Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu valiutos prekybos banku Lietuvoje. Tokį pat įvertinimą pelnė ir SEB grupės bankai Latvijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei visame Šiaurės šalių regione. Tokį „Global Finance“ įvertinimą SEB bankas gauna jau septintą kartą.

„Nuosekliai dirbame, kad savo klientams teiktumėme pažangias, kokybiškas, jų lūkesčius atitinkančias valiutos prekybos paslaugas. Neapsiribojame įprastomis valiutos keitimo operacijomis, siūlome įvairius šios rūšies paslaugų derinius, kurie išskirtinių poreikių turintiems mūsų klientams padeda geriau valdyti riziką. Ne pirmą kartą gautas įvertinimas skatina ir toliau tobulinti mūsų teikiamas valiutos prekybos paslaugas“, — sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Skirdami šį apdovanojimą, „Global Finance“ ekspertai atsižvelgė į SEB banko sandorių apyvartą, užimamą rinkos dalį, paslaugų kokybę, kainų politiką ir technologijų diegimo pažangą, taip pat valiutos prekybos internetu sistemos ir klientų aptarnavimo kokybę. Kandidatus vertinantys „Global Finance“ ekspertai — rinkos analitikai, technologijų ekspertai, aukščiausio lygio vadovai.

2012 metais žurnalas „Global Finance“ SEB banką taip pat išrinko geriausiu banku Lietuvoje.

Populiarus finansų ekspertams ir šia sritimi besidomintiems skirtas žurnalas „Global Finance“ leidžiamas nuo 1987 metų. Žurnalas turi apie 50 tūkst. prenumeratorių ir apie 192 tūkst. skaitytojų 163-ose pasaulio šalyse. Daugelis jų — įmonių ir institucijų vadovai bei finansų ekspertai.

Ateinančiais metais mažos ir vidutinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės tikisi pardavimo ir eksporto augimo. Kad pardavimai augs daugiau negu 15 proc., prognozuoja 16 proc. Lietuvos, 19 proc. Estijos ir 23 proc. Latvijos įmonių.

Eksporto veiklos prognozės visose Baltijos šalyse taip pat panašios: eksporto augimo dabartinėse rinkose ar plėtros naujose Lietuvoje ir Estijoje tikisi apie 36 proc., Latvijoje – 34 proc. mažų ir vidutinių įmonių. Tokius verslo lūkesčius rodo trijų Baltijos šalių verslininkų apklausos, kurias šių metų balandžio-lapkričio mėnesiais atliko Baltijos šalyse veikiantys SEB bankai.

Apklausų, kuriose iš viso dalyvavo beveik 3 500 Lietuvos, Latvijos ir Estijos mažų ir vidutinių įmonių, duomenimis, verslininkai planuoja kurti ir naujas darbo vietas: Lietuvoje naujų darbuotojų kitąmet priimti planuoja 23 proc. tokių įmonių, kiek daugiau personalo įdarbinti ketina Latvijos (25 proc.) ir Estijos (apie 26 proc.) verslininkai.
„Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės į 2013 metus žvelgia su nuosaikiu optimizmu. Akivaizdu, kad įmonės mato plėtros perspektyvų, o tai lems ir aktyvesnę darbuotojų paiešką, didesnį dėmesį naujovėms norint didinti konkurencinį pranašumą ir vidaus, ir išorės rinkose“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika. Išanalizavus apklausų duomenis, paaiškėjo, kad įvairaus pobūdžio naujoves Estijoje planuoja 44 proc., Latvijoje – 43 proc., Lietuvoje – 37 proc. mažų ir vidutinių įmonių.

Vis dėlto, pasak V. Doveikos, nemaža mažų ir vidutinių įmonių dalis, ypač Lietuvos, nuo didelių investicinių planų kitais metais kol kas dar susilaiko. Kaip rodo SEB atliktos apklausos, Estijos ir Latvijos bendrovės ketina investuoti beveik du kartus aktyviau negu Lietuvos įmonės: 2013 metais investuoti daugiau kaip 30 tūkst. eurų numato 48 proc. Estijos mažų ir vidutinių įmonių, Latvijoje – apie 42 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 21 proc. įmonių. Kitais metais neplanuojančių jokių investicijų įmonių mažiausiai buvo Estijoje (13 proc.), tuo tarpu Latvijoje neplanuojančių investuoti buvo 22 proc., Lietuvoje – net 40 proc. apklausoje dalyvavusių mažų ir vidutinių įmonių.

„Tai rodo, kad Lietuvoje nemažai mažų ir vidutinių įmonių kitais metais sieks geresnių rezultatų turimais pajėgumais, o investicijas pradės planuoti sumažėjus neapibrėžtumui visose ekonominėse rinkose ir Europoje, ir už jos ribų ir tik gerai apsvarsčiusios jų poreikį ir atsiperkamumą“, – sako V. Doveika.

Trijų Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausas SEB grupės bankai atliko vykstant specialiai šio segmento įmonių konsultavimo finansų klausimais kampanijai šių metų balandžio-lapkričio mėnesiais. Ja siekta padėti įmonėms iš didelės finansinių paslaugų ir sprendimų pasiūlos pasirinkti tinkamiausius sprendimus ir taip užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą, prekybos plėtrą.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbiama SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansų turto barometras“. Pasak SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs.
„Tokie namų ūkių finansų balanso pokyčiai, kai finansiniai įsipareigojimai nedidėja, o turtas pamažu auga, rodo, kad namų ūkiai gyvena pagal dabartines galimybes, kitaip tariant, ne būsimųjų pajamų sąskaita“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių finansinio turto, kurį sudaro santaupos, kaupiamos finansų institucijų indėlių sąskaitose, investicijos į skolos vertybinius popierius (obligacijas, Vyriausybės taupymo lakštus), investicinius fondus, lėšos, sukauptos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fonduose kaupiamos lėšos, vertė buvo 36,3 mlrd. litų – 338 mln. litų, arba 0,9 proc., didesnė negu ankstesnį ketvirtį ir 1,7 mlrd. litų, arba 4,9 proc., didesnė negu metų pradžioje. Finansinis turtas didėjo ir dėl naujų sukauptų santaupų, ir dėl palankios situacijos akcijų rinkose.
Įsipareigojimai finansų institucijoms rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo 25,9 mlrd. litų ir, palyginti su antru ketvirčiu, beveik nepakito, o per devynis šių metų mėnesius sumažėjo 236 mln. litų (0,9 procento). Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus finansinius įsipareigojimus) per ketvirtį padidėjo 335 mln. litų (3 proc.), nuo metų pradžios – 1,9 mlrd. litų (23 proc.) ir trečio ketvirčio pabaigoje buvo 10,4 mlrd. litų.
Asmeninės kredito informacijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, šių metų spalio mėnesį pirmą kartą pastebėta, kad sumažėjo gyventojų uždelstų įmokų portfelis. Tokių gyventojų skolų spalio mėnesį sumažėjo 20 mln. litų, arba 0,6 procento. Tam turėjo įtakos ir grąžinamos susikaupusios skolos, ir lėčiau besikaupianti naujų uždelstų įmokų suma. Pavyzdžiui, per šių metų sausio–spalio mėnesius buvo grąžinta 690 mln. litų uždelstų įmokų, o pernai per tą patį laikotarpį – 570 mln. litų.
Per devynis šių metų mėnesius namų ūkių paskolų portfelis finansų institucijose sumažėjo 235,5 mln. litų. Tačiau trečią šių metų ketvirtį, palyginti su antru ketvirčiu, pastebėtas namų ūkių paskolų portfelio padidėjimas 3 mln. litų. Šiemet per liepos–rugsėjo mėnesius sudarytų naujų paskolų sutarčių vertė buvo 108 mln. litų, arba 17 proc. mažesnė negu pernai. „Šį fenomeną, kai paskolų portfelis nustoja mažėti, nors naujų paskolų sutarčių sudaroma mažiau, galima paaiškinti dviem priežastimis: gerėja paskolų portfelio kokybė, namų ūkiai mažiau grąžina paskolų anksčiau, negu nustatyta paskolos grąžinimo grafike“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, jei palūkanų norma mažesnė už prognozuojamą infliaciją, tikroji paskolos vertė, laikui bėgant, mažėja savaime. „Jei atsiranda laisvų lėšų, užuot skubėjus grąžinti paskolą, dabar šias lėšas galima skirti vartojimo reikmėms. Ir tik labiausiai nerimaujantieji dėl savo pajamų ir galimybių grąžinti paskolas ateityje, sumažėjus palūkanoms, atsiradusias laisvas lėšas skiria tam, kad kuo greičiau nusimestų finansinių įsipareigojimų naštą“, – sako šeimos finansų ekspertė.
Dėl mažų palūkanų mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas. Namų ūkiai verčiau palieka lėšas neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba laiko jas grynaisiais pinigais. Grynaisiais pinigais laikomų lėšų ir lėšų, laikomų neterminuotųjų indėlių sąskaitose, dalis, palyginti su terminuotųjų indėlių sąskaitose laikomomis lėšomis, nuo 2011 metų pradžios iki antro 2012 metų ketvirčio pabaigos padidėjo nuo 46,1 proc. iki 52,6 procento.
„Didėjanti grynaisiais pinigais ar neterminuotųjų indėlių sąskaitose laikomų lėšų dalis verčia spėlioti, kam artimiausiu metu bus skirti šie pinigai. Kaip priežastis, skatinančias juos išleisti, galima nurodyti infliaciją ir dėl sunkiai prognozuojamos artimiausios ateities ne itin patrauklias alternatyvas. Veiksniai, slopinantys norą sutaupytus pinigus išleisti, yra išsiugdyti taupumo įpročiai ir pernelyg nusiraminti neleidžianti ekonominė aplinka. Be to, nemažos dalies namų ūkių padėtis iš tiesų nepasikeitė, nes pajamos nepadidėjo. Abi šios veiksnių grupės yra vienodai svarbios, todėl vienpusiškai tikėtis, kad pinigai bus skirti vartojimo reikmėms, negalima. Juolab kad pastaruoju metu namų ūkių vartojimo ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas pradėjo lėtėti“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, ateinančiais metais atsargumas ir noras kontroliuoti padėtį daugeliui namų ūkių neleis iki galo išnaudoti atsirandančių finansinių galimybių – pigiai skolintis ar ryžtingai rinktis ilgalaikes investavimo priemones. Tai lems ir objektyvios priežastys, tokios kaip vis dar pernelyg mažos pajamos, nepakankamos santaupos, ir subjektyvios, tokios kaip nežinios baimė ar neapibrėžtumo vengimas ir įprotis finansinius planus sudaryti ne ilgiau kaip vieniems metams.
„Labiausiai kitais metais tvarkant namų ūkio finansus prireiks išlaidų planavimo ir kontroliavimo įgūdžių gyvenantiems iš mažesnių pajamų, turintiems daugiau santaupų – daugiau dėmesio sukauptų pinigų vertei apsaugoti ir ilgalaikio mąstymo visiems. Dėl prastėjančios demografinės situacijos ir jos pasekmių ateityje veiksmus atlikti reikia jau šiandien“, – sako J. Varanauskienė.

Baltijos šalių SEB bankų šių metų devynių mėnesių statistika, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, rodo, kad Baltijos šalių gyventojai vis daugiau domisi banko savitarnos paslaugomis – naudojasi elektronine bankininkyste, atsiskaito mokėjimo kortelėmis, ima ir įneša pinigus bankomatuose. Tuo tarpu lankymosi banko klientų aptarnavimo skyriuose skaičius dėsningai mažėja.
SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenimis, visose šalyse sparčiai didėja ir atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis skaičius, ir grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų ar įmokėjimo į juos skaičius. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius didėja sparčiau negu grynųjų pinigų operacijų naudojantis bankomatais skaičius: minėtu laikotarpiu atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis skaičius didėja kelis kartus greičiau už grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų ar įmokėjimo į juos operacijų skaičių – 2,5 karto Lietuvoje ir Latvijoje, o Estijoje – net 4 kartus greičiau.
Visose Baltijos šalyse toliau populiarėja ir SEB bankų klientų naudojimasis elektronine bankininkyste. Labiausiai šis didėjimas matomas Lietuvoje – minėtu laikotarpiu naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis išaugo 11 proc., tačiau ir Latvijoje, ir Estijoje naudojimasis elektronine bankininkyste taip pat sparčiai auga (atitinkamai 9 proc. ir 7 proc.).
„Statistika rodo, kad Baltijos šalių gyventojai įvertina, kokiomis banko paslaugomis jiems yra patogiau ir greičiau naudotis savarankiškai, o kuriomis atvykus į banko padalinį. Todėl natūralu, kad klientų aptarnavimo skyriuose besilankančių gyventojų skaičius mažėja, tačiau banko padalinių vaidmuo ir toliau išlieka svarbus – čia žmonės kreipiasi, kai reikia pasitarti sudėtingesniais finansų valdymo klausimais: kaip geriau taupyti ir investuoti, gauti būsto ar vartojimo paskolą ir pan.“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Palyginus 2012 ir 2011 metų sausio–rugsėjo statistiką, matyti, kad labiausiai banko skyriuose besilankančių žmonių sumažėjo Estijoje – net 19 proc., Latvijoje šis mažėjimas siekia 8 procentus. Tik Lietuvoje apsilankymų banko skyriuose skaičius išliko beveik nepakitęs – padidėjo 1 procentu. Vis dėlto šis nedidelis augimas Lietuvoje, pasak V. Doveikos, nekeičia bendros Baltijos šalių tendencijos ir yra susijęs su banko „Snoras“ griūtimi. Palyginus ilgesnio laikotarpio statistiką – 2010 ir 2012 metų pirmų devynių mėnesių – tampa akivaizdu, kad klientai rečiau užsuka į banko padalinius ir Lietuvoje. Net ir atsižvelgiant „Snoro“ griūties įtaką, apsilankymų banko padaliniuose skaičius yra 2 proc. šiemet mažesnis negu 2010 metais, o palyginus 2011–2010 metų atitinkamų laikotarpių statistiką, matyti, kad šis skaičius buvo mažesnis net 10 procentų.

Antroje 2012 m. pusėje pasaulio ekonomika išgyvens lėčiausios plėtros etapą, po kurios galima laukti spartesnio augimo, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos pastaruoju metu pragiedrėjo, tuo tarpu euro zonos ūkio plėtra stringa dėl skolų krizės. Pasaulio ekonomikos stabilumui išlaikyti ir toliau itin didelės reikšmės turės kryptinga pinigų ir fiskalinė politika.

Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio plėtrą stabdo vis platesnio masto privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimų mažinimas, o lengviau atsikvėpti neleidžia politinės grėsmės atskiruose regionuose (JAV, Kinijoje, Vidurio Rytuose). Kita vertus, centrinių bankų vykdoma pinigų politika tebėra agresyviai skatinanti ir pasaulio palūkanų normų lygis išliks žemas bent jau artimiausiais metais. SEB grupės ekonomistų prognozėmis, Europos centrinis bankas bazinės palūkanų normos nebemažins, bet vengs ir jos didinimo.

Euro zonos ekonomika turi mažai galimybių greitu metu išsivaduoti iš recesijos, kuri užsitęs ir kitąmet, teigia SEB grupės analitikai. Šiemet euro regiono ūkis susitrauks 0,4 proc., 2013 m. – 0,2 proc., o 2014 m. išaugs 0,8 proc. Pasak SEB grupės analitikų, euro zonos vartojimui atsitiesti neleidžia aukštas nedarbo lygis, o įmonių norą slopina investuoti finansų sferos neapibrėžtumas. Vis dėlto eksporto tendencijos išlieka teigiamos, o krizės labiausiai apimtų šalių konkurencingumas, kad ir pamažu, bet gerėja. Be to, Vokietijos vyriausybė ateinančiais metais imsis skatinančiosios fiskalinės politikos, mažindama kai kuriuos pajamų mokesčius.

Teigiamos tendencijos būsto rinkoje ir itin laisva pinigų politika teikia stiprybės JAV ekonomikai, pastebi SEB grupės analitikai. Kita vertus, tikėtinas fiskalinės politikos sugriežtinimas (pajamų mokesčių didinimas) 2013 m. turės neigiamos įtakos vartojimui bei investicijoms. Kinijos ūkio padėtis pastaruoju metu sutvirtėjo ir sumažėjo „kietojo nusileidimo“ tikimybė, nors skatinančiosios politikos priemonių buvo pasitelkta mažiau, nei tikėtasi.

Anot SEB grupės ekonomistų, Baltijos šalių ekonomika atsispiria neigiamoms užsienio rinkų tendencijoms dėl santykinai stiprios vidaus paklausos ir tvirto eksporto konkurencingumo, o artimiausiais metais ūkio plėtra išliks gana sparti. Vartojimo atsigavimą palaikys tolesnis nedarbo lygio mažėjimas bei apčiuopiamas darbo užmokesčio didėjimas Latvijoje ir Estijoje. SEB grupės analitikai pastebi, jog daugėja ženklų, kad Latvija taps euro zonos nare jau 2014 m., tuo tarpu Lietuvos dėmesys euro įvedimui silpsta.

„Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet neblogai balansuoja tarp vartojimo ir eksporto didėjimo, silpnoji grandis yra tik užsitęsęs verslo investicijų trūkumas. Vis dėlto lėtesnis Vokietijos ūkio augimas ir nesiliausianti euro zonos recesija formuoja mažiau patrauklų veiklos foną kitais metais. Kol kas gerinamos Lietuvai ekonomiškai tolimesnių valstybių – JAV, Kinijos – ūkio prognozės, nors tenykštė plėtra taip pat turės teigiamos netiesioginės įtakos mūsų šaliai“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį daugiausiai (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (32 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris.

Palyginti su birželio mėnesio apklausos rezultatais, gyventojų, kurie per artimiausius 12 mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, padaugėjo 4 proc. punktais. Tačiau padaugėjo ir manančiųjų priešingai (1 proc. punktu). „Nors manančiųjų, kad kainos didės, yra daugiau negu manančiųjų priešingai, vis dėlto, remdamiesi rinkos duomenimis ir išsamesne apklausos rezultatų analize, manome, kad toks optimizmas ne visai pagrįstas“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tokios pat ir tuo pačiu metu atliktos apklausos Latvijoje rezultatai parodė, kad šios šalies gyventojai nusiteikę optimistiškiau: 39 proc. apklausos dalyvų rugsėjo mėnesį manė būsto kainas kilsiant, 12 proc. – krisiant, 31 proc. – išliksiant tokias pat. Latvijoje nuo birželio iki rugsėjo manančiųjų, kad kainos didės, padaugėjo 4 proc. punktais, kad mažės – sumažėjo 1 proc. punktu.
Labiausiai svyruoja manančiųjų skaičius, kad kainos didės
„Iš apklausos Lietuvoje rezultatų matyti, kad labiausiai svyruoja skaičius manančiųjų, kad kainos didės. Kovo mėnesį tokių buvo 39 proc., birželio – 28 proc., rugsėjo – vėl 32 procentai. Tai rodo, kad optimizmas dėl kainų didėjimo nėra tvarus. Kita vertus, manančiųjų, kad kainos kris, nors ir pamažu, bet nuosekliai, daugėjo: kovo mėnesį tokių buvo 20, birželį – 22, rugsėjį – 23 procentai“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak ekspertės, palyginus anksčiau nustatytus Lietuvos gyventojų lūkesčius ir įvykusius rinkos kainų pokyčius, matyti, kad optimizmas, jei ir pasiteisino, tai tik iš dalies. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį tik naujos statybos butų vidutinė rinkos kaina kiek ūgtelėjo. Senų butų, naujų ir senų namų vidutinė rinkos kaina sumažėjo. Vilniaus mieste vidutinė perkamo ar parduodamo būsto kaina per pusmetį beveik nekito, o likusioje Lietuvos dalyje mažėjo. UAB „Oberhaus nekilnojamasis turtas“ skelbiamas penkių didžiųjų Lietuvos miestų butų kainų indeksas rodo panašias tendencijas: nuo metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio indekso vertė sumažėjo.
Jaunesni gyventojai dažniau mano, kad būsto kainos kils, vyresnių gyventojų prognozės kiek atsargesnės
SEB banko ekspertė pastebi, kad apklausos rezultatai rodo tai, kad Lietuvoje galimų pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai prieštaringi. „Išsamesnė atsakymų į klausimą, kaip kis nekilnojamojo turto kainos ateityje, analizė parodė, kad jauni žmonės (24–29 m.), kurie, tikėtina, būsto dar neturi ir norėtų jį įsigyti, dažniau mano, kad kainos kris (30 proc.), palyginti su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tarp 30–49 metų. amžiaus respondentų manančiųjų, kad kainos kris, buvo 25 proc., 50–64 metų – 26 proc., 65–74 metų – 17 procentų. Ir atvirkščiai – manančiųjų, kad kainos didės, tarp jaunų respondentų buvo mažiausiai, t. y. 28 proc., tarp vyresnių – 34, 35 ir 32 proc. (atitinkamai pagal pirmiau išvardytas amžiaus grupes). Galime įžvelgti, kad žmonėms atrodo, jog bus taip, kaip jie norėtų, kad būtų. Tuo galima paaiškinti, kodėl kainos mažėja, nors didelė gyventojų dalis tikisi, kad jos didės: iliuzijomis, o ne realiomis prielaidomis pagrįsti lūkesčiai neretai būna pasmerkti neišsipildyti“, – sako J. Varanauskienė.
„Pastaruoju metu, kai galimų pardavėjų yra daugiau negu mokių pirkėjų, kainas dažniau diktuoja pastarieji. Prielaidų optimizmui nėra daug: vidutinis darbo užmokestis auga lėčiau negu vartojimo prekių ir paslaugų kainos, nedarbas vis dar išlieka didelis ir, nors paskolų palūkanos rekordiškai mažos, tačiau kitos skolinimosi sąlygos (būtinas pajamų dydis, sukaupta pradinė įmoka) ir išlikęs nerimas dėl ateities neskatina įsigyti būsto skolon“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2012 metų rugsėjo 16–28 dienomis. Iš viso apklausti 1028 15―74 metų Lietuvos gyventojai iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. SEB banko grupės bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“ visiems klientams, kurie renkasi periodinį investavimą, per pusę mažina viešai platinamų investicinių fondų „SEB Strategy Defensive“, „SEB Strategy Balanced“, „SEB Strategy Opportunity“ ir „SEB Strategy Growth“ vienetų platinimo mokestį – nuo 1 proc. iki 0,5 procento. Taip pat visiems klientams, investuojantiems vienu kartu ar periodiškai į šiuos fondus, mažinama minimali investuojama suma – nuo 25 eurų iki 10 eurų.
Fondai „SEB Strategy“ Lietuvoje buvo pristatyti 2012 m. gegužės 17 d., atsižvelgiant į klientų poreikius ir rinkų dinamiką pastaraisiais metais bei siekiant, kad investicijos klientams būtų suprantamos, o investuoti būtų paprasta ir patogu. Keturių įvairios rizikos rūšių fondai turėtų atitikti įvairių investuotojų poreikius. Šis sprendimas tinkamas ir tiems, kurie investuoja vienkartines sumas, ir tiems, kurie renkasi periodines investicijas. „Šiuos fondus klientai galėtų pasirinkti kaip pagrindinę ilgalaikio investavimo priemonę, norėdami kaupti pensijai, vaikų mokslams ar kitiems tikslams. Atsižvelgdami į tai, kad nedideles sumas periodiškai investuojantiems klientams labai svarbu, kad nenukentėtų jų šeimos biudžetas, nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. sumažinome šių investicinių fondų vienetų platinimo mokestį. Tikimės, kad „SEB Strategy“ fondai klientams taps patrauklesni dar ir dėl to, kad mažiname ir minimalią investuojamą sumą“, – sakė UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Gediminas Milieška.

„Finansų rinkoje neatsirandant aiškios finansinio turto vertės svyravimo krypties, periodinio investavimo strategija yra viena iš išeičių norint gauti ilgalaikės grąžos. Nuolatos investuojant fondų lėšas, finansinio turto įsigyjama įvairiomis kainomis – vieną kartą pigiau, kitą kartą brangiau. Neramiais finansų rinkoms metais, fondų valdytojai, periodiškai investuodami klientų lėšas į atpigusias finansines priemones (akcijas, obligacijas, kt.), gali sukaupti daugiau finansinio turto finansų rinkų augimo laikotarpiui“, – periodinio investavimo privalumus išskyrė G. Milieška.
Pastarasis dešimtmetis finansų rinkoms buvo būtent toks, kai rinkos svyravo be aiškios krypties labiau negu įprastai. Tokiomis aplinkybėmis investuojant vienu kartu ir ilgesniam laikui prisiimama didesnė negu įprastai rizika ir gaunama mažesnė negu įprastai grąža. Pavyzdžiui, jei 2000 m. sausio 1 d. būtume vienu kartu investavę 15 000 litų į JAV akcijų rinką („S&P 500“ indeksą), tai 2012 m. liepos 1 d. turėtume apie 13 900 litų, arba 7,3 proc., nuostolį. Jei būtume investavę po truputį periodiškai – po 100 litų per mėnesį, – iš viso būtume investavę tokią pat sumą (15 000 litų), tačiau gautume apie 17 520 litų, arba 16,8 proc., pelną. Tai ir yra periodinio investavimo esmė – įsigyto finansinio turto kaina tampa panašesnė į rinkos vidurkį, be to, nereikia turėti didelės sumos iš karto.
„SEB Strategy“ – tai aktyviai valdomi fondai, sudaryti atsižvelgiant į įvykius pasaulio finansų rinkose. „Nauja tai, kad šių fondų valdytojai, ieškodami patrauklių investavimo galimybių, analizuoja net septynias turto klases (obligacijas, akcijas, alternatyvias priemones, žaliavas, valiutas, priemones, susijusias su nekilnojamuoju turtu ir privataus kapitalo įmonėmis), o konkrečias investicijas į kiekvieną iš jų pasirenka atsižvelgę į tuometinius turto klasės ypatumus, o ne į jos proporcijas,  įeinančias į lyginamojo indekso sudėtį. Taip investuojant, siekiama gauti ilgalaikės teigiamos grąžos, ieškant geriausio rizikos ir grąžos santykio“, – apie fondų ypatumus pasakojo G. Milieška.
Periodinio investavimo sutartį galima sudaryti visuose SEB banko aptarnavimo padaliniuose ir paslaugų internetu sistemoje. Investicinių fondų vienetus galima parduoti ar keisti bet kada be papildomų išpirkimo mokesčių.
Šiame pranešime pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti konkrečių finansinių priemonių ar jas parduoti ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Nors turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie laikomi patikimais, SEB bankas ir kitos SEB grupės bendrovės neatsako už galimus netikslumus ar nuostolius, kurių gali patirti ja besivadovaujantys investuotojai, remdamiesi tokia informacija. Informacija, susijusi su apmokestinimu, ateityje gali būti keičiama ir netikti Jūsų konkrečiu atveju. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti, o tai, kad anksčiau grąža buvo teigiama, nereiškia, kad tokia ji bus ir ateityje. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos vertę. Jei investuojama į finansines priemones užsienio valiuta, keitimo kursų pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, susipažinkite su šiame lankstinuke nurodytų fondų prospektais bei gaukite išsamesnės informacijos apie šių finansinių priemonių ypatumus, naudą ir rizikos veiksnius. Tai galima padaryti visuose SEB banko skyriuose ir interneto svetainėje www.seb.lt. Šiame dokumente minimos paslaugos nėra skirtos investuotojams, kurie priklauso kitai jurisdikcijai negu paslaugas teikiantys SEB banko padaliniai, o investavimo galimybių sudarymas, leidimas investuoti ir investavimas tam tikrose jurisdikcijose, tarp jų ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Australijoje, gali būti neteisėtas. Prireikus daugiau informacijos prašom kreiptis į savo vadybininką SEB banke arba bet kurį SEB banko skyrių.

Nors ekonomikos rodikliai ne tokie džiuginantys, kaip norėtųsi, o prognozės dėl Europos ir Lietuvos ateities dar neleidžia nusiraminti, antrą šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojų finansinė elgsena nerimo ženklų nerodė.

Naujausioje SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ teigiama, kad gyventojai daugiausia naujų lėšų sukaupė sąskaitose, iš trumpalaikių terminuotųjų indėlių santaupos buvo perkeliamos į ilgalaikius indėlius ar įsigyjama Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau negu ankstesnį laikotarpį buvo investuojama į akcijų rinkas. Antrą metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi vartojimo reikmėms, tuo tarpu būstui įsigyti skolinosi mažiau.

Antrą šių metų ketvirtį gyventojų finansinės padėties rodikliai – darbo užmokestis, nedarbo lygis, vartojimo mastas – kito nežymiai. Vidutinis darbo užmokestis į rankas antrą šių metų ketvirtį buvo 1 673 litai, t. y. 11 litų, arba 0,7 proc., didesnis negu pirmą ketvirtį. Bedarbių skaičius per tris mėnesius sumažėjo 15,8 tūkstančio. Namų ūkių vartojimo mastas padidėjo 4,6 procento. Gyventojų finansinis turtas, kurį sudaro indėlių sąskaitose laikomos lėšos, investicijos į obligacijas, bankų platinamus investicinius fondus, pensijų fondus ir lėšos, kaupiamos pagal gyvybės draudimo sutartis, per tris mėnesius padidėjo 872 mln. litų. Gyventojų paskolų portfelio vertė kovą–birželį sumažėjo 56,4 mln. litų. Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atimant finansinius įsipareigojimus) antro ketvirčio pabaigoje buvo 10,1 mlrd. litų, t .y. dešimtadaliu didesnė negu prieš tris mėnesius.
„Analizuojant šiuos rezultatus, verta atsižvelgti į antro ketvirčio specifiką. Antrą ketvirtį jau būna pasibaigęs šildymo sezonas, dėl to namų ūkiams liko daugiau pinigų sumokėjus už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Taip pat antro ketvirčio pabaigoje prasideda atostogų sezonas, o tai reiškia, kad bent jau dalis dirbančių gyventojų birželio mėnesį gavo daugiau, negu įprasta, pajamų (atostoginius). Turėdami daugiau pinigų, gyventojai galėjo laisviau rinktis – ar juos išleisti, ar pataupyti. Tai, kad daugėjo santaupų, leidžia manyti, jog gyventojai neišlaidavo. Tačiau tai, kad santaupos buvo kaupiamos neterminuotųjų indėlių sąskaitose, verčia manyti, kad šių pinigų ilgai taupyti ar laikyti gyventojai nėra linkę“, – sako Julita Varanauskienė.
Pasak jos, matyti, kad vis mažiau patrauklūs gyventojams tampa trumpalaikiai (iki vienų metų trukmės) indėliai. Per antrą ketvirtį pinigų šiose sąskaitose sumažėjo 237,2 mln. litų, tačiau beveik tokia pat suma (244,4 mln. litų) padaugėjo pinigų ilgesnės negu vienų metų trukmės indėlių sąskaitose. Antrą ketvirtį gyventojai įsigijo Vyriausybės taupymo lakštų, kurių vertė 129,3 mln. litų, arba beveik keturis kartus daugiau negu pirmą šių metų ketvirtį. „Ilgesnio laikotarpio indėlių populiarėjimas ir didesnės investicijos į taupymo lakštus rodo, kad gyventojai drąsiau skolina pinigus ilgesniam laikui (taupymo lakštų terminas – vieni arba dveji metai), taip pat rinkdamiesi, kur laikyti santaupas, vėl labiau atsižvelgia į palūkanas“, – sako ekspertė.
„Mažos palūkanos jau dabar nedžiugina santaupų turėtojų. Tačiau tikėtis jų didesnių, kai centriniai bankai Europoje ir JAV palūkanas arba mažina, arba jų nedidina, norėdami įveikti ekonomikos sąstingį, artimiausiu laiku nėra pagrindo“ – teigia Julita Varanauskienė. Kita vertus, nepastovūs ir dažniau neigiami akcijų rinkų rodikliai taip pat nuvylė ir investuojančiuosius į akcijų rinkas. Antrą ketvirtį į investicinius fondus investuota mažiau, negu iš jų pasiimta. Pasak J. Varanauskienės, norintieji kaupti ilgą laiką pagal gyvybės draudimo sutartis, šiemet dažniau negu pernai rinkosi mažiau rizikingą, nors, tikėtina, mažiau pelningą tradicinį kaupiamąjį gyvybės draudimą.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, naujų sudarytų vartojimo paskolų sutarčių vertė pirmą metų ketvirtį buvo 139 mln. litų, t. y. 16 mln. litų arba 11,5 proc. daugiau negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Naujų būsto paskolų sutarčių vertė antrą šių metų ketvirtį buvo 335,4 mln. litų, t. y. 139,4 mln. litų arba 29 proc. mažiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. „Vadinasi, namų ūkiai mažiau negu pernai ima naujų ilgalaikių paskolų, tuo tarpu trumpalaikių paskolų paklausa pamažu didėja. Skolinimuisi vartojimo reikmėms didėti sąlygas sudaro šiek tiek pagerėję didesnes pajamas gaunančių (ir galinčių tokias paskolas gauti) namų ūkių lūkesčiai dėl ateities. O ilgalaikių būsto paskolų paklausa nedidėja dėl keleto veiksnių: dėl nestabilių nekilnojamojo turto kainų, gana griežtų tokių paskolų teikimo sąlygų ir nenoro sunkinti gyvenimo prisiėmus didelių ilgalaikių įsipareigojimų“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, artimiausiu laikotarpiu ekonominė situacija šalyje, padėtis darbo rinkoje išliks panaši, paskolų palūkanos greičiausiai nedidės, tačiau nedidės ir indėlių palūkanos, todėl namų ūkių taupymo ar skolinimosi elgsena keistis neturėtų. Jei ir bus pokyčių, juos gali lemti sezoniniai veiksniai – praėjęs atostogų metas ir išleisti atostoginiai, artėjantis šildymo sezonas. Visa tai skatins griežčiau planuoti ne pirmo būtinumo vartojimo išlaidas“, – sakė J. Varanauskienė.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, tačiau yra gana stabilūs.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.
„Mūsų šalies gyventojai ateitį vertina vis dar gana pesimistiškai: neigiamų įvertinimų dėl to, kaip keisis šeimos finansinė padėtis, šalies ekonominė situacija, nedarbas, galimybė kiek nors sutaupyti per artimiausius dvylika mėnesių, yra daugiau negu teigiamų. Tiesa, nuo metų pradžios šis pesimizmas šiek tiek sumažėjo“, – sako J. Varanauskienė.
Lietuvos gyventojų pesimizmas dėl ateities ir toliau yra didesnis negu kitose Baltijos šalyse. Rugpjūčio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis, eliminavus sezono įtaką,  Lietuvoje buvo -19. Estijoje šis rodiklis rugpjūtį buvo -9, o Latvijoje -13. Tiesa, Lietuvoje pesimizmo mažiau negu ne pačius geriausius laikus išgyvenančioje Ispanijoje, kurioje šis rodiklis yra nukritęs net iki  -40, ar Portugalijoje (-52), jau nekalbant apie Graikiją (-65). Lietuvoje mažiau pesimizmo ir negu nuosmukio prieš kelerius metus beveik nepatyrusioje ir, matyt, labiau dėl galimo sunkmečio ateityje nerimaujančioje kaimyninėje Lenkijoje (-22).
Kaip rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, gyventojų, manančių, kad šeimos finansinė padėtis, šalies ekonominė situacija, galimybė sutaupyti per artimiausius dvylika mėnesių pablogės, yra mažiau tarp tų, kurie gauna didesnes pajamas, turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, yra jaunesnio amžiaus. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis tarp ketvirtadalio didžiausias pajamas gaunančių respondentų rugpjūčio mėnesį buvo -2, tarp aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų – -12, tarp 16–29 m. amžiaus respondentų – -8. Pasak J. Varanauskienės, būtent didesnes pajamas gaunantys žmonės yra pagrindiniai pirkėjai, didele dalimi lemiantys pastaruoju metu didėjantį namų ūkių vartojimo mastą. „Jei tik pajamos leidžia, sumažėjus pesimizmui, gyventojai didesnę jų dalį skiria vartojimo reikmėms, o taupo mažesnę, nes mažiau baiminasi sunkių laikų artimiausioje ateityje, nors iš tiesų pačių pajamų ir neatsirado daugiau“, – sakė J. Varanauskienė.
Visose trijose kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje – rodiklis, rodantis vartotojų ketinimus artimiausiu metu įsigyti didesnių pirkinių, yra geresnis negu rodiklis, rodantis vartotojų nuomonę apie tikimybę kiek nors sutaupyti. „Vis dėlto nereikėtų skubėti tokių rezultatų vertinti kaip didesnio šių šalių gyventojų polinkio išlaidauti. Galima numanyti, kad tokius rodiklius lėmė dabartinių pajamų dydis. Lietuvoje tikimybės kiek nors sutaupyti rodiklis nuo 2001 metų visada buvo neigiamas, tačiau gyventojų santaupų finansų institucijose portfelis kiekvienais metais tik didėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. Pasak J. Varanauskienės, tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai turi ketinimų įsigyti didesnių pirkinių, tačiau nepaliauja kaupti ir santaupų.
Ekspertės teigimu, gyventojų lūkesčiai dėl ateities nemažai lemia gyventojų finansinę elgseną. „Nors vien tik nuomonės, kalbos ar pamąstymai apie ateitį finansinės padėties iš esmės pakeisti negali (dėl to pinigų šeimos biudžete nei padaugėja, nei sumažėja), daugumos gyventojų finansinė elgsena gali sustiprinti ir sušvelninti ekonomikos svyravimus. Pavyzdžiui, prieš trejus metus, pačioje 2008 metų pabaigoje, jau visiems tapo aišku, kad ekonominio sunkmečio nebeišvengsime. Vartotojų nuotaikos smarkiai pablogėjo, vartojimo mastas sumažėjo iš karto, tuo tarpu pajamos mažėjo palaipsniui. Kita vertus, racionaliai nepagrįstas optimizmas dėl savo finansinės padėties, šalies ekonominės situacijos, pokyčių darbo rinkoje neturėtų tapti pagrindu sprendimams išleisti santaupas, neapdairiai prisiskolinti. Jeigu įvykiai klostytųsi blogiau, nei tikėtasi, perdėtas optimizmas gali smarkiai pabloginti šeimos finansinę padėtį ir gyvenimo lygį“, – sako J. Varanauskienė.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas.

Vis dėlto vykdoma skatinančioji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, jog pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Pasak SEB grupės analitikų, pasaulio ekonomikos augimas nebeturi vidinės jėgos ir yra smarkiai priklausomas nuo centrinių bankų skatinimo. Artimiausiu metu reikšmingos neigiamos įtakos pasaulio ūkio plėtrai turės netikrumas dėl euro zonos padėties ir JAV fiskalinės politikos po prezidento rinkimų.

SEB grupės analitikų vertinimais, euro zonos ekonomika antrąjį 2012 m. pusmetį patirs nuosmukį, 2013 m. realus BVP ūgtelės vos 0,2 proc., o 2014 m. euro zonos plėtra paspartės iki 0,9 proc., nes sumažės neigiama taupymo programų Pietų Europoje įtaka augimui. Vokietijos ekonomikos plėtra neliko Pietų Europos negandų nuošalyje ir taip pat ėmė silpti, tačiau daug eksportuojančiam Vokietijos ūkiui pagelbės pingantis euras. Euro zonos nedarbo lygis 2013 m. didės, dėl to neatmestina politinių ir socialinių neramumų galimybė. Be to, per artimiausią pusmetį politikai turėtų apsispręsti dėl euro bloko pertvarkų. SEB grupės ekonomistai pastebi egzistuojančią riziką, jog susitarimo pasiekti nepavyks, kadangi derybas apsunkins ūkio padėtis ir reikalingi ES ir nacionalinių konstitucijų pakeitimai.

JAV ekonomikos plėtrą 2013 m. stabdys aukštas nedarbas, taupymo programos ir stipresnis doleris, teigia SEB grupės ekonomistai. 2014 m. JAV ūkio atsigavimas sustiprės dėl pasiektos tvirtesnės būsto rinkos padėties ir sumažėjusios namų ūkių įsiskolinimo naštos. SEB grupės analitikai prognozuoja, jog Kinijos ekonomika nepatirs kietojo nusileidimo, kadangi bus pasitelktos ir pinigų, ir fiskalinės politikos skatinimo priemonės.

Anot SEB grupės ekonomistų, Baltijos šalių ekonomikos kilimo spartą 2013 m. palaikys vidaus paklausa, tačiau potencialųjį BVP augimo tempą Lietuva, Latvija ir Estija pasieks tik 2014 m., todėl nedarbo lygis mažės vangiai. Infliacija Latvijoje ir Lietuvoje išliks santykinai maža, o Estijoje – didžiausia, tačiau pastarojoje šalyje sparčiausiai didės ir darbo užmokestis. SEB grupės analitikų prognozėmis, Latvija laiku atitiks Mastrichto kriterijus, kad galėtų įvesti eurą 2014 m.

„Nepaisant atšiaurių euro zonos vėjų, Lietuvos eksporto ir vidaus vartojimo pozicijos išlieka gana tvirtos. Stiprybės Lietuvos ekonomikai teikia diversifikuotos eksporto rinkos ir krizės metu įvykdytas veiklos optimizavimas bendrovių lygiu. Kita vertus, dėl ateities neužtikrintumo verslo investicijų apimtis išlieka kukli ir kelia grėsmę, jog ūkio plėtra praras pagreitį. Darant prielaidą, jog didžiųjų pasaulio ūkių neištiks ekstremalūs sukrėtimai, tikimės subalansuoto, stabilaus, nors ir ne pernelyg spartaus Lietuvos ekonomikos augimo artimiausiais metais“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai ir įmonių atstovai, naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais SEB banko bankomatais, atliko beveik 400 tūkst. pinigų įmokėjimo į sąskaitas operacijų. Vidutiniškai tai beveik 2 200 operacijų kasdien. Per šešis šių metų mėnesius, naudojantis šiais SEB banko bankomatais, iš viso įmokėta 811,5 mln. litų, t. y. daugiau nei du kartus daugiau (119 proc.) negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (370 mln. litų).
„Per beveik ketverius metus, kai teikiame šią paslaugą, gyventojai ir įmonių atstovai jau įvertino šios paslaugos privalumus, tad ir toliau nuolat naudojasi grynuosius pinigus priimančiais bankomatais. Dauguma šių bankomatų veikia visą parą, todėl galima atlikti pinigų įmokėjimo operacijas bet kuriuo patogiu laiku, nepriklausomai nuo banko darbo laiko. Tokį pinigų įmokėjimo į sąskaitą būdą dažnai renkasi jaunimas ar užsienyje uždirbtus pinigus į Lietuvą parsivežę gyventojai, taip pat smulkieji verslininkai, pajamas dažnai gaunantys grynaisiais pinigais“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Atsižvelgdamas į didėjantį paslaugos populiarumą, SEB bankas didina grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą visoje Lietuvoje. „Pirmą praėjusių metų pusmetį šalyje veikė 25 tokio tipo mūsų banko bankomatai. Šiuo metu jų esame įdiegę jau 42. Pastaraisiais mėnesiais tokius bankomatus įrengėme ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitas poreikis taip pat didelis“, − sako V. Doveika.
SEB banko atlikta duomenų analizė rodo, kad gyventojai grynuosius pinigus, naudodamiesi juos priimančiais bankomatais, į sąskaitas įmoka kur kas dažniau negu įmonės: 70 proc. visų įmokėjimo operacijų šių metų sausio-birželio mėnesiais atliko gyventojai. Lyginant gyventojų ir įmonių įmokamas sumas, galima pastebėti, kad per pastaruosius metus jos nekito − vidutinė gyventojų įmokama suma yra 860 litų, o įmonių − šešis kartus didesnė − apie 5 200 litų.
Pirmasis pinigus priimantis SEB banko bankomatas Lietuvoje buvo įrengtas 2008 metų kovo mėnesį. Iš pinigus priimančių SEB banko bankomatų, kaip ir iš įprastų bankomatų, grynųjų pinigų galima ir pasiimti.

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2012 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 80,4 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2011 metų pusmetį bankas uždirbo 199,5 mln. litų (57,8 mln. eurų), o banko grupė – 356,5 mln. litų (103,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:

• Nors rinkose ir toliau matomas netikrumas dėl euro zonos ateities, Lietuvos ekonomika kol kas atsispiria išorės iššūkiams ir išnaudoja eksporto bei vidaus rinkos galimybes, – pirmą pusmetį įmonės didino gamybos efektyvumą ir išliko konkurencingos. Tai suteikia mums galimybių subalansuotai banko verslo plėtrai finansuojant perspektyvius įmonių projektus ir teikiant paskolas gyventojams, tačiau išliekame budrūs ir nepamirštame išmoktų krizės pamokų.

• Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, SEB banko grupės Lietuvoje veiklos pelnas prieš atidėjinius didėjo, augo pajamos, išlaidos išliko tokios pat.
  

• Per pirmuosius šešis mėnesius išdavėme beveik 2 milijardus litų naujų paskolų įmonėms ir gyventojams – naujai išduotos paskolos (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo 47 procentais. Toliau gerėjo kreditų portfelio kokybė ir mažėjo vėluojamų grąžinti paskolų dalis.

• Išlaikėme didelį klientų pasitikėjimą banku – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu metų ketvirčiu, ir toliau didėjo indėlių portfelis – nuo 12 mlrd. iki 12,3 mlrd. litų.

• Keičiantis klientų poreikiams, pirmą šių metų pusmetį aktyviai skatinome savitarnos paslaugų plėtrą. Toliau dirbame laikydamiesi strategijos būti pagrindiniu banku savo klientams, t y. sudaryti palankiausias sąlygas tiems klientams, kurie pasirenka mus pagrindiniu savo finansų partneriu. Didelį dėmesį šiemet skirsime veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei.

Pagrindiniai finansiniai AB SEB banko grupės duomenys:

• AB SEB banko grupės turtas 2012 m. birželio 30 d. buvo 24,3 mlrd. litų, t. y. padidėjo 5 proc. (2011 m. birželio 30 d. buvo 23,1 mlrd. litų).

• AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. birželio 30 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. birželio 30 d. – 2,2 mlrd. litų), t. y. padidėjo 8,7 procento.

• Banko indėlių portfelis nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. birželio 30 d. padidėjo nuo 12,2 mlrd. litų iki 12,3 mlrd. litų, t. y. 1 procentu.

• Naujų AB SEB banko suteiktų paskolų portfelis nuo metų pradžios (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo 47 proc. iki beveik 1 mlrd. 939 mln. litų, palyginti su 2011 m. pirmu pusmečiu.

• AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2012 m. birželio 30 d. buvo 18,5 mlrd. litų, t. y. sumažėjo 1 proc. (2011 m. birželio 30 d. buvo 18,6 mlrd. litų).

• AB SEB banko grupės pajamos, palyginti su 2011 metų pirmu pusmečiu padidėjo 1 proc., ir buvo 265,4 mln. litų (2011 m. birželio 30 d. buvo 261,9 mln. litų).
• AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. birželio 30 d. buvo 34,9 proc. (normatyvas – 30 procentų).

• SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,044 milijono, t. y. 7,6 proc. palyginti su 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis (970 tūkst.).

• Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius padidėjo iki 474 tūkst., t. y. 16,1 proc. palyginti su 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis (408 tūkst.).

• Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 15,5 procento, o mokėjimo kortelių apyvarta nuo paėjusių metų birželio 30 d. padidėjo 13 procentų.

• 2011 m. birželio 30 d. bankas turėjo 48 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 546 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

SEB grupės prezidentės Anikos Falkengren komentaras:

• „Tarpusavio ryšiais grįstas SEB grupės bankininkystės modelis padėjo užsitikrinti aukštas ir stabilias pajamas praėjusį ketvirtį, kuris pasižymėjo iššūkių nestokojančia aplinka. Susitelkiant pirmiausia į klientų perspektyvą ir skiriant tam didžiausią dėmesį, pasiekėme realių rezultatų.
• “Švedijoje SEB savo pagrindiniu banku renkasi vis daugiau klientų. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių (SVĮ), kurios rinkosi mus pagrindiniu banku skaičius išaugo 20 procentų per pastaruosius dvejus metus, o Švedijoje viena iš keturių naujų SVĮ renkasi SEB savo banku. Tuo pat metu privačių klientų, kurie SEB pasirinko pagrindiniu savo banku, skaičius išaugo beveik 30 tūkstančių.

• “Mūsų plėtra Šiaurės šalyse ir Vokietijoje siekiant padėti didelėms įmonėms ir institucijoms suteikė tvirtą pagrindą ateities augimui. Mūsų esami klientai plėtoja daugiau verslo su mumis, o tuo pačiu metu mes pritraukėme naujų klientų“

• “Per pastaruosius metus mums stiprinant kapitalą bei diegiant riziką mažinančias priemones banko pelno svyravimai gerokai sušvelnėjo. Atsisakėme investicijų į ne pagrindinio verslo veiklą – mažmeninę bankininkystę Vokietijoje ir Ukrainoje bei padidinome veiklos efektyvumą. Sustiprinome savo balansą, padidindami kapitalą, likvidumo atsargas, gerindami finansavimo struktūrą bei turto kokybę.

Tarptautinės SEB grupės antro ketvirčio veiklos pelnas – 3,951 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 m. ketvirtį 4,200 mlrd. Švedijos kronų)

• Pelnas prieš atidėjinius buvo 4,2 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 metų ketvirtį jis buvo 3.6 mlrd. Švedijos kronų).

• Veiklos pajamos buvo 9,9 mlrd. Švedijos kronų – palyginti su 2011 metų antruoju ketvirčiu jos padidėjo 4 procentais. 2011. Veiklos išlaidos, siekusios 5,7 mlrd. Švedijos kronų, sumažėjo 3 procentais palyginti su antruoju 2011 metų ketvirčiu.

• Atidėjiniai paskoloms buvo 269 mln. Švedijos kronų.

• Grynasis pelnas buvo 3 mlrd. Švedijos kronų (antrąjį 2011 metų ketvirtį jis buvo 3,4 mlrd. Švedijos kronų).

• Likvidumo rodiklis buvo 108 procentai, pagrindinis likvidumo rezervas buvo 339 mlrd. Švedijos kronų, o bendra likvidaus turto suma buvo 537 mlrd. Švedijos kronų. Pagrindinis pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 15,3 procento (metų pabaigoje jis buvo 13,7 procento), o pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 17,5 procento (metų pabaigoje jis buvo 15,9 procento).