Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams “Veidas” pristato mūsų šalyje veikiančių politinių partijų sąrašą ir savotišką jų portretą. Pasirodo, dabar turime net 36 partijas, tačiau balsuodami greičiausiai galėsime rinktis tik iš keliolikos.

Per pastarąjį dešimtmetį politinėms partijoms išlaikyti iš Lietuvos biudžeto skirta daugiau nei 75 mln. Lt. Tik vargu ar Lietuvos piliečiai tuo patenkinti, nes ir šiandien mūsų partinė sistema nei stabili, nei patikima. Be to, sociologinių tyrimų bendrovės “Vilmorus” duomenys liudija, kad partijomis dabar šalyje pasitiki vos 3 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Suglebę partijų kūnai

Sociologė Rūta Žiliukaitė įsitikinusi, jog Lietuvos partinės sistemos bėda ta, kad tiesiog nebėra nei aiškių rinkėjų, nei partijų vertybinių nuostatų, kurios leistų jas identifikuoti. Politologas Antanas Kulakauskas priduria, kad Lietuvoje yra daug partijų, bet nemaža jų dalis nebegyvybingos: “Bet galbūt į jas ir dėmesio kreipti nereikėtų, nes jos egzistuoja tik formaliai ir politinio proceso šalyje niekaip neveikia”.

Pasak pašnekovo, problema ta, kad Lietuvoje iki šiol nėra tokios partinės sistemos, kuri tenkintų bent tą balsuoti einančią “aktyviąją mažumą”. O nepriklausomi partiniai kandidatai – tie patys “partiniai grybai”, anksčiau ar vėliau, greičiausiai po rinkimų, susibursią į kokį nors politinį darinį.

Teisingumo ministerijos turimi duomenys liudija, kad kone 20 politinių partijų Lietuvoje neberodo jokių gyvybės ženklų. Pretenzijų į valdžią kai kurios jų, regis, atsisakė jau prieš gerą dešimtmetį: nei jos teikia kokias nors ataskaitas rinkimų prievaizdams, nei gauna pinigų, o kartais nebežinomas netgi partijos lyderis. Kitaip tariant, dalis partijų egzistuoja tik popieriuje. Tačiau tokių partijų, kaip juridinių asmenų, panaikinimu niekas neužsiima, mat mūsų biudžetui toks darinys nekainuoja nė cento.

Tačiau yra vienas “bet”: politiškai miręs partinis kūnas gali bet kada atgyti. “Taip, jos kaip zombiai gali bet kada prabusti arba kažkas tas partijas gali prabudinti. Aišku, dėl tokių partijų – mums tik galvos skausmas”, – prisipažįsta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Vienu partijos prisikėlimo ar atgaivinimo pavyzdžių galima laikyti ekspremjero Gedimino Vagnoriaus naujam gyvenimui prikeltą Krikščionių partiją. Jos narių skaičius, kaip patys skelbia, auga kaip ant mielių: giriamasi, kad narių per pusmetį padaugėjo keturis kartus ir vis dar daugėja. “Veidas” jau rašė, kad raginimų įstoti į šią partiją galima sulaukti net pakėlus telefono ragelį.

Vis dėlto padėtis bent jau artimiausiu metu turėtų pradėti keistis, nes naujai įsigaliojusios Politinių partijų įstatymo pataisos numato, kad visų politinių partijų narių sąrašai turės būti tikrinami kasmet, o ne prieš rinkimus, kaip buvo anksčiau. Šalia politinės partijos nario vardo, pavardės bei gyvenamosios vietos adreso turės būti pateikiamas ir jo asmens kodas, o ne asmens gimimo data, kaip anksčiau.

Teisingumo ministerija ir VRK prognozuoja, kad taip partijų gretos bus praretintos, ir galinčiųjų dalyvauti rinkimuose sumažės. Jau dabar aišku, kad bus išbrauktos besidubliuojančios pavardės, mirusieji ar kelioms partijoms priklausantys nariai, nes tokių pavyzdžių, pasirodo, yra.

VRK pirmininkas prognozuoja, kad dėl sugriežtėjusios tvarkos savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų sumažės. “Tikėtina, kad jų bus keliolika, bet tikrai ne trisdešimt”, – mano Z.Vaigauskas.

Demokratijos įkainiai

Svarbu pabrėžti, kad vienos politinės partijos artėjančius rinkimus pasitiks aptekusios pinigais, o kitos – be cento kišenėje. Vis tebesiginčijant, koks partijų finansavimo ir kontroliavimo mechanizmas yra pats geriausias, rinkimai ir toliau vyksta bei vyks tarsi lenktynės, kuriose didžiosios – parlamentinės partijos skries naujais sportiniais automobiliais, o visos kitos važiuos dviračiais. Mat dotacijas iš biudžeto kasmet gauna tos partijos, kurios yra valdžioje. Nesvarbu, kad, sociologinių apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojų pasitikėjimo jos jau seniai nebeturi.

Beje, jos mėgaujasi ne tik iš biužeto skiriamais pinigais, bet ir būstinių patalpomis prestižinėse miestų vietose ir savivaldybėms už jų nuomą moka tik simbolinę kainą. Tarkime, po litą už kvadratinį metrą sostinėje.

Priminsime, kad šiuo metu partinį bilietą savo rankose spaudžia daugiau nei 100 tūkst. mūsų piliečių. Pernai šis skaičius padidėjo beveik dešimtadaliu. Už narystę, žinoma, tenka susimokėti – taip pildomas partijos biudžetas. Tiesa, nedaug. Kaip paaiškėjo, partijos nario mokestis sudaro vidutiniškai apie 6 proc. visų partijos pajamų. Nors pažvelgus į skaičius – sumos įspūdingos. Daugiausiai narystės partijoje mokesčių surenka socdemai ir “tvarkiečiai”. Pernai pastarųjų kasa iš narių mokesčių pasipildė daugiau nei 800 tūkst. Lt, o socdemų – apie 0,5 mln. Lt.

Tiesa, nario mokesčiai įvairiose partijose labai skirtingi. Štai nusprendusiems dėtis prie Rolando Pakso bendraminčių pirmiausia tenka susimokėti 10 Lt stojimo mokestį, vėliau kas mėnesį partijai atseikėti po litą. Stoti, tarkime, į socdemų partiją – nekainuoja nieko, tačiau kas mėnesį tenka mokėti ne mažiau kaip 1 proc. nuo savo pajamų, atskaičius mokesčius, siekiantį narystės mokestį. O, pavyzdžiui, TS-LKD yra numačiusi, kad politines pareigas einantiems TS-LKD nariams nustatomas mokestis – 1 proc. nuo jų gaunamo atlyginimo. Savivaldybių ir parlamento nariai turi mokėti daugiau. Darbiečiai šiuo požiūriu – griežtesni: partijos deleguoti pareigūnai moka padidintą nario mokestį – 10 proc. nuo pajamų, gaunamų einant pareigas.

Vis dėlto pagrindinis partijų finansavimo šaltinis išlieka mūsų valstybės biudžetas.

Visuomenininkai teismui skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jų politinės kampanijos dalyviais 2011 metų vasario 27-osios savivaldybių tarybų rinkimuose.

Asociacija “Už konstitucines gyventojų teises” pranešė, kad VRK sprendimą neregistruoti jų kampanijai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

VRK praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad komisijos atstovo sprendimas neregistruoti visuomenininkų – pagrįstas.

Dviejų neregistruotų organizacijų skundus nagrinėjusi VRK pabrėžė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas kandidatus savivaldos rinkimuose leidžia kelti politinėms partijoms, taip pat – išsikelti fiziniams asmenims. Tuo metu tarp subjektų, galinčių kelti kandidatų sąrašą, visuomeninės organizacijos ar asociacijos nenurodomos.

Seimas prieš savivaldybių tarybų rinkimus Konstitucinio Teismo (KT) nurodymu pakeitė įstatymus, leisdamas per rinkimus savo kandidatūras kelti pavieniams asmenims. KT buvo konstatavusi, kad anksčiau galiojusio įstatymo nuostatos, rinkimuose kandidatų sąrašus leidusios kelti tik partijų kandidatų sąrašus, prieštarauja Konstitucijai.

Šiandien Seimo narys Mantas Varaška įregistravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimus, kurie leistų sumažinti pasyviosios rinkimų teisės savivaldybių tarybų rinkimuose piktnaudžiavimo galimybes.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2007–2010 metais iš 1650 išrinktų savivaldybių tarybų narių 491 atsisakė savivaldybių tarybų narių mandatų. Pasak parlamentaro, masiniai savivaldybės tarybos nario mandato ar teisės į jį atsisakymo atvejai akivaizdžiai prieštarauja rinkėjų teisėtiems lūkesčiams.

Siekiant pakeisti minėtas tendencijas, siūloma nustatyti finansinio ir viešojo poveikio priemones asmenims, sąmoningai netekusiems savivaldybės tarybos nario mandato ar teisės į jį. Įstatymo projekte tokio poveikio priemonės būtų taikomos visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jų užimamos pareigos suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis ar ne.

Projekto iniciatoriaus siūlymu, nesąžiningai pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinę asmenys privalėtų į valstybės biudžetą pervesti dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (apie 4 tūkst. litų) dydžio pinigines sumas. Kituose savivaldybių tarybų rinkimuose tokie asmenys galėtų dalyvauti taip pat sumokėję atskirą 2 VMDU dydžio užstatą. Jie taip pat privalėtų viešai paskelbti, jog yra netekę savivaldybės tarybos nario mandato ar teisės į jį dėl piktnaudžiavimo pasyviąja rinkimų teise.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus sueigos konferencijoje buvo patvirtintas kandidatų, dalyvausiančių rinkimuose į savivaldybės tarybą, sąrašas.

Pirmasis sąraše – Raimundas Alekna, dar gegužės mėnesį visuotiniame partijos susirinkime patvirtintas sąrašo lyderiu. Toliau sąrašą tęsia krikščionių demokratų atstovas, Europos Parlamento nario patarėjas Valdas Benkunskas, dabartinė miesto tarybos narė, Savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkė Violeta Podolskaitė, miesto tarybos narys, bei mero patarėjas, kuruojantis Vilniaus švietimo, sporto ir kultūros klausimus prof. Povilas Tamošauskas, Ministro Pirmininko patarėja Vilniaus regiono plėtros klausimais Paulė Kuzmickienė, dabartiniai tarybos nariai Gediminas Švilpa, Birutė Galinienė, Vidas Urbonavičius, EP nario patarėja Rasa Baškienė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos vadovas, Lazdynų seniūnas Algis Strielčiūnas.

„Pirmasis sąrašo dešimtukas išskirtinis tuo, kad jame kaip niekad daug moterų. Gyvenime yra labai svarbu pusiausvyra ir balansas ne tik tarp materialinių ir dvasinių vertybių, bet ir tarp vyrų ir moterų teisės bei galimybės atstovauti visuomenės interesus. Būtent ta linkme ir buvo koreguojamas sąrašas. Tikiu, kad tai bus geras pavyzdys vilniečiams, siekiantiems bendruomeniškumo ir santarvės. Tik darniai dirbdami kartu sukursime žmonėms Vilnių jaukų, gražų, modernų, kuriame bus gera gyventi visiems“, – pristatydamas sąrašą kalbėjo Raimundas Alekna.

Opozicinės frakcijos “Tvarka ir teisingumo” narys Rimantas Smetona siūlo nustatyti sėslumo cenzą balsuojant Seimo, prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose ir referendumuose.

Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotomis atitinkamų įstatymų pataisomis siūloma nustatyti, kad teisę balsuoti rinkimuose turi tik nuolat Lietuvoje gyvenantys šalies piliečiai.

Nuolat Lietuvoje gyvenančiais būtų laikomi tie, kurie čia praleidžia mažiausiai 185 dienas per metus, t.y. daugiau kaip pusę metų.

Parlamentaras aiškina, kad siūlomomis pataisomis siekia iš įstatymo pašalinti nuostatas, “diskriminuojančias nuolat gyvenančius Lietuvoje piliečius”, o svetur gyvenančius piliečius, norinčius naudotis aktyviąją rinkimų teise, paskatinti ilgesnį laiką ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvos piliečiams taikomas tik amžiaus cenzas – balsuoti gali tie, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Taip pat rinkimuose nedalyvauja Lietuvos piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Trečiadienį prasideda kitąmet vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija.

Nuo šios dienos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priima politinių partijų ir asmenų, ketinančių keltis kandidatais į savivaldybių tarybų narius, prašymus registruotis politinės kampanijos dalyviais.

Prašymus registruoti politinės kampanijos dalyviai VRK gali pateikti iki gruodžio 24 dienos.

VRK primena, kad prasidėjus politinei kampanijai visos išlaidos, skirtos jai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš specialioje sąskaitoje esančių lėšų, taip pat kampanijos laikotarpiu draudžiama neatlygintinai skleisti politinę reklamą, išskyrus diskusijų laidas.

Vienas asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per šią politinę kampaniją gali ne daugiau kaip 20 VMDU dydžių auką, tai yra 42 tūkst. 360 litus.

Vietos valdžios rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų vasario 27 dieną. Juos pirmą kartą galės dalyvauti ir nepartiniai kandidatai.

Šiandien pavakare Seimas svarstys Prezidentės Dalios Grybauskaitės pakartotinai svarstyti grąžintas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kurios sudaro kliūtis nepartiniams, nepriklausomiems kandidatams dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Prezidentė dar kartą ragina Seimą panaikinti dirbtinius, nepriklausomiems savivaldybių rinkimų kandidatams sudarytus barjerus.

„Šalies gyventojai nori savivaldos rinkimuose balsuoti ne tik už partijų sąrašus, bet ir už konkrečias asmenybes. Galimybė dalyvauti rinkimuose nepartiniams, save išsikėlusiems kandidatams jau įtvirtinta ir įstatyme. Procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems kandidatams dalyvauti savivaldos rinkimuose ir atimti iš žmonių platesnio pasirinkimo teisės”, – teigia Prezidentė.

Pagal Seimo siūlomas pataisas rinkimuose nusprendę dalyvauti nepriklausomi, patys save iškėlę kandidatai, kaip ir partijos, privalėtų registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.

Seimo priimtas nutarimas savivaldos rinkimus surengti 2011 metų vasario 27 d. įsigalios tik lapkričio 3 d., likus 116 dienų iki rinkimų. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, reikalaujančioms kandidatams registruotis VRK ne vėliau nei prieš 130 dienų, susidarytų situacija, kai nustatomi teisiniai reikalavimai, kurių neįmanoma įvykdyti, o tai sukeltų grėsmę, jog artėjančiuose savivaldos rinkimuose nepartiniai kandidatai negalėtų dalyvauti, nežiūrint fakto, jog anksčiau priimtas Savivaldos rinkimų įstatymas ir numato tokią galimybę.

Grąžindama Seimui persvarstyti pataisas, valstybės vadovė siūlo, jog ir norinčius dalyvauti rinkimuose fizinius asmenis, ir politines partijas VRK pradėtų registruoti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.

Priėmus Prezidentės siūlomas pataisas nepriklausomi kandidatai turėtų pakankamai laiko susitvarkyti dokumentus ir dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, kurie vyks 2011 m. vasario 27 dieną.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kurios, anot jos, trukdytų nepartiniams kandidatams dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Anot Prezidentūros, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos dėl nustatytų registravimosi terminų būtų iškėlusios neįmanomus reikalavimus nepartiniams.

Pataisos numatė, kad patys save iškėlę kandidatai, kaip ir partijos, privalėtų registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.

Tačiau atskiras Seimo priimtas nutarimas savivaldos rinkimus surengti 2011 metų vasario 27 dieną įsigalios tik lapkričio 3 dieną, likus 116 dienų iki rinkimų.

Anot Prezidentūros, įsigaliojus Seimo priimtoms pataisoms tokių reikalavimų būtų neįmanoma įvykdyti, o tai sukeltų grėsmę, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose nepartiniai kandidatai negalėtų dalyvauti.

Prezidentė siūlo, jog ir norinčius dalyvauti rinkimuose fizinius asmenis, ir politines partijas VRK pradėtų registruoti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal įstatymus, kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.

+370 5 2058514

Pataisęs įstatymą Seimas daugeliui asmenų, turėjusių planų dalyvauti kitų metų vasario 27 dieną vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose, sukėlė šoką – jiems teks per šešias dienas surinkti būtinus dokumentus ir juos pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), rašo “Lietuvos rytas”.

Signalas fiziniams asmenims rengtis savivaldos rinkimų vajui turėtų būti prezidentės Dalios Grybauskaitės parašas po įstatymo pataisomis.

Pasak dienraščio, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei Finansavimo kontrolės įstatymo pataisos buvo pateiktos, apsvarstytos ir palaimintos strimgalviais – rugsėjo 28-ąją per rytinį posėdį. Parlamentarai kaip niekad buvo vieningi.

Jau rugsėjo 30 dieną pataisos atsidūrė Prezidentūroje, nors Seimo pirmininkė Irena Degutienė, prieš pasirašydama po jomis, turėjo teisę pagalvoti dešimt dienų.

Tiek pat laiko svarstymams turi ir šalies vadovė. Paskutinė diena, kai D.Grybauskaitė turi pasirašyti arba atmesti daugelio žmonių, kurie ketina dalyvauti savivaldos rinkimuose, laukiamas pataisas, – spalio 14-oji.

“Prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, fiziniai asmenys ir politinės partijos ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų dienos turi teisę kreiptis į VRK registruoti juos savarankiškais politinės kampanijos dalyviais”, – tai numatyta įstatymo pataisose, kurias pateikė liberalcentristas Algis Čaplikas ir Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė.

130 dienų iki savivaldybių rinkimų liks spalio 20-ąją.

Kai kurie Seimo opozicijos atstovai pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė, kad A.Čaplikas ir L.Graužinienė tokiomis pataisomis greičiausiai bandė sutrukdyti pasiruošti rinkimams jų partijoms neparankiems asmenims. Vienas tokių – buvęs liberalcentristas Artūras Zuokas, kuris neslepia planų vėl siekti Vilniaus mero posto.

A.Čaplikas aiškino neturėjęs jokių piktų kėslų: “Aš net nedalyvavau balsavime, tačiau tomis pataisomis buvo siekiama suvienodinti sąlygas, kad partijos ir fiziniai asmenys apie savo dalyvavimą rinkimuose deklaruotų tuo pačiu metu”.

Liberalcentristas taip pat neigė, kad bandė sutrukdyti buvusiam savo bendražygiui ir partijos lyderiui, o dabar politiniam oponentui A.Zuokui: “Mano indėlis rengiant tas įstatymo pataisas buvo tik toks, kad per rinkimus nebūtų naudojami juodi pinigai, o už visa kita atsakinga L.Graužinienė”.

“Darbietė” aiškino, kad buvo skubama taisyti įstatymą, nes jis įsigaliojo tik rugsėjo 10-ąją, o pagal Seimo statutą anksčiau jo koreguoti nebuvo galima.

“Dabar tiek fiziniams asmenims, tiek partijoms bus vienodos sąlygos dalyvauti rinkimuose”, – pridūrė L.Graužinienė.

Vertindamas Seimo skubėjimą A.Zuokas ironizavo, kad jeigu parlamentarai ir kitus svarbius įstatymus priiminėtų arba taisytų taip skubiai, Lietuva virstų rojumi.

“Man tos įstatymo pataisos, keisiančios rinkimų kampanijos tvarką, nebaisios. Bet žmonėms, kurie apie tai laiku negavo informacijos, reikės labai paskubėti. Kažin ar visi norintieji dalyvauti rinkimuose spės jiems pasiruošti. Juk niekur nebuvo akcentuota, kad Seimas dar kartą pataisė įstatymą”, – kalbėjo A.Zuokas.

Po rinkimų, 2008-ųjų gruodį, kaip rodė visuomenės apklausos, valdančiosios partijos turėjo 62 proc. rėmėjų, o dabar vos daugiau nei trečdalį buvusios paramos – 22 proc. Į opoziciją pasitraukę socialdemokratai, “darbiečiai” ir “tvarkiečiai”, atvirkščiai, po Seimo rinkimų užpernai gruodį pelnytus 32 proc. pasididino iki 67 proc.

“Šįsyk, kaip ir per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, prieš rinkimus suveikia švytuoklės principas”, – šiuos “Vilmorus” visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės apklausų duomenis komentuoja bendrovės direktorius sociologas Vladas Gaidys.

Sociologas sako, kad Tėvynės sąjungai, nepaisant krizės ir nepopuliarių sprendimų, pavyko gana ilgai išlaikyti aukštus reitingus. Pirmą kartą jie žnektelėjo 2009-ųjų sausį po vadinamosios naktinės mokesčių reformos ir riaušių prie Seimo, bet paskui atsitiesė. Tačiau balandį nukritę į ketvirtąją vietą, susigrąžinti turėtų pozicijų nebeįstengia.

Beje, reitingų nuokrytis sutapo su kontroversiškai visuomenės vertintu sprendimu dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų, po kurio, kaip pastebi sociologas V.Gaidys, konservatoriai tiesiog užleido savo vietą oponentams socialdemokratams, nes šių iškopimas į lyderius nesutapo nei su kokios ryškios alternatyvos pateikimu ar dideliu noru perimti valstybės valdymą.

Tautos prisikėlimo partijos reitingas, kritęs pernai sausį, rodo, kad ši partija praktiškai neegzistuoja pasitikėjimo skalėje, nes nesiekia nė 1 proc. O abiejų liberalų partijų galimybės artėjančiuose savivaldybių rinkimuose kol kas labai neaiškios. “Pasitikėjimas po Seimo rinkimų jais krito. Tačiau ir Liberalų sąjūdis, ir liberalcentristai, bent jau iki šiol, turėjo savybę prieš rinkimus atrasti psichologinių, gal ir materialinių resursų, o jų energija ir išradingumas patraukdavo rinkėjus”, – siūlo nenuvertinti liberalų partijų “Vilmorus” vadovas.

Opozicinės Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijos pagal reitingus labai netoli viena nuo kitos, bet pabrėžtina, kad Darbo partijos reitingai stabiliai kyla.

V.Gaidys atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: rinkėjus visuomet žavėjo naujumo elementas. 2004 m. daugiausiai balsų gavo Darbo partija, rinkimuose tarp lyderių atsidurdavo vos apšilusios ar visai žalios partijos, tokios kaip Naujoji sąjunga ar Tautos prisikėlimo partija. Šįsyk savivaldybių rinkimų naujovė – nepartiniai kandidatai. Tad, V.Gaidžio pastebėjimu, šiuo metu gana nuobodokoje politinėje scenoje dar gali atsirasti ir įdomių naujovių.

Savivaldybių rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų vasario 27 dieną, antradienį nusprendė Seimas.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 80 parlamentarų, prieš nebuvo nė vieno, vienas balsuodamas susilaikė.

Anot nutarimo projektą pristačiusios parlamento pirmininkės Irenos Degutienės, ši data suderinta su visų Seimo frakcijų seniūnais, ir visiems ji buvo priimtina.

Savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams. Rinkimų datą skiria Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.

Artėjančių savivaldos ir Seimo rinkimų dirvoje sparčiai dygstantys visuomeniniai judėjimai – dar vienas stiprėjančios mūsų politinės ir pilietinės krizės požymis. Judėjimai tik padidins netvarką savivaldoje ir sąstingį pagrindinėse šalies partijose.

Apie artėjančius savivaldos rinkimus šiandien praneša centriniai laikraščiai. Nors pastaraisiais metais savivalda išsigimė nuo pačio žemiausi laiptelio – seniūnijos, dalis politologų tiki, kad rasis tikra, savaiminė ir sveika pilietinė bei politinė iniciatyva. Pirmiausia piliečiai turi siekti, kad partijos demokratėtų, o jų elitui būtų užmaunamas šioks toks apynasris. Pavyzdžiui, įstatymu turėtų būti nustatyta, kad po rinkimų spalvą pakeitęs perbėgėlis turėtų palikti savivaldybės tarybą ar Seimą.

Taip pat piliečiai turėtų siekti, kad būtų keičiama savivaldos rinkimų tvarka. Juk Seimo partijos – tiksliau, jų viršūnėlės, lyg ir vykdė Konstitucinio teismo nurodymą demokratizuoti savivaldos rinkimus, leisti dalyvauti nepartiniams kandidatams, bet iš esmės nieko nepakeitė. Tie patys nepartiniai kandidatai turi kur kas menkesnes galimybes įžengti į rinkimų trasą ir siekti pergalės nei partiniai. Tačiau svarbiausia, kad nepakeisti atstovavimo principai. Savivalda ir toliau nėra vietos valdžia tikrąja to žodžio prasme. Mūsų savivaldybės – bene didžiausios Europoje. Antai Bratislavoje yra 5–7 skirtingų lygių savivaldybės ir atitinkamai rinkimų teritorijos, o viso miesto renkamo Vilniaus mero rankose – ir strateginiai klausimai, ir šiukšlių konteineris Antakalnyje. Partijų viršūnėlių rankose – ir neribotos korupcinės galimybės, ir valdžia nuo viršaus iki apačios.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ kalbino politologą Antaną Kulikauską:

“Manau, kad gausus visuomeninių judėjimų derlius rodo, jog visuomenės apatija ir nusivylimas partijomis pasiekė naują viršūnę. Juk šie judėjimai – tai savo ateitimi po rinkimų susirūpinusių politikų reakcija į visuomenės nuotaikas ir mėginimas joms pataikauti. Tai gali būti ir vadinamųjų tradicinių partijų bandymas leisti politines ataugas. Matyt, tikimasi, kad su jų pagalba po savivaldos ir Seimo rinkimų bus galima sėkmingiau dalyvauti įvairiose koalicijos dėlionėse. Kita vertus, įkurti judėjimą dabar ne tik naudingiau, bet ir paprasčiau”,- sakė A.Kulakauskas.

Politologo nuomone, judėjimų dalyvavimas artėjančiuose rinkimuose tik padidins rinkėjų nusivylimą.

„Manau, kad šie rinkimai netaps naujųjų judėjimų žvaigždžių valanda. Naujosiose savivaldybių tarybose vis tiek greičiausiai dominuos tradicinės partijos, tik šios tarybos, kurios bus atskiestos ir judėjimų atstovais, skęs dar didesniame chaose nei iki šiol. Tad galutinis rezultatas – dar didesnis rinkėjų nusivylimas,“ – sakė A.Kulakauskas.

Gal Lietuvą gali išgelbėti į judėjimus susibūrę „praktikai” ir „specialistai”? A. Kulikausko nuomone, ne. Galime nertis iš kailio, tačiau naujos Amerikos neatrasime. Demokratinės politikos ir visuomenės dalyvavimo joje pagrindas ir esmė – partijos. Visa kita – tik surogatai. Kad mūsų politinės partijos yra tapusios metų metus nesikeičiančių savo viršūnėlių įkaitėmis ir nuosavybe – tiesa.

Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad partijas apskritai reikėtų išmesti į šiukšlyną. Juk vienintelis naujųjų „nepolitinių” darinių skirtumas nuo partijų – jie dar mažiau skaidrūs ir atskaitingi visuomenei nei partijos. Negana to, kai kurie šių darinių yra kilę iš tų pačių partijų įsčių.

Kita vertus, politikos nėra be grupuočių. Tačiau viena, kai tai – demokratinių ir visuomenei atskaitingų partijų politika, kita – kai tai yra tik „partijų” ir „judėjimų” pavadinimais besidangstančių klanelių košė, primenanti Abiejų tautų respublikos saulėlydžio meto seimelius. Vis dėlto tikiu, kad rasis tikra, savaiminė ir sveika pilietinė bei politinė iniciatyva.“

„Respublika“ praneša:

„Partijos suvaidins demokratinius rinkimus. Dienraščio apžvalgininkas Vladas Vaicekauskas įsitikinęs, kas ir kitų metų pradžioje neturėsime demokratinių savivaldybių tarybų rinkimų. Tai bus eilinis partinis žaidimas rinkimais. Kodėl?

Pasakykite tamstos, kodėl Lietuvoje valdžia prasideda savivaldybėse, o ne pamatinėje valdymo grandyje – seniūnijose? Pvz., Lenkijoje valdžia prasideda nuo valsčių, kurie savo dydžiu – žemės plotu ir gyventojų skaičiumi nieko nesiskiria nuo mūsiškių seniūnijų.

Pasakykite prašo, kodėl pamatinė valdžios pakopa – seniūnijos neturi įstatymu įtvirtinto savarankiško biudžeto, o jų teritorijose esantį biudžetinį turtą- mokyklas, sveikatos, kultūros įstaigas, valstybei priklausančią žemę  – valdo savivaldybės? Lenkijos valsčiai turi įstatymu įtvirtintą savarankišką biudžetą, o jų teritorijose esantis biudžetinis turtas priklauso tik jiems patiems ir iš viršaus niekas negali nurodyti, kaip tuo turtu disponuoti.

Pasakykite tamstos, kodėl Lietuvoje seniūnai ne renkami, o savivaldybių administracijos direktoriaus įsakymu skiriami. Lenkijos valsčiaus viršaitį, jo pavaduotoją, kiekvieną iš 12-15 tarybos narių renka ir atšaukia valsčiaus gyventojai.

Tai kur daugiau demokratijos – Lenkijoje ar Lietuvoje? Lietuvoje rinkimai prasideda nuo savivaldybių tarybų rinkimo. Žemutinė valstybės valdymo grandis – seniūnijos – tiesiog eliminuojamos. Tam yra priežasčių.

Kam valdžia be savarankiško biudžeto ir turto? Kam reikalinga ta valdžios butaforija? Kodėl 600 seniūnijų netapo demokratinio valstybės valdymo atspirties tašku?

Nes taip reikia partinei valdymo sistemai. Jai pačiai reikia valdžios, valdiško turto ir biudžeto pinigų. Stiprios seniūnijos gali nepaklusti, dar daugiau – pakirsti partinę savivaldybių valdymo sistemą. Seniūnijos savivaldybei reikalingos tik tiek, kiek jos padeda laimėti savivaldybių rinkimus. Seniūnijos yra ne kas kita kaip partinių rinkimų bazės, o jų seniūnai ir kiti darbuotojai tiesiogiai pašaukti tuos rinkimus organizuoti. Tūkstančiai seniūnijų darbuotojų įsijungia, yra įjungiami į rinkimus kaip savivaldybių išlaikomi, gerai apmokami agitatoriai, agitacinių punktų vadovai. Sutikite, tai nebloga tarnystė. Seniūnijas, seniūnus, seniūnijų administraciją, seniūnaičius reikia laikyti ant pavadžio, akylai kontroliuoti ir pakylomis šį bei tą numesti.

Todėl savivaldybių partijoms ir partiniams merams labai paranku turėti apmokamas, bet nieko iš esmės savarankiškai nesprendžiančias seniūnijas. Per 600 seniūnijų išlaikomos kaip partinės valdžios atraminiai punktai, o ne savarankiškos demokratinės valdymo sistemos pamatinės pakopos.“

„Vakarų ekspresas“ rašo:

Nors iki savivaldos rinkimų vasario pabaigoje liko dar kone pusė metų, prasidėjus naujam politiniam sezonui uostamiestyje jau vyksta bruzdėjimas: sudaromi preliminarūs kandidatų sąrašai, vis daugiau politikuojama, stengiamasi įtikti žmonėms įvairiuose viešuose renginiuose. Pabandėme įlįsti į partijų virtuvę ir išsiaiškinti, kas valdys miestą bei kokios perspektyvos išlaikyti liberalųjį frontą, valdžios neužleidžiantį jau keliolika metų. Įdomu ir tai, kad po rinkimų gali užvirti tikra kova tarp dviejų garsių Klaipėdos politikų: buvusio ir esamo merų Eugenijaus Gentvilo bei Rimanto Taraškevičiaus.

Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis E. Gentvilas, dar dirbdamas Europos Parlamente, yra teigęs, kad mero postas jį vilioja, nes rezultatai pasiekiami greičiau. Vėliau, tapęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu, pareiškė, kad jį, kaip politiką, esą reikėtų pamiršti.

R. Taraškevičius žurnalistams yra užsiminęs, kad dar vienai kadencijai nebesibalotiruotų, bet dabar jau kratosi savo žodžių. Kol kas dar ne visų partijų uostamiesčio skyriai yra patvirtinę galutinius kandidatų į Tarybą sąrašus. Kai kurios partijos juos netgi slepia.

Kitais metais savivaldos rinkimuose bus sudarytos sąlygos juose dalyvauti ir nepartiniams kandidatams. Tokia sistema jau taikoma balotiruojantis į Seimą.

Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta informacija, atlikti preliminarūs skaičiavimai, numatantys, kiek reikia surinkti parašų, norint išsikelti kandidatu. Nauja savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija nustatė, kad kiekvienas asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dešimt procentų, skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Pretendentui, norinčiam būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius, reikės surinkti nuo 100 iki 880 rinkėjų parašų. Pretendentams į mažų savivaldybių tarybų narius reikės surinkti minimalų 100 rinkėjų parašų skaičių, o pretendentams į didžiųjų savivaldybių tarybų narius – skirtingai.