Viskas susiję. Yra priežastis, kodėl žmonių sveikatos būklė ir reakcija į gydymą taip skiriasi: jie gali mąstyti – ir mąsto – skirtingai. Tačiau oficialiajai medicinai tai ne itin svarbu, nes, išskyrus konkrečias sritis, fiziologija netyrinėja proto ir kūno sąsajos. Vis dėlto patyrinėkime šią sąsają ir pažiūrėkime, ar ji išties nesvarbi.

Jus aplanko erotinė mintis. Kas nutinka? Ji sukelia fizinių poveikių, o vienintelė priežastis tėra mintis. Sąmoningas funkcijas reguliuojančios smegenys nesuaktyvino jokių raumenų ir nesukėlė organizme jokių fizinių pokyčių. Jos tik suaktyvino nesąmoningas funkcijas reguliuojančias smegenis, kurios valdo nevalingą (autonominę) nervų sistemą ir hormonų sistemą. Toks ir yra proto ir kūno ryšys. Tačiau kas sukėlė pačią mintį? Gal žodis arba į akį kritęs vaizdas. Vadinasi, mintis galėjo būti fizinės kilmės, per ausį arba akį ji perėjo kūną iki proto. Taigi, sąsaja abipusė.

Žmogaus smegenys turi dvi skirtingas dalis: viena aktyvina, kita slopina. Mes jas vadiname maniakine ir depresine. Jas išduoda patiriamos nuotaikos: „jaučiuosi prislėgtas“ arba „jaučiuosi gerai“. Abi smegenų dalys konfliktuoja, skaido asmenybę. O konfliktas dažniausiai yra streso pamatas.

Daug ligų sukelia dilemos, kai tenka rinktis vieną iš dviejų prieštaringų tikslų, – tai žmogui kelia didžiausią įtampą. Pasitelkime pavyzdį iš gyvūnijos pasaulio: jei asilą pririštume tarp dviejų šieno kupetų, šis dėl proto trūkumo veikiau kris iš bado negalėdamas apsispręsti, iš kurios kupetos ėsti. Dar žmogui pavojų kelia terminai. Nervų sistemai būdingas tam tikras ritmas ir veikimo būdas. Kai pradedate ją skubinti, patiriate įtampą, nes protas veikia pagal savo ciklinį ritmą. Gal ir spėsite atlikti darbą per tam tikrą laikotarpį, bet tą pačią akimirką, kai nustatote terminą, jus apima įtampa.

Terminai, dilemos ir žmonių santykiai – tai trys pagrindinės streso priežastys. Jų įtaka smegenims išorinė. Vidinę įtaką daro skausmas, liga, diskomfortas, nemiga, virškinimo sutrikimai, patys savaime keliantys didelį stresą.

Kaip kūnas veikia protą?

Apie psichosomatines ligas ir proto galią suvaldyti fizinę sumaištį organizme prirašyta daug. Kai kurie žmonės žengė toliau ir laikosi nuostatos, neva „protas aukščiau materijos“. Protu viską galima išgydyti, net ir vėžį, – sako jie. Man atrodo, tai utopinė mintis, neįgyvendinama. Vis dėlto tokie fiziniai veiksniai kaip smegenų aprūpinimas krauju gali daryti poveikį proto veiklai. Jei smegenų kraujotaka gera, jūs jaučiatės gerai. Smegenų ląstelės labai jautrios gliukozės kiekio svyravimams. Pavyzdžiui, hipoglikemijos (per mažo cukraus kiekio kraujyje) kamuojamas žmogus nerimsta ir panikuoja, jį apima staigus nervinis tuštumos pojūtis, protas atbunka, mąstymas ir regėjimas tampa migloti. Neseniai atlikti smegenų tyrimai parodė, jog deguonies ir gliukozės stygius skirtingose smegenų srityse gali sukelti įvairias ligas. Taigi, smegenimis reikia pasirūpinti fiziškai. Kūnas yra šventovė, kurioje klesti protas. Be sveiko kūno nebus ir sveiko proto. Tad pasižiūrėkime, kas dar gali paveikti smegenis.

Dėl cukraus pertekliaus vaikai gali tapti hiperaktyvūs. Kavos perteklius žmogui sukelia irzlumą ir dirglumą. Smegenis veikia piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis, taip pat ir įvairiais maisto priedais. Pavyzdžiui, nuo mononatrio glutamato žmonės darosi nervingi, nuo perteklinės druskos – įsitempę. Taigi, yra maistui vartojamų medžiagų (iš jų atsipalaidavimui pasiekti vartojamų psichotropinių medžiagų), keičiančių mąstymą, arba funkcinę smegenų raišką.

Svarbu žinoti, kad bendrosios fiziologinės problemos gali atsiliepti protui. Pavyzdžiui, skausmas kairėje krūtinės pusėje sukelia paniką, nes visi mano, kad tai širdis (nors gali būti kitaip – tai gali būti neurologinės kilmės skausmas dėl nugaros, pleurito arba raumenų spazmo). Diabetas, vėžys ir lėtiniai negalavimai keičia mąstymą, nes žmogus nuolat nerimauja dėl ligos padarinių. Shakespeare’as kartą pasakė: „Dar nebuvo filosofo, kuris pakęstų danties skausmą.“ Jis buvo teisus. Danties skausmas gali smarkiai erzinti. Psichologinių sutrikimų gali sukelti tokios bėdos kaip impotencija arba priešmenstruacinis sindromas. Jo varginamos moterys patiria nuotaikų pokyčius prieš pat mėnesines. Psichologinių poveikių turi hormonų pusiausvyros sutrikimas. Depresija apima dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo. Tokios būklės kaip lėtinis vidurių užkietėjimas gali kelti nuovargį. Jei smarkiai prakaituojate, galite jaustis išvarginti, suirzę ir prislėgti. Taip atsitinka dėl to, kad netenkama daug elektrolitų, o tai sutrikdo nervinių audinių funkcijas. Per daug aktyvi skydliaukė gali sukelti pamišimą, norą žudyti. Apskritai per stiprios patogeninės galios, per smarkus stresas arba daug naktų kamuojanti nemiga gali labai stipriai paveikti protą. Žmogus palūžta, apima įkyrios mintys, persekiojimo manija, haliucinacijos, o sanogeninės galios stengiasi palaikyti pusiausvyrą.

Kita vertus, kūno įtaka protui galima pasinaudoti ir pozityviai. Nerimą ir paniką galima įveikti tam tikrais kvėpavimo pratimais. Aukštą kraujospūdį galima valdyti atsipalaidavimu ir meditacija. Tuomet išsiplečia kraujagyslės, sulėtėja širdies ritmas ir kraujospūdis sumažėja – ypač ankstyvomis šios būklės stadijomis, kai dar kraujospūdis kinta. Žagsėjimas, sužadinamas diafragmoje, yra refleksinis smegenų veiksmas, perduodamas autonomine nervų sistema. Tai yra smegenų funkcijų sukeltas efektas, kurį galima įveikti atsigeriant vandens ar sulaikant kvėpavimą.

Proto kontrolė

Gali būti ir atvirkščiai – protas irgi gali kontroliuoti organizmo fiziologiją. Savo valia įmanoma valdyti kvėpavimą ištikus astmos priepuoliui arba nekasyti niežtinčios odos sergant egzema. Norėdami atsikratyti priklausomybių, turite išsiugdyti valią įveikti fizinius potraukius. Būdami pozityvūs galite nusistatyti slenkstį skausmui suvaldyti. Be pozityvaus psichinio nusistatymo tokias gyvybei pavojingas ligas kaip vėžys gydyti bus sunku, nes negatyvios jėgos, ypač sergant vėžiu, yra stiprios – atrodo, kad mirsite, kad gyvenimas baigėsi. Tokie jausmai yra labai stiprūs, bet reikia jiems pasipriešinti. Jeigu jie neutralizuojami, tai atsiliepia vėžio progresavimui, jis sulėtėja. Jausmus valdyti galima medituojant. Protas valdo taip puikiai, kad žmonės iš tiesų gali vaikščioti raudonai įkaitusiomis žarijomis, nejausdami nieko nemalonaus ir nesusižalodami pėdų. Tokių žmonių galima dažnai pamatyti per hinduistinius ritualus Indijoje ir Singapūre. Aš netgi pažinojau vieną airę, kuri to išmoko.

Matote, protas nustato prioritetus. Skausmas paklūsta dominavimo dėsniui. Tarkime, jums skauda dantį, kamuoja dešiniojo peties degeneracija, inksto akmuo, migrena ir glaukoma – viskas kartu ir viskas skausminga. Glaukomos skausmas nustelbs viską. Kito skausmo nejausite. Bet vos tik išsigydę glaukomą pajusite migreną. Išgydžius migreną suims danties skausmas. Visas kūnas vienu metu negali skaudėti. Taip veikia ir meditacija arba aukštesnės proto valdymo formos. Jos dominuoja, ir jūs nė nejausite įkaitusių žarijų po kojomis. Šiuo principu sėkmingai naudojasi plastikos chirurgai. Jie atlieka veido odos patempimo, nosies koregavimo ir riebalų nusiurbimo operacijas kartu. Skauda visas tris kūno sritis, bet ne itin smarkiai, nes smegenys jų vienos nuo kitos neskiria.

Tarkim, žmogus jaučiasi prislėgtas arba nerimauja, o jūs jį supykdote. Ir jis pasijunta geriau. Pykčio sužadinti hormonai kur kas galingesni už tai, kas sukelia depresinę nuotaiką. Jei kutenate žmogų fiziškai, jis juokiasi. Toks atsakas pasireiškia per smegenis. Maža to, juokas užkrečia. Tai akivaizdu teatre – žiūrovai juokiasi iš visų pokštų, nesvarbu, ar tie pokštai atrodo juokingi kiekvienam, nes kitų žmonių juokas priverčia juoktis visus. Tai dalis psichikos sistemos, dar vienos sistemos, kurios netyrinėja oficialioji medicina, apimanti mūsų bendravimo su kitais žmonėmis visumą. Tai ne vien proto ir kūno reakcija, tai proto ir kitų žmonių kūno reakcija. Štai kodėl įtakingos asmenybės, pavyzdžiui, tokios kaip Mahatma Gandhi, mirtis gali sukelti masinę psichozę ir isteriją.

Iš to išplaukia, kad ir gydytojų įsitikinimai bei elgsena turi didelės įtakos pacientų vidinei gijimo gebai. Paciento pasitikėjimas gydytoju labai padeda, nors sakau tai kiek dvejodamas. Paprastai tikėjimas nebūna aklas, jam reikia tam tikro pagrindo. Žmonės iš prigimties įtarūs, todėl savo gydytoją patikrina. Kiek žmonių lankosi pas šį daktarą? Koks jo darbo krūvis, kokia kvalifikacija? Jei liga grynai psichologinė, gydytojo įsitikinimai ir elgsena turės didelės reikšmės, jei ne, tada jie bus visai nesvarbūs. Bet ir vėlgi – daugybė ligų yra multifaktorinės, todėl paties gydytojo psichika yra kone priversta dalyvauti. Mes tai vadindavome ligonio slaugymu. Viso to reikėtų mokytis ir bendrojoje medicinoje.

Nors mes nervinę kontrolę skirstome į sąmoningą ir nesąmoningą, egzistuoja dar viena tarpinė kategorija. Dauguma įpročių gali būti ir sąmoningi, ir nesąmoningi. Eiseną, laikyseną, kalbėseną, rašyseną, plaukimą, kvėpavimą, rijimą, šlapinimąsi ir pan. valdo abu proto tipai. Mokantis kokio nors įgūdžio, pavyzdžiui, rašyti, plaukti, vaikščioti, kalbėti, naudojamasi sąmoningu protu, tačiau išmoktą įgūdį valdyti perima pasąmonė. Jūs mokotės rašyti raides A, B, C, D, tada išmokstate rašyti tokius žodžius kaip akmuo, bokštas, cukrus, dangus, paskui jau automatiškai rašote sakinius, o ranka juda kartu su jūsų mintimis. Mokymasis važinėti dviračiu yra dar vienas būdingas pavyzdys, kaip sąmoninga funkcija paverčiama nesąmoninga, o dėl to pusiausvyra tampa dar geresnė.

Ir atvirkščiai, yra funkcijų – vaizdo, garso, šviesos, kvapo analizė, atmintis, sprendimų priėmimas, emocijos, – kurios atrodo instinktyvios, bet gali būti kontroliuojamos. Pavyzdžiui, jei užeina liūdesys, jūs liūdite, norite to ar ne. Tiesiog liūdite. Emocija automatiškai atitinka aplinkybes. Tačiau kai ji apima, jūs galite ją valdyti, panašiai kaip kvėpavimą ir miegą. Eisena ir laikysena yra automatiškos, bet valdomos. Galite eiti greičiau ar lėčiau, nors raumenys ar jų grupės susitraukinėja autonomiškai.

Galima išmokti valdyti kone bet ką. Žmonės sugebėdavo sukilninti seksualinę energiją ir tapti kūrybingesni, išnaudoti lytinį geismą, nesąmoningą instinktą, ir nukreipti kitokiai sąmoningai veiklai atlikti. Vienuoliai budistai miega ant ledo pasikloję tik plonytes paklodes. Tačiau jie generuoja tiek daug kūno šilumos, ją valdydami protu, kad jiems karšta net gulint ant sniego. Tai prisitaikymas. Tačiau norint šitaip valdyti protą būtina mokytis. Tai yra dar vienas medicinos aspektas, kurio medicinos studentai nestudijuoja.

Prisitaikymas

Prisitaikymas yra toks pat gyvybės požymis kaip reprodukcija, virškinimas, reagavimas į išorinius dirgiklius ir panašiai. Evoliucija vyko dėl nuolatinio prisitaikymo prie kintančios aplinkos. Žmonės, būdami gyvojo pasaulio dalis, irgi nuolatos prisitaiko. Slenkstis ir prisitaikymas yra tarpusavyje susiję. Jei prisitaikote, jūsų slenkstis keičiasi. Galite pakęsti daugiau to, prie ko jau esate prisitaikę. Mes prisitaikėme prie šiuolaikinės gyvensenos. Dabar, užuot kaip įprastai miegoję aštuonias valandas, vidutiniškai miegame šešias. Gyvename ilgiau. Pripratome prie konservuotų produktų, kuriuose esama mažiausiai dešimt potencialiai žalingų cheminių medžiagų.

Jei žmogus, pripratęs gyventi prie jūros, būtų apgyvendintas 4000 m aukštyje, kur deguonies mažai, jo organizmas būtų priverstas prisitaikyti prie išretėjusio oro, kitaip neišgyventų. Jį vargintų visi kalnų ligos simptomai – jam skaudėtų galvą, pykintų, jis nereguliariai kvėpuotų, nesiorientuotų ir t.t. Tačiau laikui bėgant organizmo išteklių mechanizmas paspartintų prisitaikymo procesą. Per keletą dienų kaulų čiulpai pagamintų daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, sustiprėtų troškulio ir alkio jausmas, o kvėpavimas taptų gilesnis. Visus šiuos pokyčius paskatintų adaptogeninės jėgos – organizmo sanogeninių galių dalis.

Tokių dalykų mums nutinka kiekvieną dieną ir taip įvairiai, kad nė nesuvokiame. Prisitaikome prie ilgesnio saulėto laikotarpio – mūsų oda patamsėja. Išvažiuojame darbo reikalais į komandiruotę ir prisitaikome prie viešbučio gyvenimo. Apskrendame pusę pasaulio ir po dienos ar dviejų prisitaikome prie kito laiko. Mūsų partneris sunegaluoja, ir mes akimirksniu prisitaikome prie naujo buities režimo. Mūsų fiziologija prisitaiko prie aplinkos pokyčių. Užterštumas didėja, bet dauguma mūsų prie to prisitaiko ir nesuserga. Mūsų daržovėse ir vaisiuose yra pesticidų. Jei jų kiekis neviršija mūsų tolerancijos slenksčio, iš pradžių pasireiškia tokie simptomai kaip nuovargis ar pykinimas, bet ir prie to prisitaikome. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad Jungtinėje Karalystėje mažėja astma sergančių vaikų. Greičiausiai iš dalies dėl prisitaikymo prie taršos alergenų.

Prisitaikymas mūsų viduje vyksta visą laiką. Prisiminkime homeostazę, kūno konstantų pusiausvyrą. Rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH vertė) kraujyje išlieka pastovi, net jei išgersime litrą citrusinių vaisių sulčių (rūgštys) arba taurelę Angosturos karčiosios trauktinės (šarmas). Jei kraujas dėl ko nors tampa labiau šarminis, organizmas sulaiko anglies dioksidą ir paverčia anglies rūgštimi, kuri neutralizuoja šarmus. Optimalus kraujo ląstelių kiekis palaikomas nepriklausomai nuo išorinės įtakos, net žaizdos ar kraujo praradimo. Kūno temperatūra yra pastovi nepriklausomai nuo oro temperatūros.

Prisitaikymas – tai įstabus pusiausvyros palaikymas vykstant nepaprastiems vidinės ir išorinės aplinkos pokyčiams, kuriuos sukelia suvalgytas maistas, išgerti skysčiai ir bet kokia energinga fizinė veikla. Joks inžinierius negalėtų suprojektuoti tokio tobulo mechanizmo, tai nuostabiausias dalykas, kurį paveldėjome iš gamtos.

Mosarafas Ali

Apie autorių ir knygą

Dr. Mosarafas Ali gimė Indijoje, mokėsi Delio medicinos universitete, studijas tęsė Maskvoje. Grįžęs į Indiją studijavo ajurvedos, junanio mediciną, jogą ir marmos terapiją. 1998 m. Londone atidarė pirmąjį Europoje Integruotos medicinos centrą ir savo praktiką grindžia ne tik oficialiosios, arba Vakarų, medicinos žiniomis, bet ir daugybės skirtingų Rytų kultūrų tradicijomis ir tūkstantmete patirtimi. A.Mosarafas parašė aštuonias knygas apie sveikatos priežiūrą. Šeimos gydytoju jį pasirinko žymūs žmonės – Jo Karališkoji Aukštybė Velso princas, aktoriais Sylvesteris Stalone, Morganas Freemanas, kompozitorius lordas Andrew Lloydas Weberis, modelis Kate Moss.

Vairuotojo sveikatos būklė ir nuotaika turi įtakos jo elgesiui kelyje, o kartu ir kitiems eismo dalyviams. Vienas iš svarbiausių būdų palaikyti gerą savijautą – užimti tinkamą sėdėjimo poziciją, leidžiančią patogiai jaustis vairuojant ilgesnį laiką.

Norėdami keliauti saugiai, vairuotojai turėtų nuolatos stebėti savo sveikatos būklę, o ypač daug dėmesio skirti akims. Pasak oftalmologų, net niekad regos sutrikimų neturėję vairuotojai turėtų retkarčiais apsilankyti pas akių gydytoją, nes simptomai gali atsirasti ir išplisti netikėtai. Dar dažnesnes patikras reikėtų atlikti vyresniems nei 40 metų vairuotojams, nes ši amžiaus grupė turi didesnę regos sutrikimų riziką.

Vairuotojai turėtų kasdien skirti daug dėmesio savijautai. Saugiai vairuoja tas, kuris yra pailsėjęs ir atsipalaidavęs. „Niekada neturėtumėte pro pirštus žiūrėti į nuovargį ar emocijų protrūkius, nes tai gali nukreipti dėmesį. Nors daugeliui žmonių automobilio vairavimas yra kasdieninė rutina, jis reikalauja tinkamos savijautos,” – sako „Renault” vairavimo mokyklos direktorius.

Gera fizinė būklė ir taisyklinga sėdėjimo padėtis yra svarbūs saugų vairavimą užtikrinantys faktoriai. Šie veiksniai tampa ypač reikšmingi, kai važiuojama ilgą laiką. Gerai besijaučiantys žmonės lengviau susikaupia, yra atsparesni nuovargiui ir greičiau po jo atsigauna. Sugebantys išlaikyti taisyklingą sėdėseną kur kas rečiau skundžiasi diskomfortu po ilgo sėdėjimo vienoje pozoje. „Gebėjimas rasti tinkamiausią poziciją prie vairo sumažina nugaros skausmų riziką. O skausmas gali trukdyti vairavimui, nes norint jo išvengti tenka keisti sėdėjimo padėtį,” – teigia „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai.

Prieš išvažiuojant į gatvę reikia nustatyti tinkamą atstumą nuo sėdynės iki vairo bei kitus nustatymus, kurie užtikrintų komfortišką važiavimą ir deramą saugumo lygį nelaimingo atsitikimo atveju. Sėdynė neturėtų būti per arti vairo – atstumas tarp jo ir vairuotojo krūtinės turėtų būti bent 25 centimetrai, kad užtektų vietos išsiskleisti saugos oro pagalvei. Sėdynė taip pat negali būti per toli nuo pedalų, nes tai gali lemti viršutinės nugaros dalies arba kaklo traumas. Siekdami apsaugoti stuburą visada reikia pasitikrinti galvos atlošo aukštį – pakaušis turėtų būti ties atlošo viduriu.

Jei per ilgas keliones nuolatos patiriate nugaros skausmus, derėtų planuoti ilgesnius sustojimus. „Prisiminkite – kai vairuojate, kas 2 valandas turite daryti 15 minučių trukmės pertraukas. Jų metu svarbiausia išlipti iš automobilio, įkvėpti gryno oro ir šiek tiek prasimankštinti. Mankšta yra ypač svarbi, kai sėdėdami prie vairo jaučiate diskomfortą,” – aiškina „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai. Visada reikia turėti galvoje, kad ilgas vairavimas silpnina stuburą ir padaro jį labiau pažeidžiamą.

Taisyklinga padėtis prie vairo:

Šlaunys turėtų kuo labiau atsiremti į sėdynę.

Patikrinkite, ar tinkamas atstumas tarp Jūsų ir vairo, vienu metu atrėmę nugarą į sėdynę ir uždėję riešą ant viršutinės vairo dalies.

Laikykite kairę ranką ties 9 valanda, o dešinę ties 3-ąją.

Sėdynė neturėtų būti per toli nuo pedalų, nes tai gali lemti viršutinės nugaros dalies arba kaklo traumas.

Nugarą stenkitės išlaikyti tiesiai, kad sumažintumėte nugaros ir kojų skausmų riziką.

"Veido" archyvas

Pasaulinės krizės metu mažiausiai nukentėjo trys šakos: maisto pramonė, farmacijos pramonė ir medicina. Žmonės valgė ir valgys, sirgo ir sirgs. Taip šį reiškinį paaiškino analitikai. Tačiau bėkite kuo toliau nuo tų, kurie sako (ar leidžia suprasti), kad nuo vaistų būsite priklausomas visą gyvenimą. Ir nuo tų, kurie jus maitina organizmo netoleruojamais ir dargi priklausomybę sukeliančiais produktais.

“Liga – tai nusikaltimas. Nebūkime nusikaltėliai”, – populiariausių knygų apie sveiką gyvenseną autorius Polis Bregas šią frazę pasiskolino iš kito sveikatos propaguotojo ir žurnalų apie fizinę kultūrą autoriaus – misterio Makfedeno.

“Fizinis silpnumas, išglebimas ir liguistumas man visada atrodė įžeidimas tokiam puikiam instrumentui kaip žmogaus kūnas, – teigė P.Bregas, kadaise negalėjęs pasigirti puikia sveikata. – Bet nuo to laiko, kai pats pasveikau, stengiuosi, kad mano kūnas būtų tobulas ir vadinu save sveikatos milijonieriumi”.

Beveik šimtą metų sveikai nugyvenęs ir vandenyne plaukiodamas banglente nuskendęs P.Bregas savo knygose prisipažino ne visada buvęs toks tobulas. “Maitinausi netinkamai. Devyniasdešimt procentų maisto buvo gaminama keptuvėje: kepti viščiukai, keptas kumpis, šoninė, keptos bulvės. Valgiau tirštus grietininius padažus, kremą, biskvitus ir labai daug pyragėlių, pyragaičių, uogienių. Ir visą tą laiką kamavausi nuo intoksikacijos (organizmo apnuodijimo – aut.), to nė nežinodamas. Mano būsena buvo toli gražu nuo tos stiprios sveikatos, kurią paveldėjau iš protėvių.

Miegodavau po dešimt valandų per dieną ir nubusdavau ne žvalus, o suglebęs ir mieguistas… Dauguma žmonių ne gyvena, o tik egzistuoja. Jie pilni toksinių medžiagų ir dėl to jų gyvenimas tampa kančia”. Pasak knygų autoriaus, retas rytais atsikelia žvalus ir nekantraujantis pradėti nuostabius nuotykius, vadinamus gyvenimu. “Puikiai suprantu, kodėl daugybė žmonių vartoja stimuliatorius kaip tabakas, alkoholis, kava, kola. Jie bando grumtis su savęs nuodijimo sukelta melancholija ir išsekimu. Ir mano kraujas buvo užnuodytas, gyvenimo upė buvo užteršta nuo pačių ištakų.

Nors niekas sąmoningai nesiryžta užnuodyti švarų upelį, mes nuolat nuodijame pačią brangiausią savo gyvybės dalį – kraują”, – tvirtino autorius.

Ir neklydo. Šiandien P.Brego žodžius patvirtina vis daugiau mokslininkų, egzistuoja maisto netoleravimo testai, konkrečiai parodantys, kurių produktų ar maisto produktų priedų netoleruoja konkretaus žmogaus organizmas. O maisto netoleravimas sukelia ne tik apatiją, depresiją, mieguistumą, bet ir kur kas sunkesnes ligas. Deja, didelė maisto pramonės dalis dirba taip, kad įsuktų į besaikio vartojimo ratą. Maistas pagardinamas alkį sukeliančiais priedais.

Gėrimai papildomi medžiagomis, sukeliančiomis troškulį, išvarančiomis iš organizmo skysčius. Mažas vaikas, kol jo organizmas neužterštas, dar geba vadovautis instinktais ir stumti nuo savęs galintį pakenkti maistą. Laukinis padaras taip pat susiras, kas teiks energijos, o ne nuodys organizmą. O žmogus tarsi nematoma bambagysle pririšamas prie tuščias kalorijas teikiančių, menkaverčių produktų ar gėrimų. O vėliau stebisi, kodėl vis serga ir neturi jėgų. Ir skuba į artimiausią vaistinę…

Ar kalti ligoniai?

Tačiau ne tik ligoniai kalti, kad odai gydyti vartoja daug tepalų, peršalimo ligoms – antibiotikų, geliančius sąnarius ar stuburą “gelbsti” daug šalutinio poveikio turinčiais skausmą malšinamaisiais, nuo vidurių pūtimo vartoja plačiai išreklamuotus jogurtus ar tabletes, o antsvorio atsikratyti mėgina puldami į kraštutinumus: vieni pusbadžiauja, kiti suserga bulimija, treti ieško stebuklingų “visiems tinkančių” dietų. Teko kalbėtis su dviem medikėmis, kurios tvirtino, kad prasidėjus peršalimo ligų sezonui nieko nelaukdamos profilaktiškai vartoja antibiotikus – kad neužsikrėstų. Taip jos elgiasi ir pajutusios pirmuosius peršalimo simptomus. O lengvai sunegalavus širdžiai, geria stiprius vaistus, apsidrausdamos, kad “kas nors nenutiktų”, mat “darbas labai įtemptas”. Nors pripažino žinančios, kad imunitetą gali sustiprinti natūraliomis priemonėmis, o širdies ir kraujagyslių ligas gali suvaldyti atsikračiusios antsvorio, natūraliai sureguliavusios kraujospūdį ir specialia dieta sumažinti blogojo cholesterolio.

Tad medikai sveikos gyvensenos populiarinimui neturi laiko, valstybės mastu beveik nieko nedaroma, vaistų gamintojai trina rankas, o žmonės… serga.

Tačiau yra daug natūralių priemonių grąžinti organizmo gyvybines jėgas be vaistų, atsikratyti odos problemų, sudoroti antsvorį, išsigelbėti nuo vidurių pūtimo, kvėpavimo sistemos ligų, nuolatinio nuovargio, depresijos, per didelio cholesterolio kiekio, sustiprinti imunitetą. Šias priemones siūlo Natūralios medicinos centras “Gera sveikata”, kurio specialistai pasiryžę padėti pakeisti gyvenimą, išmokyti gyventi sveikai, atsikratyti daugelio ligų be cheminių vaistų.

Nutukimas, maisto netoleravimas

Organizmas visomis išgalėmis stengiasi šalinti toksinus per odą, inkstų pagalba su šlapimu, visu pajėgumu kraują filtruoja kepenys. Toksinai “laidojami”, tai yra nusodinami riebaliniame audinyje, kol šiuolaikinio žmogaus organizmas taip užteršiamas, kad anksčiau ar vėliau toksinų laidojimo procesas perkeliamas į gyvybiškai svarbius organus.

Kemšasi kraujagyslės (aterosklerozė), ima skaudėti sąnarius ir stuburą dėl juose nusėdančių druskų, vargina nosies užgulimas, sloga, mat organizmui nebepajėgiant šalinti toksinų, tirštėja gleivės. Galimas limfos sąstovis. O limfa – pagrindinis imuniteto ramstis. Taigi apie kokią sveikatą ir jėgas galima kalbėti, kai imuninė sistema ne tik turi nuolat kautis su ligų sukėlėjais, bet ir su maistu patenkančiais toksinais.

Užsienio specialistai pataria

Optimalios mitybos teorijos tėvu laikomas garsus britų dietologas Patrickas Holfordas knygoje “Optimalios mitybos biblija” labai įtikinamai paaiškino maisto netoleravimo testų naudą. “Tiriant alergiškus maistui žmones buvo padarytas įdomus atradimas: jie dažnai tampa priklausomi nuo juos alergizuojančio produkto ir dėl to prisivalgo maisto, kuris labiausiai jiems kenkia. Pirminiai tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktai, dažniausiai pienas ir kviečiai, gali sukelti trumpalaikių malonių pojūčių, net jeigu šiuos produktus vartojant atsiranda sveikatos problemų. Panašiai ir dėl daugelio kitų produktų. Labai dažnas maisto produktas, “be kurio negalėtumėte gyventi”, yra būtent tas, kuris jums netinka”.

Anot P.Holfordo, yra keletas priežasčių, dėl kurių žmogus tampa alergiškas maistui: virškinimo fermentų trūkumas, dažnas produktų, kurie turi dirginančių chemikalų, vartojimas, imuninės sistemos perdėtas jautrumas, žarnyno organizmų disbalansas ir daugybė kitų priežasčių. “Laimė, kad yra maisto netoleravimo testai, nustatantys IgG tipo antikūnus tam tikriems maisto produktams ir jų priedams”, – teigia P.Holfordas. Maisto netoleravimas yra labai panaši į alergiją maistui problema, tik pasireiškia ne iš karto, o po kelių parų, suvalgius netinkamo maisto produkto. Todėl sunku patiems nustatyti, kokie produktai jums netinka. O “ImuPro” maisto netoleravimo testas ir yra paremtas IgG tipo antikūnų tyrimais.

Tyrimas tamsaus lauko mikroskopu

Kokios būklės jūsų imunitetas, kraujas, ar jūsų slapčia nepuola kenksmingos bakterijos ar grybeliai, kokia eritrocitų ir kitų kraujo sudėtinių dalių būklė? Tai ir daugiau galite sužinoti atlikę kraujo tyrimą tamsaus lauko mikroskopu.

Fazinė kontrastinė arba tamsaus lauko mikroskopija – geriausias būdas tirti gyvą kraujo lašą. Tam tikras su imunine sistema susijusias kraujo daleles pavertus matomomis galima prognozuoti ligų vystymąsi. Stebint gyvą kraujo lašą nustatoma eritrocitų forma. Specialistai pastebi patologinius pokyčius kraujyje, atveriančius kelią ligoms. Galima pamatyti riebalinių plokštelių, šlapimo rūgšties kristalų, gliukozės kristalų, įvairios formos bakterijų. Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes. Esant vitaminų, mineralų, mikroelementų trūkumui, ekrane matomi skirtingų dydžių, formos eritrocitai.

Sulipę eritrocitai nekokybiškai atlieka savo funkcijas, dėl to susilpnėja žmogaus imunitetas, vargina nemiga, atsiranda nuovargis, silpnumas ir daugelis kitų sutrikimų.

Ar gresia širdies ir kraujagyslių liga?

Turbūt visi girdėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos – žudikės numeris vienas. Tarp jų pirmauja kraujagyslių aterosklerozė. Ar galėsite ramiai gyventi nežinodami, ar jums gresia pavojus susirgti šia liga, kiek ir kokio cholesterolio cirkuliuoja jūsų kraujyje? Cholesterolis labai pavojingas daugeliui žmonių, nes jis gali būti širdies infarkto, insulto, o netiesiogiai – ir širdies ritmo sutrikimų priežastis. Cholesterolis dar skirstomas į “gerąjį”, tai yra nesukeliantį kraujagyslių ligų, ir “blogąjį”.

Tačiau naujausi tyrimai ir tyrinėjimai rodo, kad didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis gali būti visai nepavojingas, o normalus šio cholesterolio kiekis – rizikingas.

"Veido" archyvas

Jeigu vis pasižadate “nuo pirmadienio”, “vasaros” ar “Naujųjų metų” būtinai sportuoti ir pažado vis netesite, išeikite bent pasivaikščioti.

Profilaktikos priemonė nuo šimto ligų

Judėjimo svarbos savijautai nenuneigsi. Medikai štai teigia, kad rizika mirti nuo onkologinių ar širdies ir kraujagyslių ligų mažai judantiems žmonėms vos ne du kartus didesnė nei reguliariai išsijudinantiesiems. Nutukimas ir antsvoris, sukeliantys aibę ligų ir negalių taip pat yra nepakankamo judėjimo išdava. Diduma sergančiųjų depresija neretai irgi siejama su fizinio krūvio stygiumi.

Reguliariai sportuoti daugeliui sunku prisiversti, dažnai teisinamasi laiko stygiumi, net sporto klubų brangumu. Tačiau yra puikus, paprastas ir nieko nekainuojantis būdas išsijudinti – eiti pasivaikščioti. Medikų teigimu, jei įprastume kasdien bent po pusvalandį pavaikščioti gryname ore, beveik perpus sumažėtų rizika susirgti įvairiomis ligomis, pirmiausia širdies ir kraujagyslių, sąnarių, nervų sistemos, išvengtume antsvorio. Reguliariai vaikščiojant normalus tampa kraujospūdis, gerėja sąnarių darbas, paspartėja medžiagų apykaita, nuodingų medžiagų šalinimas iš organizmo, stiprėja imuninė sistema, didėja atsparumas infekcinėms ligoms. Ne gana to, toks malonumą teikiantis judėjimo būdas reguliuoja hormonų pusiausvyrą, mažina menstruacijų skausmus, švelnina nemalonius klimakterinius reiškinius, gali būti ir vėžio profilaktikos priemonė. Vaikščioti primygtinai rekomenduojama vyresniems, seniai sportavusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie aktyviai sportuoti negali dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Šalin niūrias mintis

Teigiama, kad vaikščiojimas gali būti puiki priemonė nuo depresijos. Jau po dviejų savaičių galima pastebėti savijautos pokyčių: pagerėja nuotaika, padaugėja jėgų, atsiranda daugiau energijos. Tačiau tokio poveikio galima tikėtis tik einant pasivaikščioti reguliariai. Kad būtų naudinga sveikatai, reikėtų tai daryti bent tris kartus per savaitę po 40–45 min. Iš pradžių reikia eiti tiek, kad būtų ne per sunku, pavyzdžiui, pradėti nuo 10 min., paskui – pamažu trukmę ilginti. Vėliau reikėtų pereiti prie pasivaikščiojimo kasdien.

Pasak įvairių atliktų tyrimų autorių, pabuvus gamtoje gerėja nuotaika, sumažėja baimės nuojauta ir įtampa, išsisklaido niūrios mintys. Deguonies antplūdis didina dvasinį, psichinį ir fizinį pajėgumą, skatina norą džiaugtis gyvenimu.

Šis judėjimo būdas nuotaiką itin pakelia tiems, kurie kovoja su antsvoriu. Per valandą sparčiai vaikštant sudeginama 300–400 kcal. Ištvermės daugiau reikalaujantis skubrus ėjimas skatina riebalų deginimą, spartina medžiagų apykaitą ir nuodingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Tai ideali priemonė norinčioms greičiau atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Kad viskas eitų kaip sviestu patepta

• Tinkamos avalynės svarba. Išėjus pasivaikščioti nuotaikos neturėtų gadinti ankšti, pėdas trinantys batai. Aukštakulniai – irgi ne geriausia išeitis. Plati žemakulnė kojai laisvai leidžianti jaustis avalynė leis patirti tikrąjį vaikščiojimo malonumą.

• Parkas geriau nei centrinė gatvė. Sutikite, vaikščioti po parduotuves ir miško keliukais – tikrai ne tas pats. Norint įkvėpti daugiau gryno oro ir atsipalaiduoti, geriau rinktis gamtos aplinką.

• Kad būtų linksmiau. Vaikštynėms galima pasikviesti draugę – laikas prabėgs akimoju, o moteriški pokalbiai – puikus iškrovos būdas. Jei ketinate vaikščioti viena, pasiimkite ausinuką, nors refleksoterapeutai teigia, kad gamtos garsai atsipalaiduoti padeda geriausiai.

• Skaičiuoti žingsnius. Pusiau juokais, pusiau rimtai nerimastingiems pacientams, kineziterapeutai siūlo vaikščiojant skaičiuoti žingsnius. Tai padeda atitraukti dėmesį nuo liūdnų minčių ir susitelkti tik į ėjimą. Mokantis medituoti taikoma panaši technika – susitelkti tik į kvėpavimą ir skaičiuoti įkvėpimus ir iškvėpimus. Teigiama, kad per dieną pakanka žengti 2000 žingsnių – ir galėsite džiaugtis rezultatais ir aplinkinių komplimentais.

Vaikščiojimo būdai

• Pasivaikščiojimas. Nors tiksliai apibrėžti neįmanoma, pasivaikščiojimu laikomas toks ėjimas, kai maždaug per 15–25 min. nesustojus nueinama maždaug kilometrą. Po tyrimų paaiškėjo, kad toks neskubrus vaikščiojimas gryname ore turintiems aukštą kraujo spaudimą gali padėti kaip jį mažinančių vaistų tabletė. O juk daugelis medikamentų turi šalutinį poveikį. Pasirinkus vaikščiojimą, tereikės tinkamos aprangos ir avalynės. Beje, sveikatai padedančio vaikščiojimo neatstos skubus ėjimas į darbą ar su pirkiniais namo iš parduotuvės. Tai turi būti sąmoninga treniruotė patogiai apsirengus ir apsiavus, nusiteikus semtis sveikatos ir geros nuotaikos. Pasivaikščiojimams, kaip minėta, reikėtų rinktis atokesnes nuo judrių gatvių vietas, kad užteršto oro būtų kuo mažiau. Miestietėms labiausiai tinka parkai, miškeliai, vadinamosios žaliosios zonos.

• Spartus ėjimas. Tai jau sporto rūšis ir jos poveikis organizmui didesnis. Greito ėjimo tempas turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pasivaikščiojimo. Jis įdarbina gerokai daugiau kūno raumenų grupių, sudegina kur kas daugiau kalorijų, be to, labiau prakaituojama. Spartesniam vaikščiojimui derėtų rinktis sportiškesnę aprangą ir avalynę. Kaip žengia greitojo ėjimo ėjikai? Koją reikėtų statyti nuo kulno, kelio sąnarį ištiesti. Rankas sulenkti stačiu kampu ir stipriai ritmingai judinti iš peties. Žingsniuoti sparčiau nei įprastai. Greitai einant kūnas aktyviau priešinasi traukos jėgai, greitėja kraujotaka, kvėpavimas. Be to, reikia nemažai pastangų nepradėti bėgti. Pasak kardiologų, 30 min. greito ėjimo  kiekvieną dieną sumažina riziką susirgti širdies ligomis apie 18 proc., o riziką patirti širdies smūgį – apie 11 proc.

• Šiaurinis vaikščiojimas. Lietuvoje prieš keletą metų išpopuliarėjo dar vienas vaikštynių būdas – vadinamasis šiaurinis vaikščiojimas (angl. Nordic walking). Tai skubrus ėjimas, pasiremiant specialiomis lazdomis. Jis atsirado Suomijoje, kaip slidininkų vasaros treniruočių metodas. Pradėjus masiškai gaminti tam skirtas lazdas, netruko išpopuliarėti ir tarp aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių. Lietuvoje šiaurinį vaikščiojimą iš pradžių imta taikyti sanatorijose, pirmiausia – Druskininkuose (kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai). Dabar su lazdomis vaikštančių žmonių galima pamatyti dažno miesto ar miestelio parkuose. Vaikštant su lazdomis, aktyviau dirba ir viršutinė, ir apatinė kūno dalys, į darbą įtraukiama 90 proc. pilvo, nugaros, rankų, pečių, krūtinės ir kojų raumenų. Šiaurinis vaikščiojimas pagerina širdies ir kraujagyslių darbą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną. Taip einant sudeginama apie 400 kcal. per val., o per tą patį laiką vaikščiojant be lazdų – apie 280 kcal. Teigiama, kad šis sportas didina energiją ir pagerina nuotaiką. Maždaug po 30 min. šiaurinio vaikščiojimo treniruotės organizmas išskiria laimės hormonus – serotoniną ir endorfiną. Šios medžiagos veikia atpalaiduojamai, o išsiskyręs dopaminas žadina fantaziją ir kūrybiškumą.

• Pabėgėti ristele. Norint sudeginti dar daugiau kalorijų, labiau išjudinti kraujo apytaką, suintensyvinti kvėpavimą ir daugelį kitų organizmo funkcijų, išėjus pasivaikščioti galima ruoželį ir pabėgėti. Tegu tai truks vos 4–7 min., nauda organizmui – neabejotina. Bėgimas ristele gerina visų vidaus organų darbą, kvėpavimą, spartina medžiagų apykaitą, padeda atsipalaiduoti ir dar sparčiau degina kalorijas. Lengvai pabėgėti (neuždūstant) tinka daugeliui. Įdarbinamos beveik visos raumenų grupės, ypač kojų, sėdmenų, pečių. Na, o bėgti minkšta danga (žole, miško keliuku) net gerokai sveikiau nei asfaltu, šaligatvio plytelėmis – sušvelnėja smūgio atatranka į stuburą. Derinti lengvą pasivaikščiojimą, skubrų ėjimą ir bėgimą ristele – puiki ir daugeliui tinkama sporto alternatyva.

Reguliaraus judėjimo nauda

• Gerėja savijauta. Reguliariai išsijudinant smegenys išskiria daugiau endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų, todėl fiziškai aktyvūs žmonės visada būna geresnės nuotaikos nei nejudrūs jų bendraamžiai. Intensyviai judant padažnėja kvėpavimas, todėl organizmo audiniai ir organai gauna  daugiau deguonies – užplūsta energija. Judant gerėja širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų sistemų darbas. Be to, judėti – iki šiol nepralenktas psichologinio atsipalaidavimo būdas.

• Kūnas ilgiau išlieka gyvybingas. Būkite visiškai tuo tikros. Treneriai sako, kad nenaudojamas pjūklas greičiau surūdija, o nedirbdami raumenys “suvalgo patys save”. Kalbant ne taip vaizdingai, galima teigti, kad mažai judant raumenų ląstelių (miocitų) ima mažėti, todėl raumenys tolydžio silpnėja. Tai reiškia, kad prastėja laikysena, glemba kūnas, silpsta fizinė jėga.

• Mažėja kūno svoris. Reguliariai išsijudinant normalėja gaunamos su maistu ir išeikvojamos energijos kiekis. Todėl KMI (kūno masės indeksas) ima artėti prie atitinkančio normą ribas. Nereikės jokių dietų – jeigu reguliariai išeisite pasivaikščioti bent metus, jūsų KMI atitiks visas normas.

"Veido" archyvas

Nesvarbu, ar jums trisdešimt, ar penkiasdešimt – jei daug dirbate, kartu turite efektyviai atsipalaiduoti ir rūpintis sveikata. Nes jei nebus kūno ir sielos pusiausvyros – gyvenimas taps sunkus. O kas svarbiausia norint tai išlaikyti?

20 metų

• Energingas startas. Oda elastinga ir glotni, kaulai tvirti, o raumenys greit reaguoja į tikslingus pratimus. Be to, medžiagų apykaita vyksta visu greičiu – kaip ir lytinių hormonų gamyba. Štai iš kur tas noras šėlti ir patirti avantiūrų.

• Kaip pasisemti energijos. Kadangi organizmas dabar pats darbingiausias, geriausiai balansą atkuria sportas. Nesvarbu – treniruoklių salė ar komandinis sportas. Svarbu, kad būtų smagu – tada tikrai sportuosite ir toliau.

• Kaip atgauti ramybę. Padės pratimas, “išlaisvinantis” plaučius – kad atsirastų daugiau vietos šviežiam orui. Sulenktas per alkūnes rankas pakelkite virš galvos. Įkvėpdama viršutine kūno dalimi pasisukite į vieną pusę, iškvėpdama grįžkite į pradinę padėtį. Paskui tą patį padarykite į kitą pusę. Kartokite 20 kartų.  Tai išlygina širdies ritmą ir suteikia laisvės pojūtį.

• Receptas nuo streso. Tikslingai smaližiaukite: senkant energijai ieškokite saujelės riešutų ar kelių džiovintų abrikosų. Tai tikras maistas nervams.

30 metų

• Miegokite visada pakankamai. Kasdieniniai darbai jus visiškai įtraukia. Jums smagu būti aktyviai. Estrogenų koncentracija dabar optimali. Dėl to prasiplečia kraujagyslės, jos išlieka elastingos, estrogenai reguliuoja odos drėkinimą ir nuotaiką. Tačiau kartais šito būna netgi per daug…

• Kaip pasisemti energijos. Pakankamai miegokite – juk naktį atsinaujina visas organizmas. Normali miego trukmė – šešios–aštuonios valandos. Palaikykite medžiagų apykaitos aktyvumą ištvermės sportu – bėkite ristele, eikite, važinėkite dviračiu, plaukiokite. Pusvalandis tokios veiklos kasdien labai efektyviai ardo streso hormoną kortizolį.

• Kaip atgauti ramybę. Tegu švelnios glamonės, prisiglaudimas tampa jūsų ritualu baigus darbą. Prisilietimai atpalaiduoja. Nėra kada užsukti pas masažuotoją? Atsistokite nugara į sieną, nugara prispauskite teniso kamuoliuką. Šiek tiek pritūpkite, vėl iš lėto atsistokite. Kamuoliukas kils ir leisis nugara kaip magiška ranka, paliesdamas visas atsipalaidavimo zonas.

• Receptas nuo streso. Kasdien išgerkite po stiklinę spanguolių sulčių, o retsykiais (!) pakeiskite jas taure raudonojo vyno. Ir viename, ir kitame gėrime yra resveratrolio, abu saugo širdį.

40 metų

• Hormonų gamyba pamažu lėtėja. Dėl to mažėja raumenų, didėja riebalų dalis, o raukšlelės tampa vis ryškesnės. Kartais esate sudirgusi be jokios priežasties. Reikia imtis priemonių!

• Kaip pasisemti energijos. Užsiimkite joga. Tai puikiai atkuria pusiausvyrą, kai visko prisikaupia per daug. Pagal kvėpavimo ritmą atliekami pratimai – tikras balzamas sielai. Ne tik kūnas tampa lankstesnis, bet ir jaučiatės kur kas ramesnė ir “sustyguota”.

• Kaip nusiraminti. Atraskite savo dienos tempą. Pagalvokite, kas jums išties svarbu. Nusipirkite gražią užrašų knygelę, surašykite į ją savo tikslus. Suplanuokite dieną, kad nesiblaškytumėte ir nešvaistytumėte energijos. Žinojimas to, kas laukia, sumažina įtampą, o ir galva tampa “švaresnė”.

• Receptas nuo streso. Sužadinkite plaštakose esančias refleksines zonas. Tai atmezga streso “mazgus”, ir kūne vėl laisvai gali tekėti energija. Tam užtenka paprasto medinio pieštuko – 20 kartų paritinėkite jį tarp delnų ir pasijusite geriau. Efektyvus ir vadinamasis kvapų dopingas. Jau ne tik specialistai žino, kad tinkamas kvapas veikia mūsų nuotaiką. Patalpose, kuriose dirbate, paskleiskite tikrų jazminų, vanilės ar bergamotės kvapo. Tai nuramina nervus, nors aplink jus verda tikra karštligiška košė…

50 metų

• Prasidėjus hormoniniams pokyčiams ima mušti karštis. Tada kūno temperatūra kartais pakyla net 5 laipsniais. Oda sausėja, raukšlelės gilėja. Dėl estrogenų trūkumo kenčia ir kaulai – gali atsirasti osteoporozė. Jei nenorite priaugti svorio, reikia valgyti trečdaliu mažiau nei būdama dvidešimtmetė. Rinkitės maistą, kuriame daug kalcio. Niekada neatsisakykite daržovių su natūraliu alyvuogių ar sėmenų aliejumi. Tikrai nelengva tokiomis sąlygomis išlaikyti kūno ir dvasios pusiausvyrą.

• Nepamirškite meilės! Pasimylėjus hormonų lygis dar porą dienų išlieka 50 proc. didesnis. Tai ne tik pakelia nuotaiką, bet ir išsklaido įtampą.

• Rūpinkitės savo svoriu. Mat lieknam žmogui tenka mažesnis fizinis krūvis – jam daug lengviau judėti, taigi lieka daugiau energijos kitiems dalykams. Bent jau dabar imkite kilnoti nesunkius svarmenis, o pakaitomis paėjėkite greitu tempu – tai stiprina raumenis ir yra nebloga nuotaikų svyravimų profilaktika.

• Kaip nusiraminti. Atraskite kūrybinę gyslelę – spręskite galvosūkius, mokykitės kalbų, skaitykite, megzkite. Arba kasdien 5 minutes darykite kaire ranka tai, ką šiaip darote dešine. Tai stiprina sąsajas tarp abiejų smegenų pusrutulių ir padeda išlikti jaunai.

• Receptas nuo streso. Geriausiai atsparumą stiprina alyvų aliejuje esančios medžiagos. Nepamirškite įtraukti jo į savo valgiaraštį ir pirkinių sąrašą. Jame esantis vitaminas E saugo ląsteles, o nesočiosios riebiosios rūgštys irgi naudingos sveikatai.

"Veido" archyvas

Ar jūs dažnai juokiatės? Kada pastarąjį kartą skaniai kvatojotės? Ar sugebate juoktis, kai visai nejuokinga? Ar žinote, kad pakankama priežastis juoktis yra ta, jog norite juoktis!

Teigiamą juoko įtaką virškinimui, kraujotakai ir imuninei sistemai nenuginčijamai patvirtina ir mokslas. Juokas padeda malšinti skausmą, mažina stresą, padeda įveikti depresiją, juokiantis pagilėja kvėpavimas, sąveikauja įvairios smegenų sritys ir išskiriami laimės hormonai.

Nors ir žinodami, kad juokas mus labai gerai veikia, dauguma žmonių tiesiog neranda iš ko juoktis. Tuo viskas ir pasibaigia.

Patikimiausias tiltas tarp žmonių

Didina gebėjimą neįsitempti, nesusikaustyti patekus į netikėtą situaciją; Veikia tarsi savotiškas socialinis tepalas – išsklaido nepažįstamų žmonių baimę; Nuteikia užmegzti kontaktą; sukelia simpatiją, žmogus tampa patrauklus; Padeda pažvelgti į problemą iš šalies, todėl lengviau įžvelgti sprendimą.

Taigi juokas ypač tinka sunkiose situacijose (šeimos krizė, skyrybos ir pan.) atsidūrusiems žmonėms.

• Juokiantis organizmas išskiria į opiatus panašias medžiagas, kurios malšina skausmą ir stimuliuoja.

• Juokas didina imuninės sistemos komponentų (gama interferono, antikūnų) gamybą, šios medžiagos kovoja su ligų sukėlėjais.

• Padidėja baltųjų kraujo kūnelių (granulocitų ir leukocitų) kiekis.

• Juokiantis dvigubai sumažėja imuniteto blokatoriaus kortizolio, kurio nuolat patiriant stresą organizme yra per daug, kiekis.

• Juokdamiesi silpniau jaučiame skausmą.

• Juokiantis treniruojama 80 raumenų.

• Intensyviai juda ir masažuojama diafragma bei saulės rezginys.

• Pagilėja kvėpavimas.

• Kraujas intensyviai prisotinamas deguonies, neutralizuojami laisvieji radikalai.

• Išskiriama labai daug vadinamųjų laimės hormonų – juokiantis patirtas pasitenkinimas toks pat stiprus, kaip po gero sekso, pavartojus alkoholio ar kitokių kvaišalų.

• Juoko rezultatas – visas organizmas gerai aprūpinamas krauju, o tai būtina geros sveikatos sąlyga. Minutė juoko sveikatai duoda tiek, kiek 10 minučių bėgimo ristele arba 30 minučių atsipalaidavimo pratimų.

Kur ieškoti juoko kauliuko

Priminkite sau, kad kartkartėmis reikia tiesiog šiaip sau nusišypsoti. Net tada, kai to visai nesinori. Minutę sąmoningai šypsokitės. Iš pradžių tai bus tik grimasa, bet pati pastebėsite, kad labai greit imsite šypsotis iš tikrųjų. Pasak psichologų, nebloga treniruotė – išilgai dantų sukąsti pieštuką. Šypsena, kad ir dirbtinė, stimuliuoja tuos veido nervus, kurie smegenims perduoda signalą “malonu arba smagu”.

Specialiai ieškokite juokingų dalykų. Humoras toks pat įvairus, kaip ir mes, žmonės. Kiekvienam juokinga kas nors kita. Kol jūsų humoras nieko neįžeidžia, puoselėkite ir penėkite jį.

• Ieškokite smagių knygų. Per dieną perskaitykite bent vieną anekdotą. Raskite progą pasiklausyti, ką smagaus ar juokingo pasakoja kiti.

• Žiūrėkite juokingus filmus. Beje, tai daryti stenkitės sąmoningai, pavyzdžiui, atidžiai peržvelkite TV programas ar kartą per savaitę išsinuomokite “skanią” komediją.

• Kaupkite juoko atsargas. Juokingus dalykus (karikatūras, nuotraukas, posakius…) galima rinkti ir palaikyti juos “sunkiems laikams”. Iškarpas susiklijuokite į individualią juoko knygą.

• Išmokite juoktis iš savęs. Sugebant juoktis iš savęs ne tik visada bus iš ko juoktis, bet ir apskritai bus lengviau gyventi. Pirmiausia reikia tarsi žengti žingsnį į šalį nuo savęs. Pažvelkite į save geranoriško stebėtojo akimis. Toks žvilgsnis netruks atskleisti, kad daug kas, ką darome, atrodo tikrai juokingai.

Juoko joga

Juoktis specialiai? Būtinai! Deja, nemažai žmonių sąmoningai atsiriboja nuo dingsčių juoktis. Tiesiog per daug save kontroliuojame. Norint iš naujo išmokti juoktis reikia vėl atrasti savyje vidinį vaiką. O tiksliau – nuo mokėjimo atsipalaiduoti.

• Kvatojimas – universali kalba. Metodas, padedantis išmokti juoktis be priežasties, vadinamas juoko joga. Ji veikia ir nesijuokiančius iš principo, ir tuos, kurių gyvenimo situacija tikrai nepavydėtina, tarkime, sunkius ligonius.   Prieš gerą dešimtį metų indų gydytojas Madanas Kataria pradėjo  taikyti šį linksmą metodą ir per trumpą laiką juoku užkrėtė žmones visame pasaulyje. Juoko jogos poveikis įveikia visus kalbos barjerus ir socialinių sluoksnių ribas. Atrodo, kad juokas – tai archajiška universali kalba, kurios nesunkiai išmoksta kiekvienas. O grupėje tai ypač linksma. Indijoje parkuose ir aikštėse žmonės specialiai susirenka į juoko treniruotes.  Daugelyje Europos šalių juoko jogos judėjimas paskatino steigti specialius klubus. Juose nepasakojami anekdotai, nežiūrimos komedijos – žmonės susirenka pasijuokti tiesiog šiaip sau, be žodžių…

• Kaip tai veikia. Juoko joga veikia tris lygmenis – protinį, motorinį ir emocinį. Vaizduojame, kad juokiamės, kol iš tiesų suima juokas. Tai tarsi lengva fizinė treniruotė: sužadinama visa medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla bei limfos sistema, masažuojami vidaus organai. Iš dalies tai primena kalbos mokymąsi. Iš pradžių reikia kartoti ir repetuoti. Bet netrukus žmogus ima suprasti ir susišnekėti. Svarbiausia – apgalvotas ritmiškas mišinys. Labai svarbus vaidmuo tenka kvėpavimui.  Tikros juoko jogos technikos gali išmokyti tik medicininį išsilavinimą turintis specialistas. O savamoksliams pravartu įsigyti bent pusvalandžio

"Veido" archyvas

Atšalus ir prasidėjus ligų sezonui tikriausiai kiekviena ieškome būdų, kaip apsisaugoti nuo peršalimo, išvengti niūrių minčių ir visą dieną mėgautis žvalia nuotaika. Išbandykite kvėpavimo procedūras!

Deguonies gauname nepakankamai

Atrodo, kad kvėpuoti – natūralus procesas. Per minutę įkvepiame nuo 6 iki 12 kartų oro tam, kad iš jo gautumėm deguonies. Tačiau daugelis tai daro netaisyklingai – neritmiškai, paviršutiniškai, tik krūtinės ląsta. Taip išnaudojama tik dalis plaučių pajėgumo, o pasekmes netrunkame pajusti. Kojos ir pėdos nepakankamai aprūpinamos deguonimi – dėl to virpa keliai, žemė tarsi slysta iš po kojų. Bėgant metams dažnėja nugaros ir galvos skausmai, sutrinka miegas, blogėja virškinimas. O labiausiai nuo deguonies trūkumo kenčia smegenys, kurioms jis ypač reikalingas. Kai trūksta deguonies, organizmas mažiau išskiria endorfinų – laimės hormonų, tad jaučiamės pavargę ir blogai nusiteikę.

Kodėl kvėpavimas toks svarbus?

Nes taisyklingas kvėpavimas ir tinkamos kvėpavimo procedūros padeda išvengti daugelio ligų, ramina, suteikia energijos.

• Plaučiai išvalo organizmą. Kvėpavimo procedūrų metu organizmas atsikrato net apie 80 proc. toksinų, alergenų, kai kurių virusų ir bakterijų. Pagerėja ir medžiagų apykaita. Kuo daugiau įkvepiame, tuo daugiau visokių negerų dalykų ir iškvepiame.

• Energijos galima pasisemti iš oro. Giliai įkvepiant, į plaučius patenka ne tik daugiau oro, – kartu su juo organizmas įgauna energijos, todėl iškart pakyla nuotaika, pagerėja savijauta, atsiranda daugiau jėgų.

Inhaliacijos – fizinei ir dvasinei sveikatai

Inhaliacija – tai kvėpavimas garais, aerozolių pavidalo vaistais arba biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, eterinių aliejų prisotintu oru. Šios procedūros puikiai tinka imunitetui stiprinti, padeda atsipalaiduoti ir gydo įvairias kvėpavimo takų ligas.

• Saugo nuo ligų. Kad ir nejaučiate jokių ligos požymių, pakvėpuoti garais labai naudinga. Mat jie neleidžia išdžiūti kvėpavimo takų gleivinei, todėl ši tampa atsparesnė ligų sukėlėjams. Ypač kvėpavimo procedūras atlikti rekomenduojama tiems, kas dirba dulkėtoje ar didesnės cheminių medžiagų koncentracijos aplinkoje. Taip pat dirbantiesiems prie kompiuterių, nenatūraliai vėdinamuose kabinetuose.

• Atpalaiduoja. Inhaliacijos puikiai padeda, kai kankina įtampos sukelti galvos skausmai, stresas ar nerimas. Pasirinkus tinkamą eterinį aliejų ar raminamai veikiančias žoleles ir pakvėpavus jų garais, įtampa iškart atslūgsta, pagerėja nuotaika. Mat smegenų sistemos dalyje, atsakingoje už atmintį ir emocijas, yra du uoslės nerviniai traktai, todėl aromaterapijos poveikis labai gerai veikia.

• Padeda susirgus. Inhaliacijomis dažniausiai gydoma sloga, sinusitas ir kitos kvėpavimo takų ligos, kurios sutrikdo kvėpavimą (bronchitas, astma, laringitas, sinusitas, plaučių uždegimas). Taigi tokios priemonės puikiai padeda atsikosėti, atpalaiduoja kvėpavimo takus, neleidžia daugintis virusams ir bakterijoms, todėl mažėja uždegimas. Inhaliacijomis galima gydyti ir faringitą, pažeistą burnos gleivinę. Kvėpuojant garais, kitaip nei gydantis tabletėmis, vaistinių medžiagų patenka ne į visą organizmą, bet tik į ligos pažeistus kvėpavimo takus, be to, gerokai greičiau.

Procedūros subtilybės

Kvėpuoti garais galima taip, kaip tai darydavo dar mūsų močiutės ir promočiutės, arba vaistinėje įsigyti specialų inhaliatorių.

• Garai – iš inhaliatoriaus. Nelygu kokio poveikio norite sulaukti, į inhaliatorių galima įpilti valgomosios druskos ar sodos tirpalo, žolelių nuoviro, eterinio aliejaus, mineralinio vandens. Prisidėjus prie veido specialią kaukę pakanka ją palaikyti 10 min., kad pajustumėte efektą. Garai, kuriuos pučia inhaliatorius, nekaršti, tad tokia procedūra nebaisi net mažyliams. Šis prietaisas kainuoja 150–200 Lt.

• Inhaliacijos virš dubens. Kvėpavimo garais procedūras galima atlikti ir be specialaus inhaliatoriaus. Į karšto vandens indą įlašinkite porą lašų eterinio aliejaus ar įberkite vaistažolių ir kvėpuokite kylančiais garais 10 min. Galvą reikėtų pridengti rankšluosčiu taip, kad nepraeitų oras.

Kam kokia tinka

Inhaliacijoms naudojama druska, soda, vaistažolės ir eteriniai aliejai. Vienos priemonės puikiai padeda peršalus, kitos ramina ar suteikia energijos.

• Kosint – druskų arba sodos inhaliacijos. Tinka druskos mikrokristalai, specialus druskos tirpalas, vandenyje ištirpintas šaukštelis valgomosios druskos arba sodos. Druska ir soda dezinfekuoja uždegimo apimtus kvėpavimo takus, ramina patį uždegimą, lengvina atsikosėjimą, nes skystina skreplius. Be to, druska turi uždegimą mažinančių ir mikrobus naikinančių savybių.

• Vaistažolės susirgus ir saugantis ligų. Inhaliacijoms galima naudoti smulkintus pušų, kadagių, kėnių, kedrų spyglius, džiovintus eukaliptų, ąžuolų, beržų, juodųjų serbentų lapus, liepų, ramunėlių, mėtų, levandų, pelynų, šalavijų žiedus. Šie augalai puikiai padeda pasirodžius pirmiems viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiams – slogai, tonzilių, gerklės uždegimui. Taip pat palengvina savijautą sergant laringitu, bronchitu, gripu, plaučių uždegimu, kai vargina bronchinės astmos priepuoliai. Be to, aromatizuoti garai mažina karščiavimą, turi antibakterinių ir uždegimą slopinančiųjų savybių.

• Eterinių aliejų aromatų nauda. Eukalipto eterinis aliejus malšina skausmą, ramina, naikina mikrobus, slopina uždegimus, palengvina atsikosėjimą. Jazminų, rožių aliejai sustiprina pasitikėjimą savimi ir suteikia optimizmo, saugo nuo peršalimo ligų. Verbenos kvapas padidina darbingumą, šalina dirglumą. Melisų, šalavijų, kadagių, levandų aliejai padeda atsiradus apatijai, pervargus, esant nervinei įtampai. Pušų aliejaus kvapas malšina skausmą, skatina atsikosėjimą, tinka patyrus stresą. Energijos antplūdį pajusite nuo citrusinių vaisių aliejų kvapo. Imbiero, rozmarino aliejai stiprina imunitetą, padeda peršalus.

Druskų lempos – į savijautos naudą

Mūsų nuotaika, sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo oro, kuriuo kvėpuojame. Dulkės, kompiuteriai, televizoriai sugriauna teigiamų ir neigiamų jonų pusiausvyrą patalpoje, todėl dažnai jaučiamės pavargę, apatiški. Manoma, kad tai ir daugelio kvėpavimo takų ligų priežastis. Išvalyti orą namuose ir atkurti jonų pusiausvyrą puikiai padeda druskos lempos.

• Natūralus oro jonizatorius. Manoma, kad druskų lempos sukuria tokį oro šviežumo įspūdį, koks būna tik viršukalnėse ar pajūryje. Mat jos skleidžia neigiamus jonus, kurie valo orą nuo dulkių, žiedadulkių, pelėsių, dūmų.

• Stiprina imunitetą, ramina. Druskų lempa, kurios maloni šviesa itin jauki, padeda nusiraminti. Tad uždegta ant darbo stalo ji padės susikaupti, nuvys šalin įkyrias mintis. O deginama vaikų kambaryje ar miegamajame – nuramins per dieną įaudrintą protą ir emocijas, padės greičiau užmigti. Be to, kvėpuojant švariu oru padidėja plaučių tūris, taip pat ir atsparumas peršalimams bei virusams.

• Gali būti įjungta kiaurą dieną! Druskų lempą, kuri kainuoja 50–100 Lt, galima laikyti nuolat įjungtą, nes ji skleidžia švelnią jonizaciją. Ji bus tinkama naudoti dvidešimt ar ilgiau metų, nes druskų kristalai labai lėtai tirpsta. Ir svarbiausia – bėgant laikui gerųjų savybių druska nepraranda!

Tačiau druska tirpsta vandenyje, o prisigėrusi daug drėgmės – suminkštėja, gali subyrėti. Tad negalima druskos lempos statyti arti  viryklių, elektrinių virdulių, oro drėkintuvų. Vonioje jai taip pat ne vieta.

Kvėpavimo terapija

Tai vienas seniausių gydymo metodų, praktikuotų Kinijoje ir Egipte. Kvėpavimo pratimai užkerta kelią ligoms ir padeda pasveikti. Juos atlikite kasdien iš ryto arba vakare, išvėdintame kambaryje.

• Kvėpavimas visais plaučiais. Vienu įkvėpimu įkvėpkite pro nosį į pilvą, paskui į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai. Pajuskite, kaip krūtinė prisipildo oro, išsiplečia visa viršutinė kūno dalis iki pat pečių. Tada lėtai iškvėpkite. Pratimą kartokite 10 kartų.

• Abipusis kvėpavimas. Atliekant šį pratimą, iškvėpimas trunka dukart ilgiau nei įkvėpimas, todėl naudotas oras ir atliekos iš viso kūno pasitraukia per plaučius. Abipusis kvėpavimas pro nosį ramina mintis, padeda, kai skauda galvą. Dešiniu nykščiu užspauskite dešinę šnervę. Iškvėpkite ir įkvėpkite pro kairiąją. Tada mažuoju piršteliu užspauskite kairiąją šnervę. Iškvėpkite ir įkvėpkite pro dešiniąją. Kiekviena šnerve kvėpuokite po 1–2 min.

• Atpalaiduojamasis kvėpavimas. Pasistenkite iškvėpti visą plaučiuose esantį orą, tada stipriai prispauskite smakrą prie krūtinės. Sekundę nekvėpuokite. Pakelkite galvą ir giliai įkvėpkite. Taip kvėpuokite 1–2 minutes.

"Veido" archyvas

Atšalus orams imame guostis, kad rankos ir kojos ilgai nesušyla net įėjus į šiltą patalpą ar palindus po antklode. Medikai sako, kad į šiuos, atrodytų, nereikšmingus nemalonius pojūčius nereikėtų numoti ranka.

Kodėl šąla rankos ir kojos

Natūralu, kad mūsų kūno galūnės yra jautresnės šalčiui ir greičiau atvėsta. Mat ant jų yra mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebaliukų, sulaikančių šilumą. Tačiau jeigu nuolat jaučiame rankų ir kojų šaltą sąstingį, verta ieškoti šių nemalonių pojūčių priežasčių.

• Kai šalta – susiaurėja kraujagyslės. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Tuomet čia prateka mažiau kraujo, kuris neatneša pakankamai šilumos.

• Kaltininkas – stresas. Kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio bei patiriamo streso. Mat esant stresinei situacijai krauju labiau yra aprūpinama širdis ir smegenys, o ne toliau nuo jų esantys organai.

• Cigaretės – didžiulės žalos šaltinis. Gydytojai įspėja, kad dėl nuolat šąlančių kojų ir rankų ypač dažnai kenčia rūkaliai.Daugelis cigaretės griebiasi norėdami atsikratyti įtampos, tačiau moksliškai įrodyta, kad nikotinas – atvirkščiai – sukelia stresą, nervingumą, smulkių kraujagyslių spazmus (todėl organai prasčiau aprūpinami deguonimi). Rūkančiųjų kraujagyslės greitai netenka elastingumo, standėja, siaurėja, sustorėja jų sienelės, todėl keičiantis temperatūrai jos negali greitai išsiplėsti ar susitraukti.

• Nemalonius pojūčius sukelia ligos. Greitai galūnės atvėsta žmonėms, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis. Tuomet širdžiai sunkiau aprūpinti krauju (o kartu ir šiluma) toli nuo jos esančias kūno dalis. Ypač sunku šaltį pakelti žmonėms, kurių sutrikusi periferinė kraujotaka, pvz., sergant ateroskleroze, esant nervų sistemos pažeidimams.

Maistas, kuris šildo

Kad rankos ir kojos būtų šiltos, labai svarbu tinkama mityba. Taip pat reikėtų nuolat stiprinti imunitetą. Valgykite dažniau ir po nedaug – taip pagerės kraujo apytaka ir gaminsis šilumos energija.

• Venkite riebių ir rūkytų produktų. Tai sunkiai virškinamas maistas. O kai skrandis apkraunamas sunkiu maistu, kraujas plūsteli į galvą ir galūnės jo gauna mažiau.

• Svarbu su maistu gauti kuo daugiau geležies. Tad dažnai valgykite patiekalų iš ankštinių kultūrų: pupelių, žirnių, lęšių. Daug geležies yra grikiuose, – jie puikiai pasotina ir šildo. Be to, juose yra kapiliarus stiprinančio rutino. Geležies nemažai pomidoruose, morkose, burokėliuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose.

• Paprika – puikus vaistas. Tiems, kuriuos vargina šąlančios galūnės, labai naudinga kasdien valgyti paprikos. Ji turi labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurių svarbiausias – kapsaicinas. Jis nuo seno žinomas kaip puikus vaistas nuo kraujotakos sutrikimų. Ši medžiaga užkerta kelią kraujo krešuliams susiformuoti, skystina kraują.

• Vaisiai, stiprinantys kraują ir širdį. Kraujotaką labai pagerina saldūs melionų vaisiai, persimonai, granatai, bananai. Sveika gerti šviežių apelsinų sulčių, nes jos padeda organizmui geriau pasisavinti geležį.

• Dažniau rinkitės žuvies patiekalus. Ypač naudinga riebi žuvis. Tris kartus per savaitę pasmaguriavus pietumis ar vakariene iš riebios žuvies organizmas pradeda gaminti daugiau medžiagų, padedančių kraujui tolygiai tekėti venomis ir arterijomis.

• Šildantys prieskoniai. Kraujotaką pagerina tokie šildantys prieskoniai: imbieras, garstyčios, raudonosios aitriosios paprikos. Tad kuo dažniau jais gardinkite patiekalus!

• Gerkite kuo daugiau vaistažolių arbatos. Kraujotakai pagerinti ypač tinka gudobelių arbata. Jos reikėtų išgerti kelis puodelius per dieną.

Pagalba sustirusioms galūnėms

Jeigu šiltoje patalpoje niekaip neatšyla rankos ar kojos, padėkite joms!

• Padės apelsino skiltelė. Atvėsusias rankas ištrinkite apelsino skiltele. Šiame vaisiuje esantys eteriniai aliejai greitai suaktyvina kraujotaką.

• Pramankštinkite rankas. Galite rankų pirštais paspaudyti guminį kamuoliuką arba stipriai pamojuokite rankomis.

• Trinkite delnus. Sulaikiusi kvėpavimą apie 10 sekundžių švelniai trinkite delnus vieną į kitą. Iškvėpkite, pailsėkite ir pakartokite pratimą.

• Jei grįžote namo ledinėmis kojomis, pamirkykite jas šilto vandens vonelėje. Ypač greitai kojos sušils, jei į vandenį įpilsite saujelę pipirų arba kvapniojo rozmarino. Galima įberti ir šaukštą čiobrelių bei raudonėlių arba du šaukštus susmulkintos imbiero šaknies. Tokioje vonelėje pamirkius kojas 10–15 min. pagerėja kraujotaka ir jos greitai sušyla.

• Labai karšta vonelė. Kojas pamerkite šiltame vandenyje, po to į šį vandenį įpilkite karšto, o vėliau dar karštesnio vandens, kokį tik galite iškęsti. Taip kojas mirkykite 10–15 min.

• Padės druska. Vakare nusiplovus kojas, kol jos dar drėgnos, padus rekomenduojama patrinti druska ir tik po to nušluostyti sausai rankšluosčiu. Jei darysite šią procedūrą, kojos ne tik bus šiltos, bet ir nesirgsite peršalimo ligomis.

Ryte sušildys mankšta

Jeigu kiekvieną rytą mankštai skirsite 5–10 min., išėjusi į lauką ne taip greitai sušalsite. Pratimus galite atlikti ir gulėdama lovoje – bus lengviau išlįsti iš šiltų patalų.

• Ištempkite visą kūną. Ištieskite rankas virš galvos ir stenkitės ištempti savo kūną nuo rankų pirštų galiukų iki pat kojų pirštų galiukų.

• Pramankštinkite rankas. Pakelkite priešais save ištiestas rankas. 10 kartų suspauskite ir atleiskite kumščius. Paskui pasukite riešus – po 5 kartus į kiekvieną pusę.

• Neužmirškite pėdų ir pirštų. Gulėdama ant nugaros sukite pėdas – 5 kartus į vieną ir į kitą pusę. Tada 5 kartus sulenkite ir ištieskite kojų pirštus.

• Kojų pritraukimai. Gulėdama ant nugaros kojas sulenkite per kelius. Iš pradžių apglėbkite rankomis vieną ir pritraukite prie krūtinės (palaikykite apie 30 sekundžių), paskui kitą. Su kiekviena koja padarykite po 15 tokių pritraukimų.

• Pasistiebkite aukštyn. Truputį pražerkite kojas ir iš visų jėgų pasitempkite į viršų. Į grindis remkitės tik puse kojų pėdų, o nugara turi būti tiesi. Lėtai nuleiskite kulnus ant žemės ir vėl lėtai stiebkitės į viršų. Šį pratimą galima atlikti ne tik išlipus iš lovos, bet ir laukiant autobuso ar darbo pertraukėlės metu.

Vakaro ritualas – pėdų masažas

Vakare pamasažuokite pėdas – ir jos visą naktį bus šiltos. Be to, atsikratysite per dieną susikaupusios įtampos. Šis masažas taip pat stiprina imunitetą, pagerina vidaus organų veiklą, kraujo cirkuliaciją visame kūne. Masažuokite atsisėdusi ir ant kairio kelio užkėlusi dešinę pėdą, paskui atvirkščiai. Pratimus kartokite 8–10 kartų.

• Per pėdos skliautą. Sugniaužkite kumštį ir krumpliais stipriai braukite per pėdos skliautą. Paskui abiejų rankų nykščiais paspaudykite pėdos skliautą.

• Švelniai paspaudykite. Kaire ranka suimkite dešinę pėdą – nykštį uždėkite ant pado, kitus pirštus ant pėdos viršaus. Švelniais ritmiškais judesiais paspaudykite nuo kulno iki pirštų.

• Sukamaisiais judesiais. Sugniaužkite kumštį ir sukamaisiais judesiais masažuokite visą pėdą. Patrinkite kulkšnis, kulną.

• Išmasažuokite kiekvieną pirštelį. Po vieną dviem pirštais suimkite kojų pirštus ir švelniai kelis kartus patempkite.

Kojas pratinkite prie šalčio

Kojas mažiau gels, jeigu jas grūdinsite. Tam tiks vėsaus vandens srovė, kontrastinis dušas, vonelės. Be to, vandens procedūros pagerina ir suaktyvina audinių kraujotaką.

• Kaip pradėti grūdintis? Atsukite visa srove šiltą vandenį ir po dušu stovėkite, kol sušils visas kūnas. Tada trumpam atsukite vėsų. Po kelių sekundžių vėl mėgaukitės šilta srove. Kai sušilsite perliekite kūną truputį vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą. Taip vandenį kaitaliokite 3–4 kartus.

• Vėsus vanduo – grūdina. Vėsiu vandeniu perliekite iš pradžių vieną, paskui kitą koją. Pradėkite nuo pėdos, lėtai kilkite blauzda iki kelio ir grįžkite vidine blauzdos dalimi vėl iki pėdos. Pakartokite keletą kartą.

• Kontrastinės vonelės. Į vieną vonelę pripilkite karšto vandens, į kitą – šalto. Kojas iki kelių 5 min. palaikykite karštame vandenyje, paskui (ne ilgiau kaip 20 sekundžių) – šaltame. Procedūrą galima kartoti kelis kartus, bet užbaigti visada reikia šaltąja vonele. Apie pagerėjusią kraujotaką praneš malonus dilgčiojimas kojose.

• Pėdas pašildykite. Po tokių kontrastinio vandens procedūrų būtinai pėdas sušildykite – tik tokiu atveju pajusite efektą. Išlipusi iš vonios, tik nubraukite nuo kojų vandenį (šluostyti nereikia), užsimaukite šiltas puskojines ir keletą minučių pašokinėkite vietoj arba pusvalandį pagulėkite lovoje po šilta antklode.

"Veido" archyvas

Šiandieninės moters gyvenimas verda jau nuo ankstyvo ryto, juolab kad reikia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir šeima. Tad iš kur gauti taip reikalingų jėgų? Mitybos specialistai tvirtina, kad vertingiausias energijos šaltinis – pusryčiai, kurių racione gausu sudėtinių angliavandenių turinčių produktų, ypač – grūdinių. Tad mamos, kasryt su begaline meile besirūpinančios savo mažylių pusryčiais, privalo nepamiršti ir savęs.

Rytinis maistas – visavertiškiausias

Pusryčių naudos puikiai dienos savijautai sąrašas išties ilgas. Jie gerina dėmesio koncentraciją, atmintį ir nuotaiką. Valgantieji pusryčius net turi mažesnę riziką nutukti. Įdomus tyrimais įrodytas faktas – žmonės, valgantys pusryčius, su maistu pasisavina daugiau maistinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, maistinių skaidulų. “Pavyzdžiui, jeigu paimtume dvi identiškos sudėties porcijas ir vieną iš jų žmogus suvalgytų ryte, o kitą – pietums, rytinis valgis būtų naudingesnis. Dėmesio verta išvada – valgančiųjų pusryčius mityba yra visavertiškesnė”, – sako gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.

Pusryčių meniu svarbūs grūdiniai produktai

Ryte mūsų organizmui reikalingi pusryčiai, kurie būtų lengvai pasisavinami ir suteiktų jėgų. O jau nuo seno žinomas energijos šaltinis yra angliavandeniai. Beje, angliavandeniai angliavandeniams nelygu. Ilgesniam laikui ne tik pasotins, bet ir suteiks jėgų būtent tie produktai, kuriuose yra lėtai skaidomų sudėtinių angliavandenių.

Daugiausiai tokių angliavandenių – grūdinių kultūrų produktuose. Ypač vertingi  produktai su grūdais arba viso grūdo dalių produktai (tokie kaip rupi juoda duona su grūdais arba pusrytainiai iš visų grūdo dalių). Įtraukus juos į pusryčių valgiaraštį, angliavandeniai organizme tolygiai skaidosi net keturias valandas, garantuodami energiją visam rytui.

Ketvirtadalis dienos kalorijų – pusryčiams

O kokią dalį dienos mitybos raciono sudaro pusryčiai? “Pusryčiai turėtų sudaryti apie 20–25 proc. dienos suvartojamų kalorijų skaičiaus. Tad jeigu moterims per dieną reikia suvalgyti apie 2000 kalorijų, jų pusryčiams tenka apie 400. Tai nėra mažai”, – tvirtina A.Jauniškytė.

Pasak jos, pusryčiams puikiai tiktų kad ir tokios kombinacijos: avižinių dribsnių košė (200 g), jogurto indelis (125 g) ir obuolys; arba duona (60 g), sviestas (10 g), varškės sūris (40 g) ir vienas pomidoras; arba 4 vnt. pusrytainių, mažas bananas ir pieno stiklinė.

Nespėjus pavalgyti pusryčių, gydytoja dietologė rekomenduoja nelaukti priešpiečių meto ir būtinai užkąsti. Užkandžiams puikiai tiks obuolys, keletas pusrytainių ar indelis jogurto.

Amžiaus tarpsniai, kaip ir metų laikai gamtoje, paklūsta gamtos dėsningumams. Jiems pasirengti kur kas paprasčiau, pigau ir maloniau nei priešintis.

Gyvename įnirtingai peršamo jaunystės kulto laikais, kai visa, kas susiję su vyresniu amžiumi, dažniausiai įgyja lengvą užuojautos atspalvį. Bet juk vyresnis amžius tikrai nėra baubas, kurio reikėtų baimintis, o mėgautis auksiniu gyvenimo rudeniu padės kur kas natūralesnės priemonės nei stebuklingojo jaunystės eliksyro paieškos.

Penkios tiesos, lemiančios jaunatviškumą

Mūsų gyvenimo būdas turi didžiulę įtaką tam, kaip senstame. Norint ne tik ilgai gyventi, bet ir džiaugtis gyvenimu, turi išlikti tvirti kaulai, lankstūs sąnariai, stiprūs raumenys, elastingos kraujagyslės ir “raumeningos” smegenys.

• Kaip neprisileisti bauginančios osteoporozės? Svarbu pasirūpinti, kad kaulai optimaliai sutvirtėtų dar jaunystėje. Turtingas kalcio maistas ir judėjimas skatina kaulų augimą. Vietoje pieno kokakolą geriantys vaikai ir didesnę dienos dalį prie kompiuterių praleidžiantys paaugliai beveik neturi galimybių papildyti savo kaulų  tvirtumo sąskaitos. Rizika susirgti osteoporoze jiems bus išties didelė. Tačiau ir peržengus penkiasdešimtmečio slenkstį galioja ta pati tiesa: kalcio turtinga mityba ir judrumas neleidžia retėti kaulams. Ir dar – netieskite rankos į cigaretes!

• Sukumpusios eisenos profilaktika. Sąnariai turi išsijudinti, kad “neužrūdytų”. Su amžiumi sausgyslės praranda elastingumą, o kremzlės skilinėja. Taigi kiekvienas judesys tampa tarsi girgždantis. Prasideda uždegimai, deformacijos, skausmai, kitaip tariant, artrozė.

• Geriausia profilaktika – tausojamieji pratimai. Pavyzdžiui, penkios minutės atpalaiduojamųjų ir rytinės mankštos pratimų kasdien.

• Kad išliktų raumenys. Tos, kurioms šiandien trisdešimt, turėtų žinoti, kad po dešimties metų teturės maždaug pusę raumenų ląstelių. Na, nebent laiku pradėtumėte treniruoti raumenis. Tam visai nebūtina kelias valandas leisti sporto klube. Mūsų organizmas sugeba formuoti raumenų ląsteles, netgi gaudamas gana nedidelį fizinį krūvį.

• Ką daryti, kad neužkalkėtum? Kas antrą vyresnį nei 60 metų žmogų kamuoja aukštas kraujospūdis. Jis ne tik pablogina savijautą, bet ir pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles. Ant jų atsiranda nuosėdų – tai aterosklerozės pradžia. Kad kraujagyslės liktų elastingos, kraujospūdį reikia stebėti ir nuosekliai reguliuoti. Aukščiausia riba – 135/80! Rūkymas, didelis cholesterolio kiekis ir stresas labai prisideda prie didelio kraujospūdžio.

• Senyn reiškia lėtyn? Senatvėje koordinacija tikrai ne tokia kaip profesionalaus futbolininko. Tačiau norint, kad judesiai išliktų “minkšti”, pakanka poros išties lengvų koordinaciją gerinančių pratimų: eiti tiesiai, sąmoningai išlenkti keliamas pėdas (jų nevilkti!), spyruokliuojant pritūpti ir porą kartų pasukioti liemenį.

Raumenis galima treniruoti. O smegenis?

"Veido" archyvas

Brandoje ypač tinka veikla, kurioje dalyvauja smegenys

Mūsų smegenys rytoj nebebus tokios kaip šiandien, nes smegenų ląstelės kasdien kinta. Deja, senatvėje dauguma žmonių turi mažiau smegenų ląstelių, tačiau šį praradimą galima kompensuoti naujomis jungtimis tarp turimų neuronų. Vadinasi, užmaršumas tikrai nėra neišvengiamas senatvės palydovas!

Mūsų atmintis nuolat kinta. Mokantis ko nors nauja ar mąstant, kaip dalykai susiję, atsiranda naujos neuronų jungtys. Kuo daugiau tokių sąsajų tarp smegenų ląstelių atsiranda jaunystėje, tuo didesnė tikimybė, kad mūsų smegenų veikla nekels rūpesčių ir senatvėje. Būti guvaus proto reiškia išlaikyti jau esamus neuronų ryšius ir kuo daugiau papildomų sąsajų tarp smegenų ląstelių.

Atminties treniruotė

• Kasdien rašyti dienoraštį – labai paprastas ir sėkmingas metodas. Be kita ko, tai padeda geriau prisiminti žmones ir įvykius.

• Skaičiuokite mintinai – kad ir gulėdama vonioje ar skusdama daržoves.

• Kasdien išmokite ir sužinokite kažką nauja. Visai nesvarbu, kas tai bus – anglų kalbos kursai pradedantiesiems, japonų ikebana ar trumpos kasdienės pamokėlės, kaip dirbti kompiuteriu.

• Nebloga treniruotė – spręsti kryžiažodžius. Dar geriau būtų kasdien pastudijuoti enciklopedijoje po vieną juose rastą jums dar nežinomą sąvoką. Beje, smalsumas didėja besidomint (kaip apetitas – bevalgant).

Žodžiu, tinka visokia veikla, kurioje aktyviai dalyvauja smegenys!

Tegul branda atrodo tarsi aukso amžius

• Atlikdama kasdienį makiažą pasirinkite vieną veido detalę ir ją rūpestingai pabrėžkite. Dažniausiai tai būna akys arba lūpos. Daugiau nei viena detalė atrodys kaip pigus maskaradas.

• Pakoreguokite apšvietimą vonios kambaryje. Žiūrėti į veidrodį turėti būti malonu – tik taip sau patiksite. Čia padės minkšta išsklaidyta šviesa. Idealiausias variantas: po lemputę veidrodžio kairėje ir dešinėje, maždaug 50 cm virš akių. Gera nuotaika, kurią dovanoja malonus vaizdas veidrodyje, veiksmingesnė už dešimtis veido kaukių.

• Net jei labai skubate, vis tiek reikėtų išsitrinkti galvą. Niekas taip nepakelia nuotaikos, kaip laisvai plevenantys ir žvilgantys plaukai.

• Nuvalykite veido odą, kad ir kokia pavargusi būtumėte vakare. Kuo mažiau ant jos svetimkūnių, tuo geriau atsigaus ląstelės per naktį. Be to, kad ląstelės greičiau atsinaujintų, pasitepkite jūsų odai tinkamu veido priežiūros kremu.

• Pripraskite prie kontrastinio dušo – tai ypač stimuliuoja imuninę sistemą.

Kaip maitiniesi – taip ir jautiesi

Deja, netinkama mityba šaknis įleidžia dar jaunystėje. Vienoje studijoje septynerių–dvylikos metų vaikams buvo pasiūlyti du indeliai jogurto. Viename buvo pramoninis jogurtas su sintetiniu žemuogių kvapu, cukraus pakaitalu ir dažikliais, o kitame – natūralus, su tikromis žemuogėmis. Beveik visi eksperimento dalyviai pasirinko pramoninį jogurtą, aiškindami, kad jo skonis neva tikresnis, gaivesnis, natūralesnis.  Kodėl? Todėl, kad skonio receptoriai jau nuo mažų dienų buvo pripratę prie dirbtinių produktų. Žinoma, yra ir visaverčių gatavų maisto produktų, tačiau dauguma jų, deja, – skrandį užpildantis niekalas, kuriame mažai vitaminų, vertingų ir balastinių medžiagų.

Kuo švieži produktai geriau už perdirbtus? Juos vartodamos galime reguliariai “iškuopti” organizmo ląsteles – visų pirma reikėtų rinktis šviežias daržoves, salotas, vaisius, geros kokybės augalinį aliejų ir riešutus. Šiuose produktuose esančios medžiagos padeda atsikratyti kenksmingų medžiagų apykaitos atliekų bei užkerta kelią ankstyvam ląstelių senėjimui ir nykimui.

Mityba ir imuninė sistema. Netinkama mityba, ypač esant vyresnio amžiaus, reiškia, jog imuninei sistemai trūksta svarbių medžiagų, reikalingų tam, kad organizmo “policija” išliktų budri ir pasirengusi veikti. Ir vėl pirmiausia reikia vitaminų ir vadinamųjų augalinių medžiagų, esančių šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Be vitaminų C ir E, senstančiam organizmui dar būtinai reikia A, B6, B12 bei seleno, cinko ir nesočiųjų riebalų rūgčių. Nereikia pamiršti, kad natūraliuose produktuose esančius vitaminus organizmas pasisavina kur kas geriau nei pirktus vaistinėje.

Ar Viduržemio jūros virtuvė padeda išsaugoti jaunatviškumą? Tūkstantmečių tradicijos byloja, kad tai, ką teikia jūra, daržas ir alyvuogių giraitės, iš tiesų itin palankiai veikia sveikatą ir savijautą. Svarbu ne produktų kilmė, o principas.

• Kasdien: duona, makaronai arba ryžiai, prie jų būtinai šviežios daržovės ir vaisiai, jogurtas, pienas ar sūris.

• Keliskart per savaitę: žuvis ar paukštiena.

• Ne daugiau kaip kartą per savaitę: vadinamoji tamsi mėsa – jautiena, kiauliena, ėriena ar žvėriena.

• Tik retsykiais: dešra ir kumpis. Nedaug kiaušinių, saldumynų, minimaliai sviesto ir grietinės, užtat geros kokybės aliejaus galima negailėti.

• Taurėje vyno esančios augalinės medžiagos irgi padės išsaugoti jaunatviškumą.

Sunku suvokti, kodėl prisiglaudus prie šimtamečio ąžuolo užlieja energijos banga, o nusiprausęs rasa pasijunti tarsi iš naujo gimęs. Tačiau tokį poveikį patiria ne vienas. Vadinasi, verta išnaudoti gamtos galią sveikatai stiprinti!

Medžio draugija – rami ir gera

"Veido" archyvas

Nuo pačių seniausių laikų žmonės garbino medžius ir tikėjo jų teikiama energija. Dabar net mokslininkai pripažįsta, kad apsikabinus medį galima atgauti jėgas, nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kaip bendrauti su medžiu. Švelniai priglauskite ištiestus delnus prie medžio kamieno. Jei medžio energija jums tinka, po kelių minučių pajusite šilumą ir lengvą smilkčiojimą pirštų galiukuose. Tada prisiglauskite prie medžio nugara, užsimerkite, ritmiškai kvėpuokite ir pajusite, kaip energija teka rankomis ir kojomis. Taip bendrauti su medžiu rekomenduojama 5–7 minutes.

Medžių poveikis

• Ąžuolas – jo poveikis stipriausias. Jis suteikia stiprybės, padeda išsivaduoti nuo neigiamų emocijų. Ąžuolą apsikabinkite, kai negalite apsispręsti ar dėl ko nors dvejojate. Šis medis padeda aiškiai mąstyti.

• Akacija – pagal energijos stiprumą antra po ąžuolo. Nors ji nepasižymi nei galingumu, nei plačia lapija, nuostabiai kvepiantys žiedai užburia. O liečiant akacijos kamieną gerėja nuotaika, atsiranda jėgų antplūdis.

• Klevas padeda atsipalaiduoti, ramina nervus, mažina įtampą. Jis ypač tinka dirbantiems įtemptą darbą, nuolat skubantiems žmonėms.

• Pušis nuo seno garsėja bioenerginiu lauku. Deja, jos poveikis tinka ne kiekvienam. Po pušynus rekomenduojama vaikščioti sergantiesiems kvėpavimo takų ir plaučių ligomis, o turintiesiems širdies ligų pušies energija netinka, nes yra sunki, todėl gali sutrikti širdies ritmas.

• Beržas – ypatingas medis, jis savo energija dalijasi ne su kiekvienu, tik neaišku, kodėl. Tačiau jeigu beržas jus pamils, prie jo greitai nusiraminsite, jis suteiks daug energijos.

• Ne visi medžiai draugiški. Kai kurie žmogaus savijautą veikia neigiamai. Nesėdėkite ilgai šalia drebulės, alksnio, guobos ar po tuopa. Šie medžiai tarsi vampyrai ištraukia energiją. Niūrios mintys gali apnikti ir pastovėjus prie ievos ar eglės. Tačiau susinervinus užtenka pora minučių tarp delnų palaikyti kankorėžį – ir įtampa atlėgsta.

Stebuklingas rasos lašelis

Mūsų promočiutės nevartojo jokių kremų, bet galėjo pasigirti skaisčia ir lygia oda. O paslaptis paprasta – jos mokėjo naudotis gamtos dovanomis! Anksčiau moterys kiekvieną rytą dar saulei nepatekėjus veidą nusiprausdavo rasa. Jūs taip pat bent kartais galite išmėginti šią procedūrą. Nuo vešlesnių žolynų nupurtykite rasos lašelius į rieškutes ir jais nusiprauskite veidą, rankas.

• Kodėl naudinga praustis rasa. Ryto rasa atjaunina, lygina, skaistina odą. Išbandžiusieji šią procedūrą tvirtina, kad nusiprausę rasa jautėsi tarsi naujai atgimę – užplūsta energijos banga, dar kelias dienas po to lydi pakili nuotaika.

• Braidžioti po rasą taip pat sveika. Ir labai smagu. Išsispirkite iš batų ir anksti ryte arba vėlai vakare pavaikščiokite po pievą basomis –  siela iškart prisipildys džiugesio. Vaikščiojimas basomis – nepakeičiama grūdinimo priemonė, nes pade yra net 36 refleksogeninės zonos, susijusios su įvairiais organais. Taip pramogaudami sustiprinsite imunitetą, suaktyvės odos receptorių veikla.

Tokia procedūra labai naudinga, kai vargina išsiplėtusios venos, prakaituoja kojos.

Vakare pabraidžiojus po rasą lengviau užmigti.

Tačiau sergant šlapimo pūslės ligomis, šlapimtakių infekcija, hipertonija, trombozėmis šitaip stiprinti imuniteto geriau nemėginkite, nes liga tik paūmės. Sveikiems žmonėms ilgai bėgioti basomis po pievą taip pat nereikėtų. Kai šalta rasa tampa nemaloni, kojas reikia sausai nušluostyti ir apsiauti kojinėmis.

Trumpam – į saulės vonią

Pagaliau galime pasimėgauti saulės spinduliais ir šiluma. Nepraleiskite šios progos, bet ir nepraraskite saiko, nes nedidelės saulės spindulių dozės labai reikalingos mūsų organizmui, o per ilgai kaitinantis saulutė gali pakenkti.

• Pasimaudykite saulės spinduliuose. Saulė pirmiausia pakelia nuotaiką. Ne veltui šiltų kraštų gyventojai nuolat šypsosi ir šoka gatvėse. Taip pat saulės spinduliai stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, skatina ląsteles gaminti vitaminą D, kuris labai reikalingas dantims ir kaulams. Iš jokių maisto produktų organizmas nepasiima tiek šio vitamino, kiek jo padovanoja saulutė.

• Saulutė gali būti ir pavojinga. Kad gautume visas saulės teikiamas dovanas, nebūtina kelias valandas kepti saulėkaitoje. Vitamino D dienos dozei gauti užteks vos pusvalandžio, o nuotaika gerėja ir sėdint pavėsyje. Atminkite – ilgai trunkančios saulės vonios nualina imuninę sistemą, karšti spinduliai gali nudeginti odą (ypač vidurdienį), kyla didžiausia odos vėžio grėsmė.

Sveikatos – prie jūros

Pliuškentis jūros bangose – labai smagu ir sveika. Deja, kol įšils Baltijos jūra, teks dar šiek tiek palaukti. Tačiau vykti į pajūrį sustiprinti sveikatos galima ir dabar, nes kai mažiau žmonių ir ne taip karšta, nuo jūsų valios priklauso pajūrio teikiami malonumai!

• Gaivaus oro gurkšnis. Prie jūros visai kitoks oras – neužterštas automobilių išmetamosiomis dujomis, kitais teršalais, sunkiaisiais metalais. Taip pat čia mažiau žiedadulkių ir kitų alergenų. Pajūrio oras labai gerai veikia kvėpavimo takų gleivines, nes jodo jonai ir druskų garai valo ir suminkština kvėpavimo takus. Štai kodėl prie jūros taip lengva kvėpuoti. Be to, gana drėgnas ir labai švarus pajūrio oras gerai veikia visą organizmą, stiprina imunitetą. Tai ypač puiki profilaktinė priemonė nuo dažnų slogų, tonzilito, bronchito, alerginių ligų.

• Pajūrio oro naudą pajunta ir oda. Nereikia net maudytis, užtenka pasivaikščioti pajūriu – oda tampa švaresnė, atsiveria poros, ir tuomet odos receptoriai prisotinami organinių medžiagų, mineralinių druskų.

• Pasivaikščiojimas pakrante – vietoj pėdų masažo. Pakrante vaikščioti naudingiausia basomis, o apsiavus batais verta pavaikščioti sparčiu žingsniu. Žingsniuoti per drėgną smėlį nelengva, todėl fizinį krūvį patiria beveik visos raumenų grupės.

• Meditacija žvelgiant į bangų mūšą. Jei jūra smarkiau banguoja, pamedituokite. Žiūrėkite į bangas ir mintimis išmeskite į jūrą viską, kas jums trukdo. Įsivaizduokite, kaip nuplaukia ir ištirpsta visos nemalonios emocijos.

Klausykite paukštelių ir svaiginkitės aromatu

Išėjusi į mišką pasivaikščioti ar prisėdusi parke ant suoliuko įsiklausykite. Nustebsite, kokių garsų galima išgirsti! Taip pat nepraeikite pro ryškiaspalvį gėlės žiedą. Tai smulkmenos, bet jos labai maloniai nuteikia, padeda atsipalaiduoti, užmiršti problemas – tai net įrodyta moksliškai.

• Paukščių čiulbėjimas ramina ir gydo. Atlikę tyrimus mokslininkai paskelbė, kad paukštelių giesmės ne tik malonios ausiai, bet ir padeda sergant kai kuriomis ligomis. Pavargus labai naudinga pasiklausyti lakštingalos, nes ji skleidžia garsus, kurie žvalina, šalina depresiją ir nuovargį, taip pat suteikia jėgų. Kanarėlių, strazdų, kikilių giesmės mažina širdies plakimą ir aritmiją. Ornitologų nuomone, juodojo strazdo čiulbėjimas palengvina hipertonikų būklę.

Kad pajustumėte poveikį, išskirkite kurio nors vieno paukščiuko čiulbėjimą ir susikoncentruokite į jo giesmę. Taip susidaro tam tikras ryšio kanalas tarp paukščio ir žmogaus – juo eina garsų sukeliami virpesiai

• Užuoskite laisvės kvapą. Stabtelėkite akimirką skubėdami į darbą ir pasimėgaukite žydinčios ievos aromatu. Ir mieste galima pamatyti, kaip sninga vyšnių žiedais. Jau skleidžiasi alyvos. Nepražiopsokite to momento, kai galima rasti laimingą penkialapį žiedelį. Kai pražys kaštonai, būtinai sustokite po aukštyn žiedus keliančiu plačialapiu medžiu ir leiskite širdžiai prisipildyti pačių švelniausių jausmų. O viena atokvėpio minutė prie žydinčio gėlių krūmo ir jų kvapas gali užgožti miesto šurmulį ir nesibaigiančius darbo rūpesčius. Pabandykite įsižiūrėti į patį mažiausią gėlės žiedelį – tai nepakartojamas grožis. Gėlės kvepia laisve… Geriant jų kvapą nelieka minčių. Tik svajonės, į kurias pasinerti taip malonu ir gera!

Romantiškas liepsnos plazdenimas. Židinys, laužas ar deganti žvakutė visada nuteikia romantiškai, nuramina, padeda atsipalaiduoti, tarsi išvalo negeras emocijas. Be to, 1–2 minutes žiūrint į ugnį stiprinamas regėjimas, pailsi akys.