Nors senosios kadencijos Kauno miesto taryba darbą baigė prieš beveik dvi savaites, kai kurie į ją nepatekę politikai delsia atsisakyti kai kurių privilegijų, negrąžina savivaldybės nupirktų kompiuterių, rašo “Kauno diena”.

Kauniečių į tarybą išrinkti politikai dar 2007-aisiais buvo aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, mobiliuoju internetu.

Savivaldybės Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Jakštas neišdrįso įvardyti, kurie į naująją tarybą nepatekę politikai iki šiol negrąžino kompiuterių.

Iš pradžių aiškinęs, kad ne visi praėjusios kadencijos tarybos nariai buvo paėmę nešiojamuosius kompiuterius, vėliau patikslino: “Beveik visi tarybos nariai buvo paėmę po nešiojamąjį kompiuterį”.

P.Jakštas teisinosi, kad sunku būtų suskaičiuoti, mat vieni ėmė tik mobilųjį internetą, kiti dirbo ne visą kadenciją. Kaip žinoma, taryboje dirba 41 politikas.

Nešiojamaisiais kompiuteriais artimiausiu metu bus aprūpinti ir naujieji tarybos nariai. Jiems turėtų atitekti jau naudoti kompiuteriai, kuriuos grąžino jų pirmtakai. Pasak P.Jakšto, ketverius metus tarnavę nešiojamieji kompiuteriai veikia normaliai, tad naujos kompiuterinės įrangos pirkti neplanuojama.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pareiškė, jog “darbiečių” paramą Vilniaus mero rinkimuose Artūras Zuokas gavo su sąlyga, kad ateityje nekurs naujos partijos ir nekandidatuos į Seimą.

Antradienio vakarą Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” paklaustas, ar yra sąlygų, kad A.Zuokas nekandidatuotų į Seimą, nekurtų naujos politinės partijos, “darbiečių” lyderis atsakė: “pataikėte į dešimtuką”.

“Taip, aš kalbėjau su A.Zuoku tuo klausimu ir kalbėjau visiškai objektyviai todėl, kad jis priešrinkiminėje kampanijoje kalbėjo – jiems nereikia politikos, jam nereikia politinės organizacijos, jis yra nepriklausomas, nepartinis kandidatas, jis formuoja būtent tokį sąrašą”, – sakė V.Uspaskichas.

“Aš pasirašant šitą dalyką sakiau: mes tave palaikysim iki tol, kol tu tarnausi būtent vilniečiams ir nesikiši per daug į politiką. Nori prisiimti Vilniaus, Lietuvos sostinės, ūkį, prisiimk, mes padėsim, neapgaudinėk rinkėjų. Tai yra tiesa”, – kalbėjo Europos Parlamente dirbantis Darbo partijos lyderis.

Jis pažymėjo, kad “darbiečiams” parėmus naująją sostinės valdančiąją koaliciją susiformavo trapi dauguma, ir ši situacija yra palanki norint prižiūrėti “šiek tiek, gerąja prasme, avantiūristiško” mero veiklą.

“Aš galvoju, laimės vilniečiai, būtent vilniečiai todėl, kad jis turi daug idėjų ir tos idėjos bus prižiūrėtos iš valdančiosios daugumos partnerių. Jis stiprus lyderis, o tai, kad jis turi trapią daugumą, reiškia, jog jis bus pakankamai kontroliuojamas”, – dėstė V.Uspaskichas.

“Darbiečių” lyderis sakė ir prieš, ir po balsavimo Vilniuje renkant merą raginęs A.Zuoką į valdančiąją koaliciją kviesti konservatorius.

A.Zuokas trečiadienį dienraštyje “Lietuvos rytas” paskelbtame interviu paklaustas, ar neplanuoja su savo sukurtu judėjimu dalyvauti Seimo rinkimuose, sakė, jog pagrindinis jo “tikslas šiandien – darbas miestui”.

“Šis postas – ne kokia nors tarpinė stotelė ar tolesnės politinės karjeros tramplinas”, – teigė naujasis sostinės meras.

Politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad ketvirtadienį išrinkta naujoji Kauno valdžia gali išsilaikyti iki 2012 metų Seimo rinkimų, nes jos sudarymą galėjo nulemti ne miesto, o visos šalies politiniai lyderiai.

Komentuodamas ketvirtadienį vykusius Kauno mero rinkimus, kuriuose nugalėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis, politikos ekspertas teigė, jog ši ir kitų tarybų valdžios pasidalijimo istorija rodo politinės kultūros degradavimą ir ideologijos nereikšmingumą.

“Siūlyčiau žiūrėti bendrame kelių miestų kontekste, nes kelių partijų interesai neapsiriboja vien tik Kaunu. Yra ir Vilnius, kiti miestai. Partijų lyderiai į savo interesus regionuose žiūri kompleksiškai. Jie nekalba apie vieną miestą, o bando žengti dar vieną žingsnį ir derinti: “mes darome nuolaidas viename mieste – jūs kitame” – BNS sakė Vytauto Didžiojo universitete dirbantis B.Ivanovas.

“Čia yra partijų lyderių interesų realizavimas. Jis siejasi ir su politika kitose valdžios institucijose, ne tik savivaldybių tarybose. Manau įtakos turi ir konjunktūra Seime. Situacija tarybose gali keistis po Seimo rinkimų, tada koalicijos gali ir kitaip išsidėstyti. Manau, iki Seimo rinkimų tvarka, kuri susiklostys dabar, išliks”, – kalbėjo politologas.

Kartu jis abejojo, ar nauja iš daugelio smulkių frakcijų sudaryta dauguma atitinka visuomenės interesą.

“Deja, Lietuva ne Skandinavija. Lietuvoje, deja, smulkios partijos būna sukuriamos vieno ar kelių lyderių rinkimams. Jų uždavinys tikriausiai yra atstovauti savo interesams”, – teigė B.Ivanovas.

Komentuodamas Liberalų sąjūdžio pasitraukimą paskutinę akimirką iš suderėtos koalicijos Kaune su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais bei liberalų nusigręžimą nuo konservatorių kituose miestuose, politologas svarstė, jog tai galėjo atsitikti dėl ne visai sklandaus darbo koalicijoje Seime.

“Manau, jų interesas šiuo atveju yra atskiras nuo konservatorių. Bendrai išdirbti metai koalicijoje Seime galbūt privertė ieškoti kitų partnerių, nes galbūt ne viskas buvo ištesėta ar išpildyta. (…) Galbūt ne visai sklandus darbas koalicijoje ar Vyriausybėje sąlygojo jų laikyseną po savivaldybių tarybų rinkimų”, – teigė politikos ekspertas.

Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

TS-LKD Kauno savivaldybės tarybos rinkimuose iškovojo 12 mandatų, partija “Jaunoji Lietuva” ir “tvarkiečiai” – po keturis mandatus, Liberalų sąjūdis – tris vietas. Penkis mandatus gavo V.Matijošaičio vadovaujama nepartinių kandidatų koalicija “Vieningas Kaunas”, socialdemokratai – šešis mandatus, liberalcentristai ir “darbiečiai” gavo po tris vietas.

Klaipėdos rajono savivaldybę, kurios centras yra Gargždai, siūloma pervadinti Gargždų savivaldybe.

Šiai vietos gyventojų iniciatyvai teigia pritariantis ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad jis ketvirtadienį ketina šį klausimą aptarti su Gargždų gyventojais.

“Palaikau šią nuomonę – savivaldybės administracija įsikūrusi Gargždų mieste, kuris yra ir savivaldybės, kaip teritorinio administracinio vieneto, centras, tad siūlymas yra visai racionalus”, – teigia ministras.

Anot jo, savivaldybės pavadinimo pakeitimas nei gyventojams, nei verslui nesukeltų didesnių administracinių ar finansinių problemų.

Valstybiniame registre duomenys būtų pakeisti nemokamai. Gyventojams, jei jie nevykdys su nekilnojamuoju turtu susijusių operacijų, nuosavybės ar kitų dokumentų keisti nereikės. Verslo subjektams reikėtų pakoreguoti įstatus, o tai savivaldybės administracija daro nemokamai.

Išlaidų dėl savivaldybės pavadinimo pakeitimo turėtų valstybė, nes reikėtų keisti įstaigų ir institucijų iškabas, blankus, antspaudus.

Kiek laiko užtruktų pavadinimo keitimo procedūra, R.Palaičio teigimu, priklausytų nuo to, kaip greitai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengtų sprendimą ir jį pateiktų VRM, o Seimas patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas.

Ministro teigimu, VRM šias pataisas parengtų ir Vyriausybei svarstyti pateiktų per vieną-du mėnesius.

Vakarų Lietuvoje esančioje Klaipėdos rajono savivaldybėje gyvena apie 52 tūkst. žmonių. Jos plotas apima 1336 kvadratinius kilometrus.

Vilniaus miesto savivaldybė perka katerį, skirtą budėti Neryje.

Pinigai jau pervesti tiekėjams, dabar laukiama paties gaminio, rašo “Vilniaus diena”.

Už 38 tūkst. litų įsigytas dvigubo dugno aliuminis kateris su varikliu ir priekaba transportuoti.

“Dabar mes kovojame su varvekliais, tačiau ir kilus potvyniui nebūtume visai bejėgiai”, – teigė Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas.

Jis pripažino, kad centrinėje miesto dalyje potvynio tikimybė labai maža.

“Pernai pavasarį Neries patvinimas siekė 8-9 metrus, bet riba, kad upė išsilietų, nebuvo pasiekta. Vilniaus apylinkėse tai nebent grėstų Naujajai Vilniai, kelioms sodų bendrijoms ir vienam kitam kaimui”, – pasakojo R.Ramanauskas.

Ekstremaliems atvejams esą ir bus naudojamas kateris.

Planuojama, kad kateriu naudosis ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, tačiau jis pagal sutartį bus išnuomotas Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (VAPGV). Šioji kas mėnesį savivaldybei atseikės po 3800 litų.

“Šie kateriai ypač populiarūs tarp specialiųjų tarnybų. Dvigubas dugnas, stabilus, su įrengtais švyturėliais, yra generatorius, todėl dirbant naktį bus galima įjungti šviesą. Yra naro nusileidimo kopėčios, todėl narams nebeteks griuvinėti per bortus”, – kalbėjo VAPGV 1-osios komandos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos kapitonas Sigitas Araminas.

Ugniagesiai anksčiau naudojo medinę valtį, bet ji supuvo.

“Šiandien visoje Vilniaus apskrityje yra tik viena guminė valtelė. Tai – tikrai ne -aukščiausia klasė: prastas stabilumas, narams sunku išsilaikyti. Be to, jei upė nuslūgsta, reikia ypač vengti akmenų, šakų, nes valtis gali praplyšti”, – sakė S.Araminas.

Jis minėjo, kad kateris pravers ne tik gelbstint potvynio apsemtus žmones, bet ir upėje patruliuojant per regatas ar viešus renginius.

Mūsų savivaldybės už skolintus pinigus renovuoja mokyklas, darželius, moka koncesininkams, tvarko aplinką, apšviečia vis daugiau gatvių. Šis procesas itin suaktyvėja artėjant rinkimams, tačiau dažnai nutylima, kad skolų našta prislėgs jau kitų kadencijų politikus.

Štai, pavyzdžiui, 2007-aisiais atėję į valdžią Klaipėdos miesto savivaldybės politikai rado 10 mln. Lt skolą, o dabar ji jau siekia 67 mln. Lt. Per ketverius metus skolą sugebėta padidinti beveik septynis kartus. Alytaus miestas ją padidino keturis, Šiaulių – tris kartus. Sostinės skola 2007 m. siekė 201 mln. Lt, dabar – 363 mln. Lt, t. y. padidėjo beveik du kartus. Visų savivaldybių skolos kartu dabar siekia  daugiau nei 1,26 mlrd. Lt.

Už finansus atsakingų savivaldybių pareigūnų kalbos ir argumentai – panašūs. Tikinama, kad nesiskolinant miestų gatvės būtų purvinos ir tamsios, nebūtų atnaujinamos mokyklos ir panašiai. Taip pat minimi ilgalaikiai investiciniai projektai.

Štai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė tikina, kad beveik septynis kartus per ketverius metus išaugusia skola stebėtis nereikėtų – 2007-aisiais valdžia ėmė labai mažai paskolų.

“Tik per pastaruosius dvejus metus nusprendėme  daugiau skolintis, tačiau paskolų limito neviršijame. Juk savivaldybių biudžetai – ne tokie, kurie galėtų “patempti” ilgalaikius investicinius projektus”. R.Kambaraitė vardijo, kad už skolintus pinigus bus renovuota dešimtys švietimo įstaigų, statoma ir daugiafunkcė sporto arena, sutvarkytos krantinės, jachtų uostas ir kt.
Kitų metų biudžete dar didesnės privilegijos skolintis numatytos Vilniaus ir Kauno miestams. Sostinei numatytas skolinimosi planas – net 600 mln. Lt. Priminsime, kad kitoms savivaldybėms bus leidžiama praskolinti 40 proc. savų biudžetų, o štai laikinajai sostinei palikta teisė skolą didinti iki 55 proc., Vilniui – iki 85 proc. Tačiau reikia nepamiršti, kad Kaunas ir Vilnius – miestai, įgyvendinantys nemažai didelių investicinių projektų, generuojančių ir tam tikras pajamas.

“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad reikia konkrečiai nagrinėti kiekvienos savivaldybės skolinimosi atvejį, žiūrėti, kokiems konkrečiai tikslams ji skolinosi: “Jei pravalgyti, žinoma, blogai. Tačiau jei ūkiui modernizuoti, tai jau neblogai”. Vis dėlto jis spėja, kad kai kurios savivaldybės diržų iki galo taip ir nesusiveržė.

Tarnybinės etikos sargai įsitikinę, kad kandidatais į savivaldybes neturėtų būti registruojami asmenys, šiurkščiai pažeidę valdininkų etikos taisykles. Tačiau rinkimų organizatoriai su tuo nesutinka, rašo “Kauno diena”.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta tvirtina, kad, šios komisijos narių nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturėtų registruoti kandidatais į savivaldą tų asmenų, kurie pažeidė tarnybinę etiką ir buvo nubausti apribojimu kelerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

R.Rekerta vadovaujasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Jame, be kita ko, numatyta, kad šioje “tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą”.

Įstatymas taip pat numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis pripažįstami ir į įvairius postus išrinkti politikai.

“Todėl mūsų komisija traktuoja šį įstatymą taip: jeigu asmuo pažeidė tarnybinę etiką ir išėjęs iš valstybės tarnybos trejus metus negali į ją sugrįžti, jis nebegali būti ir išrinktas, pavyzdžiui, į savivaldybės tarybą, nes tai irgi yra valstybės tarnyba”, – aiškino R.Rekerta.

Tokia VTEK nuomonė buvo pateikta ir VRK. Tačiau pastaroji labai atsargiai įvertino tarnybinės etikos sargų siūlymus apriboti etiką pažeidusių asmenų teises būti išrinktiems į politinius postus.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad nei Savivaldybių tarybų rinkimų, nei kiti su rinkimais susiję įstatymai nenustato kandidatams tokių apribojimų, kokius siūlo VTEK.

“Mes griežtai vadovaujamės su rinkimais susijusiais įstatymais, kuriuose yra numatyti tam tikri apribojimai kandidatuojantiems asmenims. Pavyzdžiui, yra amžiaus ribojimas, yra reikalavimas, kad kandidatas būtų įvykdęs jam teismo paskirtą bausmę. Yra ir kai kurių kitų apribojimų”, – sakė ZVaigauskas.

“Tačiau nėra numatyta, kad negalėtų būti įregistruotas kandidatas, vadovaujantis tais pagrindais, į kuriuos atkreipia dėmesį Tarnybinės etikos komisija”, – pridūrė jis.

VRK pageidautų, kad visi su kandidatų registravimu susiję apribojimai būtų numatyti rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Priešingu atveju baiminamasi masiškai pralaimėti teismuose, jeigu neįregistruoti kandidatai imtų skųsti VRK sprendimus neregistruoti jų vadovaujantis teisės aktais, tiesiogiai nesusijusiais su rinkimų organizavimu.

VTEK pirmininkas R.Rekerta pripažįsta, kad “įstatymų traktavimo ir pritaikymo problema egzistuoja”. Jis sutinka ir su tuo, kad VTEK siūlomu pagrindu neįregistravus kandidato galimi teismų procesai.

“Tačiau mūsų komisija prižiūri, kaip vykdomas Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymas, todėl jo nuostatas matome būtent taip, kad nurodytas pagrindas yra apribojimas įregistruoti kandidatus. Mūsų nuomone, neteisinga, kad asmuo, dėl tarnybinės etikos pažeidimų negalintis kurį laiką grįžti į valstybės tarnybą, vis dėlto gali būti išrinktas į politinį postą”, – aiškino R.Rekerta.

VTEK ir VRK atstovai pirmadienį žada susitikti ir diskutuoti šiomis temomis.

Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys asmenų, per pastaruosius trejus metus pripažintų pažeidusiais tarnybinę etiką ir palikusių valstybės tarnybą, todėl kol kas neturinčių teisės grįžti į ją. R.Rekerta neatmeta, kad artėjant vasario 27 dieną numatytiems savivaldos rinkimams ne vienas toks asmuo stengsis gauti mandatus vietos valdžioje, taigi, ir valstybės tarnyboje.

Vyriausybės paruoštas 2011 m. savivaldybių biudžeto projektas atskleidė, kad priešingai nei žadėta praėjusiais metais ir toliau ketinama mažinti savivaldybių pajamas. Kitąmet iš gyventojų pajamų mokesčio tenkanti dalis savivaldybėms mažinama 7 procentais, arba apie 260 milijonų. Ilgamečio Ignalinos r. mero Bronio Ropės nuomone, numatyti karpymai pažeidžia Europos direktyvas bei stabdo Lietuvos ekonomikos atsigavimą.

“Savivaldybės ir toliau laikomos melžiamomis karvėmis iš kurių galima atimti tiek kiek norisi. Nepaisant Vyriausybės prognozių apie 2011 m. didėsiantį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą savivaldybėms numatyta skirti tik 61 proc. šių pajamų. Minėti veiksmai gilina duobę, kurioje dabar atsidūrusios dauguma savivaldybių. Prasiskolinusios savivaldos negalėjimas padengti kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams pirmiausia atsilieps verslui, kuris jei ir išgyveno krizės metu, tai bus priverstas nežinia kiek laiko laukti pinigų ir toliau badmiriauti”, – sako B. Ropė.

Mero teigimu, Vyriausybės veiksmai grubiai pažeidžia Vietos Savivaldos Chartijos 9 straipsnį, kuris numato, jog savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi numatytiems įsipareigojimams. “Savivaldybėms kas metai sugalvojamos naujos prievolės, už kurių atlikimą pinigų nenumatoma. Maža to, jie, pasitaikius pirmai progai mažinami ir naiviai tikimasi, kad gyventojai tuo turėtų būti patenkinti”, – sako Bronis Ropė.

Vilniaus miesto valdžia planuoja skatinti sostinėje dirbančius ir gyvenančius, tačiau kituose šalies miestuose savo gyvenamąją vietą deklaravusius gyventojus prisiregistruoti Vilniuje.

Pasak sostinės mero Viliaus Navicko, tokiu būdu tikimasi susigrąžinti didesnę dalį Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.

“Vilniui priklauso 40 proc. gyventojų pajamų mokesčių. Tai iš tų 40 proc. dar 19 proc., kitaip sakant 200 mln. litų, išvažiavo į kitus miestus. Bet į darželius eilė čia, į mokyklas eilė čia, autobusai arba troleibusai nuvažinėti čia, šiukšlės čia”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Navickas.

“Gaunasi, kad mes už jus visiems kitiems sumokame, o jūs mums nemokate. Tai reikia, matyt. (…) ne tik paprašyti, kad sąmoningesni būtų, bet matyt ir žiūrėti, rikiuoti į eiles. Tie, kas čia gyvena ir savo mokesčius nukreipia miestui, tai tie gal ir turėtų tam tikrą prioritetą”, – aiškino meras.

“Nesinorėtų to priiminėti kažkokiais tai nepalankiais sprendimais, bet kaip pavyzdį gal tada į darželį užrašinėti paskutiniais į eilę, arba į Šilutę vežkit į darželį tuos vaikus?”, – dėstė V.Navickas.

Pasak administracijos direktoriaus Vytauto Milėno, didžioji dalis Vilniuje dirbančių, tačiau čia nuosavos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų negali deklaruoti gyvenamosios vietos Vilniaus mieste. Todėl planuojama tokiu atveju numatyti galimybę gyvenamąją vietą deklaruoti “prie Vilniaus miesto savivaldybės”.

V. Milėno teigimu, skirstant gyventojų pajamų mokestį “Vilnius yra laikomas pagrindiniu donoru visoms savivaldybėms”.

“Bet donoras yra tokioje būklėje, kad jau daugiau tokios situacijos kęsti negali”, – tvirtino V.Milėnas.

Jo duomenimis, kitiems miestams tenka 97-100 proc. juose surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Tuo metu sostinei numatyta tik 40 procentų.

“Iš tos 40 proc. dalies šių metų spalio 1 dieną surinkta buvo 448 mln. litų, tai 207 mln. litų buvo paskirstyti kitoms savivaldybėms pagal mokesčių mokėtojų gyvenamąją vietą”, – tvirtino V.Milėnas.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus, nuostabą kelia tai, jog didžiausios sumos Vilniuje surinkto mokesčio atitenka toli nuo sostinės esančioms savivaldybėms. Iki šių metų spalio Šiaulių savivaldybei “priklausė” 46 mln. litų, Panevėžiui – 36 mln., Telšių savivaldybei – 12 mln., Tauragei – 11 mln., Šilutei – 10 mln. litų Vilniuje surinkto gyventojų pajamų mokesčio.

"Veido" archyvas

Jau trejus metus Neringa atsiduria savivaldybių reitingo viršūnėje

Kur šiuo metu geriausia gyvenimo kokybė? Į tai padės atsakyti “Veido” jau ketvirtą kartą sudarytas savivaldybių reitingas.

Apibendrinus reitingo rezultatus aiškiai matyti, kokiose srityse konkrečios savivaldybės pirmauja ir jose gyvenantys žmonės jaučiasi patogiai, o kur vietos valdžiai dar reikėtų pasistengti. Taip pat reitingas nepalieka klausimų ir dviprasmybių, kodėl iš vienų miestų ir rajonų žmonės masiškai traukia į užsienį, o į kitus keliasi kurti savo šeimos gerovės.

Pagėgiuose ir Kalvarijoje užsienio investuotojams nėra ką veikti

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento (STD) pateikti duomenys, daugiausiai gyventojų per pastaruosius metus gimė arba persikėlė iš kitur į Kauno rajono savivaldybę. Pastaruosius trejus metus pagal šį kriterijų pirmavusi Neringos savivaldybė šįkart liko antra. O labiausiai nukraujavo Akmenė. Apskritai atrodo, šis Šiaurės Vakarų Lietuvos miestas išgyvena antrąjį nuopuolį.

Beje, žmonių migracijos ir mirtingumo rodiklis bene geriausiai atspindi kiekvieno miesto ir rajono gyventojų nuotaikas bei lūkesčius: ar jie dar kažko tikisi iš savo gyvenamosios vietovės ir čia lieka gimdyti vaikų bei kurti savivaldybės BVP, ar nemato konkrečios vietovės perspektyvų ir keliasi į didmiesčius arba emigruoja į svetimus kraštus.

Tikėjimas saugia ateitimi gyvenant konkrečioje vietovėje stipriai susijęs su galimybe gauti darbo ir dirbti. Mažiausi nedarbo rodikliai dabar Neringoje. Čia darbo neturi tik 4 proc. gyventojų. Tuo tarpu labiausiai per pastaruosius metus (nuo praėjusių iki šių metų rugpjūčio) nedarbas palietė Vilniaus rajono gyventojus. Vilniaus rajone darbo šiuo metu neturi net kas penktas žmogus, o tai yra 20,8 proc. visų darbingų šio rajono gyventojų.

Kitas svarbus rodiklis – kiek yra iš tiesų veikiančių individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių, akcinių ir žemės ūkio bendrovių. Natūralu, kad pagal šį kriterijų pirmauja sostinė – Vilniuje veikia beveik 21 tūkst. įvairių įmonių.

Mažiausiai veikiančių įmonių per pastaruosius nelengvus metus liko ir (arba) buvo įsteigta Neringos (iš viso veikia tik 139 įmonės), taip pat šalies paribio rajonų savivaldybėse: Pagėgių (veikia 51 įmonė), Birštono (56), Kalvarijos (89), Rietavo (124), Ignalinos (150), Zarasų (153).

Dauguma minėtų rajonų prastai atrodo ir pagal pritrauktas užsienio investicijas. Investuotojus labai prastai vilioti sekėsi Kalvarijos savivaldybei (čia vienam gyventojui tenka vos 7 Lt tiesioginių užsienio investicijų), Šilalės (9 Lt), Pagėgių (18 Lt), Rokiškio (25 Lt), Prienų (30 Lt), Rietavo (41 Lt), Birštono (48 Lt), Lazdijų (55 Lt) ir Šalčininkų savivaldybei (54 Lt).

Įdomu, kiek toks vietos valdžios neveiklumas pritraukiant investicijas turės įtakos vietos gyventojų nuomonei per jau kitų metų pradžioje vyksiančius savivaldos tarybų rinkimus? Tuo tarpu mes už šį kriterijų minėtoms savivaldybėms ir dar kelioms, kuriose tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, viršija vos vieną ar du šimtus litų, rašėme nulį taškų.

Įdomu tai, kad daugiausiai ES lėšų (per 33 tūkst. Lt vienam gyventojui) pritraukti pavyko vėlgi Neringos savivaldybei, o mažiausiai aktyvūs pasirodė besą Kauno miesto verslininkai ir valdininkai. Vienam laikinosios sostinės gyventojui tenka tik apie 1,2 tūkst. Lt ES paramos lėšų.

Tikėtina, kad kuo daugiau konkrečios savivaldybės įmonių ar kitų institucijų parengia projektų ES paramai gauti ir juos laimi, tuo vietos žmonės geriau gyvena: turi darbo, gerai uždirba, gali užtikrinti vaikams kokybišką išsilavinimą ir sėkmingą karjerą.

Ar gyvenimas savivaldybėje gerėja, puikiai rodo ir kylantys nauji privatūs statiniai. Noriausiai per šiuos metus lietuviai ir toliau kuriasi, tai yra stato butus ir namus, Vilniuje, o mažiausiai naujų butų ir individualių namų pastatyta Neringos (tiesa, čia galioja griežti statybos reglamentai), taip pat Šakių, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Ignalinos, Jurbarko, Visagino, Pakruojo, Kazlų Rūdos, Biržų, Akmenės, Joniškio, Skuodo, Kupiškio, Birštono, Rietavo, Kalvarijos ir Pagėgių savivaldybėse. Visoms joms už šį kriterijų davėme po nulį taškų.

Mažieji druskininkiečiai lepinami valdžios dėmesiu, o vilniškiai apleisti

Kalbant apie gyvenimo kokybę negalima nepaminėti ir vaikams auginti sudarytų sąlygų. Paradoksalu, bet šiuo požiūriu prasčiausias vaizdas – sostinėje. Vilniuje labiausiai stinga vietų vaikų lopšeliuose-darželiuose – beveik 8 tūkst. mažųjų vilniečių likę už šių ugdymo įstaigų tvoros. Dabar vilniečiai, norintys, kad jų vaikai patektų į darželius, į juos užsirašyti turi dar vaikui negimus.

Tuo tarpu Panevėžio mieste eilių patekti į lopšelius-darželius nėra. Atvirkščiai – yra net 380 laisvų vietų. Kita vertus, matyt, prie darželių tuštėjimo itin prisidėjo ir tai, kad daugybė Panevėžio gyventojų su vaikais emigravo į užsienį.

Na, o labiausiai savo jaunaisiais miestelėnais rūpinasi Druskininkų valdžia. Čia per pastarąjį dešimtmetį renovuota daugiausiai mokyklų. Matyt, ne veltui netgi kolegos merai metai iš metų Druskininkų vadovą Ričardą Malinauską nurodo kaip geriausią merą Lietuvoje, o druskininkiečiai už jį atidavė daugiausiai balsų per rinkimus jau tris kartus iš eilės.

Kokiomis sąlygomis mokosi vaikai, atrodo, niekada nerūpėjo ir nerūpi sostinės valdantiesiems. Vilniuje, kaip rodo Švietimo ir mokslo ministerijos turimi duomenys, per pastarąjį dešimtmetį suremontuota itin mažai mokyklų, prastai sekėsi atnaujinti mokyklas ir Vilniaus bei Kauno rajonų, taip pat Rokiškio, Raseinių, Šiaulių miesto, Varėnos, Kelmės, Molėtų ir Joniškio rajonų valdžioms.

Tendencija nesikeičia: sveikiausi kelmiškiai

Dar svarbu paminėti, kad per ataskaitinius metus sveikiausi buvo kelmiškiai – čia tūkstančiui gyventojų užregistruota tik 1,2 tūkst. susirgimų. O labiausiai pasiligoję, kaip ir pernai, išliko panevėžiečiai: šiame Rytų Aukštaitijos mieste vienam tūkstančiui gyventojų tenka per 3 tūkst. susirgimų.

Visas reikiamas sveikatos paslaugas vietoje iš esmės gauna tik didžiųjų šalies miestų gyventojai. Mažiausiai sveikatos priežiūros paslaugų savoje savivaldybėje suteikiama Birštono, Pagėgių, Rietavo, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Neringos ir Alytaus rajono gyventojams.

Tiesa, grįžtant prie Birštono reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šio kurorto gyventojai turi unikalią galimybę profilaktiškai rūpintis savo sveikata, nes čia, kaip ir Druskininkuose, teikiamos kokybiškiausios reabilitacinio ir sanatorinio gydymo paslaugos.

Daugelyje kitų rajoninių savivaldybių neteikiama nuo vienos iki dviejų sveikatos priežiūros paslaugų, dažniausiai nėra akušerijos-ginekologijos arba chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyrių, o kai kuriose savivaldybėse neatliekami ir funkcinės diagnostikos, rentgenologiniai, imunologiniai ar citologiniai tyrimai.

Kultūringai leisti laisvalaikį daugiausiai galimybių turi didžiųjų miestų gyventojai, bet jei nusileisime nuo aukštosios kultūros ir pabandysime įvertinti, kur yra daugiausiai kultūros centrų, pamatysime, kad ypač jų daug išliko Panevėžio ir Šilalės rajonuose, o mažiausiai – Alytaus mieste, Visagine, Lazdijuose, Birštone ir Pagėgiuose.

Dar vienas svarbus kriterijus – keliai. Pasirodo, geriausiais keliais važinėja visaginiečiai, o prasčiausiais – širvintiškiai, mat Širvintų rajone santykinai daugiausiai neasfaltuotų kelių. Tiesa, kalbant apie kelius derėtų pastebėti, kad kai kurioms savivaldybėms, ypač vadinamųjų miestų, sekasi geriau, nes jos turi labai daug valstybinės ar magistralinės reikšmės kelių ir mažai savivaldybės reikšmės kelių. Mat magistraliniams ir valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti skiriama gerokai daugiau lėšų, dėl to jie tiesiami ar remontuojami kur kas dažniau ir kokybiškiau. Tuo tarpu daugybė savivaldybės reikšmės kelių iki šiol neasfaltuoti.

Kaip šiemet reitingavome savivaldybes

Šiais metais visas savivaldybes vertinome dar išsamiau – pagal 21 kriterijų. Šiemet skaičiavome ne tik gyventojų pokytį per metus, nedarbo paplitimą, kiek yra veikiančių įmonių, kiek pastatyta naujų butų ir namų, asfaltuota kelių, koks tiesioginių užsienio investicijų dydis, biudžeto ir ES lėšos, tenkančios vienam savivaldybės gyventojui, nusikalstamumo lygis, kiek renovuota mokyklų, kiek yra bibliotekų ir kultūros centrų, koks gyventojų sergamumas bei medicininių paslaugų prieinamumas – kitaip tariant, kiek ir kokių sveikatos priežiūros paslaugų teikiama ir neteikiama, bet ir aiškinomės, kiek gydytojų, odontologų, slaugytojų, kineziterapeutų, masažuotojų dirba savivaldybės ar respublikinės reikšmės ligoninėse bei privačiuose kabinetuose, taip pat analizavome, kokio ilgio eilės nutįsusios prie savivaldybėms priklausančių vaikų lopšelių-darželių durų.

Kiekvieną kriterijų vertinome maksimalia šimto taškų suma, taip pat kiekvienam kriterijui suteikėme svorio koeficientus. Didžiausi lyginamojo svorio koeficientai suteikti nedarbo, ES lėšų pritraukimo, renovuotų mokyklų, laisvų vietų vaikų lopšeliuose-darželiuose rodikliams. O mažiausią lyginamojo svorio koeficientą suteikėme kultūros įstaigų skaičiui savivaldybėse.

Savarankiški, bendruomenių remiami merai gąsdina Seimą

Tam, kad matytume, kaip konkretus meras su taryba prisidėjo prie pokyčių miestuose ir rajonuose, pateikiame ir užpernykštes savivaldybių reitingo pozicijas: štai taip atrodė gyvenimas savivaldybėse praėjus metams po savivaldybių rinkimų, o štai toks jis yra likus mažiau nei pusmečiui iki naujų vietos valdžios rinkimų.

Kaip paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), būsimuose vietos valdžios rinkimuose bus renkama 24 tarybos nariais mažiau nei anksčiau, mat, kaip rodo Statistikos departamento pateikta analizė, gyventojų Lietuvoje sumažėjo maždaug puse milijono. Daugiausiai mandatų neteks periferijos savivaldybės. Štai į Neringos savivaldybę šįkart bus renkama šešiais tarybos nariais mažiau, į Birštono, Ignalinos ir Rietavo – keturiais, Šiaulių rajono, Tauragės ir Zarasų – dviem.

Beje, jau vasarį vyksiantys nauji savivaldybių tarybų rinkimai verčia sukrusti ne tik merus ir tarybas, bet ir Seimo narius, ketinančius kandidatuoti į parlamentą dar vienai kadencijai. Juk dažniausiai savivaldybių rinkimai yra ir būsimų Seimo rinkimų pranašai. Patyrę parlamentarai žino, kad ten, kur sėdi stiprus, gerai besitvarkantis jų partijos meras, jie be vargo laimės mandatą į Seimą.

Taigi veikiausiai baimė, kad merai išliktų partiniai, ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl Algio Čapliko vadovaujama parlamentinė komisija, tobulinusi Savivaldybių rinkimų įstatymą, neišgirdo nei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento R.Malinausko su kolegomis merais pateiktų siūlymų, nei šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, nei bendruomenių balso, kad merai būtų renkami tiesiogiai visų savivaldybės gyventojų ir būtų atskaitingi tik jiems, o rinkimuose būtų leista dalyvauti ir visuomeniniams judėjimams.

R.Malinausko žodžiais, jei meras būtų renkamas tiesiogiai, be to, jis kartu būtų ir tarybos narys, ir jos pirmininkas, ir savivaldybės vadovas, jam visų pirma būtų paprasčiau organizuoti tarybos darbą. Taip dalis paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos būtų priskirta merui, o tai jam ne tik suteiktų teisę priimti sprendimus, bet ir įpareigotų prisiimti asmeninę atsakomybę. Pasak R.Malinausko, tai būtų padidinę priimamų sprendimų operatyvumą, o asmeninė mero atsakomybė bendruomenei būtų įpareigojusi sparčiau spręsti vietos žmonėms rūpimus klausimus.

Kaip įpusėjus šiai savivaldybų tarybų kadencijai rašė mūsų savaitraštis, dabar daugelis savivaldybių daugiausia ir kentėjo dėl partinių rietenų ir politinių perversmų. Praėjus vos dvejiem metams nuo rinkimų buvo nuversti arba bandomi versti arti pusės savivaldybių merų. O tai dažnai įšaldydavo savivaldybių pažangą.

Maža to, galimybė tiesiogiai rinkti merą, pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo, būtų paskatinusi rinkėjų aktyvumą, nes bendruomenė būtų galėjusi tikėtis, kad tarybos priimti sprendimai atitiks mero rinkimų pažadus ir įsipareigojimus.

Sociologas dr. Vladas Gaidys, apibendrindamas būsimų vietos valdžios rinkimų prognozes, sako, kad šįsyk, regis, ir vėl išsirinksime itin margas tarybas. Tikėtina, kad žmonės vėl ieškos naujų veidų, kaip jų ieškojo tarp Artūro Paulausko, vėliau Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Arūno Valinsko suburtų politinių darinių. O šįkart kaip niekad užderėjo partijomis galinčių virsti visuomeninių judėjimų, kurie, nors ir negali kandidatuoti savivaldos rinkimuose kaip judėjimai, bet gali remti esą nepriklausomus kandidatus.

Kaip primena VRK atstovai, per praėjusius rinkimus didžiausia konkurencija dėl savivaldybės tarybos mandatų buvo Vilniaus mieste – išrinktas kas tryliktas kandidatas, Visagine kas dvyliktas, Kauno mieste kas vienuoliktas. Mažesnė konkurencija buvo Skuode, kuriame išrinktas kas šeštas kandidatas, o Druskininkuose ir Biržų rajone – kas penktas.

Šios savaitės  “Veido” numeris skelbia naują savivaldybių reitingą ir supažindina, kuriuose Lietuvos regionuose gyvenimo kokybė geriausia. Taip pat bandome aiškintis, kas tą gerą ar prastą kokybę nulemia. Žinoma, labai svarbu ir miesto dydis, ir gyventojų, pramonės įmonių ar kultūros objektų skaičius, ir rajono vieta, ir sveikatos bei švietimo paslaugų teikėjų lygis. Bet ne mažiau svarbu, ir kokia to miesto ar rajono valdžia ar net koks meras stovi prie valdžios vairo.

Verta panagrinėti keletą pavyzdžių. Tarkime, pažvelkime, kas šeimininkauja Pagėgių savivaldybėje. Vietiniai tuos šeimininkus apibūdina dviem žodžiais “Komskių klanas”. Šio klano reputacija visos Lietuvos mastu tragiškai prasta, jų veikimo būdai ir priemonės ydingos, o valdymo rezultatai – nykus, mat Pagėgiai savivaldybių reitinge atsidūrė paskutinėje vietoje. Be to, kai visa savivaldybė imama tituluoti “kontrabandininkų irštva”, regis, metas būtų daryti tam tikras išvadas.

Nepasakysi, kad su valdžia labai pasisekė ir sostinei. Juk Vilniaus savivaldybė vis dar baisiai prasiskolinusi, daugybė projektų apmirę, o iš nuveiktų nesąmonių jau būtų galima atidaryti nemenką nesąmonių muziejų: šabakštynu virstantis Sereikiškių parkas, paranormalios naujojo stadiono statybos, mažiausiai renovuotų mokyklų tarp visų šalies regionų, absurdiška sveikatos įstaigų reforma, unikalus gatvių (ne)apšvietimas, baigiantys išnykti gėlynai, už 400 tūkst. Lt patiltėse sukabinti metaliniai burbulai, sprendimas rugsėjo 1-ąją uždaryti centrinę miesto gatvę vien tam, kad ja keletą valandų pasivažinėtų “Formulės 1″ žvaigždė, o tūkstančiai vilniečių kelias valandas praleistų spūstyse.

Tiesa, esama ir kitokių savivaldybių bei kitokių vadovų. Žvilgsnis natūraliai krypsta į Druskininkus ir jų merą Ričardą Malinauską. Būtent šis vadovas puikiai parodo, kiek daug visko galima nuveikti per dešimt metų, kaip galima pakeisti miestą, jo gyventojų gyvenimo kokybę. Ir, svarbiausia, šios permainos nesustoja. Ir šiandien Druskininkai atrodo kaip didelė statybų aikštelė – tiek daug ten visko dar statoma ir remontuojama. Tačiau Druskininkai – jau senas pavyzdys. Daug proveržio ženklų matyti ir kitose savivaldybėse, tarkime, Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Utenos. Ir tam taip pat daug įtakos turi tų miestų vadovai ir jų komandos.

Taigi žmonės mato tuos gerus ir prastus pavyzdžius. Bet, regis, reikia ne tik matyti, bet ir daryti išvadas. Juk artėja savivaldos rinkimai, ir nuo pačių gyventojų priklausys, kas įsitaisys savivaldybių valdžioje ir merų postuose. O tai daug įtakos turės pačių rinkėjų gyvenimo kokybei. Galima išsirinkti lepšių valdžią ir visiems kartu verkti, kaip sunku gyventi ir kaip nieko neįmanoma pakeisti, arba galima išsirinkti aukšto lygio vadybininkus, dar turinčius patriotizmo priemaišų, ir šie jūsų gyvenamojoje vietovėje sukels proveržį.

Vyriausybė ketina paskirstyti visoms savivaldybėms papildomus 150 mln. litų.

Po Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žurnalistams sakė, kad šios lėšos būtų skirtos socialinėms išmokoms, kompensacijoms ir paramai mokiniams.

“Savivaldybėms piniginei socialinei paramai ir kompensacijoms už šildymą reikalingų lėšų užtikrinimas, be abejo, yra būtinas, ir Vyriausybė, kai reikia tokių sprendimų, juos daro”, – kalbėjo ministras.

Anot jo, šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje antradienį.

Kaip teigia nutarimo projektą parengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija, socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti būtų skirta beveik 149,2 mln. tūkst. litų, socialinei paramai mokiniams teikti – 816 tūkst. litų.

Ministerijų teigimu, papildomas lėšų poreikis socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti 2010 metais sudaro gerokai daugiau nei siūloma skirti šiuo metu – 239 mln. 966,2 tūkst. litų.

Skyrus 149,2 mln. litų, anot nutarimo rengėjų, būtų iš dalies padengtas susidaręs lėšų trūkumas minėtai socialinei paramai teikti.