Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius įsigijo du naujus automobilius „Škoda Yeti“, kurie paženklinti lipdukais „Vilnius Polis“.

Tokiais pat lipdukais ateityje planuojama perklijuoti ir jau turimas Viešosios tvarkos skyriaus mašinas. Iš viso Viešosios tvarkos skyrius turi 8 automobilius.

„Žodis „Polis“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia miestą-valstybę. Taip paženklinti Viešosios tvarkos skyriaus automobiliai taip pat bus lengviau atpažįstami užsieniečiams, kurie, jeigu reikės pagalbos, galės kreiptis į mūsų darbuotojus“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Viešosios tvarkos skyrius įsigijo ir 20 elektrošokų, kuriuos darbuotojai vežiosis tik darbo metu. Aprūpinti darbuotojus specialiomis priemonėmis buvo nuspręsta po to, kai praėjusiųjų metų spalį vieną iš jų darbo metu užpuolė ir smarkiai apkandžiojo agresyvus šuo.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje šiuo metu dirba 30 žmonių, jis įkurtas 2008 metais. Viešosios tvarkos skyrius vykdo tvarkymo ir švaros taisyklių, draudimo gerti alkoholinius gėrimus viešose vietose, gyvūnų laikymo taisyklių, agresyvių šunų laikymui keliamų reikalavimų, prekybos viešose vietose, vietinės rinkliavos už stovėjimą ir kt. kontrolę.

Žiniasklaidoje sulaukiame vis daugiau pasisakymų, kad privačioms bendrovėms išnuomotas šilumos ūkis turėtų būti grąžinamas į valstybės nuosavybę.

Ukmergės rajono savivadybė tai kartoja jau nuo 2009 metų, kai pati pasiryžo nutraukti nuomos sutartį su ją pažeidinėjusia ir net žalinga pavertusia privačia bendrove. Nepaisydama aukščiausių valdžios pareigūnų spaudimo, savivaldybė perėmė šilumos ūkį į savas rankas ir dėl šio žingsnio kiekvienas šilumos vartotojas jau sutaupė ne vieną tūkstantį litų.

Dabar matome situaciją, kai Ukmergėje ir Vilniuje šilumos kaina beveik vienoda, tuo tarpu Vilnius, kur šilumos ūkis ženkliai didesnis, turi galimybių jį valdyti ženkliai efektyviau. Kalbant metaforiškai, Ukmergėje šilumos vartotojai vežami po keturis automobiliuose, o Vilniuje po penkis šimtus traukiniu, tačiau bilieto kaina Ukmergės ir Vilniaus keleiviams yra tokia pati. Argi reikia būti dideliu kainų skaičiavimo ekspertu, kad galėtum plika akimi nustatyti: keleivių vežimo gelžinkeliu savikaina yra ženkliai mažesnė nei automobiliu?

Ukmergės rajono savivaldybei perėmus šilumos ūkį, tokių problemų, kurios dabar kyla Vilniuje, pavyko atsikratyti. Oro sąlygos praėjusių metų lapkritį, lyginant su 2010 m. lapkričiu, buvo labai panašios, todėl ir šilumos energijos suvartojimas Ukmergėje praktiškai nesiskyrė: jis tebuvo 0,6 proc. didesnis. Gruodį suvartojimas buvo mažesnis 35 proc. ir, nepaisant to, kad dujos, lyginat su 2010 m., pabrango apie 25 proc., išsiųstos sąskaitos gyventojams ženkliai mažesnės nei praėjusių metų gruodį.

UAB „Ukmergės šiluma“ skaičiavimai atspindi, kad standartinis 50 kv. m ploto butas nerenovuotame senos statybos daugiabutyje 2011 metų gruodį vidutiniškai suvartojo 755,43 kWh šilumos energijos, kuri kainavo 223 litus. Analogiškam butui apšildyti 2010-ųjų gruodį reikėjo vidutiniškai 1264,19 kWh šilumos, kuri kainavo 317,90 litus. Vadinasi, už gruodį tokio buto savininkas gaus 42 proc. mažesnę sąskaitą.

2009 m., kai buvo nutraukiama sutartis, privataus šilumos operatoriaus „Miesto energija“ šilumos kaina buvo apie 29 ct/kWh, nors dujos, palyginus su šiandiena, nebuvo tokios brangios. Beveik tokia pati kaina, kuri buvo Ukmergėje prieš dvejus metus, dabar yra Vilniuje ir Lietuvos premjeras situaciją pavadino „skandalinga“. Labai gaila, kad Ukmergės rajono savivaldybei iškėlus šią problemą, vietoj to, kad valstybinės institucijos stotų vartotojų pusėn, jos ėmė ginti privatininkų interesus ir nuo savivaldybės nusigręžė.

Deja, bet tokias sąskaitas kaip Vilniuje daugelis kitų miestų, kur šilumos ūkį valdo privačios bendrovės, gauna jau seniai. Tačiau tik dabar, vilniečiams, tuo pačiu ir pačiam premjerui, ir jo patarėjų komandai, susidūrus su panašia situacija, visi puolė ją spręsti. Energetikos inspekcija savivaldybės kontroliuojamą įmonę „Ukmergės šiluma“ tikrina itin struopiai – niekur kitur patikrinimai taip dažnai nevykdomi kaip Ukmergėje. Jeigu inspekcija tokį dėmesį būtų skyrusi „Vilniaus energijai“, galbūt nebūtų susikaupę tiek daug problemų.

Algirdas Kopūstas, Ukmergės rajono savivaldybės meras

Vilniaus miesto savivaldybėje vykusios diskusijos metu, kurioje dalyvavo meras Artūras Zuokas, Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, nuspręsta teikti paraišką dėl „Vilnius – pasaulio knygų sostinė 2014“ statuso suteikimo.

„Vilnius vienas tokios misijos imtis negalėtų, tam reikia įvairiapusio palaikymo.  Susitikimo metu nuspręsta teikti paraišką, sudaryti 9 žmonių darbo grupę, kuri ją rengs.  Jeigu Vilniui bus suteiktas pasaulio knygų sostinės statusas – projektą su komanda valdys Lietuvos leidėjų asociacija“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Pasaulio knygų sostinė – tai statusas, kurį Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kartu su Tarptautine leidėjų asociacija (IPA) suteikia konkurso tvarka atrinktam pasaulio didmiesčiui ir galiojantis vienerius metus.

Šiuo metu statusas priklauso Buenos Airėms, 2012 metais atiteks Jerevanui, o 2013 metais – Bankokui.

2014 metai Lietuvoje taip pat paskelbti Kristijono Donelaičio metais, nes sukanka 300 metų, kai gimė žymiausias lietuvių literatūros kūrėjas.

Programai „Vilnius – pasaulio knygų sostinė 2014“ taip pat kviečiamos teikti pasiūlymus iki 200 žodžių, nurodant tikslus, temą, tikslinę grupę, laukiamus rezultatus, partnerius, projekto biudžetą, bendruomenės, jaunimo organizacijos, atskiri kūrėjai.

Vilniaus savivaldybės meras Artūras Zuokas ir koalicijos partneriai šiandien pristatė planus, kaip būtų galima 23 procentais sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste.

Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose.

„Mes šiandien kreipėmės į Vyriausybę, premjerą, Energetikos ministeriją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su aiškiais siūlymais, kaip šilumos kainą Vilniuje galima sumažinti. Tam, kad jų sprendimai būtų patvirtinti, nereikia keisti jokių įstatymų“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Sumažinti šilumos kainą galima būtų padidinus elektros supirkimo kvotą Vilniaus elektrinei Nr. 3 nuo 457 GWh iki 962 Gwh ir mokėti už elektros kiekį tokią kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) elektros 1KW gamybos savikainą.

Šie sprendimai leistų šilumos kainą Vilniaus mieste sumažinti 6 centais. Tai yra – 23 proc.

„Bendrovei „Vilniaus energija“ šiais sprendimais nesukuriama jokia nauda, nes pelnas yra skaičiuojamas nuo turto, kuris dalyvauja elektros gamybos procese – tai yra nepriklauso nuo pagamintos elektros kiekio“, – pabrėžė A.Zuokas.

Šiuo metu vilniečiai moka 25,97 cnt/kWh, tačiau priėmus šiuos sprendimus, naujojo šildymo sezono kaina galėtų sumažėti iki 19,91 ct/kWh.

„Vilniečiai per metus iš viso sutaupytų 156 mln. Lt. Kitais žodžiais tariant – kiekvienas 50 kv.m. buto savininkas per šildymo sezoną sutaupytų apie 700 Lt., kuriuos galėtų išleisti kitoms savo reikmėms“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Vilniaus tarybos narys Šarūnas Birutis atkreipė dėmesį, kad ekonomiškai pagrįstas ir teisingas elektros kvotų paskirstymas, kartu gaminant šilumą, yra optimaliausias sprendimas, kadangi, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis – dalis elektros energijos, kuri galėtų būti pagaminama, jei šiluma ir elektra būtų gaminama kartu, yra nepagaminama. Efektyvios kogeneracijos būdu pagamintai elektros energijai galima taikyti finansinės paramos mechanizmus.

Vilniaus savivaldybė atkreipia dėmesį, kad šis siūlymas yra lengvai įgyvendinamas, nes priklauso tik nuo Energetikos ministerijos priimtų sprendimų.

„Nesuprantama, kodėl Lietuvos elektrinė šildo ežerą, kai galima gaminti elektrą ir šilumą, o tai atpigintų šilumą dar šį sezoną. Sumažinus šilumos kainą, mums reikėtų mokėti mažiau socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą“, — sakė Vilniaus miesto vicemeras Jaroslav Kaminski.

Pritarus Energetikos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Vilniaus valdžios siūlomi sprendimai galėtų būti įgyvendinti jau artėjant šildymo sezonui.

Mažėjant šilumos kainai, gyventojams atitinkamai 23 procentais sumažėtų ir sąskaitos už karštą vandenį bei vadinamasis gyvatuko mokestis.

Toks pats metodas padėtų sumažinti šilumos kainą Kaune, Panevėžyje, Alytuje – ten kur yra kogeneracinės elektrinės.

Plungės rajono savivaldybės administracija leido tiesti naują 330 kV elektros perdavimo liniją Klaipėda – Telšiai Plungės rajono teritorijoje. Projektą vykdo elektros perdavimo sistemos operatorius AB “Litgrid”. Gegužės mėnesį leidimą linijos statyboms pasirašė Telšių rajono savivaldybė, laukiama Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo.

Vykdomas 89 km ilgio ir 900 MW galios oro linijos projektas yra tiesiogiai susijęs ne tik su Lietuvos ir Švedijos bendru projektu “NordBalt”, bet ir su Lietuvos energetinės sistemos patikimumo stiprinimu. Jis iš esmės sustiprins elektros perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje, ypač – Klaipėdos, Telšių ir Plungės rajonų gyventojams ir čia veikiančioms įmonėms. Elektros oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos darbus planuojama baigti 2014 metais.

“Rajonų savivaldybių priimami sprendimai rodo, kad deklaruojamų tarptautinių projektų svarbą supranta ir vienodai vertina ir gyventojai, ir visų lygių valdžios institucijos, – sako “Litgrid” generalinis direktorius Virgilijus Poderys, – savivaldybėms laiku priėmus sprendimus, galime prognozuoti, kad darbai ruošiantis “NordBalt” statyboms bus atlikti laiku”.

2010 m. kovo mėn. Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl “NordBalt” projekto įgyvendinimo. Projektu siekiama nutiesti tarpsisteminę jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų, užtikrinti technines sąlygas integruoti šalies elektros rinką į bendrą Baltijos jūros valstybių elektros rinką.

700 MW galios tarpsisteminė elektros jungtis “NordBalt” bus pradėta eksploatuoti 2015 m. pabaigoje.

"Veido" archyvas

Kai kuriose savivaldybėse, net po papildomų finansinių injekcijų, gyvenimas blogėja ir jos nuo pirmūnių atsilieka jau keletą kartų.

Akmenės rajono savivaldybėje 11,9 proc. gyventojų gyvena iš socialinių pašalpų. Tai dukart daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 25 proc. didesnis nei šalies vidurkis.

Savivaldybė įtraukta į keturiolikos probleminių šalies teritorijų sąrašą. “Naujai besikuriančių įmonių mažiau nei užsidarančių. Valstybė prioritetą teikia monopoliniam, o ne smulkiajam verslui, o mažesniuose miestuose juk dažniausiai steigiasi nedidelės įmonės”, – situaciją vertina Akmenės verslininkas Rimantas Kraujutis. Įmonės “Aras” savininkas ir vadovas pasakoja, kad žmonių išteklių nutekėjimas iš Akmenės didžiulis: jaunimo vizija – vykti į Vilnių ar kitą didmiestį, o grįžti niekas nenori. Tad “Aras” pasiuntė mokytis vieną jaunuolį, skirdamas jam įmonės stipendiją.
O juk kadaise ne Akmenė būdavo dotuojama iš valstybės biudžeto, bet atvirkščiai. Dabar čia kuriamas 26,2 ha pramoninis parkas, vienas iš aštuonių tokių Lietuvoje. Jau skirtas žemės plotas, tiesiami inžineriniai tinklai, kuriama infrastruktūra. Tačiau kol kas įmonės nesiveržia čia kurtis.

Akmenė patenka ir tarp negyvybingiausio verslo savivaldybių. Agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, tokių Lietuvoje 18,3 proc. Tai ne tik pliki skaičiai – gyvenimo lygis šiose savivaldybėse skiriasi kelis kartus. Štai versliose kaimiškosiose savivaldybėse materialinės investicijos (skaičiuojant vienam gyventojui) 2,1 karto didesnės, o vidutinis darbo užmokestis didesnis 11 proc.

Žinoma, Akmenė pagal BVP vienam gyventojui negali prilygti Vilniui, tačiau atotrūkį tarp regionų svarbu mažinti. Agrarinės ekonomikos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Dalia Vidickienė akcentuoja neabejotinus to pranašumus: juk iš ten, kur nėra darbo vietų ar menkesni atlyginimai, žmonės išvažiuoja – jei ne į užsienį, tai į didmiesčius. Provincija tuštėja, o didesniuose miestuose tenka leisti didžiulius pinigus infrastruktūrai kurti, nors provincijoje merdėja pustuščiai gyvenamieji namai, darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos.

Tad nuo ko labiausiai priklauso savivaldybių žavesys ar skurdas?

Vietos valdžia: vienur – vedliai, kitur – autsaideriai

Neabejotinai ryškiausias atgimimo pavyzdys – Druskininkai, kurių klestėjimo režisieriumi laikomas ketvirtą kadenciją meru išrinktas Ričardas Malinauskas. Tačiau, paradoksas, klestėjimo sinonimu tapusių Druskininkų savivaldybė – tarp problemiškų. Nors priskyrimo problemiškoms kriterijai – didesnis nei vidutinis nedarbo, socialinių pašalpų gavėjų skaičius – būdingi ne patiems Druskininkams, bet savivaldybei priklausančioms Viečiūnų, Leipalingio seniūnijoms, tačiau tikslinius pinigus šiam atotrūkiui mažinti “valgo” ir patys Druskininkai.

Regioninės politikos ekspertus stebina ir Mažeikių, kurie pagal pajamas vienam gyventojui lenkia daug savivaldybių, priskyrimas prie probleminių. Skaičiuojant pagal Europoje priimtą verslo gyvybingumo vertinimo metodiką – lyginant naujai įsisteigusių ir užsidariusių įmonių skaičių – tiek Druskininkų, tiek ir Mažeikių rajono savivaldybės – prie lyderiaujančiųjų. Iš keturiolikos probleminių, tik keturios (Akmenės, Lazdijų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų) menko verslumo. Tad, D.Vidickienės manymu, kriterijai, kam skirti pinigus, turėtų būti įvairesni.

Kita vertus, kas jau kas, o Druskininkai moka pinigus investuoti ten, kur galima sukurti pridėtinę nevienadienę naudą. Kiti merai, nors ir pabumbėdami apie pirmąsias bazines investicijas Druskininkų mero bendrapartiečių socialdemokratų laikais, kelia kepurę prieš R.Malinausko gebėjimus pramušti miestui pinigų ir projektų. O štai Mažeikiai, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento direktoriaus Arūno Plikšnio pateiktais duomenimis, sugebėjo panaudoti vos 6,5 proc. savivaldybei tekusių papildomų fondo lėšų. Tad kai kam ir papildomos finansinės injekcijos, daugiausia gaunamos iš ES, daug naudos neduoda.

“Regionų centrai, tokie kaip Alytus, Utena, Telšiai, Zarasai per kelerius metus gauna investicijų dešimtis milijonų ir juos puikiai panaudoja. O kai kurios probleminės teritorijos, nors jau penkti ES finansavimo etapo metai, vos kruta: Joniškis kol kas panaudojo 0,94 proc., o Pasvalys vos 0,25 proc.”, – kritikuoja A.Plikšnys. Užtruko projektų rengimas, tačiau tai vis tiek nepakankami ir nepalyginami su kitomis savivaldybėmis tempai ir 2013 m. Europos Komisija gali imtis sankcijų, jei tų pinigų nepanaudosime. Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas pripažįsta, kad kai kurie projektai vėluoja, bet dabar darbų jau pradėta daug.

Žinoma, regionų sėkmė priklauso ir nuo objektyvių priežasčių: daugiausia probleminių teritorijų – atokiau nuo didesnių centrų, pasienyje. Štai Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius sako, kad dalis rajono – pasienis su Latvija, tad iš to galima gauti daugiau naudos, o kita pusė – prie Baltarusijos, tačiau rajono teritorijoje nėra sienos praėjimo punkto, tad tai kaip ir uždara zona. Vis dėlto Zarasai verčiasi neprastai ir nėra probleminė teritorija. Tiesa, ir jiems teko kąsnelis papildomo finansavimo – iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programos.

O štai Tauragės geografinė pozicija – pranašumas: netoli Klaipėdos uostas, yra geležinkelis. Tačiau istoriškai Tauragė buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių centrų, kai atkūrus nepriklausomybę sugriuvo sovietiniais metais čia išvystyta pramonė. Prireikė nemažai metų atgimti. “Labai daug priklauso nuo savivaldybės gebėjimo ir noro matyti regioną strategiškai, su perspektyva į ateitį. Mes turime strateginį plėtros planą, efektyviai naudojame biudžeto lėšas – nesame išnaudoję skolinimosi rezervų. Rengiame daug projektų gauti europinį finansavimą. Gera parama – lėšos iš regioninių ekonominių centrų plėtros programos, skirtos septynioms savivaldybėms, buvusioms apskričių centrais”, – vardija meras Pranas Petrošius. Įdomu, kad Tauragėje gyvena ir abu jo sūnūs. “Vieną, traumatologą, parsikviečiau iš Kauno, nes įtikinau, kad Tauragė turi ateitį”, – neabejoja meras.

Beje, skaičiuojant, kiek kuri savivaldybė gerovę kuria skolų sąskaita, be didžiųjų miestų, “pirmauja” problemiškieji Mažeikių (4,2 mln. Lt) ir Švenčionių (3,3 mln. Lt) rajonai.

Ar verslas laikomas partneriu

Žinoma, savivaldybių žavesį ar skurdą lemia ne tik gebėjimas išsimušti “valdiškų” lėšų, bet ir vietos verslo sėkmė. “Verslo plėtra daug priklauso ir nuo asmenybių savivaldybėse, ir kaip tvarkosi savivaldybių administracijos, aišku, ir nuo pačių gyventojų mentaliteto”, – teigia Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas. Savivaldybių kompetencijoje viena svarbiausių verslui sričių – teritorijų planavimas, vietos valdžia turi teisę koreguoti nekilnojamojo turto, žemės, valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifus, verslo liudijimų kainą, nustatyti įvairias rinkliavas. Savivaldybių kompetencijoje – infrastruktūros vystymas. “Svarbu ir tai, kaip savivaldybė žiūri į verslą – kaip į investuotoją, kuris sutvarkys infrastruktūrą ir dar suteiks darbo vietų, ar kaip į triukšmo ir taršos šaltinį”, – sako V.Žukauskas.

Štai Tauragės rajono meras P.Petrošius sako, kad jiems pavyko įtikinti Pietų Korėjos verslininkus, esą Tauragė – viena geriausių vietų kurti verslą, ir šie čia numatę didžiules investicijas į pažangios technologijos LED šviestuvų gamybą.

Išeitis – stambūs regionai ir geri merai

Šiaip ar taip, kol kas atotrūkis tarp kai kurių Lietuvos regionų tik didėja. Merai siūlo peržiūrėti biudžeto formavimo, ES lėšų skirstymo politiką. D.Vidickienės manymu, skiriant lėšas regioninei politikai reiktų paieškoti daugiau objektyvių kriterijų. Kita vertus, dabar Vakaruose jau įsigali naujos tendencijos – ne šelpti atsiliekančiuosius, o padėti stiprinti pranašius.

Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros prof. dr. Kostas Žymantas Svetikas tvirtina, kad tai, ką vadiname regionine politika, tėra gaisrų gesinimas. Tam, kad nedidėtų teritoriniai netolygumai, regionus reikia stambinti. Lietuvoje jų turėtų būti kokie keturi, pavyzdžiui, Danija plėtoja penkis. “Niekad Akmenė nepagamins ir nesukurs BVP tiek, kiek Šiauliai, niekada ten nebus universiteto. Tad apie didesnį miestą reikia kurti integruotas teritorijas, su juo susijusias nuolatiniais verslo ir mokslo ryšiais, infrastruktūra”, – siūlo K.Ž.Svetikas.

Žinoma, savivaldybių sėkmei reikia ne tik protingos regioninės politikos, bet ir protingų rinkėjų savivaldos rinkimuose. Efektyviau dirba savivaldybės, turinčios stipresnę daugumą ir energingą merą.

Lietuvos regionai pagal verslo gyvybingumą

Gyvybingo verslo (ūkio subjektų padaugėjo per 4 proc.) – 41,7 proc.
Mažiau gyvybingo (ūkio subjektų padaugėjo 1–4 proc.) – 40 proc.
Negyvybingo (ūkio subjektų padaugėjo mažiau nei 1 proc.) – 18,3 proc.

Klasifikavimo kriterijus – verslo aktyvumas, matuojamas naujai įsisteigusių ir užsidariusių įmonių skaičiumi (2010 m. pradžioje).

Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

Socialinės pašalpos gavėjai (dalis nuo visų gyventojų, proc., 2010 m.)

1.    Neringa    0,9
2.    Vilnius    1,9
3.    Kauno r.    2,7
4-5.    Kaunas    3
4-5.    Klaipėda    3

Lietuvos vidurkis    5,4

55-57.    Kelmės r.    10
55-57.    Lazdijų r.    10
55-57.    Mažeikų r.    10
58-59.    Joniškio r.    10,2
58-59.    Šalčininkų r.    10,2
60.    Akmenės r.    11,9

Šaltinis: VRM

Registruotas nedarbas (2011 m. liepos 1 d., proc.)

1.    Neringa    3,4
2.    Palanga    6,4
3.    Elektrėnai    8
4.    Birštonas    8,4
5.    Kėdainių r.    8,5

Lietuvos vidurkis    11,3

56.    Mažeikių r.    16,6
57.    Alytaus r.    16,7
58.    Anykščių r.    17
59.    Zarasų r.    17,9
60.    Ignalinos r.    19

Šaltinis: VRM

BFL

Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba piktinasi, kad meras Artūras Zuokas nori “nusisavinti” kontrolieriaus tarnybą. Dėl to tarnyba skubos tvarka kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir Valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę.

Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad skubiai sušauktame Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą numatoma priskirti mero ar jo pavaduotojų pavaldumui, o tai “prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 3 daliai, kuri nustato, kad Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas tik savivaldybės tarybai”.

Artimiausiu metu Taryboje bus svarstomas ir klausimas dėl savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo atleidimo iš pareigų. “Manome, kad tarnybos vadovo atleidimo klausimas yra politizuotas, tuo siekiant pašalinti merui neparankų pareigūną”, – rašoma kreipimesi. Jį pasirašė šešiolika kontrolės ir audito tarnybos darbuotojų ir tarnybos vadovas Š. Skučas.

Tarnybos darbuotojai pabrėžia, kad mero siūlomi priimti sprendimai kilo dėl efektyvios tarnybos ir jos vadovo veiklos bei atliktų ir šiuo metu atliekamų auditų “Vilniaus šilumos tinkluose” dėl šilumos kainos nustatymo pagrįstumo ir viešųjų pirkimų skaidrumo, Savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų srityje, “Vilniaus vystymo kompanijoje”, “Vilniaus vandenyse”.

Tarnybos teigimu, jei trečiadienio tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba tampa pavaldi merui ar jo pavaduotojams, nebeliks savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių lėšų panaudojimo ir veiklos kontrolės.

"Veido" archyvas

Ketvirtadienį pradėjęs eiti pareigas naujasis Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas socialdemokratas Antanas Navakauskas gavo miesto tarybos anksčiau patvirtintą įpareigojimą atlikti administracijos reorganizaciją.

Praėjusią kadenciją, per kurią daugumą miesto taryboje turėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, tokių reorganizacijų vyko ne viena. Per ketverius metus administracijoje darbuotojų sumažėjo nuo beveik tūkstančio iki daugiau nei 700.

Ar nauja reorganizacija bus nukreipta biurokratinei struktūrai mažinti, administracijos direktorius A. Navakauskas ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje konkretaus atsakymo dar neturėjo. Tačiau, pasak jo, administracijos reorganizacija bus atlikta kompetentingai ir kvalifikuotai.

“Iš patirties žinau, koks jautrus dalykas yra reorganizacija žmoniškuoju požiūriu. Numatoma reorganizacija nebus “raganų medžioklė” ar reforma dėl reformos. Ji daroma ne tam, kad kažką sujauktume. Lemiamas veiksnys, ar tinka tarnautojas eiti vienas ar kitas pareigas, bus ne partinė priklausomybė, bet tarnautojo kompetencija. Savivaldybės darbuotojai turi būti kompetentingi tam, kad priimti tarybos sprendimai būtų įgyvendinami sparčiai ir skaidriai. Administracijos direktoriaus postas yra politinio pasitikėjimo, tačiau administracija turi dirbti be politikavimo”, – kalbėjo A. Navakauskas.

Vos prieš keliolika dienų viešai duotą pažadą nebūti opozicine politine jėga ketvirtadienį pademonstravo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuri nors gavo daugiausiai – 12 – tarybos nario mandatų, bet pralaimėjo kovą dėl realios valdžios. Už naująjį savivaldybės administracijos vadovą balsavo ne tik valdančiosios koalicijos atstovai, bet ir kiti miesto tarybos nariai, iš viso 39. Taryboje – 41 narys.

A. Navakauskas – buvęs valstybės įmonės “Kauno regiono keliai” Kauno kelių tarnybos viršininkas ir susisiekimo ministro patarėjas – per savo turtingą biografiją dirbo ir vadybininku, ir Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių skyriaus viršininku, yra vadovavęs Šiaulių rajono policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Politikų “suktų” klausimų apie kompetenciją ir galimybes išvengė ir kandidatai į administracijos direktoriaus pavaduotojus. Nors klausimų apie tai, kaip įsivaizduoja savo būsimą darbą, sulaukė.

Pirmasis prieš miesto tarybos narius stojo iki šiol administracijoje pavaduotoju dirbęs energetikas dr. Ramūnas Gatautis, kurį delegavo Liberalų sąjūdis.

Tarybos narys – judėjimo “Vieningas Kaunas” lyderis Visvaldas Matijošaitis teigė neabejojantis, kad iš Lietuvos energetikos instituto į savivaldybę atėjęs dirbti R. Gatautis turi daug teorinių žinių, tačiau jam kilo klausimas, ar geba jas taikyti praktiškai. Panašus klausimas kilo ir konservatoriui Gediminui Žukauskui, prašiusiam paaiškinti, ką vienas iš savivaldybės administracijos vadovų ruošiasi nuveikti, kad mokesčių už šilumą našta Kauno gyventojams sumažėtų.

Atsakydamas R. Gatautis lyg ir pasidžiaugė, kad jau ne Kaune šilumos kainos didžiausios, palyginus su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais. Ir kad nuo trečiadienio šios srities rekordininku tapo Vilnius.

O Kaunui, pasak R. Gataučio, reikia skatinti konkurenciją šilumos gamyboje. Juolab kad 2016-aisiais su tais pajėgumais, kuriuos miestas dabar turi, jis nebeišsivers. Tačiau koncentruotis ties vienu – Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektu, pritaikant ją biokurui, irgi – ne išeitis. Tas projektas Kauno neišgelbės, bet jį vykdyti vis tiek reikia. Juolab kai pasirašyta sutartis dėl bendros veiklos su “Lietuvos energija”.

Partijos “Jaunoji Lietuva” deleguotas į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas verslo administravimo bakalauro diplomą turintis Raimundas Miladauskas žada kuruoti socialinę sritį. Tik kaip tai darys, atvirai sakė dar nežinantis, kol su šia sritimi nesusipažino. Sakė, esąs kompetentingas krepšinio vadybos klausimais, tačiau ir šia tema ne į visus Kauno tarybos politikų klausimus jam sekėsi sklandžiai atsakyti. Pastaruoju metu R. Miladauskas dirbo Panevėžyje vieno krepšinio klubo vadovu, prieš tai buvo Kaune A. Sabonio krepšinio mokyklos direktorius.

Viešajame administravime patirties sukaupęs Darbo partijos deleguotas savivaldybės administratorius Andrius Stankevičius į tarybos narių klausimus atsakinėjo kur kas geriau už savo kolegą iš “Jaunosios Lietuvos”. Jo gyvenimo aprašyme, beje, yra įrašas apie socialinių mokslų doktorantūrą. Prieš tai – apie baigtas studijas Kūno kultūros akademijoje ir kuriam laikui po to praėjus, įgytus teisės mokslų bakalauro ir magistro diplomus Vilnius universitete.

A. Stankevičius yra dirbęs Seime ir Kauno savivaldybės įmonėje, buvo valstybinės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas teisiniais klausimais, pastaruoju metu – UAB “Morena” teisininkas.

kavos-aparatas

Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui paskelbus, kad šią savaitę kai kuriems sostinės savivaldybės darbuotojams gali tekti padirbėti viršvalandžius, kavinių ir restoranų tinklą valdanti bendrovė “Čili Holdings” nutarė pasirūpinti, kad miesto valdžios vyrai išlaikytų aštrų protą ir sutelktą dėmesį. Visų savivaldybės departamentų vadovai, šią savaitę nuo 18 valandos užsukę į prekybos centre “Europa” įsikūrusį “Čili pica” restoraną bus vaišinami nemokama kava.

“Prieš keletą metų Seimas pademonstravo, kad naktinis darbas ne visada duoda norimą rezultatą. Baimindamiesi, kad analogiška situacija nepasikartotų Vilniuje, nutarėme šiek tiek palengvinti pareigūnų darbą. Tikime, kad kvapnios kavos puodelis išvaikys snaudulį dirbant vėlyvais vakarais ir padės susikaupti konstruktyviam darbui miesto labui”, – sakė UAB “Čili Holdings” Marketingo departamento direktorė Irma Korsakaitė.

Visi užsukę pasivaišinti kava turėtų pateikti tarnybinį pažymėjimą, įrodantį, kad asmuo yra Vilniaus savivaldybės darbuotojas. Akciją planuojama pratęsti, jei analogiški sprendimai bus priimti Vilniaus vadovo.

Bendrovė primena, kad visi norintys pasimėgauti kava, arbata kiekviename “Čili” restorane arba kavinėje gali užsisakyti jos puodelį išsinešimui.

“Nėra nieko smagiau, kai lepinant vasariškam orui gali keletą minučių skirti pasimėgauti aromatingu gėrimu viename iš Vilniaus parkų arba skverų. Pagaliau, tai puiki išeitis skubantiems į darbą ar susitikimą”, – teigė I. Korsakaitė.

FB-TL189886

Vilniaus savivaldybė šią savaitę dirbs 12 valandų per parą – nuo 8 iki 20 valandos, antradienį paskelbė naujasis sostinės meras Artūras Zuokas.

Išplatintame pranešime A.Zuokas teigė, jog taip siekiama kuo greičiau išsiaiškinti miesto problemas, kad miesto vadovai nedelsdami galėtų imtis darbų.

“Esame pasirengę nedelsdami imtis darbų, tad turime nuodugniai išsiaiškinti esamą miesto situaciją ir kaip įmanoma greičiau spręsti susidariusias problemas. Per šį laiką taip pat susitiksime su galimais investuotojais”, – sakė A.Zuokas.

Jis teigė, kad sprendimų reikia jau šiandien, todėl dirbti reikės daugiau ir sparčiau, o savivaldybės darbuotojai turės orientuotis į konkrečius rezultatus.

Savivaldybės rinkodaros ir viešųjų ryšius skyrius kiek vėliau patikslino, kad 12 valandų dirbs tik kai kurie vadovaujantys pareigūnai visuomeniniais pagrindais.

“12 valandų dirbs savivaldybės vadovybė – meras, mero pavaduotojai, l.e.p. administracijos direktorius, reikalingų departamentų vadovai. Iki 20 val. dirbs savivaldybės tarnautojai, su kuriais vyks posėdžiai, aiškinamasi situacija ir ieškoma sprendimų”, – atsakyme BNS nurodė savivaldybės skyrius.

Oficialiame atsakyme nurodoma, kad “meras pakvietė savivaldybės darbuotojus dirbti visuomeniniais pagrindais”.

Savivaldybės profesinės sąjungos vadovas Darius Šaluga sako, kad kiekvienas darbas turi būti apmokamas pagal išdirbtą laiką.

“Priverstinių dalykų čia būti negali. Manau, kad meras neturėjo omeny rimtų ketinimų priversti žmones varu dirbti 12 valandų. Aš nemanau, kad meras pažeidinės Lietuvos Respublikos įstatymus, tokius, kaip Darbo kodeksas, ir aš esu įsitikinęs, kad jis tiesiog pakvietė norinčius aukoti viršvalandžius miesto labui. Tačiau kiekvienas darbas, kuris yra dirbamas tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje, turi būti apmokamas pagal išdirbtą laiką”, – BNS sakė D.Šaluga.

Pasak D.Šalugos, kol kas A.Zuoko kvietimas padirbėti ilgiau yra “tiktai žodžiai”.

“Šiuo atveju tai yra tiktai žodžiai. Žinant poną Artūrą ir jo darboholizmą, kurį tikrai labai sveikinu, tai nesistebiu jokiais pareiškimais, tikrai džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto meras vėl yra toks aktyvus žmogus (…). Aš galvoju, kad tai tiesiog viešųjų ryšių akcija”, – teigė D.Šaluga.

Su nepartinių kandidatų koalicija sėkmingai savivaldos rinkimuose pasirodęs A.Zuokas prieš savaitę buvo išrinktas Vilniaus meru. Šias pareigas jis ėjo ir 2000-2007 metais.

FB-UA54328

Viena iš Rusų aljanso vadovių Olga Gorškova neigia daugeliui susidariusį įspūdį, kad Rusų aljansas – tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos “paklodė”.

“Tokius žmones tenka nuvilti. Mūsų partija turi savo programą, aiškią poziciją, savo principus. Mes stengiamės jų laikytis”, – savaitraščiui Litovskij kurjer” sakė “auksinio balso” sostinės mero rinkimuose turėtoja O. Gorškova. Galima teigti, kad būtent jos balsas tapo lemiamu išrenkant Vilniaus meru Artūrą Zuoką. “Mes ne nacionalinė, regioninė partija. Visiškas melas, kad visi partijos nariai tik rusai. Išvardinsiu keletą pavardžių: Eugenijus Galiautdinovas, Vaigutis Stančikas, Vitalijus Besakirskas. Manau, komentarai nereikalingi”, – “Litovskij kurjer” teigė O.Gorškova.

Anot sostinės tarybos narės, labiausiai jų partiją kritikuojančiai valdančiajai parlamento daugumai vertėtų prisiminti šimtus tūkstančių lietuvių, išsibarsčiusių po visą Europą. “Gali būti, kad rytoj Anglijoje, Airijoje arba Ispanijoje bus įkurta Lietuvių konstitucinių demokratų partija. Ką tada sakys mūsų kritikai?”, – klausia O.Gorškova.

O. Gorškovos manymu, lenkų partijos lyderiams teko pajausti, kad koalicija – tai lygių partnerių sąjunga, o ne vertikalūs santykiai “senjoras ir vasalas”

kauno_savivaldybe

Kauno savivaldybės tarybai dėl procedūrinių pažeidimų ketvirtadienį nepavyko pradėti balsavimo dėl administracijos direktoriaus išrinkimo.

Kauno socialdemokratai į šį postą buvo sutarę siūlyti Antaną Navakauską.

Klausimai ir dėl administracijos direktoriaus, ir dėl jo pavaduotojų skyrimo buvo įtraukti į ketvirtadienio tarybos posėdžio darbotvarkę, bet mero Rimanto Mikaičio siūlymu taryba juos išbraukė.

Meras savo siūlymą motyvavo tuo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai teikiant projektus.

“Nesinorėtų, kad pradėtume tarybos kadenciją pažeisdami reglamentą ir įstatymą. (…) Noras buvo mūsų daryti sprendimus kuo greičiau, užduoti tempą, deja, esame įklampinti į tam tikras biurokratines taisykles”, – kalbėjo meras.

“Projektai tarybos nariams pateikti pavėluotai, nesilaikant reglamento ir gali būti pripažinti neteisėtais”, – jam antrino Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė.

Kai kurie tarybos nariai piktinosi, kad neišrinkus administracijos vadovo, nebus pradėti Kaunui svarbūs darbai.

“Jei dirbsime tokiu principu, nepajudėsime nė vienu klausimu. (…) Iš mūsų juoksis ir miestiečiai, ir žurnalistai”, – sakė vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.

Administracijos vadovus tikimasi išrinkti po savaitės.

Kauno miesto meru praėjusią savaitę išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas R.Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeitė konservatorių Andrių Kupčinską.