VII-ą kartą Finansų ministerijos rengtuose „Europos burių“ rinkimuose, kuriuose balsuoja Lietuvos gyventojai, inovatyviausiu pripažintas „BOD Group“ valdomos įmonės „Baltic Solar Energy“ (BSE) 2013 m. rudenį Visorių IT parke atidarytas saulės elementų gamybos centras.

„Baltic Solar Energy“ saulės elementų gamybos centras yra svarbiausia 30 tūkst. kv. m ploto „BOD Group“ aukštųjų technologijų centro L.I.G.H.T. WING sudedamoji dalis. Centras 2013 m. jau pripažintas ekologiškiausiu Europoje pramonės objektu ir už pažangiausią NT statinį apdovanotas „Gyvybės medžio“ titulu.

„Be galo džiaugiamės tokiu garbingu įvertinimu „Europos burių“ rinkimuose ir kartu didžiuojamės, nes šis įgyvendintas projektas iš tiesų neturi analogų Europoje. Tai visomis prasmėmis inovatyvus, ekologiškas, mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinantis pramonės objektas, kokiu galėtų didžiuotis bet kuri pažangiausia Vakarų Europos valstybė“, – sakė  „BOD Group“, kuriai priklauso BSE, vadovas Vidmantas Janulevičius.

BSE kartu su partneriais per metus pagamins iki 16,7 mln. vnt. saulės elementų, metinis komplekso pajėgumas sieks 70 MW. Tiek saulės elementų pakaktų įrengti 50-iai vidutinio galingumo saulės jėgainių Europoje

2014-2015 m. BSE saulės elementų ir modulių gamybos apyvarta sieks 300 mln. litų, eksportas viršys 95%. Šiandien BSE jau yra pasirašiusi gamybos sutartis su Liuksemburgo ir Vokietijos kompanija „Solutex“, pagal kurias BSE parduos maždaug trečdalį 2014 m. pagamintų saulės elementų.

„Šiemet bendrovei „Solutex” parduosime saulės elementų, kurių bendra instaliuotoji galia sieks 20 MW, kontrakto kaina – apie 20 mln. litų”, – teigia vadovas.

Bendrai naujame technologijų centre, kur įsikūrusi BSE, jau iki 2015 m. pradžios planuojama sukurti aukštųjų technologijų produkcijos ir paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. litų, o iki 2017 m. apimtys turėtų išaugti iki 1 mlrd. litų. Didžioji dalis čia sukuriamos produkcijos ir paslaugų bus eksportuojama.

L.I.G.H.T. WING centro bendras plotas – 30.200 kv. m, iki 2015 m. „BOD Group“ investicijos į jį sieks 150 mln. litų, 30% šios sumos sudarys ES paramos lėšos. Planuojama, kad investicijos atsipirks per 5-6 m., o jau 2015 m. čia dirbs apie 500 žmonių.

Iš viso Finansų ministerijos „Europos burių 2013“ rinkimuose laimėjo 9 ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinti projektai iš 129, pareiškusių norą juose dalyvauti. Aukščiausią įvertinimą skirtingose apdovanojimų kategorijose projektams pelnė už juos balsavusiųjų Lietuvos žmonių skaičius. Iš viso atiduota 35430 balsų už, internautų nuomone, vertingiausius 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendintus projektus.

„Europos burių“ rinkimuose siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausias vertes žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei kuriančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Lietuvai įgyvendinant ankstesnės valdžios tikslus, pernai šalyje buvo kilęs tikras mažųjų saulės elektrinių bumas: pasidairę po gyvenamųjų namų kvartalus visoje šalyje išvysime daug namų, kurių stogai nukloti fotovoltinę energiją gaminančiais lakštais.

Pasirodo, per praėjusius metus gauta net 15 tūkst. paraiškų nedidelėms iki 30 kW galios saulės jėgainėms statyti. Tiek daug entuziastų atsirado dėl to, kad jų savininkams pernai buvo numatytos įvairios lengvatos.
Tačiau Vyriausybei susizgribus, kad procesas nebevaldomas, o gautais leidimais net prekiaujama, prasidėjo atvirkštinis procesas. Drastiškai – net 40 proc. sumažintas saulės energijos supirkimo iš mažųjų jėgainių, pradėjusių veikti po kovo 1-osios, tarifas, todėl tie, kurie iki numatytos datos nespėjo susitvarkyti dokumentų, veikiausiai šios veiklos apskritai atsisakys, nes ji bus nuostolinga. Kitaip tariant, šalyje veiks tik iki šio pavasario pastatytos nedidelės saulės jėgainės.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Vitas Mačiulis šiemet susiklosčiusią padėtį vadina saulės energetikos Lietuvoje žlugdymu, o Vyriausybė aiškina, kad skatinant mažų saulės elektrinių statybą buvo perlenkta lazda. Juolab kad didesnių saulės elektrinių, kurioms nustatyta tik maksimali kainos riba, o reali kaina nustatoma aukcionuose, įstatymų pakeitimai neliečia.
Priminsime, kad iš nedidelių iki 30 kW galios saulės elektrinių 2011 m. elektros kilovatvalandė buvo superkama po 1,63 Lt, 2012 m. – po 1,44 Lt, o nuo šių metų kovo – dar 40 proc. pigiau.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė aiškina, kad mažinti supirkimo kainą tenka dėl mažėjančių saulės jėgainių statybos sąnaudų, o tokią tarifų mažinimo praktiką taiko daugelis ES šalių.

Knygynuose pasirodė vertinga, skaitytojams neabejotinai daug pamąstymų sukelsianti knyga – Tommaso Campanellos (1568–1639) utopinis romanas “Saulės miestas”, vaizduojantis idealią, religija, morale ir žmogaus protu paremtą utopinę visuomenę. Siūlome ištrauką iš šio kūrinio, tiksliau, iš pagrindinių knygos veikėjų pašnekesio.

Pašnekovai
Vyriausiasis užeigos namų svečių priėmėjas ir
Jūrininkas-vairininkas, atvykęs iš Genujos

Jūrininkas
Tie žmonės atkeliavo čia iš Indijos, po pralaimėjimo pasprukę nuo niokojančių jų šalį magų, grobikų bei despotų ir nusprendę gyventi filosofiškai, bendruomenėje. Nors kiti, gyvenantys jų pašonėje, neturi pagal įstatymą bendrų žmonų, jie patys turi, ir pagrindžia tai tuo, kad jų viskas bendra. Paskirstymas yra valdžios rankose, tačiau mokslą, apdovanojimus ir pramogas jie laiko bendru pasiekimu, kad niekas negalėtų nieko pasisavinti. Jie tvirtina, jog nuosavybė atsiranda ir klesti pas mus dėl to, kad mes kiekvienas turime nuosavus namus, žmoną, vaikus. Dėl to atsiranda egoizmas: mat, norėdami sukrauti savo sūnui turtus, užtikrinti jam garbingą padėtį, užrašyti didžiulį palikimą, kiekvienas iš mūsų arba puolame grobstyti iš valstybės, jeigu tik nesibijome, būdami turtingi ir kilmingi, arba tampame šykštuoliais, pataikūnais ir veidmainiais, kai neturime galios, turto ir aukštos kilmės. O atsisakius egoistinės meilės, lieka vien meilė bendruomenei.

Svečių priėmėjas
Bet juk niekas nenorės dirbti, jeigu kiekvienas tykos pragyventi iš kitų darbo; čia Aristotelis įrodo Platoną klystant.

Jūrininkas
Aš nemoku ginčytis, bet užtikrinu tave, kad jų širdyse liepsnoja tokia karšta tėvynės meilė, kokią sunku net ir įsivaizduoti – kur kas didesnė nei romėnų, kurie, kaip pasakoja padavimai, patys eina mirti dėl tėvynės; taigi sakau – anie ją myli daug karščiau, kadangi yra nusikratę nuosavybės jausmo. Dievaži, aš tikiu, kad jei kai kurie mūsų broliai, vienuoliai ir klierikai nebūtų susigundę mylėti savo giminaičių bei draugų, jie nebūtų smukę, tuščiai vaikydamiesi didžiulės garbės, ir būtų buvę kur kas šventesni, mažiau prisirišę prie nuosavybės, ir šiandien alsuotų didesne artimo meile – tokie jie buvo apaštalų laikais, tokie daugelis jų ir dabar.

Kiek mes žinom įvairiausių dorybių, tiek jie turi valdžios atstovų: yra pareigūnas, vadinamas Didžiadvasiškumu, yra Narsumas, Skaistybė, Padorumas, Kriminalinis ir Pilietinis Teisingumas, Sumanumas, Sąžiningumas, Geradarystė, Linksmumas, Žvalumas, Saikingumas ir kiti.
Čia suminėtais pareigūnais išrenkami tie, kuriuos iš pat mažens, mokyklose jie numato tinkamiausiais tai ar kitai vietai užimti. Dėl to pas juos niekad nepasitaiko apiplėšimų, taip pat pasalūniškų žmogžudysčių, smurto, kraujomaišos, ištvirkavimo nei kitų panašių nusikaltimų, kuriais mes be paliovos viens kitą kaltiname; jie prikaišioja patys sau dėl nedėkingumo, pavydo, nepagarbumo, tingumo, šiurkštumo, pasikarščiavimo, pokštų krėtimo, melagystės, kuri jiems ir už marą šlykštesnė. Nusikaltusiems kaip bausmė neleidžiama bendrai valgyti, santykiauti su moterimis, jie netenka ir kitų dėmesio vertų dalykų tol, kol teisėjui pasirodys, kad kaltė išpirkta.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Profesionalioje muzikinėje scenoje „Saulės Kliošas“ sukasi kone dvylika metų. Visgi iki šiol kolektyvo diskografijoje puikavosi vos vienas studijinis darbas – 2004-aisiais išleistas diskas „Stubidubap“.

Po beveik 8-erių metų atlikėjai pristato antrąjį muzikos albumą – „Energy“, kuriame skamba net 15 kūrinių. Šį albumą muzikantai greitu metu išleis limituotu tiražu, tuo tarpu skaitmeninę jo versiją kartu su skelbimų portalu „Plius.lt“ dovanoja visiems šio portalo lankytojams.
„Albumas „Energy“ atspindi skirtingus grupės gyvavimo etapus,“ – atvirauja grupės idėjinis vadas Laurynas Šarkinas. „Buvo metas, kai keitėsi grupės nariai, transformavosi idėjos ir vizijos. Nuo funky, disco muzikos stiliaus perėjome prie R&B ir house.“
„Plius.lt“ rinkodaros vadovas Arijus Kirdeikis džiaugiasi galintis prisidėti prie albumo sklaidos: „Be galo malonu padėti žmonėmis, puoselėjantiems mums artimas vertybes – „Saulės Kliošas“ niekada netaikė į mases, nuolatos akcentuodamas ne kiekybę, o kokybę.“ Arijus prisipažįsta pats nekantriai laukiantis darbo pasirodymo ir šypsodamasis išduoda: „Pirmasis albumas, kurį nuolatos klausau automobilyje, jau gerokai apsitrynęs, su malonumu pakeisiu jį nauja grupės muzika“.
Prie penkiolika kompozicijų talpinančio disko kūrimo prisidėjo ir buvę „Saulės Kliošo“ nariai. Pavyzdžiui, net trijose dainose skamba vokalistės Daivos Starinskaitės balsas. Atlikėjai taip pat džiaugiasi, kad prie kūrybinio proceso prisidėjo ir jų draugai „G&G Sindikato“ narys Kastetas, Domas Aleksa, Remigijus Rančys ir Tomas Botyrius.
„Visas pasaulis šiuo metu ieško alternatyvių energijos šaltinių, tuo tarpu mes pateikiame savo muzikinį variantą,“ – albumo „Energy“ pavadinime užkoduotą prasmę narplioja vokalistė Justė Starinskaitė. „Dainuojame apie tai, kas gyvenime mums svarbiausia, – meilę. Juk ji ir yra tikrasis amžinos energijos šaltinis?“. Justė kviečia užsukti į puslapį sauleskliosas.plius.lt ir patiems tuo įsitikinti.

Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.

Kaišiadorių ir Kauno rajonuose įsikūrusios elektrinių galingumas atitinkamai siekia 940 kW ir 995 kW – per metus jų bendrai pagaminamos energijos užtektų aprūpinti 750 privačių namų. Alternatyviąją energiją plėtojančios „Modus energijos“ bendros investicijos į abi saulės elektrines siekia 14 mln. litų.

„Energetikos tema Lietuvoje pastaruoju metu itin aktuali ir plačiai aptarinėjama, o jos kontekste alternatyvioji energija nepagrįstai minima kaip labai brangi. Faktai ir užsienio valstybių patirtis rodo, kad toks vertinimas klaidingas. Prieš investuodami į saulės elektrines Lietuvoje, gilinomės į užsienio šalių patirtį, skaičiavome ir turime tvirtą pagrindą teigti, kad saulės energijos naudojimas yra ekonomiškai naudingas. Būtina nepamiršti, kad ši energijos rūšis yra arčiausiai vartotojo, decentralizuota, todėl jos transportavimo kaštai mažiausi arba apskritai nuliniai, kai tuo tarpu jie sudaro net iki dviejų trečdalių kitų energijos rūšių kainos“, – teigia „Modus energijos“ dukterinės bendrovės „Investiciniai energetikos projektai“ direktorius Laimonas Dapšys.

„Be to, saulės elektrinės nedaro jokio poveikio aplinkai, vienintelė „žaliava“ – saulės šviesa nieko nekainuoja, priežiūra reikalauja mažiausių sąnaudų, todėl atsipirkus pradinėms investicijoms, pagamintos energijos kaina stipriai kris“, – sako L. Dapšys.

Rusonių saulės elektrinę, įsikūrusią Trakių kaime (Kaišiadorių raj., šalia greitkelio Kaunas-Vilnius), sudaro 4.000 saulės baterijų modulių, išdėstytų 3,5 ha plote. Juozapavos elektrinėje, Karaliūnų kaime (Kauno raj., greta Vandžiogalos miestelio) tokių modulių daugiau – 4234, ir jie užima 4,1 ha plotą. Abi elektrinės jau veikia visu pajėgumu ir tiekia saulės šviesos sugeneruotą energiją į elektros tinklus.

Pasak L. Dapšio, valstybės subsidijos alternatyviajai energetikai būtinos tik pradiniame laikotarpyje, norint išjudinti šią rinką. Šiuo metu Lietuvos valstybė įsipareigojusi už fiksuotą skatinimo tarifą saulės šviesos elektrinių gaminamą elektrą supirkti 12 metų, po to ši energija bus tiekiama už rinkos kainą.

„Kiekviena nauja saulės elektrinė didina alternatyvios energijos šaltinių įrangos gamybos apimtis ir todėl mažina jos kainą. Per pastaruosius metus saulės šviesos elektrinių įranga ženkliai pigo. Energijos supirkimo kainos kreivė Lietuvoje judės ta pačia linkme, todėl jau greitu metu saulės elektra su kitomis energijos rūšimis konkuruos ne tik savo ekologiškumu, bet ir kaina“, – prognozuoja UAB „Investiciniai energetikos projektai“ vadovas.

Šviesos Lietuvoje, anot investuotojų į saulės elektrines, pakanka – tai įrodo ir kitų Šiaurės ar Vidurio Europos šalių pavyzdžiai. „Modus energijos“ paskaičiavimais, jeigu Lietuvoje saulės energija būtų vystoma tokiais tempais, kaip Vokietijoje, šiandien pas mus įrengtų saulės elektrinių galia būtų 200 kartų didesnė, sudarytų apie 800 MW ir būtų artima Kruonio HAE galiai (šiuo metu Lietuvoje pastatytų saulės šviesos elektrinių bendra galia tik apie 4 MW, kai tuo tarpu Vokietijoje siekia 28000 MW).

Įrenginėjant didžiausias Lietuvoje saulės šviesos elektrines buvo pasitelkti labiausiai patyrę šios srities specialistai iš Vokietijos bei Lietuvos.

Šią savaitę Valdovų rūmai Vilniuje priiminės vertingas dovanas. Ant mažojo jų bokštelio sienos laiką jau rodo Renesanso ir Ankstyvojo baroko laikų stiliaus Saulės laikrodis. Jo piešinį, sukurtą dailininko Arvydo Každailio, juosia lotyniškas užrašas „Tegu visada Lietuvos širdyje šviečia saulė“. Beje, specialistai daug dirbo, kad laikrodis ne tik puoštų Valdovų rūmų fasadą, bet ir rodytų kuo tikslesnį laiką.
Saulės laikrodžiui, kurį įrengti kainavo apie 60 tūkst. Lt, lėšas per Valdovų rūmų paramos JAV komitetą skyrė Amerikos lietuvė Milda Skučas Napjus ir jos sūnus Erikas Aras.
Kaip pasakoja Valdovų rūmų paramos fondo direktorė Valentina Kazėnaitė, šią savaitę Valdovų rūmams oficialiai bus perduotos dar dvi dovanos. Po šią savaitę Vilniuje vyksiančių Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV Seimo posėdžių Valdovų rūmams bus perduota dar viena JAV lietuvių dovana – Tūkstantmečio varpas. Bronzinis 184 kg svorio varpas sukurtas pagal Amerikos lietuvių 1922 m. dovanotą Laisvės varpą, kuris buvo skirtas Vilniui, bet dėl jo okupacijos visiems laikams liko Kaune, tik mažesnis – 68 cm, dviejų trečdalių Laisvės varpo skersmens.
Šią savaitę baigiamas ir dar vienas Valdovų rūmų rėmimo fondo finansuojamas didžiulis projektas – trečiojo aukšto reprezentacinės salės tapybos frizas – 23 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės dignitorių herbai.
Valdovų rūmų paramos fondo ir JAV lietuvių finansinės paramos dėka Valdovų rūmus jau puošia trys senovinės krosnys, 21 vitražinis langas ir kitos vertybės.

Į atsinaujinančių energijos išteklių konferenciją Vilniuje atvykęs Hamburgo taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos dėstytojas, profesorius Wolfgangas More’as teigė, kad skrisdamas į lėktuvu pastebėjo, kad Lietuvoje daugybė neišnaudotų teritorijų, kurios galėtų pasitarnauti saulės energetikoje.

„Dar prieš kelis metus buvo labai sunku įkalbinti žmones įsirengti saulės elementus, dabar saulės energetikos naudos ir pliusų nebereikia vardinti“, – kalbėjo profesorius. W. More skatino į atsinaujinančių energijos išteklių energetiką įtraukti kuo daugiau specialybių profesionalų. „Ar turite Lietuvoje architektų, kurie projektuotų saulės energijos jėgaines?“ – rodydamas į saulės jėgainių-skėčių nuotraukas iš Hamburgo miesto.
Šiaurės Lietuvoje – Saulės energijos daugiau

„Mums, Europos gyventojams, nebūtina saulės energiją importuoti iš Sacharos. Apsieikime be energijos importavimo“, – ragino mokslininkas. Kalbėdamas apie saulės energetikos galimybes Lietuvoje, profesorius paminėjo, kad šalyje ilgesnės žiemos nei Vokietijoje: „Tačiau vasarą turite ilgesnes dienas, todėl per jas turėtumėte sukaupti daugiau energijos“.

Mokslininko duomenimis, iš vieno kvadratinio metro Lietuvoje būtų galima išgauti 750-900 kWh per metus. W. More’as taip pat pastebėjo, kad Lietuvos šiaurėje saulės energijos vidutiniškai turėtų būti išgaunama daugiau nei pietuose, tačiau ne dėl saulės spindulių, o dėl oro užterštumo: „Ten, kur oras labiau užterštas, saulės spinduliai turi daugiau „dirbti“ kad prasiskverbtų iki saulės modulių“.

Jau 1990 metais pirmąsias saulės baterijas susimontavęs vokietis sako, kad Europoje visgi turėtų apsimokėti užsiimti saulės energetika.

Profesorius kritikavo Vokietijos valdžią ir teigė, kad reikėtų nustoti agituoti, kad saulės energetika yra brangesnė. Kol kas už saulės jėgainėmis išgaunamą elektrą vokiečiai moka 3 euro centais brangiau.

Nors kol kas įsirengti saulės elementus ir naudotis iš saulės išgaunama energija brangoka, bet svečias iš Vokietijos spėjo, kad saulės energetika taps vis pigesnė ir prieinamesnė daugiau gyventojų.

W. More’as pastebėjo, kad besiplėtojanti saulės energetika nerimą kelia įprastinių jėgainių atstovams. „Jie mato didžiulį konkurentą. Jiems gaminti elektrą pietų metu yra brangiau, tačiau saulės jėgainės tuo metu gali pagaminti pigesnę energiją“, – teigė mokslininkas.

technologijos.lt

Lietuviai atrado naują investavimo būdą – privačias nedideles saulės jėgaines, kurių gaminamą elektros energiją galima parduoti elektros tinklams.

Kaip „Veidui“ pasakojo tokias jėgaines įrenginėjančios įmonės „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas, šiais metais patvirtintas patrauklus elektros iš nedidelių saulės jėgainių supirkimo tarifas, todėl žmonės masiškai įsirenginėja mažytes, iki 30 kilovatų (kWh) galios elektrines. Šiemet tarifas integruotoms į pastatą jėgainėms siekia 1,8 Lt už kWh, o neintegruotoms – 1,44 Lt, be to, „Lesto“ naujas nedideles elektrines turi prijungti savo lėšomis.
„Dabar tai vienas investavimo būdų. Į saulės elektrines žiūrima kaip į galimybę uždirbti pinigų. Norint įsirengti privačią elektrinę reikia apie 200 tūkst. Lt, o ši investicija atsiperka maždaug po septynerių metų“, – pasakoja E.Žilinskas.
„Saulės energija“ pernai pastatė keturias saulės elektrines, šiemet jau tris, o iki metų galo tikisi pastatyti apie 50. E.Žilinskas prognozuoja, kad visi statytojai Lietuvoje šiemet pastatys apie porą šimtų nedidelių saulės elektrinių. Šiuo metu aktyviausiai elektrines statosi Marijampolės ir Alytaus regionų gyventojai.
Energetikos projektų diegimu panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius užsiimančios bendrovės „Sprendimų biuras“ direktorius Alvydas Zabarskas tvirtina, kad 30 kWh galios jėgainė per metus galėtų pagaminti apie 30 tūkst. kilovatvalandžių elektros. Tiek pardavus per metus galima gauti apie 43–54 tūkst. Lt pajamų.