Nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų antrą ketvirtį, palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus, padidėjo visose Baltijos šalyse, Estijoje jis augo sparčiausiai – 8,5 procento.

Tuo tarpu Latvija pirmavo pagal realiojo darbo užmokesčio augimą dėl rekordiškai mažos infliacijos, teigiama SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. Estijoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų pirmą ketvirtį padidėjo 6,3 proc., o antrą ketvirtį – 8,5 proc., palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus. Lietuvoje darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį išaugo beveik 4,5 proc. ir šis augimas buvo daug spartesnis, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Latvijoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą ketvirtį padidėjo 3,8 proc. ir 4,7 proc. antrą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu. „Maždaug trečdalį vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo Lietuvoje lėmė minimalios mėnesio algos padidinimas. Tokią pačią situaciją šių metų pradžioje stebėjome ir Estijoje. Tai, kad šiemet darbo užmokesčio augimas šiose šalyse buvo didesnis, lėmė realiojo darbo užmokesčio spartesnį augimą. Dėl šios priežasties ir dėl mažos infliacijos dirbantieji Lietuvoje ir Estijoje labiau pajuto pajamų, o ne pragyvenimo išlaidų padidėjimą“, – sako SEB banko Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmundas Rudzitis. Vis tik sparčiausiu realiojo darbo užmokesčio augimu regione išsiskyrė Latvija. Tai lėmė rekordiškai žema infliacija šalyje: vidutinis realusis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Latvijoje padidėjo 5,2 proc., palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir pralenkė vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimą. Estijoje antrą ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 4,9 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, o Lietuvoje darbą turinčių žmonių perkamoji galia didėjo lėčiausiai: realusis darbo užmokestis 2013 metų pirmą ketvirtį čia padidėjo 2,1 proc., antrą ketvirtį – 3 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Pasak SEB banko eksperto Latvijoje, palyginti su prieškriziniais 2008 metais, Lietuvoje vidutinis realusis darbo užmokestis yra vis dar mažesnis beveik 13 proc., Latvijoje – 8 proc., o Estijoje – beveik 3 procentais.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai prie banko internete vis dažniau jungiasi tiesiai iš savo mobiliojo telefono – rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Vis dėlto estai kol kas smarkiai lenkia lietuvius ir latvius – mobiliuoju telefonu prie banko internete jungiasi kas šeštas Estijos, kas penkioliktas Latvijos ir kas dvidešimtas Lietuvos gyventojas, besinaudojantis SEB elektroninės bankininkystės sistema. Tuo pačiu laikotarpiu pernai mobiliuoju telefonu prie banko internetu jungėsi vienas iš keturiolikos estų, vienas iš penkiolikos latvių ir vienas iš trisdešimties lietuvių.

„Mobilieji telefonai sparčiai tobulėja, vis daugiau Baltijos šalių gyventojų naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais. Todėl bankai taip pat nuolatos ieško būdų, kaip patobulinti mobiliesiems įrenginiams skirtas banko paslaugų internetu versijas, kad banko paslaugomis būtų galima naudotis kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Nuo 2011 metų vidurio, kai buvo atnaujinta SEB banko Lietuvoje mobilioji banko paslaugų internetu svetainė, prisijungimo prie jos ir atliekamų operacijų skaičius kiekvieną mėnesį didėja maždaug po 8 proc., o naujų vartotojų – po 4 procentus.

SEB bankas Lietuvoje šių metų rugpjūčio mėnesį atnaujino mobiliesiems įrenginiams skirtos banko paslaugų internetu svetainės dizainą, įdiegė technologinių naujovių. Nuo šiol vartotojai, besinaudojantys SEB mobiliąja banko paslaugų internetu svetaine, gali matyti daugiau informacijos, susijusios su asmeniniais finansais, pavyzdžiui, iš karto galima matyti ne tik sąskaitų likučius, bet ir naujausias atliktas sąskaitų operacijas. Atskirai pateikiama informacija apie mokėjimo korteles: visų turimų kortelių sąrašas, kortelių sąskaitų likučiai, operacijų išrašai. Vartotojai tiesiai iš šios svetainės gali išsiųsti bankui užklausą apie banko teikiamas paslaugas ar kitais klausimais. Daugelis pakeitimų yra svarbūs ir verslo klientams, pavyzdžiui, įmonės, naudodamos mobiliuosius telefonus, gali patvirtinti parengtus mokėjimo nurodymus.

Pirmąją mobiliąją banko paslaugų internetu svetainę SEB bankas Lietuvoje pristatė 2006 metais. 2011 metais buvo pristatyta ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų turėtojams skirta speciali SEB banko paslaugų internetu programėlė.

Namų ūkių finansinė elgsena antrą šių metų ketvirtį ir toliau rodo, kad gyventojų finansinė padėtis gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, nors bendroje namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų statistikoje pokyčių dėl to dar nesimato,  teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras.

Gana palankios ekonominės sąlygos sudarė sąlygas didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams pasinaudoti atsirandančiomis finansinėmis galimybėmis – išduota daugiau naujų paskolų, gerėjo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ir nors indėlių suma taip pat didėjo, tai daugiau sezoninis reiškinys, o ne  sugrįžęs saugumo poreikis.  „Vienas iš pagrindinių namų ūkių finansinių lūkesčių gerėjimo požymių – nustojo mažėti bankų išduodamų paskolų portfelis. Tai reiškia, ekonomikai toliau gerėjant, gyventojai skolinasi drąsiau, t. y. ima daugiau naujų būsto paskolų negu grąžina bankams seniau paimtų“, – sakė J. Varanauskienė.

Finansinės padėties gerėjimo požymių pastebėta ir mažesnes pajamas gaunančiuose namų ūkiuose

Naujausiais Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rugpjūčio mėnesio  duomenimis, ketvirtadalio mažiausias pajamas gaunančių apklausos respondentų lūkesčiai dėl finansinės namų ūkio padėties per ateinančius dvylika mėnesių nuo metų pradžios pagerėjo 13 punktų. „Gyventojų lūkesčiams gerėti didelę įtaką turėjo padidintas minimalus darbo užmokestis, taip pat pasibaigęs šildymo sezonas ir dėl to sumažėjusios būtinosios išlaidos. Padidėjęs maisto produktų ir tabako prekybos mastas leidžia manyti, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos iš tiesų padidėjo, mat būtent mažas pajamas gaunantieji, joms padidėjus, labiausiai linkę įsigyti būtinųjų prekių, o ypač – daugiau maisto prekių“,- sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Vis dėlto, pasak ekspertės, finansinės padėties tokiuose namų ūkiuose dar negalima pavadinti gera: išlaidų būtinosioms prekėms didėjimas rodo, kad iki šiol pajamų būtiniesiems poreikiams dar nepakanka. Be to, tai, kad padidėjusias pajamas namų ūkiai linkę skirti vartojimo reikmėms užuot kaupę santaupas, rodo, kad namų ūkiai ir toliau bus neatsparūs įvairiems pajamų ir išlaidų šokams, nes nėra piniginių atsargų.

Bendro namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų balanso pokyčiai rodo didėjantį norą pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis

Antrą šių metų ketvirtį namų ūkių finansinio turto, kaupiamo finansų institucijose, ir finansinių įsipareigojimų joms vertė beveik nepakito. Per balandžio–birželio mėnesius indėlių suma padidėjo 160 mln. litų, antros pakopos pensijų fondų – 12 mln. litų, tuo tarpu visų kitų taupymo priemonių turto vertė mažėjo.

„Su vertybinių popierių rinkomis susietam finansiniam namų ūkių turtui neigiamą įtaką darė nepalankūs pokyčiai vertybinių popierių rinkose birželio mėnesį, kai krito visų svarbiausių akcijų rinkų indeksų vertė. Indėlių sumos didėjimą šį kartą lėmė sezoniškumas – atostogų sezono pradžioje išmokėti atostoginiai. Jau liepą namų ūkių indėlių suma finansų institucijose vėl sumažėjo, kita vertus, padaugėjo neterminuotųjų indėlių, o terminuotųjų indėlių suma mažėjo kiekvieną antro ketvirčio mėnesį“, – sakė ekspertė.

Mažos būsto paskolų palūkanos jau yra ne tik galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas, bet ir nebrangiai pasiskolinti

Nepaisant jau kurį laiką mažų būsto paskolų palūkanų, namų ūkių būsto paskolų portfelio vertė ilgą laiką mažėjo – senų paskolų buvo grąžinama daugiau negu suteikiama naujų. „Mažos būsto paskolų palūkanų normos mūsų šalies namų ūkiams ilgai buvo galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas. Ir tik nuo šių metų balandžio naujų paskolų padaugėjo tiek, kad jų yra daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašoma blogų paskolų“,–  sakė šeimos finansų ekspertė. Pasak jos, gerėjanti padėtis darbo rinkoje, geresni lūkesčiai dėl ateities jau leidžia žmonėms drąsiau kurti ateities planus ir įtraukti į juos ir skolinimąsi. „Vis dėlto nereikėtų tikėtis tokių paskolų portfelio augimo ar naujų paskolų vertės kaip 2007–2008 metais. Šiandien ir paskolų gavėjų, ir paskolų teikėjų, ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko – požiūris į tai, kas ir kaip gali skolintis ir skolinti, yra kitoks negu prieš penkerius metus“, – sakė J. Varanauskienė.

Žvilgsnis į artimiausią ateitį

„Remiantis makroekonomikos prognozėmis, ekonominė aplinka artimiausiu metu blogėti neturėtų: tikimasi spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo, nedarbo mažėjimo, nedidelės infliacijos. Vadinasi, namų ūkiai galės mažiau rūpintis savo pajamų stabilumu, mažesnė bus darbo ir pajamų praradimo tikimybė“, – sakė J. Varanauskienė.

Jos teigimu, santaupų turėtojų už terminuotuosius indėlius bankuose ar Vyriausybės taupymo lakštus gaunamos palūkanos ir toliau nedžiugins, tačiau ypatingų finansinio turto struktūros pokyčių nesitikima. Nors Ir toliau baiminamasi, kad santaupos, laikomos terminuotųjų indėlių sąskaitose, praranda savo perkamąją galią, dažnesni svyravimai vertybinių popierių rinkose atbaido atsargiuosius.

Pasak ekspertės, palūkanos turėtų išlikti patrauklios tiems, kas gali ir nori pasiskolinti. „Galinčių pasiskolinti, atsižvelgiant į ūkio augimo perspektyvas, turėtų padaugėti. Tačiau vis dar neišblėsę sunkmečio atsiminimai ir atsakingo skolinimo reikalavimai neleis namų ūkiams prisiimti pernelyg didelės skolinimosi rizikos“,– sakė J. Varanauskienė.

„Mažos indėlių palūkanos ir infliacijos nuojauta, taip pat didesnės minimalų darbo užmokestį gaunančiųjų pajamos ir atsargios prognozės, kad šildymo sezonas šiemet bus pigesnis, turėtų padėti išlaikyti vidaus vartojimo augimo tempus“, – sakė šeimos finansų ekspertė.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją.

2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.), rafinuotų naftos produktų (18,2 proc.), tekstilės ir jos gaminių (15,8 proc.). Nuo pirmavusių prekių gerokai atsiliko chemijos pramonės produktų (3,9 proc.), metalų ir jų gaminių (4,4 proc.) bei transporto priemonių (4,8 proc.) eksportas. Vis dėlto galima konstatuoti, jog nors ir silpnesnė, eksporto plėtra yra gerai diversifikuota ir vyksta plačiu frontu.

Pastaruoju metu eksporto plėtra išsikvepia ne dėl Lietuvos įmonių „kaltės“ – svarbūs konkurencingu-mo rodikliai išlieka geri. Antai realiųjų efektyviųjų lito kursų indeksas, kuris atspindi lito kurso svyravimus pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu, atsižvelgiant į šalių infliacijos skirtumus, pirmąjį 2013 m. pusmetį smuktelėjo 1,1 proc., palyginti su pirmuoju 2012 m. pusmečiu. Eksporto kainų indeksas antrina, jog tuo pačiu laikotarpiu eksportuota Lietuvos produkcija atpigo 0,6 proc. Smarkiausiai brango žemės ūkio ir maisto produktai, įskaitant javų kainų šuolį, tuo tarpu pigo naftos produktai, drabužiai, statybinių medžiagų, chemijos ir medienos pramonės produkcija.

Taigi kylantis darbo užmokestis šiemet nepralenkė darbo našumo didėjimo ir todėl nepažeidė eksporto konkurencingumo, tuo tarpu stabilios žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje turėjo teigiamos įtakos. Įmonių susilaikymas nuo investicijų taip pat leido nedidinti produkcijos kainų, tačiau pastaruoju metu gamybos pajėgumų panaudojimas jau pasiekė prieškrizines aukštumas. Tad iš esmės tik laiko klausimas, kada poreikis didinti darbo užmokestį ir investuoti į plėtrą ar atsinaujinimą privers verslininkus pradėti branginti gaminius ir konkuruoti kaina taps sudėtingiau.

Didžiausią rūpestį eksporto srityje kelia lietuviškų prekių paklausa užsienio rinkose. Nors Vokietijos ekonomikos pagyvėjimas teikia optimizmo, tačiau naujienos iš Rusijos kol kas pozityviai nenuteikia, ypač turint omenyje, kad didžiausios įtakos pokriziniam Lietuvos eksporto atsigavimui turėjo Rytų rinkos. Ūpo nekelia ir stagnuojantis eksportas į Latviją.

Suprantama, po trejų metų spurto eksporto plėtra slopsta natūraliai – neįmanoma ilgą laiką demonstruoti stulbinančių rezultatų, ypač kai paklausa yra santūri. Pastebėtina, jog praėjusių metų rudens javų eksporto šuolis turės neigiamos įtakos artimiausių mėnesių augimo tempui.

Nors makroekonominiai signalai eksporto srityje nėra itin palankūs, įmonių vadovai prognozuoja, jog jų gaminamos produkcijos paklausa artimiausiu metu didės. Pagal Statistikos departamento rugpjūčio mėn. apklausos duomenis, per metus pagerėjo chemijos pramonės, guminių ir plastikinių gaminių, kompiuterinių, elektroni-nių ir optinių gaminių bei tekstilės gamybos bendrovių lūkesčiai. Apibendrinant makroekonominius veiksnius ir įmonių vadovų nuotaikas, galima numanyti, jog eksportas artimoje ateityje augs kukliau negu pastaraisiais metais, tačiau toliau judės į priekį.

Įmonių grupei AB „Linas Agro Group“ priklausanti bendrovė AB „Linas Agro“, besiverčianti tarptautine grūdinių kultūrų ir žemės ūkio žaliavų prekyba, ateinančiais ūkiniais metais galės naudotis 200 mln. litų kredito limitu. SEB bankas, atsižvelgdamas į bendrovės poreikius, šiemet jį padidino dar 50 mln. litų. Kredito limitas skirtas apyvartinėms bendrovės lėšoms finansuoti.

„Žemės ūkio sektorius Lietuvoje toliau auga ir yra itin perspektyvus. Matydami sėkmingą vienos iš šio segmento lyderių – bendrovės AB „Linas Agro“ – veiklą, gerus finansinius rezultatus ir aiškiai numatytus tikslus, galime bendrovei užtikrinti didesnį apyvartinių lėšų finansavimą naujiems veiklos metams“, – sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak AB „Linas Agro Group“ finansų direktoriaus Tomo Tumėno, bendrovė, ką tik užbaigusi itin sėkmingus metus, kuriuos lėmė rekordiškas grūdų derlius ir palankios rinkos sąlygos, jau ruošiasi naujam sezonui. „Ir šiemet numatoma kryptingai didinti veiklos mastą ir vidaus, ir užsienio rinkose. Matome dar nemažai verslo galimybių, todėl ilgalaikio finansų partnerio SEB banko suteiktas padidintas kredito limitas padės nemažinti veiklos apimties ir išlaikyti dar stipresnes pozicijas konkuruojant su kitomis šio sektoriaus bendrovėmis Baltijos šalyse“, – sako T. Tumėnas.

Per ūkinius metus, kurie baigėsi birželio 30 dieną, AB „Linas Agro Group“ bendrovės pardavė iki 1,7 mln. tonų įvairių grūdinių kultūrų, pašarinių žaliavų ir žemės ūkio prekių.

SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai.

Naują įmonę būtų įdomu įsteigti 54 proc. lietuvių, 49 proc. latvių ir 31 proc. estų, tačiau ta pati apklausa parodė, kad per pastaruosius dvejus ar daugiau metų Estijoje įmones įkūrė 17 proc. apklaustųjų, Latvijoje –13 proc., o Lietuvoje – vos 6 proc. gyventojų.

Lietuvoje verslo idėjų trūkumo nėra

Kita vertus, verslo idėjų trūkumu lietuviai nesiskundžia – šią problemą nurodė tik 22 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir beveik dvigubai daugiau estų (40 proc.).

„Pastebime, kad Lietuvos gyventojai verslo idėjų nestokoja, tačiau dažnai jiems pristinga postūmio pradėti jas įgyvendinti ir sukurti sėkmingą verslą, nes labai gajus įsitikinimas, kad yra gana sunku įsteigti įmonę, nerimą kelia dideli mokesčiai, pinigų verslo pradžiai paieškos, gąsdina ir biurokratija. Tai patvirtina ir daugelis jau įmones įsteigusių verslininkų“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Manančiųjų, kad savo verslą įkurti lengva, daugiausiai buvo Estijoje (45 proc.). Lietuvoje taip manančiųjų buvo 30 proc., Latvijoje – 29 procentai.

Įmones įsteigusių naujų verslininkų Lietuvoje iššūkiai – dideli mokesčiai ir vėluojantys atsiskaitymai

Įmones per pastaruosius dvejus metus įsteigę Lietuvos gyventojai didžiausiu iššūkiu laiko didelius mokesčius (61 proc.). Kitose Baltijos šalyse mokesčiais skundėsi kur kas mažiau pradedančių verslininkų – 45 proc. Latvijoje ir 41 proc. Estijoje. Šiose šalyse verslininkams didesnis iššūkis yra rinkos paieška siūlomoms prekėms ir paslaugoms (po 49 proc. Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje – tik 31 proc.).

Kita aktuali įmones įsteigusių Lietuvos verslininkų problema – vėluojantys partnerių ir klientų atsiskaitymai. Lietuvoje šią problemą nurodė 38 proc. gyventojų, Latvijoje – 34 proc., Estijoje – tik 20 proc. pradedančių verslininkų.

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria ir tuo, kad latviai ir estai kaip pagrindinę priežastį, stabdančią įmonės steigimą, nurodo finansavimo trūkumą (atitinkamai 61 proc. ir 55 proc.), o lietuviai – biurokratiją (56 proc.), kuri juos gąsdina net labiau negu finansavimo trūkumas (52 proc.). Latvijos ir Estijos gyventojų nusiskundimai biurokratiniais barjerais kuriant verslą yra kur kas menkesni (atitinkamai 38 proc. ir 33 proc.).

Renkantis pagrindinį banką savo verslui svarbiausias kriterijus – banko patikimumas

Lietuviams, kuriantiems ar norintiems kurti verslą, renkantis pagrindinį banką svarbiausias kriterijus yra jo patikimumas (71 proc.). Estams ir latviams šis kriterijus taip pat yra svarbiausias, tačiau jį nurodė kur kas mažiau (po 58 proc.) respondentų. Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių kaimynų išsiskiria tuo, kad renkantis banką jiems svarbiausi yra banko pasiūlymai pradedančioms įmonėms (52 proc., Estijoje – 44 proc., Latvijoje – tik 26 proc.). Pradedant verslą ir renkantis banką latviams ir estams labiau imponuoja anksčiau kaip privačių klientų sukaupta patirtis naudojantis konkrečiu banku (atitinkamai 52 proc. ir 51 proc.), lietuviams ši patirtis yra ne tokia svarbi – tik 14 proc. respondentų privataus banko kliento patirtį nurodė kaip svarbų pasirinkimo motyvą.

Tyrimą 2013 metų sausio 7-13 dienomis atliko bendrovė „Mindshare“, internetu apklaususi 2 045 gyventojus Lietuvoje, 1 275 – Latvijoje ir 968 – Estijoje.

2013 metais makroekonominė situacija neturėtų būti blogesnė nei 2012 m., o kai kurias aspektais – net geresnė, teigiama naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Ekonomistai nekeičia ekonomikos plėtros lūkesčių, tačiau numato geresnes nei anksčiau tikėtasi sąlygas didėti gyventojų perkamajai galiai.

SEB banko realaus BVP didėjimo prognozė išliko tokia pati – prognozuojamas 3,2 proc. padidėjimas 2013 m. ir 3,5 proc. – 2014 m. Kita vertus, pristatydamas apžvalgą, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebėjo, jog esama nemažai paslėptų rezervų, galinčių pašokdinti Lietuvos ekonomiką virš numatomų prognozių. Tarp tokių teigiamų veiksnių atsidurtų pastaraisiais metais proveržio kol kas nepatyrę įmonių investicijos ir namų ūkių vartojimas. Tuo tarpu tolesnį eksporto spurtą apsunkins didėsiančios įmonių sąnaudos ir dėl to prastėsiantis konkurencingumas.

„Rimčiausias ekonomikos neapibrėžtumo veiksnys, trukdantis lengviau atsikvėpti, ir 2013 m. bus pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkio raida. Daugelio euro zonos valstybių 2013 m. BVP prognozės tebėra niūrios, pastaruoju metu iš euro zonos atskrieja ir susirūpinimą keliančios naujienos apie Kipro finansų krizę“, – sakė G. Nausėda.

SEB banko analitikai pagerino vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę – iki 4,0 proc. 2013 m. ir iki 4,5 proc. 2014 m. Pasak G.Nausėdos, spartesnis darbo užmokesčio kilimas yra natūralus reiškinys dabartinėje Lietuvos verslo ciklo stadijoje. Pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais (2011–2012 m.) darbo užmokesčio augimas atsiliko ir nuo realaus BVP, ir nuo darbo našumo plėtros, tačiau tokios tendencijos darbdaviai nebepajėgs išlaikyti dėl vis labiau jaučiamo struktūrinio darbo jėgos trūkumo. Atlyginimų kilimą taip pat pastūmės administraciniai sprendimai – pirmiausia MMA padidinimas nuo 850 iki 1000 litų, o įkandin jo didės ir daugiau nei MMA gaunančiųjų darbo užmokestis, siekiant atkurti „protingas“ nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo užmokesčio proporcijas.

Geresnes sąlygas kilti gyventojų perkamajai galiai formuos ir mažesnė nei anksčiau tikėtasi infliacija. SEB banko analitikai sumažino 2013 m. vidutinės metinės infliacijos prognozę iki 2,5 proc., o 2014 m. – iki 2,8 proc. Kainų pokyčiams toną užduos žema pasaulinė infliacija ir santykinai silpnas vidaus paklausos spaudimas. Net ir susiklosčius palyginti nedidelei infliacijai, Mastrichto kainų kriterijaus atitikimas 2014 m. pavasarį (siekiant įvesti eurą 2015 m.) nėra savaime užtikrintas.

Pasak G.Nausėdos, kelią euro įvedimui užkirstų tokie valdžios institucijų veiksmai kaip vartojimo mokesčių pakėlimas likus keletui mėnesių iki kontrolinio laikotarpio pabaigos (pvz., nuo 2014 m. sausio 1 d.), administruojamų kainų (viešojo transporto tarifų, šilumos, elektros, dujų) kainų padidinimas lemiamais mėnesiais ar radikalus pakartotinis minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas, kuris neišvengiamai kilstelėtų ir infliacijos rodiklį.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį namų ūkiai toliau didino savo finansinį turtą, daugiausia kaupdami lėšas finansų institucijų indėlių sąskaitose, ir mažino įsipareigojimus, naujų paskolų imdami mažiau negu grąžindami senų, pastebima SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių  finansinio turto barometras“.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, analizuojant pastarojo meto gyventojų elgseną, matyti, kad gyventojai jau drąsiau žiūri į ateitį, saugumo motyvai nebeužgožia noro pasinaudoti pelningesnėmis galimybėmis. Metų pabaigos statistika rodo, kad padaugėjo lėšų, investuojamų į ilgesnio laikotarpio priemones. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 metų sausį, palyginti su ankstesnių metų sausio mėnesiu, namų ūkiai paėmė jau daugiau naujų paskolų. „Jei aplinkos sąlygos smarkiai nepablogės, 2013 metais galime tikėtis šiek tiek drąsesnių finansų valdymo sprendimų – investicijų į finansinį ar kitokį turtą, drąsesnio skolinimosi“, – sakė J. Varanauskienė.

Pasak šeimos finansų ekspertės, paskutinį metų ketvirtį paprastai būna daugiau išlaidų, bet daugiau gaunama ir pajamų. Didesnių išlaidų reikia prasidėjus šildymo sezonui,  atėjus metų pabaigos šventėms, vykstant  sezono išpardavimui. Daugiau pajamų į gyventojų sąskaitas įplaukia dėl metų pabaigoje tradiciškai išmokamų metinių premijų ir kitų priedų. Vis dėlto šių metų mažmeninės prekybos apyvartos statistika leidžia daryti išvadą, kad metų pabaigoje neišlaidavome labiau negu 2011 metų pabaigoje“, – sakė J. Varanauskienė.

Nepaisant didesnių metų pabaigos išlaidų, paskutinį metų ketvirtį namų ūkių indėlių finansų institucijose vertė padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 4 proc., ir metų pabaigoje buvo 28,7 mlrd. litų. Įsipareigojimų finansų institucijoms sumažėjo 260 mln. litų (1 proc.). Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) pasiekė 12 mlrd. litų, arba maždaug 4 tūkst. litų vienam gyventojui. Daugiausia (1,2 mlrd. litų) ketvirtą metų ketvirtį padidėjo indėlių (terminuotųjų ir neterminuotųjų) suma. „Tokį namų ūkių elgesį galima paaiškinti: pirma, namų ūkiai dar neturi sukaupę pakankamų atsargų nenumatytiems atvejams, antra, namų ūkiai nesiryžta šių pinigų investuoti į rizikingesnes turto laikymo formas, trečia, namų ūkiams buvo sunku apsispręsti, ką daryti su šiais pinigais“, – sakė ekspertė.

Tačiau jau galima įžvelgti požymių, kad be pastaruoju metu labiausiai taupymo elgseną lėmusio saugumo poreikio didėja noras pelningiau tvarkyti santaupas. Tai rodo investicinio gyvybės draudimo įmokų ir investicijų į investicinius fondus statistika. Gruodžio mėnesį   (paskutinį mėnesį, kai dar galima pasinaudoti galimybe gauti pajamų mokesčio lengvatą už tuos metus)  gyventojų įmokų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis vertė buvo 65,9 mln. litų – 21,9 mln. litų, arba perpus didesnė, negu 2011 metų gruodį. „Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai kaip pajamų mokesčio permoką gali susigrąžinti 15 proc. sumokėtų gyvybės draudimo įmokų. Tačiau, kad galėtų tuo pasinaudoti, gyventojai turi turėti daugiau laisvų lėšų metų pabaigoje, nebūti nusiteikę jų išleisti vartojimo reikmėms ir būti pasiruošę sumokėtų įmokų nenaudoti ilgą laiką, t. y.  kol baigs galioti draudimo sutartis (yra išimčių, susijusių su apdraustojo amžiumi). Vadinasi, galime numanyti, kad priimtinas finansų planavimo laikotarpis pamažu ilgėja“, – sakė J. Varanauskienė.

Praėjusių metų paskutinio ketvirčio investicinių fondų rodikliai rodo, kad įmokų į investicinius fondus padaugėjo ir kad paskutinį ketvirtį įmokų į šiuos fondus buvo daugiau negu išmokų. Padidėjusį investicinių fondų populiarumą lėmė pastarąjį pusmetį palankiai besiklostę įvykiai finansų rinkose ir atsiradęs nepasitenkinimas kitų taupymo formų  nepelningumu. „Tačiau žinome, kad investuojantieji į šiuos fondus labai jautrūs kainų svyravimams vertybinių popierių rinkose, todėl dar per anksti būtų šį investicijų į investicinius fondus didėjimą vadinti ilgalaikiu ar stabiliu. Tolesnės tendencijos priklausys nuo įvykių vertybinių popierių rinkose“, – optimizmą dar atsargiai vertino šeimos finansų ekspertė.

Šių metų pradžios skolinimosi statistika rodo, kad naujų paskolų suteikta jau daugiau. Pirmą metų mėnesį naujų vartojimo paskolų ir naujų būsto paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. didesnė negu pirmą 2012 metų mėnesį. Kaip didesnio skolinimosi prielaidą galima paminėti ir aktyvesnę gyvenamojo būsto statybos rinką: didėja išduodamų butų statybos leidimų skaičius, pamažu daugėja pastatytų  butų. „Jei aplinkos sąlygos (ekonominės šalies perspektyvos,  padėtis darbo rinkoje), namų ūkių pajamų perspektyvos ir skolinimo sąlygos smarkiai neblogės, naujų paskolų turėtų pradėti daugėti, o paskolų portfelis – liautis mažėti“, – sakė J. Varanauskienė.

Pasak ekspertės, namų ūkių finansinei elgsenai įtaką daro ne tik jų finansinės galimybės, bet ir jų nuotaikos: kai tikimasi blogesnių laikų, namų ūkiai linkę mažinti išlaidas, saugumo sumetimais kaupti santaupas, greičiau grąžinti skolas. Kai manoma, kad blogiausia jau  yra praeityje, dėl artimiausios ateities jau ramiau, namų ūkiai elgiasi laisviau.  Šių metų pradžioje Statistikos departamento apskaičiuojamas vartotojų nuomonių rodiklis pasiekė 2008 metų pavasarį buvusį lygmenį (-14).  Per metus sumažėjo pesimistiškai nusiteikusių respondentų dėl namų ūkių finansinės padėties (nuo 26  iki  22 procentų). „ Nors pesimistų vis dar yra daugiau negu optimistų, daugėja manančiųjų, kad situacija nors ir negerės, bet ir neblogės, o tai svarbi drąsesnių finansinių sprendimų sąlyga“, – sako J. Varanauskienė.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, padidėjo 2,6 proc. Pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio didėjimas sustingo kiek aukščiau nei ties 2 proc., o realusis darbo užmokestis vis dar mažėjo. Vis dėlto gausėja ženklų, jog atlyginimų įšalas pamažu pradės tirpti ir darbo užmokesčio didėjimas virs spartesniu.

Darbo užmokesčio augimo įsibėgėjimu 2013 m. neleidžia abejoti sausio 1 d. iki 1000 Lt padidinta minimali mėnesio alga (MMA). Procentinis MMA pokytis gana įspūdingas – 17,6 proc., tad vidutinio darbo užmokesčio padidėjimui jis pridėtų bent 2 proc. punktus. Be to, MMA padidinimas aukštyn timptelės ir daugiau uždirbančių darbuotojų algas, kadangi bus siekiama atstatyti protingas proporcijas tarp skirtingos kvalifikacijos darbo jėgos atlyginimo.

Kitas svarbus veiksnys, padėsiantis samdomiems darbuotojams išsireikalauti darbo užmokesčio kilstelėjimo, yra aštrėjanti darbo jėgos trūkumo problema. Nors nedarbo lygis dar sudaro maždaug 13 proc., vis daugiau sektorių (IT, transporto, laivų statybos ir kt.) skundžiasi sunkumais rasti tinkamų darbuotojų. Tai nekelia nuostabos, kadangi potencialių darbuotojų gretas toliau retina emigracija. Antai 2012 m. iš šalies išvyko 43 tūkst. gyventojų. Taip, tai mažiau nei 2011 m., kuomet Lietuvą paliko 54 tūkst., tačiau emigracijos mastas išlieka grėsmingas ir gilina struktūrinio nedarbo problemą.

Galiausiai darbo užmokesčio augimą skatins ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai. Antai ketvirtąjį ketvirtį pastebimos teigiamos įtakos turėjo nereguliarios premijos ir vienkartinės piniginės išmokos. Koreliacija tarp finansinės sektoriaus padėties ir darbo užmokesčio didėjimo akivaizdi – vienintelis sektorius, kuriame nominalus darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį smuktelėjo, buvo nekilnojamojo turto operacijų veikla, negalinti pasigirti tvirta būkle. Lėtai (0,3 proc.) augo iš nuosmukio neišsivaduojančio statybos sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.

Užsibrėžusi įvesti eurą 2015 m., vyriausybė turėtų siekti atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų. Tai dar viena gera žinia atlyginimų gavėjams. Jei infliacija bus suvaldyta ir išliks mažesnė nei 2,5-3,0 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas veikiausiai ją pralenks. Taigi realus darbo užmokestis pradės nedrąsiai didėti ir kompensuos gyventojų perkamosios galios praradimus, patirtus sunkmečiu.

Žinoma, yra ir kita darbo užmokesčio, įskaitant MMA, didėjimo pusė – neigiama įtaka užimtumui. Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį, kuomet MMA jau buvo padidinta rugpjūtį ir buvo laukiama jos kilstelėjimo 2013 m. pradžioje, nedarbo lygis sudarė 13,0 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Toks padidėjimas pernelyg ženklus, kad galėtų būti paaiškintas vien sezoniniais veiksniais, juo labiau, kad daugelis makroekonominių rodiklių nerodė ūkio aktyvumo sumažėjimo. Tikslinga manyti, jog nedarbo lygio kilimo veiksnių puokštėje atsidūrė ir MMA padidėjimas.

Be to, spartesnis darbo užmokesčio augimas šaliai reiškia konkurencingumo praradimą. Pastarųjų metų eksporto šuolis iš dalies buvo patirtas gyvenant minimaliu atlyginimų didinimo režimu. Taigi tikėtina, jog spartėjant darbo užmokesčio augimui vis didesnės įtakos ekonomikos plėtrai turės vidaus rinkos padėtis.

nauseda

Datos paskelbimas yra būtina, bet nepakankama sklandaus šalies įstojimo į euro zoną sąlyga. Pastaraisiais metais girdėjome ne vieną datą, kada euras pakeis litą — 2007 m., 2010 m., 2012 m., tačiau tai vis neįvykdavo, nes atsirasdavo vidaus ir išorės aplinkybių, trukdančių šio sprendimo įgyvendinimui.
Kai kurie žinomi užsienio ekonomistai, pvz., Stokholmo ekonomikos mokyklos Ekonomikos fakulteto Rygoje vadovas Mortenas Hansenas, teigia, kad tokioms šalims kaip Lietuva tikslingiausia ieškoti euro įvedimo galimybių verslo ciklo nuosmukio stadijoje, kuomet infliacija yra mažiausia ir atsiranda realios prielaidos įgyvendinti atitinkamą Mastrichto konvergencijos kriterijų. Šiandien Lietuvos ekonomika nėra nuosmukio būklės, todėl šis uždavinys iš esmės pasunkėja, tačiau kita vertus, jis nėra ir beviltiškas.
Jeigu Mastrichto infliacijos kriterijus per artimiausius metus sumažėtų nuo dabartinių 2,8 proc. iki 2,0 proc., vidutinė mėnesio infliacija Lietuvoje kontroliuojamuoju 2013 m. balandžio — 2014 m. kovo mėn. laikotarpiu turėtų sudaryti 0,15 procento. 2012 metais vidutinė mėnesio infliacija buvo 0,24 proc., t. y. 1,6 karto didesnė. Prasčiausia taktika būtų tikėtis, kad infliacija trijose stabiliausiose Europos Sąjungos valstybėse išliks tokia pati ir mes nieko nedarydami saugiai atplauksime į euro uostą.
Euro įvedimo planas turėtų apimti priemones, kurios skatintų konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje, pažabotų energetinių išteklių brangimą ir palaikytų stabilią viešųjų finansų būklę, žemą fiskalinio deficito lygį bei nedidintų mokesčių naštos, ypač vartojimo mokesčių. Lietuvoje daug diskutuojama apie teigiamą PVM lengvatų įtaką prekių ir paslaugų kainoms. Deja, statistika to nepatvirtina — praeityje įgyvendinus įvairias PVM lengvatas infliacija nesumažėdavo, o dažnokai net ir paspartėdavo.
Kaip rodo Latvijos pavyzdys, veiksmingesnis svertas kainų kilimui stabdyti yra pačio PVM tarifo sumažinimas. Tiesa, mūsų kaimynai galėjo sau leisti „prabangą“ 2012 m. liepos 1 d. sumažinti PVM tarifą nuo 22 iki 21 proc., kadangi pirmąjį praėjusių metų pusmetį Latvija turėjo net nacionalinio biudžeto perteklių. Kadangi Lietuvos viešųjų finansų padėtis tebėra įtempta, tokia veiksmų laisve kol kas pasigirti negalime.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus didesniems akcizo tabaku ir dyzelinui mokesčiams, išaugus elektros energijos kainoms, infliacija kurį laiką bus didesnė. Planuojamo euro įvedimo 2015 m. kontekste tai nėra blogai, kadangi kitų metų viduryje, tikrinant Lietuvos atitiktį Mastrichto konvergencijos kriterijams, tuometinis kainų lygis bus lyginamas su aukštesne šių metų baze, todėl svarbiausia, kad pasakius „A“, būtų ištarta ir „B“, t. y. visuomenė būtų informuota ne tik apie planuojamą euro įvedimo datą, bet ir sprendimus, padėsiančius šį tikslą įgyvendinti.

Praėjusiais metais šalies eksportuotojai vėl stebino puikiais pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,5 proc., o importas – 9,9 procento. Sparti eksporto plėtra laikėsi jau trečius metus iš eilės, o jo apimtis beveik pusantro karto viršijo prieškrizines 2008-ųjų aukštumas.

Eksporto sėkmės receptas – intensyvus verslininkų darbas ieškant naujų rinkų ir palaikant gerą konkurencingumo „formą“. Praėjusiais metais tebebuvo taikomas krizės metu įdiegtas sąnaudų minimizavimo režimas. Vidutinis darbo užmokestis didėjo lėtai ir tai buvo vienas iš pagrindinių konkurencingumo kozirių.

Kai kurių prekybos partnerių ekonominė padėtis praėjusiais metais nebuvo palanki Lietuvos eksporto klestėjimui. Svarbiausių eksporto „taikinių“ ūkio augimas buvo pastebimai lėtesnis negu 2011 m. (išskyrus nebent Latviją, kurios plėtra sulėtėjo nedaug). Virš euro zonos apskritai tvyrojo nuosmukio šešėlis.

Smarkiausiai eksportas didėjo į Baltijos šalis ir NVS valstybes: Estiją (34,9 proc.), Latviją (21,8 proc.), Rusiją (30,4 proc.), Ukrainą (23,8 proc.). Įspūdingas pardavimų šuolis (79,9 proc.) Jungtinėje Karalystėje įvyko dėl atsiradusios nišos naftos produktų rinkoje, kuomet bankrutavo Europos naftos milžinė Petroplus. Tuomet Lietuvoje pagamintų degalų srautai buvo perorientuoti iš kitų šalių į Jungtinę Karalystę. Tai buvo esminė eksporto į Vokietiją, Prancūziją, JAV sumažėjimo priežastis. Eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją taip pat smuktelėjo, bet čia svarbesni buvo konkurencingumo, valiutos kurso ir tų šalių ekonomikos būklės veiksniai.

Eksporto plėtra 2012 metais nebuvo vienoda. Pirmaisiais mėnesiais augimas buvo palyginti vangus, bet smarkiau įsisiūbavo antroje metų pusėje. Antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos turėjo Orlen Lietuva gamyklos remontas. Tuo tarpu rudenį Lietuva išnaudojo netikėtą gamtos dovaną – rekordiškai gerą javų derlių. Žemės ūkio produktų eksportas smarkiai šoktelėjo, nes daugelio didžiųjų pasaulio grūdų gamintojų derlius buvo nuniokotas prastų oro sąlygų. Eksportą metų pabaigoje kilstelėjo į augimo vėžes sugrįžęs transporto priemonių eksportas, kuris iki liepos 1 d. krito dėl itin aukštos ankstesnių metų statistinės bazės, kuomet prieš muitų padidinimą agresyviai didėjo naudotų automobilių eksportas į NVS šalis.

Vis dėlto, net ir atmetus šiuos vienkartinius veiksnius, eksporto plėtra buvo pakankamai solidi ir subalansuota. Praėjusiais metais sparčiausiai didėjo žemės ūkio ir maisto produktų (26,9 proc.), mašinų ir įrengimų (25,6 proc.), baldų (20,5 proc.), metalų (11,6 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (11,1 proc.) eksportas. Tik transporto priemonių eksporto metinis pokytis buvo neigiamas.

Šiemet eksporto kelias nebus rožėmis klotas, nepaisant to, kad euro zonos padėtis veikiausiai sutvirtės, o kitų pagrindinių partnerių plėtra liks daugmaž stabili. Turint omenyje įspūdingą ankstesnių metų augimą, gerą pernykštį javų derlių, išlaikyti panašų eksporto plėtros tempą tampa vis sunkiau. Be to, egzistuoja nemaža tikimybė, jog susikaupusios potencialios grėsmės konkurencingumui taps realybe. Eksportuotojai patirs stipriausią po krizės spaudimą kelti darbo užmokestį, įskaitant MMA padidinimą. Poreikis atpalaiduoti smarkiai užveržtą įmonių investicijų maišelį tampa vis smarkesnis, o galimybės tramdyti sąnaudų kilimą – vis menkesnės. Vienintelė sritis, kuri privalėtų nepakisti – tai verslininkų atkaklumas ieškant naujų rinkų.

Preliminariais duomenimis, 2012 metais AB SEB bankas uždirbo 126,3 mln. litų (36,6 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 86,3 mln. litų (25,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2011 metais AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) audituoto grynojo pelno.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:

Šalies bankininkystei praėjusieji metai tapo savotiško lūžio tašku, kai rinkoje ėmė stabilizuotis iki tol kelerius metus smarkiai mažėjęs bankų paskolų portfelis. Nors tarptautinėse rinkose ir toliau yra daug neapibrėžtumo, matome palankias makroekonomikos prielaidas tolesnei tvariai bankų sektoriaus Lietuvoje plėtrai 2013 metais.

SEB banko grupės pajamos pernai išliko tokios pat kaip ir 2011 metais, o veiklos sąnaudos sumažėjo, tačiau dėl papildomų vienkartinių veiklos išlaidų banko grupės veiklos pelnas prieš atidėjinius buvo mažesnis negu 2011 metais.

Bendras SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis per metus šiek tiek sumažėjo (2 proc.), tačiau įmonėms suteiktų paskolų portfelis pernai nustojo mažėti, o vien didelėms įmonėms suteiktų paskolų suma per metus padidėjo 12 proc., t. y. nuo 4,3 mlrd. iki 4,8 mlrd. litų. 2012 m. suteikėme 19 proc. daugiau naujų paskolų – įmonėms ir gyventojams paskolinome 4,12 mlrd. litų.

2013 metais tvarus finansavimas ir toliau bus mūsų pagrindinis prioritetas. Didelį dėmesį taip pat skirsime elektroninių savitarnos paslaugų, kuriomis klientai gali naudotis savarankiškai, plėtrai. Vykdydami savo ilgalaikę strategiją, palankiausias sąlygas sudarysime savo klientams, pasirinkusiems mus savo pagrindiniu banku. Svarbus prioritetas ir toliau bus veiklos efektyvumas.

Pagrindiniai AB SEB banko grupės duomenys:

•AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. gruodžio 31 d. – 2,3 mlrd. litų), t. y. padidėjo 4 procentais.
•AB SEB banko grupės turtas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 23,2 mlrd. litų (2011 m. – 26,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 13 procentų.
•AB SEB banko indėlių portfelis per 2012 metus padidėjo nuo 12,2 mlrd. litų iki 12,4 mlrd. litų, t. y. 2 procentais.
•AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 18,2 mlrd. litų (2011 m. buvo 18,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 2 procentais.
•Naujų AB SEB banko suteiktų paskolų suma per 2012 m. (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo iki 4,12 mlrd. litų, palyginti su naujai suteiktų paskolų suma per 2011 m., t. y. padidėjo 19 procentų.
•AB SEB banko grupės pajamos 2012 m. buvo 541 mln. litų (2011 m. pajamos buvo 542 mln. litų).
•AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 36,9 proc. (normatyvas – 30 procentų).
•SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,068 milijono, t. y. 5 proc. palyginti su 2011 m. duomenimis (1,013 mln.).
•Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius padidėjo iki 502 tūkst., t. y. 13 proc. palyginti su 2011 m. duomenimis (444 tūkst.).
•Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 13 proc., mokėjimo kortelių apyvarta padidėjo 12 proc., mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius padidėjo 7 procentais.
•2012 m. pabaigoje AB SEB bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 539 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.