Jungtinių tautų organizacija jau planuoja pasaulinės politikos struktūros darbotvarkę po 2015-ųjų. Prieš dvejus metus, 2012-aisiais pasaulinėje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencijoje RIO+20 šalys narės priėmė nutarimą pradėti Tvarių vystymosi tikslų(SDG‘s) nustatymo procesą.

Tam tikslui buvo sukurta atvira 30-narių darbo grupė (OWG) ir pradėta pasaulinė apklausa, kuri leistų išgirsti kiekvieno pasaulio piliečio balsą.
Apklausoje  www.myworld2015.org surinkti balsai padės nustatyti, kas svarbiausia žmonėms. Susumuoti rezultatai bus pateikti Jungtinių Tautų aukšto lygio konferencijos, vyksiančios 2015m., Brazilijoje, Generaliniam sekretoriui bei pasaulio lyderiams. Prioritetinės sritys bus įtrauktos į darbotvarkę.

Apklausą sudaro šešiolika sričių, iš kurių reikia pasirinkti šešias, tai kas svarbiausia kiekvienam ir,nurodžius savo šalį, amžių, išsilavinimą bei lytį, balsuoti.

Tarptautinė automobilių federacija (FIA), vienijanti viso pasaulio automobilininkų klubus bei asociacijas, taip pat ir Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS), vienijanti šalies automobilininkų klubus ir vairavimo mokyklas, nori atkreipti piliečių dėmesį į vieną iš reikalaujančių pastovaus dėmesio sričių ir paraginti į pasirenkamų prioritetinių sričių šešetuką įtraukti punktą „geresni keliai ir transportas“ (better road and transport).
Kiekvienais metais pasaulio keliuose žūva daugiau nei milijonas žmonių, dešimtys milijonų sužalojama. Avarijos keliuose – pasaulinio masto žmogaus sukurta problema, kurios galima būtų išvengti.  Iškelti tikslai – iki 2030m. avarijų aukų skaičių pasaulio keliuose sumažinti 50% (lyginant su 2010-aisiais). Pasiekti šiuos tikslus reikalingos visų eismo dalyvių pastangos. Vienas iš būdų – atkreipti pasaulio lyderių dėmesį į egzistuojančią problemą ir paskatinti ją įtraukti į Tūkstantmečio vystymosi tikslų po 2015-ųjų darbotvarkę.
Balsuoti galima internetinėje svetainėje www.myworld2015.org ir www.las.lt
JTO iniciatyva plačiau bus pristatyta Lietuvos automobilininkų sąjungos stende 5- C.17, kurį rasite tarptautinėje parodoje TRANSBALTICA 2014, vyksiančioje š.m. gegužės 8-10 d.d. Čia bus galima užpildyti ir popierinį balsavimo biuletenį.

Vilniuje spalio 3 d. įsikūrė saugaus eismo kampanijos „Ruošk ratus žiemai“ mobilus padangų patikrinimo punktas. Kampanijos tikslas – artėjant žiemai paskatinti vairuotojus atkreipti dėmesį į padangų saugumą.

Per šimtą vilniečių prisijungė prie akcijos ir pasitikrino savo automobilių padangų būklę. Pasak akcijos iniciatorių, saugumo reikalavimus atitiko tik pusė akcijos metu patikrintų automobilių padangų.

Nekokybiškos padangos laikomos viena iš trijų pagrindinių avarijų priežasčių, kartu su prastais vairuotojų gebėjimais ir vairavimu apsvaigus. Tai rodo tyrimas, kuriame buvo apklausti Lietuvos vairuotojai. Nudėvėtos, nebetinkamos padangos – tai problema, kuri aktuali ištisus metus. Šiuo metu, prasidedant šaltajam sezonui, keliai vis dažniau bus šlapi ir slidūs, juose suvaldyti automobilį galima tik važiuojant tinkamomis padangomis. Šią savaitę Lietuvoje vykstančią kampaniją „Ruošk ratus žiemai“ organizuoja socialinė kampanija „Praleisk.lt“, padangų gamintoja „Goodyear“, Lietuvos policija, degalinių tinklas „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, akcijos partneriai – „PZU Lietuva“ draudimas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas vyresnysis komisaras Dainius Šalomskas priminė, kad padangos lemia automobilio sukibimą su keliu, nuo kurio priklauso automobilio stabdymo kelias – kitaip tariant, ar spės automobilis sustoti laiku, ar ne: „Nudėvėtos automobilio padangos gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių eismo įvykio metu nukentės vairuotojas ar kiti eismo dalyviai, – pridūrė jis. – Taip pat noriu priminti, kad nuo lapkričio 1 iki 10 dienos vasarines padangas reikėtų pasikeisti į žiemines. Tai siūlau daryti ne tik dėl to, kad tai nurodo Kelių eismo taisyklės, bet ir tam, kad jaustumėmės saugiais ir pasirūpintume kitais eismo dalyviais.“

Pasak socialinės kampanijos „Praleisk.lt“ projektų vadovės Aurelijos Petukauskaitės, važiavimas nekokybiškomis padangomis sukelia pavojų ne tik „ratuotiems“ eismo dalyviams, bet itin pažeidžiamais tampa pėstieji. Keli ar keliolika papildomų metrų, kuriuos automobilis slysta dėl nusidėvėjusių padangų, gali būti lemtingi ir kainuoti gyvybes.

„Likus mėnesiui iki žieminių padangų keitimo termino, nutarėme kartu su kampanijos partneriais pasidomėti, ar vairuotojai skiria pakankamai dėmesio padangų saugumui, – sakė „Goodyear“ pardavimų vadovas Lietuvoje Mindaugas Jasiūnas. – Džiaugiamės, kad didesniosios dalies automobilių, kuriuos patikrinome, padangos atitinka saugumo reikalavimus: visos keturios padangos yra vienodos, protektoriaus gylis yra pakankamas. Vis dėlto yra nemažai automobilių, kurių padangos neatitinka saugumo reikalavimų. Deja, šiandien matėme net tokių, kurių visos keturios padangos buvo skirtingos, taip pat – kurių protektoriaus gylis neatitinka net minimalių įstatymu nustatytųų reikalavimų. Pakanka su tokiomis padangomis atsidurti ant šlapio kelio, kad posūkyje toks automobilis taptų nevaldomas.“

Pasak  M. Jasiūno, akcijos „Ruošk ratus žiemai“ metu buvo patikrintos ir policijos automobilio padangos: „Pareigūnų automobilio padangoms jokių priekaištų neturime: jos yra geros būklės, atitinka visus saugumo ir techninius reikalavimus.“

Norint užtikrinti saugų važiavimą, padangų gamintojai rekomenduoja, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis turėtų siekti mažiausiai 2–3 mm, o žieminių – bent 4 mm. Lietuvoje įstatymu reikalaujama, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žiemą – 3 mm.

„Statoil“ aktyviai vykdo ir prisideda prie iniciatyvų, kurios didina eismo dalyvių saugumą – tai vertiname kaip svarbią kompanijos socialinę atsakomybę. Prisidėdami prie mūsų  daugiamečių partnerių „Goodyear“ rengiamos akcijos, siekiame sumažinti eismo įvykių skaičių mūsų šalyje ir dar kartą priminti kad ypač svarbu tinkamai paruošti automobilį žiemai, vairuoti atsargiai, saugoti save ir aplinkinius. Linkime, kad kiekviena kelionė – pėsčiojo, vairuotojo ar keleivio – būtų maksimaliai saugi“, – sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ generalinis direktorius  Giedrius Bandzevičius.

„Aš visada vadovaujuosi posakiu, kad saugiausias automobilis ne tas, kuris visais ratais varomas ir greičiausiai įsibėgėja, o tas, kuris greičiausiai sustoja, – sakė “PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas. – Dėl netinkamų padangų nutinka nemaža dalis eismo įvykių. Jei  eismo įvykį sukėlęs automobilis yra su mažesnio nei įstatymu nustatyto gylio protektoriaus padangomis, draudikai įvykį gali laikyti nedraudžiamuoju. Vairuotojai dėl tokios nuostatos neturėtų stebėtis – juk išvykdami su netinkamomis padangomis jie žino, kad tampa potencialiu pavojumi visiems eismo dalyviams.“

Antradienį Vyriausybėje surengtas Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdis. Jame pristatyti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama mažinti avaringumą ir griežtinant vairuotojų atsakomybę.

Įteisinus baudos balų už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus sistemą, būtų galima užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, administracinių nuobaudų tikslas ne tik nubausti pažeidėją, bet ir auklėti, kad vairuotojai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, pažeidimai nebūtų kartojami.

„Akivaizdu, kad skiriant tik piniginę baudą poveikis pažeidėjams yra skirtingas priklausomai nuo materialinės padėties. Didelė dalis pažeidėjų baudų apskritai nesumoka arba jų nepavyksta išieškoti, tad tokia nuobauda tampa beprasmė. Atkūrus balų sistemą, surinkus 10 ar daugiau balų už pažeidimus, padarytus per vienerius metus, būtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 9 mėnesių iki vienerių metų“, – teigė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Manoma, jog sistemingai pažeidinėjančių kelių eismo taisykles vairuotojų dėl šių pakeitimų sumažėtų. Išvadų dėl balų sistemos laukiama iš Teisingumo ministerijos. Tikimasi, kad projektas Vyriausybei bus pateiktas spalį.

Posėdyje taip pat pristatyti įstatymų projektų pakeitimai, kuriais siūloma laikyti pradedančius vairuotojus neblaiviais tokiu atveju, jei alkoholio koncentracija kraujyje viršytų nulį promilių. Leistina nulio promilių alkoholio koncentracija kraujyje būtų taikoma ir transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojams. Pasiūlyta ir daugiau pakeitimų, griežtinančių vairuotojų atsakomybę.

„Ši priemonė būtų veiksminga formuojant pradedančiųjų vairuotojų įpročius, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Saugaus eismo komisijos posėdyje svarstytas ir saugaus eismo klasių, kuriose mokiniai galėtų gilinti žinias apie kelių eismo taisykles, įrengimo klausimas.

Susisiekimo ministerija planuoja griežtinti atsakomybę vairuotojams už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Mat, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį dėl nedrausmingų vairuotojų kaltės šalyje įvyko 142 eismo įvykiai.

Per juos žuvo net 15 žmonių, o 187 eismo dalyviai buvo sužeisti. Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, didelį nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje šimtui eismo įvykių su nukentėjusiaisiais tenka apie 10–12 žuvusiųjų, o kitose ES šalyse – 4–5 žuvusieji.
V.Pumputis pripažįsta, kad net griežtos sankcijos naudos nedavė ir neduos, jei nėra užtikrinamas jų neišvengiamumas ir didžioji dalis paskirtų piniginių baudų nėra išieškoma. Jam pritaria ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas, tvirtinantis, kad svarbiausia taikyti efektyvius baudų išieškojimo būdus: “Pavyzdžiui, kad ir skirti viešųjų darbų be asmens, pažeidusio įstatymą, sutikimo.“
Pasak V.Pumpučio, Susisiekimo ministerija nebesikoncentruoja ties finansinių nuobaudų didinimu ir planuoja sprendimus, kurie padėtų atgrasinti vairuotojus nuo ypač šiurkščių KET pažeidimų.
Šiuo metu susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė kaip tik nagrinėja siūlymą gyvenvietėje už greičio viršijimą daugiau nei 30 km/h atimti vairuotojo pažymėjimą. Taip būtų siekiama pažaboti įžūlius pažeidėjus ir sumažinti eismo įvykių. „Ar galima toleruoti vairuotojus, kurie mieste ar gyvenvietėje važiuoja greičiau nei 80 km/h? Jeigu visuomenė tokio elgesio netoleruoja, tada turėtų būti numatyta sankcija už šį pažeidimą. Teisių atėmimas – ta sankcija, kuri vairuotojus priverčia rimčiau pagalvoti, ar verta šiurkščiai pažeidinėti KET reikalavimus“, – dėsto V.Pumputis.
Svarbu ir tai, kad šiais metais bus bandoma atkurti baudos balų sistemą, tai yra kiekvienam vairuotojui, turinčiam daugiau kaip dvejų metų vairavimo stažą, per metus surinkus 10 balų, o pradedančiam vairuotojui – 5 balus, be skiriamų baudų, būtų atimama teisė vairuoti transporto priemones.
Policijos departamento kelių tarnybos vyriausiojo specialisto Audriaus Valatkos teigimu, pernai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta daugiau nei 12 tūkst. vairuotojų: „Teisės vairuoti dažniausiai netenkama už vairavimą išgėrus, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar už nustatyto didžiausio greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h.“

Didžiausia Rytų ir Vidurio Europoje draudimo grupė PZU sukūrė socialinį švietėjišką saugaus eismo projektą „Saugaus kelio parkas“. Tai pirmas šiame regione tokio masto interaktyvus kompleksas, kuriame veikia daug įrenginių ir priemonių, skirtų patirti, kas įvyksta tuomet, kai nesilaikoma kelių eismo taisyklių ir patenkama į eismo įvykius. „Saugaus kelio parkas“ įsikurs 1200 kv. m. plote.

Šio saugaus eismo projekto partnere tapo Lietuvos kelių policijos tarnyba. Renginiuose dalyvaus kelių policijos pareigūnai, kurie bendraus su lankytojais, pasakos apie saugų eismą. Visi norintys galės apžiūrėti policijos automobilį, motociklą, pareigūnų naudojamą įrangą.

Saugaus kelio parke veiks 5D kinas, kur penkiais pojūčiais bus galima saugiai pajusti, kas įvyksta eismo įvykio metu. Parko lankytojai galės patirti saugos diržų efektyvumą besiverčiančiame automobilyje, patikrinti savo reakciją specialiu šviesų įrenginiu, dalyvauti žaidimuose. Vaikams bus įrengta atskira pramogų salelė.

Parkas savo kelionę po Europą pradeda nuo Kauno – čia „Saugaus kelio parkas“ bus įrengtas Nemuno saloje ir lauks kauniečių š. m. birželio 22–23 dienomis. Klaipėdoje šį parką bus galima aplankyti prie PPC „Akropolis“ liepos 6–7 d., o Vilniuje, Rotušės aikštėje – liepos 13–14 d. Parkas šeštadieniais veiks 12–20 val., sekmadieniais – 11–16 val. Apsilankymai nemokami.

saugus_Eismas18222

Organizatoriai sulaukė prašymų pratęsti konkursą, nes moksleiviai pavasarį daug laiko skiria mokymuisi. Todėl buvo nuspręsta duoti papildomą mėnesį, per kurį moksleiviai galės galvoti idėjas, kaip padidinti eismo saugumą, ir kaip jas originaliai pristatyti. Šio konkurso tikslas – atkreipti jaunų žmonių dėmėsį ir paraginti juos kelyje elgtis atsakingai.
„Idėjų, kaip kelyje būti saugesniam, gali būti daugybė, svarbiausia – kad nė vienas eismo dalyvis nepamirštų, jog kelyje yra ne vienas. Tokį supratimą reikia skiepyti nuo mažumės, todėl ir tokie konkursai moksleiviams – prasmingi ir labai reikalingi“, – apie rengiamą akciją kalba žinomas aktorius, laidų vedėjas, dailininkas, realybės šou „Robinzonai“ nugalėtojas Rimas Valeikis. Jo nuomone, svarbiausia visuomet pabandyti įsijausti į kito eismo dalyvio kailį. „Kartais atrodo, kad būtinai esi matomas tamsiame kelyje be atšvaitų, kad kitas vairuotojas negali dirstelėti į šoną tą akimirką, kai išbėgsi į gatvę, kad jo dėmesio neatitrauks nuovargis ar mintis apie darbą. Jei visuomet pagalvotume, o ką mąsto kitas eismo dalyvis, būtume daug saugesni patys“, – neabejoja ir savo vienuolikamečiui sūnui tokį patį supratimą skiepijantis R.Valeikis.
Konkurso taisyklės
Neatsižvelgiant į tai, kokia forma idėja bus pateikta, apie ją papasakoti reikėtų viename A4 formato lape ir išsiųsti el.paštu idejaveza@gmail.com iki šių metų birželio 11 dienos. Geriausios idėjos autoriai bus apdovanojami ir skelbiami pagrindinio organizatoriaus – valstybės įmonės „Regitra“ – svetainėje internete www.regitra.lt bei Facebook profilyje „Idėja veža“. Geriausi darbai bus išrinkti remiantis šiais kriterijais: idėjos realumas ir galimybės ją įgyvendinti (ar ši idėja gali būti realiai pritaikoma saugumui keliuose užtikrinti) bei originalumas ir novatoriškumas (pačios idėjos ir jos pateikimo formos). Konkurse gali dalyvauti visų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 8–12 klasių mokiniai (klasėmis).
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti pagrindiniu prizu – garsaus Lietuvos lenktynininko apsilankymu jų mokykloje. Laimėjusiai klasei lenktynininkas praves saugaus eismo pamoką, papasakos apie savo darbo ypatumus ir subtilybes. Visa klasė taip pat bus apdovanota ir kitais organizatorių prizais.
Išsamios konkurso taisyklės ir nuostatai skelbiami „Regitra“ interneto svetainėje www.regitra.lt.

2007–2013 m. dviračių takų tinklas Lietuvoje prasiplės apie 70 kilometrų.  Pėsčiųjų ir dviračių takų mūsų šalyje pagausės daugiausia dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

„Nauji pėsčiųjų ir dviračių takai – tai šalies keliuose diegiamų eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių dalis. Saugesnes sąlygas pirmiausia siekiama užtikrinti gyvenvietėse, kurias kerta intensyvaus eismo valstybinės reikšmės keliai“, – teigia Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
2007–2013 m. eismo saugos ir aplinkosaugos darbai buvo suskirstyti į du etapus. Šiuo metu pirmieji du etapai jau beveik baigti, rengiamasi trečio etapo darbams. Bendra darbų vertė – beveik 93,6 mln. Lt, jiems atlikti numatoma panaudoti apie 87,6 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Pasak T.Karpavičiaus, iki 2013 m. iš viso planuojama nutiesti apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruoti 48 sankryžas, pavojingiausiuose ruožuose patiesinti kelių kreives, keliuose įrengti lėtėjimo ir greitėjimo juostas, pėsčiųjų perėjas. Dar apie 20 km pėsčiųjų ir dviračių takų bus nutiesta didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Vien pernai šalyje nutiesta dešimt dviračių takų, kurių bendras ilgis – beveik 20 km. Nauji takai pagerino eismo sąlygas Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionuose. Pats ilgiausias – 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas sujungė Druskininkus, Neravų gyvenvietę ir Viečiūnus.
Šiais metais tiesti naujus dviračių takus planuojama prie Kretingalės (kelias Klaipėda–Kretinga), Molėtų rajone (Giedraičiai–Molėtai), Anykščių rajone (Anykščiai–Troškūnai), Ignalinos rajone (Švenčionys–Zarasai) ir prie Juodšilių (Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnų gel. stotis) Vilniaus rajone.
T.Karpavičius pabrėžia, kad nutiesus dviračių taką šalia judraus kelio gyvenantys žmonės gali saugiai keliauti kasdieniais reikalais, išvengti pavojų kelyje. Ir saugiau tampa visiems – tiek pėstiesiems ir dviratininkams, tiek važiuojantiesiems automobiliu. Tyrimų duomenimis, kelio ruože, prie kurio nutiesiamas dviračių takas, net apie penkis kartus sumažėja eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės.

Ką turi bendro moteris visuomenės lyderė ir saugus eismas? Šiuos du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus apibūdinimus galima įvardyti vienu sakiniu: jos visos vairuoja ir daro tai profesionaliai.

Visuomenėje žinomoms moterims pateikėme klausimus:
1. Ką manote apie Lietuvos vairuotojus ir jų vairavimo kultūrą?
2. Ką reikėtų keisti rengiant vairuotojus?
3. Jūsų nuomone, ar teisingas stereotipas, kad moterys vairuoja prasčiau už vyrus?
4. Ar vairavimas – jūsų pomėgis, ar tik galimybė nuvykti iš taško A iki B?
5. Ar tai, kad visuomenėje esate labiau žinoma, jums padeda, ar trukdo?
Visi atsakymai buvo skirtingi ir paremti asmenine patirtimi. Vis dėlto galėjome įsitikinti, kad moterys vairuoti mėgsta ne mažiau nei stipriosios lyties atstovai, o šmėžavimas visuomenėje pagrįstas noru save realizuoti ir į rutininius dalykus žvelgti nekasdieniškai.

Ona Balžekienė
Kauno miesto tarybos narė, www.mazimoksesciai.lt tinklalapio autorė
1. Aš pati esu vairavimo kultūros dalis. Kai sėdi prie automobilio vairo, jauti ypač didelę atsakomybę prieš kitus ir pats tampi vairuotojų bendruomenės nariu. Šioje bendruomenėje visi lygūs, nesvarbu, koks tavo statusas visuomenėje: ar esi profesorius, ar vaikinas, prieš savaitę gavęs vairuotojo pažymėjimą, ar statybininkas, ar ministras. Esi vairuotojas ir privalai gyventi pagal tos bendruomenės priimtas taisykles.
Vairuoti – tai ypač atsakingas darbas, nes mes visi, sėdintys prie automobilio vairo, esame potencialūs traumatologijos klinikos klientai. Taip pat esame atsakingi ir už keleivį, ir už žmogų gatvėje. Vairavimo kultūra – mūsų visuomenės atspindys ir mūsų mikropasaulis.
Deja, šioje kultūroje jau tapo įprasta naudoti tuos rankų pirštų ženklus, kokių žmonės paprastai nerodo. Taip elgtis mus tarsi pripratina aplinka. Gyvenimo tempas nepaprastai greitas, aplinka agresyviai įtempta ir tai, manau, persiduoda vairuotojams. Tai ypač jaučiama penktadieniais, kai žmonės skuba namo pailsėti po įtemptos darbo savaitės.
2. Vairavimo mokyklos, manau, turėtų įvesti privalomą vairavimo kultūros ir etikos kursą. Rodyti netgi filmuotą medžiagą, kaip turi elgtis vairuotojai. Žmonės įsėda į savo mikropasaulį – automobilį ir dažnai pamiršta esmines elgesio taisykles, ypač atsidūrę dideliame automobilių sraute.
3. Pastebiu, kad jaunos moterys pasižymi greita orientacija, sudėtingais viražais kelyje, greitais persigrupavimais eismo juostose ir nė kiek nenusileidžia vairuotojams vyrams. Vyresnio amžiaus moterys vairuoja ypač atsargiai. Jos netgi atsakingesnės vairuotojos nei vyrai. Kai aš pradėjau vairuoti automobilį, tuomet iš viso vairavo labai mažai moterų. Taigi laikai pasikeitė kaip diena ir naktis.
4. Vairuoju nuo 1977 m., pradėjau nuo legendinių „Žigulių“. Dabar vairuoju „Lexus“ visureigį – tai buvo mano gyvenimo svajonė. Kelyje jaučiuosi užtikrintai. Pastebėjau, kad jei kartais patiriu įtampą ar stresą, išvažiuoju kur nors už miesto į greitkelį ir pamirštu visas įtampas. Pro langą lekiantys gamtos vaizdai ir važiavimo malonumas mane veikia kaip vaistai.
5. Laikau save ta moterimi, kuri nesėdi perone žiūrėdama į pralekiančius traukinio vagonus, o pati stengiasi atsidurti gyvenimo traukinyje. Šiandien pokyčiai tokie žaibiški, kad privalai prie jų taikytis ir neprarasti laiko pojūčio.

Živilė Vaškytė
Žurnalistė, tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ atstovė spaudai

1. Manau, kad mūsų vairuotojų kultūra keičiasi į gerąją pusę. Vis dėlto dar esama tokių, kurie mėgsta ir lenktyniauti, ir signalizuoti be reikalo, ir trukdyti kitiems eismo dalyviams. Mūsų tautiečių didžiausia bėda ta, kad jie vairuoja mąstydami tik apie save, o ne apie tuos, kurie mažiau patyrę, kuriems vairavimas kelia stresą arba kurie veža mažą vaiką. Apibendrintai galiu pasakyti, kad ilgainiui mūsų vairuotojai darosi draugiškesni.
2. Nemanau, kad vairavimo kultūra priklauso nuo vairuotojų rengimo mokyklų. Tai labiau lemia paties žmogaus mentalitetas ir vidinė kultūra. Jei kasdieniame gyvenime esi mandagus, kultūringas, tai ir prie vairo toks būsi. Kaip vairuos baigusieji vairuotojų rengimo kursus ir gavusieji vairuotojo pažymėjimą, irgi labai priklauso nuo žmogaus. Vieni išmoksta greičiau, kiti lėčiau, bet visuomet gali papildomai pasimokyti, kad gatvėje jaustumeisi saugesnis.
Vis dėlto pastebėjau, kad drąsiausiai vairuoja tie, kurie ką tik gavo vairuotojo pažymėjimą. Jie dar neturi skaudžios patirties, nieko nebijo ir pasitikėdami savimi išrieda į gatves.
3. Nemanau, kad moterys prastesnės vairuotojos nei vyrai. Tiesiog jos yra atsargesnės arba stipriai veikiamos šio stereotipo, kuris, matyt, atsirado iš ankstesnių laikų, kai moterys retai vairuodavo ir dėl to atrodydavo, kad tai tik vyrų užsiėmimas. Tiesa, profesionalių vairuotojų, lenktynininkų vyrų yra daugiau, bet gal todėl, kad moterys turi stipresnį saugumo jausmą ir jaučia didesnę atsakomybę šeimai ir vaikams. Gatvėse apstu ir vyrų, kurie nesusigaudo eismo juostose, kalbasi telefonu arba kitaip trukdo eismui. Manau, kad šiais laikais reikia kalbėti apskritai apie vairuotojus ir ilgainiui nebus kalbama apie lytį, sėdinčią prie vairo, o apie gerą ir blogą vairuotoją.
4. Man vairuoti yra malonumas. Jei galėčiau, išbandyčiau save ir profesionalių lenktynių trasose. Mėgėjiškose slalomo ir ralio lenktynėse save išbandau dažnai. Tai labai geras užsiėmimas norint atsipalaiduoti, be to, ir reikiama adrenalino dozė. Manau, kad tokiomis trasomis galėtų pasinaudoti ir tie, kurie išsikrauna nedrausmingai elgdamiesi gatvėse.
5. Gyvenime taip susiklostė, kad dirbdama žurnaliste gavau pasiūlymą vesti televizijos laidas. Skirtumas tik toks, kad vienų žmonių darbas matomas, o kitų – ne. Tiesa, kai esi labiau žinomas, daugelis nevengia pakritikuoti. Todėl privalai būti dvasiškai stiprus, kad visa tai atlaikytum arba kad tiesiog sugebėtum nekreipti dėmesio. Aš žinomumą priimu kaip darbą, todėl man tai nesukelia nei kokių nors problemų, nei dvasios kančių.

Aušra Juknienė
UAB „LDV Unio“ vairavimo mokyklos „Draiveris“ mokymo skyriaus vadovė

1. Neretai pastebiu, kad važiuojant reikiamu greičiu lenkia vairuotojai, kurių automobiliai paženklinti klevo lapu. Galbūt vos tik gavę vairuotojo pažymėjimą jie pasijunta labai gerai mokantys vairuoti, bet aš taip nemanau.
2. Mes mokykloje didelį dėmesį skiriame saugiam eismui ir mokinių vairavimo kultūrai. Susisiekimo ministerija sudaro temų sąrašą, ką mes turime dėstyti per paskaitas. Minimalus teorijos pamokų skaičius mokant B kategorijos transporto priemonių vairuotojus – 40 valandų, bet mes dėstome daugiau ir į mokymo kursą įtraukiame papildomų paskaitų apie saugų vairavimą bei eismo kultūrą.
Esu pastebėjusi, kad ne tik žiemą, bet ir vasarą, kai keičiasi eismo sąlygos, vairuotojai šiek tiek sutrinka ir jaučia diskomfortą, jiems darosi sunkiau vairuoti. Jaučiame pareigą pamokyti vairuotoją, kaip elgtis sudėtingomis eismo sąlygomis: žiemą – kai sninga, o vasarą – per lietų.
Visada galima parengti pradedantįjį, kad jis tiesiog išlaikytų egzaminą. Tačiau mes laikomės principo, jog reikia mokyti taip, kad jis mokėtų vairuoti, o ne tik kad išlaikytų egzaminą. Tai nėra prekybos centras, kurio darbuotojai suinteresuoti parduoti daugiau produktų. Šioje srityje turi dirbti darbui atsidavę žmonės. Jei mes, vairavimo mokyklų specialistai, mokysime saugaus eismo, esu įsitikinusi, kad bus mažiau eismo įvykių ir žūčių. Šioje srityje turi dirbti žmonės, turintys pašaukimą.
3. Moterys vairuoja atsargiau ir padaro mažiau avarijų. Manau, kad vyrai šioje srityje pradeda atsilikti ir kad kai kurios moterys juos netgi pranoksta. Visi mato, kad daugėja maršrutinių autobusų vairuotojų moterų. Į mokyklą vis dažniau kreipiasi moterys, norinčiosios išmokti vairuoti krovininį transportą. Pavyzdžiui, Olandijoje labai daug moterų vairuoja vilkikus.
4. Pati vairuoju, man tai malonumas. Prie automobilio vairo jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Ne kartą esu vairavusi Europos keliais, galiu važiuoti tolimus atstumus ir man tai nesukelia diskomforto.
5. Vairuotojų mokymo srityje dirbu jau 20 metų. Turiu visas vairavimo kategorijas. Nuolat gilinuosi į šią sritį, nes būdama šios srities specialistė privalau apie ją daug išmanyti. Man išties rūpi, kad keliuose žūtų kuo mažiau žmonių, ypač jaunų.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – „loftų“ įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas – ar ši gyvenamoji aplinka bus saugi? Ar anksčiau vykdytos gamybinės veiklos įtakota pertvarkomos pramonės įmonės teritorijos dirvožemio tarša nesukels pavojaus naujųjų gyventojų sveikatai? „Loftų“ teritorijų dirvožemyje, priklausomai nuo pramoninio objekto vykdytos veiklos, gali pasitaikyti toksiškų ar net mutageninėmis ir kancerogeninėmis savybinėmis pasižyminčių medžiagų, ilgainiui galinčių sukelti sveikatos sutrikimus naujakuriams.

Šis Lietuvai naujas nekilnojamojo turto rinkos reiškinys sparčiai populiarėja ir, galima sakyti, tapo reikšminga problema, kurios sprendimu susirūpino net aukščiausių valdžios institucijų atstovai, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centras, siekdamas išsiaiškinti ar saugu ir sveika gyventi buvusiose gamybinėse teritorijose, nagrinėja tikėtiną dirvožemio užterštumą sunkiaisiais metalais ir naftos produktais veiklą nutraukusios Kuro aparatūros gamykloje, Vilniuje.

Kadangi „loftai“ kuriasi buvusių pramonės įmonių rekonstruojamuose gamybiniuose pastatuose, kurių teritorijose, pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus, leidžiama nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo ar pobūdžio įrengti administracines ar kitos paskirties patalpas (tame tarpe ir gyvenamas) neatliekant poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo bei teritorijų planavimo procedūrų, sudėtinga visapusiškai iš anksto įvertinti galimą dirvožemio taršą. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat sunerimę, kadangi higienos norma, reglamentuojanti cheminių medžiagų didžiausias leidžiamas koncentracijas dirvožemyje, taikoma tik gyvenamųjų ir rekreacinių teritorijų bei žemės ūkiui naudojamam dirvožemiui. Todėl taikyti šio teisės akto gamybinėms teritorijoms – negalima. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokių pramonės teritorijų vystytojai turėtų atsakingiau vertinti aplinkos ir rekonstruojamų patalpų tikėtiną užterštumą ir su tuo susijusius galimus pavojus sveikatai.

Gamyklų pastatų pertvarkymui į gyvenamąjį būstą, nekeičiant žemės sklypų žemės naudojimo būdo ar pobūdžio, tampant dažnesniu reiškiniu, didėja susirūpinimas dėl saugumo visuomenės sveikatai. Suprasdamas tai, Vilniaus visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydamas išplėsti visuomenės sveikatos saugos teisės aktų, reglamentuojančių ne tik dirvožemio bet ir kitus aplinkos veiksnius, taikymą. Tam, kad būtų visapusiškai išanalizuota ši problema, o jos sprendimo rezultatai pateikti visuomenei, visuomenės sveikatos specialistai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir tikisi pateikti atsakymus į šiuos svarbius klausimus.

Maža neramumų Europos ir pasaulio finansų rinkose, 2011 m. pabaigoje bankų rinka turėjo atlaikyti pasitikėjimo ja išbandymą, susijusį  su “Snoro” banko padėtimi. Apie tai, kaip bankai išlaikė šį egzaminą ir ką prognozuoja 2012-aisiais, kalbamės su Ūkio banko valdybos pirmininku Gintaru Ugianskiu.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate praėjusius metus, jei kalbėsime apie šalies ekonomiką ir bankų rinką?

G.U.: 2011 metai buvo itin reikšmingi ne tik Lietuvos bankininkystei, bet ir viso pasaulio šalių ekonomikai. Besikeičiančios ekonominės sąlygos ir prognozės, recesijos ir atsigavimo ženklai buvo linksniuojami tiek užsienio ekspertų, politikų, žiniasklaidos, tiek mūsų klientų lūpomis. Su šia realybe susidūrė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio finansų institucijos.

Pernai metų pradžia jau žadėjo galimybę išeiti iš krizės, prasidėjo tam tikras atsigavimas mūsų šalies ir užsienio ekonomikose, tačiau augimo ženklus vėl keitė neramumai Europos ir pasaulio finansų rinkose. Vis dėlto mes tikrai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva visame šiame sudėtingame kontekste pasiekė puikių rezultatų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 6,7 proc. Vadinasi, gerai išmokome ankstesnės krizės pamokas, kurios leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra sparčiausiai augančia ekonomika Europos Sąjungoje po Estijos.

Na, o bankų rinkoje metų pabaigoje sulaukėme netikėtų įvykių, tapusių rimtu iššūkiu visiems šalies bankams ir žmonėms: netikėtai susidarė situacija, kai buvusiems “Snoro” klientams reikėjo padėti operatyviai išspręsti problemas, su kuriomis jie staiga susidūrė.

PROGNOZĖS: Kaip įvertintumėte šias bankų pastangas – ar egzaminas išlaikytas?

G.U.: Manau, kad taip. Matėme, kad į situaciją sureaguota tikrai operatyviai. Tiek gyventojams, tiek įmonėms buvo pasiūlyti greiti, lankstūs sprendimai, ir pirminis šokas greitai neutralizuotas tinkamais veiksmais. Visi įsitikino ir tuo, kad indėlių draudimo sistema realiai veikia, todėl tikrai neverta atsisakyti iki šiol naudotų taupymo priemonių, kurios yra saugios ir patikimos.

PROGNOZĖS: Kokias matote ateinančių metų perspektyvas Lietuvos bankams?

G.U.: Vis dėlto, kad ir kaip operatyviai buvo reaguojama į situaciją po “Snoro” veiklos sustabdymo, tokie dalykai įneša nepasitikėjimo visa šalies bankų sistema. Tą parodė ir kai kurios gyventojų apklausos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir įvairūs gandai, pasiekę mus iš Latvijos, kurie dar kartą parodė, kokia jautri bankų sistema nepagrįstoms spėlionėms ir įvairioms spekuliacijoms. Todėl, manau, dabar visi šalies bankai turi dirbti taip, kad tas pasitikėjimas būtų kuo greičiau atkurtas, ir tikiu, jog tai padaryti netrukus pavyks.

PROGNOZĖS: Ar turite idėjų, kaip didinti žmonių pasitikėjimą bankais?

G.U.: Štai čia mes matome verslo socialinės atsakomybės svarbą ir didžiulę misiją. Žinoma, verslas privalo siekti pelno, tačiau reikia stengtis, kad įmonių veikla būtų darni, tvari, orientuota ne tik į pelną, bet ir į visų visuomenės sluoksnių gerovės didinimą.

Todėl būtent dėmesys žmogui, pastangos savo veikloje atsižvelgti į atskirų visuomenės sluoksnių poreikius ir situaciją yra itin svarbu. Pavyzdžiui, mes puikiai suvokiame, kad tokios paslaugos, kaip grynųjų pinigų išėmimo mokestis, pensijoms, pašalpoms, kitoms socialinėms išmokoms negali būti taikomos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, o galimybių yra daugybė. Tiesiog atsisukime į žmogų, girdėkime jį – tik taip galima užsitarnauti pasitikėjimą.

PROGNOZĖS: Kokių laukiate 2012 metų šalies ekonomikai, verslui?

G.U.: Jau dabar aišku, kad kiti metai bus labai darbingi, kupini naujų iššūkių. Suprantama, nemažai iššūkių mums atneš dabartinės tendencijos euro zonoje, apie kurias Lietuvoje kol kas dar per mažai kalbama ir kurias lyg ir užgožė mūsų vietinės realijos. Europos šalių skolų krizė ir naujos recesijos grėsmė JAV – į šias problemas mes dabar turime atkreipti didesnį dėmesį, ruoštis ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai. Kaip savo kalboje gruodžio viduryje pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Christine Lagarde, dabar nėra šalių, kurios turėtų imunitetą euro zonos krizei, todėl veikti privalo visos valstybės, antraip visas pasaulis gali įklimpti į dar didesnes problemas.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate Lietuvą šiame kontekste?

G.U.: Turime ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių. Vienas Lietuvos privalumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys, o mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti ir uždirbto pelno nebeišdalija dividendais. Užsitikrinti finansinį pagrindą ateičiai stengiasi ir gyventojai, kurių indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tai labai teigiami ženklai.

Be abejo, esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos valstybių. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, Finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tokia situacija mažina ir šalies verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis, produkcijos paklausos ir eksporto galimybėmis. Dėl to Finansų ministerija projektuoja lėtesnį užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau nei 50 iliustruotų patarimų – būtent taip su svarbiausiomis atsargaus elgesio internete taisyklėmis supažindina projektas „Bibliotekos pažangai“, pristatydamas virtualią saugaus interneto enciklopediją. Šioje virtualioje knygoje pateikiami patarimai skiriami tiek jauniesiems interneto vartotojams, tiek nepilnamečius vaikus auginantiems tėvams. Kartu su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis pristatomą saugaus interneto enciklopediją galima rasti internete adresu: http://enciklopedija.bibliotekospazangai.lt.

„Internetu naudojasi vis daugiau vaikų ir paauglių. Deja, jie ne visada žino, kaip tinkamai elgtis virtualioje erdvėje: kaip atpažinti interneto sukčius ar apsimetėlius, bandančius iš jų išgauti asmeninę ar kitokią informaciją; kokiose interneto svetainėse saugu lankytis, kaip tinkamai baigti darbą kompiuteriu ar kaip užblokuoti nepageidaujamus vartotojus. Specialistų patarimų ir vaikų piešinių pagrindu sukurta enciklopedija yra paprastas, žaismingas ir visiems lengvai suprantamas atsargaus elgesio internete gidas. Jis skirtas ne tik vaikams ir paaugliams, bet ir juos auginantiems tėvams, kuriems taip pat kartais stinga atsargaus elgesio internete žinių“, – teigia kampanijos „Atsargus internete“ koordinatorius Mindaugas Raguotis.

Išskirtinis enciklopedijos bruožas tas, kad virtualios knygos iliustracijų autoriai – patys vaikai. Tai šiemet gegužės-birželio mėnesiais vykusio nacionalinio moksleivių piešinių kompiuteriu konkurso „Internete aš esu atsargus“ dalyviai. Visą mėnesį jaunieji interneto vartotojai iš visos Lietuvos buvo skatinami kūrybiškai atskleisti interneto grėsmes ir blogus, su kompiuterio naudojimu susijusius įpročius. Geriausi, tinkamiausiai pavojus atskleidžiantys, kūrybiškiausi piešiniai buvo atrinkti ir sudėti į virtualią enciklopediją.

Saugaus interneto enciklopediją sudaro keturi skyriai: „Saugiai bendrauju internete“, „Saugausi elektroninių sukčių“, „Kovoju su elektroninėmis patyčiomis“, „Sakau „Ne“ internetui iki paryčių“. Visuose skyriuose informacija pateikiama vaikams ir paaugliams patraukliu būdu: prie kiekvieno atsargaus elgesio internete patarimo yra spalvingas jį iliustruojantis paveikslėlis. Nors tai ir virtuali enciklopedija, ją galima vartyti kaip tikrą knygą – puslapiai verčiami naudojantis kompiuterio pele.

„Tikime, kad virtualioje saugaus interneto enciklopedijoje pateikiamos svarbiausios atsargaus elgesio internete taisyklės ilgai išliks ją vartysiančių vaikų atmintyje, o tėveliams bus lengviau apie jas kalbėtis su savo atžalomis. Internetas svarbus ir naudingas kiekvienam šeimos nariui, taigi kiekvienas privalo ir išmokti apsisaugoti nuo jame slypinčių pavojų“, – sako M. Raguotis.

Daugiau informacijos apie atsargų elgesį internete rasite kampanijos „Atsargus internete“ tinklalapyje http://www.bibliotekospazangai.lt/atsargusinternete, puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/AtsargusInternete ir Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Įsibėgėja grybų sezonas. Kiekvienas grybautojas ir grybų valgytojas norėtų žinoti ar grybai yra saugūs vartoti – nėra užteršti radioaktyviomis ar kitomis kenksmingomis sveikatai medžiagomis.

Yra žinoma, kad grybai sugeba sutraukti iš aplinkos ir vaisiakūniuose sukaupti įvairių medžiagų. Valgomų grybų micelis yra labai svarbus teršalų sulaikymui viršutiniame miško dirvos sluoksnyje, kuris kaip savotiška kempinė, kaupia ir radioaktyvius elementus.

Pagal Europos Sąjungos ir mūsų šalies teisės aktų reikalavimus grybuose radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs) turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).

Atliekant radiologinę ir kitų kenksmingų likučių maisto produktuose kontrolę, per šių metų sausio – liepos mėnesius Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose atlikti 36 grybų tyrimai radioaktyvių medžiagų (cezio) ir 1411 sorbo, benzoinės rūgšties, pesticidų liekanų, sunkiųjų metalų nustatymui.

Daugiausiai mėginių ištiriama iš Vilniaus regiono, Varėnos miškų, kuriuose po Černobylio avarijos 1986 m. iškrito daugiau radionuklidų, tarp jų ir radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs).

Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotko, šalies grybuose tarša pesticidais ar radioaktyviomis medžiagomis normų neviršija. „Iš visų suvartojamų maisto produktų grybai sudaro labai mažą raciono dalį. Be to, daugiau grybų valgome tik esant jų rinkimo sezonui. Tad baimintis nėra pagrindo“, – tvirtina G.Pridotkas. Į Lietuvą importuojami grybai iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos) yra nuodugniai tiriami – tikrinama kiekviena įvežamų grybų siunta.

2010 m. tiriant importuotus grybus, nustatyti didžiausi ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai, kurie neviršijo leistinų lygių (DLL – 600 Bq/kg), sudarė 393 Bq/kg, o 2011 m. – 369 Bq/kg. Daugumoje mėginių ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai neviršijo 20 Bq/kg.

Atliekant grybų tyrimus kitų kenksmingų medžiagų nerasta.

Tiriant eksportuojamus grybus (daugiausia tai buvo voveraitės) padidintos radioaktyviosios taršos taip pat nenustatyta. Daugumoje mėginių ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai neviršijo 20 Bq/kg. Kitų kenksmingų medžiagų taip pat nenustatyta.