Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius uždraudė Vilniaus vaikams užsiimti kartingo sportu.
„Viešajai  įstaigai „Plytinės kartodromas“ atsiųstame laiške, kurį pasirašė V. Klimantavičius, sportininkams draudžiama treniruotis savaitgaliais ir reikalaujama, „kad sportiniai kartingai važiuotų darbo dienomis 11-13 val.“.  Toks įsakymas ne tik kelia nuostabą, bet ir mažų mažiausiai verčia suabejoti valdininkų kompetencija bei sugebėjimu teisingai suvokti aplinką, nes didžioji dalis kartingo sportu užsiimančių ir Lietuvos kartingo federacijos licencijas turinčių sportininkų yra mokyklinio amžiaus vaikai, kurie nurodytu laiku mokosi mokyklose, o ne leidžia laiką treniruotėse“, – stebisi VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius, praeityje Lietuvos vardą ir jos automobilių sportą garsinęs ir užsienio trasose Darius Jonušis.
Į Vilniuje nuo 1967 metų veikiantį Plytinės kartodromą kėsinamasi jau senai. Nekilnojamojo turto bumo laikais į vaizdingoje vietoje esančio sporto  objekto teritoriją pretendavo ne vienas žemės prekyba besiverčiantis veikėjas. Todėl, pasak D. Jonušio,net ir dedant labai daug pastangų ne viską pavyko išsaugoti. Parceliuojant buvusios sovietų organizacijos DOSAAF turtą nuo kartodromo atskirti garažai, o jų vietoje iškilo daugiaaukščiai namai.  Juose butus įsigijusiems gyventojams buvo žarstomi pažadai, kad artimiausiu metu pašonėje veikiantis kartodromas bus uždarytas. Tačiau Vyriausybės nutarimu įkurta viešoji įstaiga „Plytinės kartodromas“ sugebėjo išlaikyti ir rekonstruoti vienintelę trasą Vilniuje, kurioje vykdavo ir vyksta Lietuvos kartingo čempionatai, LKF taurės pirmenybės ir kitos lenktynės. Šioje trasoje išaugo ne vienas Lietuvos vardą užsienyje garsinantis sportininkas, veikia vaikų kartingo akademijos būrelis, nemokamai treniruojasi sportininkai, vyksta mėgėjų varžybos.
Šią profesionalią, visus reikalavimus atitinkančią trasą ir darbą su joje pirmuosius žingsnius į didįjį automobilių sportą žengiančiais kartingo akademijos auklėtiniais itin palankiai įvertino neseniai čia apsilankęs Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentas Jeanas Todtas.
Todėl šiame kontekste, pasak D. Jonušio, sostinės valdžios sprendimas – tarsi perkūnas žiemą.
„Smogus krizei  bandymai užimti startegiškai patogią vietą namų statybai kiek aprimo. Tačiau jau 2009 m. gauti pirmieji skundai dėl kartodromo keliamo triukšmo, – prisimena D. Jonušis. – Tąkart visuomenės sveikatos centro garso matavimo prietaisai neužfiksavo triukšmo lygio viršijimo. Garso lygis nebuvo viršijamas ir atliekant daugybę pakartotinų matavimų.  Tačiau spaudimas kartodromą valdančiai viešajai įstaigai vis didėjo, o piką pasiekė 2011 metų pabaigoje, kai į kovą stojo Vilniaus savivaldybės Tarybos narė Rūta Vanagaitė, beje, savo gyvenamąją vietą deklaravusi būtent tame, vietoj DOSAAF garažų iškilusiame, name.
Lapkričio mėnesį savivaldybėje surengtas posėdis, kuriame svarstyta „Plytinės kartodromo“ veikla. Jame R.Vanagaitė dalyvavo kaip savivaldybės tarybos narė ir nė žodeliu neužsiminė, kad asmeniškai yra suinteresuota kartodromo veiklos ribojimu. Sunerimti privertė tik jos išsakyta sportininkus menkinanti frazė:  „6 sportininkai, kurie važiuoja ir kelia triukšmą.“
Tąkart savivaldybėje nugalėjo sveikas protas ir nutarta niekaip neriboti sporto objekto veiklos. Tačiau nepraėjus savaitei kartodromą užgriuvo Vilniaus visuomenės sveikatos  centro tikrintojai. Per nepilną mėnesį  garso lygis buvo tikrintas net 8 kartus, matavimai atlikti daugybėje butų ir pastatų aplinkoje. Nė viename šių matavimų kartodromo atstovai nedalyvavo, nors tai numato norminiai aktai. Nors kartodrome nevyko sportinių kartingų varžybos,  šįkart net trijų matavimų metu užfiksuoti pažeidimai, kai per trejus metus tai nenutiko nė karto.
Savivaldybė reagavo žaibiškai. Dar net nesulaukęs patikrinimo akto,  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamentas, remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštu, nusprendžia uždrausti sportininkų treniruotes. Ir toliau leidžiama važinėti nuomai skirtais kartingais, tačiau sportas Vilniaus valdžiai tampa nebereikalingas.
Beje, viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ dalininkas yra Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Vyriausybės.  Departamentas, Ministro pirmininko kanceliarija, Seimo pirmininkė, Seimo kontrolierius, Seimo audito komitetas, Vilniaus policija ir daugybė kitų įstaigų jau buvo užversti  daugybe melagingos informacijos apie kartodromo veiklą.  Apsimesdama  atliekanti žurnalistinį tyrimą tai darė ir kartodromo kaimynystėje gyvenanti Audronė Urbonaitė, tačiau melagingais faktais paremtas „tyrimas“ niekur nebuvo išspausdintas, o valstybė ir toliau kryptingai rėmė kartodromo veiklą, planavo investicijas,  gerino sportininkų sąlygas. Tuomet  kartodromo uždarymo šalininkai kovą perkėlė į savivaldybę ir …. laimėjo prieš valstybę ir vaikus.
Įdomu, kada bus žengtas kitas žingsnis ir kartodromo vietoje iškils nauji privatūs daugiaaukščiai“, – anaiptol ne retoriškai klausia D. Jonušis.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nenustato ir nereguliuoja taksi įmonių kainų tarifų. Pagal Kelių transporto kodeksą keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas ir apie numatomus keisti taksi paslaugų tarifus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki naujų tarifų taikymo dienos turi informuoti Vilniaus miesto savivaldybę.

Iš 63 taksi paslaugas teikiančių įmonių 8 praėjusiųjų metų pabaigoje informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad 20 procentų didina savo tarifus nuo 1,30-1,60 iki 1,80-1,90 lito.

„Iš viso Vilniuje išduotos 1544 licencijos kortelės lengviesiems automobiliams taksi, su kuriais jų vairuotojai gali teikti taksi paslaugas. Apie prieš šventes didinamus tarifus vežėjai informuoja savivaldybę, tačiau kainų reguliuoti mes negalime“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi, kad taksi įmonė taiko didesnį kainos tarifą, nei yra pranešusi, gali bausti administracine tvarka. Bauda už šį pažeidimą siekia nuo 200 iki 500 litų.

Su Vilniaus tarptautiniu oro uostu sudariusios sutartį 6 taksi įmonės, Vilniaus miesto savivaldybei yra deklaravusios, kad iš oro uosto keleivius veža taikydamos 6 litų už kilometrą tarifą ir ima 10 litų įsėdimo mokestį.

Vilniaus meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas teigia, kad prie valdančiosios koalicijos kvies jungtis Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), kurių iškelti kandidatai į merus surinko mažiau balsų.

Anot A.Zuoko, mero rinkimuose jį palaikė kovo 10 dieną sudaryta koalicija su socialdemokratais “darbiečiais” ir Rusų aljansu, pavadinta “4 plius”. Meras kartoja kviesiąs prisijungti prie jos ir kitas frakcijas. Esą vėliau bus svarstoma ir apie trečiąjį vicemero postą.

“Trečias vicemero postas bus, bet turėsime tartis su koalicijos partneriais. Koalicija “4+” reiškia, kad mes turėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų koalicijos. Kalbame su visais, konservatoriais pirmiausia, esame kalbėję ir su lenkais”, – žurnalistams sakė jis.

“Paskutiniu metu dirbtinai eskaluojama nacionalinė tema, ypač prieš mero ar vicemero rinkimus, baigsis – grįšime prie normalaus darbo”, – pridūrė A.Zuokas.

Darbo partija iki pat mero rinkimų neatskleidė, ar palaikys A.Zuoką, ar į merus kandidatavusį TS-LKD atstovą Raimundą Alekną. A.Zuokas savo ruožtu teigia visą laiką derėjęsis su “darbiečiais” dėl koalicijos programos ir tikėjęsis jų paramos rinkimuose.

“Mes turėjome susitarimą, ir koalicijos partneriai, su kuriais buvo sutarta, dalyvavo vieningai, todėl eidamas į šį tarybos posėdį, tikėjau, kad taip ir bus. (…) Džiaugiuosi, kad mūsų derybinis laikotarpis buvo labai profesionalus, nes mūsų koalicijos darbų programa, kuri buvo pristatyta, Vilniuje niekad tokios nebuvo. Tai rodo, kad mes kovo 10-ąją dieną pasirašėme susitarimą dėl koalicijos formavimo Vilniaus mieste. Visą laiką dirbame prie programos – tai mane džiugina”, – teigė jis.

Jis sakė ketinantis per ketverius metus pasiekti, kad atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių Vilniuje būtų 3450 litų.

Vilniaus meru po ketverių metų pertraukos antradienį vėl išrinktas Artūras Zuokas ilgai vadovaus miestui, jei koalicijos partnerius apdalins norimais postais, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis pažymėjo, jog A.Zuoko išrinkimas meru dar kartą parodė, kad šis politikas yra geras derybininkas.

“Kadangi koalicijos vietos valdžioje Vilniuje, Kaune ar kitur dažniausiai formuojamos pagal kėdžių arba postų principą, visų koalicijų gyvenimo trukmė priklauso, kiek gautais postais yra patenkinti partneriai. Jei A.Zuokas sugebės visų koalicijos partnerių interesus patenkinti, manau, kad koalicija gali išgyventi visą kadenciją”, – BNS po balsavimo sakė A.Krupavičius.

Svarstydamas, kaip A.Zuokui seksis vykdyti miesto tarybos nario priesaiką tarnauti piliečių interesams, politikos ekspertas pabrėžė, jog naujasis sostinės meras “bent jau viešųjų ryšių lygyje, ko gero, bus patrauklus daugeliui vilniečių”.

“A.Zuokas yra patyręs politikas, mero poste vėtytas ir mėtytas, turintis įvairių etikečių, bet ta patirtis, matyt, neturėtų nueiti vėjais. Naujoje kadencijoje kaip meras jis turėtų būti žymiai atsargesnis, o iš kitos pusės jis tikriausiai bus energingas, aktyvus”, – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad sostinės merui yra labai svarbi Vyriausybės parama, todėl šioje vietoje A.Zuokui gali kilti problemų.

“Sostinės valdžios sugyvenimas su centrine valdžia yra gana svarbus veiksnys. Kad toks sugyvenimas bus lengvas, požymių nedaug, nes Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ne itin svarstė galimybės dalyvauti koalicijoje su A.Zuoku. Antra vertus, viešojoje erdvėje A.Zuoko atžvilgiu yra sakoma daug įvairios kritikos iš valdančių partijų pusės”, – sakė A.Krupavičius.

“Taigi perspektyvos nėra pačios šviesiausios, bet politikai turi susitaikyti su faktais ir su tikrove. Tam tikrą sugyvenimą sostinės valdžiai ir centrinei valdžiai teks surasti”, – tvirtino pašnekovas.

Politologas kaip keistą įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sprendimą kelti savo kandidatą – Jaroslavą Kaminskį.

“LLRA sprendimas kelti savo kandidatą buvo gana keistas ir akivaizdu, kad potencialios TS-LKD ir LLRA koalicijos suformavimui toks žingsnis buvo kontrproduktyvus ir reiškia, kad tokia koalicija, apie kurią buvo daug kalbėta, bus mažai įmanoma”, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, kad LLRA galimybes dalyvauti vienoje ar kitoje valdančioje koalicijoje sumažino jos narių, ypač lyderio Valdemaro Tomaševskio, pareiškimai, “Lietuvos-Lenkijos santykių temos eskalacija žiniasklaidoje, perdėtas kai kurių Lenkijos politikų aktyvumas, siekiant tapyti paveikslą tamsiomis spalvomis”. Tačiau, pasak A.Krupavičiaus, konservatoriai savo veiksmais taip pat mažino koalicijos galimybes.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Antradienį Vilniaus vicemerais išrinkti Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, dėl vietos sostinės taryboje atsisakęs Seimo nario mandato, ir socialdemokratas Romas Adomavičius, ėjęs šias pareigas ir iki šiol.

Už J.Pinskų ir už R.Adomavičių balsavo po 27 tarybos narius iš 51.

Balsų “prieš” nebuvo, didelė dalis tarybos narių šiame balsavime nedalyvavo.

J.Pinskus sakė būsiąs atsakingas už miesto plėtrą ir aplinkosaugą, R.Adomavičius – už miesto tvarkymą, saugumą, komunalines paslaugas. Jis šią sritį kuravo ir iki šiol.

Abi kandidatūras pasiūlė meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas.

Antradienį taip pat išrinktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

A.Zuoko siūlymu ir 27 tarybos narių pritarimu juo tapo pagal A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos sąrašą išrinktas Valdas Klimantavičius.

Sostinės miesto meru išrinkus Artūrą Zuoką, įvykdyta rinkėjų valia, nes jo vadovaujama koalicija per rinkimus gavo daugiausia balsų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė.

“Laikantis tikros politinės logikos, koalicijos bent jau Vilniuje teisingai ir susidėliojo. Tokia buvo rinkėjų vilniečių valia, ir ta valia šiandien buvo įvykdyta”, – antradienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Ji tvirtino mananti, kad konservatoriai galės puikiai dirbti ir opozicijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

“Manau, jeigu netapai meru Vilniaus mieste, atsižvelgiant į tai, kokia galėjo susidėlioti koalicija, ko gero, nėra blogiausias variantas. Būdamas opozicijoje gali puikiausiai kontroliuoti šiandieninę situaciją – kokie koalicijos bus veiksmai, ar veiksmai ir darbai bus teisingi, skaidrūs, sąžiningi”, – kalbėjo I.Degutienė. – (…) Kartais būnant opozicijoje gali padaryti gerokai daugiau, nes yra laisvos rankos, negu būnant trapioje, neaiškioje koalicijoje. Nemanyčiau, kad čia yra pralošimas.”

Paklausta apie Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pasiūlymą konservatoriams dėtis prie A.Zuoko suformuotos valdančiosios koalicijos, parlamento vadovė teigė negalinti kalbėti už Vilniaus politikus. Kita vertus, ji prisipažino nelabai įsivaizduojanti tokio dalyko.

Pasveikusi naująjį sostinės merą Seimo pirmininkė linkėjo jam dirbti skaidriai ir teisingai.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba A.Zuoką išrinko sostinės meru. Jo kandidatūrą palaikė 26 politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį. R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

Valdančiąją koaliciją sudarė A.Zuoko vadovaujama koalicija, Darbo partija ir Socialdemokratų partija, taip pat du Rusų aljanso atstovai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, jog dirbs naujai išrinktoje uostamiesčio savivaldybės taryboje.

“Aš būsiu taryboje, kandidatavau ir būsiu”, – BNS pirmadienį sakė E.Gentvilas.

Jo teigimu, interesų susikirtimo vadovaujant uostui ir einant pareigas miesto taryboje nebus.

“Ne tiek svarbu, kad aš nematau interesų susikirtimo, svarbu, kad nemato jokios institucijos. (…) Tai nėra savivaldybės įmonė, tai yra valstybės įsteigta įmonė”, – kalbėjo Klaipėdos miesto meru praeityje buvęs E.Gentvilas.

Kalbėdamas apie valdančiosios koalicijos formavimą, jis pažymėjo, kad meru bus siūlomas jo partietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas.

Šiuo metu valdančiąją daugumą Klaipėdoje ketina formuoti septynis mandatus gavęs Liberalų sąjūdis, penkis mandatus iškovoję liberalcentristai ir tris vietas užsitikrinęs Rusų aljansas. Iki daugumos trūksta dar vieno mandato. Pasak E.Gentvilo, prisijungti bus siūloma ir kitoms partijoms.

Paklaustas, ar bus siūloma Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, jis atsakė, kad konservatoriai nebus pirmieji, kuriems toks pasiūlymas bus pateiktas.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

Nepriteklių prispaustos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės viena po kitos rengia aukcionus, kuriuose siūlo pirkti milijonines savivaldybės skolas joms.

Kiek įmonės ir mokesčių mokėtojai dėl to patiria nuostolių – komercinė paslaptis, penktadienį tvirtina dienraštis “Vilniaus diena”.

“Vilniaus autobusai” kitą savaitę bandys parduoti 55,3 mln. litų Vilniaus savivaldybės skolą, o apie 56 mln. litų – “Vilniaus troleibusai”.

Sostinės vicemeras Romas Adomavičius įsitikinęs, kad būtų labai gerai, jei savivaldybė galėtų pasiskolinti pati, tačiau neturi galimybių – yra nustatytas skolinimosi limitas, kuris jau išnaudotas, todėl įmonėms tenka suktis pačioms.

Spalį apie 3,5 mln. litų siekiančias skolas varžytinėse sėkmingai pardavė bendrovė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai. Savivaldybės skolą šiai įmonei nupirko bankas “Snoras”.

Už kiek ši skola buvo nupirkta ir kokiomis sąlygomis, neskelbiama – tai esą konfidenciali informacija, žinoma tik tiek, kad pirkėjai moka mažiau nei savivaldybė yra skolinga savo įmonėms, o kainų skirtumas turės būti apmokamas iš miesto biudžeto, t. y. iš mokėsčių mokėtojų pinigų.

Verda aistros dėl Kalvarijų turgaus nuomos

Dalis Vilniaus tarybos narių įtaria, kad Kalvarijų turgaus nuomos konkurso laimėtojas gali būti žinomas iš anksto. Konkursą siūloma stabdyti ir padidinti turgavietės nuomos kainą. Tačiau sostinės meras atkakliai tam priešinasi, antradienį rašo “Lietuvos žinios”.

Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą pripažinti netekusiu galios birželio 30 dienos sprendimą dėl Kalvarijų turgaus nuomos konkurso. Trečiadienį žadama atplėšti vokus su verslininkų siūlymais. Vilniaus valdžia teigia, kad projektu susidomėjo 16 įmonių.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Konkursą sustabdyti siūlantys 26 tarybos nariai įsitikinę, kad jam įvykus miestas praloš. Jie mano, jog savivaldybė per metus iš Kalvarijų turgavietės nuomos galėtų gauti ne 1 mln. litų, o gerokai daugiau – apie 3,5 mln. litų.

Vos išgirdęs apie dalies tarybos narių iniciatyvą, Vilniaus meras Vilius Navickas suskubo pareikšti, kad nutraukus konkursą Kalvarijų turgavietė liks apšiurusi, o šešėlinis verslas joje nebus pažabotas. “Sveiku protu nesuvokiamas siūlymas atšaukti vasarą priimtą sprendimą išnuomoti Kalvarijų turgų privačiam investuotojui, kuris jį modernizuotų, prižiūrėtų ir nuolat mokėtų mokesčius į miesto biudžetą”, – piktinosi sostinės vadovas.

Stabdyti Kalvarijų turgaus nuomos konkursą siūlantiems politikams mero argumentai atrodo keisti. Su LŽ kalbėjęs tarybos narys Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis teigė galintis tik spėlioti, kodėl V.Navickas taip stengiasi, kad šis konkursas įvyktų. “Jo motyvai – pati tikriausia demagogija, – sakė V.Martikonis. – Tereikia prisiminti, kaip kadencijos pabaigoje elgdavosi visi merai ar valdančiosios daugumos. Paskutiniais mėnesiais visi skubėdavo priimti sprendimus 20 ar 30 metų į priekį. Paskui teismai tokius sprendimus vieną po kito naikina.”

“Tvarkietis” Gediminas Rudžionis LŽ pabrėžė, kad sostinės meras nė neslepia turįs interesų dėl šio konkurso. G.Rudžionis pasakojo, jog vakar svarstant tarybos posėdžio darbotvarkę V.Navickas visomis išgalėmis stengėsi, kad Kalvarijų turgaus nuomos konkurso sustabdymo klausimas į ją nepatektų. “Nors parašų surinkta daugiau negu reikia, kad šis klausimas būtų svarstomas, meras liepė jį dar sykį pateikti frakcijos vardu. Nežinau, kas čia yra: agonija, bandymas paskutinėmis minutėmis sutvarkyti savo reikalus, įsipareigojimų vykdymas. Jeigu jis būtų gudrus veikėjas, gal bent maskuotųsi. Tačiau V.Navickas kalba atvirai, jis sako, kad šitas klausimas neturi būti svarstomas”, – teigė “tvarkietis”. Jis parėmė tarybos narių iniciatyvą, nes nenori, kad vilniečių turtas būtų taip įžūliai grobstomas.

„Lietuvos žinių“ pranešimu, V.Martikonio tvirtinimu, merijoje sklinda kalbos, kad galimas Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nugalėtojas jau aiškus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Vidui Urbonavičiui įtarimų kelia viena konkurso sąlygų – nuomotis turgavietę pageidaujanti bendrovė savo sąskaitoje privalo turėti milžinišką sumą pinigų. Kokia ta suma, V.Urbonavičius neatskleidė. “Normaliai veikianti įmonė savo sąskaitoje nelaiko tiek pinigų. Bent jau man atrodo, kad sąlygas bandoma pritaikyti konkrečiai įmonei, kurios įvardyti negalėčiau, nes net neįsivaizduoju, kuri bendrovė galėtų atitikti mano paminėtą sąlygą”, – gūžčiojo pečiais V.Urbonavičius.

V.Urbonavičius atkreipė dėmesį, jog niekas nesiūlo nutraukti minėto konkurso. Tačiau, anot jo, išnuomoti turgavietę tokia maža kaina būtų nusikaltimas. “Šią iniciatyvą palaikiau dėl to, kad kolegos man skaičiais įrodė, jog tai būtų nenaudinga”, – sakė sostinės politikas. Jo teigimu, šiuo metu prekyviečių Kalvarijų turgavietėje mokestis savivaldybės biudžetą kiekvieną mėnesį papildo 300 tūkst. litų. Per metus tai sudaro 3,6 mln. litų.

Jo kolega V.Martikonis įsitikinęs, kad kadenciją baigianti miesto taryba apskritai neturėtų spręsti šio klausimo. “Naudingiausia būtų privatizuoti Kalvarijų turgų. Tačiau tokią galimybę turėtų nagrinėti tik naujai išrinkti tarybos nariai. Bet jeigu labai norime išnuomoti, tuomet reikia nustatyti tokias konkurso sąlygas, kad nuoma bent jau apsimokėtų”, – sakė jis. V.Martikonis atkreipė dėmesį, jog apie tai, kad paskelbtas konkursas ekonomiškai nenaudingas, yra sakęs ir savivaldybės kontrolierius. Tarybos nario nuomone, turgavietę galima būtų išnuomoti už ne mažiau kaip 3,5 mln. litų per metus.

Turgavietės nuomos konkurso sustabdymo iniciatoriai tarybos nariams pateikė duomenis apie Vilniaus Halės turgavietės nuomos sąlygas. Bendrovė “Tugva” už Halės turgavietės nuomą kasmet moka 1,1 mln. litų. Beveik tiek pat prašoma už Kalvarijų turgaus nuomą, nors šis yra triskart didesnis. Esant dabartinėms nuomos sąlygoms, anot politikų, per 25 metų nuomos laikotarpį savivaldybė negautų 55 mln. litų pajamų. Anot tarybos narių, sostinės savivaldybė, nutarusi privatizuoti turgavietę, už ją galėtų gauti 40 mln. litų.