Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė nevetuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų, kuriomis leidžiama Seimas savivaldos rinkimuose kandidatus kelti partijoms ir atskiriems kandidatams, bet visuomeninės organizacijos eliminuotos.

Prezidentės patarėjo pavaduotoja Lina Gorbačiovienė BNS sakė, kad valstybės vadovė įstatymą pasirašė penktadienį. “Valstybės žiniose” jis turėtų būti paskelbtas šią savaitę.

Seimas birželio pabaigoje įteisino galimybę savivaldos rinkimuose kandidatus kelti ne tik partijoms, bet ir atskiriems kandidatams. Tačiau visuomeninėms organizacijoms nenumatyta galimybė kelti savo kandidatų sąrašų.

Priimtas įstatymas numato, kad asmuo gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 10 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Taip pat įstatyme numatyta galimybė išsikėlusiems kandidatams jungtis į sąrašus. Išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.

Keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą Seimą buvo įpareigojęs Konstitucinis Teismas (KT). Jis yra išaiškinęs, kad draudimas nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose prieštarauja Konstitucijai.

Vietos savivaldos rinkimai turėtų vykti 2011 metų pradžioje.

Daliai Grybauskaitei išsiųstas Seimo narių grupės kreipimasis dėl Seime priimtų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimų. Parlamentarai  prezidentės prašo nepasirašyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisų, kurios nesuteiks galimybės tokiuose rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms.

Po kreipimosi tekstu pasirašė 20 Seimo narių, atstovaujantys skirtingoms parlamento frakcijoms. Kreipimesi teigiama, jog svarstant šį įstatymo projektą, Seimas neatsižvelgė į įvairius Seimo narių pasiūlymus ir paskutiniąją įstatymo projekto redakciją, ignoruojančią pasyvią visuomeninių organizacijų rinkimų teisę vietos savivaldoje.

Prezidentė raginama vetuoti minėtą įstatymo projektą ir grąžinti jį svarstyti Seimui kartu su pasiūlymais, įtvirtinančiais ne fiktyvią, o realią nepartinių kandidatų ir organizacijų teisę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimų procese.

Seimui priėmus ilgai tobulinto Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, jau kitų metų pavasarį įvyksiančiuose rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijos, bet ir nepartiniai piliečiai.

“Pagrindinė artėjančių savivaldos rinkimų naujovė bus ta, jog įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą, pagaliau bus užtikrinta teisė juose dalyvauti ir piliečiams, kurie nėra įrašyti į partijų sąrašus. Taigi rinkimuose bus daugiau konkurencijos, daugiau demokratijos, o rinkėjai balsavimu galės parodyti, kuo labiau pasitiki – partijomis ar nepartiniais piliečiais”, – sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas, vadovavęs specialiajai Seimo komisijai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms rengti.

Nors buvo siūlyta rinkimuose leisti dalyvauti ir visuomeniniams judėjimams, Seimas tokios teisės neįtvirtino. A. Čaplikas šių siūlymų atmetimą motyvavo tuo, kad visuomeniniai judėjimai nuo politinių partijų skiriasi tik vienu – nėra kontroliuojami ir atsakingi.

“Vieną dieną tokie judėjimai atsiranda, kitą jau dingsta, taigi niekas negali garantuoti, kad visuomeninės organizacijos ketinimai užimti postus savivaldybėse ir dirbti žmonėms yra rimti”, – sakė parlamentaras.

Įstatyme taip pat numatyta, kad piliečiai, kurie rinkimuose iškels save patys, po registracijos galės jungtis į sąrašus ir taip sudaryti didesnę konkurenciją partijoms.

Seimas nenumatytame plenariniame posėdyje priėmė naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuriuo įteisino galimybę dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžytis tiek gyventojams, įrašytiems į politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, tiek patiems išsikėlusiems save, nustatant pastariesiems tam tikrus reikalavimus.

Už šį naujos redakcijos įstatymą balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 15.

Pagal iki šio įstatymo priėmimo galiojusią proporcinę Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų sistemą dėl savivaldybių tarybų narių mandatų galėjo varžytis tik į politinių partijų sąrašus įtraukti kandidatai.

Asmuo pats gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dešimt procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų. Išsikėlę kandidatai galės jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinius sąrašus, kuriuose turės būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai.

Įstatymo pataisos parengtos, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymo nuostatos reglamentuojančios vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, kai nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Konstitucijai.

Tokį sprendimą priėmė šią savaitę posėdžiavusi TS-LKD Vilniaus m. skyrių Sueigos Taryba. Bus organizuojami atviri sostinės sąrašo lyderio rinkimai. Jų metu savo nuomonę išsakyti bus kviečiami į susitikimus su politikais – kandidatais į miesto merus – atvykę sostinės gyventojai.

Gegužės 13 d. organizuojama TS-LKD Vilniaus Sueigos konferencija, kurioje slaptu balsavimu planuojama išrinkti du daugiausia balsų surinkusius kandidatus į sąrašo lyderius, o vėliau bus rengiami šių kandidatų atviri susitikimai su gyventojais. Juose bus galima ne tik pasikeisti nuomonėmis ar užduoti klausimus politikams, bet ir atiduoti už juos savo balsą. Atvirą balsavimą planuojama organizuoti gegužės 17-28 dienomis. Savo valią vilniečiai bus kviečiami išreikšti ir TS-LKD centrinėje bei Sueigos būstinės patalpose.

Kandidatai į TS-LKD sostinės rinkimų sąrašo lyderius gali būti iškelti arba išsikelti iki balandžio 27 d. Politikai išsikėlę savo kandidatūras turi surinkti ne mažiau nei 230 palaikančiųjų partijos narių parašų.