Mūsų savivaldybės už skolintus pinigus renovuoja mokyklas, darželius, moka koncesininkams, tvarko aplinką, apšviečia vis daugiau gatvių. Šis procesas itin suaktyvėja artėjant rinkimams, tačiau dažnai nutylima, kad skolų našta prislėgs jau kitų kadencijų politikus.

Štai, pavyzdžiui, 2007-aisiais atėję į valdžią Klaipėdos miesto savivaldybės politikai rado 10 mln. Lt skolą, o dabar ji jau siekia 67 mln. Lt. Per ketverius metus skolą sugebėta padidinti beveik septynis kartus. Alytaus miestas ją padidino keturis, Šiaulių – tris kartus. Sostinės skola 2007 m. siekė 201 mln. Lt, dabar – 363 mln. Lt, t. y. padidėjo beveik du kartus. Visų savivaldybių skolos kartu dabar siekia  daugiau nei 1,26 mlrd. Lt.

Už finansus atsakingų savivaldybių pareigūnų kalbos ir argumentai – panašūs. Tikinama, kad nesiskolinant miestų gatvės būtų purvinos ir tamsios, nebūtų atnaujinamos mokyklos ir panašiai. Taip pat minimi ilgalaikiai investiciniai projektai.

Štai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė tikina, kad beveik septynis kartus per ketverius metus išaugusia skola stebėtis nereikėtų – 2007-aisiais valdžia ėmė labai mažai paskolų.

“Tik per pastaruosius dvejus metus nusprendėme  daugiau skolintis, tačiau paskolų limito neviršijame. Juk savivaldybių biudžetai – ne tokie, kurie galėtų “patempti” ilgalaikius investicinius projektus”. R.Kambaraitė vardijo, kad už skolintus pinigus bus renovuota dešimtys švietimo įstaigų, statoma ir daugiafunkcė sporto arena, sutvarkytos krantinės, jachtų uostas ir kt.
Kitų metų biudžete dar didesnės privilegijos skolintis numatytos Vilniaus ir Kauno miestams. Sostinei numatytas skolinimosi planas – net 600 mln. Lt. Priminsime, kad kitoms savivaldybėms bus leidžiama praskolinti 40 proc. savų biudžetų, o štai laikinajai sostinei palikta teisė skolą didinti iki 55 proc., Vilniui – iki 85 proc. Tačiau reikia nepamiršti, kad Kaunas ir Vilnius – miestai, įgyvendinantys nemažai didelių investicinių projektų, generuojančių ir tam tikras pajamas.

“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad reikia konkrečiai nagrinėti kiekvienos savivaldybės skolinimosi atvejį, žiūrėti, kokiems konkrečiai tikslams ji skolinosi: “Jei pravalgyti, žinoma, blogai. Tačiau jei ūkiui modernizuoti, tai jau neblogai”. Vis dėlto jis spėja, kad kai kurios savivaldybės diržų iki galo taip ir nesusiveržė.

“Veidas”: Kokia šiuo metu yra bendra Vilniaus savivaldybės skola? Kalbate apie jos mažėjimą – kokie tie gerėjančios finansinės padėties šaltiniai?

V.N.: Mes pradėjome patys labai smarkiai taupyti ir privertėme tai padaryti kitus. Vien pačios savivaldybės reorganizacija leidžia sutaupyti daugiau nei 14 mln. Lt per metus. Štai sostinės autobusų ir troleibusų parkai pagal 2009  ir 2010 metų išlaidų mažinimo programą sutaupo 54 mln. Lt. O jeigu nebūtume liepę peržiūrėti veiklos, niekas nieko nebūtų sutaupęs.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės skola siekia 722 mln. Lt, o atėję radome 780 mln. Lt viršijančią skolą – sugebėjome ją sumažinti per metus, nors prieš tai, per dvejus metus, ji buvo padidinta maždaug 400 mln. Lt. Apskaičiavome, kad jei būtume viską palikę savieigai, miesto skola per 2009-uosius būtų šoktelėjusi maždaug 170 mln. Lt.

“Veidas”: Pradėjęs dirbti meru žadėjote ryžtingą savivaldybei priklausančio turto privatizavimą, kaip vieną būdų reikšmingai papildyti sostinės biudžetą. Tačiau ryškių postūmių šioje srityje nematyti, dabar Jūs jau net abejojate, ar verta parduoti savivaldybės pastatą, nors tai daryti pataria konsultantai.

V.N.: Procesas vyksta, ir gana sparčiai. Pavyzdžiui, pernai per visus metus į privatizacijos fondą surinkta 5 mln. Lt – užtruko dokumentų rengimas. O šiemet vien per pirmąjį ketvirtį surinkome 5,4 mln. Lt, per balandį ir gegužę turėtų įplaukti dar 15–20 mln. Lt.

Be to, Vilniuje maždaug 60 tūkst. individualių gyvenamųjų namų yra šiek tiek pasididinę savo sklypus, dabar leidžiame juos išsipirkti. Šių sandorių potencialas – dar 70–100 mln. Lt.

Anksčiau maniau, kad parduoti savivaldybės pastatą  būtų geriausia išeitis. Bet dabar skaičiuojame, kad labiau apsimoka pastatą iš naujo lizinguoti arba įkeisti ir gauti dar vieną kreditą.

“Veidas”: Esate daug skolingi ne tik miesto švara ir tvarka besirūpinančioms įstaigoms, bet ir svarbius infrastruktūrinius projektus vykdančioms bendrovėms. Kaip numatoma atsiskaityti su jomis, kad būtų tęsiami miestui svarbūs projektai – pavyzdžiui, vakarinio aplinkkelio tiesimo?

V.N.: Jau esame apsisprendę dėl skolų pardavimo, netrukus pradėsime derybas su bankais. Dabar mes esame skolingi keliasdešimčiai bendrovių, o kai susitarsime su banku, liksime skolingi tik jam, su kompanijomis atsiskaitys bankas, o mes jam išsimokėsime per kelerius metus. Prioritetas yra senesnių skolų padengimas – dabar atsiskaitome su tais, kuriems savivaldybė skolinga dar nuo 2008-ųjų.