Lietuvos jaunimas dėl sotesnio kąsnio neturėtų palikti Lietuvos, šeštadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį sakė sostinės meras Raimundas Alekna.

Jis teigė, kad prieš 20 metų šioje aikštėje stovėję ir nuo galimo sovietų antpuolio parlamento rūmus gynę žmonės sakė nesitrauksiantys iš ten. Anot mero, ta žinia esanti aktuali ir šiandien.

“Ta žinia, kad mes iš čia nesitrauksime, aktuali ir dabar”, – sakė meras bei ragino dabartinį jaunimą sutelkti savo stiprybę ir pasilikti Lietuvoje, neemigruoti.

“Privalome dirbti, puoselėti Nepriklausomą Lietuvą”, – pabrėžė R.Alekna.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas prisiminė, kad tuomet prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato budėjo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės, gyvenę Lietuvoje.

“Čia buvau ir aš, azerbaidžanietis, – sakė M.Gamzajevas. – Mus visus jungė dvasinė vienybė ir laisvės troškimas. (…) Tada ne barikados sulaikė šarvuočius, o mūsų vienybės jausmas, bendra atsakomybė už Lietuvos ateitį. Tai nepamirštamas jausmas.”

Šeštadienį prie Seimo surengta teatralizuota simbolinė akcija, kai sovietinių laikų šarvuotį nuo parlamento rūmų nustūmė Sąjūdžio “žiguliukas” ir beginklių žmonių minia.

Šeštadienį Seime taip pat surengtos atvirų durų valandos, savanoriai su lankytojais dalijosi prisiminimais apie 1991-ųjų parlamento gynybą, demonstruota vaizdo medžiaga.

Parlamento svečiams koncertuoti buvo pakviestas Kijevo mokytojų namų choras “Pektoral”, Lietuvos mokslų akademijos choras, tautinės dainos ansamblis “Salvė” ir kiti meno kolektyvai.

Vakare Vilniaus karininkų ramovėje vyks vakaras, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 70-mečiui.

1991 metų sausio 8 dieną protestuodama prieš maisto kainų padidinimą prosovietinės organizacijos “Jedinstvo” ir Sovietų sąjungos Komunistų partijos sukviesta minia šturmavo centrinį įėjimą į Aukščiausiąją Tarybą, akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.

Minint Sausio įvykių dvidešimtmetį į Vilnių stengiamasi sukviesti daugelį tų laikų dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.

Laisvės gynėjų dienos renginiuose ketina dalyvauti buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalsonas (Jonas Boldvinas Hanibalsonas). Jo šalis pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o jis pats buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, atvykęs į Vilnių iš karto po 1991 metų sausio įvykių pareikšti solidarumo.

Vilniuje taip pat viešės JAV senatorius Richardas Durbinas (Ričardas Durbinas), tuo metu Lietuvoje lankęsis kaip rinkimų stebėtojas.

Kaip ir prieš 20 metų, Lietuvoje bus pirmasis nepriklausomos Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.

Į minėjimą pakviestas 1990-1992 metų Latvijos Aukščiausiosios Tarybos prmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, buvęs Norvegijos Karalystės Stortingo grupės Baltijos valstybėms remti pirmininkas Ingvaldas Godalas.

Į Vilnių grįš ir kai kurie žurnalistai, pasauliui pranešę apie sovietų agresiją prieš nepriklausomą Lietuvą. Laisvės gynėjų dienos renginiuose dalyvaus estai Toomas Sildamas (Tomas Sildamas) ir Ullaras Bornas (Ularas Bornas), ispanai Miguelis Bas Fernandezas (Migelis Bas Fernandesas) bei Mikelis Arregui Mikelis Arjegi), britas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas).

Seimo rūmuose dalyvaujant autoriui bus pristatyta Michailo Pustobajevo knyga “Agresijos kronika”. Buvęs Rusijos karinių pajėgų majoras, iš kariuomenės pašalintas už “garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą”, atskleidė Pskovo desantininkų bei specialiosios grupės “Alfa” veiklos užkulisius.

Lietuvoje lankysis is žinomas Rusijos istorikas, politikas, visuomenės veikėjas Jurijus Afanasjevas, aktyviai rėmęs laisvės siekiančias tautas.

Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė ketvirtadienį per spaudos konferenciją pabrėžė, kad į Vilnių vėl atvyks Ukrainos savanoriai, per Sausio įvykius Lietuvos parlamento rūmuose davę priesaiką.

Iškilmingame minėjime laukiama ir dabartinių aukštų pareigūnų iš užsienio.

Apie savo dalyvavimą Laisvės gynėjų dienos renginiuose kol kas patvirtino vienintelis prezidentas – Latvijos vadovas Valdis Zatleras. Iškilmėse dalyvaus ir šios šalies Saeimos pirmininkė Solvita Aboltinė. Taip pat atvyks Vengrijos ir Švedijos parlamentų vadovai Laszlo Koveris Csaba (Laslo Koveris Šaba) bei Peras Westerbergas (Peras Vesterbergas).

Estijai, Čekijai, Suomijai, Norvegijai atstovaus parlamentų vicepirmininkai. Gruzijai – vicepremjeras Giorgis Baramidzė.

Iš viso į renginius pakviesta per 70 svečių iš užsienio.

“Ši data svarbi ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir kitoms pasaulio tautoms”, – ketvirtadienį Sausio įvykių reikšmę pabrėžė A.Rupšytė.

Seimo kancleris Jonas Milerius, kalbėdamas apie Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo programą, sakė, kad ir Lietuvos parlamente bus siekiama atkurti tų laikų rūmų vaizdą.

“Bus daug atributikos, primenančios tuos laikus”, – sakė jis.

Parlamento rūmų fojė, kaip ir prieš 20 metų, bus pridėta smėlio maišų. Prie Seimo bus atvarytas rusiškas šarvuotis, kurį, anot A.Rupšytės, nustums Sąjūdžio “žiguliukai” ir parlamento gynėjai.

Sausio 8-13 dienomis Seime rengiamos atvirų durų valandos. Prie rūmų liepsnos atminimo laužai, vyks įvairūs renginiai.

Vienas iš minėjimo akcentų – sausio 12-ąją ketinamas “tiesti” Laisvės liepsnos kelias nuo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato iki Seimo rūmų. Vaikai, nešimi aukurais su ugnimi, apjuos Seimo, LRT pastatus ir Televizijos bokštą.

Sausio 13-oji prasidės pilietine akcija “Atmintis gyva, nes liudija” bei pilietiškumo pamokomis mokyklose. Pasak A.Rupšytės, žvakutes languose žada uždegti ir Afganistane tarnaujantys Lietuvos kariai.

Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleiviai siuva maždaug 200 metrų ilgio trispalvę, kurią planuojama nešti nuo Katedros į Nepriklausomybės aikštę.

J.Milerius per spaudos konferenciją pabrėžė, kad daug renginių vyks ne tik Vilniuje, bet visose šalies savivaldybėse.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies Nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

+370 5 2058507

Sausio 13-ąją minint Laisvės gynėjų dieną į Seimo posėdžių salę, kur vyks iškilmingas posėdis, negalės patekti visi parlamentarai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į parlamento frakcijų seniūnus, prašydama nurodyti pavardes Seimo narių, kurie atstovaus frakcijai dalyvaudami iškilmingame 20-mečio minėjime Seimo Kovo 11-osios salėje.

Kvotos frakcijoms padalytos pagal jų dydį. Daugiausia – dešimt – salėje galės būti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų. Socialdemokratams teko šešios vietos, “tvarkiečiams” – keturios, Darbo partijos, Jungtinės, Krikščionių partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijoms – po tris, Mišriai Seimo narių grupei – dvi vietos.

Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį, norima ypatingą dėmesį parodyti Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimiesiems, nukentėjusiesiems, parlamento rūmų gynėjams – visiems, kurie aktyviai ir pasiaukojančiai gynė Lietuvos valstybingumą ir laisvę.

“Deja, šioje Seimo salėje negalėsime sutalpinti visų, kuriuose norėtume pakviesti (…) nėra galimybės sutalpinti ir visų šios kadencijos Seimo narių, todėl pasiūlyta Seimo salėje vyksiančiame minėjime dalyvauti Seimo valdybos nariams ir frakcijų atstovams”, – rašoma I.Degutienės rašte.

Ji atkreipė dėmesį, kad šįkart į minėjimą kvietimų nesulaukė ir tradiciškai į Seimo iškilmingus posėdžius kviečiami asmenys, įvairių institucijų vadovai, pavyzdžiui, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų ir akademijų rektoriai, miestų ir rajonų merai.

“Norime kiek įmanoma pagerbti to meto žmones, kurie gynė, budėjo, kurie, dirbo parlamente”, – BNS sakė už Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui skirtus renginius atsakinga Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Jos teigimu, istorinėje Seimo salėje telpa 520 žmonių, dar maždaug 60 vietų galima sukurti papildomai. Pakviesta į minėjimą 650-680 svečių.

“Dar pasipildys užsienio svečiai. Jų sąrašas nuolat kinta”, – tvirtino A.Rupšytė.

Ji apgailestavo, kad neįmano pakviesti į Seimą visų, kurie to nusipelnė. “Juk vien parlamento gynėjų buvo tūkstantis”, – sakė A.Rupšytė.

Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime dalyvaus signatarai, parlamento gynėjai, nukentėjusieji per Sausio įvykius, jų artimieji, tuo metu dirbę Lietuvos ir užsienio žurnalistai.

A.Rupšytės duomenimis, ketina atvykti septynių užsienio parlamentų vadovai, buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Boldvinas Hanibalsonas, JAV senatorius Richardas Durbinas (Ričardas Durbinas), knygos “Agresijos kronika” autorius Michailas Postubajevas, žurnalistė Tatjana Mitkova.

A.Rupšytė pabrėžė, kad Laisvės gynėjų dienai skirtų renginių vyks daug – ne tik Seime ir ne tik Vilniuje, todėl norintieji gali atvyti į kitus renginius.

Tuo metu sprendimus įvesti kvotas dalyvauti minėjime kai kuriems Seimo nariams pasirodė nesuprantamas.

“Kai reikėjo ginti parlamentą Sausio 13-ąją, buvo kviečiami visi, kvotų niekas neskirstė. Todėl ir šis minėjimas turėtų vienyti, o ne skirstyti Seimo narius į geresnius ir blogesnius”, – BNS sakė partijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis.

Jis teigė nežinąs, kaip išrinkti tuos keturis parlamentarus, kurie turėtų atstovauti frakcijai.

V.Mazuronio manymu, jeigu visi netelpa į salę, būtų galima parlamento rūmų fojė arba šalia rūmų lauke pakabinti ekranus ir transliuoti iškilmingą minėjimą.

“Darbiečių” seniūnas Vytautas Gapšys BNS teigė apklausiąs savo frakcijos narius, kiek jų ketina dalyvauti iškilmingame minėjime.

“Jeigu atsiras daugiau norinčiųjų, kreipsiuosi į Seimo pirmininkę, kad mums skirtų daugiau vietų”, – teigė jis.

Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas Seimo vadovybės sprendimą pavadino neprotingu.

“Neprotingas sprendimas. Seime vyksta minėjimas, o Seimo nariai iš jo išvaromi. Nelabai įsivaizduoju, ką organizatoriai turi omenyje. Šiaip Seimo nariai visuomet kviečiami dalyvauti minėjimuose”, – BNS sakė jis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.