BFL

Pagrindinė šiųmečio reitingo intriga – sostinė išsiveržė į pirmą reitingo poziciją ir iš pirmosios vietos išstūmė ketverius metus pirmavusią Neringos savivaldybę. O trečią ir ketvirtą vietas pasidalijo Kaunas ir Klaipėda.
Paskutinė tiek pernai, tiek šiemet liko nykštukinių Pagėgių savivaldybė.

Vilnius – beviltiškai praskolintas
Šiemet į reitingą įtraukti trys nauji kriterijai: šilumos kaina skirtinguose miestuose ir rajonuose, taip pat šalto vandens kaina bei savivaldybių prasiskolinimo lygis.
“Veido” vertinimu, savivaldybių skolos ypač gerai atskleidžia, ar racionaliai ir talentingai tvarkosi kiekvieno miesto bei rajono vadovai. Vienos savivaldybės, tarkime, Birštono ir Vilniaus rajono, iš viso neturi jokių jas slegiančių skolų: nei kreditorinių, kitaip tariant, blogųjų, nei skolų investiciniams projektams finansuoti. Tiesa, pastaruoju atveju klausimas atviras: ar savivaldybės neturi skolų dėl to, kad išties ūkiškai tvarkosi, ar dėl to, kad nieko pažangaus nedaro, užtat ir nesiskolina?
Birštono merė Nijolė Dirginčienė tikina, kad jų savivaldybė investuoja tikrai nemažai, ypač į ES projektus, tačiau mažai skolinasi investicijoms, nes galvoja apie kurorto ateitį ir nenori jo praskolinti. Paklausta, iš kur tuomet lėšos, merė atsakė, kad iš privatizavimo fondo. “Kita vertus, – neatmeta galimybės N.Dirginčienė, – kai išseks privatizavimo lėšos, gal ir Birštonui teks skolintis.”
Kodėl Vilniaus rajono savivaldybė nesiskolina – nežinia, akivaizdu tik tai, kad pažangos šiame rajone trūksta: kelių ir gatvių vaizdas labai liūdnas, gatvių ir gyvenviečių apšvietimas nykus, visuomeniniai pastatai, ypač lietuviškai kalbančiose Vilnijos salelėse, apšiurę.
Antroji savivaldybių grupė skolinasi tik investicijoms: Druskininkų, Neringos, Ignalinos, Klaipėdos rajono, Palangos, Elektrėnų, Kėdainių, Molėtų, Kazlų Rūdos, Šakių, Trakų. Daugumoje jų pažanga tikrai akivaizdi. O jei pažvelgsime į Druskininkus, matysime, kad šis kurortas pretenduoja į mūsų regiono turizmo traukos centrą.
Tiesa, Druskininkai iš visų savivaldybių ir yra pasiskolinę daugiausiai, jei kalbame apie lėšas investicijoms. Savivaldybėms leidžiama investicijoms, tarp jų ir ES projektams bendrai finansuoti, skolintis iki pusės visų biudžeto lėšų, o didmiesčių savivaldybėms šiek tiek daugiau. Druskininkai investicijoms pasiskolinę kiek daugiau nei pusę metinio biudžeto sumos. Bet, kaip “Veidui” sakė vieną naujovę po kitos į kurortą genantis meras Ričardas Malinauskas: “Šiandien nesiskolinti itin mažomis palūkanomis tiems projektams, kuriuos neišvengiamai teks daryti ateityje už keletą kartų didesnes palūkanas, būtų nusikalstama prieš vietos bendruomenę. Esmė ta, kad jei nenori nieko gyvenime pasiekti ir turėti, tada gali nesiskolinti, o jei nori pasiekti daugiau, tenka skolintis.”
Kita vertus, pasak R.Malinausko, kai kurioms nesiskolinančioms savivaldybėms bepigu būti neskolingoms, kai jos dar turėjo neparduoto brangaus turto ir jį pardavusios dabar gali investuoti.
“Pagaliau šypseną kelia kalbos, kad itin puikiai tvarkosi savivaldybės, kurios iš tikrųjų skolų neturi dėl centrinės valdžios paramos. Tarkime, Visaginas gavo milžiniškas lėšas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Iš tikrųjų, jei tokius pinigus būtų gavusios kitos savivaldybės, jos irgi šiandien būtų neskolingos, – greitakalbe beria R.Malinauskas. – O ir regionų centrams bepigu tvarkytis, kai jie papildomai gavo didžiulę paramą iš Vyriausybės. Štai Druskininkų savivaldybė gavo 22 mln. Lt, o kitos mūsų apskrities savivaldybės – vidutiniškai po 33 mln. Lt. Ką jau kalbėti apie regiono centrą Alytų, kuris, be tų 30 mln. Lt, dar papildomai gavo apie 107 mln. Lt vien dėl to, kad yra regiono centras. Todėl bepigu jiems girtis, kaip puikiai jie išasfaltavo visas gatves. Jei mes būtume gavę tiek pinigų, ir pas mus visos gatvės būtų asfaltuotos. O juk iš tikrųjų tiek Alytus, tiek kiti regionų centrai tam, kad gautų didesnį papildomą finansavimą, patys nieko nenuveikė: nei projektų rašė, nei vertinimo komisijų, agentūrų įtikinėjo, kaip kad darome mes, siekdami gauti papildomą finansavimą ir investuodami į Druskininkus.”

Visą savivaldybių reitingą su lentelėmis galite skaityti savaitraštyje  “Veidas”, užsisakyti jį internete PDF formatu (http://www.veidas.lt/372011) arba įsigti “iPad” planšetiniam kompiteriui.

Po netikėtų ketvirtadienio mero rinkimų Kaune, atsirado dar daugiau spekuliacijų, kas kitą savaitę taps sostinės vadovu.

Penktadienio laikraščiuose paskelbtuose interviu ne vienas politikas siejo susitarimus Vilniuje ir Kaune.

Kauno meru ketvirtadienį išrinktas Rimantas Mikaitis “Kauno dienai” sakė, kad dėl postų Kaune derantis konservatoriams, liberalams ir “darbiečiams”, “viskas buvo siejama su Vilniumi”.

Pasak politiko, jei į anksčiau suburtą koaliciją konservatoriai būtų sutikę priimti “darbiečius” ir atsisakę ketinimų į merus deleguoti “tvarkietę” Aušrą Ručienę, būtų gavę Darbo partijos paramą konservatoriui Raimundui Aleknai Vilniuje.

“Konservatorių, jaunalietuvių, liberalų ir “tvarkiečių” koalicijos išplėtimas Kaune, priimant “darbiečius”, garantavo, kad Vilniuje prie Aleknos prisijungs aštuoni “darbiečiai”. Kaip bus dabar, nežinau”, – sakė R.Mikaitis.

“Tėvynės sąjunga turėjo galimybę turėti merus ir Vilniuje, ir Kaune”, – kalbėjo naujasis Kauno vadovas.

Vilniuje yra susiformavę du blokai, kurie galėtų tapti valdančiąja koalicija. Pirmuoju variantu mero postą laimėti 2000-2007 metais miestui vadovavęs Artūras Zuokas, antruoju – konservatorius Raimundas Alekna. Labai daug šiuo atveju priklauso nuo Darbo partijos pozicijos.

Penktadienį paskelbtuose interviu “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas kritiškai įvertino bendradarbiavimą su galimais partneriais “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija Vilniuje. Būtent su šiomis partijomis konservatoriai norėtų formuoti koaliciją.

“Sunkiai įsivaizduojame savo buvimą vienoje koalicijoje su “tvarkiečiais”, – sakė V.Uspaskichas “Lietuvos rytui”.

“Vilniaus dienai” Darbo partijos vadovas negailėjo kritikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kurios lyderio Valdemaro Tomaševskio pasisakymai dėl lenkų tautinės mažumos padėties sulaukė prieštaringų vertinimų.

“Sąžiningai pasakius, mūsų prezidiumas irgi piestu stoja, jiems nelabai patinka šita situacija. Visa ta “vaznia” dėl lenkų lietuvių, lietuvių lenkų… nesuprasi, kas ko siekia. Mes, kaip Darbo partija, nelabai norime dalyvauti šituose barniuose. Yra problemų. Nenorime kištis į šituos barnius, nepatinka tokie lenkų pareiškimai”, – kalbėjo V.Uspaskichas.

A.Zuokas koaliciją norėtų formuoti su socialdemokratais, Darbo partija ir Rusų aljanso atstovais, kurie rinkimuose dalyvavo kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Vilniaus meras bus renkamas kitą antradienį.