E. Virkiečio nuotr.

Kauno miesto savivaldybės valdymas nuo šiuolaikinių organizacijų buvo atsilikęs mažiausiai dešimtmečiu – būtent tai pirmiausia įstrigo naujajai Kauno miesto vadovų komandai, pradėjusiai darbus miesto savivaldybėje.

Vaidas GRUDIS

Pradėta diegti projektų valdymo sistema, pritaikomi šiuolaikiniai ir inovatyvūs vadybos principai, reorganizuojama savivaldybės administracija, peržiūrimos visos su paslaugų tiekėjais sudarytos sutartys. Tokie buvo pirmieji Kauno miesto vadovų žingsniai.

„Norint sutvarkyti miestą ir prikelti jį iš miego, kaip visi žinome, reikia pinigų. Anksčiau mes visi buvome įpratę girdėti skundus, kad pinigų nėra, kad nedavė ministerija, kad nedavė Europos Sąjunga. Iš tiesų Kauno mieste pinigų yra, tik seniau jie tekėdavo, kaip toje dainoje, žemyn upe. Mes jau nuo pirmųjų dienų užsibrėžėme užduotį sustabdyti tą pinigų tekėjimą ir sutaupytus pinigus skirti miestui į tas sritis, kurioms reikia, – ar tai būtų mokyklos, ar gatvės, ar kultūra, ar sportas“, – kalbėjo Kauno miesto meras, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.

„Palyginti su moderniomis šiuolaikinėmis organizacijomis – ar tai būtų bankai, ar universitetai, ar verslo įmonės, savivaldybė buvo atsilikusi mažiausiai 10 metų. Įsivaizduokite, čia nebuvo net jokios projektų valdymo sistemos“, – atkreipė dėmesį mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

„Šią kadenciją pradėjome labai intensyviu darbu. Galiu lyginti, nes anoje kadencijoje porą metų dirbau vicemeru. Dabar per pirmuosius kelis mėnesius padaryti tie darbai, kurie nebuvo daromi pastaruosius ketverius metus“, – lygina mero pavaduotojas, socialdemokratų atstovas Vasilijus Popovas.

Laukia reorganizacija

Iki šių metų pabaigos Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų sumažės nuo 786 iki 630. Skaičiuojama, kad dėl to savivaldybė kasmet sutaupys daugiau nei 2 mln. eurų.

„Kurdami reformos modelį, vadovavomės moderniausiais viešojo administravimo principais ir Vyriausybės rekomendacijomis. Svarbiausia užduotis – pašalinti funkcijų dubliavimą, efektyviai paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti savivaldybės teikiamų paslaugų kokybę“, – teigė Kauno miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, rengiant pertvarką buvo galvojama ne apie konkrečias personalijas, o apie savivaldybę kaip vieną organizaciją ir tai, ką bei kaip ji daro.

„Viskas orientuota į keturias pagrindines kryptis. Pirmoji – tai savivaldybės funkcijos, susijusios su viešosiomis paslaugomis miestiečiams: socialiniai reikalai, švietimas ir ugdymas, kultūra. Tai mes vadiname minkštąja kryptimi“, – pasakojo G.Petrauskas.

Antra, arba kietoji, kryptis, anot jo, yra gatvių asfaltavimas, elektros kabeliai, šildymas, kitaip sakant, buitiniai ir miesto infrastruktūros reikalai. Trečioji kryptis – tai visi tie specialistai, dirbantys savivaldybėje ir privalantys padėti, kad pirmosios dvi kryptys dirbtų sėkmingai. Ketvirtoji kryptis apima strateginius klausimus ir kontrolę. Strateginius klausimus ir kontrolę kuruos pats administracijos direktorius, o pirmosios trys sritys bus patikėtos jo pavaduotojams Viliui Šiliauskui, Sigitui Šliažui ir Romaldui Rabačiui.

Sprendžia darželių problemą

Kitų metų rugsėjo 1-ąją bus galima vadinti istorine diena. Kaunas tuomet bus visiškai išsprendęs įsisenėjusią problemą – mieste nebeliks į darželius nepatekusių vaikų. Šis tikslas bus pasiektas įvairiose ikimokyklinėse įstaigose ir daugiafunkciuose centruose steigiant naujas grupes bei teikiant 100 eurų kompensacijas į savivaldybės išlaikomus darželius nepatekusių vaikų tėvams, kurie savo atžalų auklėjimą patikės privačioms įstaigoms.

Šiais mokslo metais Kauno miesto darželius lankė daugiau kaip 14 tūkst. vaikų. 739 vaikai į miesto savivaldybės įsteigtus darželius nepateko. Iki šių metų rugsėjo Kaune bus įkurtos 25 naujos grupės, kuriose tilps daugiau nei 400 vaikų. Iki kitų metų rugsėjo bus įkurtos dar 26 grupės, kurias lankys dar 400 vaikų.

Nuo liepos 1 dienos Kaune taip pat įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią savivaldybės įkurtuose darželiuose netilpusių vaikų tėvai, savo atžalas vedantys į privačias įstaigas, galės gauti 100 eurų per mėnesį kompensaciją. Parama bus pervedama ne privatiems darželiams, o tiesiai tėvams.

„Šios priemonės mums leis lanksčiai reaguoti į besikeičiančias demografines tendencijas. Pagrindinis 100 eurų kompensacijos tikslas – lankstumas ir racionalumas“, – tvirtino vicemeras, liberalų atstovas Simonas Kairys.

Mažesni mokesčiai

Nuo kitų metų pradžios naujai savo veiklą pradedantys arba į Kauną persikeliantys verslininkai už komercinės, pramoninės ir sandėliavimo paskirties teritorijas mokės simbolinį 0,01 proc. dydžio žemės mokestį.

„Tai iš tiesų teisingas žingsnis. Tikimės, kad ateityje verslas ir toliau tokiomis priemonėmis bus skatinamas kurtis Kaune“, – sakė S.Kairys.

Kauno miesto taryba taip pat nustatė simbolinį, vos 0,1 proc. dydžio žemės nuomos mokestį

PR

BFL

3 klausimai  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei

VEIDAS: Kokie, jūsų nuomone, yra svarbiausi iššūkiai, iškilsiantys Vilniaus miesto savivaldybei ir jos administracijai artimiausiu metu?

A.V.: Pirmas iššūkis yra suvaldyti savivaldybės skolų augimą ir įgyvendinti priemones jų augimo mažinimui bei pačios skolos mažinimui. Antra, būtina įvertinti savivaldybės valdomų įmonių veiklą ir jų dabartinę finansinę būklę bei pertvarkyti jų valdymą, parengiant tokius veiklos planus, kurie leistų augti įmonių veiklos efektyvumui. Šis valdymo pertvarkymas reiškia, kad visų pirma bus formuojamos naujos įmonių valdybos, kuriose daugiau nei pusė narių, bent 60 procentų, sudarytų nepriklausomi valdybos nariai – aukštą kompetenciją turintys vadybininkai, profesionalai, nesantys savivaldybės darbuotojais arba politikais. Šiuo metu savivaldybės valdomose įmonėse, kurios turi tiek savivaldybės įmonės statusą, tiek uždarosios akcinės bendrovės statusą, kiek aš žinau, nepriklausomų narių nebūdavo arba buvo išties labai mažai. Žinoma, Vilniaus miesto savivaldybėje yra ir daugiau iššūkių, bet būtent šie yra svarbiausi.

VEIDAS: Kokias matote galimybes Vilniui “išlipti” iš finansinės duobės? Kur visų pirma ieškosite galimybių taupyti ar surinkti daugiau lėšų?

A.V.: Svarbiausias ir pirmasis mūsų tikslas yra normalizuoti situaciją, bet tai padaryti nėra labai lengva, nes jau po pirmųjų darbo dienų gaunu informaciją, kad, pavyzdžiui, įmonė „Vilnius veža“ ir daugelis kitų savivaldybės valdomų bendrovių yra labai nuostolingos. Mes šiuo metu vertiname, kiek ir kurių įmonių skolos yra labiausiai pradelstos ir kokia situacija yra pagal skolų terminus, tuomet galėsime įgyvendinti efektyviausias priemones. Yra rengiamos konkrečios priemonės, kaip mes ieškosime ir panaudosime įvairius rezervus savivaldybės veiklos ir jos padalinių efektyvumui didinti. Kasdien išaiškėja vis naujų problemų, kurios mums iki tol, žiūrint iš išorės, nebuvo žinomos. Apie konkrečias priemones, kurių imsimės ateityje, atskirai informuosime Vilniaus bendruomenę.

VEIDAS: Kokios, jūsų manymu, yra pagrindinės Vilniaus miesto problemos šiandien?

A.V.: Vilniaus miesto darželiuose labai trūksta vietų vaikams ir čia mes taip pat turime konkretų planą ir toliau dar ieškome visų galimų rezervų. Taigi vienas iš opiausių yra ir socialinis klausimas. Taip pat vienas iš svarbiausių klausimų yra kaip atpiginti šildymą kiekvienai vilniečių šeimai ir kokias priemones reikėtų įdiegti, kad tai pavyktų pasiekti, nes to tikrai neįmanoma padaryti per vieną dieną. Ir trečioji aktuali tema šiandien yra Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklai, kurie tikrai labai reikalauja atnaujinimo. Tai yra vilniečių viešojo intereso klausimas.

Kėdainių rajone investuotojams sudarytos sąlygos vertinamos kaip geriausios Lietuvoje. Investicijų ir plėtros sritį Lietuvos laisvosios rinkos institutas įvertino maksimaliai – šimtu balų.

Vilma Kasperavičienė

O kad žmonės šiame krašte norėtų gyventi ir dirbti, savivaldybės vadovai didelį dėmesį skiria miesto ir rajono infrastruktūros atnaujinimui, pastatų ir gatvių renovacijai, komunaliniam ūkiui, ypač stengiamasi dėl krašto gyventojų išsilavinimo.

Reitingavus pagal rodiklių grupes ir atskiras sritis, Kėdainiai pateko į penkių savivaldybių, kuriose geriausia gyventi ir palankiausia plėtoti verslą, sąrašą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto nustatytą indeksą, kėdainiečius iš 53 šalies savivaldybių lenkia tik keturios savivaldybės: Kauno rajono, Plungės, Klaipėdos rajono ir Druskininkų.

„Daugiausiai įtakos palankiai verslo aplinkai sudaryti turėjo Kėdainių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atsiradimas. Čia siūlomos įvairios mokesčių lengvatos: nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, o investuojantieji daugiau kaip milijoną eurų nuo pelno mokesčio atleidžiami šešerius metus. Šiandien LEZ naudos dar labai smarkiai nejaučiame, bet ateičiai – tai labai svarbus dalykas. Verslui negalime daryti nuolaidų ar taikyti lengvatų, nes to neleidžia teisės aktai bei savivaldybės biudžeto formavimo principai, tačiau visada galima rasti būdų, kaip jam padėti. Kiekvieną investuotoją sutinkame kaip bičiulį, nesudarydami nepatogumų, nekeldami papildomų sąlygų, nevilkindami procedūrų“, − pabrėžia Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas.

LEZ teritorijoje treti metai kuriama patogi infrastruktūra, kuriai buvo skirta beveik 6,7 mln. eurų. Norinčioms čia veiklą vykdyti įmonėms patogu pradėti statybas – sudaryta galimybė prijungti dujas, vandenį, elektrą. Infrastruktūra vis dar plėtojama, ‑ netrukus teritorijoje planuojama įvesti TEO šviesolaidinį internetą, zoną pasieks geležinkelio atšaka, pradės veikti pagrindinių gatvių apšvietimas.

UAB Kėdainių laisvosios ekonominės zonos vadovai teigia per artimiausius penkerius metus pritrauksiantys per 20 mln. eurų investicijų ir sukursiantys beveik 400 darbo vietų.

Jonavos chemijos produktų didmenininkė UAB „Vitera Baltic“, kuri Kėdainių LEZ rengiasi statyti kompleksinių trąšų gamyklą, gamybą planuoja pradėti šiemet arba 2016 m.. Nedidelių apimčių fabrike dirbs 10–20 darbuotojų, čia numatoma gaminti skystąsias trąšas dirvožemiui pagerinti. Antrasis investuotojas statybas numato pradėti šiemet ir ketina investuoti 5,8 mln. eurų. Planuojama, kad maisto pramonės įmonėje bus sukurta apie šimtą darbo vietų.

Kėdainiuose veikia septynios stambios įmonės. Netrukus šis skaičius gali gerokai padidėti, o Kėdainiai – užsitikrinti Lietuvos pramonės sostinės vardą.

Naujos įmonės, besiplečiančios senosios – tai naujos darbo vietos kėdainiečiams ir aplinkinių teritorijų gyventojams. „Kiekviena įmonė nori turėti pačių geriausių specialistų ir darbuotojų, todėl galima neabejoti, kad mūsų rajone kuriantis naujoms įmonėms didės ir jų konkurencija. Atsiradus naujų įmonių gyventojai turės darbo pasirinkimą, ir neabejoju, kad tik laiko klausimas, kada Kėdainiuose bus mokami didžiausi atlyginimai šalyje. Tikiu, kad prasidės migracija ne iš Kėdainių, o į mūsų rajoną iš kitų miestų“, – sako rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė.

Prioritetas švietimui

Sudarydami palankias sąlygas verslui rajono vadovai stengiasi, kad Kėdainių krašte būtų gera gyventi žmonėms, o ypač jauniems. „Mums svarbu, kad gerai jaustųsi įvairaus amžiaus vaikai. Tiek mieste, tiek rajone – sutvarkytos ir jaukios gimnazijos, vidurinės mokyklos, tėveliai, norintys vesti vaikus į lopšelius ir darželius, nesusiduria su vietų trūkumu. Dabar jau turime ir privatų darželį bei mokyklėlę. Kėdainių rajono savivaldybė yra viena iš daugiausiai skiriančių lėšų švietimo aplinkai. O tai reiškia, kad ugdymo procesas vyksta šiltoje, modernioje aplinkoje, kad moksleiviai pavežami geltonaisiais autobusais, sportuojama atnaujintose sporto salėse. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomas neformaliojo vaikų švietimo tinklas“, – pabrėžia R.Diliūnas.

Nors Kėdainių rajono švietimo sistema vertinama gerai ir jai rajono vadovai skiria daugiausiai dėmesio iš visų šalies savivaldybių, veiklos šioje srityje yra dar labai daug. Pasak savivaldybės vadovų, tobulėti visada yra kur. „Mes siekiame, kad kiekvienas vaikas mokykloje jaustųsi saugiai, kad sumažėtų jaunimo nusikalstamumas, kad visi jauni žmonės, baigę studijas, turėtų darbą, kad jau vidurinėje mokykloje įgytų tam tikrų profesinių įgūdžių“, − sako N.Naujokienė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) Klaipėdos savivaldybę jau ketvirtus metus iš eilės pripažino geriausiai dirbančia savivaldybe šalyje.

Elena Milčiūtė

Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, greitas ir patikimas viešasis transportas, moderniai sutvarkytos gatvės, požeminiai atliekų konteineriai, pigios ir kokybiškos komunalinės paslaugos, dinamiškas smulkusis verslas klaipėdiečiams jau yra norma. „Dabar atėjo metas siekti didesnių ambicijų – tapti vienu svarbiausių Rytų Baltijos regiono ekonominių, akademinių ir kultūrinių centrų. Ir tai tikrai nėra tušti pasvaičiojimai“, – tvirtina V.Grubliauskas.

Nuolat pirmą vietą savivaldybių indekse uostamiesčiui skiriantis LLRI pabrėžia, kad Klaipėda yra patraukli verslui, savivaldybė nevaržo konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles ir pan.

Išskirtinai Klaipėda įvertinta ir žurnalo „Forbes“ atliktame tyrime, kuriuo siekta išskirti geriausius verslo regionus Baltijos valstybėse. Čia vienintelis Lietuvos uostamiestis taip pat atsidūrė sąrašo viršuje. Pasak V.Grubliausko, šiandien pagrindiniu miesto ekonomikos ir gerovės augimo varikliu išlieka Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, pastaraisiais metais pritraukianti po kelis naujus investuotojus, ir uostas, itin stiprindamas savo, kaip vieno svarbiausių Rytų Baltijos regiono transporto mazgų, pozicijas.

Vienas konkrečių pavyzdžių – pradėtas kurti „Klaipėdos Smeltės“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras, vadinamasis HUB-as, į kurį konteineriai atgabenami okeaniniais laivais, perkraunami į mažesnius ir gabenami jau į kitus Baltijos jūros uostus bei atvirkščiai.

Taip pat Klaipėdos uosto direkcija yra parengusi uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros planą, užtikrinsiantį tvaraus, dinamiško ir konkurencingo Klaipėdos uosto plėtrą. Į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija iki 2018 m. iš viso planuoja investuoti apie 350 mln. eurų.

„Naujo didžiulio impulso Klaipėdos plėtros istorijoje tikimasi mieste įsikūrus dviem Didžiosios Britanijos mokslo įstaigų filialams. Dėl bendradarbiavimo pernai sutarta su Tysaido universitetu (~Teesside University~) ir Bredfordo kolegija (~Bradford College~). Britai ketina Lietuvos uostamiestyje jau nuo 2016-ųjų rudens priimti studentus į profesinio, bakalauro ir magistro inžinerinių bei IT specialybių studijas. Numatoma, kad 2020-aisiais šių mokslo įstaigų filialuose Klaipėdoje bendrai studijuos apie 8 tūkst. studentų, didžioji dalis – iš Rytų Europos ir NVS šalių“, pasakoja uostamiesčio meras.

Pasak jo, gerokai sustiprinus miesto mokslo ir studijų potencialą bei vietoje parengiant aukštos kvalifikacijos specialistų Klaipėdai pavyks prisivilioti ne tik gamybą ar logistiką plėtojančių užsienio investuotojų, bet jau ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių tarptautinių IT ar kitų paslaugų bendrovių.

V.Grubliauskas pabrėžia, kad kalbant apie miesto ekonominio potencialo stiprinimą negalima pamiršti ir ekologijos bei miestiečių gyvenimo kokybės gerinimo. Šiandien Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklui.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, uostamiesčio gyventojai mažiausiai šalyje moka už geriamąjį vandenį ir naudojasi geriausiomis centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Klaipėdiečiai, palyginti su kitų šalies didmiesčių gyventojais, mažiausiai moka ir už šildymo paslaugas. Uostamiestis laikomas ir vienu pažangiausiai komunalines atliekas tvarkančių miestų šalyje, vykdančių visas ES direktyvas. Beje, per trejetą metų vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą čia buvo sumažinta 20 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje geriausiai išplėtota ir pigiausia viešojo transporto sistema Lietuvoje. Beje, Susisiekimo ministerija Klaipėdai trejiems metams yra suteikusi dviračių miesto titulą. „Siekiama, kad mieste sparčiai mažėtų automobilių išmetamų dujų, didžiausio taršos šaltinio, kiekiai. Todėl didžiulis dėmesys ir skiriamas viešojo transporto sistemos gerinimui bei dviračių takų tinklo plėtrai“, – teigia V.Grubliauskas.

Taip pat savivaldybė užsibrėžė tikslą padvigubinti kultūros finansavimą. Miestui svarbi ir atvykstamojo turizmo duodama nauda.

Pernai Klaipėda į uostą atplaukusių kruizinių laivų skaičiumi aplenkė Rygą ir sulaukė 57 tūkst. kruizų turistų. Ne išskirtinė naujiena ir tai, kad Klaipėdą vis dažniau aplanko „The Tall Ships“ regatų didieji burlaiviai. Jų vėl laukiama ir šiemet, ir 2017-aisiais. Dar vienas miesto siekis – tapti vienu iš didžiausių pasaulyje jachtų lenktynių „Volvo Ocean Races“ uostų.

„Realu ir tai, kad dar šiemet pagaliau sulauksime proveržio pritraukiant naujas tiesioginių skrydžių kryptis į Klaipėdos / Palangos oro uostą“, – pridūrė uostamiesčio meras.

Ignalinoje įgyvendintas kompleksinės renovacijos modelis tapo sektinu pavyzdžiu visoje valstybėje.

Apie Ignaliną, kuri baigia renovuoti visus mieste esančius kiaurus daugiabučius, sklando legendos. Renovacijos čempionę bando vytis kitos savivaldybės, tačiau pirmoji startavusi ir savo kailiu išbandžiusi naują renovacijos modelį Ignalina – nepavejama. Modelis jau tapo visoje šalyje įgyvendinama valstybine daugiabučių namų renovacijos programa, o Ignalina kitąmet bus renovavusi 90 iš 120 energiškai neefektyvių miesto daugiabučių, kurių iš viso mieste – apie pusantro šimto. Dar penki namai atnaujinti Vidiškių gyvenvietėje, septyni mediniai daugiabučiai – Dūkšte.

Maža to, renovuoti beveik visi miesto visuomeniniai pastatai – mokyklos, ligoninės, globos namai, kultūros centras, stadionai ir aikštynai. Atnaujintos gatvės, įrengtos naujos centralizuotų vandentiekio ir šilumos sistemų trasos, šilumos punktai. Visa tai – ne vienų metų darbas, pradėtas dar gerokai prieš dešimtmetį pirmiausia nuo biokuro katilinių statybos. Todėl ir šilumos kaina rajone – viena mažiausių Lietuvoje, vidutiniškai siekianti 18,7 ct/kWh.

Taigi Ignalinoje, galima sakyti, nuo pradžių iki galo įgyvendintas išsvajotos kompleksinės renovacijos modelis, pradedant santykinai nebrangiu vietiniu kuru ir šiluma, geromis trasomis, kuriomis ta šiluma keliauja į šiltus ir taupius daugiabučius. O aplink juos – tvarkingi šaligatviai ir gatvės, skverai ir miesto aikštės.

Turėjo gerą startą

Vis dėlto naujasis Ignalinos rajono savivaldybės meras, buvęs vicemeras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės vairą perėmęs iš ilgamečio rajono mero Bronio Ropės, šiam tapus europarlamentaru, pokalbį su “Veido” žurnaliste pradeda nuo nuoskaudos, kad ignaliniečių triūsas renovacijos dirvonuose dažnai sąmoningai ar ne yra menkinamas.

“Žmonės klaidinami, kad Ignalinoje įgyvendinama kažkokia išskirtinė programa, todėl renovacija gyventojams kainuoja kur kas mažiau nei visur kitur Lietuvoje. Iš tiesų, buvo tokia Probleminių teritorijų programa, pagal kurią parama renovacijai siekė iki 85 proc. Tačiau ji buvo įgyvendinama 14-oje šalies probleminėmis laikomų savivaldybių, tarp jų – ir Ignalinos. Pagal ją gavę 6,5 mln. Lt, atnaujinome 15 daugiabučių Ignalinoje ir vieną – Didžiasalyje. Tačiau šis puslapis jau užverstas ir dabar namus renovuojame panašiomis sąlygomis kaip ir visa Lietuva. Tik šalia 40–60 proc. siekiančios įprastos valstybės paramos papildomai mums skiriama iki 15 proc. paramos iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Kaip ir Visagino, kur kol kas nerenovuota nė vieno, bei Zarasų, kur atnaujinami devyni daugiabučiai, savivaldybių gyventojams. Todėl vidutiniškai valstybės parama siekia apie pusę renovacijos projekto kainos ir nėra reikšmingai didesnė nei visoje šalyje”, – pabrėžia H.Šiaudinis.

Antra vertus, milžiniška probleminių teritorijų programos parama padarė didžiulį efektą, nes žmonės pamatė, kaip nušiurę, kiauri daugiabučiai virto šviesiais ir šiltais namais, už kurių šildymą reikia mokėti perpus mažiau (už trijų kambarių buto šildymą per mėnesį – maždaug 100–150 Lt), o visa renovacijos kaina siekia nuo 4 iki 6 tūkst. Lt.

“Miestelis mažas – vieni kitų sąskaitas puikiai žino, kalbos sklinda greitai. Todėl, kai prieš keletą metų atsirado galimybė pasinaudoti daugiabučių namų modernizavimo programos JESSICA parama, savivaldybėje jau turėjome ilgą sąrašą daugiabučių, kuriuos gyventojai norėtų atnaujinti”, – pasakoja Ignalinos rajono meras.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Apie savivaldybės skolas su Vilniaus meru Artūru Zuoku kalbamės virš miesto pakilę oro balionu. Artėjant savivaldybių rinkimams, A.Zuoką galima sutikti neįprastose vietose.

VEIDAS: Ar šitaip aukštai pakilus virš Vilniaus didžiulė beveik 900 mln. Lt siekianti savivaldybės skola netraukia žemyn?

A.Z.: Žiūrint su kuo lyginsime. Jei lyginsime Lietuvos valstybės skolos santykį su valstybės biudžetu, tai Vilniaus miesto savivaldybės skola ir biudžeto dydis yra vienas su vienu. Valstybės skolos santykis su biudžetu yra vienas su trimis. Taigi valstybės skolos tris kartus didesnės nei Vilniaus miesto.

VEIDAS: Bet tai turbūt neguodžia. Kodėl tos skolos tokios didelės?

A.Z.: Paaiškinsiu paprastai. Sakykim, valstybė yra įmonė, o savivaldybės – 60 jos filialų. Vienas iš jos filialų, Vilniaus miestas, yra pats pelningiausias, tačiau visas jo pelnas atitenka pagrindinei įmonei – valstybei, kuri ir sprendžia, kaip tuos pinigus skirstyti. Didžiąją dalį pinigų ji paskirsto filialams, kurie yra nuostolingi, o didžiausiam naudos teikėjui, kuris generuoja daugiausiai pajamų, neskiria pinigų net benzinui. Todėl visa atsakomybė už tokį savivaldybės biudžeto planavimą tenka Vyriausybei ir Seimui.

2007 m. perdaviau miesto valdymą tuometinei naujai išrinktai valdžiai su 274 mln. Lt skola, o 2011 m. atgavau jau su 860 mln. Lt skola. Dar po pusmečio turėjome išpirkti buvusios Vilniaus valdžios parduotas įmonių skolas, kurių išpirkimo terminas buvo atidėtas dvejiem metams. Taigi skola jau siekė apie milijardą litų.

Reikia pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos, ir pernai Vilniaus miestui pagaliau nuo 42 iki 48 proc. buvo padidinta skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis, todėl šiemet Vilniaus biudžetas didesnis šimtu milijonų litų. Deja, per tuos šešerius metus Vilniaus miesto biudžetas kasmet turėjo apie 180 mln. Lt deficitą, todėl ta skola ir yra užaugusi.

Dabar mes džiaugiamės Vyriausybės sprendimu 2015 m. didinti savivaldybių biudžetus. Jau pareikšta, kad sostinė kitais metais turės 50 mln. Lt didesnį biudžetą, tačiau mes siekiame, kad Vilniaus miestui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis būtų padidinta iki 60 proc. Priminsiu, kad Kaunui lieka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc.

VEIDAS: Kas lemia tokias gyventojų pajamų mokesčio dalybas?

A.Z.: Tiesiog taip yra. Tačiau Vilnius negali būti lyginamas su kitais Lietuvos miestais, nes mes konkuruojame su kitų šalių sostinėmis. Ką tik grįžau iš Vroclavo: ten vienam gyventojui biudžeto lėšų tenka du kartus daugiau nei vilniečiui, kuriam tenka mažiausia lėšų dalis apskritai Lietuvoje, ką jau kalbėti apie regiono sostines. Pavyzdžiui, vienam Varšuvos gyventojui tenka 7 tūkst. Lt, Rygos gyventojui – 3589 Lt, Talino – 3984 Lt, o vilniečiui – 2189 Lt biudžeto lėšų. Vilnius neturi finansinių išteklių, kad būdamas pagrindiniu valstybės ekonomikos varikliu, generuojančiu 40 proc. BVP, galėtų kurti dar didesnę naudą valstybės biudžetui ir būti miestu donoru kitoms savivaldybėms.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m

Reikšmingiausio šalies logistikos mazgo bei jūrinės ekonomikos šerdies vardas seniai nebetenkina Lietuvos uostamiesčio. Klaipėdos vadovai įsitikinę, kad atėjo metas siekti daugiau: kryptį diktuoja pati geografija ir plaukus kedenantis pajūrio brizas, viliote viliojantis skleisti bures.

Apžvelgdamas miesto jau nuveiktus darbus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas konstatuoja, kad sunkiausia siekti skirtingų sektorių veiksmų sutelktumo. Kartu pabrėžia, kad pasirinktos krypties – tapti buriavimo sostine – teikiamais pranašumais neabejojama. Politikai ir bendruomenė sutaria, kad tai visapusiška investicija į miesto ir regiono ateitį tiek sporto talentų ugdymo, tiek papildomų ekonomikos bei kultūros stimulų atžvilgiu.

VEIDAS: Jaukus Pilies uostelis prie piliavietės, skirtas privatiems laiveliams, atrodytų, per mažas ambicingiems planams – čia jau dabar nebetelpa visų norinčiųjų laivai. ES lėšomis buvo iš dalies finansuojama nuo 2010 m. vykusi Klaipėdo jachtklubo rekonstrukcija. Ar šį projektą pavyko įgyvendinti laiku?
V.G.: Taip, džiaugiamės, kad viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra Klaipėdos miesto savivaldybė bei privati bendrovė, dalinę rekonstrukciją atliko laiku ir jau galėtų pradėti veiklą. Sutvarkytos dvi jachtklubo krantinės, tad šiuo metu čia galėtų švartuotis 65 mažieji laivai, o ateityje planuojama atnaujinti ir trečiąją krantinę bei teritorijoje esančius pastatus.
Deja, viena iš jachklubo akcininkų, bendrovė “MG Valda”, neišvengė formalumų spaudimo, kuris neleido suderinti baigiamųjų dokumentų tvarkymo su atnaujinto jachtklubo funkcionavimu, nors tikėjomės jo jau šią vasarą. Miestas svariai prisidėjo prie šio projekto: savivaldybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas sudarė palankias sąlygas solidesniam projekto finansavimui iš kelių šaltinių, tarp jų – Lietuvos verslo paramos agentūros, užtikrinti.
VEIDAS: Buriavimo populiarinimas neįsivaizduojamas be edukacijos ir jauniausių šios sporto šakos propaguotojų ugdymo. Kada Klaipėda turės savo buriavimo mokyklą?
V.G.: Ji jau egzistuoja – ir formaliai, ir faktiškai, ir netgi istoriniu požiūriu. Tačiau, žinoma, neturėdami buriavimo sporto bazės miesto ribose, tokio klausimo sulaukiame nuolat. Pernai įsteiga Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla “Šiaurys”. Tarp naujosios organizacijos, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė išlaiko kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, skyrusia jauniesiems buriuotojams vietas švartuotis Drevernos uoste, steigėjų yra ir Jūrinis buriuotojų klubas, prisidėjęs inventoriumi bei patirtimi. Tad tai yra geras kelių sektorių bendradarbiavimo regiono lygmeniu pavyzdys.
Akivaizdu, kad turėdami nuosavą bazę, patogesnes sąlygas, buriuotojai galėtų siekti daugiau, ir visos prielaidos tam yra. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar 2004-aisiais pažadėjo miestui per penkerius metus pastatyti 400 vietų pramoginių laivų bei jachtų prieplauką piečiau Kiaulės Nugaros salos. Nuo marių prieplauka būtų atitverta molais, čia veiktų remonto dirbtuvė, laivų degalinė, elingai. Naujasis objektas turėjo būti perduotas miestui prieš penkerius metus, tačiau iki šiol egzistuoja tik popieriuose.
Tad ypač laukiame palankaus direkciją kontroliuojančios Susisiekimo ministerijos sprendimo, kuris sudarytų sąlygas siekti fondų finansavimo naujuoju ES programavimo laikotarpiu.
VEIDAS: Klaipėdos ambicijas buriavimo srityje, ko gero, skatina ir tarptautinių šios srities organizacijų vertinimai bei palaikymas?
V.G.: Iš tiesų, tačiau svarbu ir tai, kaip patys vertiname savo potencialą. Atrodytų, niekas nebeturi abejonių, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio stiprinimas tarptautiniu lygiu bei mūsų savimonėje yra vienas iš nacionalinių prioritetų, tad įgyvendinti jį turime sutelkę jėgas. Klaipėda puoselėja viziją tapti ne tik išplėtotos buriavimo infrastruktūros miestu, bet ir Rytų Baltijos buriavimo sporto sostine.
Tarptautinė organizacija “Sail Training International” įtraukė mus iškart į dviejų artėjančių didelio masto regatų žemėlapius. 2015 m. birželio 5–7 d. Klaipėda taps “The Tall Ships Regatta” regatos starto uostu ir jau trečiąsyk sulauks šios organizacijos renginio. Ypač džiaugiamės sulaukę toliaregiškos ir konstruktyvios ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus paramos.
Premjeras ėmėsi ne tik simbolinio regatos globėjo vaidmens – Vyriausybė šiam išskirtiniam renginiui finansuoti pažadėjo 500 tūkst. Lt tikslinių lėšų, mat Klaipėdos laukia nemažos išlaidos: regatą priimančio uosto mokestis, kad ir derybomis sumažintas 35 proc., sudaro apie 200 tūkst. Lt, taip pat įsipareigojame organizuoti regatos kultūrinę programą.
Tam, žinoma, reikės pasitelkti visą sukauptą vasaros tradicijų įdirbį – įspūdingą regatą derinsime su pajūrio pramogomis.
Beje, “Sail Training International” parengė, mano vertinimu, vieną geriausių dovanų artėjančio Klaipėdos 765-ojo gimtadienio proga: 2017-aisiais uostamiestyje vėl finišuos “Tall Ships Races Baltic” regata. “Sail Training International” jau paskelbė visus keturis uostus, kurie taps jos šeimininkais: Klaipėda šias pareigas dalysis su Halmstadu Švedijoje ir Kotka bei Turku Suomijoje.

Ligšioliniai merų ir jų komandų darbai bei pasiekimai liudija, kad jiems vertėtų suteikti daugiau galių, teisių, finansinio savarankiškumo, o taip pat ir atsakomybės.

Praėjusią savaitę šalies miestų ir rajonų merai susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Per šį susitikimą paaiškėjo, kad ženkli dalis merų yra kur kas kompetentingesni, išmintingesni, daugiau nuveikę ir turintys daugiau idėjų bei siūlymų nei kai kurie šios Vyriausybės ministrai.
Todėl jau daug metų skambantis merų prašymas suteikti savivaldai daugiau valdžios bei galių ir padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą – nebeatrodo nei įžulus, nei populistinis, o kaip tik visiškai logiškas. Vertinant objektyviai, gana didelė dalis savivaldybių tvarkosi puikiai, stebina novatoriškumu ir naujais projektais, mažomis skolomis ir regionuose ženkliai pagerėjusia gyvenimo kokybe.
O štai apie centrinę valdžią to nepaskysi – skolos mižiniškos, idėjos skurdžios, o stambieji projektai, tarkime, Visagino atominė elektrinė, daugiabučių renovavimas, ar santykių su kaimynais gerinimas – visiškoje aklavietėje.
Merai neslepia, jog yra labai nusivylę buvusia Vyriausybe, kuri ne tik neplėtė, bet netgi ribojo vietos savivaldos kompetenciją ir nepakankamai finansavo savivaldybėms užkrautas funkcijas. Tiesą sakant, buvusieji valdantieji bent savivaldos srityje pridarė tikrai nemažai žalos: jie visiškai neskatino savivaldybių taupyti lėšų, o kaip tik kone ragino siekti tapti probleminiais regionais ir kaulyti iš centrinės valdžios paramos. Šias išvadas galima pagrįsti tokiais pavyzdžiais: jei savivaldybė surinkdavo daugiau lėšų nei planuodavo, didžiąją dalį jų centrinė valdžia perimdavo ir išdalindavo kitoms, neva skurdesnėms savivaldybėms. Taigi savivaldybės visiškai nebūdavo suinteresuotos tų viršplaninių pajamų gauti. O štai jei višplaninės pajamos liktų pačiai savivaldybei, šios būtų maksimaliai suintersuotos jų surinkti kuo daugiau ir panaudoti jas savo regiono gerovei.
Dar vienas pavyzdys: kai centrinė valdžia leido atlikti eksperimentą ir penkios savivaldybės pačios savarankiškai ėmė valdyti bei skirstyti socialinės paramos lėšas, išvydome neregėta dalyką – jos sutaupė labai daug šių lėšų. Tarkime, Akmenės rajonas iš 16 mln. Lt, skirtų socialinėms pašalpoms, sutaupė 7 mln. Lt (nes socialiniai darbuotojai po du kartus aplankė visus pretenduojančiuosius gauti socialinę pašalpą ir mikliai nustatė, kam būtina skirti pašalpą, o kas piktnaudžiauja). Jei iš savivaldybės sutaupytos lėšos būtų atimtos, ji tikrai nebūtų taip taupiusi. O dabar kai visi 7 mln. Lt jai liko, už šiuos pinigus Akmenės rajone įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, trinkelėmis iškloti šaligatviai, įrengtos apšvietimo sistemos, atlikti kiti darbai.
Na, o savivaldybės, kurios šiame eksperimente nedalyvavo, o jų – net 55, kaip jau tikriausiai supratote, jokių milijonų, skirtų socialinėms pašalpoms, nesutaupė, taigi negalėjo maloniai nustebinti savo rajono gyventojų nei gyvenimo kokybės gerinimo, nei apinkos gražinimo projektais. Tad galbūt Akmenės pavyzdį derėtų perkelti visai Lietuvai ir tuomet socialinė parama būtų skiriama tik tiems, kam reikia, o sutaupytos lėšos leistų ženkliai pagrąžinti Lietuvą.
Būtent tokių ir panašių permainų merai tikisi iš A.Butkevičiaus Vyriausybės. Tiesą sakant, pasiūlymų jie turi daugybę ir įvairiose srityse. Apie daugiabučių renovavimą – taip pat. Jei premjeras išgirs merus, galime sulaukti proveržio. Ir ne tik Vilniuje.
Žinoma, atsiras tvirtinančių, kad ne visi merai šviesuliai ir idėjų generatoriai, be to, esama tarp jų ir korumpuotų veikėjų. Žinoma, tarp visų 60-ies Lietuvos merų išties aukšto lygio vadovai, iniciatyvūs profesionalai, savo ragiono patriotai sudaro mažiau nei trečdalį, bet tam savaitraštis “Veidas” jau penkerius metus ir rengia geriausio mero rinkimus, kad visi tokius lyderius pastebėtume, įvertintume ir pagerbtume.

Geriausi 2013 metų merai

Šiemet “Veidas” jau penktą kartą sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą. Šįkart meru, turinčiu daugiausiai idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą ir pritraukiančiu maksimaliai ES paramos, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę ir daugiausiai jai nuveikusiu, pripažintas Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Reitinge jis pranoko antroje vietoje atsidūrusį Akmenės r. merą Vitalijų Mitrofanovą ir Palangos merą Šarūną Vaitkų. Aplenkė jis netgi didmiesčių merus Artūrą Zuoką ir Andrių Kupčinską.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus šuolis iš 19-os į prizinę trečiąją vietą. Kita vertus, stebėtis gal ir nereikėtų, nes Palangai pavyko ištrūkti iš sąstingio ir susirasti savo nišą (kaip kadaise tai padarė Druskininkai). Taigi šis kurortas akivaizdžiai progresuoja, ir vieni svarbūs projektai veja kitus.
Daugeliui paprastai labai įdomu, kas ir kaip balsavo. Taigi jeigu būtume vertinę tik merų atsakymus, laimėję būtų V.Mitrofanovas, V.Makūnas ir A.Vrubliauskas, verslo organizacijų atstovai daug savo balsų atidavė už A.Katiną, A.Zuoką ir S.Žvinį, o ministerijų grietinėlė – už V.Grubliauską, A.Abromavičių, A.Kupčinską ir Š.Vaitkų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vyriausybės sprendimais sostinės biudžetas yra pats mažiausias, lyginant su Rygos ir Talino miestų iždais. Tokią informaciją pateikia Vilniaus meras Artūras Zuokas, miesto tarybai pristatydamas sostinės biudžeto projektą.

„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pasak mero, Gyventojų pajamų mokestis (GPM) sudaro didžiąją dalį pajamų Baltijos sostinių biudžetuose. Talino ir Rygos GPM pajamos yra didesnės nei Vilniaus 2,4-2,7 karto.

Vilniaus biudžete liekanti GPM dalis nesikeitė nuo pat 2002 metų ir išliko 40 proc. nuo surenkamo mokesčio, tačiau bene visoms Lietuvos savivaldybėms per dešimt metų ši dalis buvo padidinta iki 100 proc.

Seimui patvirtinus šių metų sostinės savivaldybės biudžetą, GPM surinkimas grąžintas į 2001 metų lygį (2001 metais buvo surinkta 347,7 mln. litų GPM, 2012 metais planuojama – 336 mln. litų).

Įgyvendinant Utenos rajono, kaip modernaus Rytų Aukštaitijos regiono ekonominio centro, kuriame saugu ir patogu gyventi, viziją, kuriamos naujos galimybės verslui, taikomos lengvatos investicijoms.

Šio miesto užmojus išduoda ne tik įsisiūbavę ar jau baigti regiono plėtros projektai, bet ir apdovanojimai, Utenos rajono savivaldybės pelnyti už siekį regioną paversti patrauklia vieta gyventi ir svečiuotis. 2009 m. Utena gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą kaip geriausiai šalyje ES paramą panaudojanti savivaldybė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal racionalų ES lėšų panaudojimą Utenos rajono savivaldybės rodikliai yra vieni geriausių šalyje.
Tarptautinį dėmesį Utenos rajono savivaldybė užsitikrino už pastangas mieste gerinti gyvenimo kokybę. Dar 2007 m. Londone vykusiame konkurse „The International Awards for Liveable Communities“ Utena laimėjo sidabro apdovanojimą. O 2011 m. Pietų Korėjoje, Seule, vykusiame minėtame konkurse Utenos rajono savivaldybės laimėtas bronzos apdovanojimas. Vien tam, kad Rytų Lietuvos miestas patektų į konkurso finalą, reikėjo nurungti per 300 konkurentų iš viso pasaulio.
Itin palankų Utenos rajono savivaldybės darbų įvertinimą lėmė sprendimas investuoti į biokuro katilų įrengimą. Jau šių metų sausio mėnesio kaina už šildymą vietiniams gyventojams sumažėjo 11 proc. ir Utena atsidūrė pirmame šalies savivaldybių penketuke pagal būstų šildymo pigumą.
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas neslepia ambicijų ir ateityje miestą išlaikyti lyderio pozicijose, todėl numato įgyvendinti investicinius projektus, kuriuos vienija bendri tikslai: konkurencinga vietos ekonomika, žmogiškųjų išteklių plėtra, moderni infrastruktūra ir darni aplinka. A.Katinas pabrėžia, kad tai ir patys svarbiausi Utenos rajono plėtros iki 2017 m. prioritetai.

Kelias į naujoves – per investicijas

Apie Utenos rajono savivaldybės inicijuotus projektus ir permainas – pokalbis su meru Alvydu Katinu.

– Kokie metai Utenai buvo reikšmingiausi siekiant permainų?
A.K.: Vienas sparčiausių Utenos plėtros ir kaitos dešimtmečių buvo kaip tik pastarasis. Būtent tada mieste atsirado naujų pastatų, taip pat viešųjų erdvių, patrauklių ir svečiams, ir patiems uteniškiams. Sutvarkyti kažkada šabakštynai buvę Vyžuonos, Dauniškio parkai, Krašuonos upės krantinės, Miesto sodas, atnaujinta autobusų stotis, pastatyta Dievo Apvaizdos bažnyčia. 2008 m. atidaryta viena moderniausių šalyje A. ir M.Miškinių viešoji biblioteka, 2009 m. – daugiafunkcis sporto kompleksas. Mieste renovuoti septyni daugiabučiai, ligoninė, aštuonios ugdymo įstaigos. 2008 m. po rekonstrukcijos duris atvėrė miesto baseinas, o pernai pradėtas renovuoti Kultūros centras.
Nuo 2005 m. Utenoje vykdomi vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektai. Pavyzdžiui, 2010 m. baigtas įgyvendinti brangus investicinis projektas: gyvenamųjų namų rajonuose pastatyta 27,28 km ilgio vandentiekio ir 38,95 km ilgio nuotekų tinklų, devynios nuotekų siurblinės ir viena vandens siurblinė. Dabar 99 proc. Utenos miesto gyventojų turi galimybę naudotis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis. Beje, siekdama paskatinti individualių gyvenamųjų valdų prisijungimą prie centralizuotų miesto vandens ir nuotekų inžinerinių tinklų, Utenos rajono savivaldybės administracija gyventojams skiria kompensacijas.
Aktyvūs metai gražinant miestą ir keliant jame gyvenimo kokybės lygį buvo ir 2011-ieji: rekonstravome Utenio aikštės pastatų fasadus, sutvarkėme pačią aikštę, taip pat atnaujinome K.Donelaičio gatvės viešąsias erdves. Joje įrengtas modernus apšvietimas, universali lauko sporto aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai, BMX dviračių rampa, automobilių stovėjimo aikštelė, jungtys su pėsčiųjų ir dviračių takais Vyžuonų parke. Kartu sutvarkytos ir Utenos sporto komplekso prieigos.
Šiuo metu baigiamas Aušros gatvės viešųjų erdvių sutvarkymo projektas. Renovuojamos Kultūros centro ir „Taurapilio“ kino teatro patalpos. Rekonstruoto kino teatro patalpos bus atiduotos Utenos rajono jaunimo reikmėms, todėl naujajame pastate įsikurs jaunimo organizacijos ir klubai, veiks kūrybinės industrijos.
Beje, džiaugiuosi, kad uteniškiams atsirado ir daugiau kur paganyti akis, pasigėrėti estetiniais vaizdais. Štai pernai, minint Utenos 750 metų jubiliejų, Dauniškio ežero vidury iškilo grojantis, šviečiantis fontanas su vandens ekranu.
– O kokius išskirtumėte didelius projektus, kurie itin svarbūs Utenos rajono plėtrai?
A.K: Didžiausias pastarojo meto projektas – Utenio stadiono rekonstrukcija, kurios pabaiga planuojama 2013 m. Rekonstrukcijai numatyta 17 mln. Lt ES ir savivaldybės lėšų. Šiuo metu darbai jau prasidėję. Po rekonstrukcijos futbolui ir lengvajai atletikai pritaikytas stadionas atitiks tarptautinius standartus, jame tilps apie 3 tūkst. žmonių.
Reikšmingu projektu laikau ir šalia Utenio stadiono esančio Rašės hipodromo rekonstrukciją, nes čia bus sukurta vienintelė atviroje erdvėje moderni aktyvaus turizmo infrastruktūra.
O vienas didžiausių šių metų projektų, kurių įgyvendinimą remia ES struktūriniai fondai, – tai Utenos dumblo įrenginių ir termofikacinės elektrinės statyba.
Bet ypač džiaugiuosi, kad daug dėmesio bus skiriama kaimo vietovėms, įgyvendinant Kaimo atnaujinimo ir plėtros projektą bei LEADER programą.
– Utena – miškų ir ežerų kraštas. Kokios pajėgos metamos turizmui skatinti?
A.K.: Iš tiesų turizmas turi didelę reikšmę Rytų Aukštaitijai. Juk vienas Utenos rajono plėtros strateginių tikslų iki 2017 m. yra rajono turizmo infrastruktūros plėtra. Pritraukiant ES fondų lėšas, įgyvendinamas projektas „Poilsio zonos ir infrastruktūros plėtra Utenos rajono Sudeikių miestelyje“. Šiuo metu jau išplėstas ir sutvarkytas Alaušo ežero paplūdimys: įrengti pėsčiųjų takai su apšvietimu, 50 m ilgio lieptas, valčių prieplauka, vaikų žaidimo bei automobilių stovėjimo aikštelės.
Be to, įgyvendiname Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, kurios tikslas – skatinti turizmą abiejose šalyse. Tad prie Alaušo, Lamesto ir Aiseto ežerų įrengti penki paplūdimiai su poilsiautojams reikalinga įranga, Utenos mieste pastatyta informacinių stendų su miesto schemomis ir Utenos rajono žemėlapiais.
Nors čia gausu kultūros objektų, vis dėlto dauguma turistų labiau domisi poilsiu gamtoje, vandens pramogomis. Tam įtakos, žinoma, turi ryškus sezoniškumas – didžioji dalis poilsiautojų į Utenos rajoną atvyksta vasarą.
– Tad galbūt bus mėginama įveikti sezoniškumą?
A.K.: Sezoniškumo problemą padeda spręsti kaimo turizmas. Mat pagal kaimo turizmo sodybų skaičių Utenos rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvoje – jų užregistruota 40. Sodybų šeimininkai prigalvoję daugybę pramogų ir paslaugų, kurios gali patenkinti net išrankiausio svečio poreikius visais metų laikais. Žiemą populiarus slidinėjimas, čiuožinėjimas, važinėjimasis rogėmis, poledinė žūklė. Poilsiautojai labai pamėgę garinę ir sauso garo pirtis, maudynes kubile.
Beje, šią žiemą Utenos regione jau devynioliktą kartą rengiamos tarptautinės automobilių sporto varžybos „Halls Winter Rally“.
– Pabrėžiate investicijų svarbą skatinant rajono plėtrą. Kuo Utenos kraštas patrauklus investuotojams?
A.K.: Manau, Utenos regionas patrauklus investuotojams daugeliu požiūrių. Visų pirma jis poilsiautojus žavi gamtos grožiu, kalvų, daubų, ežerų, upių, miškų ir juose randamų gėrybių gausa. Nereikia pamiršti, kad Utenos kraštas pagal patrauklumą yra antras po pajūrio regiono. Turime puikų kelių tinklą ir patogų, greitą susisiekimą su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu.
Svarbu, kad sumaniusieji plėtoti turizmo verslą Utenos rajone nepristigs kvalifikuotos darbo jėgos, mat Utenos kolegija rengia puikius turizmo ir viešbučių administravimo specialistus.
– Taigi kokie projektai šiuo metu laukia investuotojų?
A.K.: Išskirčiau tris didžiausius investicinius projektus, kurie vienas kitą papildytų ir smarkiai padidintų turistų srautus bei verslo potencialą. Vienas jų – tai viešbučio statyba. Nors Utenos rajoną kasmet aplanko apie 8 tūkst. žmonių, Utenoje dar nėra viešbučio.
Pirmas svarbus žingsnis investicijų link jau žengtas: Vyriausybė Utenos rajono savivaldybei patikėjo valdyti 0,7 ha žemės sklypą miesto centre, kur ir būtų statomas viešbutis. Jam statyti jau parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Būsimame viešbutyje numatyti 38 kambariai, kuriuose būtų galima apgyvendinti per šimtą asmenų. Numatytos komercinės patalpos maitinimo įstaigoms, parduotuvės, požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, suprojektuotos pirčių komplekso ir kazino patalpos.
Investuotojų laukia ir daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas su slidinėjimo trasa (Sudeikių seniūnijos Viešeikių kaime), kurio detalusis planas taip pat jau parengtas. Kviečiame investuoti ir į veikiantį kempingą „Sudeikiai“, įkurtą ant vieno didžiausių ir gražiausių šalies ežerų – Alaušo kranto, išplėsti ir plėtoti jame aktyvaus poilsio ir turizmo veiklas.
– Kokį vaidmenį gali atlikti savivaldybė, stengdamasi pritraukti privačių investuotojų?
A.K.: Utenos rajono savivaldybė gali taikyti žemės nuomos, žemės bei nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas. Privatiems investuotojams, sumaniusiems investuoti į savivaldybės planuose numatytus objektus, lengvatų tikrai būtų. Stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui ir investicijoms.

tojų

Birštonas – vienas populiariausių Lietuvos kurortų, kerintis savo gamtos grožiu ir traukiantis poilsiautojus išpuoselėta turizmo, sveikatinimo bei kultūros infrasruktūra. Apie miesto aktualijas ir permainas kalbamės su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene.

– Kokie Birštonui buvo praėję metai? Kokie darbai nudirbti, kaip buvo plečiama infrastruktūra?
N.D.: Metai buvo kupini įvairiausių tiek planuotų, tiek neplanuotų darbų. Buvo pradėtas pagrindinis ES lėšų panaudojimo etapas, imti tvarkyti labai stambūs objektai. Maloniausias ir, manau, reikalingiausias objektas, kurį užbaigsime pavasarį, – centrinio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmui bei poilsiui. Čia įrengiami sveikatingumo takai, apšvietimas, treniruoklių, vaikų žaidimų, riedlenčių aikštelės, pažintinis „Nemuno kilpų“ pasivaikščiojimo takas. Atsirado naujų želdinių, išvalytas pušynas, parkas tapo labai patrauklia vieta.
Taip pat labai daug dėmesio skyrėme ir gavome finansavimą (bei prisidėjome patys) sporto aikštynams įrengti. Taigi, įrengti du teniso kortai, daugiafunkcis aikštynas. Moksleiviai gali žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį – aikštynas pritaikytas užsiimti įvairiomis sporto šakomis.
Dar esame laimėję ir kelis projektus dviračių takų plėtrai, patvirtinta visa dviračių takų infrastruktūra, tai yra specialusis planas visoje savivaldybėje. Manome, kad įrengti dviračių takus, jais naudotis tokioje kurortinėje vietovėje kaip Birštonas yra labai svarbus. Pernai įrengėme keletą atkarpų, šiemet taip pat planuojame ne tik nutiesti naujus dviračių takus, bet kai kuriose atkarpose įrengti apšvietimą, poilsio aikšteles su suoliukais, šiukšliadėžėmis, dviračių stovais, pavėsinėmis. Šioje srityje dirbame kartu su regioniniu parku ir urėdija. Labai džiaugiuosi, kad su jais tapome partneriais ir drauge panaudojame lėšas miško teritorijai tvarkyti.
Svarbu ir tai, kad pradėjo atsigauti laivyba Nemune: privatininkai pastatė du laivus, kuriais jau plukdė mūsų turistus ir gyventojus. Norėtume, kad šiais metais ties Birštonu būtų pradėtas valyti Nemunas, nes jis labai uždumblėjęs. Ta problema aktuali visoms prie Nemuno esančioms savivaldybėms. Dumblas kaupiasi, ir jį būtina išvalyti, nes jachtos negali priplaukti prie prieplaukos.
Norėtume, kad būtų atgaivintas ir susisiekimas Nemunu iš Kauno į Birštoną. Tai būtų ir pramoga, ir transporto priemonė. Žmonės labai nori pasiplaukioti Nemunu, paklausa didžiulė. Taip pat atsiranda privatus vandens dviračių, valčių, baidarių, sausumos dviračių nuomos verslas. Turime ne tik Nemuną, bet ir Verknės upę, kuri labai gerai pritaikyta baidarių sportui.
– Birštonas garsėja sveikatinimo turizmu, sanatorijomis. Ar ir toliau palaikysite tokį įvaizdį?
N.D.: Taip, mes labai stengiamės orientuotis būtent į tai. Ne tiek į viešbučius ar didelius pramogų centrus, bet daugiau į sveikatinimą, sanatorijas ir poilsį. Šiandien žmonės labai vertina ramybę ir privatumą, nes tik taip gali pailsėti nuo įtampos ir stresinės aplinkos. Sanatorijos nebegali priimti visų norinčiųjų atvykti į Birštoną. Todėl labai džiugu, kad iš privačių investicijų 2011 m. pradėta statyti nauja sanatorija, tiksliau, rekonstruojami senos, apgriuvusios, jau nenaudojamos sanatorijos pastatai. Manome, kad kai kurie korpusai turėtų pradėti veikti jau šių metų pabaigoje. Ko gero, taip padvigubintume į sanatorijas atvažiuojančių poilsiautojų (tarp jų ir užsieniečių) skaičių.
– Jūsų nuomone, kas šiais laikais vis dar geba sutelkti miestelėnus?
N.D.: Aš manau, kad mažai bendruomenei labai svarbi bažnyčia. Mūsų bendruomenė labai aktyvi – jauni žmonės bendradarbiauja su bažnyčia, rengia bendrus užsiėmimus, ryšys yra glaudus. Bažnyčios klebonas labai europietiškas ir šiuolaikiškas.
Restauruota Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia ir jos medinių pastatų kompleksas. Įgyvendinant projektą „Medinės Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso pritaikymas viešajam naudojimui“ atlikti restauracijos darbai: renovuotas senasis klebonijos pastatas ir bažnyčia. Buvusio klebonijos pastato patalpos visiškai pritaikytos visuomeniniam naudojimui. 135-uosius metus skaičiuojanti Nemajūnų bažnyčia yra vienintelis išlikęs originalus medinės neogotikos liaudies meistrų kūrinys Lietuvoje, pastatytas pagal žymaus Lietuvos romantizmo architektūros atstovo Tomo Tišeckio projektą.
Dar galiu paminėti ir vykdomą Nemajūnų dienos centro atnaujinimą. Vykstant mokyklų pertvarkai uždarėme Nemajūnų mokyklą, o vietoje jos įkūrėme dienos centrą, kuriame teikiamos paslaugos gyventojams. Kaime yra žmonių, kurie neturi patogumų, o centre yra dušai, automatinės skalbimo mašinos. Vaikai po pamokų dienos centre gali praleisti laiką, ruošti pamokas. Yra socialinis darbuotojas, kuris su jais užsiima, organizuoja jų laisvalaikį.
– Kur ir kokie renginiai paprastai organizuojami Birštone?
N.D.: Šiuo metu baigiamas renovuoti Kultūros centras, kuriam bus pavesta kurhauzo priežiūra ir eksploatacija. Birštono kurhauzas yra turbūt vienintelis Lietuvoje, jis jau šiais metais bus suremontuotas ir pradės veikti. Tai kultūros paveldo statinys, todėl mes džiaugiamės, kad apgriuvę pastatai keičia savo veidą. Kultūros centre telpa apie 500 žmonių, o kurhauze – iki 150. Pastarajame galėtų vykti kameriniai, mažesni, uždaresni bendruomenės renginiai. Čia vyksta dailininkų plenerai, yra meno dirbinių parduotuvėlė. Daug žmonių kuria įvairius dirbinius iš lino – manau, kad kurhauze jie taip pat ras vietą, nes čia vyks specialūs užsiėmimai. Dailininkai prie kurhauzo atsineš savo molbertus, rengs edukacines programas moksleiviams, poilsiautojams ir visiems pageidaujantiems. Mes norime, kad ir užsienio turistai galėtų susipažinti su mūsų istorija, kultūra.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad turime nemažai ir apleistų pastatų, todėl mūsų pirmaeiliai uždaviniai – tuos pastatus išnuomoti arba privatizuoti. Kurorte jų neturi likti. Tam skiriame labai daug dėmesio, rengiame specialų investicinį vadovą.
– O kaip gyventojai įvertino naujuosius miesto fontanus?
N.D.: Ir gyventojai, ir poilsiautojai labai apsidžiaugė. Visiems, kurie pastebėjo, kad atsirado du spalvoti, mobilūs, šviečiantys fontanai, jie tikrai pakėlė nuotaiką. Kurorto be fontanų aš jau nebegaliu įsivaizduoti, jų turėtų atsirasti kuo daugiau. Juos numatoma statyti tvenkinėliuose prie sanatorijų, kad žmonės galėtų jais grožėtis pro langus. Esame suplanavę, kad ir centrinėje J.Basanavičiaus aikštėje turėtų atsirasti fontanas. Tik viskas susiję su pinigais. Kaip ir visi, šiais metais būsime priversti skolintis, nes europiniai projektai įsibėgėjo, jiems reikia ir mūsų finansavimo, o biudžetas sumažintas.
– Kaip tik ir įdomu, kaip Birštono savivaldybei pavyksta panaudoti ES lėšas.
N.D.: Kai savivaldybė maža, tai ir projektų turime mažiau. Bet žvelgdama į pastaruosius trejus metus manau, kad šioje srityje dirbame labai sėkmingai. Mes neturime grandiozinių projektų ir jų net neplanuojame. Apie 83 proc. savivaldybės teritorijos yra regioniniame parke, tad daugiau kaip penkių aukštų pastato mes negalime statyti. Nenumatome nieko labai masinio ar aktyvaus, nes mūsų kurortas turi išlikti ramybės uostu, teikiančiu labai kokybiškas paslaugas. Mes judame ne kiekybės, bet kokybės linkme. Sveikatinimas, ramybė, poilsis, privatumas, šeimos su vaikais – tokie yra mūsų prioritetai.
Atlikome apklausą, kuri parodė, jog labai patenkintų gyvenimu Birštone yra apie 75 proc. visų gyventojų, o per 90 proc. yra patenkinti ir didžiuojasi, kad gyvena tokioje savivaldybėje.
– Savivaldybei vadovaujate jau ne pirmą kadenciją. Kaip manote, kas lemia rinkėjų pasitikėjimą Jumis?
N.D.: Turbūt tai, kad duodami pažadai yra įgyvendinami. Aš stengiuosi niekada nežadėti to, ko negalėsiu padaryti. Gyventojai iš tikrųjų mato pokyčius ir yra jais patenkinti. Mano pozicija tokia, kad reikia remti vietos bendruomenę. Šiandien labai aktualus šildymo kainų klausimas – manau, tai turi būti reguliuojama. Aš esu prieš tokių strateginių objektų, kaip šilumos tinklai ir kitos įstaigos, privatizavimą. Jie turi būti savivaldybės rankose, ir savivaldybė turi turėti įtakos tvarkant šiuos dalykus. Apskritai reikia rūpintis, kad žmogus galėtų išgyventi.
– O kokį norėtumėte matyti Birštoną po penkerių metų?
N.D.: Kurortas turi skirtis nuo bet kurio Lietuvos miesto. Vasarą turi būti pilna žydinčių gėlių, sutvarkytos gatvės, žalia veja, želdiniai. Norėčiau matyti išpuoselėtą, puikų tiek urbanistiniu, tiek gamtos požiūriu miestą. Kad į jį atvažiavę žmonės pailsėtų. Žinoma, labai norėtųsi, kad visi, kurie dirba mūsų aptarnavimo sferoje, mokėtų užsienio kalbas, būtų paslaugūs, svetingi atvykstantiems į kurortą. Manau, kad daugelio dalykų mes ir pasieksime. Ne per vienus metus, bet dirbsime ta linkme. Tokį Birštoną ir įsivaizduoju: išpuoselėtą, išgražintą ir labai patrauklų kurortą visiems – ir lietuviams, ir užsieniečiams.

N.Dirginčienė įsitikinusi, kad Birštonas turi būti išpuoselėtas ir skirtis nuo bet kurio kito miesto

Šių metų Vilniaus biudžete Seimas nustatė mažesnes nei praeitais metais bendras savivaldybės pajamas – jos sudarys 987 mln. litų (2011 m. – 1036,3 mln. litų). Tai mažiausias miesto biudžetas per pastaruosius 5 metus. 2012 metais planuojama 1176,3 mln. litų išlaidų, iš kurių 175,8 mln. litų bus skiriama skoloms grąžinti.

„Seimas ir Vyriausybė nepaisė nei ekspertų nuomonės, nei vilniečių interesų ir sumažino miesto pajamas ir nepadidino Gyventojų pajamų mokesčio, liekančio miesto biudžete, dalies, taip savivaldybę grąžindami į 2001 metų lygį. Nors Vilnius yra bene vienintelis Lietuvos miestas, kuriame gyventojų skaičius išlieka stabilus, kai tuo tarpu visoje šalyje jis drastiškai mažėja“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus biudžete liekanti GPM dalis nesikeitė nuo pat 2002 metų ir išliko 40 proc. nuo surenkamo mokesčio, tačiau bene visoms savivaldybėms per dešimt metų ši dalis buvo padidinta iki 100 proc. Seimui patvirtinus šių metų sostinės savivaldybės biudžetą, GPM surinkimas grąžintas į 2001 metų lygį (2001 metais buvo surinkta 347,7 mln. litų GPM, 2012 metais planuojama – 336 mln. litų).

Pasak A.Zuoko, ekspertų komisija Vyriausybei siūlė vos 5 procentais padidinti Gyventojų pajamų mokesčio dalį, paliekamą miesto biudžete, taip pat padidinti miesto skolinimosi limitą. Tuo tarpu svarstant biudžetą Seimo valdantieji parodė savo požiūrį į sostinę ir jos gyventojus nepadidindami miesto pajamų iš pajamų mokesčio bei sumažindami skolinimosi limitus, taip ženkliai sunkindami miesto finansinę situaciją.

Vilniaus savivaldybės biudžetas rengiamas vadovaujantis Seimo patvirtintu 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, biudžeto sandaros įstatymu, savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu ir kitais teisės aktais.

Savivaldybių biudžetams skiriama GPM dalis, %

Savivaldybė    2002    2003    2006    2010    2012    2006/2010
Vilniaus m.    40%    40%    40%    40%    40%    •    0p.
Kauno m.    74%    74%    74%    94%    94%    ↑  20p
Klaipėdos m.    64%    64%    64%    86%    86%    ↑  22p
Šiaulių m.    96%    96%    96%    100%    100%    ↑  4p
Panevėžio m.    84%    84%    84%    100%    100%    ↑  16p
Mažeikių raj.    55%    55%    90%    95%    95%    ↑  5p
Kitos    100%    100%    100%    100%    100%    -
Šaltinis: LR Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlis