Ketvirtadienio vakarą prie parlamento rūmų Vilniuje, kaip ir prieš 20 metų, liepsnojo laužai, stovėjo žmonės su trispalvėmis rankose, skambėjo patriotinės dainos.

“Man taip džiugu matyti tiek daug naujų žmonių, kurių mano laikais nebuvo”, – sveikinamas visus su Laisvės gynėjų diena buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į Nepriklausomybės aikštėje buvusius moksleivius, studentus, šeimas su mažais vaikais.

Minint tragiškus Sausio įvykius ketvirtadienio vakarą į Nepriklausomybės aikštę susirinko per tūkstantis žmonių.

Koncerto klausėsi daug jaunų žmonių, nuo Lietuvos radijo ir televizijos pastato iki Seimo rūmų atėjusių Laisvės liepsnos keliu – su liepsnelėmis rankose.

Krečiant šlapdribai daugelis vaišinosi karšta arba ir kareiviška koše.

V.Landsbergis tvirtino, kad ši aikštė ir parlamento rūmai 1991-aisiais buvo svarbiausia vieta ką tik nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje.

“Europos istorija, geografija, žemėlapiai būtų kitokie, jeigu Aukščiausioji Taryba, žmonės, kurie patikėję, kad galima gyventi kitaip, būtų išsibėgioję, parlamentas būtų kapituliavęs”, – sakė jis.

Anot buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, dėl tą naktį Lietuvos iškovotos pergalės “pradėjo keistis pasaulis ir šioje Europos dalyje”.

“Susivokime, kad mes šio to verti, kad Lietuva ne iš kelmo spirta”, – pabrėžė V.Landsbergis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako pastarojo meto aktualijose matanti daug panašumų su 1991 metų įvykiais, minėdama politikos radikalo Algirdo Paleckio pasisakymus ir profsąjungų siekius mitinguoti.

Socialistinio liaudies fronto lyderis A.Paleckis pareiškė, kad prieš 20 metų sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią, “saviškiai šaudė į savus”.

“Kadangi esu dar gyva to meto liudininkė to meto – tai, ką girdėjau kalbant Jarmalavičių, Burokevičių, tai man tiesiog kaip aidas 1991 metų tai, ką kalba A.Paleckis. Bet manau, kad dalis tų žmonių iš to meto, kurie taip kalbėjo, ir jų palikuonys yra likę ir dabar”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, panašumų su 1991 metų įvykiais galima įžvelgti ir profsąjungoms bei tam pačiam A.Paleckiui siekiant sausio 16-ąją mitinguoti prie Seimo.

“Lietuva nėra palikta savieigai, atsiranda žmonių, kaip girdime prisiminimus iš 1991 metų, kai sausio 8-ąją po kainų pakėlimo kažkodėl mitinguotojai susirinko ne prie vyriausybės, kuri tą padarė, bet prie Aukščiausiosios Tarybos. (…) Identiškai arba labai panašiai sąskambis ir dabar – profsąjungos nepatenkintos tuo, ką daro Vyriausybė, bet nori susirinkti prie Seimo”, – kalbėjo I.Degutienė.

“Patys sau atsakykime į klausimus, kas čia vyksta. Aš suprantu, kad yra problemų, bet galima sėsti prie stalo, aiškintis Vyriausybėje, Seime. Kada matai labai daug atitikčių su 1991 metais, natūralu, kad kyla labai daug neatsakytų klausimų”, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Lietuvos jaunimas dėl sotesnio kąsnio neturėtų palikti Lietuvos, šeštadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį sakė sostinės meras Raimundas Alekna.

Jis teigė, kad prieš 20 metų šioje aikštėje stovėję ir nuo galimo sovietų antpuolio parlamento rūmus gynę žmonės sakė nesitrauksiantys iš ten. Anot mero, ta žinia esanti aktuali ir šiandien.

“Ta žinia, kad mes iš čia nesitrauksime, aktuali ir dabar”, – sakė meras bei ragino dabartinį jaunimą sutelkti savo stiprybę ir pasilikti Lietuvoje, neemigruoti.

“Privalome dirbti, puoselėti Nepriklausomą Lietuvą”, – pabrėžė R.Alekna.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas prisiminė, kad tuomet prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato budėjo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės, gyvenę Lietuvoje.

“Čia buvau ir aš, azerbaidžanietis, – sakė M.Gamzajevas. – Mus visus jungė dvasinė vienybė ir laisvės troškimas. (…) Tada ne barikados sulaikė šarvuočius, o mūsų vienybės jausmas, bendra atsakomybė už Lietuvos ateitį. Tai nepamirštamas jausmas.”

Šeštadienį prie Seimo surengta teatralizuota simbolinė akcija, kai sovietinių laikų šarvuotį nuo parlamento rūmų nustūmė Sąjūdžio “žiguliukas” ir beginklių žmonių minia.

Šeštadienį Seime taip pat surengtos atvirų durų valandos, savanoriai su lankytojais dalijosi prisiminimais apie 1991-ųjų parlamento gynybą, demonstruota vaizdo medžiaga.

Parlamento svečiams koncertuoti buvo pakviestas Kijevo mokytojų namų choras “Pektoral”, Lietuvos mokslų akademijos choras, tautinės dainos ansamblis “Salvė” ir kiti meno kolektyvai.

Vakare Vilniaus karininkų ramovėje vyks vakaras, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 70-mečiui.

1991 metų sausio 8 dieną protestuodama prieš maisto kainų padidinimą prosovietinės organizacijos “Jedinstvo” ir Sovietų sąjungos Komunistų partijos sukviesta minia šturmavo centrinį įėjimą į Aukščiausiąją Tarybą, akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.