Psichologinę pagalbą teikiančiai “Jaunimo linijai” nuo liepos 1 d. pradėjus dirbti visą parą, smarkiai padaugėjo pagalbos besikreipiančiųjų skambučių. Šių metų birželį į “Jaunimo liniją” skambino 91 jaunuolis, o liepos mėnesį, pradėjus dirbti visą parą, skambučių skaičius pasiekė jau 157.
“Atsižvelgdami į tai, kad daugiausiai savižudybių įvyksta tamsiuoju paros metu – naktį arba paryčiui, nusprendėme pradėti teikti pagalbą ne tik dieną, bet naktį”, – sakė koordinacinės “Jaunimo linijos” tarybos pirmininkas Paulius Skruibis. Jau liepos mėnesį sulauka 37 naktinių skambučių.
P.Skruibio teigimu, paprastai nebūna vienos priežasties, skatinančios nusižudyti, dažniausiai tokias mintis lemia patiriamas stiprus psichologinis skausmas, kuris kalbantis mažėja. Būtent to ir siekia psichologinės pagalbos linijos – likviduoti ar bent sumažinti jaunuolio patiriamą skausmą.
Vaikų ir jaunimo psichiatras Linas Slušnys vis dėlto bando įvardyti kelias pagrindines priežastis, lemiančias, kad jaunuoliai ima mąstyti apie savižudybę. Pasak psichiatro, visų pirma tai lemia patiriamas bet kokio pobūdžio smurtas – fizinis, moralinis, psichologinis. Kita svarbi priežastis gali būti patirta seksualinė prievarta. Negatyvias mintis gali skatinti ir išgyventos skyrybos, netektys, konfliktiški santykiai šeimoje ar su draugais.
“Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai apie mirtį jaunuolis pradeda mąstyti tuomet, kai nusivilia suaugusiųjų pasauliu ir jais nebepasitiki, – sakė L.Slušnys. – Faktą, kad daugiausia žudomasi naktį, galima būtų paaiškinti tuo metu padidėjusiu žmogaus jautrumu. Naktį ir ryte žmogus jaučiasi vienišiausias. Neturint su kuo pasikalbėti apninka juodžiausios mintys, kurios ir gali skatinti pasitraukti iš gyvenimo”.
O savižudybių statistika kasmet vis labiau gąsdina. Lietuva visoje Europoje išsiskiria bene didžiausiu savižudžių skaičiumi įvairiose amžiaus grupėse. Gąsdinanti ir pasaulinė statistika, kuri rodo, kad dažniausiai nusižudo 5–14 metų vaikai. Pasirodo, vaikai iki 12 metų nesuvokia mirties, kaip negrįžtamo proceso, o dažniausiai žiūri į ją kaip gąsdinimo priemonę.
Pasaulinėse psichologinės pagalbos linijose dirba įvairaus amžiaus žmonės – nuo studentų iki senjorų. Lietuvoje savižudybių prevencijos srityje kol kas daugiausia dirba jaunimas.