BFL

Išsiaiškinti kada, kiek kartų ir kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje lankėsi įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas būtų galima daug greičiau ir paprasčiau, jei Europoje būtų įdiegta ir veiktų trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema, apie kurią ES kalbama jau keletą metų. Tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, objektyviai įvertinęs galimybes gauti informaciją apie įtariamojo lankymąsi Europos Sąjungoje kolegiškumo ir geranoriškumo pagrindu per Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą FRONTEX.

„Labai norėčiau tikėti, kad stebėdamos pastaruosius įvykius ES šalys laikysis solidarumo principo ir pateiks duomenis apie M. Golovatovo lankymąsi bendrojoje erdvėje. Tačiau žinant faktą, kad jis buvo įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą Šengeno informacinėje sistemoje, abejoju, ar solidarumas paskatins valstybes drąsiai prisipažinti, jog įsileido paieškomą asmenį ir jo nesulaikė. Juolab, kad jokie teisės aktai neįpareigoja atskleisti duomenų, kada ir kur lankėsi kuris nors trečiosios šalies pilietis“, – sako vidaus reikalų ministras.

Tokių problemų nekiltų, jei šiuo metu ES veiktų trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema, kurios idėja buvo iškelta prieš keturis metus. Atsitikus panašiems įvykiams, kiekvienos ES valstybės narės teisėsaugos institucijos per šią sistemą galėtų operatyviai ir be papildomų užklausų, tiesiogiai susipažinti su duomenimis apie trečiųjų šalių piliečių lankymąsi ir buvimą visose ES valstybėse.

„Austrijos įvykiai – didelis pasitikėjimo egzaminas visoms ES valstybėms. Nereikėtų jo dabar laikyti, jei būtume anksčiau apskaičiavę pasitikėjimo kreditus ir tinkamai tam pasiruošę. Dabar gi belieka pasikliauti valstybių narių solidarumu ir tikėtis, kad trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema bus įgyvendinta anksčiau nei atsiras galimybė pasikartoti panašiems įvykiams“, – teigia ministras R. Palaitis.

Remiantis Europos Komisijos komunikatu, trečiųjų šalių piliečių atvykimo/išvykimo sistema ES galėtų pradėti veikti tik nuo 2015 m. Tam, kad tai įvyktų, būtina įdiegti tinkamas informacines sistemas, pakeisti reikiamus teisės aktus ir užtikrinti finansavimą.

BFL

Lietuvai politinį solidarumą išreiškė ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija. Atsakingieji už Sausio 13-osios įvykius privalo būti teisiami, pareiškė jos pareigūnai.

“Mes esame pasiryžę organizuoti Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų susitikimą”, – rašoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja “Die Presse”.

Lenkijos pareigūnai pažymėjo, kad klausimai, susiję su Europos arešto orderiu, priklauso Europos Komisijos jurisdikcijai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos įsitikinimu, “už tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius atsakingi asmenys turi gauti pelnytą bausmę”.

Taip Lenkija sureagavo į tai, kad, praėjus vos parai po sulaikymo, Austrijoje buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė susitiko su Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovais, susirinkusiais į metinį susitikimą Vilniuje ir pristatė jiems vienokia ar kitokia forma Seimo išreikštas pozicijas svarbiausiais Lietuvos užsienio ir saugumo politikos klausimais.

Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad toks susitikimas – pirmasis po ilgokos pertraukos ir išreiškė viltį, kad prieš kurį laiką nutrūkusi ambasadorių ir Seimo vadovų ir atstovų susitikimų tradicija bus tęsiama.

“Lietuvos Respublikos Seimas nėra tik valdžios institucija, kurios Užsienio reikalų komitetas tik pritaria ambasadorių kandidatūroms. Šis pritarimas nėra vien formalus, nes Seimas, kaip institucija, prisiima atsakomybę, o kartu turi ir galimybę dalintis savo idėjomis užsienio ir saugumo politikos srityje, siūlyti rekomendacijas užsienio politikos vykdytojams”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė informavo ambasadorius apie savo ir Seimo veiksmus reaguojant į pastarųjų dienų aktualiją – Austrijos veiksmus paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį ir atkreipė dėmesį, kad tai nėra vien tik dvišalių santykių problema. Ji pabrėžė, kad Sausio 13-oji nėra politinė byla, kaip tą bando pateikti Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, ir ką paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

“Užvakar parašiau laiškus Europos Parlamento Pirmininkui ir Austrijos abiejų rūmų parlamentų pirmininkams. Tačiau tai nėra tik Lietuvos ir Austrijos santykių klausimas, tai visos Europos Sąjungos reikalas. Todėl norėčiau prašyti, kad Jūs kuo greičiau paaiškintumėme Europos valstybėms, pačios Austrijos piliečiams, ką mums reiškia Sausio 13-oji. Labai svarbu, kad Jūs Lietuvos argumentus visom priemonėm ir būdais toliau skleistumėte Jūsų reziduojamose valstybėse. Turime pabrėžti, kad Sausio 13-osios byla nėra politinė, kaip tą bando pateikti Rusijos ir Baltarusijos propaganda. Todėl prašau Jūsų nuolat akcentuoti, kad tokius Rusijos ir Baltarusijos argumentus 2008 m. vasario 19 d. paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, todėl Europa turi vadovautis ne Rusijos ir Baltarusijos motyvais, o Europos Žmogaus teisių teismo sprendimu. Nuoširdžiai tikiu, kad šis incidentas bus tinkamai įvertintas ES valstybėse narėse ir ES institucijose, o išmoktos pamokos prisidės prie ES valstybių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo, o ne jo skaldymo”, – sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie Lietuvos vietą ir vaidmenį Europos Sąjungoje, Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad privalome neleisti, jog Lietuvos balsą nustelbtų didžiųjų valstybių interesai.

“Neturime leisti, kad Lietuvos ir kitų mažų valstybių balsą nustelbtų didžiųjų šalių interesai”, – sakė I. Degutienė ir paragino ambasadorius ieškoti glaudesnių kontaktų su parlamentarais tų valstybių, kuriose jie dirba.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad geru pavyzdžiu gali būti aktyvus Lietuvos bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis.

“Šioje srityje Seimas visada siekia efektyviai išnaudoti esančių parlamentinio bendradarbiavimo platformų – NB8 parlamentų pirmininkų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikimus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva pradėtas Baltijos valstybių parlamentų gynybos komitetų bendradarbiavimas sėkmingai vystomas jau septintus metus, prie reguliarių susitikimų šiemet pirmą kartą prisijungė kaimyninės Lenkijos ir Švedijos parlamentarai”, – sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie energetinį saugumą Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Seimas pastarojoje sesijoje priėmė keletą reikšmingų sprendimų šioje srityje.

“Tikimės, jog Seimo priimtas Gamtinių dujų įstatymas, kuriame įtvirtintos ES Trečiojo paketo nuostatos, padės mums išeiti iš šio “uždaro rato”. Seimas šį pavasarį taip pat išreiškė tvirtą poziciją dėl dviejų Lietuvos kaimyninėse valstybėse įgyvendinamų branduolinių projektų. Prieš kurį laiką buvo priimta rezoliucija “Dėl atominių jėgainių kaimynystėje”, kurioje Seimas pareikalavo, kad Baltarusija ir Rusijos Federacija laikytųsi visų tarptautinės teisės aktų nuostatų, iš esmės atsakytų į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl atominių elektrinių projektų, inicijuotų viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, santykiuose su Lenkija privalome išskirti du vektorius: strateginę partnerystę ir “einamųjų” klausimų sprendimą.

“Santykius su Lenkija turime išlaikyti strateginės partnerystės lygmenyje. Jie turi būti grindžiami bendru regiono problemų suvokimu ir tų problemų sprendimu. Strateginės partnerystės ryšių su Lenkija stiprinimas turime remtis formulę: strateginės bendradarbiavimo sritys turėtų būti atskirtos nuo einamųjų dvišalių santykių problemų. Negalime pasiduoti bandymams dirbtinai aštrinti kasdieninius klausimus ir turime neleisti, kad Lietuvos vidaus dialogas su tautinėmis bendruomenėmis priklausytų nuo dvišalių santykių su viena ar kita valstybe. Visus klausimus galima spręsti kalbantis ir girdint vieni kitus”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuva privalo atsakyti ir į svarbius klausimus narystės NATO srityje.

“NATO ir jos sutarties 5 straipsnis išlieka esminiu Lietuvos saugumo garantu. Tačiau narystė NATO turi būti užpildyta konkrečiu turiniu. Reikia pripažinti, kad visavertė narystė Aljanse sunkokai dera su Lietuvos išlaidomis nacionalinei gynybai. Todėl jau šį rudenį Seime turėtų prasidėti diskusijos ir dėl galimo parlamentinių partijų susitarimo gynybos politikos srityje”, – sakė I. Degutienė.

Kitas svarbus iššūkis Lietuvai bus artėjantis pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, teigia Seimo Pirmininkė.

“Per artimiausią pusmetį būtina pasiekti visų politinių partijų sutarimo, kad ir po 2012 metais vyksiančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų būtų užtikrintas visų Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Lietuvos Europos politikos prioritetų tęstinumas”, – pabrėžė I. Degutienė.

Galiausiai Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šie metai yra išskirtiniai istorinės atminties aspektu, nes minime ne tik skaudžias istorines sukaktis, bet ir diplomatinių santykių atnaujinimo ar užmezgimo dvidešimtmečius.

“Šiais metais Seimas skyrė ypatingą dėmesį istorinės atminties politikai. Minėjome Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines, tremčių ir 1941 metų sukilimo septyniasdešimtmetį, netrukus minėsime Medininkų žudynių dvidešimtmetį. Norėčiau pakviesti, Lietuvos atstovybes aktyviau dalyvauti minint Lietuvai svarbias datas ir kartu paskatinti lietuvių bendruomenes užsienyje imtis veiklos šioje srityje. Jeigu aktyviau ir koordinuotai vykdysime šią veiklą, galbūt Vakaruose daugiau niekam nekils klausimų, ką Lietuvai reiškia tokios datos kaip Sausio 13-oji. Tai – mūsų gyvoji istorija, apie kurią turime kalbėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, visame pasaulyje”, – ragino I. Degutienė.

BFL

Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas nežino, kuriam laikui jis yra atšauktas konsultacijų ir sako, kad tai priklausys nuo to, kaip greitai spręsis situacija. Jo atšaukimas buvo protestas prieš Austrijos greitą sprendimą paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Michailą Golovatovą. Apie tai praneša šalies naujienų agentūros.

„Tokiais atvejais nėra fiksuojamas klausimas. Tai yra reakcija į susidariusią situaciją, į mūsų nepasitenkinimą tuo, kas įvyko. Tai priklausys nuo to, kaip greitai šitas klausimas spręsis ir mes gausime patenkinančių atsakymų“, – sakė G. Puodžiūnas trečiadienį žurnalistams per Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimą.

Atšauktasis ambasadorius M. Golovatovo paleidimą vadino teisiniu klausimu ir vylėsi, kad jis neturės didesnės įtakos dvišaliams santykiams.

„Tai yra konkretus teisinis atvejis. Daugiausiai klausimų kyla, kodėl jis buvo priimtas taip greitai, taip netikėtai. Mes iš savo partnerių tikimės aiškių konkrečių atsakymų. Mes tikrai tikimės, kad šitas deguto šaukštas dvišaliuose santykiuose tikrai neturės didesnės įtakos“, – sakė G. Puodžiūnas.

Ambasadorius susilaikė nuo komentarų apie kai kurių analitikų vertinimus, kad Austrija yra prorusiška. Jis nekomentavo ir žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad dėl M. Golovatovo Austrijos kancleriui skambino pats Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Ambasadorius akcentavo, kad ir pačioje Austrijoje buvo tokių, kuriuos sprendimas paleisti įtariamąjį nuliūdino. Į tai ypač jautriai sureaguota Zalcburgo federalinėje žemėje, su kuria mus sieja ilgametė ir labai šilta draugystė.

Ambasadorius patikino, kad diplomatams jokių argumentų dėl įvykio nebuvo pateikta.

„Iš esmės Europos arešto orderis yra labai konkreti priemonė ir bendradarbiavimas vyksta tiesiogiai tarp kriminalinės policijos ir prokuratūrų. (…)

Viskas vyko žaibiškai, pradinė informacija buvo pakankamai miglota, ypač kai pasirodė informacija, kad sulaikytasis gali netikėtai greitai būti paleistas. Mes iki vėlumos tikrinome tą informaciją. Deja, pasirodo, šeštadienio rytą sulaikytasis buvo paleistas, mūsų dideliam nusivylimui“, – sakė G. Puodžiūnas.

Kaip praneša naujienų agentūros, Lietuva šį klausimą nori kuo labiau išviešinti tarptautiniu lygiu.

“Pirmas ir esminis klausimas – kodėl Austrija, priklausydama tam pačiam Europos Sąjungos narių klubui, kurios privalo laikytis bendrų teisės normų, pažeisdama lygiateisiškumo ir teisėtumo principą, Lietuvos atžvilgiu pasielgė kitaip. Prašau, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, ir kad Europos parlamentarai atsakytų į esminį klausimą – ar visos valstybės ES yra lygiateisės, ir ar jos privalo laikytis tų pačių taisyklių”, – žurnalistams sakė laiškus pasirašiusi I.Degutienė.

Ji pabrėžė, jog sprendimas paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą buvusį KGB karininką – beprecedentinis atvejis, ir tai “nėra Lietuvos ir Austrijos klausimas, tai yra visos Europos Sąjungos valstybių teisės klausimas”.

“Tai yra šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas. Jei Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė”, – kalbėjo parlamento vadovė.

Laiške EP pirmininkui I.Degutienė sako, jog kreiptis į jį paskatino “netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai”, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

“Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai ES: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?” – rašoma Seimo pirmininkės laiške J.Buzekui.

EP Seimo pirmininkė prašo inicijuoti tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio klausimo vertinimą, nes tai yra “visos ES klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas”.

Austrijos parlamento rūmų Seimo pirmininkė irgi prašo atlikti tyrimą ir atsakyti, kodėl Austrijos prokuratūra reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą arešto orderį kro nusikaltimais kaltinamam buvusiam KGB pulkininkui, kai ES teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto pagrįstumo.

Taip pat laiške Seimo pirmininkė prašo atsakyti, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija dėl M.Golovatovo pasidavė Rusijos spaudimui, ir ar tokie sprendimai nėra susiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais.

Kaip pranešama iš Seimo, Irena Degutienė pasirašė laiškus Austrijos Bundesrato Pirmininkei Susanne‘ai Neuwirth ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Prammer, kuriuose išdėsto Lietuvos poziciją dėl Austrijos veiksmų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje ir reiškia nuomonę, kad save gerbianti valstybė turėtų dėl tokių teisėsaugos institucijų veiksmų atlikti išsamų parlamentinį tyrimą, kuris patvirtintų Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.

Skelbiame visą Seimo Pirmininkės laiškų Austrijos Parlamento rūmų pirmininkėms tekstą:

“Šį laišką paskatino parašyti netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai Europos Sąjungai: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata ir vienodos teisingumo vykdymo taisyklės, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui? Ar kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomi dvejopi standartai?

2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos teisėsaugos kaltinamas davęs įsakymą 1991 m. sausio 13-osios naktį panaudoti ginkluotą jėgą prieš beginklius žmones, ginusius atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laisvę ir demokratiją, kovojusius už pamatines europines vertybes: žmogaus teises ir laisves, laisvą žodį ir visiems vienodą teisingumą. Tą naktį buvo nužudyta 14 beginklių žmonių, tūkstančiai sužeistų. Ši tragiška istorinė naktis yra itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai demokratinei Europai ir visam pasauliui. Lietuvių drąsa ir ryžtas buvo pavyzdys kitoms pavergtoms SSRS tautoms ir patiems rusams po 8 mėnesių apsiginti nuo pučo rengėjų ir išardyti galingiausią to meto imperiją.

Šiais metais minėjome Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Minėjimas buvo pavadintas “Europos tautų mūšis už laisvę”.

Štai kodėl 2011m. liepos 16 d. naktį Austrijos teisėsaugos priimtas sprendimas paleisti karo nusikaltimais įtariamą M. Golovatovą padarė didžiulę nuoskaudą Lietuvos visuomenei ir grąžino mus į tuos laikus, kai už europines vertybes vieni kovėmės prieš galingiausią imperiją.

Po tokio Austrijos teisėsaugos sprendimo Lietuvos Respublikos Seime atlikome skubų parlamentinį tyrimą ir manome, kad toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos valstybė narė, mano, kad jeigu Austrija gerbia save, savo teisę, Europos Sąjungos teisingumo vykdymo taisykles, taip pat kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ji taip pat turėtų būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą šiais klausimais:

1. Kodėl Austrijos prokuratūra, kaip pati teigia, reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą Europos arešto orderį karo nusikaltimais įtariamam buvusiam KGB pulkininkui, kai Europos Sąjungos teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo? Tai abipusio Europos Sąjungos valstybių narių pasitikėjimo principas, įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje. Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?

2. Kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos konvencijas? Kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių?

3. Ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros spaudimui?

4. Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę “Austria South Stream”?

Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas.

Todėl Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą”, – laiškuose rašo I. Degutienė.

Kalbėdamas per Estijos radiją A. Lobjakas pabrėžė, jog Austrija Europoje garsėja kaip valstybė, kurioje kažkodėl susikerta žmonių su abejotina praeitimi keliai, ir kad Austrijos elgesys šiuo klausimu ne itin įtikinantis.

Jau buvo kilęs skandalas dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris ilsėjosi viename Austrijos kurorte.

Analitiko nuomone, Austrijai galėjo padaryti spaudimą, bet įmanomas ir toks variantas, kad valdžios pareigūnai patys priėmė tokį sprendimą.
Politologas įsitikinęs – M. Golovatovo rodo, kad Europoje labai skirtingai vertinami komunizmo nusikaltimai. Daugeliui europiečių, mano jis, nesuprantami komunizmo nusikaltimai, o Lietuvos reakcija gal atrodyti perdėta.

Latvija palaiko Lietuvą konflitkte su Austrija dėl Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo.

Tai žurnalistams po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite patvirtino Latvijos vadovas Andris Berzinis.

“Man atrodo, Latvija supranta šią situaciją geriausiai. Pats asmeniškai 1991 sausį buvau labai panašioje situacijoje. Visiškai remiu jūsų valstybės poziciją. Šiandien Latvijos UR ministras pakvietė Austrijos ambasadorių ir įteikė notą dėl šio klausimo”, – sakė A. Berzinis.

BFL

Rusija kol kas neatsakė Lietuvos prokurorams dėl jų prašymo Sausio 13-sios byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Teisinės pagalbos prašymas buvo išsiųstas daugiau nei prieš mėnesį.

“Atsakymo kol kas dar negavome”, – BNS sakė Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.

Gegužės 11 dieną Lietuvos GP viešai pranešė, kad kreipėsi į Rusijos pareigūnus su prašymu apklausti M. Gorbačiovą liudytoju Sausio 13-osios byloje. Netrukus po to M. Gorbačiovo atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad buvęs sovietų lyderis jau daug kartų yra kalbėjęs apie Sausio įvykius Lietuvoje, todėl nėra prasmės dar kartą apie tai šnekėti. Pasak V. Poliakovo, šiuo klausimu M. Gorbačiovas pasisakė daugybę kartų, knygose ir interviu.

Lietuvos prokuratūra pranešime taip pat pranešė, kad atnaujino anksčiau nutrauktą tyrimą dar dviejų asmenų atžvilgiu. Tačiau prokuratūra šių asmenų neatskleidžia.

1999 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu šeši asmenys buvo nuteisti Sausio 13-sios byloje, jiems paskirtos bausmės. Nuteistasis Stanislavas Mickevičius išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.

Šiuo metu tiriama kita dalis Sausio 13-osios baudžiamosios bylos, kurioje yra 23 įtariamieji, iš jų 21 yra Rusijos, du – Baltarusijos piliečiai.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Sovietų kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį konstatavo, kad GP, tirdama 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą, nesiėmė visų priemonių, kad ji būtų ištirta kuo greičiau. Išvadose rašoma, kad GP ne visada laikėsi baudžiamojo proceso principo veiksmus atlikti per įmanomai trumpiausią laiką, siekiant kuo greičiau nustatyti ir patraukti atsakomybėn baudžiamąsias veikas padariusius asmenis.

Tai esą rodo ir faktas, kad ši byla, nepaisant jos sudėtingumo ir svarbos Lietuvai, nuo 2003 metų spalio iki 2010 metų gruodžio buvo pavesta tirti vienam Generalinės prokuratūros prokurorui.

Taip pat komiteto išvadose teigiama, jog atskirų įtariamųjų veikos pagal 2003 metais įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl genocido ir karo nusikaltimų buvo perkvalifikuotos tik po septynerių metų, tad “Generalinė prokuratūra nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad Sausio 13-osios bylos kaltininkų veikos būtų tinkamai teisiškai įvertintos”.

Baltarusija neturi teisinio pagrindo išduoti Lietuvai Sausio 13-osios byloje įtariamo generolo Vladimiro Uschopčiko, trečiadienį pareiškė šios šalies generalinis prokuroras Grigorijus Vasilevičius.

“V.Uschopčikas atsakė į visus Lietuvos generalinės prokuratūros klausimus. Nėra jokios naujos su šia byla susijusios informacijos. Mūsų Konstitucija neleidžia mums išduoti respublikos piliečių kitai valstybei”, – per spaudos konferenciją sakė generalinis prokuroras, kurį cituoja “Interfax” naujienų agentūra.

Įtariamąjį Sausio 13-osios byloje V.Uschopčiką Baltarusijos prokurorai apklausė šių metų pradžioje.

Lietuvos pareigūnai ne kartą yra prašę Baltarusijos pareigūnų išduoti jai V.Uschopčiką. Jis įtariamas, kad būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu, 1991 metų sausio 13-ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones.

Baltarusija ne kartą yra atsisakiusi išduoti V.Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę.

Tačiau V.Uschopčiko apklausa Lietuvos pareigūnams leido perkvalifikuoti įtarimus Sausio 13-osios byloje taip, kad jai nebūtų taikomas senaties terminas.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.