BFL

„Švedija pasaulyje žinoma kaip konkurencinga, produktyvi, nuolat taikanti naujoves šalis. Į krepšelį įtrauktos akcijos ilgai veiklą vykdančių, tarptautiniu mastu įvairią produkciją gaminančių ir teikiančių paslaugas bendrovių, kurios patenka į didžiausiųjų darbdavių sąrašus ne tik Švedijoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje. Pamažu gerėjančios pagrindinės Švedijos prekių ir paslaugų eksporto rinkos – euro zonos – perspektyvos ir nuosekliai augantis vidaus vartojimas turėtų daryti teigiamą įtaką Švedijos bendrovių rezultatams“, – sako SEB banko Finansų rinkų departamento direktorius Rolandas Sungaila.
Akcijų krepšelį, su kuriuo susietos obligacijos, lygiomis dalimis sudaro dešimties Švedijos įmonių – „ABB Ltd“, „Autoliv Inc“, „Telefonaktiebolaget LM Ericsson“, „Hennes & Mauritz AB“, „Investor AB“, „Nordea Bank AB“, „Sandvik AB“, „Swedbank AB“, „TeliaSonera AB“ ir „Volvo AB“ – akcijos.

Obligacijos bus platinamos po 100 litų, 100 eurų ir 107 eurus. Pirmosios emisijos litais ir antrosios emisijos eurais tikėtina investavimo koeficiento reikšmė yra 20 proc., trečiosios emisijos eurais, kuri bus platinama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, – 100 procentų. Tikroji visų trijų emisijų „SEB Švedijos įmonės“ investavimo koeficiento reikšmė bus paskelbta 2014 metų gegužės 7 dieną. Investavimo koeficiento reikšmė rodo, kokia akcijų krepšelio, su kuriuo susietos obligacijos, vertės teigiamo pokyčio dalis tenka obligacijos savininkui. Jei akcijų krepšelio vertė nepasikeis ar sumažės, obligacijų išpirkimo dieną investuotojams bus išmokėta tik nominalioji obligacijų vertė (100 litų arba 100 eurų).

Visiems investuotojams taikomas obligacijų įsigijimo mokestis, kuris yra 1 proc. įsigyjamų obligacijų nominaliosios vertės.

Obligacijų galima įsigyti SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar naudojantis internetu. Prieš priimant sprendimą investuoti į šias obligacijas, investuotojams siūloma susipažinti su ne nuosavybės vertybinių popierių prospektu ir gauti išsamesnės informacijos apie šių obligacijų ypatumus, privalumus ir rizikos veiksnius. Tai galima padaryti visuose SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar banko interneto svetainėje www.seb.lt.

SEB bankas yra su finansine priemone susietų obligacijų rinkos šalyje pradininkas. Nuo 2004 metų bankas yra išleidęs 342 su finansine priemone susietų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijas, kurių nominalioji vertė 1,261 mlrd. litų.

SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad inovacijas taikyti šiemet planuoja trečdalis (32 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių. Pagrindinė jų dalis (26 proc.) ketina rinkai pasiūlyti naujų paslaugų ar produktų, tuo tarpu taikyti naujus verslo valdymo modelius, investuoti į personalo valdymo pokyčius – vos kelios.

SEB banko duomenimis, iš trijų Baltijos šalių daugiausia planų diegti naujoves versle turi Estijos mažos ir vidutinės įmonės (47 proc.). Šioje šalyje taip pat vyrauja kiek platesnis požiūris į inovacijas, pavyzdžiui, penktadalis (20 proc.) Estijos mažų ir vidutinių įmonių ketina diegti naujoves, susijusias su įmonės ir personalo valdymu. Latvijoje inovacijoms investicijų skirs šiek tiek daugiau įmonių negu Lietuvoje – 37 procentai.

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, santūrūs Lietuvos įmonių planai dėl inovacijų taikymo atsispindi ir Europos Komisijos skelbiamame oficialiame inovacijų reitinge, kuriame Lietuva yra priskiriama prie nuosaikių šalių novatorių.

„Inovacijų srityje lenkiame keturias Europos Sąjungos šalis, tarp jų Latviją, tačiau turime daug neišnaudotų galimybių. Būtent mažos ir vidutinės įmonės, kurias galima vadinti Lietuvos ekonomikos varikliu, savo veikloje turėtų nuolat ieškoti naujų sprendimų. Inovacijos padeda didinti įmonės konkurencingumą, plėsti verslą vidaus ir užsienio rinkose“, – sako V. Doveika.

Jo teigimu, svarbu, kad įmonės inovacijas suvoktų ne tik kaip naujų produktų ir paslaugų siūlymą ar informacinių technologijų taikymą. „Žengti žingsnį į priekį versle gali padėti naujo verslo modelio taikymas, nauji būdai bendraujant su savo klientais ar kūrybiški rinkodaros sprendimai. Todėl pirmą kartą Baltijos šalyse mažų ir vidutinių įmonių atstovams organizuojame renginių ciklą „Inovacijų laboratorija“, kuriame bus galimybė dalytis patirtimi, gauti praktinių patarimų ir reikiamų žinių apie inovacijų diegimą ir taikymą savo versle“, – sako  V. Doveika.

Pirmasis SEB renginys „Inovacijų laboratorija“ (angl. „Innovation LAB“) šiandien vyksta Vilniuje. Jame iš viso susirinko beveik 200 mažų ir vidutinių įmonių atstovų iš visos Lietuvos. Renginio metu įmonių atstovai turės galimybę išgirsti tarptautinių ir Lietuvos verslo konsultantų ir lektorių pranešimus apie inovacijų įvairovę ir svarbą, jų atveriamas plėtros galimybes ir kuriamą konkurencinį pranašumą, sužinos ne vieną sėkmės istoriją. Renginio dalyviai išbandys ir specialią inovacijų taikymo versle metodiką atlikdami praktines užduotis – kurdami realius verslo valdymo modelius.

„Pastarieji penkeri metai pasaulio ekonomikai nebuvo lengvi, o tai atsispindėjo ir įmonių veikloje taikant naujoves. Vis tik inovacijų diegimas versle turi būti nenutrūkstamas procesas ir svarbiausia, kad už kiekvienos iniciatyvos stovėtų žmonės, kurie tiki tuo, ką daro. Tokie žmonės, pritaikydami savo žinias bei patirtį ir įsisavindami investicijas, būtinas naujovių iniciatyvoms, gali pakeisti įmonių ateitį“, – sako pagrindinis renginio pranešėjas, verslo konsultantas ir keturių knygų apie inovacijas autorius Stefanas Lindegaardas, dirbęs ne tik su Europos, bet ir JAV, Azijos šalių bendrovėmis.

Jo teigimu, tokio pobūdžio renginiai inovacijų tema pasaulyje vyksta vis dažniau ir įmonėms jie tampa puikia galimybe pasisemti įkvėpimo, pasitikrinti tam tikras idėjas ir drąsiau jas įgyvendinti savo veikloje.

SEB renginiai „Inovacijų laboratorija“ kovo 5 dieną vyks Rygoje, o kovo 6 dieną – Taline. Juose taip pat dalyvaus maždaug po 200 kaimyninių šalių mažų ir vidutinių įmonių.

Šiuo metu SEB bankas Lietuvoje paslaugas teikia daugiau kaip 40 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių.

Pasaulio ekonomikos pagrindas tampa tvirtesnis, teigia SEB grupės analitikai Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Didžiausių pasaulio ūkių plėtra pamažu įsibėgėja, nors tebėra priklausoma nuo agresyvios skatinančiosios pinigų politikos.

Kaip pažymi SEB grupės ekonomistai, svarbiausiu globalios ekonomikos atspirties tašku tampa išsivysčiusių šalių atsigavimas. Tuo tarpu kylančiose rinkose atsiranda vis daugiau probleminių ekonomikos sričių, kai kuriose šalyse ūkio plėtra stabdoma ekonominės politikos priemonėmis arba papildomų sunkumų kelia politiniai neramumai.

JAV ekonomikos plėtra 2014 m. pastebimai pagyvės. SEB grupės analitikų prognozėmis, realus BVP šiemet padidės 3,3 proc., palyginti su 1,9 proc. 2013 metais. Tam įtakos turės keli svarbūs veiksniai: mažės nedarbas, gerės namų ūkių finansų padėtis, atsigaus nekilnojamojo turto rinka, mažės taupymas valdžios sektoriuje ir tebesitęs skatinančioji pinigų politika. SEB grupės analitikai tikisi ir investicijų atsigavimo JAV, kuris padėtų sustiprinti ilgalaikį ekonomikos augimo potencialą.

Anot SEB grupės ekonomistų, euro zonos ūkio perspektyvos taip pat pamažu šviesėja, nors kliuvinių sėkmingam augimui vis dar yra. Ekonomikos nuosmukis euro regione baigėsi, o kryptinga Europos centrinio banko (ECB) politika padėjo sumažinti skolinimosi kainą labiausiai krizės pažeistoms šalims. Kita vertus, nedarbo lygis tebėra rekordiškai aukštas, defliacijos rizika išlieka nemaža, bankų sistemos problemos dar gana aštrios ir reikalinga tolesnė pažanga glaudesnės ekonominės integracijos kelyje. SEB grupės analitikų prognozėmis, 2014 m. euro zonos BVP padidės 1,0 proc., o ECB palūkanų normos iki 2015 m. pabaigos nebus pakeistos.

Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augimo sparta, pasak SEB grupės analitikų, artimiausiais metais išliks didžiausia tarp Europos Sąjungos šalių. Estijos BVP plėtros tempas 2014-2015 m. atsities iki 2,5-3,0 proc. po ženklesnio sulėtėjimo praėjusiais metais. Privataus vartojimo atsigavimas turės lemiamos įtakos ūkio augimui, tačiau eksportas taip pat kilstelės Baltijos šalių ekonomiką. Infliacija visose trijose šalyse bus kukli, bet tinkamos darbo jėgos trūkumas gali kelti tam tikrų augimo sunkumų.

„Prognozuojamas pasaulio ekonomikos stiprėjimas sudaro palankų foną tolesniam Lietuvos ekonomikos atsigavimui. Tarp svarbiausių eksporto partnerių, prastesnės tendencijos numatomos Rusijoje, tačiau kitų šalių perspektyvos atrodo geresnės. Be to, ECB palūkanų normos išliks mažos ir pasitarnaus aktyvesniam gyventojų ir įmonių skolinimuisi“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti.

Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame.
Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis. Suprantama, kad didelių šalių ekonomikos natūraliai yra uždaresnės, kadangi jos gamina platesnį spektrą produktų ir paslaugų, kuriomis aprūpinama santykinai talpi vidaus rinka. Atvirkščiai, mažosioms valstybėms nereikia gaminti absoliučiai visko – pakanka parduoti tai, kas yra konkurencinga tarptautinėje rinkoje ir įsigyti įvairiausių prekių, kokių tik širdis geidžia. Nykštukinių valstybių (pvz., Liuksemburgo ar Lichtenšteino)  „vizitinė kortelė“ gali būti vos kelios prekės (paslaugos), kuriomis prekiaudamos jos sugeba užsidirbti ne tik duonai kasdieninei, bet ir kai kam daugiau.
Svarbus ekonomikos atvirumo lygio matavimo rodiklis yra eksporto ir BVP santykis, išreikštas procentais. 2012 m. ekonomikos atvirumo lygis Švedijoje sudarė 48,5 proc., Lenkijoje – 46,7 proc., Didžiojoje Britanijoje – 31,5 proc., o Lietuvoje – 83,9 proc. Panašias proporcijas  gautume ir lygindami su BVP visą užsienio prekybos apyvartą. Kitaip tariant, Lietuva yra maždaug dvigubai atviresnė nei mus dominančios valstybės.
Pinigų politikos požiūriu, kuo mažesnė ir „nuogesnė“ į išorę ekonomika, tuo labiau ji yra pažeidžiama staigių valiutos kurso pokyčių. Siekdamos garantuoti ekonomikos stabilumui būtiną valiutos kurso pastovumą, mažosios šalys stengiasi rinktis fiksuoto valiutos kurso režimą (tai yra ne taisyklė, o tik tendencija, žinoma, esama ir išimčių), tuo tarpu didesnės šalys leidžia sau turėti lankstesnio valiutos kurso sistemas ir toleruoja, o kartais net  sąmoningai provokuoja didesnį jo svyravimą. Visiems puikiai žinomas Lenkijos pavyzdys – 2008 m. rugpjūčio-2009 m. vasario mėn. zlotas nuvertėjo net 34 proc., pavertęs gausų mūsų tautiečių būrį prekybiniais turistais ir įdiegęs jiems principą „rinkis prekę lenkišką“.
Tai, kad ši teorija nėra tik „sausa šaka“, patvirtina pačios Lietuvos patirtis 1993-1994 m. pradžioje. Kuomet lito kursas ėmė neprognozuojamai kisti JAV dolerio atžvilgiu, aršiausiais lankstaus valiutos kurso režimo kritikais tapo pramoninkai ir didieji prekybininkai, kurių įtakos pakako valiutų valdybai Lietuvoje įvesti 1994 m. balandžio mėn. Paradoksalu, tačiau vėlesniais metais pramoninkai ne kartą kritikavo pernelyg „suragėjusį“ valiutos kursą ir reikalavo nuvertinti litą didesnio eksporto konkurencingumo vardan.
Tad atėjo laikas padaryti esminę išvadą – panašiai kaip latviai ir estai, tačiau skirtingai nei britai, švedai ar lenkai, esame labiau suinteresuoti fiksuoto valiutos kurso išlaikymu. Atvirkščiai, pastarieji turi daugiau argumentų naudoti plaukiojančio valiutos kurso sistemą ir kartkartėmis „gydytis“ valiutos kurso pokyčiais nuo užklupusių makroekonominių ligų. Mes ant euro įvedimo aukuro „aukojame“ fiksuotą valiutos kurso režimą, kuris ir taip nesuteikia net savarankiškos pinigų politikos regimybės, o britams, švedams ir lenkams įstojimas į euro zoną yra praradimas valiutos kurso politikos, kuri daugiau ar mažiau patikimai tarnavo keliolika ar net keliasdešimt metų.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį beveik pusė (46 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. 31 proc. gyventojų manė, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas aštuntas (12 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris.  Prieš metus, 2012 m. gruodį, manančių, kad būsto kainos didės, buvo 27 proc., o manančių, kad kainos kris, – 22 procentai.

Palyginti su pernai metų rugsėjo mėnesio apklausos rezultatais, gyventojų, manančių, kad būsto kainos kils, padaugėjo 6 proc. punktais.

„Pernai metų pabaigoje būsto kainų didėjimo lūkesčiai buvo didžiausi per visą stebėjimo laiką – nuo 2012 metų kovo. Kad būsto kainos Lietuvoje per ateinančius dvylika mėnesių didės, daugiausia mano potencialūs būsto pirkėjai: 25–29 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai, kurių išsilavinimas aukštesnis negu vidurinis, ir tie, kurių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, suma didžiausia – daugiau negu 1000 litų“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak šeimos finansų ekspertės, gerėjančius kainų augimo lūkesčius jau rodo ir rinkos duomenys. Įmonės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), rodančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2013 metų gruodžio mėnesio reikšmė buvo 1,1 procento didesnė negu prieš metus. Tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 metų vidurio.

Ekspertės teigimu, būsto kainų didėjimo lūkesčių prielaidos išlieka tokios pat: gerėja ateities lūkesčiai, mažėja nedarbas, tikimasi didesnių ar bent stabilių pajamų.

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2013 metų gruodžio mėnesį. Iš viso apklausta 1 010 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 15―74 metai,  iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių  įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. Didesnė dalis – 69 proc. įmonių – šiemet tikisi nuosaikaus, iki 10 proc., apyvartos augimo (2012 metais, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems – 72 proc.).

Tiesa, šiek tiek išaugo optimistiškiausiai verslo perspektyvas vertinančių įmonių gretos: įmonių, kurios tikisi 15-30 proc. apyvartos augimo, per metus padaugėjo 2 proc. punktais iki 19 procentų.

Vis tik, pasak SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, apklausa, kurią SEB bankas atliko 2013 metais vykstant mažų ir vidutinių įmonių konsultavimo kampanijai, rodo, kad nuosaikus požiūris į ateitį išlieka. „Planuojamas santūrus apyvartos didėjimas, vėstantis eksporto įkarštis, nuosaiki naujovių pasiūla ir investicijų prognozės rodo, kad šio segmento įmonės vis dar atsargiai vertina besikeičiančią ekonomikos aplinką ir renkasi saugesnį verslo plėtros modelį“, – sako V. Doveika.

Tikisi iki 10 proc. apyvartos augimo

Didesnė dalis mažų ir vidutinių įmonių (69 proc., 2012 metais – 72 proc.) tikisi, kad jų metinė apyvarta 2014 metais padidės iki 10 procentų. Didesnio negu 15 proc. apyvartos augimo tikisi 12 proc. (2012 metais – 11 proc.), didesnio negu 30 proc. – 7 proc. įmonių, 2012 metais – 6 proc.). Ta įmonių, kurios planuoja apyvartos mažėjimą, dalis per metus nepakito ir yra 11 procentų.

Didžiausią apyvartos padidėjimą šiais metais prognozuoja statybų sektoriaus įmonės, o prognozuojančiųjų apyvartos sumažėjimą daugiausia transporto ir logistikos įmonių gretose.

Pasak V. Doveikos, statybų sektoriaus teigiamos nuotaikos dėl augančios paslaugų paklausos turėtų išlikti ir šiemet, tačiau tik Vilniuje. „Tuo tarpu logistikos ir transporto įmonių nuotaikoms įtakos turi Rusijos veiksmai ir auganti pigesnės darbo jėgos šalių konkurencija“, – sako V. Doveika.

Planuoja kuklesnę eksporto plėtrą

Kaip ir būdinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, vidaus rinka ir toliau yra pagrindinė veiklos rinka: šiemet septynios iš dešimties šio segmento įmonių veiklą koncentruos vietinėje rinkoje (69 proc., 2012 metais – 61 proc.). Eksporto plėtros galimybes šiemet įžvelgia 30 proc. bendrovių (2012 metais – 38 proc.).

„Lyginant su ankstesnių metų apklausos duomenimis, matyti, kad mažų ir vidutinių įmonių dėmesys eksportui mažėja. Tam įtakos iš dalies turi lūkesčiai dėl vidaus rinkos augimo ir labiau atsigaunanti šalies gyventojų perkamoji galia“, – pastebi V. Doveika.

Tyrimo duomenimis, tos įmonės, kurios planuoja eksporto plėtrą, dažniau renkasi saugesnį kelią, t. y. plėtrą dabartinėse užsienio rinkose (17 proc.). Tokių planų daugiausia turi transporto ir logistikos bendrovės. Kiek daugiau negu dešimtadalis (13 proc.) įmonių šiemet ketina žengti į naujas eksporto rinkas. Tokių plėtros galimybių daugiausia įžvelgia pramonės sektorius.

Investuoti neskuba, bet svarsto

2014 metais investicijas planuoja trečdalis (34 proc.) mažų ir vidutinių įmonių – tiek pat, kaip ir prognozuodamos 2013 metų veiklos rezultatus. Tačiau per metus sumažėjo tų įmonių, kurios teigia tikrai neinvestuosiančios – nuo 39 iki 35 procentų.

„Nors nežymiai, tačiau daugėja svarstančiųjų įgyvendinti investicinius projektus. Tai atsispindi ir paskolų statistikoje. Pavyzdžiui, ilgalaikių paskolų, įskaitant lizingo paslaugas, pernai metais suteikėme beveik dešimtadaliu daugiau negu 2012 metais”, – sako V. Doveika.

Apklausos duomenimis, penktadalis (22 proc.) tam skirs daugiau kaip 30 tūkst. eurų, kiek daugiau negu dešimtadalis (12 proc.) – iki 30 tūkst. eurų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia investicinių planų turi pramonės ir žemės ūkio sektorių įmonės – atitinkamai 59 ir 55 proc. įmonių. Pasak V. Doveikos, tai yra tos veiklos sritys, kurioms nuolat būtinos investicijos, be to, jas planuoti skatina ir pokyčiai rinkoje – didėjanti konkurencija, įmonių plėtra. „Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje jau keletą metų stebime spartėjančią žemių konsolidaciją, o tai lemia ir didesnį šio sektoriaus investicijų poreikį“, – sako V. Doveika.

Naujų produktų ar paslaugų  pasiūlys ketvirtadalis įmonių

Pristatyti naujų produktų ar paslaugų šiemet planuoja kas ketvirta maža ir vidutinė įmonė (26 proc., 2012 metais – 33 proc.). Daugiau negu pusė bendrovių (58 proc., 2012 metais – 56 proc.) naujovių savo veikloje neplanuoja.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiausia naujovių šiemet planuoja pramonės sektorius – 47 proc. šio segmento įmonių, o  mažiausiai – statybų ir transporto sektorius – atitinkamai 10 ir 11 proc. įmonių.

Išsamūs mažų ir vidutinių įmonių veiklos prognozių 2014 metams duomenys gauti vykstant SEB banko įmonių konsultavimo finansų klausimais kampanijai. Per 2013 metų rugsėjo-lapkričio mėnesius buvo surengta beveik 1 540 susitikimų su įmonėmis visoje Lietuvoje, iš aplankytų įmonių apklausos anketas užpildė 1 509 bendrovės.

Šiemet prieš Kalėdas gyventojai dažniau ir daugiau atsiskaitė mokėjimo kortelėmis negu atitinkamu laikotarpiu pernai ir mažiau ėmė pinigų iš bankomatų, rodo SEB banko statistika. Nuo gruodžio 1  iki gruodžio 23 dienos atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius padidėjo 8,5 proc., o kortelėmis išleista suma – 6,8 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Prieškalėdiniu laikotarpiu ypač daug atsiskaityta mokėjimo kortelėmis užsienyje – kitose šalyse ar jose registruotose interneto parduotuvėse  atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius išaugo daugiau negu penktadaliu (21 proc.), o išleista suma – 13,4 procento.
Palyginus šių ir praėjusių metų laikotarpius prieš Kalėdas, matyti, kad gyventojai  nuolat atsiskaitė  ne tik debeto, bet ir kredito kortelėmis. Atsiskaitymų kredito kortelėmis skaičius Lietuvoje išaugo 8,2 proc., o išleista suma – 5,6 procento.
Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo  Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus  Virginijaus Doveikos, didesnį atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičių lemia sparčiai besikeičiantys gyventojų įpročiai. „Gyventojai vis dažniau mokėjimo kortelę naudoja atsiskaitydami už prekes ir paslaugas ir vis rečiau –  kaip priemonę pasiimti grynųjų pinigų. Taip pat pastebime, kad žmonės vis dažniau dairosi prekių ir paslaugų internete, drąsiau perka ir moka kortelėmis užsienio šalyse registruotose interneto parduotuvėse“, – sako V. Doveika.
Prieškalėdinių atsiskaitymų analizė rodo, kad   gyventojai vis mažiau ima  grynųjų pinigų iš bankomato norėdami atsiskaityti prekybos vietose. Iš bankomatų prieš Kalėdas gyventojai ne tik pasiėmė 1,3 proc. (6,6 mln. litų) mažiau pinigų negu pernai prieškalėdiniu laikotarpiu, bet ir 4,4 proc. rečiau ėjo prie bankomato (107 tūkst. operacijų) pasiimti grynųjų pinigų. Prieš šias Kalėdas gyventojai mokėjimo kortelėmis atsiskaitė dažniau ir daugiau Lietuvoje esančiuose prekybos centruose – atsiskaitymų kortelėmis skaičius padidėjo 7,2 proc., o suma – 5,3 procento.
Gyventojai mokėjimo kortelėmis atsiskaitė dažniau, tačiau vidutinė vieno atsiskaitymo mokėjimo kortele Lietuvoje suma sumažėjo 2 proc., o užsienio prekybos vietose – 6,3 procento. Lietuvoje vidutinė pirkinio vertė siekė 63 litus, o užsienyje esančiose parduotuvėse – 158 litus.

Šių metų šalies BVP augs 2,8 proc., 2014 m. bei 2015 m. – atitinkamai 3,5 proc. ir 4,5 procento. 2013 m. vidutinė infliacija  bus 1,0 proc., 2014 m. –2,0 proc., o  2015 m. – 3,0 proc., teigiama naujausioje SEB banko analitikų parengtame leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.

Atsižvelgdami į naujausias darbo jėgos pasiūlos ir paklausos tendencijas, SEB banko analitikai pakoregavo 2013 m. ir 2014 m. vidutinio darbo užmokesčio didėjimo prognozę – atitinkamai nuo 4,0 proc. iki 6,0 proc. ir nuo 4,5 proc. iki 5,5 procento. 2015 m. vidutinio atlyginimo augimo prognozė išliko nepakeista – pasak SEB analitikų, vidutinis atlyginimas turėtų augti 7,0 procentais.

Vis dėlto, pasak SEB analitikų, numatomas BVP augimas būtų nepakankamas tikintis, kad kitais metais bus įgyvendintos pastaraisiais metais valstybėje viešai svarstomos įvairios ekonominės iniciatyvos ir pasiūlymai, nes tam reikėtų pasiekti ne 3-4 proc., o trigubai spartesnį BVP augimą.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad valstybėje šiuo metu viešai svarstoma labai daug įvairių pasiūlymų: pakelti minimalią mėnesio algą  iki 1,5 tūkst. litų, atstatyti bazinį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo dydį, kompensuoti visas per krizę sumažintas pensijas, įvesti  progresinius gyventojų pajamų mokesčius ir pan.

Pasak G. Nausėdos, vienas iš „karščiausių“ klausimų – tolesnis minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimas. Analitiko teigimu, šiuo metu ekonominėje literatūroje minėtoji problema nagrinėjama be išankstinių dogmų. Pripažįstama, kad santykiuose su samdomuoju darbuotoju darbdavys įgyja derybinės galios, žinodamas, kad netekęs darbo pastarasis patirs ne tik moralinę skriaudą, bet ir prisiims papildomas išlaidas, susijusias su naujos darbo vietos paieška, dalyvavimu konkursuose ir pan. „Tapti bedarbiu Lietuvoje reiškia pereiti prie itin skurdaus vartojimo standarto, kuris yra dar ir laikinas. Suvokdami šias aplinkybes, kai kurie darbdaviai yra linkę darbuotoją „spustelėti“ ir priversti dirbti už mažesnį atlygį nei patys sutiktų jį samdyti“ – sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, įgyvendindama MMA reguliavimo politiką valstybė galėtų įšokti į šį derybinį žaidimą darbuotojo naudai, nedestabilizuodama darbo rinkos. Tokios intervencijos pavyzdys yra MMA padidinimas 2013 m. pradžioje nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų, kuris neišprovokavo masinių atleidimų ir nedarbo lygio kilimo.

“Sėkmingai minimalaus mėnesinio atlyginimo svertą taikančių šalių (pvz., Didžiosios Britanijos) patirtis rodo, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturėtų perkopti 50 proc. Esant dabartiniam vidutinio darbo užmokesčio lygiui Lietuvoje, tai atveria galimybes pakelti MMA iki 1,1 tūkst. litų, bet tikrai ne iki žadamos 1,5 tūkst. litų ribos.

Palankesnes prielaidas didinti MMA sukuria ir pastaruoju metu išryškėjęs  vidutinio darbo užmokesčio kilimas. Pasak G. Nausėdos, atlyginimai Lietuvoje auga sparčiau negu būtų galima tikėtis esant dviženkliam nedarbo lygiui. „Palyginti su Vakarų Europa, mūsų šalyje dėl nelanksčios švietimo sistemos ir emigracijos darbo jėgos pasiūla ir paklausa menkiau atitinka viena kitą ir pagal kvalifikaciją, ir pagal šakas. Todėl struktūrinio nedarbo reiškinys atsiranda ankstyvoje ekonomikos atsigavimo stadijoje – nors daug žmonių vis dar neturi darbo, darbdaviai skundžiasi, kad rinkoje negali rasti tinkamų darbuotojų“, – sakė G. Nausėda.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro.

Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis tiek yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas trečią šių metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (40 kv. m) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 50,3 ir 44 kvadratinių metrų standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje ir Rygoje pagerėjo dėl realiojo darbo užmokesčio augimo ir lėtesnio būsto kainų didėjimo. Estijos sostinėje nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau negu vidutinės gyventojų pajamos.
Didžiausią naujos statybos gyvenamojo būsto plotą įpirktų vidutines pajamas uždirbantis Talino gyventojas (32,2 kv. m), mažiausios būtų Rygos gyventojo galimybės (22,6 kv. m) o Vilniaus gyventojo – vidutinės (26,9 kv. m). SEB banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės teigimu, skirtingas Baltijos šalių eiliškumas pagal galimybes įsigyti naujo ar seno būsto plotą rodo naujo būsto paklausos ir namų ūkių, perkančių senos statybos ir naujos statybos būstus, pajamų skirtumus: Rygoje šie skirtumai turėtų būti didesni negu Vilniuje ir Taline.
SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.

SEB bankas tapo pirmuoju banku Lietuvoje, visiškai integravusiu lizingo paslaugas į banko veiklą: nuo šiol lizingo paslaugas teikia ir visą turtą administruoja nebe antrinė bendrovė „SEB lizingas“, o bankas. Lapkričio 25 dieną „SEB lizingas“ baigė savo veiklą ir buvo galutinai prijungtas prie SEB banko, perėmusio visus antrinės bendrovės įsipareigojimus ir turtą. Toks lizingo paslaugų teikimo modelis SEB grupėje jau sėkmingai įgyvendintas Švedijoje.

„Norėjome visas skolinimo paslaugas savo klientams teikti  vienoje vietoje – banke, ir jau šiandien tai užtikriname, kadangi visi lizingo bendrovės integravimo procesai sėkmingai baigti“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Pasak A. Čičelio, gyventojai ir įmonės jau įprato dėl lizingo paslaugų kreiptis į banko darbuotojus, tačiau klientams nuo šiol bus dar patogiau jomis naudotis, bus paprasčiau visus rūpimus klausimus adresuoti vienai įmonei.

Prijungus lizingo bendrovę prie banko, jame buvo įkurtas Lizingo departamentas, kuriame dirba buvusios bendrovės specialistai.

Bendrovės „SEB lizingas“ reorganizavimas ir prijungimas prie SEB banko neturi jokios įtakos galiojančių sutarčių sąlygoms. Gyventojai ir įmonės kaip ir iki šiol dėl išperkamosios nuomos paslaugų gali kreiptis į bet kurį banko klientų aptarnavimo skyrių ar asmeninį vadybininką, taip pat į lengvųjų automobilių prekybos partnerius.

Bendrovės „SEB lizingas“ integracijos pirmasis etapas Lietuvoje įvyko 2010 metais, kai UAB „SEB lizingas“ pakeitė teisinę formą ir tapo AB „SEB lizingas“. Integruojant lizingo paslaugas į banką, buvo  perkeltos ir pardavimo, ir tolesnio klientų aptarnavimo funkcijos. Šiemet, įgyvendindamas baigiamąjį integracijos etapą, SEB bankas perėmė visą bendrovės „SEB lizingas“ turtą, teises ir pareigas.

Nuo šiandien išmaniųjų telefonų su „Windows Phone“ operacine sistema turėtojai gali parsisiųsti SEB banko paslaugų internete programėlę. Ji padės SEB banko klientams paprasčiau naudotis internetinės bankininkystės paslaugomis ir prisijungti prie išmaniesiems telefonams pritaikytos SEB banko paslaugų internetu svetainės. Tokia pati programėlė nuo šiandien prieinama ir SEB banko klientams Latvijoje ir Estijoje.

„SEB bankas yra pirmoji finansinė institucija Baltijos šalyse, kuri klientams, turintiems išmaniuosius „Windows Phone“ telefonus, suteikia galimybę patogiau atlikti kasdienes finansines operacijas, – sako Tautvydas Dagys, „Microsoft Lietuva“ technologijų ekspertas. – Noriu pastebėti, kad išmaniųjų „Windows Phone“ telefonų Lietuvoje jau parduodama tris kartus daugiau nei su iOS operacine sistema“.

SEB banko programėlė padės paprasčiau ir greičiau pervesti pinigus į savo ar kitų asmenų sąskaitas, sužinoti sąskaitos, debeto ir kredito kortelės likučius. Verslo klientai taip pat galės patvirtinti paruoštus mokėjimo nurodymus, patogiai prisijungti ir prie įmonės sąskaitų, ir prie asmeninių. Naudojantis programėlėje esančiu žemėlapiu galima patogiai surasti SEB skyrių ir bankomatą.

„2011-ųjų vasarą  pristatėme pirmąją išmaniųjų telefonų turėtojams skirtą specialią SEB banko paslaugų internetu programėlę. Nuo to laiko jos vartotojų skaičius nuolat didėjo. Vis daugiau žmonių Lietuvoje naudojasi išmaniaisiais mobiliaisiais telefonais atlikdami kasdienes finansines operacijas. Kaip rodo SEB statistika, mobiliuoju telefonu prie banko internete jungiasi kas šeštas Estijos, kas dvidešimtas Lietuvos ir kas penkioliktas Latvijos gyventojas. Vidutiniškai apie 20 tūkst. vartotojų kas mėnesį jungiasi prie mobiliosios banko paslaugų internetu svetainės, o tai rodo, kad mobiliosios paslaugos internetu dar daugiau populiarės“,  – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Gyventojai ir įmonės, norintys naudotis banko paslaugomis mobiliajame telefone, turi sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį bet kuriame SEB klientų aptarnavimo skyriuje. SEB banko paslaugų internete programėlė yra nemokama, ją iš „Windows Store“ gali parsisiųsti „WindowPhone 8” ir “Windows Phone 7.5” vartotojai.

Programėlę galima rasti čia http://www.windowsphone.com/s?appid=8c1cadf5-4a7a-496d-aebd-b8bfa87bb9fd

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus.

Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas. Prie neigiamų plėtros veiksnių prisidėjo ir tai, kad žemės ūkio sektoriui sudėtinga išspausti kad ir menką augimą po įspūdingo praėjusių metų derliaus.

2013 m. viduryje ūkis perėjo nuo eksportinių prie vidaus paklausos „degalų“. Eksporto „lokomotyvo“ sulėtėjimo ženklai trečiąjį ketvirtį tapo akivaizdūs. Antai rugpjūtį, palyginti su 2012 m. rugpjūčiu, eksporto apimtis šiek tiek smuktelėjo – tai jau daugiau negu trejus metus negirdėtas dalykas. Tiesa, atmetus rafinuotus naftos produktus, ir eksporto, ir pramonės augimo rodikliai dar išliko santykinai tvirti.

Bet kokiu atveju, eksporto „auksinės dienos“ artėja į pabaigą. Euro zonos ūkio pokytis persilaužė į teigiamą, tad Vakarų rinkose paklausa pamažu tvirtėja, tačiau laukti ženklaus postūmio neverta. Rusijos ekonomikos apsnūdimas, Baltarusijos sunkumai nerodo gerų perspektyvų rytų rinkose, o prie jų savo ruožtu prisideda lietuviškų prekių importo į Rusiją ribojimas. Svarbu ir tai, kad eksporto konkurencingumas pasmerktas prastėti dėl darbo užmokesčio ir energijos sąnaudų didėjimo. Papildomų sunkumų sudarys darbo jėgos trūkumo problema.

Mažmeninės prekybos srityje, atvirkščiai, galima įžvelgti kylantį pagyvėjimą. Pagal mėnesinius prekybos duomenis, trečiąjį ketvirtį apyvarta paūgėjo 6,2 proc. (atsižvelgus į infliaciją) – dvigubai sparčiau negu metų pradžioje. Taigi pagrindinis ūkio ramstis persikelia iš eksporto rinkų į vidaus vartojimo ir investicijų sferą. Gerėjant užimtumo rodikliams, pradėjus kilti vidutiniam realiajam darbo užmokesčiui, padaugėjo prielaidų, jog šalies ekonomikos augimas pagaliau taps jaučiamas eiliniams gyventojams. Be kita ko, trečiąjį ketvirtį apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus veiklai teigiamą postūmį suteikė pirmininkavimo ES Tarybai renginiai.

Įmonių investicijų srityje matyti šiokių tokių pragiedrulių, tačiau jie kol kas menki. Pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo rodikliai pasiekė rekordines aukštumas tai aiškus simptomas investicijoms didėti. Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais sunku tikėtis investicijų proveržio dėl vis dar atsargių verslo lūkesčių ir santūraus skolinimosi apetito. Statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje girdėti daugiau atsigavimo bruzdesio – iš mirties taško pajudėjo būsto kainos, didėja atliekamų statybos darbų apimtys ir verslo pastatų, ir gyvenamojo būsto segmentuose.

Nepaisant lėtesnio ekonomikos augimo, po penkerių reabilitacijos metų Lietuvos ekonomika baigia iškopti iš nuosmukio duobės. Trečiąjį 2013 m. ketvirtį realaus BVP apimtis jau tik per plauką nepasiekė prieškrizinių 2008 m. aukštumų. Tai viena iš geresnių žinių net ir sulaukus lėtesnio plėtros rodiklio.