Akvaplanavimas yra pavojingas reiškinys, atsirandantis važiuojant šlapiais paviršiais, panašus į slydimą ledu.

Susidėvėjusios padangos su nepakankamu slėgiu praranda sukibimą vandenyje važiuojant vos 50 km/h greičiu, tinkamai pripūstos padangos atsilaiko iki 70 km/h greičio, o naujos padangos išlaiko sukibimą iki 100 km/h greičio*.

Kai padanga negali išskirstyti vandens pertekliaus, ji pakyla nuo kelio ir praranda sukibimą su juo – taip transporto priemonė tampa nebekontroliuojama. Reiškinio, žinomo kaip akvaplanavimas, atsiradimą lemia yra trys pagrindiniai faktoriai: padangų būklė, įskaitant protektoriaus gylį ir slėgį jose, važiavimo greitis bei paviršiaus šlapumas. Vairuotojas gali kontroliuoti pirmus du faktorius – tikimybė atsidurti pavojingoje situacijoje priklauso nuo jo elgesio už vairo ir transporto priemonės priežiūros. „Jei paviršius yra drėgnas, vairuotojas turėtų sumažinti automobilio greitį ir vairuoti atsargiau, ypač įveikdamas posūkius. Siekiant išvengti slydimo, stabdymas ir manevravimas turi būti švelnūs, kiek įmanoma mažiau staigūs“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Vieni iš akvaplanavimo požymių yra pernelyg laisvai valdomas vairas ir automobilio galinės dalies slydimas skersai. „Jei pastebite, kad transporto priemonė ima slysti vandeniu važiuojant tiesia trajektorija, turėtume išlikti ramūs. Nereikia staigiai stabdyti ar smarkiai sukti vairo“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Norėdami sumažinti automobilio judėjimo greitį, palengva atleiskite greičio pedalą ir palaukite, kol automobilis sulėtės pats. „Jei stabdymas yra neišvengiamas ir automobilis neturi ABS sistemos, stabdyti reikėtų švelniai, pulsuojančiais judesiais spaudinėjant pedalą. Tokiu būdu sumažinsite ratų užblokavimo riziką“, – prideda „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Kai užsiblokuoja galiniai automobilio ratai, atsiranda perteklinis pasukamumas. „Tokiu atveju reikia sukti vairą į kitą pusę ir padidinti greitį, siekiant užkirsti kelią apsisukimui. Nereikia spausti stabdžių pedalo, nes taip tik padidinsite perteklinį pasukamumą“, – paaiškina „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Jei automobilis ima slysti posūkyje, atsiranda nepakankamas pasukamumas, tai reiškia, jog sukibimą prarado priekiniai ratai. Siekiant atgauti sukibimą, reikia greitai pakelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir sugrąžinti automobilį į tinkamą važiavimo kryptį.

Jei įtariate, jog automobilis gali prarasti sukibimą, reikėtų palikti erdvės avariniam manevravimui – turėtumėte laikytis didesnio negu paprastai atstumo nuo kitų transporto priemonių. Taip jūs kartu apsisaugosite ir nuo susidūrimo su kita slystančia transporto priemone.

„Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai dalinasi patarimais, kaip suvaldyti šlapiu paviršiumi slystantį automobilį:

- nenaudokite stabdžių, stabdykite atleisdami greičio pedalą;

- nedarykite staigių judesių su vairu;

- jei stabdymas yra neišvengiamas, stabdykite švelniai, lengvais, pulsuojančiais judesiais;

- norėdami išvengti akvaplanavimo nuolat tikrinkite padangų būklę – padangų slėgį ir protektoriaus gylį;

- važiuodami drėgnu paviršiumi palaikykite mažesnį greitį ir būkite budresni.

Kai Lietuvoje vyksta svarbiausių krepšinio varžybų transliacijos, miestai tarsi nuščiūva: gatvės ištuštėja, nutyla šurmulys. Tai valandos, kai šalis gyvena vien krepšiniu. Visame pasaulyje pastebima, kad per didžiausias sporto varžybas net nusikalstamumas sumažėja.
Apie tai, kokios įtakos nusikalstamumui šalyje gali turėti Europos krepšinio čempionatas ir kaip policija jam pasirengusi, kalbėjomės su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju Sigitu Mecelica.

“Veidas”: Rugpjūčio 31 d. Lietuvoje prasideda Europos vyrų krepšinio čempionatas. Ar policija jau pasirengusi?

S.M.: Mes ruošiamės, nemažai darbų jau nuveikta, bet Vilniaus padėtį sunkina tai, kad nežinome, kokios komandos čia žais ir su kokių šalių sirgaliais turėsime susidurti.
Mūsų policija turi didelę patirtį užtikrindama saugumą per įvairius didelius renginius, bet pirmą kartą sulauksime tiek daug svečių iš įvairių šalių, su savo kultūra ir tradicijomis, o tai reiškia, kad tai, kas leidžiama kitur, gali būti draudžiama mūsų šalyje ir atvirkščiai.
Todėl mes, pareigūnai, dabar bandome prognozuoti, kokios komandos galėtų žaisti Vilniuje, nes tai labai svarbi mūsų darbo organizavimo dalis. Na, pavyzdžiui, nelabai tikėtina, kad į etapą Vilniuje patektų Gruzijos rinktinė, bet įsivaizduokite, koks sujudimas būtų, jei taip vis dėlto atsitiktų: atvykus porai tūkstančių gruzinų sirgalių, tokių energingų “kalniečių”, iš karto tektų atitinkamai koreguoti ir policijos pajėgas.
Pagal mūsų turimą informaciją, prie didesnės rizikos, arba emocingesnių, sirgalių priskiriami ir graikai, turkai, serbai. Jei šių šalių komandos žais Vilniuje, – o tai visai realu, – be abejo, turėsime į tai atsižvelgti.

“Veidas”: Kaip policininkai priėmė vadovybės nurodymą neiti atostogų per krepšinio čempionatą?

S.M.: Iš tiesų rugsėjo mėnesį atostogaus tik vienas kitas policijos pareigūnas. Atostogų buvo išleidžiami tik tie pareigūnai, kurie turėjo tam svarbių priežasčių. Visi pareigūnai supranta, koks svarbus šis renginys. Dėl to policininkų čempionato dienomis matysime daug, ir ne tik arenose, jų prieigose ar miesto centre, bet ir kitose miesto vietose, ir net už jo ribų. Be to, policininkų nestigs ir vėlyvu metu.

“Veidas”: Visame pasaulyje pastebima, kad vykstant svarbiausioms sporto transliacijoms, prikaustančioms prie ekranų daugiausiai žiūrovų, policija gyvena ramiau, nes nusikaltimų sumažėja. Ar to galima tikėtis ir per krepšinio čempionatą Lietuvoje?

S.M.: Manau, tomis dienomis nusikaltimų iš tikrųjų turėtų būti mažiau nei įprasta. Kai vyksta svarbios krepšinio transliacijos, miestas būna ne toks gyvybingas, nes daug žmonių leidžia laiką jas stebėdami. Kai Vilniuje vyksta dideli renginiai, koncertai ar sulaukiama svarbių asmenų vizitų, saugumo taip pat būna daugiau. Bet daug reiškia tai, kad tuo metu būna pasitelkiamos didesnės pareigūnų pajėgos, imamasi prevencinių veiksmų.
Sunku atsakyti, ko kiekviename žmoguje yra daugiau: ar viršų ima nedoras pilietis, ar sporto mėgėjas. Tačiau galiu pasakyti, kad krepšinio aistruoliai yra neagresyvūs ir draugiškesni vienas kito atžvilgiu nei, tarkime, futbolo sirgaliai. Per krepšinio varžybas paprastai nekyla incidentų nei arenoje, nei už jos ribų.

Vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai pasiruošę esamais resursais užtikrinti maksimalų žmonių saugumą rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18 d. vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Apie tai šiandien buvo kalbama Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ministras Raimundas Palaitis, Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, l. e. p. Viešojo saugumo tarnybos vadas, pulkininkas Jonas Zautra ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Informacijos analizės skyriaus viršininkas Giedrius Strikulis.

„Šis Europos vyrų krepšinio čempionatas – tai iššūkis ne tik mūsų krepšininkams, bet ir visai valstybei. Ar sugebėsime tinkamai ir saugiai organizuoti tokį stambų sportinį renginį? Visa Europa, o ir nemaža dalis likusio pasaulio tai stebės lyg pro padidinamąjį stiklą. Esu įsitikinęs, jog vidaus reikalų sistemos pareigūnai padarys viską, kad Lietuvos gyventojai ir varžybų stebėti atvyksiantys svečiai jaustųsi saugiai“, – sako ministras R. Palaitis.

Pasak jo, vidaus reikalų sistemos institucijos čempionatui intensyviai ruošėsi beveik metus. Joms keltas tikslas – pasinaudojant esamais resursais pasiekti maksimalius rezultatus.

Pagrindinės teorinės grėsmės, galinčios kilti čempionato metu, yra tos pačios kaip ir kitų renginių metu. Ministro teigimu, rimčiausia, nors ir mažiausiai tikėtina grėsmė yra terorizmas, taip pat – sirgalių agresija arenose ir už jų ribų. Kitos grėsmės ir iššūkiai – gaisro ir techninių incidentų tikimybė arenose, komandų ir delegacijų gyvenamųjų vietų saugumo priežiūra, saugus krepšinio komandų transportavimas, eismo spūstys ir kontrolė arenų prieigose. Kaip vieną iš galimų problemų vidaus reikalų ministras įvardijo ir neteisėtą prekyba bilietais – tikėtina, kad prieš krepšinio varžybas rinkoje gali atsirasti internetinių bilietų kopijų su tuo pačiu brūkšniniu kodu. „Tokiu atveju į varžybas pateks tas, kuris į areną įeis pirmiausia, tad įsigydami bilietus žmonės turi būti budrūs“, – sakė ministras R. Palaitis.

Čempionato metu dirbs maksimalaus dydžio visų tarnybų pareigūnų pajėgos – atostogauti jie bus leidžiami tik po čempionato. Esant reikalui, užtikrinti saugumą krepšinio čempionato metu padės Latvijos policijos pareigūnai ir Gruzijos kriminalistai.

Didžiausias krūvis užtikrinant saugumą teks viešajai policijai, kuri dirbs arenų prieigose ir miestų centruose bei kitose viešose vietose. Arenų viduje ir prieigose įrengtose fanų zonose saugumui užtikrinti bus pasitelktos privačios saugos tarnybos. Arenose taip pat dirbs kriminalinės policijos darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas bus užkardyti ir operatyviai išaiškinti smulkius nusikaltimus. Čempionato metu veiks specialiai įrengtas policijos štabas, kuriame budės visų tarnybų pareigūnai – per įrengtus ekranus jie stebės tai, kas vyksta arenų viduje, ir esant reikalui imsis visų priemonių, reikalingų saugumui užtikrinti.

Policijos generalinio komisaro S. Skvernelio nuomone, pavojingiausia čempionato metu bus ne krepšinio arenose, o miestų gatvėse ir baruose, kur laisvai parduodamas alkoholis. „Esame pasiruošę dirbti visu pajėgumu, kad nemalonumų kiltų kuo mažiau”, – teigia jis.

Europos vyrų krepšinio čempionato metu dirbs ir ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai bei kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos. Čempionato metu bus suaktyvinta užsieniečių kontrolė šalies viduje ir kertant sieną, taip pat bus keičiamasi informacija su operatyvinės veiklos subjektais ne tik šalie viduje, bet ir su kitos šalies institucijomis, visą parą budės ir bus parengtos įvairios priemonės – nuo pasieniečių sraigtasparnių ir kinologų iki Viešojo saugumo tarnybos pulkų.

■Elektromobilis atitinka aukščiausius saugumo standartus
■Pranoko lūkesčius visose bandymų kategorijose
■Pirmasis automobilis surinkęs maksimalų taškų skaičių šoninio smūgio kategorijoje

„Opel Ampera“ buvo apdovanota penkiomis saugumo žvaigždutėmis, kurias skiria nepriklausoma organizacija „Euro NCAP“ (Europos naujų automobilių bandymų programa).

Tai pirmasis Europos gamintojo elektromobilis gavęs maksimalų saugumo įvertinimą. Šis elektromobilis, tinkamas kasdieniam važinėjimui, prisijungė prie kitų „Opel“ modelių, taip pat testuotų „Euro NCAP“ organizacijos. „Opel Ampera“ kiekvienoje bandymų kategorijoje įskaitant keleivių saugos, vaiko saugumo, pėsčiųjų saugos bei saugos asistento, surinko daugiau taškų nei reikia gauti geriausiam saugumo įvertinimui. Dėka itin tvirtos kėbulo struktūros, keleivių kabinos bei efektyvių valdymo sistemų, penkių durų sedanas „Opel Ampera“  taip pat surinko aukščiausią įvertinimą šoninio smūgio bandymuose.

„Kompanijoje „Opel“ jau seniai laikomasi saugumo tradicijų ir „Ampera“ saugumo technologijos šias tradicijas tęsia toliau. Mes labai didžiuojamės pasiekę geriausių vertinimų visose kategorijose „Euro NCAP“ bandymuose,“ – sako Karlas Fridrikas Strakas (Karl Friedrich Stracke), „Opel“ vadovas.

„Ampera“ yra pirmasis automobilis, kurį išbandė „Euro NCAP“ ir kuris surinko maksimalų taškų skaičių, šoninio smūgio bandymuose. Šis bandymas yra privalomas nuo 2009 m. Šiame teste automobilis šonu slysta 29 km/h greičiu į tvirtą polių, imituojantį medį.  Dėl tvirtos „Ampera“ kėbulo struktūros keleiviai yra kuo puikiausiai apsaugoti nuo susidūrimo smūgių. Tvirta keleivių kabina sukonstruota taip, kad smūgio metu ji kuo mažiau deformuotųsi ir liktu kuo daugiau  erdvės keleiviui avarijos metu. Keleivių kabinos priekis, šonai ir galas yra apsaugoti smūgį sugeriančiomis zonomis, kurios deformuojančią jėgą paskirsto tolygiai ir numatyta kryptimi.

Elektros sistemos bei baterijos saugumas buvo tikrinami po kiekvieno bandymų smūgio. Varomosios jėgos sistema ir baterija yra įmontuota automobilio centre, o visos kitos automobilio konstrukcijos dalys ją supa iš visų pusių. Todėl esant priekiniam ir šoniniam smūgiui baterija ir jos sistema nukenčia mažiausiai.  Avarijos atveju, gelbėtojų komanda lengvai atjungs aukštos įtampos bateriją, kad išvengti elektros srovės nutekėjimo. Vienas iš tikslų siekiant „Ampera“ saugumo – išvengti elektrolitų iš baterijos išsiliejimo į keleivių saloną ir kad mažiau nei 7 procentai baterijos turinio ištekėtų stipraus smūgio metu.

Aktyvios ir pasyvios saugos įrangą sudaro:

·         standartiškai montuojama keturių ratų neužsiblokuojanti stabdžių sistema, traukos kontrolės sistema, elektroninis stabdymo jėgos paskirstymas, avarinio stabdymo asistentas ir elektroninė stabilumo kontrolė

·         8 saugos pagalvės: priekinės, šoninės, oro pagalvės kojoms, stoge įmontuotos užuolaidinės oro pagalvės apsaugančios keleivius šoninio smūgio metu ar mašinai apsivertus

·         papildomai užsakoma galinio vaizdo kamera prijungta prie navigacijos sistemos ekrano

·         „ISOFIX“ vaiko kėdutės tvirtinimo sistema įrengta galinėse sėdynėse

·         reguliuojami galvos atlošai priekinėse sėdynėse apsaugantys nuo kaklo sužalojimų galinio smūgio metu

·         pedalų įtraukimo sistema (Pedal Release System), kurie leidžia išvengti kojų sužalojimų stipraus priekinio smūgio metu

Saugumo priemonės ir technologijos, naudojamos „Ampera“ automobilyje, buvo kuriamos remiantis „Opel Astra“ platforma. Tai dar vienas „Opel“ modelis, kuriam pavyko surinkti aukščiausius „Euro NCAP“ įvertinimus.

Elektrinis mobilumas, tinkamas kiekvienai dienai

„Ampera“ yra pirmasis elektromobilis, kuris atitinka „Keliauk bet kur ir bet kada“ kredo. Penkių durų sedanas talpinantis keturis keleivius bei jų bagažą rinkoje pasirodys jau šių metų pabaigoje. 16 kWh ličio jonų baterija maitina 111 kW/150 AG elektrinį agregatą. Priklausomai nuo vairavimo įpročio, vietos ar temperatūros, tik elektra varomu agregatu galima nuvažiuoti 40 – 80 km visai neteršiant aplinkos. Nepriklausomi tyrimai rodo, jog šios distancijos puikiausiai pakanka 80 proc. Europos vairuotojų – šie nukeliauja vidutiniškai 60 km per dieną. Baterijai pasiekus kritinį darbo režimą, automatiškai įsijungia benzininis variklis, kuris tuo pačiu metu įjungia ir bateriją kraunantį generatorių. Ši sistema kelionės distanciją padidina net iki 500 km, tad neteks nuolat stoti krautis baterijos ar piltis degalų.

"Veido" archyvas

“Statistika rodo, kad Palangoje situacija yra stabili. Visų įvykių kategorijų skaičius 2010 metais ir 2011 metų pirmąjį pusmetį užregistruotas panašus, o palyginti su 2009 metais, padėtis tikrai yra geresnė”, – rašoma Palangos policijos komisariato pranešime spaudai.

Kurorto pareigūnai sako, kad kriminogeninė situacija mieste nuolat stebima ir analizuojama. Pagal pranešimus ir įvykius koreguojami patrulių maršrutai, pasitelkiama miesto vaizdo stebėjimo sistema.

“Policija ne visada gali atsirasti įvykio vietoje per keletą minučių nuo gauto pranešimo, o žmonių iš karto kylantis nepasitenkinimas ir priekaištai pareigūnams rodo mūsų visuomenės dar vis mažą toleranciją. Saugus poilsis priklauso pirmiausia nuo asmeninio pavyzdžio: elgtis drausmingai, linksmintis su saiku, pagelbėti asmeniui, kuriam būtina pagalba, atsakingai saugoti savo turtą, o tada ir policijai, ir visiems poilsiautojams vasara ir jūra atneš tik geras emocijas”, – teigia Palangos policininkai.

Jie sako, kad ekonominis sunkmetis ir skiriamos lėšos visuomenės saugumui užtikrinti pakoregavo policijos pajėgų skaičių, todėl keitėsi ir pareigūnų darbo organizavimas. Anksčiau buvo daugiau matomų uniformuotų policijos pareigūnų, dabar daugiau dėmesio skiriama neviešam patruliavimui, kurį vykdo kriminalinės policijos ir prevencijos padalinių pareigūnai. Jie fiksuoja prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais pažeidimus, kontrabandos atvejus, operatyviai reaguoja į šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamas  veikas.

Tarnybos metu mobilieji policijos patruliai vykdo tarnybos užduotis ne vienoje vietoje, o nustatytais maršrutais užtikrina viešąją tvarką, vykdo policines priemones, eismo saugumo kontrolę bei kitas užduotis. Taip pat policijos pajėgos reaguoja į miesto vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotus teisėtvarkos pažeidimus ar bręstančių konfliktų užuomazgas.

Savaitgalį portalas diena.lt paskelbė, kad įkaušę poilsiautojai, muštynės, mosavimas peiliais, lūžusios nosys ir praskeltos galvos tapo naktinio kurorto rutina. Esą tvarką užtikrinti turinčių policijos pareigūnų reikia ieškoti kaip gintaro jūroje, o agresyviems asmenims raminti pasitelkiami ir klubų apsaugininkai.

Į Palangos policijos komisariato areštinę vasaros naktimis atvežama iki 20 žmonių. Daugiausia jų atvežama savaitgaliais. Didžioji dalis pažeidėjų būna neblaivūs.

Dėl triukšmo Palangos policija per parą sukaukia 6-8 pranešimų. Per parą Palangos policija sulaukia 5-10 pranešimų dėl muštynių.

Scanpix

Dienraštis “Kommersant”, kuris neįvardijo informacijos šaltinio, šį pranešimą paskelbė kitą dieną po Rusijos derybų su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu (Andersu Fouhu Rasmusenu) ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentu Jacobu Zuma (Džeikobu Zuma), per kurias buvo tariamasi, kaip būtų galima užbaigti karą Libijoje.

“Pulkininkas (Kadhafi) siunčia signalus, kad jis pasiruošęs atsisakyti valdžios mainais į saugumo garantijas”, – “Kommersant” citavo aukšto rango Rusijos vyriausybės šaltinį.

Šis pareigūnas sakė, kad kitos šalys, tarp jų tikriausiai Prancūzija, yra linkusios suteikti garantijas Libijos lyderiui.

“Kommersant” pranešime taip pat nurodoma, jog M.Kadhafi pageidauja, jog jo sūnui Saif al Islamui būtų leista kandidatuoti būsimuose rinkimuose, tačiau ši sąlyga gali pasirodyti nepriimtina Libijos sukilėliams.

Libijos vyriausybė pirmadienį paskelbė vedanti derybas su opozicijos veikėjais, tačiau jos priešininkai nelinkę atsisakyti savo pozicijos dėl M.Kadhafi likimo.

Saif al Islamas Kadhafi interviu vienam Prancūzijos dienraščiui sakė, jog negali būti jokių derybų dėl 42 metus Libijai vadovaujančio jo tėvo pasitraukimo iš valdžios. Tuo tarpu sukilėlių Laikinoji nacionalinė taryba atšaukė savo ankstesnį pareiškimą, kad M.Kadhafi galėtų likti Libijoje, jeigu atsisakytų visų įgaliojimų.

"Veido" archyvas

Jei Baltarusija vystys atominės elektrinės projektą, tarptautinė bendrija reikalaus laikytis aukščiausių skaidrumo ir saugumo standartų, penktadienį Vilniuje pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

JAV diplomatijos vadovė sakė, kad Vašingtono parama atominei energetikai Baltarusijoje yra “abstrakti”, ir paragino Baltarusiją konsultuotis su Lietuva dėl planuojamos jėgainės vietos, kuri nuo Vilniaus nutolusi vos 50 kilometrų.

“Jei Baltarusija plėtos elektrinės idėją, tarptautinė bendrija turėtų reikalauti aukščiausių skaidrumo ir saugumo standartų”, – spaudos konferencijoje sakė H.Clinton.

“Nors Baltarusija, kaip ir bet kuri kita šalis, turi teisę naudoti civilinę branduolinę energiją, mes labai rūpinamės saugumu. Bet kuri elektrinė turėtų veikti pagal TATENA standartus”, – sakė H.Clinton.

“Bet kokia parama, kurią girdėjote iš mūsų, yra abstrakti, nes ji priklauso nuo visų paminėtų sąlygų”, – pridūrė JAV valstybės sekretorė.

Lietuvos pareigūnai yra sakę, kad juos nemaloniai nustebino anksčiau JAV išsakyta parama Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę. Jėgainė planuojama vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, o Lietuvos pareigūnai sako, kad ji neatitinka saugumo standartų.

“Raginame, kad dėl vietos, kuri yra problematiška Lietuvai, būtų surengtos konsultacijos”, – kalbėjo H.Clinton.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu po susitikimo sakė, kad H.Clinton puikiai supranta Lietuvos nuogąstavimus dėl saugumo planuojamose atominėse elektrinėse kaimyninėse šalyse.

“Kalbėjomės apie kaimyninių šalių norus statytis elektrines atomines aplink Lietuvą, apie tai, kad būtina užtikrinti atominės energetinės saugumą ne tik Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES), bet ir už jos ribų. Išgirdau pilną sekretorės palaikymą ir supratimą”, – sakė D.Grybauskaitė.

Dar viena atominė elektrinė, kurią kritikuoja Lietuva, gali būti pastatyta Rusijos Karaliaučiaus srityje.

BFL

Liuksemburgo vadovams gerai suprantamas Lietuvos nerimas dėl šalies pasienyje planuojamų atominių elektrinių projektų, kurie vykdomi nepakankamai skaidriai ir tinkamai neinformuojant kaimyninių valstybių ir visuomenės, teigia šioje Europos valstybėje viešinti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Jis teigė supratimą išgirdusi per susitikimus su Liuksemburgo Deputatų rūmų pirmininku Laurentu Mosaru (Lorenu Mosaru) ir ministru pirmininku Jeanu Claude Junckeru (Žanu Klonu Junkeru).

“Liuksemburgo valdžios atstovai susitikimuose pabrėžė, kad Lietuvos nerimas dėl šalies pasienyje vykdomų branduolinių jėgainių statybos projektų yra jiems puikiai suprantamas, nes ir Liuksemburgo pasienyje veikia kelių kaimyninių valstybių atominės elektrinės, kurių saugumas kelia nemažai abejonių ir klausimų”, – teigė I.Degutienė.

Anot jos, Liuksemburgo atstovai pritarė Lietuvos pozicijai siekti, kad visa branduolinė energetika būtų vystoma laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų ir tarptautinių konvencijų.

“Lietuva siekia, kad planuojami atominių elektrinių projektai Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje būtų įgyvendinami griežtai laikantis visų tarptautinių branduolinės saugos, radiacinės apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, o ypač ESPO konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo”, – Seimo pranešime spaudai cituojama parlanmento vadovė.

I. Degutienė paragino Liuksemburgo vadovus bendromis jėgomis siekti, kad tokie ir panašūs projektai būtų vykdomi skaidriai ir tinkamai informuojant visuomenę bei kaimynines valstybes.

“Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominės elektrinės yra statomos šalia išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač arti Lietuvos sostinės. Todėl būtina atkreipti visų Europos Sąjungos valstybių ir Europos Komisijos, taip pat ir tarptautinių organizacijų dėmesį į nepakankamą šių projektų skaidrumą ir informacijos apie juos trūkumą”, – sakė I. Degutienė.

Seimo pirmininkė ir Seimo narių delegacija šią savaitę su oficialiu vizitu vieši Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.

Ketvirtadienį numatomi susitikimai su Liuksemburgo premjero pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu (Žanu Aselbornu), tvarios plėtros ir infrastruktūros ministru Claude Wiseleru (Klodu Viseleru), apsilankymas Europos Teisingumo Teisme ir susitikimas su jo vadovu Vassiliosu Skourisu (Vasilijosu Skourisu).

BFL

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turi rūpintis Baltarusijos ir Kaliningrado atominių jėgainių saugumu – šis klausimas turi tapti jos prioritetu.

“Šį rudenį prasidėsiančiose diskusijose dėl ES išorinės energetikos politikos išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas energijos tiekimui iš trečiųjų valstybių ir ES kaimyninėse valstybėse planuojamų atominių elektrinių saugumo klausimams”, – antradienį Budapešte vykusios neformalios ES energetikos tarybos metu pabrėžė A. Sekmokas.

Anot energetikos ministro, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, todėl ES turėtų imtis lyderės vaidmens, kad Baltijos valstybės sinchroniškai prisijungtų prie kontinentinės Europos tinklų.

A. Sekmoko teigimu, svarbu, kad šis klausimas atsirastų ES išorės energetikos politikos darbotvarkėje.

Lietuvos premjeras anksčiau sakė, kad Baltijos šalių energetikos rinkoje žadama taikyti specifines taisykles, prekiaujant su trečiosiomis šalimis. Andrius Kubilius teigė, kad tokie apribojimai reikalingi, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nesaugiai gaminamos branduolinės energijos.

Konkretūs sprendimai dėl energetikos rinkos bus rengiami Baltijos šalių jungtinėje darbo grupėje, kuri sudaroma Europos Komisijos pirmininko iniciatyva.

Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas Vaišnys spaudai sakė nemanantis, kad ES valstybės susitartų nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys blogiausi.

Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50 proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.

medvedev-1

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pranešė antradienį išsiuntęs didžiausių pasaulio valstybių lyderiams siūlymų, kaip saugiai plėtoti atominę energetiką.

“Šiandien išsiunčiau didžiausių valstybių lyderiams, mūsų draugams ir partneriams nepriklausomų Valstybių Sandraugoje, žinoma, Ukrainai siūlymų, kuriais siekiama reikiamai užtikrinti branduolinės energetikos plėtotę pasaulyje, drauge užkirsti kelią pasauliniams katastrofiškiems padariniams”, – sakė D.Medvedevas ceremonijoje, skirtoje 25-osioms metinėms, kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad “matyt, mums reikės pamąstyti, kaip parengti naujas tarptautines konvencijas”.

“Niekas kol kas nepasiūlė kitų energijos šaltinių, kurie galėtų pakeisti branduolinę energetiką . Matyt, to ir nereikia. Svarbiausia, kad mes suvoktume, su kokia jėga turi reikalą žmonija, ir kad mūsų sprendimai atitiktų tuos iššūkius, kuriuos sukuria branduolinė energija”, – sakė D.Medvedevas.

Nuo tada, kai įvyko avarija Černobylio atominėje elektrinėje, pažymėjo prezidentas, buvo imtasi įvairių veiksmų, išmoktos sunkiausios pamokos ir priimti svarbūs reikalavimai.

“Tačiau pastarųjų laikotarpių tragedijos, ypač Japonijos tragedija – Fukušimos 1-ojoje elektrinėje – parodė, jog mes privalome dėti daugiau pastangų, kad branduolinė energetika būtų iš tikrųjų taiki ir spręstų tuos didelius uždavinius, kuriuos ji turi spręsti”, – sakė D.Medvedevas.

Todėl, mano Rusijos prezidentas, pasaulio šalys turi susitelkti ir parengti naują normatyvinį pagrindą , “kuris galios visos mūsų planetos mastu”.

dujos_ugnis_liepsna

Rusija, siekdama sutrukdyti dujų sektoriaus liberalizavimui Europos Sąjungoje (ES), gali ratifikuoti anksčiau atmestus energetikos susitarimus su ES ir taip susikurti prielaidas dabartines direktyvas ginčyti teisme, teigia Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro (ESC) ekspertai.

Pirmojoje po centro įkūrimo sausio pradžioje parengtoje analitinėje pažymoje teigiama, kad Maskva gali nuspręsti ratifikuoti Europos Energetikos Chartijos (EEC) sutartį, kurią anksčiau atmetė.

Anot pažymos, Maskva taip pat gali siūlyti derėtis dėl šios sutarties pakeitimo, iš naujo aptariant tranzito per ES, Rusijos, kitų šalių teritorijas sąlygas. Pažymima, jog šį dokumentą galima peržiūrėti ir keisti kas penkerius metus, keičiantis rinkos sąlygoms.

“Rusijos ekspertų ir valdžios atstovų nuomone, ES Dujų direktyva (2009) ir ypač joje numatytos sankcijos (iki 10 proc. nuo apyvartos baudos) prieštarauja tarptautinei teisei (2006 m. Energijos bendrijos sutarčiai tarp ES ir Pietryčių Europos, Europos Energetikos Chartijos sutarčiai)”, – teigia energetinio saugumo ekspertai.

Pasak jų, jei Rusija ratifikuotų EEC sutartį, ji galėtų ginčyti dujų sektoriaus liberalizavimą numatančios direktyvos (Trečiojo energetikos paketo) teisėtumą, nes “ratifikuotos tarptautinės sutarties statusas yra aukštesnis nei ES direktyvos, nustatančios bendros ES rinkos veikimo principus”.

“(Rusija galėtų) siūlyti kompromisą, pagal kurį sutarties šalys galėtų detalizuoti ir prisiimti papildomus, su dujų rinkos liberalizacija susijusius įsipareigojimus, bet negalėtų priversti tą patį daryti kitas valstybes”, – rašoma dokumente.

Taip, anot ESC, Rusijai atsivertų kelias išsaugoti dujotiekių kontrolę derantis dėl investicijų ir Trečiojo energetikos paketo (TEP) įgyvendinimo bei tiekimo sąlygų su kiekviena ES valstybe atskirai.

Pažymoje, taip pat pabrėžiama, kad siekdamas pasipriešinti dujų tiekimo ir transportavimo verslų atskyrimui Rusijos dujų milžinas “Gazprom” ieško naujų rinkų Tolimuosiuose Rytuose ir turi daug įtakos svertų didelėms energetikos kompanijoms Vakarų Europoje, jei jos sugalvotų perimti rusų prarandamų dujotiekių kontrolę.

“Kitaip tariant, formalių ir neformalių derybų keliu “Gazprom” šiandien bando daryti įtaką TEP įgyvendinimą detalizuojantiems dokumentams argumentuojant anglosaksiško tiekėjų konkurencija grįsto modelio netinkamumu kontinentinei Europai”, – konstatuoja energetinio saugumo ekspertai.

Artimai su Rusijos valdžia susijęs “Gazprom” kaltina Lietuvą kenkiant jo interesams pasirinktu griežčiausiu TEP įgyvendinimo variantu, kuris numato bendrovės “Lietuvos dujos” veiklos išskaidymą. Rusų koncernas grasina Vilniui didesnėmis dujų kainomis bei tarptautiniais teismais.

Lietuvos Vyriausybei bendrovėje “Lietuvos dujos” priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, “Gazprom” – 37,06 proc., pažymoje draugiška rusams pavadintai Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc. akcijų.

+370 5 2058512

Lietuvos diplomatai teigia esantys nustebę dėl Rusijos kolegų komentarų, kad Vilnius branduolinę nelaimę Japonijoje naudoja kaip pretekstą trukdyti atominės elektrinės Kaliningrade statybai.

“Esame nustebę dėl Rusijos URM komentarų. Tai, ką kolegos Rusijoje vadina spekuliacija, mes vadiname aktualizavimu”, – BNS ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Mindaugas Lašas.

Anot jo, Japonijos tragedija priminė, kad branduolinė nelaimė gali paliesti bet kurį žmogų, o Rytų Europos regiono gyventojai tai patyrė prieš 25 metus per Černobylio katastrofą.

“Tragedija priminė, jog griežčiausių saugos reikalavimų statant atominę elektrinę būtina laikytis visiems. Geopolitinė padėtis tragedijos akivaizdoje tampa bereikšmė. Saugi atominė energetika yra ne tik Lietuvos rūpestis, tai lygiai taip pat yra Rusijos, Baltarusijos, Europos Sąjungos ir viso likusio pasaulio reikalas”, – kalbėjo URM atstovas.

Rusijos URM atstovas Aleksejus Sazonovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad kai kurie Lietuvos politikai bando situaciją dėl atominės elektrinės Japonijoje avarijos panaudoti naujiems barjerams Baltijos atominės elektrinės statybos projektui kurti.

“Lietuvos motyvai mums yra žinomi. Tačiau mes nepritariame pasirinktai elgsenai. Tragedija Fukušimos atominėje elektrinėje negali ir neturi būti naudojama kieno nors merkantiliems interesams”, – sakė A.Sazonovas.

Tuo metu, pasak M.Lašo, Lietuvai ypatingą nerimą kelia tarptautinių standartų nesilaikymas, skaidrumo ir bendradarbiavimo stoka vykdant atominės elektrinės projektą Rusijos Kaliningrado srityje.

“Rusija nėra atsakiusi į Lietuvos iškeltus klausimus apie Baltijos atominės elektrinės poveikį aplinkai, iki šiol nėra pateikta būtina išsami informacija, neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, taip pat nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės”, – dėstė diplomatas.

Jis priminė, kad Lietuvai nepateikti aikštelės Baltijos atominei elektrinei parinkimo kriterijai.

“Tikimės, kad Rusija, planuodama ir įgyvendindama savo branduolinės energetikos projektus, laikysis tų pačių tarptautiniuose susitarimuose nustatytų normų ir principų, kurių laikosi Lietuva”, – teigė M.Lašas.

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) siekti, kad po Japonijos branduolinės krizės planuojami patikrinimai būtų atliekami ir kaimyninių šalių jėgainėse.

Premjeras Andrius Kubilius anksčiau teigė, kad Japonijos įvykiai rodo būtinybę griežtai laikytis tarptautinių reikalavimų, o Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje – planuojamuose projektuose to nėra.