei  kompiuterių ir informacinių sistemų užvaldymo atvejus. CERT-LT ekspertai atkreipė dėmesį į tai, jog 2012 metais Lietuvoje kenkėjiška programinė įranga itin aktyviai plito per pokalbių programą „Skype“ ir socialinius tinklus.

IT specialistai pastebi, kad interneto naudotojai dažniausiai nukenčia įkliuvę į nuotoliniu būdu valdomų tinklų „botnet“ apgavystes socialiniuose tinklapiuose. „Akivaizdu, kad „Skype“ ir „Facebook“ naudotojai šiuo metu turėtų būti ypatingai atidūs. Socialinėje erdvėje plisdami virusai dažniausiai žmones vilioja nuorodomis, kuriose užfiksuoti pikantiški vaizdai arba neva asmeninė vartotojo informacija. Paprastai paspaudus tokią nuorodą, vartotojas nukreipiamas į kenkėjišką tinklalapį“, – teigia tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ vadovas Laurynas Truncė. Analogiškai, kaip ir socialiniuose tinkluose, programėlės „Skype“ vartotojai įtraukiami į konferencinius pokalbius, kuriuose kiti asmenys įkelia nuorodas, siūlydami pasižiūrėti ar atsisiųsti tam tikrus dokumentus, nuotraukas ir t.t.

„DPA Lietuva“ specialistai įspėja, jog vis populiaresni tampa ir socialiniai įsilaužimai (ang. k. social hacking ). Socialinis įsilaužimas – tai siekis apgaulės būdu gauti konfidencialią informaciją ar prieigą prie vartotojų kompiuterinių sistemų. Dažniausiai sutinkamas šios nusikalstamos veiklos atvejis vadinamasis „phishing“, kai piktavaliai sukuria beveik identišką jūsų banko elektroninės bankininkystės puslapį ir bando išgauti slaptus prisijungimo duomenis. Tačiau porgramišiai  darosi įžūlesni ir vartotojų duomenis bando pasisavinti pasinaudodami žmonių patiklumu.

„Tikriausiai daugelis esate girdėję apie telefoninius sukčius, kurie prisidengdami artimų žmonių nelaimėmis bando išvilioti jūsų pinigus. Kompiuteriniai sukčiai elgiasi labai panašiai. Dažnai programišiai paskambina bei prisistato kompanijos, kuri jums tiekia interneto paslaugą ar prižiūri kompiuterines sistemas atstovu bei užduoda kelis kontrolinius klausimus, pavyzdžiui: ar jūsų kompiuteris/interneto ryšys pastaruoju metu veikia lėčiau? Tokiu būdu piktavaliai apsimesdami IT specialistais gali išvilioti tam tikrus duomenis, kuriuos vėliau panaudos įsilauždami į asmeninius kompiuterius“, – teigia L. Truncė. Pasak jo, kartais nutinka net taip, kad nusikaltėliai pasinaudoję darbuotojų patiklumu, prisidengdami remonto darbais patenka į organizacijų serverines bei pasisavina svarbius duomenis.

IT specialistai pataria, jog norint išvengti galimų nepatogumų ir nuostolių, reikia neprarasti budrumo, atsargiai reaguoti į bičiulių siunčiamas nuorodas, o taip pat nuolat  rūpintis savo kompiuterių sauga – nuo antivirusinių programų diegimo iki periodiškai keičiamų spaltažodžių ir prisijungimo duomenų. Nors kai kam „Facebook“ ar „Skype“ duomenų pasisavinimas gali sukelti šypseną, tačiau į tai reikia reaguoti rimtai. Socialiniuose tinkluose yra patalpinta nemažai asmeninės informacijos, pavyzdžiui, privatūs pokalbiai ir t.t. Dar daugiau, daugelis mūsų tuos pačius slaptažodžius naudoja prisijungdami prie elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ir kitų duomenų sistemų.

Greitai sukaks dveji metai, kai Valstybės saugumo departamentui vadovauja Gediminas Grina. Tiek laiko jau turėjo užtekti, kad pasimatytų bent kokių darbų ir permainų.

Ar jų pastebėjo Lietuvos gyventojai? Beveik ne. Kaip aiškėja iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos, net 72,2 proc. apklaustųjų mano, kad vadovaujant G.Grinai Saugumo departamente niekas nepasikeitė, pagerėjimą regi tik maždaug dešimtadalis, o 5 proc. įsitikinę, kad šios institucijos darbas pablogėjo.
Užtat policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, nors šiame poste dar tik metai, sulaukė kur kas geresnių vertinimų. Kad situacija pagerėjo, mano 27,6 proc. respondentų, kad pablogėjo – tik 0,2 proc., o 56,2 proc. tvirtina, kad policijos darbe niekas nesikeičia.

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė policijos darbas generaliniu komisaru tapus S.Skverneliui? (proc.)

Niekas nepasikeitė    56,2
Situacija pagerėjo    27,6
Generalinis komisaras turi mažai įtakos policijos darbui gerinti    10,2
Nežinau    5,4
V.Telyčėnas buvo geresnis vadovas    0,4
Viskas tik dar labiau pablogėjo    0,2

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė Valstybės saugumo departamento darbas, šios institucijos vadovu tapus G.Grinai? (proc.)

Niekas nepasikeitė    72,2
Situacija pagerėjo    9,8
VSD vadovas turi mažai įtakos saugumiečių darbui gerinti    7,4
Viskas tik dar labiau pablogėjo    5
Nežinau    4,4
P.Malakauskas buvo geresnis vadovas    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 30– vasario 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Vasario 7-ąją visoje Europoje minint Saugaus Interneto Dieną „Microsoft“ pristatys vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatus.

Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad įpročiais ir žiniomis apie saugumą internete lietuviai labiausiai panašūs į portugalus, graikus ir austrus. Mūsų šalies internautai geriau už kitus europiečius išmano asmeninės informacijos apsaugą socialiniuose tinkluose, tačiau mažiau išnaudoja technologines saugumo priemones. Keturiems iš penkių interneto vartotojų Lietuvoje rekomenduojama sustiprinti saugumo internete žinias.
„Saugumo internete tyrimas“ „Microsoft“ užsakymu buvo atliktas  š.m. sausio 9-16 dienomis. Kartu su lietuviais tyrime dalyvavo arti 11 tūkstančių internautų iš 20 šalių Rytų ir Vakarų Europoje. Rezultatai parodė, kad iš galimų 100 taškų, simbolizuojančių aukščiausią saugumo lygį internete, lietuviai surinko 45. Aukščiausius rezultatus pademonstravo gyventojai iš Suomijos, Slovakijos ir Maltos (daugiau nei 50), mažiausiai balų surinko Bosnijos, Juodkalnijos ir Italijos atstovai (mažiau nei 40).
Tyrimu  buvo siekiama nustatyti, ar vartotojai išmano pagrindines saugumo internete taisykles, kokių veiksmų imasi ir kokias technologines priemones panaudoja apsaugodami asmeninę informaciją. Kuo daugiau įvairių priemonių vartotojai nurodė naudojantys savo saugumui užtikrinti, tuo aukštesnius balus tyrime jie gavo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 15 proc. vartotojų Lietuvoje gerai išmano saugumo priemones internete, 80 proc. turėtų plačiau pasidomėti šia tema, o 8 proc. net neturi saugumo internete pradmenų.
Tyrime Lietuvoje sudalyvavo 500 „Facebook“ socialinio tinklalapio vartotojų.  Didžiąją dalį (59%) apklaustųjų sudarė 14-24 metų amžiaus gyventojai, beveik po lygiai pasiskirstė tyrime dalyvavę vyrai (47%) ir moterys (53%).
Reputacija internete rūpi tik ketvirtadaliui, saugumu domisi mažiau nei pusė
Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė dalyvių (46%) visiškai neskiria dėmesio savo žinioms apie saugumą internete, tačiau 39 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad domisi saugos priemonėmis nuo duomenų vagysčių.
Tik 27% apklaustų lietuvių teigė besirūpinantys, kokia yra jų reputacija internete. Vos šeštadalis (16%) yra kada nors pasidomėję, kokią informaciją apie juos galima rasti pasinaudojus interneto paieškos sistemomis. Tačiau net du trečdaliai (66%) respondentų pažymėjo, kad sugriežtino privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, siekdami apriboti nepažįstamųjų galimybes peržiūrėti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Net 80% apklaustųjų pažymėjo, kad prieš skelbdami informaciją internete pamąsto, ar ji tinkama viešinti. Pusei apklausos dalyvių (51%) jau yra tekę šalinti duomenis, kuriuos jie įvertino kaip galimai žalingus. Daugiau nei pusė (61%) pažymėjo, kad kurdami slaptažodžius naudoja didžiąsias ir mažąsias raides su įvairiomis skaičių kombinacijomis, tačiau tik ketvirtadalis (25%) kiekvienai paskyrai internete naudoja skirtingus slaptažodžius.
Tyrimas atskleidė, kad pagal naudojimąsi antivirusinėmis programomis ir jų svarbos supratimą lietuviai panašūs į kitų Europos šalių gyventojus – 85 proc. apklaustų lietuvių turi įsidiegę antivirusines programas. Tačiau pagal kitų technologinių priemonių panaudojimą mūsų šalies vartotojai kiek atsilieka nuo europiečių. Vos daugiau nei trečdalis (39%) pažymėjo, kad naudojasi saugiu bevieliu interneto ryšiu, mažiau nei pusė pripažino turintys ugniasienę, ir tik penktadalis (20%) apklaustųjų pasitelkia naršyklėse esančias interneto turinio filtravimo ir perspėjimo  priemones.
„Šį tyrimą vertiname kaip vieną iš priemonių, galinčių padėti įvertinti saugumo internete spragas ir  priminti vartotojams, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Sparčiai didėjant internetu besinaudojančių gyventojų skaičiui, auga poreikis deramai apsisaugoti nuo piktavalių, apgalvotai tvarkyti savo asmeninę informaciją, -  sakė Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. – Išmanant technines priemones ir saugaus elgesio internete taisykles, galima užtikrinti pakankamą saugumą internete.“

Viešosios įstaigos, padedančios vartotojams efektyviai ir saugiai naudotis socialiniais tinklais, ir teikiančios naujienas per paskyrą „Komunikacija Facebook‘e“ atstovas Vaidas Pilkauskas teigė, kad būtinas nuolatinis dėmesys vartotojų švietimui apie saugumą internete. „Sparčiai populiarėjantys socialiniai tinklai tampa viena iš patogių priemonių nusikaltėliams ieškoti informacijos apie būsimas aukas ir ją panaudoti piktais tikslais, – teigė Vaidas Pilkauskas. – Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių, saugumo priemonių internete vaikai ir suaugusieji turi būti mokomi nuo pat pirmosios pažinties su žiniatinkliu.“

Jau keletą metų nemokamus nuotolinius kursus apie saugumą internete siūlo aljansas „Langas į ateitį“. „Šių metų Saugaus Interneto Dienos pagrindinė idėja – pasiekti visas interneto vartotojų kartas, nuo vaikų ir jų tėvų iki senjorų, – sakė aljanso „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.  – Didėjant interneto vartotojų skaičiui yra labai svarbu užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai naršyti ir veikti internete galėtų saugiai.“

„Microsoft“ skiria didžiulį dėmesį produktų saugumui

Siekdama padėti vartotojams užtikrinti didesnį saugumą internete, „Microsoft“ sukūrė visą kompleksą priemonių, padedančių apsaugoti asmeninę informaciją, suteikti priemones tėvams kontroliuoti vaikų elgesį internete. Operacinėje sistemoje „Windows 7“ veikia tėvams skirta kontrolės funkcija „Parental Controls“, šeimos narių saugumo nustatymus galima reguliuoti „Windows Live“ aplinkoje (Windows Live Family Safety 2011). „Windows Media Center“ programoje jaunesniems vaikams galima nustatyti apribojimus pasiekti nepageidaujamo turinio svetaines. Naršyklė „Internet Explorer 9“ ne tik įspėja apie abejotino turinio tinklalapius, bet ir leidžia tėvams stebėti vaikų veiksmus internete. Žaidimų konsolėje „Xbox“ galima apriboti vaikų galimybes naudotis nepageidaujamo turinio žaidimais.

Visoje Europoje apie 600 Microsoft darbuotojų planuoja dalyvauti savanoriškose iniciatyvose, organizuoti saugaus interneto pamokas mokyklose, taip pat įvairiuose vaikams ir suaugusiems organizuotose renginiuose. Planuojama, kad šių susitikimų metu saugaus interneto taisyklės bus pristatytos daugiau nei 98 tūkstančiams vaikų, jų tėvų ir mokytojų.

Lietuvoje nuo vasario 7-osios iki mokslo metų pabaigos į mokyklas skirtinguose Lietuvos kampeliuose vyks ir dauguma bendrovės „Microsoft Lietuva“ darbuotojų. Pernai 85 proc. bendrovės darbuotojų organizavo pamokas apie saugumą internete, kuriose sudalyvavo per 1000 šalies moksleivių. „Microsoft Lietuva“ taip pat kviečia kitas įmones ir organizacijas bendradarbiauti, siekiant supažindinti su saugaus interneto taisyklėmis kuo daugiau vaikų ir jų tėvų.

Lietuvos mokslininkai sukūrė metodiką ir pirmą kartą įvertino bendrą šalies energetinį saugumą
Energetinio saugumo lygis Lietuvoje yra žemas – jis vertinamas 45 balais iš 100, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetinio saugumo tyrimų centro mokslininkai, pirmą kartą sukūrę integruotą energetinio saugumo vertinimo metodiką.

Pagal ją atlikti pirmieji skaičiavimai rodo, kad energetinio saugumo situacija Lietuvoje nėra laikoma kritiška, ji – prieškritiniame lygyje.  Šis darbas buvo finansuotas per Lietuvos mokslo tarybos nacionalinę mokslo programą „Ateities energetika“.
„Lietuva taptų saugesnė įgyvendinusi planuojamus didžiuosius energetikos projektus – pastačiusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Visagino atominę elektrinę (VAE) bei elektros jungtis su Lenkija ir Švedija“, – sako tyrimui vadovavęs VDU mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis, VDU ir LEI Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas.
Labiausiai Lietuvos energetinį saugumą padidintų pastatyta atominė elektrinė – 12% (šis projektas būtų ir pats brangiausias), SGD terminalas jį pakeltų 11%, skaičiuoja mokslininkai. Elektros jungčių su Švedija ir Lenkija įtaka šalies energetiniam saugumui kiek mažesnė, tačiau taip pat teigiama – po 4-5%.  Nemažai energetinio saugumo lygį galėtų pakelti atsinaujinančių energijos šaltinių atsiradimas ir ypač biokuro panaudojimas šilumos gamybai.
Kaip teigia profesorius, per pastaruosius metus Lietuvos energetinis saugumas sumažėjo 6% lyginant su 2007 m. lygiu, kuris buvo prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau įvykdžius pagrindinius energetikos projektus, numatytus Nacionalinėje energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje, Lietuva pasiektų priimtiną energetinį saugumą.

Grėsmės – viduje ir išorėje
Didžiausios grėsmės Lietuvos energetikai kyla dėl priklausomybės nuo vieno energijos išteklių tiekėjo, taip pat silpnos integracijos į ES tinklus bei rinkas. Studiją atlikusių mokslininkų teigimu, Lietuvos ūkis yra apskritai stipriai priklausomas nuo energijos išteklių – palyginti mažas energijos naudojimo efektyvumas, menkas energijos taupymas, ypač šildymo sektoriuje.
Grėsmę energetiniam saugumui kelia ir vertikali energetikos sektoriaus integracija, t.y. energijos išteklius importuojančias ir juos paskirstančias bendroves kontroliuoja vienas monopolininkas, laisvų energijos rinkų trūkumas. Šią situaciją bandoma keisti įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą, kurio nuostatos Lietuvoje turi įsigalioti jau 2014 m. pabaigoje.
Studijoje konstatuojami ir  šalies energetinės infrastruktūros trūkumai, didelė energetikos sektoriaus tarša bei lėtas atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių panaudojimo tempas, vėluojantis suplanuotų energetikos projektų įgyvendinimas.
Dujų sektorius pažeidžiamiausias
Lietuvos ūkis labiausiai priklausomas nuo dviejų energijos rūšių – dujų ir elektros. Vis dėlto šie sektoriai yra nevienodai pažeidžiami – Lietuva silpniausia dujų srityje, kurios saugumo lygis yra vienas žemiausių Europoje.
Pagal tarptautinį dujų tiekimo saugumo indeksą „Rambol SoS“, Lietuva yra ketvirta nuo galo pagal dujų tiekimo užtikrintumą lyginant su kitomis ES šalimis. Nuo Lietuvos tik šiek tiek atsilieka Suomija, Švedija ir Estija – kartu su Lietuva visos šios šalys sudaro Europos dujų Achilo kulną. Šių šalių dujų tiekimo saugumas įvardijamas kaip labai žemas ir daug kartų atsilieka nuo labiausiai šioje srityje saugių šalių – tokių kaip Olandija, Vokietija, Rumunija, Belgija ar Prancūzija.
Lygis nepriimtinas
Iki šiol visuotinai priimtinų kriterijų ir metodikų, kaip kiekybiškai būtų galima įvertinti šalies energetinį saugumą, mokslininkai neturėjo, kitų šalių atliekami tyrimai būdavo konfidencialūs arba netinkantys Lietuvos situacijai. Lietuvos mokslininkų sukurta metodika remiasi skirtingų sričių ekspertize ir leidžia šalims nustatyti nesaugiausias energetikos tiekimo sritis, pavojingiausius scenarijus ir jų pasireiškimo tikimybę.
Tiriant dabartinę Lietuvos situaciją, buvo sudaryta 68 saugumo indikatorių sistema, pagal veikimo pobūdį, jie buvo padalyti į tris blokus: techninį, ekonominį ir sociopolitinį.
Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvos energetinis saugumas šiuo metu yra prieškritiniame lygyje, remiantis siūloma vertinimo skale, kuri dalijama į tris pagrindines dalis: normalią būseną, prieškritinę ir kritinę situaciją.
Profesoriaus J. Augučio teigimu, tyrimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos energetinio saugumo lygis nėra priimtinas ir reikėtų spartinti energetikos projektų, keliančių energetinio saugumo lygį, įgyvendinimą. „Mūsų sukurta metodika nėra atsakymas į visus klausimus, keliamus energetikos sektoriuje, tačiau tai yra įrankis, kuris sprendimų priėmėjams padės į tuos klausimus atsakyti“, – pažymėjo  J.Augutis.

Nauji „Opel“ modeliai gavo aukščiausius įvertinimus priešpriešinių susidūrimų bandymuose

·         Aukšto lygio abiejų modelių kėbulo tvirtumas bei keleivių apsauga

Naujų automobilių saugą vertinančios „Euro NCAP“ programos (angl. „European New Car Assessment Programme“) vykdytojai vėl skyrė aukščiausius saugos įvertinimus naujiems „Opel“ automobiliams. Priešpriešinių susidūrimų bandymų ekspertai „Opel Astra GTC“ ir „Zafira Tourer“ modeliams skyrė penkias saugos bei avarijos prevencijos žvaigždutes.

„Keleivių saugumas visuomet buvo aukščiausia „Opel“ kompanijos užduotis,” – sako Rita Forst, „General Motors Europe Engineering” viceprezidentė. „Didžiuojamės šiuo įvertinimu ir džiaugiamės, kad mums pavyko ne tik įvykdyti saugumo standartus „Zafira Tourer” bei „Astra GTC” modeliuose, bet tai ir įrodyti saugos testuose.“ Abejiems modeliams aukščiausių saugos rezultatų pavyko pasiekti visose kategorijose – keleivių (suaugusiojo bei vaiko), pėsčiųjų saugos bei saugą didinančios įrangos.

Šie puikūs rezultatai buvo paskelbti praėjus tik 2 mėnesiams po „Opel Ampera“ elektromobilio įvertinimo penkiomis „Euro NCAP“ saugos bandymų žvaigždutėmis.

„Zafira Tourer“ ir „Astra GTC“ modeliai priešpriešinių susidūrimų metu įrodė turintys itin tvirtą kėbulą. Abiejų modelių salono interjero detalės bei saugos įranga suprojektuotos taip, kad avarijos metu keleivių sužalojimo rizika būtų minimali, pvz. kojų sužalojimas prietaisų skydeliu.

Nepriklausomą tarptautinę ne pelno organizaciją „EuroNCAP”, įsikūrusią Briuselyje, sudaro atstovai iš ES šalių transporto ministerijų, automobilinių organizacijų, automobilių draudimo bendrovių bei vartotojų draugijų.

Šių bandymų standartai yra didesni nei minimumas, kurio reikalauja ES teisė. Todėl jie yra priimami kaip tarptautinis etalonas. „Euro-NCAP”  organizuojami automobilių saugos bandymai parodo, kokia sužalojimo rizika kyla keleiviams bei pėstiesiems įvairių susidūrimų metu. Bandymuose vykdomi automobilio priešpriešiniai ir šoniniai susidūrimai su kita transporto priemone ar nejudančiais objektais,  žmogaus sužalojimo rizika nustatoma naudojant specialius manekenus.

Naujoji „Zafira Tourer“ su atnaujinta „Flex7“ sėdynių sistema nustato naujus funkcionalumo ir pojūčių standartus vienatūrių segmente. „Zafira Tourer“ su siūloma koncepcija „poilsis ant ratų“ yra šio segmento viršūnėje ir pagal mažas degalų sąnaudas bei gausią pagalbinę įrangą.

Išvaizdi ir dinamišku valdymu pasižyminti „Opel Astra GTC“ yra vienas sėkmingiausių modelių „Opel“ kompaktiškų automobilių segmente. Šis kupė skirtas vairuotojams, kurie vertina emocišką dizainą ir vairavimą su patobulinta priekinės ašies „HiPerStrut“ pakaba.

BFL

Maždaug tokius „argumentus“ pateikia organizacija „Amnesty International“. Prieštarauti žmonių kankinimo draudimui ir norui žinoti tiesą regis būtų eretiška. Tačiau kaip sakoma vienoje patarlėje apie gerais norais grįstus kelius… .

Parlamentinis tyrimas, prokuratūros tyrimas CŽV kalėjimų egzistavimo Lietuvoje faktų nepatvirtino. Finita la comedia?
„Nei velnio! Reikia tirti toliau.”

Tačiau būkime nuoseklūs ir sudėliokime „kas bus jeigu“ grandinėlę.

Kas bus jeigu netirsim?

Atvirai pasakius, manyčiau, kad tiesiog nieko nebus. „Teisybės ieškotojai“, protesto vardan gal prirakins prie statybinės tvoros fragmento dar keletą spuoguotų „aktyvistų“, surengs tūžmingą konferenciją „Unlock the truth in Lithuania II“ pademonstruodami ta proga išleistą makulatūrą brangiais blizgančiais viršeliais ir…viskas.

Ką mums duos naujas tyrimas?

Diplomatinius-finansinius nuostolius. Naują diplomatinio korpuso Vilniuje susirašinėjimo bangą su mūsų užatlantės strateginiu partneriu ir („kas galėtų paneigti galimybę“) tam tikrų investicinių JAV projektų Lietuvoje įšaldymą „kol atšils klimatas“ arba „abi pusės ras tinkamus kompromisinius sprendimus“. Kitaip tariant, jau ne pirmą kartą bus suabejota Lietuvos, kaip partnerės, patikimumu o valstybės ūkis neteks milijonų litų su šimtais ar tūkstančiais naujų darbo vietų.
Papildomas išlaidas. Valstybės institucijų biudžetai bus švaistomi komisijų kūrimui. Važinėjimui po miškingas Nemenčinės vietoves. Sėdėjimui kabinetuose su kava ir pokalbiais: „Ir Jums tikrai neskambino ponas Smitas? Neskambino …hmmm…taip ir parašom protokole“.
Tuo tarpu valstybinis sektorius darbo našumu pasigirti negali  ir eilės prie valdininkų durų nemažėja.
Fizinio saugumo sumažėjimą. Jūs labai jaudintumėtės dėl partnerio, kuris šypsodamasis į veidą, už akių rezga intrigas? Girdėjome apie NATO parengtus Lietuvos gynybos planus, kuriuose JAV vaidmuo nutylimas. Sakysite, natūralu, JAV toli o kitos aljanso narės šalia. Tačiau kitos aljanso narės smarkiai mažina savo gynybos biudžetus, flirtuoja su „meška“ ir sustingusios iš siaubo žiūri į „duosim-neduosim Europai dujų“ žaidimus.
Tirkime toliau ir JAV vaidmens NATO gynybos planuose nesumažės. Ir nepadidės. Jo tiesiog neatsiras.
„Aitvaras“ ant motociklų Afganistane geopolitinių svarstyklių mūsų pusėn nenusvers. Tai gali padaryti politikai.
Pasiduodantys šantažui arba ne.
Valstybės silpninimą. Kiekvienas taksistas žino apie objektą Antaviliuose, kurio…žinoti tiesiog neturėtų. Žyma „slaptai“ galioja ir demokratinėse šalyse.
Ar gali suinteresuotos, valstybei nepalankios, jėgos pasinaudoti situacija ir šališka žiniasklaidos dalimi bei kelti institucijų vadovų, atsakingų už mūsų šalies vidinį ir išorinį saugumą, kompetencijos klausimus? Gali. Ir kels, kuo stipriau bus įsiūbuojama skandalo švytuoklė.

Ir taip ne itin aukštą pasitikėjimą teisėsauga sudrebino „buitinis“ pedofilijos skandalas. Keletas negudrių viešųjų ryšių triukų ir  „CŽV kalėjimų“ atvejis gali jį pranokti bei būti pateiktas kaip chrestomatinis „atitinkamų institucijų neįgalumas“. Tuo pačiu ir valstybės. Mano ir Jūsų Valstybės.

Tad KAM reikalingi CŽV kalėjimai Lietuvoje?

Giedrius Petkevičius

Penktadienio vakarą Kėdainiuose ir Marijampolėje finišavo saugaus eismo kampanijos dviratininkams „Pirmoji taisyklė – saugumas“ antrasis etapas. Šiuose miestuose vykusių „Kritinės masės“ renginių metu gyventojai buvo informuojami apie dviračių saugos priemonių naudojimo svarbą, jiems buvo dalijami atšvaitai. Organizatorių teigimu, abiejuose renginiuose dalyvavo apie 200 dviratininkų.

Socialinės kampanijos „Pirmoji taisyklė – saugumas!“ antrojo etapo metu dviratininkai buvo raginami pasirūpinti savo saugumu kelyje – dėvėti šalmus, šviesą atspindinčias liemenes arba atšvaitus. Projekto ambasadore tapo geriausia 2010 metų Lietuvos sportininkė dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Keturių „Kritinės masės“ važiavimų Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje ir Kėdainiuose bei specialaus renginio, skirto Dienai be automobilio, sostinėje metu dviratininkams buvo išdalinta virš 3 tūks. atšvaitų bei bukletų su svarbia eismo saugumo informacija.

Socialinę kampaniją inicijavusios susisiekimo ministerijos vadovo Eligijaus Masiulio teigimu, vienas pagrindinių projekto tikslų yra saugaus dviračio kultūros plėtra mūsų šalyje.

„Mūsų šalyje dviratininkai dažnai numoja ranka į saugumo reikalavimus, tačiau dviratis juk taip pat yra transporto priemonė, kurios vairuotojams galioja tokios pačios kelių eismo taisyklės, kaip ir kitiems. Šis ir kiti panašūs projektai kuria saugesnę aplinką Lietuvos gatvėse ir keliuose“, – teigia E. Masiulis.

Anot susisiekimo ministro, „Kritinės masės“ renginių metu dalijami atšvaitai padeda tamsuoju paros metu pastebėti dviratininkus net iš 150 metrų atstumo.

„Kritinė Masė“ – tai visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurioje žmonės dviračiais ar savaeigiu transportu važinėjasi miestų gatvėmis. Pirmoji „Kritinė masė“ įvyko 1992 metais San Franciske (JAV), dabar ji vyksta daugiau nei 300 pasaulio miestų. Lietuvoje ši akcija pirmą kartą buvo surengta 2005 metais Vilniuje, šiuo metu „Kritinės masės“ renginiai taip pat vyksta Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Šilutėje, Radviliškyje ir Alytuje.