Nors šiemet, palyginti su praėjusiais metais, nusikaltimų Vilniuje sumažėjo 15,5 proc., sostinė vis dar tebėra nesaugiausias Lietuvos miestas. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal nusikaltimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičių prasčiausiai atrodo taip pat Vilniaus rajonas, kuriame per metus nusikaltimų padaugėjo 12,1 proc., taigi jis jau aplenkė iki tol nusikaltėliais garsėjusį Panevėžį. Be to, Vilniaus apskrityje fiksuojamas ir didžiausias nusikaltimų neišaiškinamumo lygis – 31 proc.

Visoje Lietuvoje nusikalstamų veikų šiemet užregistruota 4,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, sostinėje daugiausiai nusikaltimų padaroma Žirmūnų, Šnipiškių, Verkių ir Antakalnio seniūnijose. Antroje pagal nusikaltimų gausą grupėje yra Grigiškių, Naujamiesčio, Naujininkų, Panerių seniūnijos – jos garsėja nusikaltimais, susijusiais su narkotikais. Beje, šiemet čia padaugėjo ir sunkių nusikaltimų.

O pavojingiausios gatvės, kuriose padaroma daugiausiai nusikaltimų, yra sostinės Žirmūnų, Kalvarijų, Antakalnio, Architektų ir Taikos, Savanorių bei Gedimino prospektai.

Tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) sekmadienį pareiškė vienai Izraelio televizijai, jog ėmėsi saugumo priemonių, kai jo svetainė paviešino beveik 400 tūkst. įslaptintų JAV dokumentų, susijusių su karu Irake.

“Ne, nebėgu, gelbėdamas savo gyvybę, tačiau turime imtis papildomų saugumo priemonių”, – J.Assange’as sakė televizijai “Channel Two” Londone.

Izraelio televizijos kanalas nurodė, jog per šį interviu J.Assange’ą lydėjo asmens sargybiniai.

Didžiulis kiekis JAV dokumentų, datuojamų 2004-2009 metais, kuriuos “WikiLeaks” paskelbė penktadienį, perša niūrų Irako konflikto vaizdą, ypač dėl faktų apie Irako saugumo pajėgų vykdytą smurtą prieš civilius gyventojus.

“Iš tiesų dar vakar buvęs vyriausiasis CŽV (JV Centrinės žvalgybos valdybos) patarėjas sakė, kad, jo nuomone, JAV mėgina perimti į savo jurisdikciją mane asmeniškai ir galbūt kai kuriuos kitus žmones. Tai atitinka ankstesnius Pentagono pareiškimus”, – J.Assange’as sakė “Channel Two”.

Penktadienį, prieš paviešinant įslaptintą medžiagą, Pentagono atstovas spaudai Geoffas Morrellas (Džeofas Morelas) sakė: “Smerkiame “WikiLeaks”, skatinantį asmenis pažeisti įstatymus, nutekinti įslaptintus dokumentus, o vėliau lengvabūdiškai viešinantį šią slaptą informaciją pasauliui, taip pat mūsų priešams”.

Šeštadienį Londone vykusioje spaudos konferencijoje J.Assange’as gynė šių duomenų paviešinimą be leidimo, sakydamas, jog šiuo žingsniu siekta atskleisti tiesą apie konfliktą Irake.

“Dauguma karų, kuriuos pradeda demokratijos, susiję su melu, – pabrėžė jis. – Jeigu pakankamai anksti būtų pakankamai tiesos, galbūt tuomet mes nebematytume tokių karų”.

Per dvylika metų Lietuvoje policijos sistemoje sumažėjo daugiau kaip 5500 pareigybių, pačių policijos pareigūnų per minėtą tą laikotarpį sumažėjo beveik 3500 pareigybių, teigia Policijos departamentas.

Šių metų rugpjūčio 1 dienos duomenimis, realiai policijoje dirbo 10 864 iš valstybės biudžeto išlaikomų pareigūnų.

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 326 policijos pareigūnai. Tuo metu Estijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 253 pareigūnai, Airijoje – 326, Latvijoje – 338, Slovėnijoje – 386, Čekijoje – 457.

Įgyvendinant Lietuvos policijos sistemos plėtros programos nuostatas, 2008 metų spalio 1 dieną Lietuvos policijos įstaigų skaičius sumažintas nuo 81 iki 17.

Anot Policijos departamento pranešimo, smarkiai sumažėjo įstaigų vadovų ir pavaduotojų bei policijos įstaigų administravimo padalinių pareigybių skaičius. Šios pareigybės buvo pakeistos į praktines policijos funkcijas vykdančias pareigybes (patrulių, tyrėjų ir pan.).

Pagal policijos areštinių veiklos optimizavimo 2009-2015 metų programą, šalyje iš veikusių 46 policijos areštinių turėtų likti 27.

Policijos pareigybės, kurios nesusijusios su tiesioginių funkcijų vykdymu, keičiamos į civilines.

“Nepaisant policijos sistemoje vykdomų struktūros optimizavimo ir pareigybių pažinimo procesų, Lietuvos policijai pavedamos naujos funkcijos, reikalaujančios skirti papildomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius”, – teigia Policijos departamentas.

Audros ir škvalai vis dažnesni svečiai Lietuvoje. Per juos daugybė gyventojų patiria nemažai nuostolių, taigi nusprendėme pasidomėti, ar šiųmetė neįprasta vasara pakeitė lietuvių požiūrį į savo pačių bei turto saugumą.

Paradoksalu, bet paaiškėjo, kad daugumos požiūris nepasikeitė. Kaip sužinome iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos, net 87 proc. apklaustųjų mano, kad jie savo pačių bei turto saugumu rūpinasi pakankamai. Pastarosios nelaimės pakeitė tik maždaug dešimtadalio respondentų požiūrį į saugumą: tai yra jie arba apsidraudė, arba įsirengė naujų apsisaugojimo priemonių, arba ėmė atsargiau elgtis.

Įdomu tai, kad nors patys keistis po pastarųjų savaičių įvykių dauguma lietuvių neketina, tačiau jie pageidautų, jog po audrų, liūčių, žaibų ir škvalo geriau ir operatyviau dirbtų valdžios institucijos, ir dar jos turėtų labiau padėti nukentėjusiems žmonėms.

Ar po pastarojo mėnesio karščių, audrų, škvalų, liūčių ir žaibų pasikeitė jūsų požiūris į savo bei savo turto saugumą?

Ne, saugumu aš ir anksčiau rūpinausi pakankamai    87 proc.
Taip, ėmiau rūpintis, kad mano būstas turėtų ne tik šildymo, bet ir vėsinimo sistemą    5,4 proc.
Taip, įsirengiau žaibolaidį, nestatau automobilių ir palapinių po medžiais, pasirūpinau, kad mano būsto neapsemtų    3,8 proc.
Ne, nes nebūtina, juk audros, liūtys ir žaibai Lietuvoje reti reiškiniai    1,8 proc.
Taip, apdraudžiau save ir savo turtą    1 proc.
Nežinau    1 proc.

Jūsų nuomone, ar ištikus nelaimėms šalies ir vietos valdžia, ekstremalių situacijų komisijos Lietuvoje veikia tinkamai, operatyviai ir ar pakankamai padeda nukentėjusiems žmonėms?

Ne    58,2 proc.
Iš dalies    37,8 proc.
Nežinau    2,8 proc.
Taip    1,2 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. rugpjūčio 9–11 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Artimiausiu metu Lietuvos keliuose bus pradėtas naujas inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo etapas, leisiantis gerokai sumažinti avaringų ruožų – „juodųjų dėmių“. Šiems darbams numatoma skirti beveik 26 mln. litų, iš jų apie 14 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 18 sankryžų, įrengiant žiedines sankryžas arba saugos saleles skiriamojoje juostoje, nutiesti arba rekonstruoti 11 pėsčiųjų ir dviračių takų, 14-oje pavojingų ruožų įrengti metalinius apsauginius atitvarus, 23 gyvenvietėse arba sankryžų prieigose inžinerinėmis greičio mažinimo priemonėmis sutramdyti greičio mėgėjus.

Visoje šalyje apie 150-yje sankryžų su dažytomis saugos salelėmis planuojama įrengti lanksčius šviesą atspindinčius stulpelius, kurie pagerins sankryžų matomumą iš tolo bei neleis lenkti draudžiamose vietose. Taip pat bus įrengiami trūkstami kelio ženklai, pėsčiųjų perėjos, pertvarkomos eismo organizavimo schemos sankryžose. Šios priemonės privers vairuotojus tiksliau laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Toks principas yra taikomas beveik visose žemą avaringumo lygį turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje.

Šiais metais taip pat numatoma pradėti rengti apie 50 avaringų sankryžų rekonstrukcijos ir pėsčiųjų bei dviračių takų tiesimo techninių projektų, kurie bus įgyvendinti 2011–2015 m. Daug dėmesio bus skirta ir eismo įvykių prevencijai, siekiant, kad „juodosios dėmės“ nesusiformuotų naujuose potencialiai pavojinguose ruožuose.

Atlikus anksčiau įdiegtų priemonių tyrimus nustatyta, kad ruožuose, kuriuose nutiesiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, įskaitinių eismo įvykių tikimybė sumažėja 5,3 karto, įrengus metalinius apsauginius atitvarus – 3,1 karto, apšvietus kelio ruožą – 2,2 karto, o įrengus modernias kompaktiškas žiedines  sankryžas (jos Lietuvoje statomos nuo 1998 m.) įskaitinių eismo įvykių tose vietose beveik iš viso nebepasitaiko.

Siekiama, kad įgyvendinus planuojamas eismo saugą gerinančias priemones per 2–5 metus Lietuva patektų į saugiausių ES valstybių dešimtuką.

93 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pagrindinė saugumo keliuose problema, rodo naujausia Eurobarometro apklausa.

Didele problema keliuose lietuviai mano esant ir greičio viršijimą – tam pritarė 84 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Dar 11 proc. lietuvių manė, kad tai antraeilis veiksnys.

Tuo metu tai, kad automobilių vairuotojai ar keleiviai nesegi saugos diržų, pagrindine saugumo keliuose problema manė esant vos daugiau nei pusė apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tai laikė ne tokia didele grėsme. 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad saugos diržų nesegėjimas apskritai nėra su saugumu keliuose susijusi problema.

Apklausa taip pat atskleidė, jog Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, gyvena daugiausiai piliečių, manančių, kad vairavimas kalbant telefonu be laisvų rankų įrangos nekelia didžiausios grėsmės saugumui keliuose. Esmine problema tai manė esant 45 proc. apklaustųjų, dar beveik tiek pat tai laikė antraeiliu veiksniu.

Tyrimo duomenimis, 74 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti vairavimo apsvaigus nuo alkoholio kontrolei. Penktadalis apklaustų lietuvių teigė manantys, kad valdžios priemonių šioje srityje pakanka.

62 proc. apklaustųjų Lietuvoje taip pat tvirtino, kad valdžia turėtų labiau kovoti ir su greičio viršijimu keliuose. Tuo metu manantieji, jog priemonių pakanka, sudarė beveik trečdalį respondentų.

Taip pat maždaug pusė apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, jog valdžia pakankamai dėmesio skiria kovai su vairuotojais ir keleiviais, neseginčiais saugos diržų. Didesnio valdžios dėmesio šiai sričiai pageidautų sulaukti 40 proc. apklaustųjų.

26 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad, jų manymu, pirmiausiai reiktų pagerinti kelių infrastruktūrą.

11 proc. teigė, jog svarbu didinti informacinių kampanijų skaičių, 14 proc. tai laikė esant antrine priemone siekiant užtikrinti saugumą keliuose.

Idėją įvesti periodines pratybas visiems vairuotojams svarbiausia priemone laikė 8 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, automobilį Lietuvoje vairuoja 57 proc. apklaustųjų, 40 proc. iš jų – dažnai. ES vidutiniškai vairuotojai sudaro 69 proc. apklaustųjų, dažnai vairuojantys teigia esanti beveik pusė jų.

Birželio mėnesį vykdytoje apklausoje dalyvavo maždaug po tūkstantį gyventojų iš visų 27 ES valstybių.

Kalbu apie mūsų šalies vadovų skrydžių saugumą. Juk ir mūsų prezidentė, Seimo pirmininkė, premjeras, ministrai skraido su įvairiausiais lėktuvais, taip pat ir senais, kartais net įsiprašo į pakeleivingus lėktuvus. Pasitaiko, kad šalies vadovai skraido ir kariniais lėktuvais, kartais net krovininiais.

Vos tik imama kalbėti apie pakenčiamo orlaivio pirkimą aukščiausiems šalies pariegūnams, tai iš karto būna įvertinama vos ne kaip nusikaltimas žmogiškumui ir neregėtas lėšų švaistymas. Po vieno tokio eksceso tuometis prezidentas Valdas Adamkus karčiai tarė: “Aš galiu skristi nors ir su dėže. Svarbu pasiekti tikslą.”

Iš tiesų, vertinant be jokių užuolankų, juk mūsų vadovybė skraido itin nesaugiomis sąlygomis. Ir už tai, kad jie laimingai pasiekia kelionės tikslą, galime dėkoti tik Dievui bei profesionaliems mūsų pilotams.

Taip, apynaujis, saugus lėktuvas kainuoja brangiai. O iš kur per krizę gauti tuos milijonus? Juk net ne veiksmai, o tik kalbos apie saugaus lėktuvo įsigijimą Lietuvoje sukelia isterijos ir pykčio bangą. Tačiau jei neduok Dieve, ir kažkurį iš mūsų vadovų ištiktų panaši katastrofa, tuomet visi besipiktinusieji kalbomis apie saugaus lėktuvo įsigijimą, neabejotinai raudotų, gedėtų ir kaltintų kažkokį įsivaizduojamą kaltininką, kuris savo laiku neva nepasirūpino mūsų aukščiausių pareigūnų saugumu.

Bet juk turime net tokią patarlę: “Saugokis pats ir tave saugos Dievas”. Kol kas lietuviai save saugoja menkai (įvairiose srityse), dar mažiau jiems rūpi jų išrinktųjų saugumas.

Yra ir dar viena patarlė: “Geriausia mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų”. Beje, šią patarlę galima perfrazuoti: “Mokytis reikėtų ne vien iš savų, bet ir iš kitų tragedijų”. Ir ilgai delsti nereikėtų. O būdų kaip gerokai padidinti aukščiausių savo valdžios pareigūnų saugumą yra daug ir įvairių. Ir kai kurie jų nėra itin brangūs.