"Veido" archyvas

Ši valdančioji koalicija žada nepriiminėti jokių populistinių priešrinkiminių sprendimų vien tam, kad patrauktų rinkėjus

Šį politinį rudens sezoną valdantieji nusiteikę užsiimti valstybės biudžetu, valstybės turto valdymo ir dujų ūkio reformomis, o savivaldybių rinkimus nukelti į antrą planą.

Savaitės pabaigoje kartu su Seimo sesija oficialiai prasidės ir politinis rudens sezonas, kurį vasario mėnesį vainikuos savivaldybių tarybų rinkimai ir didysis vietos valdžios persiskirstymas. Bet bent jau pagrindinė valdančiąją koaliciją sudaranti partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai žada nepriimti jokių populistinių sprendimų, kurie padėtų pakreipti jų naudai savivaldos rinkimų rezultatus.

“Savivaldybių tarybų rinkimai – ne centrinės valdžios klausimas, – “Veidui” sakė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Seime nepriimsime jokių sprendimų, sietinų su artėjančiais rinkimais. Per rudens sesiją išimtinės svarbos klausimai bus 2011 metų biudžeto priėmimas ir energetikos sektoriaus reformos. Antroje eilėje bus švietimo sistemos ir sveikatos apsaugos sistemos reformos. Visi kiti klausimai, jei ką, galės ir palaukti”.

Pailginti pensinį amžių gali palikti socdemams

Tarp tokių, pasak konservatorių seniūno, ir pensinio amžiaus ilginimo įstatymas, dėl kurio priėmimo dar per pavasario sesiją buvo susitarta su opozicijos atstovais, pirmiausia – socialdemokratais. Tačiau artėjant savivaldos rinkimams jų noras remti tikrai populiarumo neturintį, tegul ir būtiną, įstatymą ėmė blėsti.

“Ką darysi – jei paramos tikrai nebus, metus kitus ir be šio įstatymo galėsime išgyventi, – tikino J.Razma. – Kam stengtis, jeigu opozicija labiau nori politikuoti? Norėjome priimti dabar, bet jei ne – galime šio įstatymo priėmimą nukelti į kitos kadencijos Seimą”.

Toks apsimestinis ramumas tėra aiškus signalas socdemams – jeigu netesėsite pavasarį duotų pažadų paremti Vyriausybės siūlomą socialinių išlaidų taupymo projektą, paliksime šį abejotiną politinį malonumą spręsti jums patiems, kai ateisite į valdžią. Kad pensinį amžių įkandin visos Europos teks didinti, neabejoja niekas. Būtent todėl premjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės tvirtina, esą pensinio amžiaus didinimas – ne savivaldybių rinkimų klausimas, ir rugsėjį viskas išsispręs. Bent jau todėl, kad opozicija – susiskaldžiusi, vienybės nėra netgi svarbiausioje Socialdemokratų partijoje, kurios balsai pavasarį Vyriausybei jau padėjo apkarpyti valdžios sektoriaus atlyginimus ir socialines išmokas.

Derasi su valstiečiais liaudininkais

Valdančiuosius šiuo metu labiau domina, kaip išsaugoti pavasarį pasirašytą susitarimą su Valstiečių liaudininkų partija, Seime turinčia tris balsus ir pasižadėjusia svarbiausiais klausimais remti Vyriausybę bei neleisti opozicijai jos nuversti. Mat liepos pabaigoje valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis priminė Vyriausybei, kad jei tiesioginės išmokos žemdirbiams bus mažesnės nei 380 mln. Lt, ši parama valdančiajai koalicijai gali būti nutraukta.

Juoba artėjant politiniam rudens sezonui socdemai dėjo visas pastangas, norėdami pervilioti “valstiečius” į savą Seimo pusę. Atsakydami į tai valdantieji praėjusią savaitę vedė derybas su “valstiečiais” dėl finansinės paramos kaimo mokykloms, tuo pat metu intensyviai ieškodami, iš kur būtų galima paimti bent 300 mln. Lt tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.

Kitais požiūriais valdančiosios koalicijos sudėtis Seime išlieka nepakitusi – jie tebeturi 70 balsų (vienu mažiau, nei reikia daugumai), tik nepatikimą maištingąjį “zuokininką” Žilviną Šilgalį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje pakeitė mažiau į opozicijos pusę dairytis linkęs milijonierius Valdemaras Valkiūnas.

Kova dėl dujų ir valstybės įmonių

Bendraujant su Vyriausybės atstovais į akis krito tai, kad jie netgi kitų metų biudžeto priėmimą, dėl kurio Seime socdemai žada rimtą mūšį, laiko de facto išspręstu dalyku. “Aišku, vieną kitą milijoną reikės perkelti į kitą išlaidų eilutę, bet iš esmės sunkumų dėl biudžeto nebus, – aiškino “Veidui” vienas įtakingas konservatorius. – Algirdas Butkevičius gal ir prieštarauja, bet savo frakcijos jis nevaldo, o Algirdas Sysas ir Vytenis Andriukaitis remia socialinį biudžeto konsolidavimo projektą”.

Daug rimtesnės kovos rudenį Vyriausybė tikisi dėl rengiamų valstybinių įmonių valdymo ir dujotiekio valdymo pertvarkymo įstatymų. Kaip jau žinoma, Vyriausybė ketina Skandinavijos pavyzdžiu sukurti vieną valstybės turto holdingą “Visuomis”, kuris perimtų valstybei nuosavybės teise priklausančių pelno siekiančių įmonių valdymą ir padarytų jas pelningas. Tai reikštų, kad dešimtys, o gal ir šimtai šiuo metu didžiulį finansinį srautą valdančių valstybinių įmonių vadovų prarastų darbą. Žinant, kad dauguma jų buvo paskirti socialdemokratų valdymo laikais, tai iš tiesų gali tapti rimtesniu reikalu nei biudžetas. Štai urėdai jau kone atvirai pagrasino, kad Vyriausybė gali norėti vietoje 42 urėdijų įkurti vieną, bet šiems planams dar teksią įveikti Seimą.

Valstybinių įmonių klausimu konservatoriai nėra iki galo įsitikinę ir dėl bene patikimiausių savo sąjungininkų valdančiojoje koalicijoje – liberalsąjūdiečių. Mat labai daug didžiųjų valstybės įmonių – “Lietuvos geležinkeliai”, “Lietuvos paštas”, kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės, Klaipėdos laivininkystės kompanija – priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininko ir susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įtakos sričiai. Tad svarstoma, ar jis tikrai norėsiąs tos įtakos atsisakyti.

"Veido" archyvas

Turbūt didžiausias Vyriausybės ir valdančiųjų laukiantis iššūkis – dujotiekio valdymo perėmimas iš “Lietuvos dujų”

Nors kol kas atrodo, kad šie nuogąstavimai nėra labai pagrįsti. “Daug dalykų šioje Ūkio ministerijos iniciatyvoje – sukurti vieną valstybės turto valdymo holdingą, kuris dirbtų skaidriai ir profesionaliai – yra labai teisingi, – “Veidui” sakė E.Masiulis. – Savo ruožtu Susisiekimo ministerijos valdymo srityje tokias pertvarkas jau pradėjome anksčiau – vertiname akcijomis oro uostus, pertvarkome valstybines kelių įmones. Tačiau nemanome, kad pakanka visas įmones, vaizdžiai sakant, sumesti į vieną katilą – ir problemos išsispręs. Jei iš pelningai dirbančių geležinkelių paimsime 100 mln. Lt ir sušelpsime nuostolingą “Lietuvos paštą”, bet neliberalizuosime pašto paslaugų rinkos ir neatsisakysime nuostolingų socialinių paslaugų tiekimo, niekas iš esmės nepasikeis”.

Bet turbūt didžiausias Vyriausybės ir valdančiųjų laukiantis iššūkis – dujotiekio valdymo perėmimas iš Rusijos “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” valdomų “Lietuvos dujų”. Taip būtų įgyvendinta Europos Komisijos trečioji direktyva, reikalaujanti atskirti dujų tiekimą nuo dujų vamzdynų ir šitaip suteikti teisę jais naudotis ir trečiosioms šalims. Taip ES ir Lietuvoje būtų sukurta nepriklausoma dujų rinka. Šiuo metu “Gazprom” ir “E.ON” rašo laiškus Vyriausybei, reikalaudami taikyti “Lietuvos dujoms” Algirdo Brazausko iš Europos Komisijos išsireikalautą išimtį, pagal kurią būtų leidžiama “Gazpromui” išsaugoti monopolį Lietuvos rinkoje ir plėšti iš vartotojų už dujas trečdaliu didesnes kainas nei Vokietijoje.

“Neabejojame, kad rengiant Dujų įstatymo pataisas po Seimą vėl vaikštinės “Gazpromo” tarpininkės “Dujotekanos” atstovas Rimandas Stonys ir užsiims lobizmu, – sakė “Veidui” Vyriausybės atstovas. – Bet tam lobizmui atremti turėtų neblogai pasitarnauti dvylikos VSD pažymų išslaptinimas, nes iš esmės visos jos – apie R.Stonį ir jo veiklos metodus”.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apskaičiavo preliminarius būsimų savivaldybių tarybų narių skaičius – jų nuo 1 tūkst. 550, išrinktų 2007 metais, po vasarį vyksiančių rinkimų turėtų sumažėti iki 1 tūkst. 526.

Savivaldybių tarybų narių skaičius mažės dėl pavasario sesijoje priimtų pataisų, kuriomis sumažinamas į nedidelių savivaldybių tarybas – kuriose yra ne daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų – renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius.

Preliminariais VRK duomenimis, numatomų rinkti 2011 m. tarybos narių skaičius turėtų sumažėti šiose savivaldybėse: Birštono – 4 tarybos nariais, Ignalinos rajono – 4 tarybos nariais, Neringos – 6 tarybos nariais, Rietavo – 4 tarybos nariais, Šiaulių rajono – 2 tarybos nariais, Tauragės rajono – 2 tarybos nariais, Zarasų rajono – 2 tarybos nariais.

Preliminariais duomenimis, tik Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turėtų padidėti 2 renkamais savivaldybių tarybų nariais, o kitose savivaldybių tarybose narių skaičius turėtų nepakisti.

Kaip praneša VRK, skaičiavimai dar bus patikslinti Statistikos departamentui rugsėjo pabaigoje paskelbus naujausius gyventojų skaičiaus duomenis. Tačiau komisija prognozuoja, kad savivaldybių tarybų narių skaičius ir reikalingų surinkti parašų, norint išsikelti kandidatu, skaičius nebesikeis arba šie pasikeitimai bus minimalūs.

VRK taip pat atliko preliminarius skaičiavimus, numatančius, kiek reikia surinkti parašų norint išsikelti kandidatu.

Nauja savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija nustatė, kad kiekvienas asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Pretendentui, norinčiam būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius, reikės surinkti nuo 100 iki 880 rinkėjų parašų.

Pretendentams į kandidatus į mažų savivaldybių tarybų narius reikės surinkti minimalų – 100 rinkėjų parašų skaičių, o pretendentams į kandidatus į didžiųjų savivaldybių tarybų narius reikės atitinkamai surinkti: Alytaus – 210, Kauno rajono – 260, Kauno miesto – 680, Marijampolės – 200, Panevėžio miesto – 290, Šiaulių miesto – 310, Vilniaus rajono – 290, Vilniaus miesto – 880 rinkėjų parašų.

Vidutiniškai vienam pretendentui į kandidatus reikės surinkti 160 rinkėjų parašų.

Vyriausioji rinkimų komisija, atlikusi preliminarius skaičiavimus, nustatė rinkėjų skaičius vienam tarybos nariui, iš kurių paaiškėjo, kad mažiausia atstovavimo norma yra Neringos savivaldybėje – 214 rinkėjai, o didžiausia – Vilniaus mieste – 8834 rinkėjai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc., o už partijų jungtinį kandidatų sąrašą ir išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą – ne mažiau kaip 6 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Preliminariais VRK duomenimis, perkopti 4 proc. rinkėjų barjerą su mažiausiu 129 rinkėjų palaikymu galima Neringos savivaldybėje, o daugiausiai reikia Vilniaus miesto savivaldybėje – 18 tūkst. rinkėjų. Perkopti 6 proc. rinkėjų barjerą su mažiausiai – 193 rinkėjų palaikymu – galima Neringos savivaldybėje, o Vilniaus miesto savivaldybėje tam reikia 27 tūkst. rinkėjų palaikymo.

Kas gali sieti pramoginę televizijos laidą su politika? Dažniausiai – niekas. Išskyrus tuos atvejus, kai horizonte ima šmėžuoti rinkimai, o kai kuriems politikams ir partijoms nėra daugiau kaip pasireikšti ir prisistatyti savo rinkėjams, nei gebėjimu šokti, dainuoti ar tiesiog liežuviu malti.

Šiaip jau lietuviškų TV laidomis akių negadinu, bet permainas televizijų laidose ir programų tinkleliuose vieno populiariaus “blogerio” dėka seku. Be to, skaitau ir interneto portalų naujienas, o šie žinias apie vienokių ar kitokių garsenybių pasistaipymą televizijų ekranuose visados kelia į pirmas pozicijas. Net jei jų neatsiverti, akys fiksuoja pavadinimą, kuris atgula kažkurioje pasąmonės kertelėje. Po kurio laiko tos naujienos susidėlioja į sistemą.

Taigi – buvęs Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas nuo rudens LNK eteryje dirbs nuolatiniu pramoginės laidos dalyviu. Jo žmona Inga, irgi Seimo narė, toje pačioje televizijoje taps šokių laidos vedėja. Vienas tos laidos šokėjų bus maištingasis socialdemokratų milijonierius, Seimo narys Andrius Šedžius.

TV3 šokių laidos eteryje savo sugebėjimus ant parketo demonstruos buvęs liberalcentristas, Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Tos pačios televizijos persirengėlių šou kaip elgeta dalyvauja buvęs liberalcentristas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.

Greta politikų pramoginėse televizijos laidose dalyvauja ir politikų žmonos bei dukros – Jolanta Paulauskienė, Laima Paksienė, Inga Paksaitė-Stumbrienė. Sklinda kalbos, kad kažkurioje iš šokių laidų dalyvaus ir Neringa Venckienė.

Nejau visa tai – tik atsitiktinumas? Ne, ponai, tokių atsitiktinumų nebūna. Kitų metų vasario mėnesį laukia savivaldybių tarybų rinkimai. Jų rezultatai bus lemiami daugeliui antrosios lygos partijų ir politinių veikėjų – ar išliks jie politinėje scenoje, ar turės trauktis į užkulisius. Tad kovoje dėl būvio visos priemonės tinka.

Ne veltui tarp visų politinių šokėjų vienintelis socdemas A.Šedžius priklauso pirmosios lygos partijai, su kuria pastaruoju metu yra gerokai apsipykęs. Valinskai, jei jų partija susimaus savivaldybių rinkimuose, galės iš televizijos į Seimą net negrįžti, Ž.Šilgalis reklamuos jųdviejų su Artūru Zuoku kuriamą judėjimą, J.Paulauskienė, L.Paksienė su dukra Inga reklamuoja savaime aišku ką. Vienintelis A.Lydeka televizijoje elgetą vaidina dėl kol kas neaiškių priežasčių, bet vargu ar todėl, kad palikęs Seimą norėtų tokiu tapti visam laikui. N.Venckienei populiarumas reikalingas kaip savigynos instrumentas, be to, neatmestina galimybė, kad jos tetulių kuriamas kedofilų judėjimas bent jau Kaune mėgins laimę savivaldos rinkimuose.

Tad su politinių šokių sezono pradžia, gerbiamieji! Žiūrėkite televizijas ir rinkitės gracingiausią savo atstovą savivaldybės taryboje.

Seimas vėl mėgins balsuoti dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų projekto. Koks jis bus, žino tikriausiai tik speciali komisija, kuri buvo sudaryta redaguoti projektą. Ankstesnis, kurį buvo pateikęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, buvo atmestas.

Seimo nariams nepatiko jame siūlyta naujovė – savivaldybių teritorijų suskirstymas į vidaus daugiamandates rinkimų apygardas, taip suteikiant rinkėjams galimybę balsuoti už geriau pažįstamus kandidatus. Bendruomenių asociacijų nariai pasipiktino, kad įstatyme taip pat gali išnykti galimybė kandidatuoti visuomeninėms organizacijoms. Praėjusią savaitę bendruomenių atstovai viešai įspėjo politikus, kad kreipsis į prezidentę, prašydami nepasirašyti įstatymo, ir žadėjo per rinkimus vis tiek teikti sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Atmesto įstatymo projekto rengimo darbo grupėje dalyvavęs Vilniaus Žvėryno bendruomenės atstovas Liuvikas Ragauskis “Veidui” sakė, kad Seimo istorijoje niekas neprisimena kito tokio atvejo, kad būtų sukurta speciali laikinoji redagavimo komisija, užuot grąžinus projektą tobulinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. “Vienas klausimas – ar komisija buvo sudaryta teisėtai? O kitas – ar Seimas nemėgina apeiti Konstitucinio Teismo nutarties ir dar kartą neleisti kelti kandidatų visuomeninėms organizacijoms. Visuomenė su nauja projekto redakcija liks nesupažindinta”, – teigė L.Ragauskis.

Projekto redagavimo komisijai vadovaujantis Seimo narys Algis Čaplikas patvirtino, kad antradienį Seimas balsuos dėl šio įstatymo, nes buvo įsipareigota jo pataisas priimti dar pavasario sesijoje, kuri jau baigiasi: “Pasiūlymai vėl pilasi kaip iš gausybės rago. Norėtųsi, kad įstatymas įsigaliotų, mes privalome įvykdyti Konstitucinio Teismo nutartį, kad savivaldos rinkimuose galėtų dalyvauti ir nepartiniai asmenys”.

Kaip projektas atrodys antradienį, kai Seimo nariai susirinks į posėdį, praėjusią savaitę prieš Joninių šventes dar buvo nežinoma. L.Ragauskis sakė, kad mėginama suplakti individualius asmenis į vieną sąrašą su partiniais. “Tačiau kaip į tai žiūrės rinkėjas, jeigu tame pačiame sąraše matys sau nepriimtiną politiką? – klausė bendruomenės atstovas. – Yra ir kitas aspektas: jeigu individualus asmuo balsų surinks daugiau, negu numatyta kvotoje vienam mandatui, visi kiti balsai taps tarsi nereikalingi, iš jų naudos gaus partijos. Manau, šitaip rengiant įstatymo projektą pažeidžiamos Konstitucijos normos”.

Į šios savaitės Seimo darbotvarkę įtrauktas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų projektas, kurį parlamentarams priėmus smarkiai keistųsi savivaldos rinkimų sistema. Projektui praėjusį mėnesį pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pirmininkas Vytautas Kurpuvesas “Veidui” sakė, kad labai tikisi, jog Seimas nepaliks šio įstatymo rudeniui. Bet jau dabar aišku, kad diskusijos dėl to, kaip 2011-ųjų pradžioje rinksime savivaldybių tarybas, bus karštos.

V.Kurpuvesas patikino, kad dėl projekto sujudo didžiosios partijos. Praėjusį ketvirtadienį į Seimą dėl artėjančių rinkimų kreipėsi Savivaldybių asociacija, vadovaujama Druskininkų mero socialdemokrato Ričardo Malinausko. Asociacijos atstovų narių suvažiavime susirūpinta dėl projekte siūlomos naujovės – savivaldybių teritorijų suskirstymo į vidaus daugiamandates rinkimų apygardas, nes jose išrinktas tarybos narys atstovautų palyginti nedaugeliui rinkėjų. Dabartines rinkimų apygardas ne tik norima suskaidyti į mažesnes, bet ir leisti kandidatuoti nepartiniams, kaip dar 2007-aisiais prieš praėjusius savivaldybių rinkimus įpareigojo Konstitucinis Teismas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas “Veidui” patvirtino, kad vis garsesni nuogąstavimai dėl vis mažiau iki rinkimų liekančio laiko pagrįsti. Z.Vaigausko nuomone, politikai turėtų paskubėti: “Sprendimas sulaužyti partijų monopolį priimtas seniai, bet laikas greitai tirpsta, ir jeigu atsiras vidaus apygardos, partijoms teks rengti nebe vieną sąrašą, tad būsimieji rinkimai iš jų pareiklaaus daug darbo”.

Seimas atmetė savivaldybių politikų pageidavimą merus rinkti tiesiogiai. Tiesa, šiuo metu Seimas dar turi atlikti keletą darbų, kuriuos nuveikti įpareigoja Konstitucinio Teismo sprendimas, išaiškinęs, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik partijų kandidatai, bet ir pavieniai asmenys. Tad kas ateityje keisis renkant vietos valdžią? Nuo to pradėjome pokalbį su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu, Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

R.M.: Būsimieji rinkimai bus visiškai kitokie jau vien dėl to, kad, atsižvelgiant į KT sprendimą, juose galės dalyvauti nepartiniai sąrašai. Tiesa, esama daug neaiškumų, kas slypi po apibrėžimu “nepartiniai sąrašai”. Seimas yra prirengęs daugybę įvairiausių projektų, kad tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir pavieniai asmenys, ir kad jiems reikia skirti finansavimą bei visiems leisti dalyvauti. Bet jei nebus aiški rinkimų tvarka, bus daug chaoso, painiavos žmonėms renkantis, kaip, už ką ir dėl ko balsuoti.

VEIDAS: Ką Lietuva, atsisakiusi tiesioginių merų rinkimų, prarado?

R.M.: Prarado žmonių aktyvumą renkant vietos valdžią, nes tiek pagal pasaulinę patirtį, tiek pagal mūsų patirtį akivaizdu, kad kai žmonės gali rinkti jiems priimtinas asmenybes, jie būna daug aktyvesni nei tada, kai tegali balsuoti už partijos sąrašą, kuriame kažkelintu numeriu įrašytas vienas ar kitas jam priimtinas žmogus.

Beje, aš, kaip LSA prezidentas, kalbėjau su daugeliu Seimo frakcijų atstovų, bet negirdėjau rimtų jų argumentų, kodėl jie nenori tiesioginių merų rinkimų. Matyt, dauguma partijų tiesiog skaičiavo savo partinius interesus: kokiam rinkimų modeliui esant kiek jie turės merų. Taigi sprendimas neleisti žmonėms tiesiogiai rinkti merų yra ne kas kita, kaip partijų vietos lyderių stokos bėda.

VEIDAS: Kokie žmonės gali atsisėsti į mero kėdę po būsimų vietos valdžios rinkimų?

R.M.: Aš manau, kad bus margumynas. Žinoma, būtų gerai, kad žmonės peržvelgtų pastarųjų dešimties metų savivaldos tarybų ir kitų rinkimų istoriją bei įvertintų politikų, išrinktų į valdžią nuo statinės, darbus. Kai panagrinėji tuos rojaus žadėtojų nuveiktus darbus, pamatai, ką tokie žmonės gali. Aš visada sakau, kad meru gali būti tik žmogus, vadovavęs bent jau nemažam kioskui, kitaip jis nesupranta, kas, kaip ir iš kur atsiranda. Bet dažniausiai žmonės, neturintys nei jokių praktinių, nei teorinių vadybos įgūdžių, įsivaizduoja, kad jeigu jau išrinko į valdžią, jie viską supranta, moka ir gali. Ir tokių žmonių po kitų rinkimų, manau, bus labai daug.

VEIDAS: Kita vertus, šiandien matome, kad daugybę savivaldybių šukuoja STT pareigūnai – vienas po kito virsta merai, vicemerai, administracijų direktoriai, kiti tarnautojai.

R.M.: Kol kas ne tiek jau daug baigtų bylų dėl netinkamų savivaldybių vadovų ir tarnautojų veiksmų, daugiau yra tik pradėtų ikiteisminių tyrimų.

VEIDAS: Kokia dabartinė savivaldybių finansinė padėtis?

R.M.: Savivaldybių įsiskolinimai yra reglamentuoti įstatymu, ir nė viena savivaldybė, išskyrus Vilniaus, nėra įsiskolinusi daugiau, nei jai leidžia limitai. Bet Vilniaus savivaldybė yra gavusi Vyriausybės leidimą papildomai skolintis. O visų kitų savivaldybių prasiskolinimas yra sąlyginis. Apskritai reikėtų vertinti, ne kiek savivaldybės įsiskolinusios, o kam jos skolinasi. Jeigu skolinti pinigai, kaip kad Druskininkuose, panaudoti ne pravalgyti, o projektams, finansuojamiems iš įvairių, daugiausia ES fondų, kofinansuoti, tai viskas normalu. Mat savivaldybės neturi kitų galimybių, kaip pasiimti ES fondų pinigus.

VEIDAS: Kaip savivaldybėms sekasi perimti apskričių funkcijas?

R.M.: Čia yra tik skambūs žodžiai, kad mes perimame funkcijas. Iš tikrųjų mes tik perimame vieną kitą objektą arba vieną kitą įstaigą, kuri niekam nereikalinga, tad ją ir nutrenkia savivaldai. Svarbių funkcijų niekas mums neperduoda. Visų pirmiausia, turiu galvoje žemėtvarkos klausimus.

Tiesa, dar 1998 m. LSA priėmė sprendimą, kad žemės klausimų sprendimas turi būti perduotas savivaldai, nes ji arčiau kiekvieno žmogaus, ir tai leistų operatyviau spręsti reikalus. Deja, iki šios dienos dar neaišku, ar mums bus perduota ši funkcija, ar ne. Mes netgi nežinome, ar mums bus atiduotos bent jau urbanizuotos teritorijos, ar liks tik socialiniai reikalai, švietimas, ką ir iki šiol darėme. Iš tiesų visos šitos apskričių reformos naudos paprastas pilietis nepajus.

Priešingai, jeigu žemės funkcijos bus atiduotos Nacionalinei žemės tarnybai ar fondui, tai apskričių reforma tik pablogins paprasto Lietuvos žmogaus reikalų sprendimą.

VEIDAS: Kokius centrinės valdžios sprendimus įvardytumėte kaip didžiausias klaidas?

R.M.: Jei nuo manęs būtų kas nors priklausę, aš nebūčiau didinęs mokesčių, bet būčiau dešimteriopai sugriežtinęs atsakomybę už mokesčių nemokėjimą. Ir esu įsitikinęs, kad Lietuvos biudžetas būtų pasipildęs gerokai daugiau.
Antra didelė klaida – turizmo verslui teiktų lengvatų panaikinimas. Daugelis pasaulio valstybių turizmą prilygina eksportui ir jam taiko mokesčių lengvatas. Deja, pas mus pasielgta kitaip. Beje, kaimynai latviai, irgi pasekę mūsų pavyzdžiu, jau pripažino tokio sprendimo žalą ir jį atšaukė. O mums dar neužtenka valios.

VEIDAS: Prieš savaitę atsistatydino Turizmo departamento vadovė, kurią kurortų merai ir įvairių turizmo šakų verslininkai itin aštriai kritikavo. Ko ši institucija nepadarė?

R.M.: Pirmiausia įvertinčiau Lietuvos turizmo srities stipriąsias ir silpnąsias puses ir stiprinčiau tas stipriąsias savybes, kurios mums leidžia konkuruoti su Europa ir pasauliu. Ir tas stipriąsias puses reklamuočiau, skatinčiau ir parduočiau. Bet jokiu būdu nereklamuočiau ir nepardavinėčiau visos Lietuvos, kaip turizmo objekto, tikintis, kad šitaip užkariausime Europą ir pasaulį.

Štai Lietuvoje yra keturi kurortai. Visi labai skirtingi, bet mes sutariame, kad Lietuvą reikia reklamuoti bendrai, kaip vieną produktą, ir tik tada galima skirstyti, kur galima pagulėti paplūdimyje, o kur gauti aukščiausio lygio SPA paslaugas. Beje, šiandien Druskininkų paslaugų kokybė vertinama kaip viena geriausių Europoje. Tai ne mano, o atsakingų Europos specialistų nuomonė.

Antras dalykas – pirmiausia nusistatyčiau prioritetus, kokia pasaulio valstybė Lietuvai gali duoti daugiausiai mokių turistų, ir į tas šalis bandyčiau nukreipti Lietuvos reklamą. Juk kai šiandien pažiūrime, kur ir kokiose parodose dalyvauja Lietuva, matome, kad lekiama ne visai ten. Nesakau, kad nereikia dalyvauti ir ten, kur Lietuva nėra žinoma, bet reikia pasverti, kiek mes turime pinigų. Jeigu lekiama su parodomis ir reklama į Ispaniją, tai nežinau, kuo galime suvilioti ispaną. Galbūt galime pritraukti pavienių turistų, kad jie atvažiuotų ir įsitikintų, jog čia ne bananų valstybė. Bet jeigu mes orientuojamės į turistų srautus, kurie gali pakeisti mūsų turizmo sektorių, mūsų ekonomiką, tai nemanau, kad Ispanija yra būtent ta valstybė.

Be to, jeigu Vyriausybė, Seimas, ministerija ir departamentas nesupras, kad norint parduoti produktą pirmiausia reikia jį ne tik įpakuoti, bet ir pasiūlyti, kitaip tariant, rasti pinigų jo reklamai, tai niekada neturėsime tokio turistų srauto, apie kokį svajojame.

VEIDAS: Jei pagaliau būtų supaprastintas vizų režimas kaimyninių pasienio rajonų gyventojams, kas turėtų gautų naudos – lietuviai, baltarusiai ar rusai?

R.M.: Manau, kad Lietuva gautų daugiau naudos. Štai nuo Druskininkų iki Gardino, kuriame gyvena keli šimtai tūkstančių gyventojų, tėra 30 km, bet šio pasienio rajono žmonės negali paprasčiau pas mus atvykti. Mūsų konsulato Gardine vadovybė aiškina, esą jokios čia problemos nėra: priduos baltarusis dokumentus vizai gauti ir per vieną dvi savaites ją gaus. Aš nesuprantu, kodėl mes esame tokie užsispyrę kaip ožiai ir niekaip nesugebame priimti sprendimo: juk jeigu žmogus yra normalus, ne nusikaltėlis, išduokime jam ne vienkartinę, o metinę vizą. Taip daro kitos ES šalys, mūsų kaimynės, o mes – ne. Taigi dabar atveža žmogus iš Baltarusijos savo giminaičius į sanatoriją Druskininkuose, bet jei nori po savaitės ar dviejų jų atvažiuoti parsivežti, vėl turi antrą kartą bėgti į mūsų konsulatą vizos ir vėl mokėti 60 eurų. Jeigu gardinietis ar kitas normalus, tvarkingas baltarusis turėtų metinę vizą, atsikeltų šeštadienį ir sakytų šeimai: turime Lietuvos vizą, gal palėkime iki Druskininkų pasisveikatinti ar iki Vilniaus apsipirkti.

Beje, aš turiu informacijos, kad vis dažniau baltarusiai ir ypač rusai, norėdami įvažiuoti į Lietuvą, vizas darosi ne mūsų šalies konsulatuose, o kitų ES šalių. Tarkime, Rusijos piliečiai Sankt Peterburge dažniausiai vizas gauna Skandinavijos šalių konsulatuose. Ten jokių problemų nėra. Tiesa, pasidarius vizą Skandinavijos konsulate, jiems pirmiausia reikia apsilankyti toje valstybėje, kurios vizą jie gavo, o tik tada gali vykti į Lietuvą. Tai nepatogu.

Manau, kad Lietuvos nesugebėjimas dvejus metus pasirašyti supaprastinto sienos kirtimo dokumento su Baltarusija yra nepateisinamas. Kliaujuosi tik tuo, kad Šengeno vizų taisyklės dar supaprastintos, ir tai yra šansas, kad vis daugiau žmonių gaus metines vizas.

VEIDAS: Bet mūsų Užsienio reikalų ministerija sako, kad čia ne mes vilkiname, o baltarusiai nenori pasirašyti.

R.M.: Aš irgi girdėjau įvairių versijų, bet tam, kad nebūtų kaltinimų futbolo, Lietuva turi oficialiai pateikti Baltarusijai šį dokumentą ir gauti atsakymą, kodėl jis nepasirašomas. O dabar ieškoma kaltų.

VEIDAS: Premjeras ir Lietuvos darbo biržos (LDB) vadovas vienaip įsivaizduoja, kaip spręsti nedarbo klausimus, o savivaldybių merai – kitaip. Jūs, kaip praktikas, turbūt irgi turite savo nuomonę, kaip racionaliausiai mažinti nedarbą.

R.M.: Recepto, kad iškart susitvarkytų visi reikalai, nėra. Bet man kelia nuostabą, kad “Sodra”, LDB ir savivaldybės, kurių interesai sutampa, praktiškai nebendradarbiauja. Ir jeigu socialinė politika toliau skatins neieškoti legalaus darbo, problemos ir toliau liks, nes kiekvienas žmogus susirenka informaciją, kaip jam gauti pašalpas ar kompensacijas, ir taip susitvarkyti buitį, o laisvu laiku užsiimti papildomais darbais.

Beje, kai Druskininkuose įvedėme tvarką, pagal kurią pašalpas gaunantys žmonės turi padirbėti viešuosius darbus, iš karto pusė visų norinčiųjų gauti pašalpas nubyrėjo. Manau, prašymas už pašalpas atlikti tam tikrus viešuosius darbus paskatintų žmones ieškotis oficialaus darbo.

Tokį sprendimą priėmė šią savaitę posėdžiavusi TS-LKD Vilniaus m. skyrių Sueigos Taryba. Bus organizuojami atviri sostinės sąrašo lyderio rinkimai. Jų metu savo nuomonę išsakyti bus kviečiami į susitikimus su politikais – kandidatais į miesto merus – atvykę sostinės gyventojai.

Gegužės 13 d. organizuojama TS-LKD Vilniaus Sueigos konferencija, kurioje slaptu balsavimu planuojama išrinkti du daugiausia balsų surinkusius kandidatus į sąrašo lyderius, o vėliau bus rengiami šių kandidatų atviri susitikimai su gyventojais. Juose bus galima ne tik pasikeisti nuomonėmis ar užduoti klausimus politikams, bet ir atiduoti už juos savo balsą. Atvirą balsavimą planuojama organizuoti gegužės 17-28 dienomis. Savo valią vilniečiai bus kviečiami išreikšti ir TS-LKD centrinėje bei Sueigos būstinės patalpose.

Kandidatai į TS-LKD sostinės rinkimų sąrašo lyderius gali būti iškelti arba išsikelti iki balandžio 27 d. Politikai išsikėlę savo kandidatūras turi surinkti ne mažiau nei 230 palaikančiųjų partijos narių parašų.

Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis Seimo užregistravo įstatymo projektą, numatantį galimybę per savivaldybių tarybų rinkimus balsuoti už 5 kandidatus, nepriklausomai nuo to, kokios partijos sąraše jie įrašyti. Dabar rinkėjai per savivaldybių tarybų rinkimus gali atiduoti pirmumo balsus 5 kandidatams, tačiau tik iš to sąrašo, už kurį balsavo.

„Rinkėjai dažnai norėtų balsuoti už jiems patinkančius kandidatus iš skirtingų partijų sąrašų, tačiau dabar tai nėra leidžiama. Šis įstatymo projektas suteiktų tokią galimybę“, – komentavo K. Masiulis. Parlamentaras tikisi, kad įstatymo pataisos išplės demokratiją, pritrauks daugiau rinkėjų, padidins pasitikėjimą politikais, o partijas paskatins atsakingiau siūlyti kandidatus.

Antradienį Seimas nepritarė Konstitucijos pataisai, kuria buvo siūloma leisti tiesiogiai rinkti merus. Iš 141 seimo nario balsavo 121, už balsavo – 88, prieš – 6, susilaikė – 18. Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Konstitucijos pataisa buvo siūloma nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2011 m. vasarį. Politikai jau seniai žadėjo stengtis, kad jau tais metais būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat reikalavo, kad Vyriausybė šiais metais pasistengtų šį tikslą pasiekti. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.