Ekstremaliausių išbandymų mūsų odai pažeria du metų laikai – žiema ir vasara. Tačiau jei žiemą, šalčių bijodamos, ir savo veido odą saugome labiau, tai vasarą elgiamės visiškai priešingai.

Šiluma atpalaiduoja kūną, jaučiamės komfortiškai be jokių pastangų, tad ir apie odą vasarą dažniausiai tiesiog pamirštame. Kaip prižiūrėti odą šiltuoju metų laiku ir kokie yra esminiai jos poreikiai, pasakoja „The Body Shop“ grožio konsultantė Giedrė Eidukaitė. Juk kuo labiau oda rūpinsimės vasarą, tuo smagiau prieš veidrodį jausimės rudenį ir tuo mažiau pastangų reikės šalinti saulės bei karščio pasekmes.

Kremų naudojimas: pakeiskime, bet neatsisakykime

Viena didžiausių odos priežiūros klaidų vasarą – tapatinti prakaituojančią veido odą su drėgmės pertekliumi. Neva jei oda ir taip nuolat drėgna, jai nebereikia nei drėkinimo, nei jokio kito kremo. Tačiau į drėgną veidą turėtumėme reaguoti kaip į nuolat drėgmę prarandančią odą, kuriai reikia padėti – drėkinti ją iš išorės ir gerti daug vandens. Vasarą drėkinimas būtinas visų tipų odai.

„Tokia reakcija į karščius, kuomet dėl padidėjusio veido prakaitavimo nebenaudojama ne tik pudra, bet ir kremas, yra gana paplitęs. Tačiau tai – ne išeitis, – sakė G. Eidukaitė. – Teisingiausia būtų ne atsisakyti kremo, o pakeisti jį visiškai lengvučiu. Pagrindinis odos poreikis vasarą yra drėkinimas, todėl patarčiau rinktis drėkinamąjį, riebalų išsiskyrimą reguliuojantį bei matiškumo odai suteikiantį produktą. Pageidautina – kuo lengvesnės, fluido ar net šerbeto – konsistencijos“.

Kam odai reikia riebalų?

Dėl gausaus prakaitavimo ir suintensyvėjusios riebalinių liaukų veiklos (o tai yra gynybinė reakcija į karštį ir saulę) oda netenka ne tik drėgmės, bet ir riebalų, kurie drauge formuoja apsauginę hidrolipidinę odos plėvelę. Riebalų netekusi, savo apsauginę plėvelę pratiškai praradusi oda sausėja dar greičiau, todėl neprižiūrimai, papildomai nedrėkinamai, nemaitinamai odai gresia dehidratacija.

„Jei jaučiame, kad odai vien drėkinimo nepakanka, atkurti drėgmės ir riebalų pusiausvyrą padės maitinamosios priemonės, taip pat įvairūs vitaminais papildyti serumai. O kad oda neatrodytų pernelyg riebi ir nevargintų, maitinamuosius kremus ar kaukes geriausia tepti nakčiai“, – patarė „The Body Shop“ konsultantė.

Saulė odai – ne draugė

Vasarą būtina saugotis nuo žalingo aplinkos poveikio, tačiau vėjas, dulkės, oro tarša gatvėse – anaiptol ne didžiausias odos priešas. Vasarą odai labiausiai kenkia ultravioletiniai (UV) spinduliai. Ir jei moteris šiltuoju metų laiku nei pudra, nei kremu teptis nebenori, odai į nelygią kovą su saule tenka stoti pačiai vienai, ir dar kai jos apsauginė hidrolipidinė plėvelė – visiškai susilpnėjusi.

Ultravioletinių spindulių žala – įvairi ir, kas blogiausia, ilgalaikė – kaupiamojo pobūdžio, nes oda „atsimena“ ir sumuoja visų gyvenimo metų patirtis. Tad kuo mažiau prastos patirties ir prisiminimų ji sukaups, t. y. kuo mažiau agresyvių saulės vonių patirsime, tuo mažesnių pasekmių galime laukti ateityje.

Viena staigiausių odos reakcijų į saulę – viršutinių odos sluoksnių nudegimai. Plika akimi mažiau pastebimus, tačiau dėl to ne mažiau pavojingus procesus sukelia giliau į odą besiskverbiantys UV spinduliai, kurie greitina senėjimo procesus ir net gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams, taip pat genetiniams pakitimams ląstelių lygmenyje. UV spinduliai sendina odą ir jei per vasarą neskiriama pakankamai dėmesio apsaugai, rudenį raukšlelės tampa ryškesnės, gali atsirasti pigmentinių dėmių, kurias šalinti prireiks ne tik specialių priemonių, bet ir specialisto pagalbos.

„Todėl bene svarbiausia kosmetikos priemonė vasarą – dieninis kremas su mažiausiai 30 SPF stiprumo apsauga. Šviesiai, strazdanotai ir kapiliarinei odai rekomenduojami kremai su 50 SPF“, – pabrėžė G. Eidukaitė.

Jei oda „supyko“

Drėgmės ir apsaugos (hidrolipidinės plėvelės) netekusi, išsausėjusi oda gali tapti jautri ir dirgli, todėl jei taip nutiko, šią, laimei, laikiną problemą išspręsti pakaks skiriant odai daugiau dėmesio ir laiko. Pirmiausia – venkime visko, kas odą dar labiau išsausintų: saulės, karšto oro (pvz., saunos), taip pat chloruoto baseinų vandens, kietųjų dalelyčių turinčių šveitiklių bei ant odos kietėjančių kaukių, taip pat nuriebalinančių ar alkoholio turinčių kosmetikos priemonių. Jautrios odos priežiūrai prireiks drėkinamojo kremo su UVF dieną, o naktį – maitinimo, kuris padėtų atkurti apsauginį hidrolipidinį sluoksnelį. Daugiau dėmesio reiktų skirti odai apie akis ir kaklui, kur riebalinių liaukų yra žymiai mažiau.

Jautrią odą gali dirginti net vanduo iš čiaupo, todėl ją geriau prausti pirktiniu geriamuoju ar distiliuotu vandeniu. Rinkimės švelnesnes prausimo priemones: pienelius, putas. Geliai dažniausiai skirt riebios odos valymui, jie smarkiau sausina, todėl jei oda išsausėjusi, gelių reikėtų vengti.

Vienintelis odos tipas ir būklė, kurios priežiūrai vasarą kosmetikos reikia mažiau, yra normali oda. Jai pakanka drėkinimo ir, žinoma, apsaugos nuo UV spindulių dieną.

Jei oda riebi, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti jos valymui. Vasarą suaktyvėja riebalinių liaukų veikla, todėl jei šaltuoju metų laiku oda su specialia priemone paprastai būdavo prausiama vieną kartą per dieną, tai vasarą šios procedūros gali prireikti du kartus – ryte ir vakare.

Saulės vonios spuoguotai odai nerekomenduojamos

Mūsų klimato zonai būdinga išsiplėtusių kapiliarų problema. Vasarą kapiliarus reiktų tonizuoti bei pastiprinti specialiomis kapiliarinei odai skirtomis priemonėmis. Kapiliarams UV spinduliai ypač kenkia,  nes ardo jų sieneles, kapiliarai išsiplečia ir jų tinklas tampa dar ryškesnis, todėl dieną naudoti rekomenduojamos  priemonės su 50 SPF.

Populiarus ir vis dar labai gajus mitas – neva saulės spinduliai gydo spuogus. Išties, nedideli ultravioletinių spindulių kiekiai pagreitina žaizdelių gijimą. Vis dėlto tai, kad vasarą spuoguota oda atrodo tarsi gražesnė ir sveikesnė, tarsi pasitvarkiusi savaime, tėra optinė apgaulė. Spuogelius maskuoja ir odos spalvą tolygesnę padaro įdegis. Be to, dėl reakcijos į saulę padidėja raginis odos sluoksnis, oda kiek sustorėja, todėl ir spuogeliai matyti mažiau. „Vis dėlto jei saulės per vasarą nesisaugota, pvz., aknė rudenį „pabunda“ visa jėga dėl sukauptų laisvųjų radikalų, kurie stiprina uždegiminius procesus. Tad ir spuoguotai odai vasarą saulės reikia minimaliai“, – sakė „The Body Shop“ konsultantė.

Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms.

Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.

Toks japonų mokslininkų eksperimentas – vienas iš daugelio įvairiose šalyse atliktų tyrimų, leidžiančių teigti, kad vitaminas D gali sumažinti sergamumą ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. JAV nacionalinio tyrimo duomenimis, turintiems kraujyje vitamino D mažiau nei 10 ng/ml žmonėms rizika susirgti peršalimo ligomis padidėja apie 40 proc. nei tiems, kuriems jis viršija 30 ng/ml. Kai kurie gydytojai teigia, kad didelė šio vitamino koncentracija yra geresnė apsauga nei skiepai ar antivirusiniai vaistai.

Tačiau vitamino D svarba mūsų sveikatai yra žymiai didesnė nei apsauga nuo gripo, kvėpavimo takų infekcijų ar kaulų sustiprinimas. Beveik nėra organų, kuriuose nebūtų vitamino D. Pastaruoju metu vis daugiau gaunama įrodymų, žadančių revoliucinį saulės vitamino pripažinimą.

Mokslininkai tvirtina, kad vitaminas D yra labai svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, bronchinės astmos ir net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, nutukimu, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis.

Sunerimti verčia tai, kad 80–90 proc. iš saulės gaunamo vitamino D trūksta net milijardui pasaulio žmonių. Jo stinga ir net saulėtų Europos kraštų – Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos ar Italijos – gyventojams, kurie slepiasi nuo saulės ar vartoja stiprius apsauginius kremus nuo nudegimo. O ką bekalbėti apie Lietuvą.

Atlikti tyrimai rodo, kad vitamino D stokos problema labai aktuali daugeliui mūsų šalies gyventojų. Mažai matome saulės, esame per daug prigąsdinti vengti tiesioginių jos spindulių.

Tokia situacija „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratoriją paskatino pradėti sveikatos profilaktikos akciją „Vitamino D turėsi – sveikatai padėsi!“. Jos metu gyventojai ne tik informuojami apie saulės vitamino svarbą, bet ir gali beveik perpus pigiau atlikti vitamino D tyrimą. Dar neseniai Lietuvą pasiekusi saulės vitamino ištyrimo iš kraujo mėginio metodika, kurią laboratorija įsisavino viena pirmųjų, žmonėms padeda lengviau pasirūpinti savo sveikata. Be tokio tyrimo įvertinti vitamino D koncentraciją nėra paprasta.

Atidžiau kontroliuoti saulės vitamino kiekį ypač patariama rizikos grupės žmonėms. Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną. Deja, vitamino D atsargų per vasarą, kaip anksčiau galvota, nesukaupiame.

Todėl šaltuoju sezonu siūloma daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių, sviesto ir kitų produktų, turinčių vitamino D. Galima naudoti žuvų taukų papildus, tačiau svarbu neviršyti normos, nes šio vitamino perteklius gali pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt.

Kas labiausiai rizikuoja vitamino D atsargomis?

mažai gaunantys saulės;
nėščiosios;
sergantys osteoporoze;
sergantys navikinėmis ligomis;
turintys aukštą arterinį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis;
sergantys cukriniu diabetu; inkstų ligomis;
sergantys lėtinėmis autoimuninėmis ligomis;
kūdikiai ir paaugliai;
nutukę žmonės;
vyresni nei 65 metų.

Populiarėjančios saulės ir vėjo jėgainės kyla ne tik prie nuosavų namų, bet ir pakelėse. Šiemet iki spalio mėnesio Automobilių kelių direkcija keliuose planuoja įrengti 7-8 prietaisus, kurie naudos saulės ir vėjo energiją.

Kaip informavo Automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 17 greičio matavimo prietaisų su informaciniais ekranais ir 12 apšvietimo postų, kurie veikia naudodami saulės arba saulės ir vėjo energiją. Šios įrangos įdiegimas direkcijai kainavo apie 1,5 mln. Lt, bet ar šios investicijos gali atsipirkti?
„Ši įranga naudojama tose vietose, kuriose dėl eismo pobūdžio, aplinkos sąlygų ar kitų niuansų nėra galimybės (arba tai brangiai kainuotų) jos prijungti prie elektros tinklų. Tokio pobūdžio apšvietimas rengiamas kai apšviesti reikia sąlyginai trumpą kelio ruožą, pavyzdžiui, pėsčiųjų perėją, todėl dėl keleto papildomų stulpų elektrą prijungti būtų sudėtingiau“, – tvirtina N.Abukauskas.
Specialistas teigia, kad iš pradžių buvo pradėtos diegti saulės jėgainės ir būgštauta, kad įrangos aptarnavimui per šviesų paros laikotarpį sukauptos energijos gali nepakakti. Pirmųjų įdiegtų objektų tyrimai parodė, kad energijos pakanka, tačiau jos galėtų pritrūkti, jei apšviestumo sąlygas vienu metu pablogintų keletas veiksnių – pavyzdžiui, sniego danga ant baterijų ir ypatingai didelis debesuotumas. Todėl nuspręsta objektuose, reikalaujančiuose didesnio kiekio elektros energijos, papildomai įrengti kompaktiškas vėjo jėgaines.

„Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės“, – tai garsioji komunisto Justo Paleckio (1899–1980), tapusio vienu ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės praradimo simbolių, frazė, ištarta 1940 m. liepos 30 d.

Kauno geležinkelio stotyje, prieš jam išvykstant į Maskvą su istorine išdavikiška misija – nuvežti SSRS Aukščiausiajai Tarybai prašymą priimti Lietuvą į sovietinės imperijos sudėtį. Tai buvo paskutinės nepriklausomos Lietuvos valstybės dienos, o jau rugpjūčio 3-iąją, Kremliui vienbalsiai nutarus priglausti Lietuvą po savo sparnu, vadinamasis sovietinės Lietuvos prezidentas J.Paleckis Maskvoje šlovino Staliną: „Tegyvuoja išmintingasis vadas, darbo žmonių įkvėpėjas ir išvaduotojas, mūsų didysis draugas Stalinas.“
Šiandien nepriklausomoje Lietuvoje, nuo šių įvykių praėjus daugiau nei septyniasdešimčiai metų, turime naują Kremliaus saulės nešėją – J.Paleckio anūką Algirdą Paleckį. Išsilavinęs, perspektyvus, turėjęs visas galimybes tapti vienu iš naujųjų politinių lyderių A.Paleckis, dabar skelbiantis apie grįžimą į Lietuvos politinį gyvenimą, savo elgesiu vis aiškiau demonstruoja mėginimus pakartoti savo liūdno atminimo senelio „pasiekimus“.
A.Paleckis į savo senelį, iš pradžių savo noru tapusį mokamu sovietų informatoriumi, o vėliau pakilusį iki tariamų Lietuvos prezidento bei LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pareigų (nors tebebuvo tas pats Kremliaus klapčiukas), yra ne tik išoriškai panašus. Jie artimi ir temperamentu, ir pažiūromis, ir vertybėmis, ir netgi elgesiu. Apie tai, kad žavisi seneliu, kuris per amžius liks paženklintas Lietuvos valstybės išdaviko etiketės, ne kartą yra viešai sakęs ir pats A.Paleckis.
Istorikai stebėjosi, kodėl J.Paleckis, tarpukario žurnalistas, kuris neturėdamas nė trisdešimties metų tada dar laisvoje Lietuvoje buvo pakilęs iki leidėjų ir naujienų agentūros ELTA direktorių, staiga persimetė į valstybės priešų gretas. Panašūs klausimai dabar kyla ir dažnam politikui, stebinčiam jo anūko A.Paleckio, buvusio perspektyvaus politiko, galėjusio padaryti puikią karjerą, politinį ir moralinį nuosmukį, lydimą tyčiojimosi iš Sausio 13-osios aukų atminimo bei įtarimų, kad jis, kaip ir senelis, dabar gyvena iš Kremliaus emisarų pinigų. Apie tai skaitykite straipsnį šiame „Veido“ numeryje.
Partijos „Socialistinis liaudies frontas“ pirmininkas A.Paleckis, pastaraisiais metais mažiau dalyvavęs Lietuvos politiniame gyvenime, dabar nusiteikęs sugrįžti. Tik ar daug Lietuvoje yra Stalino saulės išsiilgusiųjų?

Giedrė Bolzanė

Įsibėgėjus vasarai, prasidėjus atostogų metui, kasdien laukiame giedrų ir šiltesnių orų. Tačiau verta nepamiršti, kad dėl dažno buvimo saulėje oda praranda elastingumą, per anksti pasensta, pradeda raukšlėtis. Ilgalaikis saulės ultravioletinių (UV) spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimus, ligas, taip pat paskatinti odos vėžio išsivystymą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausia apsauga nuo ultravioletinų UVB ir UVA spektro saulės spindulių – stengtis nebūti saulėje arba būti saikingai, dėvint visą kūną dengiančius drabužius, kepurę. Tuomet nereikės naudoti kosmetinių apsaugos nuo saulės priemonių, kurių sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų.

Būnant saulėje, svarbu:

Suplanuoti buvimo saulėje laiką. Į lauką reikėtų eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), vengiant vidurdienio, kai yra ultravioletinės spinduliuotės pikas.

Dėvėti drabužius, dengiančius visą kūną, kepurę.

Stengtis būti pavėsyje.

Dėvėti akinius nuo saulės. Akiniai nuo saulės saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktos (akies lęšio sudrumstėjimas) išsivystymui.

Per daug nenudegti. Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. UVB spektro saulės spinduliai sukelia nudegimą, o UVA spektro spinduliai siejami su ankstyvu odos senėjimu, taip pat silpnina žmogaus imuninę sistemą. Abi spinduliuotės rūšys ypač didina odos vėžio išsivystymo riziką.

Žinoti, kad smėlis, vanduo, sniegas atspindi ir sustiprina saulės spindulių poveikį.

Žinoti, kad vasarą galima nudegti ir debesuotą dieną, būnant vandenyje.

Nenaudoti tam tikrų vaistų. Kai kurie vaistai sąveikaudami su UV spinduliais, gali sukelti odos reakcijas. Naudojant vaistus dėl galimo šalutinio poveikio reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jautrumą saulei padidina tetraciklino, amoksicilino, sulfa grupę turinčių vaistų, geriamųjų kontraceptikų ir kt. vartojimas.

Daugiau gerti vandens.

Vengti alkoholinių gėrimų.

Tinkamai pasirinkti kosmetines apsaugos nuo saulės priemones.

Teisingai naudoti kosmetines apsaugos nuo saulės priemones.

Renkantis kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, svarbu:

Naudoti tokias apsaugos nuo saulės priemones, kurios apsaugo nuo UVA ir UVB spektro spindulių.

Žinoti, kad apsauga nuo UVB spektro spinduliuotės išreiškiama vadinamuoju apsaugos nuo saulės poveikio veiksniu (SPF). Skirtingų SPF blokuotų UVB spindulių kiekis skiriasi nedaug, pavyzdžiui, SPF 15 sulaiko 93,3 proc. spindulių, SPF 30 – 96,7 proc. spindulių, o SPF 60 – 98,3 proc. Svarbu, kad kosmetinės apsaugos nuo saulės priemonės apsaugotų ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spektro saulės spindulių.

Žinoti, kad SPF 6, 10 žymėjimas reiškia silpną apsaugą, SPF 15, 20, 25 – vidutinę, SPF 30, 50 stiprią, SPF 50+ – labai stiprią apsaugą.

Nepasikliauti priemonėmis, kurių apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra labai aukštas. Priemonės, kurių SPF aukštesnis nei 50, gali paskatinti ilgiau būti saulėje, todėl gali būti pažeidžiamos mažiau apsaugotos odos vietos. Priemonės su mažesniu SPF (SPF 15-50) tepamos dažniau, jos tolygiau pasiskirsto ant odos.

Žinoti, kad efektyvesnių apsaugos nuo saulės kosmetikos priemonių sudėtyje reikėtų ieškoti pavadinimų zinc oxyde, titanium dioxide (mineralinės kilmės saulės filtrų), kitų saulės filtrų: butyl methoxydibenzoylmethane (avobenzone) ar terephthalylidene dicamphor sulfonic acid (mexoryl SX, ecamsule). Jie saugo odą nuo žalingų UVA spektro spindulių bei padeda išlaikyti odos apsauginę funkciją.

Nesirinkti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių sudėtyje vitamino A (retinyl palmitate). Mokslinių tyrimų duomenimis, oda, tepama vitamino A turinčiais kremais, veikiant saulės spinduliams, greičiau pažeidžiama bei didėja odos navikų išsivystymo rizika. Net 41 proc. apsaugos nuo saulės kremų turi šio vitamino.

Nesirinkti apsaugos nuo saulės kremų, kurie kartu veikia kaip apsauga nuo vabzdžių. Jeigu būtina, tokias apsaugos priemones (repelentus) reikėtų naudoti atskirai.

Naudojant apsaugos nuo saulės priemones, svarbu:

Naudoti pakankamą apsaugos nuo saulės priemonės kiekį. Norint, kad apsaugos lygis atitiktų nurodytą apsaugos nuo saulės koeficientą, būtina 1 cm² kūno ploto sunaudoti 2 mg priemonės (maždaug 36 gramai kremo (6 pilni arbatiniai šaukšteliai). Dažniausiai naudojame tik maždaug pusę šio kiekio.

Siekiant, kad apsaugos lygis nesumažėtų, išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu, išprakaitavus, praleidus saulėje maždaug 1,5 val., reikia pakartotinai užsitepti tokį pat kiekį priemonės.

Žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemonės pradeda veikti ne iš karto, todėl jas reikėtų naudoti 20-30 min. prieš deginimąsi.

Nebūti ilgai saulėje, net ir naudojant apsaugos nuo saulės priemones, ypač vidurdienį (11-15 val.), kai saulė yra aktyviausia.

Žinoti, kad purškiant kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, ore pasklinda saulės filtrų dalelės, kurios nėra saugios kvėpavimo takams. Taip pat reikėtų nepamiršti priemones tepti pakartotinai, nes apsaugos nuo saulės cheminės medžiagos, veikiamos saulės spindulių, skyla, nusiplauna ar yra nutrinamos rankšluosčiu bei drabužiais.

Žinoti, kad vyrai taip pat turėtų naudoti apsauginius kremus. Mokslinių tyrimų duomenimis, apsaugos nuo saulės priemones naudoja 34 proc. vyrų ir 78 proc. moterų.

Dermatologams nerimą kelia didėjantis odos vėžio – melanomos – skaičius ir jaunėjantis tokių pacientų amžius

Pagaliau galima pasilepinti saule ir džiaugtis įrudusiu kūnu. O neretai dirbdami darže ar sode, norime ar nenorime, saulės spindulių dozę gauname nemažą. Tačiau labai retai susimąstoma, kokią kainą gali tekti už tai sumokėti.

Apie pavojinguosius spindulius
Saulėje žmogų veikia ultravioletiniai UVA ir UVB spinduliai, kurie skiriasi bangų ilgiu. Ir kuo jie ilgesni, tuo pavojingesni. UVB spinduliai odai suteikia rudą atspalvį, bet kartu gali ją nudeginti, be to, didina melanomų atsiradimo riziką. UVB spinduliai skatina vitamino D sintezę, odos senėjimą, sukelia staigų įdegį ir elastingumo mažėjimą. Beje, neigiamas saulės spindulių poveikis odai vystosi nepastebimai ir neišnyksta. Tyrimais įrodyta, kad net 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, tačiau jų padariniai išryškėja tik po dvidešimties ar net trisdešimties metų.

Saulės piktadarystės
Odos įdegis – tai apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Oda, besigindama nuo saulės spindulių, išskiria tamsiu pigmentu nudažantį melaniną, kuris neleidžia saulės spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Melanino kiekis priklauso nuo genų, pavyzdžiui, gausiau jų išskiria tamsiaodžiai ir kur kas mažiau šviesaus gymio žmonės.
■ Jeigu saulėje būnama per ilgai, melaniną gaminančių ląstelių veikla sutrinka. Dėl sutrikimo atsiranda piktybinis navikas – melanoma, t.y. odos vėžys. Pastaraisiais metais tikimybė susirgti melanoma padidėjo. Medikai pastebi, kad moterims rizika susirgti odos vėžiu yra du kartus didesnė nei vyrams. Galbūt tai susiję ir su moterų pomėgiu ilgiau lepintis saule. Tarp 30–35 metų amžiaus moterų tai antras pagal dažnumą mirtį sukėlęs vėžys po krūties vėžio.
Rizikos grupėje taip pat atsiduria šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu, senyvi žmonės.
■ Odos nudegimai. Mūsų odoje karščio receptorių yra mažiausiai, todėl ilgai kaitinantis saulėje rizikuojate nudegti, nes į perkaitimą oda reaguoja pavėluotai. Nudegimas – tai staigi odos reakcija į per didelį ultravioletinių spindulių kiekį. Stipriai nudegus atsiranda didelė rizika vėliau susirgti odos vėžiu.
■ Odos senėjimas. Mėgstantiesiems piktnaudžiauti saule ir nenaudojant apsauginių priemonių vertėtų atsiminti, kad žalingas saulės poveikis turi didelę įtaką odos senėjimui. Palaipsniui atsiranda ankstyvųjų raukšlių, oda tampa plonesnė ar storesnė, saulės spindulių poveikis mažina odos elastingumą, dėl to sudrimba skruostai, pagilėja veido odos raukšlės.
■ Akys. Ultravioletiniai spinduliai kenkia ir akims. Jie gali išprovokuoti kataraktą ir akies melanomą, todėl akių gydytojai ne reklamos sumetimais pataria nešioti kokybiškus saulės akinius.

Saule lepintis reikie su protu ir saiku
Saikingas saulės poveikis yra teigiamas, nes veikdami odą saulės spinduliai gamina vitaminą D, kuris būtinas kaulams. Be to, saulė skatina kraujo apytaką, grūdina organizmą, stiprina imunitetą. Tačiau būtina naudoti apsaugos priemones. Pirmiausia reikėtų vengti ilgai lepintis saulute tuomet, kai jos spinduliai yra pavojingiausi – nuo 10 iki 15 val. Tokiu metu verčiau likite pavėsyje, dėvėkite galvos apdangalą, naudokite apsaugines priemones – ypač didelį dėmesį skirkite jautriausioms kūno zonoms – veidui, kaklui bei krūtinei.

Taupyti reikia ne sveikatos sąskaita
Pastaraisiais metais daug kalbama, kad būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, vis dėlto nemažai žmonių į tai numoja ranka, o kiti, tepdami kosmetikos priemonę, labai taupo. Odos specialistai teigia, kad nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc. Tačiau nereiškia, kad išsitepus apsauginiu kremu, ultravioletiniai spinduliai odos visiškai nepasieks. Nedidelė dalis spindulių geba prasiskverbti ir pro kremus, ir pro drabužius, todėl net naudojant apsaugos priemones dažnai piktnaudžiauti saulės spinduliais tikrai nederėtų.
■ Apsauginės priemonės nuo saulės gerai apsaugo nuo UVB spindulių, tačiau silpnai gina nuo UVA. Ant apsauginio kremo pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės filtras (SPF), tačiau jis nurodo tik apsaugos nuo UVB spindulių laipsnį. Jeigu norite visapusiško apsaugos, pirkdama kremą nuo saulės rinkitės tokį, kuris apsaugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA pavojingų saulės spindulių. Jie būna pažymėti UVA+UVB ženklu. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdama nuo UVB spindulių. Deginimosi trukmė priklauso nuo odos tipo. Pavyzdžiui, jei esate II odos tipo, pasitepusi priemone, kurios SPF 15, saulėje saugiai galėsite praleisti 150 min., vėliau nudegsite taip pat, kaip ir nepasitepusi kremu. Jeigu jūsų oda šviesi, pirmuosius saulės spindulius pasitikite išsitepusi kremu, suteikiančiu didesnę apsaugą (SPF 30), o kiek įpratusi prie saulės spindulių apsaugos faktorių galite mažinti (iki SPF 12–8).
■ Labai svarbu apsauginį kremą nuo saulės vartoti tinkamai. Pirmiausia nereikia kremo gailėti. Suaugusio žmogaus kūnui reikia maždaug šešių arbatinių šaukštelių nuo saulės saugančio kremo, nors paprastai žmonės jo užsitepa tik pusę tiek. Taip pat kremo būtina pasitepti kiekvieną kartą, kai nusimaudote ar nusišluostote rankšluosčiu, net jeigu jūsų kremas atsparus vandeniui.
Dabar naudojantis aparatūra galima nustatyti, kaip žmonės jais tepasi. Kremai tepami lopais, todėl ir apsauga abejotina. Dar vienas svarbus pastebėjimas, kad jais tepamasi per retai – tik einant į paplūdimį, o dirbant darže, einant pasivaikščioti – daugelis mano, kad apsaugos nuo saulės odai nereikia.
Atsižvelgdami į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai mūsų klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui – 20–25.
! Šiltuosiuose kraštuose kūnui reikėtų kur kas stipresnio kremo. Norint sužinoti, kiek laiko kremas veiks, SPF skaičių reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti maždaug 30–50 proc. – kremo naudojimo klaidoms (kai jis tepamas jau paplūdimyje, o ne prieš pusvalandį, tepamas per plonas sluoksnis ir pan.).
■ Ypač vasarą nepamirškite odos gausiai drėkinti, nes saulės atakos ją stipriai išdžiovina. Po deginimosi naudokite specialias priemones, kurios ramina, maitina, drėkina ir apsaugo nuo senėjimo.

Tik nedidelė rausva dėmelė
Pavojingas apgamas yra asimetriškas, nelygių kraštų, netolygi jo spalva, jis nepanašus į visus kitus. Tačiau gydytojas pastebi, kad daugėja netipinių melanomų, kai plika akimi apgamas atrodo visiškai normalus ir nepavojingas. Prieš šalinant apgamą dėl kosmetinių priežasčių, būtina pasitarti su specialistais. Mat netinkamai pašalintas pavojingas apgamas vėliau gali pridaryti rimtų bėdų.
Paprastas odos vėžys paprastai atsiranda atvirose kūno vietose, net 80 proc. atvejų – ant veido ir kaklo. Paprastai tai didėjanti rausva dėmelė, galinti tapti opa. Jei žaizdelė neužsitraukia apie 2

sauil
mėnesius, būtina kreiptis į specialistus. Melanoma gali atsirasti bet kur, nes daug įtakos turi ir genai.
Melonoma gali vystytis tiek iš senų, tiek iš naujų apgamų, todėl ji ir yra tokia klastinga. Kartais ji gali išsivystyti per kelis mėnesius, tačiau dažniausiai žmonės ją ant savo kūno nešiojasi 5–8 metus. Odos vėžys neskauda, o sukelia tik išorinius pakitimus, todėl žmonės neskuba pas gydytoją.
Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja Aurika Jurevičienė
Moters savaitgalis, Nr. 21

Lietuva, nors ir lietingas kraštas, į žemės paviršių patenkančios saulės energijos kiekiu nedaug nusileidžia Vokietijai. Tačiau pastarojoje šalyje vienam gyventojui tenka net 212 vatų saulės jėgainėse sugeneruotos elektros energijos, o vienam Lietuvos gyventojui tenka apvalus nulis. Kodėl saulės energetika mūsų šalyje žengia pirmuosius ir labai netvirtus žingsnius? Šiandien, kai visame pasaulyje taip stipriai propaguojama atsinaujinančių šaltinių energetika, tam sunku rasti paaiškinimą. Juk Lietuva įsipareigojusi iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.
Verslininkams, planuojantiems užsiimti atsinaujinančių šaltinių energetika, optimizmo turėtų įpūsti krintančios saulės elementų kainos, kurios per pastaruosius trejus metus sumažėjo vos ne dvigubai. Natūralu – juk nuo 2007 iki 2010 m. pasaulyje saulės elementų gamybos apimtys padidėjo net penkis kartus. Pasak “General Electric Co.” tyrimų skyriaus vadovo Marko M.Little’o, jeigu inovacijų diegimas ir toliau judės tokiais tempais, iš saulės gaunamos elektros energijos kaina turėtų susilyginti su iškastinio kuro generuojamos elektros kaina per penkerius metus.
Lietuvoje pastaraisiais metais savo veiklą pradėjo pirmosios saulės elementų gamyklos, tad gal artimiausiu metu padaugės ir saulės jėgainių? Smarkiai mažėjančios saulės elementų kainos, atrodytų, turėtų skatinti šią energetikos sritį. Tačiau ar pagrįstos yra šio verslo atstovų viltys įsiveržti į tarptautinę saulės elementų gamybos rinką, kurioje per praėjusius keletą mėnesių praūžė bankrotų banga?

Įstatymo sukelta painiava

Gegužės mėnesį mūsų Seimo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, pasak “Veido” kalbinto Saulės energetikų asociacijos prezidento ir ilgamečio šios srities specialisto, UAB “Saulės energija” direktoriaus Edmundo Žilinsko, gali būti pavadintas tradicinės energetikos apsaugos įstatymu. Pašnekovo vertinimu, įstatyme numatyta didesnių nei 30 kW galios saulės jėgainių rengimo ir pagamintos elektros energijos supirkimo tvarka bei kvotos visiškai neskatina verslo imtis plėtoti šią energetikos sritį.
“Nors naująjį įstatymą parengė Energetikos ministerija, šiandien jos atstovai patys negali tiksliai pasakyti, kaip bus traktuojami tam tikri punktai. Pavyzdžiui, įstatyme numatyta, kad galingesnių nei 30 kW jėgainių bendra suminė galia neturi viršyti 10 MW, be to, tokių elektrinių pagaminta elektra turi būti realizuojama aukciono būdu. Tačiau ką daryti, jei prieš priimant įstatymą jau suteikta leidimų verslo subjektams ir planuojama suminė visų šių jėgainių galia sudaro 30 MW? Lyg to būtų maža, aukciono data taip pat dar nėra žinoma. O juk tik jo metu bus nustatyta kilovatvalandės supirkimo kaina galingesnėms nei 30 kW saulės jėgainėms, pagal kurią verslininkai galės spręsti, ar iš viso verta investuoti į šią sritį”, – piktinasi E.Žilinskas.
Saulės jėgainių generuojama elektros energija Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, superkama palankiomis sąlygomis. Tiesa, tokios lengvatos galioja ne visiems – numatoma, kad palengvinta tvarka statyti saulės jėgaines bei gauti numatytą skatinamąjį supirkimo tarifą gali ne didesnės nei 30 kW galios saulės jėgainių savininkai. Šį supirkimo tarifą kiekvienais metais nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pavyzdžiui, šiais metais tokios elektros supirkimo kaina yra 1,63 Lt už kilovatvalandę – visi verslo subjektai, gavę leidimus statyti jėgaines šiemet, šia kaina parduos savo generuojamą elektrą dar dvylika metų.
Tiesa, kiekvienais ateinančiais metais supirkimo kaina bus persvarstoma ir mažinama, bet šia suprantama ir skaidria sistema negalės naudotis galingesnių jėgainių savininkai – jiems teks pirmiausia dalyvauti pusiau slaptame supirkimo kainų aukcione, kuriame bus išrinkta mažiausia kaina.
“Vokietijoje supirkimo kainos nustatomos valstybės lygiu ir peržvelgiamos, t.y. sumažinamos, kasmet po keturis kartus. Ten gamintojai nėra skirstomi į smulkiuosius ir stambiuosius kaip Lietuvoje, kur pastarieji dar nepasistatę jėgainės turės dalyvauti supirkimo kainos aukcione”, – lygina Vitas Mačiulis, UAB “Arginta”, užsiimančios atsinaujinančių išteklių energetika, inovacijų ir investicijų direktorius.
“Belieka laukti kitų rinkimų, ir galbūt pasikeitus Vyriausybei bus peržvelgtas ir taisomas įstatymas. Nors dirbu šioje srityje jau nuo 1991 m., dabar nedrįsčiau statyti saulės elektrinių”, – paklaustas, ką patartų žmonėms, norintiems pradėti galingų saulės jėgainių verslą, teigia E.Žilinskas.

Ar verta statyti nedidelę jėgainę
Vis dėlto mažesnės galios saulės jėgainių statybos sąlygos neatrodo taip niūriai. Apytiksliais V.Mačiulio skaičiavimais, 30 kW galios elektrinei reikia apie 300 kvadratinių metrų ploto teritorijos, geriausia stogo, ir apie 300 tūkst. Lt investicijos. “Į šią sumą jau įskaičiuotos visos papildomos išlaidos, t.y. montavimas bei kiti priedai, reikalingi saulės jėgainės sukuriamai nuolatinei srovei versti kintamąja, kurią priima elektros tiekėjai. Beje, elektros tiekėjai privalo nemokamai tokią jėgainę prijungti prie perdavimo tinklų. Pasistačius tokią jėgainę dar šiemet, ji atsipirktų jau po devynerių metų”, – tvirtina V.Mačiulis.
Pasak specialisto, šiuolaikinių saulės elementų “galiojimo terminas” yra apie 25 metus – iki tada gamintojai garantuoja, kad jų efektyvumas nesumažės daugiau nei 80 proc. Tiesa, nežinia, kokia kaina bus superkama saulės elektra, pasibaigus nustatytam dvylikos metų laikotarpiui.

Vakarų fronte nieko gero
Iš saulės uždirbti gali ne tik saulės jėgainių savininkai, bet ir saulės elementų gamintojai. Vakaruose, ypač JAV, ši inovatyvaus verslo banga ypač sustiprėjo apie 2009-uosius – tais metais įsteigta nemažai naujų saulės elementus gaminančių bendrovių, tarp kurių bene ryškiausiai spindėjo “Solyndra”. Ši bendrovė pristatė naujoviškus vamzdelio formos saulės elementus, pasak jos inžinierių, galinčius surinkti saulės šviesą daugiau kampų nei įprasti elementai. Iš JAV vyriausybės ji gavo pusės milijardo dolerių paskolą, o iš privačių investuotojų buvo surinkta dar apie milijardą dolerių. Deja, rugpjūčio mėnesį ši perspektyvi, apie 1100 darbuotojų turinti įmonė pateikė prašymą bankrutuoti.
Liepos mėnesį JAV bankrutavo dar dvi bendrovės – “Evergreen Solar” ir “SpectraWatt”. Pastaroji taip pat turėjo gan stiprų finansinį užnugarį – į ją buvo investavusi žymioji procesorių gamintoja “Intel Corp.” bei bankų grupė “Goldman Sachs Group Inc.”.
Dauguma saulės energetikos verslo atstovų pagrindine nesėkmių priežastimi laiko ypač agresyvią Kinijos vykdomą vietinių saulės elementų gamintojų skatinimo politiką. Atsinaujinančios energijos rinką analizuojančios bendrovės “GTM Research” vadovas Shayle’as Kannas teigia, kad nors JAV ir išliko keletas didelių žaidėjų, tokių kaip “First Solar”, tačiau, nepaisant Vakarų vyriausybių teikiamų subsidijų šiam verslo segmentui, ilgainiui teks susitaikyti su didėjančia rinkos dalimi, kurią užims Kinijos gamintojai. “Kinijos valdžia suteikia didžiules paskolas bei žemės įsigijimo lengvatas savo šalies saulės elementų gamintojams. Tačiau net ir netaikydama šių priemonių Kinija turi pigią darbo jėgą bei kitų palankių sąlygų pirmauti šioje rinkoje”, – patikslina S.Kannas.
Prie kainos kritimo ir šio saulės elementų verslo stabdžių prisideda ir kai kurių Europos šalių pasirinkta taupymo politika, kai yra mažinami skatinamieji saulės elektros tarifai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos “Solar Trade Association” pirmininkas Howardas Johnsas teigia, kad nors tarifų mažinimas kol kas dar nepaveikė mažiausių saulės jegainių savininkų, tačiau stambesni šios rūšies energijos gamintojai pradeda abejoti savo verslo ekonomiškumu.
2010 m. pradžioje oficialiai atidaryta ir pirmoji lietuviška mokslinės bei gamybinės bendrovės “Precizika-MET SC” saulės elementų gamykla, kurioje prieš porą mėnesių jau buvo paleista pirmoji surinkimo linija. Kol kas Lietuvoje pardavinėti savo surinktų produktų bendrovė neketina – viskas eksportuojama.
Naują gamyklą Vilniuje jau pradėjo statyti ir “Baltic Solar” grupė, Alytuje netrukus pradės veikti bendrovės “Via Solis” saulės elementų gamykla. Dauguma lietuviškų įmonių gavo paramą iš ES fondų. Tad kyla klausimas, ar iš tiesų šis proveržis nėra pavėluotas.
E.Žilinsko teigimu, dauguma Vakaruose įsteigtų bendrovių saulės elementų gamybą jau senokai perkėlė į Rytus. “Kinija, Taivanas, Korėja, Indonezija – ten esančiose gamyklose surenkami saulės elementų modeliai ir ant jų tik klijuojamos Vakarų gamintojų etiketės”, – apibendrina E.Žilinskas.

Pasaulyje pagaminama saulės elementų, megavatais

Saulės energetikų asociacijos prezidentas E.Žilinskas: “Naujai priimtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą galima drąsiai pavadinti tradicinės energetikos apsaugos įstatymu.”

Kentukio bei Luizvilio universitetų (JAV) mokslininkai nustatė, jog nebrangi puslaidininkinė medžiaga gali kaip reikiant praversti bandant saulės šviesa iš vandens išgauti vandenilį.

Tyrėjams, kurių darbą finansavo JAV Energijos departamentas, vadovavo profesoriai Madhu Menonas (Madhu Menon) bei Maiklas Šycas (Michael Sheetz) iš Kentukio universiteto Skaičiavimo mokslų centro. Mokslininkų rezultatai paskelbti žurnale „Physical Review B“. Pasak tyrėjų, jų darbas yra skaičiavimo mokslų triumfas, panašu, praversiantis kuriant ateities saulės energetiką.

Atlikę modernius teorinius skaičiavimus, jungtinės abiejų universitetų komandos mokslininkai parodė, jog lydinys, kuriame 2 procentai stibio (Sb) pakeista galio nitridu (GaN), pasižymi tinkamomis elektrinėmis savybėmis, leidžiančiomis saulės šviesos energijai vandens molekules išskaidyti į vandenilio ir deguonies atomus. Šis procesas yra vadinamas fotoelektrocheminiu vandens skaidymu. Kuomet lydinys yra vandenyje ir paveikiamas saulės šviesos, cheminiai ryšiai, jungiantys vandenilio ir deguonies atomus, nutrūksta. Tuomet galime surinkti atsiskyrusį vandenilį.

„Atliekant ankstesnius tyrimus daugiausia dėmesio buvo skiriama sudėtingoms medžiagoms, – pasakoja M. Menonas. – Mes nusprendėme neiti pramintais takais ir pasukome lengvai pagaminamų medžiagų pusėn. Nepaisant to, kad tokios medžiagos nepasižymėjo tinkamu elektronų išsidėstymu. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar minimalūs elektroninės sandaros pokyčiai duos norimų rezultatų“.

Galio nitridas yra puslaidininkis, kuris jau gerus 20 metų naudojamas gaminant ryškiuosius šviesos diodus. Stibis yra metaloidas, kurio paklausa, ypač mikroelektronikoje, per pastaruosius metus gerokai išaugo. GaN-Sb lydinys yra pirmoji nesunkiai išgaunama medžiaga, kurią galima laikyti neblogu kandidatu atlikti fotoeletrocheminį vandens skaidymą. Šis junginys skaidymo procesu metu veikia kaip katalizatorius, o tai reiškia, jog jis nėra sunaudojamas, tad jį galima naudoti neribotą laiką. Tyrėjų komanda šiuo metu bando eksperimentiškai išgauti šį lydinį ir išbandyti, kaip šis iš tikrųjų veikia.

Jau ilgą laiką vandenilis yra laikomas vienu iš švariausių energijos šaltinių. Ji kuro elementuose galima panaudoti elektros išgavimui, deginti dėl šilumos bei varyti automobilių vidaus degimo variklius. Tokiuose varikliuose vandenilis susijungia su deguonimi ir susidaro vanduo garai – vienintelis šalutinis produktas. Vandenilis plačiai naudojamas tiek mokslo, tiek pramonės reikmėms.

Kadangi grynos vandenilio dujos Žemėje natūraliai nėra aptinkamos, jas reikia išgauti iš kitų junginių. Taigi, vandenilis nėra laikomas energijos šaltiniu, o labiau energijos nešikliu. Kol kas tam, kad iš vandens būtų išskirtas vandenilis, reikia sunaudoti ganėtinai daug elektros energijos. Dėl šios priežasties didžioji dalis vandenilio yra išgaunama iš neatsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, anglies arba dujų.

Liuzvilio universiteto profesorius Mahendras Sunkara (Mahendra Sunkara) pažymi, kad GaN-Sb lydinys turi potencialo saulės energiją paversti ekonomišku, ne anglies pagrindo vandenilio išgavimo šaltiniu.

„Šiuo metu išgaunant vandenilį išskiriami dideli CO₂ kiekiai, – teigia jis. – Kai tik šis lydinys taps plačiai prieinamas, visai įmanoma, jog jis bus naudojamas išgaunant nulinės CO₂ emisijos namų ir automobilių energijos šaltinį“.

M. Menonas prideda, kad jų tyrimas turėtų patraukti įvairių disciplinų mokslininkų dėmesį. „Šiuo metu fotokatalizė yra viena iš karščiausių mokslo temų. Mes tikimės, jog šis darbas sulauks chemikų, fizikų ir inžinierių susidomėjimo“.

Antradienį prieš 11 val. Lietuvoje Saulės užtemimą galėjo matyti tik pietvakarinių rajonų gyventojai – čia debesys buvo šiek tiek prasisklaidę, tuo metu kitur šalyje dangų užstojo storas jų sluoksnis.

Sinoptikų duomenimis, 11 valandą praktiškai visoje Lietuvoje debesuotumas siekė 10 balų, todėl Saulės užtemimas buvo sunkiai pastebimas. Tik Kybartuose ir Lazdijuose tuo metu buvo pragiedrulių.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijos direktorė Gražina Tautvaišienė BNS antradienį sakė, kad Lietuvos astronomai Saulės netyrinėja.

“Nemanau, kad kas nors iš mūsų mokslininkų jį stebėjo, nes buvo apsiniaukę”, – sakė mokslininkė.

Debesys trukdė stebėti Saulės užtemimą ir daugelyje kitų Europos šalių – nusivylimo neslėpė didmiesčių Londono, Paryžiaus ir Romos gyventojai, skelbia užsienio žiniasklaida.

“Pasaulio mokslininkų visi Saulės užtemimai yra fiksuojami, yra nustatinėjamas tikslus jų laikas, tačiau Lietuvoje Saulės tyrimais astronomai neužsiima, kitas žvaigždes tyrinėja. Norint tyrinėti Saulę, reikia turėti specialius teleskopus, su mūsų turimais prietaisais mažai ką galima nustatyti”, – aiškino G.Tautvaišienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad mėgėjai Lietuvoje sunkiai gauna įsigyti Saulės užtemimui stebėti reikalingų filtrų, ir perspėjo, kad nekokybiškomis priemonėmis jį stebėti pavojinga.

“Per užtemimus galima išsamiau patyrinėti Saulės vėją, taip pat įvairius chromosferos (Saulės atmosferos sluoksnio – BNS) darinius, nes pagrindinė Saulės šviesa yra užstojama”, – pasakojo moteris.

Saulės užtemimai įvyksta, kai Mėnulis atsiduria tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės. Tuo metu ant mūsų planetos krinta Mėnulio šešėlis, o iš Žemės matoma, kaip užtemdomas saulės diskas. Per dalinį užtemimą Mėnulis uždengia tik dalį saulės disko.

Iš viso 2011-aisiais laukiama keturių dalinių Saulės užtemimų. Tačiau tik antradienio užtemimą ten, kur nebuvo labai apsiniaukę, galima buvo stebėti Lietuvoje.

Mokslininkai gąsdina: jei kaitinsitės saulėje – gausite odos vėžį, bet jei nesikaitinsite – susirgsite krūties ar prostatos vėžiu.

Vengdami saulės spindulių, dar galite gauti hipertenziją, išsėtinę sklerozę, pirmojo tipo diabetą, reumatoidinį artritą, prarasti atmintį ir net susirgti gripu. Ką daryti?

Jei viešėdami Australijoje sunegaluosite, tikėtina, kad, be įprastų kraujo ir šlapimo tyrimų, gydytojas jums skirs dar vieną, kuris padės nustatyti vitamino D kiekį jūsų organizme. Kodėl? Ogi tam, kad sužinotų, ar nesergate vėžiu. Tokie tyrimai saulės nutviekstoje šalyje tapo šeimos gydytojų kasdienybe, tuo tarpu Lietuvoje vitamino D kiekis žmonių organizme tiriamas itin retai.

Ne tik rachitas ir osteoporozė

“Vitaminas D yra statybinė hormonų medžiaga, geriausiai žinoma dėl savybės absorbuoti kalcį. Be šio vitamino kaulai negali prikaupti pakankamai kalcio, dėl to mažiems vaikams vystosi rachitas, o vyresniems sumažėja kaulų mineralų, vystosi osteoporozė”, – paaiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė Regina Budrionienė.

Bet pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, kad šis vitaminas dalyvauja daugelyje sudėtingų organizmo procesų, o jo stoka gali lemti ne tik minėtas ligas, bet ir tai, ar susirgsite išsėtine skleroze, pirmojo tipo diabetu, reumatoidiniu artritu, kęsite raumenų silpnumą, vargsite dėl padidėjusio kraujospūdžio ir net prarasite atmintį. O karščiausia šių dienų diskusijų tema – vitamino D įtaka vėžiui atsirasti.

JAV Ročesterio medicinos centro universiteto mokslininkai dvylika metų stebėjo 512 moterų, kurios sirgo krūties vėžiu. Buvo nustatyta, kad nuo to, ar organizme yra pakankamai vitamino D, priklauso, jos pasveiks ar ne. Negana to, paaiškėjo, kad trūkstant šio vitamino vėžys gali atsinaujinti.

Neseniai šešių Europos valstybių mokslininkai išanalizavo net 520 tūkst. žmonių iš dešimties valstybių vėžinių ligų rezultatus. Nustatyta, kad kraujyje pakankamai vitamino D turintiems žmonėms rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu sumažėja net 40 proc. Šiuo vėžiu serga apie 9 proc. visų onkologinių ligonių, Lietuvoje kasmet suserga apie 700–800 žmonių.

Yra įrodymų, kad nuo vitamino D kiekio organizme moterims priklauso kiaušidžių, o vyrams – prostatos vėžys. Kodėl mokslininkai taip intensyviai ėmė tirti šį vitaminą? Pirmiausia juos suklusti privertė Australijoje atlikti tyrimai. Pasirodo, kad šalies, kurios gyventojai negali skųstis saulės stoka ir dažniausiai iš visų planetos gyventojų serga jos sukeltu odos vėžiu, kenčia ir nuo vitamino D stokos. O jis, kaip žinome, žmogaus odoje gaminasi tik tuomet, kai ją apšviečia saulė, t.y. kai oda gauna ultravioletinių spindulių.
Sidnėjaus universiteto “Bosch” instituto fiziologijos profesorė Rebecca Manson tikina įvairiuose Australijos regionuose daugumai jaunų žmonių nustačiusi lengvą ar vidutinį šio vitamino trūkumą. “Vitamino D nepakankamumo epidemija turi priežastį, – sako profesorė. – Ją išprovokavo mūsų gyvenimo pokyčiai – per mažai būname saulėje”.

Kyla klausimas: jei Australijos žmonės turi per mažai vitamino D, tai kiek jo yra vidutinių platumų ir Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose? Gal ištyrę galėtume paaiškinti spartų onkologinių ligų plitimą? Juolab kad vis daugėja mokslo tyrimų, įrodančių, jog vėžys labai priklauso nuo vietos, kurioje gyvenate, ir nuo to, kiek ten saulės gaunate. Pavyzdžiui, jei gyvenate Lietuvoje, septynis kartus labiau rizikuojate susirgti krūties vėžiu nei gyvenančiosios kuriame nors tropiniame krašte.

Galima perdozuoti

Dar labiau suintriguoja kita paradoksali žinia: saulės spinduliai, kurie sukelia odos vėžį, taip pat gali padėti išvengti šios ligos. “Bosch” instituto tyrimų rezultatai rodo, kad vitamino D junginiai, kurie kaupiasi odoje, kai ji veikiama saulės, gali padėti sumažinti ultravioletinių spindulių žalą odos ląstelėms, taigi padėti išvengti odos vėžio.

Negana to, žmonėms, kurie jau serga kai kurių rūšių vėžiu, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos arba stemplės, pakankamas vitamino D kiekis gali padėti išgyventi. Per ketverius metus trukusį tyrimą JAV Nebraskos mieste buvo įrodyta, kad vyresnės nei 55-erių metų amžiaus moterys, vartodamos vitamino D su kalciu maisto papildų, gali išvengti krūties vėžio.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad kuo daugiau organizme esama vitamino D, tuo geresnis rezultatas ir gydantis vėžį, todėl Australijos krūties vėžio institutas jau analizuoja vitamino D kiekį moterų, kurioms nustatytas krūties vėžys, organizme.

Lietuvoje krūties vėžys – itin paplitusi liga. Jeigu vitamino D terapija yra perspektyvi, kodėl sveikatos apsaugos institucijos nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje nerekomenduoja visiems vartoti tam tikrų maisto papildų ir taip sumažinti tikimybę susirgti šios rūšies vėžiu? “Reikia ištirti, ar saugu ilgai vartoti vitamino D papildus”, – sako Australijos “Menzies” tyrimų instituto profesorius Bruce’as Tayloras.

“Vitamino D galima perdozuoti, – tvirtina ir R.Budrionienė. – Kadangi šis vitaminas tirpsta riebaluose, jo perteklius iš organizmo nepašalinamas. Viena šio vitamino formų reguliuoja kalcio fosfatų jonų apykaitą, tad esant per dideliam vitamino kiekiui gali imti kalkėti audiniai, vidaus organai, ypač inkstai, juose gali imti kauptis akmenys. Pirmieji vitamino D perdozavimo požymiai – šleikštulys ir vėmimas”.

Kas gali nutikti vartojant per daug vitamino D, paaiškėjo dar per Antrąjį pasaulinį karą ir tuoj po jo: hitlerinėje Vokietijoje kažkoks gydytojas Charnapas sugalvojo, kad naujagimiams rachito profilaktikai reikėtų ne kasdien skirti po mažai vitamino D, o iš karto duoti metinę jo dozę. Netrukus imta registruoti masinę hipervitaminozę – kalcis ėmė kauptis mažylių aortose, sukeldamas jos susiaurėjimą ir širdies nepakankamumą.

Šis gydytojas buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą, tačiau rusų kariuomenė netrukus jį išvadavo ir paskelbė nacių auka. Po karo šiam šarlatanui pasitaikė puiki proga tęsti eksperimentus: jis vėl ėmė skelbti, esą 60 mikrogramų vitamino D dozė išgelbės vaikus nuo rachito. Šią mintį pasigavo SSRS ir kitų socialistinio lagerio šalių medikai. Už patiklumą jiems ir ypač jų pacientams teko brangiai sumokėti.

Dabar Lietuvos medikai vadovaujasi normomis, kurios atitinka Europos Sąjungos rekomendacijas: paaugliai ir suaugę žmonės per dieną turi gauti 5 mikrogramus vitamino D. Vaikams, nėščioms moterims ir vyresniems žmonėms jo reikia daugiau – iki 10 mg, o perkopusiems 70-ties metų slenkstį – net 15 mg.

Be to, pagal dabar galiojančias normas laikomasi nuostatos, kad vitamino galima perdozuoti, jei suaugęs žmogus jo suvartoja 100 mg per dieną. Tačiau mokslininkai palengva griauna tokį nusiteikimą. Pavyzdžiui, neseniai atlikto “Triverdi” tyrimo metu buvo įrodyta, kad saugu vartoti net po 2,5 mg vitamino D kasdien. Ir tai veiksmingai mažina osteoporozinių lūžių riziką. Žinoma, tokią terapiją gali skirti tik gydytojas ir kol kas – tik mokslo tikslais.

Kaip elgtis?

Kol mokslininkai ginčijasi, kiek reikia vitamino ir kada, ką daryti paprastam žmogui? “Užtektų saulėje pasikaitinti maždaug 15 min. Ir nebūtina visiškai išsirengti – trumpos rankovės ir plikos kojos kaip tik”, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja Jolita Gibavičienė, gelbstinti odos vėžiu sergančius žmones. Deja, Lietuvoje rudenį ir žiemą gali nepavykti pasikaitinti nė vieno karto per mėnesį. Ką daryti tuomet?

Naujagimiams ir senyvo amžiaus žmonėms dabar skiriama vitamino D papildų, tačiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų dietologė Žana Antonova pabrėžia, kad sveikiems žmonėms nereikėtų jų vartoti. Užtektų pabūti saulėje, ir netgi žiemą, pasivaikščiojus lauke, gali pasigaminti pakankamas kiekis šio vitamino.

Be to, kai kuriuose maisto produktuose irgi yra šio vitamino, tiesa, ne tiek daug, kad juo apsirūpintume užtektinai, taigi saulės vis tiek reikės. Vis dėlto nepakenktų per savaitę suvalgyti bent dvi porcijas jūrų žuvų, po du kiaušinius ir kasdien po sumuštinį su fermentiniu sūriu. Tik turėkite galvoje: jei valgysite žuvies ir sūrio, bet nebūsite saulėje – vitamino nepasigamins.