Vilniaus savivaldybė metė gelbėjimo ratą „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui, kurio pamatai susvyravo žlugus „Snorui“. Ar buvo verta tai daryti?

Vilniaus savivaldybė ir anksčiau daug dosniau nei kitus privačius sporto klubus rėmė „Lietuvos rytą“ – pastaraisiais metais skirdavo jam po mažiau nei milijoną litų kasmet, taigi čia jokia naujiena. Bet 2011-ųjų gruodžio pabaigoje įvyko esminis šios istorijos posūkis: savivaldybė tapo „Lietuvos rytą“ valdančios viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“ dalininke.
Visiems mokesčių mokėtojams tai visų pirma reikš, kad savivaldybės parama „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui smarkiai padidės. Iki šiol skelbta, kad savivaldybė klubui skirs 2–3 mln. Lt per metus. Daug tai ar mažai, kas savivaldybei iš to ir ar ji apskritai gali sau tai leisti?

Skola artėja prie 900 mln. Lt

Kad ir kaip sostinės meras Artūras Zuokas ir kiti lietuviai mėgtų krepšinį, nuneigti Vilniaus savivaldybę slegiančios skolos, artėjančios prie 900 mln. Lt, – neįmanoma. Kaip ir fakto, kad miestas turi begalę problemų, kurioms spręsti verkiant reikalingi milijonai.
Savivaldybę smaugia rekordinio dydžio skolos, bet A.Zuokas, sukirsdamas rankomis su „Lietuvos ryto“ vadais, kuriems skubiai žvalgytis naujo rėmėjo teko bankrutavus „Snorui“, į tai numojo ranka.
Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis konservatorius Raimundas Alekna įsitikinęs, kad visiškai be reikalo: esą A.Zuokas diriguodamas miestui keistai kelia prioritetus. „Sprendimas absoliučiai neišdiskutuotas. Tai yra verslas, ir turime gerai pasverti, kiek mes jame galime dalyvauti ir kokios naudos ar žalos tai duos visiems vilniečiams. To padaryta nebuvo. O gal jie tik mokės mokesčius klube žaidžiantiems užsieniečiams išlaikyti? Tuo labiau kai savivaldybė šitaip prasiskolinusi. Nemanau, ar nors vienas prasiskolinęs pilietis, norėdamas pasipuikuoti prieš svečius iš užsienio, dar labiau lįstų į skolas, kad surengtų gražesnį priėmimą“, – stebisi R.Alekna.
Štai Vilniaus „Sakalų“ krepšinio klubo atstovas Edgaras Pulkovskis atkreipia dėmesį, kad sostinėje beveik nebeliko krepšinio salių, kuriose būtų galima padoriomis sąlygomis rengti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) varžybas. „Krepšinio salės – baisios būklės, o arenas nuomotis brangu“, – teigia E.Pulkovskis ir pateikia skaičiavimus, kad kuklią penkių šimtų vietų krepšinio salę, kuri galėtų tapti pigesne alternatyva brangiai „Siemens“ arenai, būtų galima pastatyti maždaug už 1,5 mln. Lt. Tai mažiau, nei kasmet numatoma skirti „Lietuvos rytui“ paremti. Taigi apstu net ir krepšinio sričių, kurioms reikalingas didesnis valdžios dėmesys.
Be abejo, šiemet iš savivaldybės vos 50 tūkst. Lt gavusiems „Sakalams“, kaip ir kitiems klubams, toks valdžios žingsnis širdies nepaglostė. Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas tikina, kad A.Zuokui priglaudus po sparnu „Lietuvos rytą“ nesantaika su kitais klubais, o ypač – kitų sporto šakų, tik didės. Tai jau parodė Kauno savivaldybės, kuriai anksčiau priklausė 35 proc. „Žalgirį“ valdžiusios bendrovės akcijų, patirtis.
Priminsime, kad daugiau kaip prieš trejus metus Kauno savivaldybė nusprendė grąžinti savo valdytas akcijas Arvydui Saboniui, nes įsipareigojimas skirti „Žalgiriui“ paramą pagal valdomų akcijų skaičių (iš viso po maždaug 6,5 mln. Lt kasmet) tapo per didele našta. „Tai buvo klaida“, – šiandien pripažįsta A.Kupčinskas. Jis atitinkamai kritikuoja ir sostinės savivaldybės sprendimą. Atsisakęs „Žalgirio“ akcijų Kaunas nustatė paramos klubui ribą – ji nebegali viršyti 5 mln. Lt per metus. Tiek „Žalgiriui“ paremti buvo skirta ir pernai, panaši suma numatoma ir 2012 m.
Taigi parama „Žalgiriui“ išlieka didelė ir gerokai pranoksta tą, kurią dabar numatoma atseikėti „Lietuvos rytui“, tačiau ir prasiskolinęs Kaunas mažiau nei Vilnius.

Naujas iššūkis Kaunui

Tačiau kad A.Zuokas turi verslumo gyslelę, šito taip pat nepaneigsi. Premjero patarėju ką tik paskirtas buvęs „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas neabejoja, kad A.Zuokas žino, ką daro.
M.Špoko, kaip sporto vadybininko, požiūriu, Europoje žinomo krepšinio klubo dalies įsigijimas yra gera investicija, nes gali duoti didelę ekonominę naudą – atsiveria naujos galimybės gerinti Vilniaus įvaizdį ir jį reklamuoti pasaulyje, o tai, tikėtina, lemtų turizmo plėtrą. Prie to prisidėtų ir klubo pavadinimo pakeitimas, jei jame atsirastų Vilniaus miesto vardas. „Štai už tokius grandus, kaip futbolo klubas „Barcelona“, visame pasaulyje serga milijardai žmonių, ir turizmo požiūriu Barselonos miestui tai yra didžiulis dalykas“, – teigia M.Špokas.
Jis pabrėžia, kad savivaldybė, tapdama dalininke, įgijo ne tik įsipareigojimų, bet ir teisę dalyvauti krepšinio klubo valdymo procese: rinkti žaidėjus, dalyvauti priimant strateginius sprendimus. Iš esmės M.Špokas šį savivaldybės žingsnį vertina kaip siekį stiprinti miestą reprezentuojančią krepšinio komandą ir tam tikra prasme mesti iššūkį Kaunui. „Turėti stipresnę krepšinio komandą nei Kaunas, žaisti Eurolygoje – Vilniaus prestižo reikalas“, – įsitikinęs vienas Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato organizatorių.
Kad įsigydamas dalį „Lietuvos ryto“ klubo Vilnius pirmiausia tikisi sulaukti daugiau turistų, pabrėžia ir pats meras. A.Zuokas taip pat vardija kitus pranašumus: savivaldybei dabar priklausys „Lietuvos ryto“ arenos dalis ir butai, kuriuose gyvena sportininkai, todėl bus galima padėti kitoms sporto komandoms, pavyzdžiui, rengti arenoje varžybas. „Juk ir iki šiol komanda buvo remiama, tik dabar ir mes turėsime naudos“, – neabejoja A.Zuokas, pridurdamas, kad paramos klubui dydis priklausys nuo bendro miesto biudžeto.
Meras daug kalba apie tai, kad Vilniui reikia stiprios krepšinio komandos, bet nutyli, kad skolose klimpstančiam miestui tam dabar ne pats tinkamiausias metas. Tuo labiau vėl tuščiai lenktyniauti su „Žalgirį“ turinčiu Kaunu.
Išties skurstant leisti milijonus miesto įvaizdžiui gerinti – ganėtinai drąsu. Juk ir savivaldybės įtaka klubo valdyme, kaip dabar aiškėja, nebus ženkli – ji įgijo vieną iš keturių balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, taigi lemiamą žodį ir toliau tars „Lietuvos ryto“ žmonės, tai yra trys senieji dalininkai. „Savivaldybė dalyvaus valdyme, bet didelės įtakos sprendimams neturės“, – to neneigia ir „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo direktorius Martynas Purlys.
Kyla klausimas, ar vieno savivaldybės balso pakaks, kad „Lietuvos rytas“ taptų „Vilniaus rytu“. Apie tokį pavadinimo variantą yra užsiminęs A.Zuokas, ir net miesto taryba sprendimui tapti dalininkais pritarė tik su sąlyga, kad klubo pavadinime atsiras žodis „Vilnius“. Tačiau dėl to šiandien kyla didelių abejonių.
„Pavadinimo keitimas kol kas nesvarstomas, apie tai diskutuosime vėliau. Šį sezoną, kuris jau įpusėjo, klubo pavadinimas tikrai nesikeis“, – patikino M.Purlys. Pats A.Zuokas apie klubo pervadinimą taip pat nebekalba taip užtikrintai: „Svarstysime įvairius variantus, kad tai tenkintų visus dalininkus“, – dabar jau sako meras.
Taigi visą šį sandorį kol kas lydi daug neaiškumų. O svarbiausias klausimas, jei klubo pavadinime nebus žodžio „Vilnius“, ar Vilniaus savivaldybė trimis milijonais litų rems „Lietuvos ryto“ koncerną, nes juk reklamuojamas bus šis pavadinimas, tad apie kokį tuomet turistų pritraukimą į Vilnių galima kalbėti?

Daugumą sandorių sporto pasaulyje lemia pažintys

Rimanto Mikalausko, Lietuvos kūno kultūros akademijos Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros docento, komentaras

Šiandienos sporto vadyba Lietuvoje – tai pažintys ir ryšiai. Tokia sistema egzistuoja visų rūšių versle, tad ir sportas, o tuo labiau krepšinis, ne išimtis. Geriausiais vadybininkais galima vadinti tuos, kurių geri draugai yra įtakingas pareigas einantys valdininkai. Be to, visoje Lietuvoje privačios investicijos į sportą sukasi užburtame rate. Verslininkai neduoda pinigų, nes nėra rezultato, o sportininkai teigia jų nepasiekiantys todėl, kad nėra pinigų. Kelią iš šio labirinto pavyksta rasti vos vienam kitam. Rasti būdų, kad sporto klubas būtų remiamas valstybės pinigais, gal ir geras dalykas, tačiau tai kartu parodo, kad privatus verslas jau pavargo remti. Ir čia matomos kelios esminės priežastys, kurios nesprendžiamos jau ilgą laiką.
Pirma, kai kuriose Vakarų valstybėse valdžia pradedantiesiems verslą sporto paslaugų srityje sudaro palankias sąlygas, taiko įvairias lengvatas: kelerius metus atleidžia tokį verslininką nuo mokesčių, suranda reikiamas patalpas, jas suremontuoja – tik teik paslaugą. O pas mus šioje srityje nematyti jokių pokyčių.
Antra, visi supranta, kad miesto ar šalies valdžia privalo skatinti sportą, tačiau jo rėmimas, arba, kitaip tariant, teikiamos finansinės injekcijos, gali būti ir ydingos. Pavyzdys – Kauno savivaldybės parama krepšinio klubui „Žalgiris“. Tai tikrai daro neigiamą poveikį sporto klubų plėtotei, reklamuoja akivaizdų protekcionizmą, kurio moto – prieinu, pažįstu, galiu gauti ir sėkmingai gyvenu. Taip iškraipoma rinka, konkurencija, menkinami kitų laimėjimai. Manau, kad ir Vilnius savivaldybės pasirinkimas yra neteisingas, galima rasti daug kitų būdų miesto komandai paremti. Tai ypač neteisinga kitų sporto šakų atžvilgiu, o apie konkurencingumą net kalbos nėra.

Vilniaus savivaldybės skola (mln. Lt, atitinkamų metų sausio 1 d.)

2007    327,1
2008    457,3
2009    607,6
2010    704,6
2011*    863

* 2011 m. gruodžio 1 d. duomenimis
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

Krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ trofėjai

Turnyras    Trofėjai    Metai

Europos taurė („Eurocup“)    2    2005, 2009
Šiaurės Europos krepšinio lyga (NEBL)    1    2002
Baltijos krepšinio lyga (BBL)    3    2006, 2007, 2009
Baltijos krepšinio lygos taurė (BBL taurė)    1    2008
Lietuvos krepšinio lyga (LKL)    5    2000, 2002, 2006, 2009, 2010
Lietuvos krepšinio federacijos taurė (LKF taurė)    3 1998, 2009, 2010

Šaltinis: bc.lrytas.lt