Sirijos pietuose, Derijos mieste, saugumo pajėgos, vaikydamos tūkstantines protestuojančiųjų minias, ėmė šaudyti į minią, remiantis įvairiais šaltiniais, žuvo nuo 13 iki 17 žmonių.

Per visą šalį demonstracijos nerimsta jau ketvirtą savaitę.

Ir šiauriau sostinės esančiame Homso mieste per susirėmimus su saugumo pajėgomis sužeista daug žmonių.

Pasak vieno aktyvisto, paskambinusio naujienų agentūrai AFP, Derijoje į žmones šaudyta guminėmis ir tikromis kulkomis.

“Tūkstančiai žmonių, po pamaldų išėję iš mečečių, nužygiavo prie teismo rūmų, bet civiliais rūbais apsirengę saugumiečiai ašarinėmis dujomis vaikė juos”, – pasakojo jis.

“Demonstrantai ėmė mėtyti akmenis, prasidėjo susirėmimai…, padėtis labai įtempta”, – pridūrė jis.

Mirčių įsiutinti protestuotojai padegė valdančiosios partijos “Baath” būstinę.

Valstybinė televizija tvirtino, kad “diversantai ir susimokėliai atidengė ugnį į gyventojus ir saugumo pajėgas” ir nušovė du žmones – pareigūną ir greitosios pagalbos darbuotoją.

Oficialioji naujienų agentūra SANA nurodė, jog sužeisti dešimtys civilių, saugumiečių ir policininkų.

Per valstybinę televiziją rodyti už medžių stovintys, galvas kufijomis (skarelėmis) apsirišę jaunuoliai, aidi automatinių ginklų šūviai.

Sirijos žmogaus teisių gynimo lygos vadovas Abdel Karimas Rihawi (Abdel Karimas Rihavis) sakė, jog per susirėmimus pramoniniame Homso mieste buvo sužeista žmonių; kovos kilo ir Harastoje, netoli sostinės; taip pat tūkstančiai žmonių protestavo Banjase ir Tale, 20 kilometrų šiauriau Damasko.

Pasak jo, demonstracijos vyksta, siekiant pagerbti “kankinius”, žuvusius Dumoje, Derijoje, Latakijoje, aidi šūkiai “Dievas, Sirija, Laisvė”.

Tūsktančiai žmonių žygiavo ir penkių šiaurinių miestų gatvėmis, daugiausia kurdiškuose miestuose Hasakėje ir Amudoje; reikalaujama panaikinti nepaprastosios padėties įstatymą, paleisti kalinius.

Daugiau nei dvi savaites besitęsiantys protestai, kuriuose reikalaujama daugiau laisvių šalyje, kur jau beveik pusšimtį metų galioja nepaprastoji padėtis, tapo precedento neturinčiu iššūkiu vienuolika metų Siriją valdančiam prezidentas Basharui al-Assadui (Bašarui Asadui.)

Kremlius pirmadienį pasmerkė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) norą uždrausti Rusijoje “Skype”, “Gmail” ir “Hotmail” programas, ir pamėgino išsklaidyti įtarimus, kad valstybė siekia kontroliuoti Rusijos internetą.

Rusijos interneto vartotojų, kurie baiminasi cenzūros ir policijos kontrolės, naują nerimo bangą sukėlė programišių ataka prieš interneto puslapį “Živoj žurnal”, kuris yra viena populiariausių Rusijoje nepriklausomų pasikeitimo informacija ir nuomonėmis aikštelių.

Kremlius pamėgino išsklaidyti vartotojų baimes.

“Šie radikalūs pasiūlymai neverti, kad juos komentuotume. Manau, kad tai niekada nebus padaryta (uždrausti “Skype” ir “Gmail”)”, – agentūrai “Reuters” sakė vienas Kremliaus darbuotojas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, komentuodamas FSB informacijos apsaugos ir specialaus ryšio centro viršininko Aleksandro Andreječkino pasisakymą, kurį citavo naujienų agentūros.

Pasak agentūros “Prime-TASS”, vyriausybės federalinių ryšių ir technologinių informacijos klausimų komisijos posėdyje A.Andreječkinas sakė, kad kovotojai ir ekstremistai aktyviai naudojasi pasaulinėmis “Gmail”, “Hotmail” ir “Skype” interneto programomis, kurių Rusijos specialiosios tarnybos negali kontroliuoti, nes jis tvarkomas iš serverių, esančių ne Rusijoje.

Agentūra cituoja A.Andreječkiną, pasak kurio nekontroliuojamas šifravimo priemonių naudojimas internete gali kelti didžiulį pavojų Rusijos saugumui.

FSB atstovas spaudai kol kas nekomentavo šio pranešimo.

Agentūra “RIA Novosti” vėliau citavo neįvardintą šaltinį Kremliuje, kuris A.Andreječkino pareiškimą pavadino jo asmenine nuomone.

“FSB uždavinys – užtikrinti informacinį saugumą, bet ne draudimo priemones taikyti”, – sakė šaltinis Kremliuje.

“Pavojus atšauktas”, – taip komentavo Kremliaus valdininkų pareiškimus populiari politinio tinklaraščio autorė Marina Litvinovič.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ne kartą gynė žodžio laisvę, taip pat ir internete. Pasipiktinęs programišių

Trys buvę sovietmečio disidentai, šiuo metu aktyviai remiantys terorizmu kaltinamą klaipėdietę Eglę Kusaitę, prašo ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų veiksmus E.Kusaitės byloje ir šios tarnybos ryšius su Rusijos federalinio saugumo tarnyba (FSB).

Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, kunigas Roberstas Grigas ir sesuo Nijolė Sadūnaitė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, generalinį prokurorą Darių Valį ir VSD generalinį direktorių Gediminą Griną.

Laiško autoriai teigia matantys VSD ir prokuratūros veiksmuose angažuotumo požymių ir prašo ištirti, kokiu pagrindu VSD E.Kusaitės byloje bendradarbiavo su Rusijos FSB.

A.Endriukaitis antradienį per spaudos konferenciją teigė, kad Lietuvos pareigūnai savo iniciatyva informavo Rusijos FSB apie neva E.Kusaitės rezgamus kėslus surengti teroro aktą Rusijos Federacijoje. Lietuvos pareigūnai esą rusams pranešė apie lietuvės bendrininkus brolius bei seserį Apti ir Aišat Magmadovus, apie kuriuos FSB iki tol nieko nežinojo.

Anot kreipimosi autorių, tai padaryta 2009 metų spalio 1 dieną, o Magmadovai sulaikyti tik 2010 metų sausio 19 dieną, tai yra po 87 dienų nuo E.Kusaitės suėmimo arba po 111 dienų nuo Lietuvos Rusijai perduotos informacijos.

Laiško autoriai taip pat kelia klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai praėjusių metų kovą Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius leido FSB pareigūnams apklausti E.Kusaitę.

Pastaroji teigia per šią apklausą patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė jos prašymą įpareigoti prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl prieš ją naudoto smurto. Ši teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.

A.Endriukaitis, R.Grigas ir N.Sadūnaitė taip pat prašo ištirti, kokiu pagrindu VSD bendravo su nepilnamete E.Kusaite, kuo remiantis ji apgyvendinta VSD patalpose, kodėl pareigūnai neįspėjo Lietuvos pilietės dėl galimo netinkamo elgesio, kaip to reikalauja įstatymai. Prašoma nustatyti, kas finansuoja Klaipėdos musulmonišką tinklapį “Al Tauhyd”.

E.Kusaitė kaltinama drauge su Rusijoje kalinamais broliu ir seserimi Magmadovais planavusi teroristinį išpuolį Rusijos Federacijoje.

Lietuvos pilietė buvo buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą pas Magmadovus. Baudžiamąją bylą dėl terorizmo nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Vyriausybė turi kelti grėsmės dėl Lietuvos pasienyje, Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje, planuojamų statyti atominių elektrinių, klausimą Europos Sąjungos (ES) institucijose, sako europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Anot jo, tokių elektrinių statybos Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje yra grėsmingos Neries ir Nemuno baseinui su Kuršių mariomis, o katastrofos atveju – ir Lietuvos egzistavimui.

“Mūsų partijos įtaka Vyriausybėje turi reikštis grėsmių iškėlimu į Europos Tarybos (ET) ir Europos Komisijos (EK) lygmenį ir nuolatiniu monitoringu sudarant ekspertų ir politikų grupę prie Vyriausybės. Kur pavojus Lietuvos valstybei, nieko nebus per daug”, – kalbėjo jis.

“Grėsmių iškėlimas į ET ir EK lygmenį – tegu Vyriausybė pamąsto ir apie šį elementą”, – teigė europarlamentaras.

Pasak V.Landsbergio, dėl naujų ekologinių praradimų ir grėsmių turi būti atsiklausta ir krašto gyventojų bei kaimynų.

“Neleistinos tokios statybos be ES ar lygmeniu patvirtinto aplinkos apsaugos vertinimo, kurio dabar apskritai jokio nėra, ir Lietuvos bei Europos Parlamento pritarimo”, – teigė jis.

Partijos taryba šeštadienį V.Landsbergio siūlymu pritarė Seimo rezoliucijai dėl naujų elektrinių statybos “gyvybinėse mūsų šaliai vietose”.

“Atrodo, kad sąmoningai mūsų kaimynai nesilaiko tarptautinių konvencijų, nesilaiko tarptautinių saugumo standartų, kurie po įvykių Japonijoje turėtų būti dar griežtesni. Šiuo atžvilgiu darysime viską, kad išnaudotume savo buvimą tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek Europos Parlamente, kad šie klausimai būtų pakelti į tarptautinių organizacijų, įskaitant ir Europos Sąjungos, lygį”, – žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Trečiadienį Rusija ir Baltarusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Rusija Baltijos atominę elektrinę stato su Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje.

"Veido" archyvas

Galvos atlošų vaidmuo labai didelis – galva jokiu būdu negali judėti liemeniui iš paskos

Per automobilių saugumo bandymus “Euro NCAP” vertina ne tik mašinas, bet ir atskiras jų sudedamąsias dalis. Šįkart pateikiame, kiek efektyvūs yra sėdynių galvos atlošai. Pasirodo, ne visi jie geri!

Deja, mes neturime akių nei galvos šonuose, nei pakaušyje. O gaila, nes važiuojant automobiliu didesnis akiratis tikriausiai padėtų išvengti daugybės pavojingų situacijų. Pavyzdžiui, mums nereikėtų staigiai stabdyti, dėl ko į mūsų automobilį galėtų atsitrenkti iš paskos važiuojanti kita transporto priemonė, kurios stabdžiai ne tokie efektyvūs arba kurią vairuoja lėtesnę reakciją turintis žmogus. Tad ir keleiviai būtų saugesni, nes per tokį susidūrimą būtent jiems gresia didesnis pavojus. Mašinos, į kurią atsitrenkiama, keleiviai dažnai patiria rimtų stuburo ir kaklo slankstelių traumų dėl staigios perkrovos, sukeltos smūgio.

Sėdynės ir galvos atlošai yra vis saugesni

Atsitrenkus į automobilio galą, šia mašina važiuojančių žmonių liemuo ir galva itin staigiai palinksta į priekį. Būtent tą akimirką stuburo kaklo slankstelių apkrova yra pati didžiausia. Sekundės dalimi vėliau keleivių galvos vėl atsilenkia atgal, o tai jau yra dar viena itin staigi stuburo apkrova. Ypatingais atvejais (jie, beje, nutinka ne taip ir retai) tai gali tapti mirties priežastimi, visais kitais – skausmingomis ir sunkiai išgydomomis traumomis. Deja, gamta nenumatė, kad žmogus bus nelaimingų eismo įvykių dalyvis, taigi jo griaučiai ir raumenys tam visiškai nepasirengę.

Koks vaidmuo tokiais atvejais tenka galvos atlošams? Visų pirma jie turi maksimaliai sumažinti galvos ir liemens judėjimo greitį. Galva jokiu būdu negali judėti liemeniui iš paskos – šios abi kūno dalys turi judėti vienu metu. Tik taip kaklas nebus silpniausia žmogaus griaučių dalis. Kuo didesnis yra skirtumas tarp minėtų kūno dalių judėjimo greičio ir krypties, tuo mažesnį saugumo lygį užtikrina sėdynė kartu su galvos atrama.

Pasyvieji, aktyvieji ir proaktyvieji galvos atlošai

Jei manote, kad naujų automobilių sėdynių galvos atlošai yra tik paprasčiausios ant strypų užmautos apsiūtos pagalvėlės – jūs klystate. Jų konstrukcija vis dažniau būna labai sudėtinga. Dabar siūlomos trys skirtingos jų versijos: pasyvieji, aktyvieji ir vadinamieji automobilių sėdynių galvos atlošai.

Pasyvieji atlošai patys paprasčiausi ir yra tvirtai pritvirtinti prie sėdynės nugarėlės. Ant sėdynių su aktyviaisiais atlošais, keleivio kūnas smūgio metu spaudžia atlošą, kuriame yra svertas, stumiantis atramą į priekį, t.y. keleivio galvos link. O štai proaktyviųjų atlošų veikimo principas šiek tiek kitoks: specialūs jutikliai fiksuoja galimą susidūrimą ir šiam dar neįvykus parengia atlošus neišvengiamo smūgio pasekmėms sumažinti.

Gyvenime taip nebūna, kad pats paprasčiausias variantas būtinai yra ir pats blogiausias. Jeipaprastas galvos atlošas bus taisyklingos formos ir gerai priderintas prie keleivio ūgio, jis taip pat gana patikimai saugos kaklo slankstelius. Tai puikiai matyti iš “Euro NCAP” testo rezultatų lentelės.

Beje, atliekant galvos atlošų testus į pačių automobilių saugumo testus nebuvo atsižvelgiama. Pasirinktų mašinų modelių sėdynes sumontavus ant specialių rogių, buvo atliekami trys susidūrimą su iš paskos iki 50 km/h greičiu važiuojančiu automobiliu imituojantys bandymai. Remiantis gautais rezultatais, buvo apskaičiuojamas kiekvieno modelio vidutinis įvertinimas – kuo didesnis balas, tuo sėdynė saugesnė. Didžiausias galimas įvertinimas – 4 balai.

Sėdynių saugumą lemia ne automobilio klasė

Vokiečių automobilių klubo ADAC ekspertų, kurie dalyvavo rengiant bandymų metodiką ir apibendrinant gautus rezultatus, teigimu į naujus automobilius montuojamos sėdynės ir galvų atramos yra vis saugesnės. Deja, vis dar pasitaiko ir išimčių: pvz., labai prasto įvertinimo nusipelnė Suzuki Splash, Daihatsu Terios, Peugeot 308 CC ir Mazda CX-7. Iš šio testo matyti, kad galutinį rezultatą lemia ne kaina ar automobilio klasė, o pirmiausia konstruktorių rūpestingumas ir atsakingumas.

Kai kurių automobilių sėdynių galvos atlošų įvertinimo balai tiesiog stulbina. Išties sunku suvokti, kodėl C klasės Mercedes automobilyje esantys pačių pažangiausių technologijų šiuolaikiški proaktyvieji galvos atlošai, demonstruoja gerokai prastesnį rezultatą nei pasyvieji Ford C-Max atlošai!

Galvos atlošų saugumo testai

Sėdynių ir galvos atlošų saugumo bandymų rezultatų sąrašas nuolat papildomas. Šis bandymas jau kurį laiką atliekamas kartu su “Euro NCAP” automobilių saugumo testais. Jis susideda iš trijų etapų: iš automobilio išmontuota ir prie specialių rogių pritvirtinta sėdynė turi išlaikyti skirtingas apkrovas, kurios imituoja susidūrimą esant 50 km/h greičiui. Nepriklausomai nuo to, ar bandoma sėdynė turi pasyvųjį, aktyvųjį ar proaktyvųjį galvos atlošą, vertinimo kriterijai lieka tie patys. Geriausias įmanomas rezultatas – 4 balai. Aukščiausio įvertinimo – 3,7 balo – tarp bandytų serijinių automobilių nusipelnė trys modeliai. Dėmesio! Sėdynės konstrukcija – tai vienas iš daugybės veiksnių, kurie turi nemažai įtakos keleivių saugumui.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakiusi kalbą kasmetinės Miuncheno konferencijos atidarymui skirtoje vakarienėje, ragino atsisakyti požiūrių stereotipų ir nebrėžti naujų Europos padalijimo linijų.

Kaip praneša Prezidentūra, Lietuvos vadovė pabrėžė, jog glaudi ir realiai veikianti Vakarų ir Rusijos partnerystė yra itin svarbi euroatlantiniam saugumui. Tačiau realiai pažangai pasiekti, pasak prezidentės, dideles kliūtis kelia pasenę stereotipai ir požiūrių inertiškumas.

“Dar vienas svarbus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje pasiektas sprendimas yra sprendimas dėl priešraketinės gynybos. Glaudus bendradarbiavimas su visais partneriais ir ypač su Rusija – itin svarbus. NATO visiems suinteresuotiems partneriams pateikė plataus bendradarbiavimo pasiūlymą, kuris, labai tikiuosi, bus priimtas”, – sakė D.Grybauskaitė.

Tačiau, pasak prezidentės, vargu ar gali būti priimtinas siūlymas padalyti Europą į geografines gynybos zonas. “Juk praėjo vos dvidešimt metų nuo to, kai iš Europos žemėlapio išnyko skiriamosios linijos. Būtų sunku paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl reikia naujų”, – sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos vadovės teigimu, kelias į sėkmę eina “per pasitikėjimo kūrimą mažais žingsneliais”. “Jei nesutariama vienose srityse, reikia bendradarbiauti tose, kuriose sutariama”, – pranešime cituojama prezidentė.

Šalies vadovė taip pat pasisakė apie Miuncheno konferencijos metu numatytą JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo apsikeitimą naujos strateginės ginkluotės mažinimo sutarties START ratifikavimo dokumentais.

“Ši sutartis simbolizuoja atsakingą partnerystę, į kuria visi esame pasirengę investuoti. Partnerystę, kuriai visų pirma reikia daugiau abipusio pasitikėjimo, atvirumo ir skaidrumo. Nes tai yra kuras partnerystės varikliui. Be jo mašina sustos

ir įsijungs pavojaus signalas”, – kalbėjo Lietuvos vadovė.

Šeštadienį Prezidentė toliau dalyvaus pasaulinių saugumo ekspertų ir politikos lyderių diskusijoje apie euroatlantinio saugumo bendruomenės stiprinimą kartu su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moon’u, Vokietijos kanclere Angela

Merkel, Jungtinės Karalystės premjeru Davidu Kameronu, JAV valstybes sekretore Hillary Cliton, Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kitų šalių atstovais.

Rusija planuoja išleisti beveik 2 mlrd. JAV dolerių 2014 metais Sočyje, esančiame netoli neramaus Šiaurės Kaukazo regiono, vyksiančios olimpiados ir parolimpinių žaidinių saugumui užtikrinti, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime.

Abi olimpiados, kurias Kremlius laiko itin svarbiomis formuojant Rusijos įvaizdį, vyks Juodosios jūros kurorte Sočyje, esančiame netoli Šiaurės Kaukazo, kuriame Maskva kovoja su islamistais sukilėliais.

Praeitą savaitę 35 žmonių gyvybes nusinešęs mirtininko sprogdintojo išpuolis pagrindiniame Maskvos oro uoste vėl pakurstė nerimą dėl šalies galimybių užtikrinti saugumą per masinius renginius, ypač per žiemos olimpiadą, į kurią atvyks tūkstančiai užsieniečių.

Verslo dienraštis “Vedomosti”, remdamasis vienu saugumo šaltiniu, nurodė, kad Maskva planuoja išleisti 57,8 mlrd. rublių (4,92 mlrd. litų) vieno iš svarbiausių sporto pasaulio reginių saugumui užtikrinti. Nurodoma, jog dalis šių lėšų buvo skirtos jau praeitais metais.

Tačiau kol kas mažai žinoma, kaip konkrečiai planuojama panaudoti šiuos pinigus – kaip rašo “Vedomosti”, už šią programą atsakinga Rusijos VRM ir kitos institucijos pasiruošimus olimpiadai komentuoti atsisakė.

Vankuverio žiemos olimpiados saugumui buvo išleista 900 mln. JAV dolerių, o beveik 1,5 mlrd. dolerių kainavusios 2004 metų Atėnų vasaros olimpinė žaidynės buvo vienos iš brangiausių per olimpiadų istoriją, “Vedomosti” citavo Rusijos inovacijų, infrastruktūros ir investicijų instituto direktorę Mariną Udačiną.

Skurdžiame Šiaurės Kaukaze prieš centrinę Kremliaus valdžią kovojantys islamistai sukilėliai per porą pastarųjų dešimtmečių įvykdė daug išpuolių Rusijoje, per kuriuos žuvo šimtai žmonių.

“Mums pavesta elektroninio saugumo užtikrinimo koordinavimo funkcija. Turėsime nustatyti taisykles, kaip tas saugumas turės būti užtikrintas, ir tuo saugumu visos institucijos, žaidžiančios elektroninėje erdvėje, turės rūpintis”, – per spaudos konferenciją penktadienį kalbėjo ministras.

Pasak R.Palaičio, šiuo metu jau keičiami teisės aktai viešojo administravimo efektyvumui didinti.

“Valdžios institucijos neturėtų gainioti žmogaus į kitą valstybinę instituciją atsinešti kažkokio popieriaus, kurio institucija gali užklausti kitos institucijos”, – sakė ministras.

Anot jo, kitąmet taip pat bus skiriama nemažai dėmesio šalies gyventojų ir svečių iš užsienio saugumui užtikrinti.

“Tai ir Europos krepšinio čempionatas, ir pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (…), Demokratijų forumas – tarptautiniai renginiai, kurių saugumą reikės užtikrinti. Finansavimas šiems klausimams šiek tiek skirtas papildomas, bet ne tiek ir daug – reikės efektyviai panaudoti pinigus”, – teigė R.Palaitis.

Ministras tarp svarbiausių šiemet numatomų darbų taip pat vardijo tolesnius bandymus įvesti elektroninį balsavimą, regioninės politikos klausimus, valstybės tarnybos reformą.

“2011 metai bus apsisprendimas, ar paliekame su senoviška valstybės tarnyba, ar bandome modernizuoti”, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), kurią norima paversti pavaldžia Finansų ministerijai, veiklą, R.Palaitis teigė, jog didžiausias iššūkis jai bus naujos teisinės praktikos dėl išplėstinio konfiskavimo taikymas.

“Dėl neteisėtai įgyto turto konfiskacijos, reikia pripažinti, praktikos nėra suformuota. Praktika dabar formuojama (…). Reikės palaukti teismų, kaip jie reaguos į šiuo įvykius. Manome, kad 2011 metais ši priemonė turėtų veikti efektyviai kovojant tiek su šešėliu, tiek su kontrabanda ir korupcija”, – sakė ministras.

R.Palaitis atkreipė dėmesį, kad biudžetinis finansavimas ministerijoje ir jai pavaldžioms įstaigoms išliks toks pat ne vienerius metus.

“Jeigu 2010 metais neįvyko, tai turi dabar įvykti mūsų galvose persilaužimas, kad ši situacija, turint omenyje biudžetinį finansavimą, ji nebėra laikina – bent trejus-ketverius-penkerius metus gali būti nuolatinė”, – teigė jis.

Estijos saugumo policija (KAPO) atmetė kaltinimus bendradarbiavimu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kilus skandalui dėl didžiausios opozicinės Centro partijos lyderio, Talino mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro).

“Kontržvalgybos, kurios veiklos dalis yra užkirsti kelią įtakai iš išorės, srityje Estijos respublika niekada nebendradarbiavo su Rusijos Federacijos specialiosiomis tarnybomis, ir artimiausioje ateityje ši galimybė net neįsivaizduojama”, – šeštadienį Estijos laikraščiui “Eesti Paevaleht” pareiškė KAPO generalinis direktorius Raivo Aegas (Raivas Aegas).

Pasak jo, “atsižvelgiant į Estijos narystę NATO, kiekvienam nors kiek išmanančiam užsienio politiką, turi būti aišku, kad toks bendradarbiavimas – aš turiu omenyje kontržvalgybą – negalimas ir Rusijos specialiosioms tarnyboms”.

KAPO vadovas pabrėžė, kad Estija, kaip ir kitos valstybės, gali bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis tik kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir masinio naikinimo ginklų platinimu.

Anksčiau Centro partija sudarė “tiesos komisiją”. Jos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti prezidento Toomo Hendriko Ilveso (Tomo Hendriko Ilveso) ministro pirmininko Andraus Ansipo ir saugumo policijos kaltinimus E.Savisaarui tuo, kad jis prašė Rusijos suteikti “konspiraciniu būdu” lėšų ortodoksų cerkvei statyti Talino Lasnamejės rajone, taip pat parlamento rinkimų kampanijai

Sausio 7 dieną komisija paskelbė ataskaitą apie atliktą tyrimą.

Jame, be kita ko, teigiama, kad KAPO sekė opozicijos lyderį ir bendradarbiavo šiuo klausimu su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FST).

“Estijos specialiosios tarnybos naudojimas formuojant šalies vidaus politiką yra šiurkštus demokratijos pažeidimas, bet dar blogiau būtų, jeigu tai vyktų bendradarbiaujant su Rusijos specialiosiomis tarnybomis”, – sakoma “tiesos komisijos” ataskaitoje.

Ataskaitoje teigiama, jog per E.Savisaaro ir R.Aego pokalbį 2010 metų lapkričio 3 dieną KAPO vadovas neva pažymėjęs, jog turi duomenų apie E.Savisaaro derybų su Rusijos geležinkelių vadovu Vladimiru Jakuninu įrašą, kurį įrašė Rusijos specialiosios tarnybos. Per jas neva E.Savisaaras prašė pinigų cerkvės statybai ir partijos poreikiams artėjant kovo 6 dienos parlamento rinkimams.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo smarkaus nedarbo ir infliacijos didėjimo ir gyventojų nuskurdimo.

Lietuva ir Izraelis jaučia abipusį supratimą dėl grėsmių saugumui, sako Izraelyje su oficialiu vizitu viešintis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

“Izraelis Artimuosiuose Rytuose turi nemažų iššūkių savo valstybės saugumui, tikrai mato, kad mes iš savo patirties gerai suvokiame, ką reiškia valstybei gyventi, kurios saugumui nuolat kyla vienokių ar kitokių grėsmių”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

“Abipusio supratimo galima jausti labai nemažai, ir todėl gal ir toks politinis interesas yra bendradarbiauti vardan to, kad to supratimo, kokią grėsmę XXI amžiuje gali kelti ir terorizmas, ir kiti pavojai, kuriuos įveikiant Lietuva dalyvauja ir Afganistane, dalyvavo ir Irake, ir žino, kokį pavojų gali kelti Irano apsiginklavimas branduoliniu ginklu. Būnant Izraelyje, tas suvokimas jaučiasi labai ryškiai”, – kalbėjo A.Kubilius.

Premjero teigimu, besilankydamas Izraelyje, jis savo akimis nematė pavojingų incidentų, tačiau sužinojo, kad tomis dienomis teritorija netoli vaikų darželio apšaudyta raketomis.

“Mes čia nematėme pavojingų incidentų, nors tikrai matėme daug policijos, kareivių apsiginklavusių, (…), bet kai girdi tuos paaiškinimus, ką reiškia gyventi Izraelyje – ar Gazos ruože, ar Libane, ar kitose teritorijose, šalia Izraelio paslėpta keli tūkstančiai raketų, kuriomis vis apšaudomos Izraelio gyvenvietės, supranti, su kokiais išmėginimais susiduria žmonės čia gyvendami. Mums lankantis pas Izraelio vadovus, buvo informuota, kad viena gyvenvietė apšaudyta raketomis, ir kelios nukrito šalia vaikų darželio. Buvo išvengta didesnių aukų, bet tik atsitiktinumo dėka”, – pasakojo premjeras.

Anot A.Kubiliaus, konfliktą Artimuosiuose Rytuose turėtų spręsti Izraelis ir palestiniečiai, susitardami tarpusavyje.

“Sprendimą turi pasiekti pati žydų tauta ir palestiniečių tauta, susitardami tarpusavyje. Galbūt greitų sprendimų negali būti, kurie atneštų labai ryškų pasikeitimą”, – sakė jis.

Premjero žodžiais, šiuo metu yra “neblogų požymių”.

“Dabartinė Vakarų Krante esanti palestiniečių valdžia ir premjeras S.Fayyadas (S.Fajadas – BNS), kaip teko girdėti iš Izraelio valstybės vadovų, sugeba geriau tvarkytis ir garantuoti tvarką bei saugumą savo teritorijoje. Ekonomikos vystymasis taip pat įgauna naujus pagreičius – per pastaruosius metus ekonomika Vakarų Krante augo iki 10 proc. per metus. Aišku, kitos problemos yra Gazos ruože, kur “Hamas” valdo”, – teigė jis.

“Sunku iš šalies žiūrint būti gerais patarėjais, bet suvokti saugumo iššūkius šiame regione ir Izraelio valstybei galime ir privalome, ir ieškoti būdų, kaip to suvokimo daugiau perkelti į tas organizacijas, kurioms mes priklausome”, – teigė premjeras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje reikėtų atvirai kalbėti apie su žydais susijusias “istorijos žaizdas” bei atkurti savimonėje žydų kultūros paveldą.

“Lietuvoje dedame visas pastangas, kad istorinė tiesa, gal mums ir skausminga, ir gėdinga, tame tarpe, kiek lietuviai susitepę holokausto krauju – dedame visas pastangas, kad tai būtų žinoma, kad mūsų visuomenė tai žinotų, kad būtų mokoma mokyklose, kad derama pagarba holokausto aukoms būtų pareikšta”, – teigė premjeras.

“Norėtume, kad Lietuvos žydų – litvakų kultūros paveldas – Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, ir tie žodžiai čia Izraelyje skamba vos ne ties kiekvienu kampu – kad tas kultūros paveldas būtų grąžintas į Lietuvą, į mūsų pačių savimonę. Tai mūsų pačių turtas, ir susigrąžinti jį sau – visų mūsų prievolė, ir moralinė pareiga”, – sakė A.Kubilius.

Ministras pirmininkas ketvirtadienį turėtų iš Izraelio grįžti į Lietuvą.

Lenkija išlieka pasiryžusi remti Lietuvos saugumą, tačiau tikisi “drąsių sprendimų” dėl tautinės mažumos padėties, pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Interviu Lenkijos žiniasklaidai prezidentas patikino, kad “niekas nesikeičia bendradarbiaujant su Lietuva saugumo klausimais, NATO ir ES reikaluose”.

“Buvome ir esame pasiryžę remti Lietuvos saugumą, apie ką Lietuva gerai žino”, – sakė prezidentas.

Pareigūnų teigimu, Lenkija užima ypač svarbų vaidmenį naujuose NATO parengtuose Baltijos šalių gynybos planuose.

Antradienį pokalbyje televizijoje Polsat News B.Komorowskis teigė, kad “neįvykdyti ilgamečiai įvairių Lietuvos prezidentų ir premjerų pažadai, susiję su Lietuvos lenkais”.

“Tai – pavardžių rašymas, švietimo problemos, žemės gražinimas Vilniaus rajone gyvenantiems lenkams”, – vardijo Lenkijos vadovas, kurį cituoja PAP agentūra.

Prezidentas pabrėžė, jog “reikia kritiškai įvertinti”, kaip įgyvendinama dvišalė tarpvalstybinė sutartis.

“Negali pasikartoti situacija, kurioje buvo atsidūręs mano pirmtakas, kuris pora dienų prieš mirtį Smolenske lankėsi Vilniuje su draugišku vizitu, norėdamas pabrėžti yaptingus Lietuvos ir Lenkijos santykius ir leidosi Vilniuje kaip tik tuo metu, kai Lietuvos Seimas atmetė įstatymą dėl lenkų pavardžių rašymo”, – sakė prezidentas.

“Lenkija negali nematyti, kad tokių reiškinių nėra, tačiau (…) sugebėjimas bendradarbiauti strategiškai svarbiose srityse, yra diplomatijos menas. Tikiuosi, kad Lenkijos vyriausybė tai sugebės daryti protingai”, – kalbėjo B.Komorowskis.

“Turiu vilties, kad Lietuva taip pat sugebės priimti drąsius sprendimus, siekiant apvalyti Lietuvos ir Lenkijos santykius nuo nereikalingos įtampos, paprasčiausiai sąžiningai spręsdama tautinių mažumų problemas”, – sakė Lenkijos prezidentas.

NATO penktadienio vakarą patvirtinus naująją Aljanso strateginę koncepciją, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė joje įtvirtintus apginamumo planavimo ir kolektyvinės gynybos principus, kuriais pagrįsti nauji gynybos planai Baltijos šalims.

“Lietuvos žmonėms dabar garantuotas didesnis saugumas”, – pareiškė prezidentė.

Naujame NATO dokumente, kuris nubrėš gaires Aljanso veiklai artimiausią dešimtmetį, teigiama, kad NATO, be kita ko, vykdys reikalingus mokymus, pratybas, apginamumo planavimą ir keitimąsi informaciją, siekiant užtikrinti gynybą prieš įprastinius ir naujus saugumo iššūkius, taip pat suteiks matomas garantijas visiems sąjungininkams.

Pareigūnai teigia, kad šis dokumentas paskelbtas nepraėjus nė mėnesiui po to, kai NATO pirmą kartą patvirtino specialius gynybos planus Baltijos šalims. Nors koncepcija jų tiesiogiai nemini, o pareigūnai viešai komentuoti atsisako, aiškinama, jog minėtos nuostatos yra svarbus pagrindas tolesniems žingsniams, įskaitant gausesnes pratybas.

D.Grybauskaitė pareiškė, kad NATO priimti sprendimai “garantuos Lietuvos saugumą daugeliui metų į priekį”.

“Visi valstybių vadovai vieningai patvirtino naująją NATO strateginę koncepciją, kurioje įtvirtinti ilgalaikiai apginamumo planavimo, kolektyvinės gynybos principai”, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

“Džiaugiuosi, kad aktyvios Lietuvos pastangos davė rezultatų ir septintaisiais narystės metais turime šiais principais pagrįstus konkrečius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių apginamumo planus. Lietuvos žmonėms dabar garantuotas didesnis saugumas” – pridūrė D.Grybauskaitė.

Oficialūs pareigūnai viešai komentuoti planus atsisako, bet Lietuvoje jie pristatomi ir kaip prezidentės D.Grybauskaitės nuopelnas, nes ji aktyviai kėlė šį klausimą.

Apžvalgininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad planų rengimas pajudėjo į valdžią atėjus JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai, kuriai pavyko nugalėti Rusijos erzinti nenorinčių Europos valstybių, tokių kaip Vokietija, pasipriešinimą.

Prezidentė D.Grybauskaitė penktadienį taip pat akcentavo, jog svarbu, kad naujoje aljanso koncepcijoje išlaikytas “atvirų durų” principas, kuris neužkerta kelio tolimesnei NATO plėtrai, priimant tokias šalis, kaip Gruzija ir Ukraina, jei šios šalys pačios pageidaus ir įrodys, jog yra deramai pasirengusios.