Jei artėjant rinkimams valdžia žarsto pažadus apie naujas dideles reformas, vadinasi, prieš ankstesnius rinkimus ištrimituoti įsipareigojimai greičiausiai nebuvo įgyvendinti. Taisyklę apie neįvykdytus pažadus patvirtina dabartinė dešiniųjų valdžia, planuojanti vis naujas valstybės turto valdymo pertvarkas, susirengusi nuo pamatų pakeisti valstybės tarnybos sistemą. Kiek vertos visos tokios kalbos, galima spėti pažvelgus, pavyzdžiui, į Vyriausybėje vis dar veikiančią Saulėlydžio komisiją, rašo „Lietuvos rytas“.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Jei artėjant rinkimams valdžia žarsto pažadus apie naujas dideles reformas, vadinasi, prieš ankstesnius rinkimus ištrimituoti įsipareigojimai greičiausiai nebuvo įgyvendinti.

Taisyklę apie neįvykdytus pažadus patvirtina dabartinė dešiniųjų valdžia, planuojanti vis naujas valstybės turto valdymo pertvarkas, susirengusi nuo pamatų pakeisti valstybės tarnybos sistemą.

Kiek vertos visos tokios kalbos, galima spėti pažvelgus, pavyzdžiui, į Vyriausybėje vis dar veikiančią Saulėlydžio komisiją.

Pažadai sunaikinti daugybę biurokratinių institucijų ir liko pažadai.

Tuo tarpu skambiai pavadintoje komisijoje nesibaigia diskusijos dėl „strateginių krypčių” ir „reformos filosofijos”.

Spartus dalies valdininkijos ir įvairaus plauko įstaigų „saulėlydis” buvo vienas skambiausių dešiniųjų lyderio Andriaus Kubiliaus pažadų per praėjusius Seimo rinkimus ir po jų.

Tačiau šios valdžios kadencija jau įpusėjo, o vienos rankos pirštų užtektų, kad suskaičiuotum Saulėlydžio komisijos užsimotas likviduoti biurokratines įstaigas.

Tebeklesti ir viena skandalingiausių – Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba.

Saulėlydininkų siūlymai sunykdavo dar Vyriausybėje, net nepasiekę Seimo.

Vis atviriau imta kalbėti, kad valdžioje esantys politikai nenori pyktis su visagale biurokratija. Komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis atsistatydino.

Tačiau valdantieji, užuot pripažinę, kad jų pažadai tebuvo burbulo pūtimas, nusprendė, kad komisija turi tęsti savo veiklą.

Šiuo metu jai vadovauja Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, posėdžiai vyksta kone kas savaitę.

Taigi ką konkretaus pastaruoju metu nuveikė saulėlydininkai?

Pavyzdžiui, viename pastarųjų posėdžių virė ginčai dėl vis dar teberengiamos Viešojo valdymo ir administravimo tobulinimo programos.

Komisijos nariai svarstė, koks turėtų būti šios programos tikslas: „siekis didinti pasitikėjimą valstybe ir jos sudėtinėmis dalimis” ar „skaidrus ir efektyvus viešasis valdymas, tenkinantis visuomenės poreikius”.

Taip pat diskutuota, ar viešojo valdymo strategijai reikia apibendrinimo – „kepurės”. Jos ieškodami komisijos nariai pradėjo ginčytis, kokia apskritai turėtų būti „valstybės valdymo pertvarkos filosofija”.

Kai kurių ekspertų manymu, naujosios viešosios vadybos doktrina, nors Lietuvoje dar neįgyvendinta, jau yra pasenusi.

Po ilgų postringavimų komisija nutarė Vyriausybėje surengti viešas diskusijas „dėl viešojo valdymo filosofijos”, kuriose dalyvautų ir specialistai iš šalies.

Pradėję nagrinėti kai kurių institucijų likimą komisijos nariai neretai įninka į smulkmenas, o po to pateikia itin miglotas ir nekonkrečias rekomendacijas.

Pavyzdžiui, komisijos siūlymai žemės ūkio ministrui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos likimo skamba taip: „Užtikrinti, kad būtų maksimaliai sumažintas juridinio asmens statusą turinčių padalinių skaičius, peržiūrėti tarnybos vidaus audito sistemą, vadovaujantis bendraisiais vadybos principais įvertinti ir optimizuoti tarnybos struktūrą.”

Panašiai nuspręsta dėl Statistikos departamento: „Rekomenduoti finansų ministrui vadovaujantis bendraisiais vadybos principais peržiūrėti departamento struktūrą, atkreipiant dėmesį į pavaduotojų ir skyrių skaičių”.

Tuo tarpu saulėlydininkams vadovaujantis G.Kazakevičius „Lietuvos rytui” tvirtino, jog komisijos darbas reikalingas ir efektyvus.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas nenorėjo pripažinti, kad komisija jau pralaimėjo karą su politikais ir valdininkija, o dabar tik imituoja veiklą: „Jau pakeistas Vyriausybės įstatymas.

Tačiau didžiausias laimėjimas yra tai, kad iki 2008 metų vykusį biurokratijos bei jos įstaigų plėtimosi procesą mes ne tiktai sustabdėme, bet ir pasukome atgal.

Įvairių nereikalingų valstybės institucijų ir valdininkų nuo to laiko sumažėjo mažiausiai 10 procentų.”

Vis dėlto G.Kazakevičius pripažino, kad Saulėlydžio komisija veikia ne taip, kaip norėtųsi, o kažkada jos taikiklyje buvusios įstaigos ramiausiai gyvuoja toliau.

Galiausiai pareigūnas pareiškė, jog Saulėlydžio komisijos tikslas – ne parodomieji sunaikinimai, o veiklos optimizavimas.

Tačiau čia pat paaiškėjo, jog „veiklos optimizavimas” – gana miglota sąvoka.

Anot G.Kazakevičiaus, dabar Vyriausybėje veikianti Saulėlydžio komisija turės surengti diskusijas su ministerijose veikiančiais analogiškais dariniais dėl „bendros krypties”.

Iš pirmų lūpų

* „Saulė biurokratijoje dar nenusileido. Saulėlydis, kokio mes tikėjo-mės, įvyko iš dalies arba menkai teįvyko.”

* Tokią prezidentės D.Grybauskaitės poziciją vakar perdavė šalies vadovės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultū-ros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

Saulėlydžio komisija toliau teikia siūlymus dėl Vyriausybės įstaigų veiklos reformavimo. Šiandien komisija peržiūrėjo Lietuvos archyvų departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūras bei funkcijas.

Atsižvelgdama į šių įstaigų dydį – jose dirba iki 30 darbuotojų – Saulėlydžio komisija rekomendavo atitinkamų sričių ministrams, kurie teiks Vyriausybei tvirtinti šių įstaigų struktūras, atsisakyti pavaduotojų pareigybių, jas perduodant skyrių vedėjams, bei mažinti vadovų skaičių, apjungiant skyrius.

Svarstant Lietuvos archyvų departamento struktūrą komisija pasiūlė kultūros ministrui apsvarstyti galimybę centralizuotai vykdyti auditą visoje pavaldžioje srityje. Komisija taip pat nusprendė kitame posėdyje grįžti prie archyvų klausimo ir pateikti siūlymus dėl departamentui pavaldžių įstaigų funkcijų bei struktūrų.

Per pusantrų darbo metų dabartinės Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija panaikino Kvalifikacijų tarnybą ir Tautinių mažumų departamentą, dar keletą įstaigų, priklausiusių Vyriausybei, perkėlė į ministerijų pavaldumą. Štai ir visi konkretūs darbai. Beje, visi jie atlikti dar pačioje komisijos darbo pradžioje – 2009-ųjų pirmąjį ketvirtį.

Kuo visą kitą laiką užsiima ši biurokratines džiungles kaip reikiant praretinti ir verslą kontroliuojančių įstaigų gretas turėjusi sumažinti komisija?

“Viena pirmųjų mūsų užduočių – atlikti valdžios institucijų funkcijų ir veiklos auditą, kuris padėtų padidinti jų veiklos efektyvumą ir sumažintų jau šių metų valstybės biudžeto išlaidas”, – tai citata iš pirmojo komisijos vadovo, vėliau šių pareigų atsisakiusio verslininko Valentino Milaknio lūpų (2009 m. sausis).

“Artimiausio pusmečio mūsų uždavinys – įvertinti visą valstybės valdymo aparatą, jo teikiamas paslaugas ir rasti būdų optimizuoti sistemą. Rezultatas turėtų būti toks – geresnis viešųjų paslaugų prieinamumas Lietuvos žmonėms ir mažesnės išlaidos valstybės aparatui”, – taip “Veidui” paaiškino vadovavimą komisijai prieš pusmetį perėmęs ministro pirmininko kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius (2010 m. rugsėjis). Matote esminių skirtumų? Mes taip pat ne.

Kodėl komisijai taip ir nepavyko nuveikti apčiuopiamų darbų ir ji pati virto bloguoju neveiksnios biurokratijos pavyzdžiu? “Daugelis mūsų pateiktų siūlymų nukeliauja į Seimą ir ten užstringa jų priėmimo procesas”, – paaiškino G.Kazakevičius. Regis, dėl tos pačios priežasties – politinio palaikymo trūkumo – Saulėlydžio komisijos vadovo kėdės atsisakė ir V.Milaknis.

“Gal tiesiog pažvelkime tiesai į akis ir konstatuokime: biurokratija Lietuvoje neįveikiama, o jos karpymui ir retinimui nepritaria Lietuvos politikai. Kam dar mulkinti žmones, verslininkams žadėti sąlygų pagerinimą, kai jau visiškai aišku, kad jokių permainų pasiekti nepavyks”, – klausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

S.Besagirskas cituoja neseniai atliktą LPK narių apklausą. Kaip rodo ši apklausa, verslininkai įžvelgia tik vienos institucijos – Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo pagerėjimą, o visose kitose jie skundžiasi patiriantys dar daugiau vilkinimo ir atviro kyšių reikalavimo.

Saulėlydžio komisija pateikė savo siūlymus dėl Valstybės tarnybos koncepcijos. Daugiausia buvo diskutuota dėl rotacijos principo taikymo bei apmokėjimo tvarkos. Komisijos nariams taip pat buvo pristatyta valstybės valdomų įmonių pertvarkymo tikslai ir eiga.

Komisija pritarė siūlomam aukštesniųjų vadovų rotacijos principui, tačiau atkreipė dėmesį, jog būtina išgryninti įgyvendinimo etapus, t.y. kruopščiai apgalvoti kada ir kaip pradėti bei nuo kurios grandies vadovų. Aptariant apmokėjimo tvarką, sutarta, jog tam tikri elementai už tarnybinį stažą turėtų išlikti. Buvo sutarta, kad visų pirma vadovai būtų motyvuojami vienkartine išmoka už pasiektus rezultatus.