Įtakingas pasaulio kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ SEB išrinko geriausiu banku Lietuvoje. SEB taip pat išrinktas geriausiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono banku, pripažintas geriausiu įmonių susijungimo ir įsigijimo bei lėšų valdymo paslaugų teikėju. SEB išrinktas geriausiu banku ir Latvijoje.
„Tai, kad ekonomikai dar tik atsigaunant SEB yra išrenkamas geriausiu banku ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Šiaurės ir Baltijos šalių regione, rodo, kad ir sudėtingomis sąlygomis sugebėjome išlikti stipriu ir patikimu partneriu savo klientams. Mums labai svarbu žinoti, kad mūsų pastangos išlaikyti ir stiprinti klientų pasitikėjimą banku yra vertinamos ir pripažįstamos. Tokių rezultatų bankui padėjo pasiekti atsakingi mūsų darbuotojai, jų požiūris į klientą, jų profesionalumas ir gebėjimas greitai spręsti klientams iškylančius klausimus ir problemas. Šis apdovanojimas dar kartą įrodo, kad dirbame teisinga linkme“,– sako SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.
„Euromoney“ analizuoja beveik šimto šalių bankininkystės rinkas ir teikia apdovanojimus šiuolaikiškoms pirmaujančioms institucijoms. Geriausius regiono bankus išrenka „Euromoney“ ekspertų komitetas, atlikęs išsamią įmonių visų metų veiklos analizę.

SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.
„Išanalizavę statistiką, pastebime, kad vidutinė būsto paskolos suma nuo 2007 m. Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu, besiskolinančiųjų amžius išaugo, o naujas būsto paskolas žmonės ima aštuoneriais metais trumpesniam laikotarpiui nei iki krizės. Šiuos pokyčius daugiausiai lėmė kritusios būsto kainos, mažėjusios gyventojų pajamos ir bendra pasikeitusi skolinimosi aplinka. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai būsto paskolas ima ar siekia gauti šeimas sukūrę ir stabilias, aukštesnes nei vidutines pajamas turintys 27-34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse pagrindiniai būsto paskolos gavėjai yra vyrai. Daugiausiai būsto paskolas imančių vyrų, kaip pagrindinių kredito gavėjų, 2011 metais buvo Lietuvoje (62 proc.), Estijoje – 57 proc., o mažiausiai Latvijoje  – 54 procentai. Panaši tendencija vyravo ir 2007 metais.
Vidutinis būsto paskolų gavėjų amžius Baltijos šalyse skiriasi. 2011 metais Lietuvoje ir Estijoje vidutinis būsto paskolos gavėjo amžius buvo 35 metai, Latvijoje – 40 metų, tuo tarpu 2007 metais Lietuvos, Estijos ir Latvijos naujų būsto paskolų gavėjų amžius buvo atitinkamai 33, 35 ir 44 metai.
Didžiausias būsto paskolas ir 2007, ir 2011 metais ėmė Lietuvos gyventojai, vidutinė būsto paskolos suma 2011 metais Lietuvoje buvo 45 645 eurai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijoje – 34523 eurai. Palyginti su 2007 metais, 2011 metais labiausiai vidutinės būsto paskolos dydis sumažėjo Latvijoje (39 proc.), Lietuvoje – 35 proc., o Estijoje šis kritimas buvo mažiausias – 27 procentai.
Vidutinė naujos būsto paskolos trukmė labiausiai mažėjo Lietuvoje, Estijoje mažėjo nedaug, o Latvijoje – nežymiai padidėjo, tačiau šioje šalyje trumpiausia vidutinė būsto paskolos trukmė. Lietuvoje pernai suteiktų naujų būsto paskolų vidutinė trukmė buvo 29 metai (2007 metais – 21 metai), Estijoje – 19 metų (2007 metais – 22 metai). Latvijai būdinga tai, kad šioje šalyje ir iki krizės, ir dabar gyventojai būstui įsigyti skolinasi trumpiausiam terminui – 2011 metais Latvijoje vidutinės būsto paskolos trukmė buvo 14 metų (2007 metais – 13 metų).
Latvija išsiskiria ir tuo, kad beveik pusė naujų būsto paskolų šioje šalyje buvo ir yra suteikiamos trumpesniam negu dešimties metų laikotarpiui (2011 metais – 46 proc., 2007 metais – 52 proc.). Lietuvoje tendencija yra kitokia: 2011 metais trumpesnių negu 10 metų būsto paskolų buvo suteikta 12 proc., o 2007 metais – vos 6 procentai.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka
nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme
paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio
plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks
stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio
spartesniam augimui.

Pasak SEB grupės analitikų, pastaraisiais mėnesiais didžiųjų pasaulio ūkių
ekonominė politika ėmė krypti nuo „diržų veržimosi“ link mažesnio taupymo
ir plėtros gaivinimo. Centrinių bankų politika toliau išliks skatinančioji.
SEB grupės ekonomistų prognozėmis, JAV Federalinio atsargų banko palūkanų
normos bus artimos nuliui net iki 2015 metų, o Europos centrinis bankas
nekeis palūkanų normų bent iki 2013 m. pabaigos.

SEB grupės analitikų vertinimais, euro regiono šalių ekonomikos situacija
toliau bus skirtinga. Vokietijos, kuri didžiąja dalimi lemia euro regiono
ekonomikos plėtrą, ūkio perspektyvos pastaruoju metu pagerėjo. Tuo tarpu
labiausiai krizės apimtos šalys patirs nuosmukį ir bus priklausomos nuo
finansinės pagalbos iš šalies. SEB grupės ekspertai pažymi, jog netikrumas
dėl euro zonos ateities sustiprėjo, o dabartinės sudėties euro zonos
išlikimui didelės įtakos turės Vokietijos sprendimai, taupymo krypties
išlaikymas ir ekonominės politikos centralizavimas. SEB grupės analitikų
nuomone, euro zona toliau išliks tokia, kokia yra dabar, nors netikrumas
dėl Graikijos ir Portugalijos ateities valiutos sąjungoje yra didelis.

JAV ekonomika šiemet augs palyginti sparčiai, remiama pagyvėjusios darbo
rinkos ir skatinančiosios fiskalinės ir pinigų politikos, teigia SEB grupės
ekonomistai. Skandinavijos šalių ūkio plėtra, išskyrus Norvegiją, šiemet
bus prislėgta prastų eksporto rinkų perspektyvų. Tuo tarpu kylančių rinkų
spartus augimas toliau teiks atsvarą stagnuojančiam išsivysčiusių šalių
ūkiui. SEB grupės analitikai prognozuoja, jog Kinijos vyriausybė imsis
daugiau ekonomikos augimą palaikančių priemonių, o Indijos ūkio plėtra dar
paspartės.

SEB grupės analitikų prognozėmis, infliacija pasaulio mastu artimiausiu
metu ims trauktis, žaliavų kainos pamažu taps stabilesnės. Kita vertus, SEB
grupės analitikai pažymi, jog silpna paklausa kol kas turi per mažai
tramdančios įtakos kainų kilimui, o naftos kainos gali padidėti, jei
paaštrėtų neramumai Viduriniuosiuose Rytuose.

Anot SEB grupės ekonomistų, Lietuvos ir Latvijos ekonomikos plėtra šiemet
sulėtės, palyginti su 2011 m., bet tęsis toliau, remiama gyvesnio vidaus
vartojimo. Estijos plėtra bus lėčiausia tarp trijų Baltijos šalių dėl
tamprios priklausomybės nuo eksporto ir Skandinavijos šalių ekonomikos,
patirsiančios sulėtėjimą.

„Pakoregavome 2012 m. Lietuvos realaus BVP plėtros prognozę nuo 2 proc. iki
3 proc., atsižvelgdami į geresnę nei tikėtasi ūkio padėtį pirmąjį metų
ketvirtį. Nominalaus BVP rodiklis turėtų pasiekti prieškrizinį 2008 m. lygį
jau šiemet. Šių metų pradžioje pramonės rezultatai pastebimai pagerėjo,
palyginti su praėjusių metų paskutiniais mėnesiais; tam įtakos turėjo ir
santykinai gera svarbiausių eksporto rinkų būklė. Optimistiškai nuteikė
tebedidėjantis vidaus vartojimas. Svarbu ir tai, jog Lietuvos ekonomikos
augimas išlieka subalansuotas“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji
analitikė Vilija Tauraitė.

seb_bankas16

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį bankas uždirbo 97,6 mln. litų (28,3 mln. eurų), o banko grupė – 174,1 mln. litų (50,4 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas, UAB „SEB investicijų valdymas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „SEB Venture Capital“.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:
Pirmą 2012 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika išliko plėtros kelyje, nors ir ne taip sparčiai, BVP augimas tęsiasi.
Banko grupės veiklos pajamos pirmą šių metų ketvirtį išliko stabilios, o pelnas sumažėjo, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, tik statistiškai – sumažėjimą lėmė tai, kad  2011 metų pirmą ketvirtį pagerėjo kai kurių banko klientų finansinė padėtis, todėl bankas tuo metu galėjo sumažinti atidėjinius blogoms paskoloms.
Pirmą 2012 metų ketvirtį pajutome, kad mūsų klientai pradėjo daugiau naudotis įvairiomis banko paslaugomis: gyventojai nuolat dėjo indėlius, naudojosi mokėjimo kortelėmis, daugiau atliko įvairių atsiskaitymo operacijų.
Pirmą 2012 m. ketvirtį suteikėme beveik milijardą litų (907,6 mln. litų) naujų paskolų įskaitant pratęstas sutartis, t. y. 27,0 proc. daugiau, palyginti su 2011 metų pirmu ketvirčiu. Gyventojams suteiktų naujų paskolų suma padidėjo 15,1 proc., o įmonėms ir institucijoms – 33,2 procento. Toliau ieškosime perspektyvių projektų, kuriuos galėtume finansuoti atsakingai vertindami riziką, sieksime stiprinti bendradarbiavimą su dabartiniais klientais, kurie siekia plėsti savo verslą.
Šiemet     didelį dėmesį skiriame veiklos efektyvumui gerinti, optimizavome banko skyrių veiklą, plėtojome savitarnos pasaugas. Įgyvendiname savo strategiją būti pagrindiniu banku savo klientams, siūlydami jiems šiuolaikiškas universalias banko paslaugas.

Pagrindiniai finansiniai AB SEB banko grupės duomenys:
AB SEB banko grupės turtas 2012 m. kovo 31 d. buvo 25,6 mlrd. litų, t. y. padidėjo beveik 18 proc. (2011 m. kovo 31 d. buvo 21,8 mlrd. litų).
AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. kovo 31 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. kovo 31 d. – 2,0 mlrd. litų), t. y. padidėjo 16,7 procento.
Banko indėlių portfelis nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2012 m. kovo 31 d. padidėjo nuo 9,2 mlrd. litų iki 12,0 mlrd. litų, t. y. 30 procentų.
AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2011 m. kovo 31 d. buvo 18,5 mlrd. litų, t. y. sumažėjo 3 proc. (2011 m. kovo 31 d. buvo 19 mlrd. litų).
AB SEB banko grupės pajamos nepakito, palyginti su 2011 metų pirmuoju ketvirčiu ir buvo 128 mln. litų.
AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. kovo 31 d. buvo 35,1 proc. (normatyvas – 30 procentų).
SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,029 milijono, t. y. 7,5 proc. palyginti su 2011 m. pirmojo ketvirčio duomenimis (957 tūkst.). Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 11,5 procento.
2011 m. kovo 31 d. bankas turėjo 48 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 537 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

SEB bankas, paslaugas teikiantis 44 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių, pradeda du mėnesius truksiančią verslininkų konsultavimo finansų klausimais kampaniją, kuriai vykstant bankas planuoja surengti daugiau kaip tūkstantį susitikimų su įmonių atstovais visoje Lietuvoje.

Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, vykstant šiai kampanijai, bus siekiama padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms iš didelės finansinių paslaugų ir sprendimų pasiūlos pasirinkti tinkamiausius ir taip užtikrinti investicijų tęstinumą, apyvartinio kapitalo stabilumą ar prekybos plėtrą. Susitikimų metu bus teikiamos trijų pagrindinių sričių konsultacijos – susijusios su įmonės finansais ir jų valdymu, su asmeniniais finansais bei jų tvarkymu ir su darbuotojų papildomomis motyvacijos galimybėmis.
„Mažos ir vidutinės įmonės yra pagrindinė varomoji šalies ekonomikos jėga ir jos pamažu atsigauna. Matome, kad šiame verslo segmente jau juntamas noras plėstis, didinti gamybą, eksportą. Žinoma, verslininkai po sunkmečio plėtrą planuoja atsargiau, tačiau finansinės konsultacijos, pavyzdžiui, kaip efektyviau valdyti įmonės finansų srautus, kaip papildomai skatinti ir išlaikyti stiprią darbuotojų komandą, gali padėti įmonei sėkmingai augti“, – sako V. Doveika.
SEB bankas šios kampanijos simboliu pasirinko „Smart“ (liet. sumanus) automobilius. Būtent jais į susitikimus su įmonių atstovais vyks banko vadybininkai. Iš viso į kelius išriedės dešimt SEB prekės ženklo spalvomis nudažytų ir logotipais pažymėtų itin ekologiškų automobilių.
Per du mėnesius – nuo balandžio 16 d. iki birželio 15 d. – iš viso planuojama surengti 1,3 tūkst. banko atstovų susitikimų su įmonėmis visoje Lietuvoje. Įmonių vadovams nereikės vykti į banką, vienas ar keli įvairių banko veiklos sričių vadybininkai – priklausys nuo įmonių poreikių, reikiamos konsultacijos – atvažiuos į įmonę iš anksto suderintu laiku.
„Mes nuolat konsultuojame įmones, periodiškai rengiame bankų specialistų susitikimus su įmonių vadovais didmiesčiuose ir regionuose. Tačiau neretai dėl didelio užimtumo verslininkai neturi laiko užsukti į banką pasitarti, skirti laiko keliems susitikimams su įvairiais klausimais konsultuojančiais specialistais. Todėl, atvykdami pas įmonių vadovus, stengiamės vieno susitikimo metu suteikti visapusiškai naudingos informacijos, surasti ir iš karto pasiūlyti  reikiamus sprendimus verslui. Tai gali būti kasdienes bankininkystės paslaugas, pavyzdžiui, atsiskaitymo kortelėmis verslui galimybes, sudėtingesnius sprendimus, tokius kaip prekybos finansavimas, investicijos į verslo plėtrą, ir, žinoma, finansų planavimą“, – sako V. Doveika.
Konsultuodamas įmones, SEB bankas taip pat taikys kovo mėnesį pristatytą finansų konsultavimo modelį mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris padės akivaizdžiai įsitikinti, kaip vieni ar kiti verslo sprendimai, pavyzdžiui, investicijos, skolinimasis apyvartiniam kapitalui ir kiti, gali lemti įmonės finansinę padėtį trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, kaip galima efektyviau valdyti įmonės finansų srautus.
SEB banko Lietuvoje pradedama kampanija yra tarptautinė. Ji vyks ir Latvijoje bei Estijoje. „Kaimyninėse šalyse smulkiojo ir vidutinio verslo segmente vyrauja panašios tendencijos – verslininkai įžvelgia galimybių plėtrai, verslo augimui. Taip pat pastebimas didėjantis konsultacijų finansų klausimais poreikis“, – sako V. Doveika.
Į nemokamas konsultacijas Lietuvos įmonės gali registruotis SEB banko interneto svetainėje, paskambinusios verslo klientų telefonu 19222 arba kreipdamosi į savo vadybininką. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia apie 61,5 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių.

Ekonomikai augant, Estijoje ir Latvijoje padidėjo užimtumas ir realusis darbo užmokestis, teigiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).

Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse. Vis dėlto nepaisant pagerėjusios bendros situacijos, sumenkęs vartotojų pasitikėjimas Estijoje lėmė iki tol buvusio didelio pasitikėjimo rodiklių atotrūkio tarp Estijos ir kitų Baltijos šalių sumažėjimą. Namų ūkių balansai gerėjo — tą rodo namų ūkių santaupos, kurios yra didžiausios Estijoje, tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje jos sumažėjo. Dėl demografinės situacijos, t. y. mažo gimstamumo, didėjančio senyvo amžiaus gyventojų skaičiaus ir emigracijos ateityje visose Baltijos šalyse gali kilti problemų finansuojant pensijų ir socialinę sistemą. Tokiomis aplinkybėmis svarbesnis vaidmuo tenka privalomai ir savanoriškai pensijų kaupimo sistemoms, kurios gali užtikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje.

Užimtumas
Užimtumo lygis Estijoje padidėjo 11 proc., Latvijoje — 7,7 proc., Lietuvoje — 5,9 proc., palyginti su užimtumo lygiu 2010 metų laikotarpiu, kai nedarbas Baltijos šalių darbo rinkoje buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Nors užimtumo lygis padidėjo, tačiau buvo kur kas mažesnis, palyginti su laikotarpiu iki krizės — dabartinis užimtumo lygis Latvijoje ir Lietuvoje  atitinka 2002–2003 metų lygį.
SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitikas Edmundas Rudzytis: „2011-ieji Baltijos šalims buvo labai sėkmingo ekonomikos augimo metai, todėl Europos Sąjungoje jų ūkio augimas buvo sparčiausias. Sparčiai auganti ekonomika, paklausa užsienio šalyse ir vidaus vartojimas skatino investicijas ir turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai. 2011 metais užimtumo lygis visose trijose Baltijos šalyse padidėjo — Estijoje užimtumo lygis padidėjo 6,7, Lietuvoje 3,1, Latvijoje 2 procentais. Visose trijose Baltijos šalyse sumažėjęs nedarbo lygis šiemet toliau mažės ir stabilizuosis pasiekęs 14 procentų ribą Latvijoje ir Lietuvoje, o Estijoje darbo rinkos pokyčiai bus mažiau pozityvūs.“

Realusis darbo užmokestis
Po 2008-2010 metų nuosmukio realusis darbo užmokestis didėjo Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje  realusis darbo užmokestis mažėjo. Palyginti su 2010 metais, Latvijoje realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 0,1 proc., paskutinį 2011 metų ketvirtį jis padidėjo 0,6 proc., tuo tarpu Estijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 2,1 proc., t. y. didėjo antrą ketvirtį iš eilės. Taigi 11 ketvirčių trukęs realiojo darbo užmokesčio mažėjimas Estijoje liovėsi. Tuo tarpu Lietuvos dirbančiųjų realusis darbo užmokestis mažėjo jau dvyliktą ketvirtį iš eilės — palyginus paskutinį 2011 metų ketvirtį su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, realusis darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento. Tačiau dėl didesnės mokesčių naštos Latvijoje darbo užmokestis atskaičius mokesčius vis dar išlieka mažiausias iš visų Baltijos šalių.

Vartotojų pasitikėjimas
Nors Estijos namų ūkių pasitikėjimo rodiklis pranoksta Europos Sąjungos vidurkį, buvęs didelis Estijos ir kitų Baltijos šalių vartotojų pasitikėjimo rodiklių atotrūkis 2011 metais išnyko. Latvijos ir Lietuvos namų ūkių pasitikėjimas atitiko ES vidurkį: šių metų kovą Latvijoje jis buvo -18,1, o Lietuvoje buvo -21,3.
SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas: „Nors namų ūkių pajamos ir užimtumo lygis didėja, tačiau menką jų kaip vartotojų pasitikėjimą galima paaiškinti tuo, kad dėl paskolų krizės Europoje žmonės Baltijos šalyse ekonomikos perspektyvas vis dėlto vertina neigiamai.“

Namų ūkių balansai
Esant menkam vartotojų pasitikėjimui Estijoje, gerėja namų ūkių balansai — namų ūkiai Estijoje sukaupė daugiausia santaupų, jiems tenka daugiausia paskolų vienam gyventojui, tuo tarpu Lietuvoje buvo nustatytas mažiausias paskolų ir indėlių santykis — indėlių vienam gyventojui tenka daugiau negu paskolų. Latvijoje vienam gyventojui tenkanti indėlių finansų institucijose suma yra mažiausia, ko negalima pasakyti apie paskolas.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Matome, kad antrąjį pusmetį Estijos namų ūkių indėlių finansų institucijose padaugėjo 4,6 proc., tuo tarpu sumažėjo Latvijoje 0,5 proc. ir Lietuvoje 2,2 procento. Tačiau akivaizdu, kad ne kiekvienas žmogus sukaupia santaupų. Jei indėlių sumą padalintume tik santaupas turintiems žmonėms, gautume, kad santaupų turinčių žmonių Latvijoje yra santykinai mažiau negu Lietuvoje ar Estijoje, tačiau tie indėlininkai yra sukaupę kur kas didesnes sumas.“
Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didėjantis pensinio amžiaus žmonių skaičius
Tai, kad gyventojų skaičius mažėja ir didėja pensinio amžiaus žmonių skaičius, turės neigiamos įtakos pensijų sistemų ir darbo rinkų tvariai plėtrai. Per ateinančius dešimt metų darbingo amžiaus žmonių skaičius gali sumažėti apie 10 proc. Latvijoje ir apie 8 proc. Estijoje ir Lietuvoje.
Dėl ekonomikos krizės ir didesnio socialinio biudžeto deficito antros pakopos pensijų fondų turtas auga lėčiau. Antrąjį 2011 metų pusmetį Estijoje antros pakopos pensijų fondų vertė buvo 1 600 eurų vienam klientui, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje vertė, tenkanti vienam klientui, buvo apie 30 proc. mažesnė: 1 110 eurų Lietuvoje ir 1 080 eurų Latvijoje.
Pasak SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitiko Edmundo Rudzyčio, jei įmokos į antros ir trečios pakopos pensijų fondus išliks tokios mažos kaip dabar, būsimų pensininkų pragyvenimo lygis sulaukus pensijos gali smarkiai smukti, todėl svarbu skatinti ilgalaikį lėšų kaupimą įgyvendinant mokesčių politiką ir didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus.

Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje.

Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, „Snoro“ bankui nutraukus veiklą, labai pasikeitė gyventojų finansinio turto statistika, tačiau tikroji gyventojų finansinė padėtis ir elgsena kito nedaug. „Jei į skaičiavimus neįtrauktume „Snoro“ banko indėlių ir Indėlių draudimo fondo išmokų, gyventojai į finansų institucijas padėjo daugiau indėlių, negu iš jų pasiėmė, paskolų portfelis lėtai, bet mažėjo, o uždelstų įmokų finansų institucijoms ir kitoms paskolas teikiančioms įmonėms sumos augimas metų pabaigoje toliau lėtėjo“, – sako J. Varanauskienė. Nors praėjusių metų pabaiga buvo sudėtinga ir dėl to pablogėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės padėties, šių metų pradžioje gyventojų nuotaikos vėl pagerėjo.

Metų pabaiga buvo kitokia negu pastaruosius porą metų: gyventojų finansinio turto, remiantis statistiniais duomenimis, sumažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad po „Snoro“ banko griūties 628 mln. litų sumažėjo gyventojų indėlių. „Gyventojų, kurių indėliai viršijo draudžiamą sumą, santaupų dalis pražuvo, kiti indėlininkai ryžosi pinigus iš bankų pasinešti namo, treti iš santaupų padengė paskolas ar jų dalį. Tačiau, atmetus Snoro“ griūties įtaką, apytiksliai apskaičiuota, kad gyventojai paskutinį ketvirtį į indėlių sąskaitas padėjo maždaug 400 mln. litų daugiau, negu iš jų pasiėmė, vadinasi, dėl „Snoro“ įvykių gyventojai neprarado pasitikėjimo bankais ir noro taupyti“,– sako J. Varanauskienė.

Indėlininkų panikos pavyko išvengti, tačiau gyventojai tapo atsargesni. Vieni, paakinti tokių įvykių labiau susirūpino savo santaupų saugumu – skirstė anksčiau viename banke laikytas santaupas į kelis bankus, pirko Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau sudarė ilgesnio laikotarpio indėlių sutarčių. „Analizuojant finansų institucijų duomenis, matyti, kad padaugėjo indėlių kredito unijose (jų palūkanų normos dažnai didesnės negu bankų). Tačiau didesnes palūkanas už indėlius mokančiuose bankuose gyventojų indėlių sumažėjo, o didžiuosiuose bankuose, kurie moka mažesnes palūkanas, padaugėjo. Vadinasi, gyventojai buvo linkę nebe ieškoti vien didesnių palūkanų, bet labiau skirstyti santaupas į kelias institucijas“, – teigia šeimos finansų ekspertė.

Nors paskutinį metų ketvirtį situacija finansų rinkose kiek pagerėjo, praėję metai nebuvo sėkmingi gyventojams, investavusiems į akcijų rinkas per investicinius fondus, pensijų fondus pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko išmokų iš bankų platinamų investicinių fondų paskutinį metų ketvirtį buvo 41 mln. litų daugiau negu įmokų į juos, o tie, kuriems baigė galioti anksčiau sudarytos gyvybės draudimo sutartys, dažniau jų termino nebepratęsė. Matyti, kad gyventojai linkę ilgiau pasvarstyti, kur ir kada vėl investuoti savo santaupas.

Statistiniai duomenys rodo, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį gyventojų paskolų finansų institucijose sumažėjo beveik 5 proc. (arba 1,37 mlrd. litų). Tačiau neįskaičiuojant „Snoro“ paskolų, matyti, kad gyventojų paskolų portfelis mažėjo beveik tris kartus lėčiau – tik 1,7 procento. Taigi trečią ketvirtį vos pradėjęs didėti gyventojų paskolų portfelis liovėsi didėjęs. Pagrindinės būsto paskolų portfelio nedidėjimo priežastys – sumažėjęs gyventojų noras skolintis būstui, didesnės pradinės įmokos reikalavimai. Vartojimo paskolų situacija kiek kitokia – šių paskolų portfelis bankuose nuolat mažėja. Tačiau analizuojant vartojimo paskolas teikiančių įmonių (ne bankų) statistiką, matyti, kad gyventojai iš šių įmonių skolinasi vis daugiau. „Bankų išduodamų vartojimo kreditų palūkanos šiemet yra vidutiniškai 2,5 proc. punkto mažesnės negu pernai, bet tai nenulėmė didesnio gyventojų noro skolintis iš bankų. Tuo tarpu kitų paskolas teikiančių įmonių palūkanų normos yra gerokai didesnės negu bankų, tačiau skolinimosi iš šių įmonių tempas vis didėja. Galima daryti prielaidą, kad šių įmonių klientai apie palūkanų skirtumą nežino arba jo nepaiso, nes neturi galimybės arba nenori skolintis iš banko“, – sako J. Varanauskienė.

Ir toliau nemažėja vėluojamų grąžinti paskolų, bet situacija taip sparčiai nebeblogėja. Remiantis asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, uždelstų įmokų per paskutinį ketvirtį padidėjo 3 proc. (arba 79 mln. litų), kai tuo tarpu ankstesnį ketvirtį jų padidėjo 10 proc., arba 216 mln. litų. Metų pabaigoje 102 tūkst gyventojų bankams buvo skolingi 2,23 mlrd. litų, o 43 tūkst. gyventojų vėlavo grąžinti 170 mln. litų kitoms paskolas teikiančioms įmonėms. Nepaisant to, kad per paskutinį ketvirtį buvo padengta uždelstų įmokų(bankams – 162 mln. litų, paskolų bendrovėms – 9 mln. litų), jų daugėjo sparčiau, todėl vis dar didėjo ir bendras uždelstų įmokų portfelis. „Gyventojų galimybė laiku mokėti paskolų įmokas pablogėja, jei padidėja paskolų palūkanos arba sumažėja pajamų, padaugėja kitų išlaidų. Palūkanos už anksčiau paimtas paskolas šiuo metu yra mažesnės negu prieš metus ar dvejus, jų didėjimo nelaukiama. Situacija darbo rinkoje taip pat stabilizavosi – nedarbas nebeauga ir net šiek tiek mažėja, darbo užmokestis nebemažėja, o bendras kainų lygis auga gana lėtai. Jei tokia situacija laikysis ir toliau, uždelstų skolų turėtų pradėti mažėti“, – prognozuoja banko ekspertė.

Nors metų pabaigoje įvykiai finansų pasaulyje nedžiugino, galima teigti, kad finansinė depresija gyventojų neapėmė. Statistikos departamento atliktas vartotojų nuomonių tyrimas rodo, kad vartotojų nuotaikos sausį ir vasarį buvo geresnės negu gruodį. Didžiausia dalis respondentų (56 proc.) mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų finansinė padėtis nepasikeis, vadinasi, ir nepablogės. Todėl tikėtina, kad šiemet gyventojai labiau negu skolintis bus linkę taupyti pinigus ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti ar saugoti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau pelningas, tačiau ir mažiau rizikingas priemones.

„Pernai pastebėti pirmieji namų ūkių finansinės padėties gerėjimo požymiai šiemet yra labai menki. Mažai vilčių, kad plika akimi matomo pagerėjimo Lietuvoje sulauksime šiemet,“– teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
„2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, pagrįstai vertinamų savo finansinių galimybių ir pažaboto noro turėti tą patį, ką ir, pavyzdžiui, kaimynai ar reklamų herojai,“ – sakė J. Varanauskienė. – „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja,  rodo, jog yra geras laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“.
Pasak J. Varanauskienės, namų ūkių finansinės padėties teigiamus pokyčius rodo tai, kad daugiau negu 50 tūkst. žmonių, 2010 metais neturėjusių darbo, pernai jį susirado. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis oficialia statistika, pernai padidėjo 39 litais, o vidutinė senatvės pensija, atstačius anksčiau sumažintą pensijos dalį, šių metų pradžioje turėjo padidėti vidutiniškai 68 litais. Tiesa, kainos didėjo taip pat –vartojimo prekių krepšelis per 2011 metus pabrango 3,4 proc., o tai yra daugiau negu daugiau negu padidėjo darbo užmokestis. Veikiausiai todėl gyventojų nuomonė apie esamą ir būsimą padėtį išliko gana skeptiška ir keitėsi labai nedaug. Statistikos departamento duomenimis, teigiančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, šių metų pradžioje buvo tik 2 procentiniais punktais daugiau negu pernai (padaugėjo nuo 5 iki 7 proc.) , o manančiųjų, kad ji nors truputį gerės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo nuo 14 proc. iki 15 proc., t. y. tik 1 procentiniu punktu.
Pasak J. Varanauskienės, vilties tikėtis spartesnių asmeninių finansų pokyčių šiemet nebus daug darbo užmokesčio lauke – nieko džiuginančio, tačiau nieko ir blogo. SEB banko analitikų nuomone, nedarbas šiais metais trauksis labai nedaug – nuo 15 proc. iki 14 proc., vidutinis darbo užmokestis padidės tik 2 procentais. Guodžianti žinia – vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų didėti mažiau negu pernai: laukiama vidutinė metinė infliacija – 2,5 procento. „Labiausia tikėtina, kad gyventojų piniginėse ir toliau vyraus štilis: per daug niekas nesikeis nei į gerąją, nei į blogąją pusę. Pajamos, vartojimo mastas, taupymo galimybės išliks panašios“ – teigia šeimos finansų ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, nežymus pajamų didėjimas prognozuojamas labiausiai dėl to, kad kai kuriuose konkurencinguose verslo sektoriuose jau jaučiamas darbuotojų stygius, kurį norėdami užlopyti darbdaviai priversti didinti ir taip ne pačius mažiausius šių sektorių darbuotojų atlyginimus. Tačiau dauguma dirbančiųjų jokio pajamų padidėjimo nepajus, nebent būtų priimtas sprendimas padidinti minimalų darbo užmokestį.
„Jei padėtis darbo rinkoje smarkiai nesikeis, ir toliau išliks santaupų juodai dienai poreikis, todėl situacija ir toliau bus įtempta – nedarbas vis dar didelis, todėl derėtų ir toliau turėti santaupų juodai dienai ir jų neišleisti, kol ta juoda diena neišaušo,“ – rekomenduoja šeimos finansų ekspertė. Pasak J. Varanauskienės, jei vidutinį darbo užmokestį gaunanti trijų asmenų šeima (3,3 tūkst. litų) turi nors vieno mėnesio šeimos pajamų dydžio santaupų, priskaičiuodama ir kitus pajamų šaltinius, kurių, tikėtina, atsirastų netekus darbo (išeitinę išmoką, nedarbo draudimo išmokas), laikydamasi įprasto išlaidų plano, galėtų išgyventi iki pusmečio. „Antroje metų pusėje Europos šalyse jau bus galima pradėti dairytis atsigavimo ženklų, tačiau kaip visada į Lietuvą permainų vėjai užsuka šiek tiek vėliau, todėl, jei darbo paieškos užtruktų ilgiau, galima būtų santaupų sumą šiek tiek padidinti“, – sakė J. Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, nepasiturintiems, priklausantiems nuo socialinių išmokų gyventojms pikta lemiančių ženklų 2012 metais taip pat nematyti – jų pajamos ir pragyvenimo lygis neturėtų dar labiau pablogėti, tačiau išlaidas kontroliuoti ir toliau teks itin griežtai.
Nedidelė infliacija kitais metais labiausiai bus nulemta naftos kainų didėjimo. SEB grupės analitikų teigimu, naftos kainos šiais metais bus vidutiniškai 5 proc. didesnės negu pernai, todėl degalai, šiluma ir toliau, tikėtina, brangs. Taip pat turėtų didėti ir kitų su energija susijusių prekių (taip pat ir maisto prekių) savikaina ir kaina vartotojams. Vis dėlto kainų pokytis turėtų būti mažesnis negu pernai. „Apskaičiuota, kad vidutines pajamas uždirbančios trijų asmenų šeimos vidutinis vieno mėnesio vartojimo prekių krepšelis brangs maždaug 70 litų. Todėl, tikėtina, kad gyventojams, siekiantiems išlaikyti išlaidų ir pajamų balansą, pakaks tik neviršyti praėjusių metų vartojimo išlaidų arba tik labai nežymiai išlaidas perskirstyti, atsižvelgiant į brangstančias pirmo būtinumo prekes,“ – sakė J. Varanauskienė.
„Ekonominę situaciją šalyje labiausiai lemia tai, kas vyksta už jos ribų – euro zonos ir naftą išgaunančiose šalyse. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuo mūsų niekas nepriklauso. Tačiau, kalbant apie šeimos finansinę padėtį, reikia prisiminti, kad yra dalykų, už kuriuos atsakingi esame patys – tai, kaip ir kam išleidžiame gaunamas pajamas, kiek esame susitaupę nenumatytiems atvejams, kaip plačiai atveriame piniginę neplanuotiems ir, tiesą sakant, ne visada reikalingiems pirkiniams, priklauso tik nuo mūsų“, – sakė J. Varanauskienė. Planas, sudarytas atsižvelgus į dabartinę padėtį, suskaičiavus dabartines išlaidas ir užsibrėžus išlaikyti bent jau tokias pat išlaidas, padės išlaikyti šeimos pajamų ir išlaidų balansą ir šiais metais bei nepabloginti šeimos finansinės situacijos.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011 m. rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.
Pasak SEB grupės analitikų, pastaraisiais mėnesiais rekordiškai aktyvi skatinančioji centrinių bankų pinigų politika leido lengviau atsikvėpti finansų rinkoms, ypač euro zonoje. ECB pritaikytos priemonės užkirto kelią kredito trūkumo užuomazgoms, tačiau būtent euro zonos ekonomikos šiemet laukia didžiausi iššūkiai. Euro regionas neišvengs ekonomikos susitraukimo 2012 m., todėl jame didės nedarbas ir prastės darbo užmokesčio perspektyvos. Labiausiai nukentės Pietų Europos valstybės, tuo tarpu Vokietijos ekonomika santūriai ūgtelės. SEB grupės analitikų nuomone, euro zona toliau išliks dabartinės sudėties, nors netikrumas dėl Graikijos ir Portugalijos ateities valiutos sąjungoje yra itin didelis.
Atsvarą euro zonos nuosmukiui suteiks JAV ir Kinijos ekonomika, teigia SEB grupės analitikai. „Greitesnis nei tikėtasi JAV ekonomikos atsitiesimas, nepaisant silpnos būsto ir darbo rinkos, gerina vartotojų, verslininkų ir akcijų biržos nuotaikas ir turėtų persiduoti kitoms šalims“, – pastebi SEB grupės ekspertai. Tuo tarpu Kinijos ūkio plėtra išliks sparti, o šios valstybės vadovai veikiausiai prisiims daugiau atsakomybės stabilizuojant pasaulio ūkį.
SEB grupės analitikų prognozėmis, infliacija artimiausiais metais bus nedidelė, nes gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra santykinai žemas. Spartesnį kainų kilimą gali kelti nebent žaliavų pabrangimas (pavyzdžiui, dėl neramumų Viduriniuosiuose Rytuose). Mažos infliacijos sąlygomis Europos centrinis bankas nedidins palūkanų normų nei šiemet, nei kitąmet, prognozuojama apžvalgoje.
Rytų Europos regione SEB grupės analitikai tikisi pastebimo ekonomikos plėtros sulėtėjimo, visų pirma, dėl nepalankių eksporto rinkų perspektyvų. Geriausiai ekonomikos skersvėjus atlaikys Rusija ir Lenkija, tuo tarpu Baltijos šalių BVP augimo tempas pastebimai sumenks. SEB grupės analitikų teigimu, Baltijos šalių ūkio atsigavimui 2011 m. didelės įtakos turėjo dinamiškas ir konkurencingas šalies eksportas bei valstybių taikytos finansų taupymo priemonės. SEB grupės ekspertai pažymi, kad dabar Lietuva, Latvija ir Estija yra žymiai geriau pasirengusios atlaikyti išorės paklausos šoką nei pastarosios krizės metu.
„Lietuvos ekonomikai šiemet didžiausią grėsmę tebekelia paklausos smukimas eksporto rinkose bei neramumai tarptautinėje finansų rinkoje, galintys atsiristi iki mūsų šalies. Kita vertus, Lietuvos stiprybė yra tai, jog didžiausi mūsų šalies eksporto srautai keliauja į mažiau skolų krizės pažeistas valstybes. Be to, po santūraus atsigavimo praėjusiais metais stabilizuosis vidaus vartojimas ir todėl Lietuvos ūkis 2012 m. turėtų augti kukliai, bet subalansuotai“, – teigė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu valiutų prekybos banku Lietuvoje.

Geriausiais valiutų prekybos bankais SEB grupės bankai taip pat išrinkti Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir visame Šiaurės šalių regione.
„Nuolat tobuliname valiutos prekybos paslaugas, kad klientams galėtume pasiūlyti naudingų ir šiuolaikiškų sprendimų. Ypatingą dėmesį skiriame tiems klientams, kurie savarankiškai naudojasi valiutų prekybos sistema, individualiai daug dirbame su tais nuolatiniais savo klientais, kurie turi išskirtinių poreikių“, — sako SEB banko prezidento pavaduotojas, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Skirdamas šį apdovanojimą, „Global Finance“ pasitelkė rinkos analitikus, technologijų ekspertus, aukščiausio lygio vadovus. Ekspertai atsižvelgė į sandorių apyvartą, užimamą rinkos dalį, paslaugų kokybę, kainų politiką ir technologijų diegimo pažangą, taip pat valiutų prekybos internetu sistemos ir klientų aptarnavimo kokybę.
Populiarus finansų ekspertams ir šia sritimi besidomintiems skirtas žurnalas „Global Finance“ leidžiamas nuo 1987 metų. Žurnalas turi apie 50 tūkst. prenumeratorių ir apie 192 tūkst. skaitytojų 163-ose pasaulio šalyse. Daugelis jų — įmonių ir institucijų vadovai bei finansų ekspertai.

Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvos bankų klientai pernai per devynis mėnesius naudodami mokėjimo korteles užsienyje išleido 1,8 mlrd. litų, t. y. maždaug ketvirtadaliu daugiau negu tą patį 2010 metų laikotarpį.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šio didėjimo priežastys – tolimieji vežėjų reisai, tebesitęsusi emigracija ir keliautojų išvykos, kurias vienaip ar kitaip lėmė noras sutaupyti: pigių prekių paieškos Lenkijoje, atrastos galimybės naudotis pigių skrydžių bendrovių paslaugomis.
2010–2011 metų SEB banko klientų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis užsienyje statistika rodo, kad daugiausia operacijų mokėjimo kortelėmis pernai buvo atlikta Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, tuo tarpu didžiausią pinigų sumą Lietuvos gyventojai išleido Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Sparčiausias augimas ir pagal operacijų skaičių, ir pagal išleidžiamą sumą buvo Norvegijoje – pernai čia SEB banko klientai mokėjimo korteles naudojo 48 proc. dažniau ir išleido beveik 28 proc. daugiau pinigų negu 2010 metais.
„Pinigų suma, išleidžiama užsienyje naudojant Lietuvos bankų išduotas korteles, per metus augo sparčiau negu šalies gyventojų darbo užmokestis, šalies vidaus vartojimo mastas ar pinigų kiekis, išleidžiamas naudojant mokėjimo korteles Lietuvoje. Pajamų padidėjimą pernai pajuto nebent vežėjai, turėję daugiau užsakymų ir užsienyje išleidę daugiau pinigų degalams, o gyventojų užsienyje išleidžiamų pinigų sumos augimą lėmė ne padidėjusios pajamos, o kitos priežastys: emigracija, kuomet užsienyje Lietuvos bankų išduotomis kortelėmis naudojasi ne tik emigrantai, bet ir juos lankantys artimieji, noras sutaupyti vykstant pigiau apsipirkti į kaimyninę Lenkiją bei galimybė Lietuvos gyventojams keliauti į užsienį pigiomis oro linijomis: mažiau sumokėjus už kelionę į svečią šalį, daugiau pinigų lieka išleisti toje šalyje“,– sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, remiantis SEB banko klientų duomenimis, palyginti su 2010-aisiais, kortelių operacijų Lenkijoje skaičius padidėjo 26 proc., o išleistų pinigų suma augo mažiau – tik 14 procentų. „Taigi galima manyti, kad Lietuvos gyventojai jau ir dėl mažesnio krepšelio pirkinių vyksta pas kaimynus, kurių valiuta, o taip pat ir prekės atpigo, palyginti su lietuviškomis. Jungtinė Karalystė – šalis, kurioje gyventi, dirbti ar mokytis pasirinko beveik trečdalis savo išvykimą deklaravusių tautiečių. Didesni mokėjimo rodikliai Norvegijoje veikiausiai taip pat susiję su Lietuvos gyventojų darbo paieškomis šioje šalyje. Emigracija – tai ne tik emigrantų perlaidos į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojų išlaidos užsienyje. Tuo tarpu Vokietija, Prancūzija – tranzitinės šalys, kuriose kortelėmis už degalus atsiskaito ir nemažas sumas išleidžia mūsų vežėjai. Taip pat nereikėtų pamiršti ir atsiradusios galimybės į šias šalis pigiau keliauti oro linijomis, kuria pasinaudoja nemažai Lietuvos keliautojų“, – sako J. Varanauskienė.
Vykstantiems į užsienį ir ketinantiems ten atsiskaityti kortele šeimos finansų ekspertė rekomenduoja laikytis paprasčiausių saugumo reikalavimų – nesinaudoti kortele ir nepalikti savo duomenų įtartinose vietose, rinkti ir tikrinti atsiskaitymo dokumentus, prarastą kortelę paskubėti blokuoti. „Saugiau vežtis ne vieną kortelę. Taip pat rekomenduojama turėti ir grynųjų pinigų tos šalies, į kurią vykstame, arba kuria nors laisvai konvertuojamąja valiuta. Grynųjų pinigų reikėtų turėti bent tiek, kad užtektų nakvynei ir vakarienei. Tai padėtų sumažinti rūpesčius įvairių techninių nesklandumų atveju (pavyzdžiui, sutrikus duomenų perdavimo ryšiui), praradus arba sugadinus kortelę“, – keliautojams pataria Julita Varanauskienė

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ SEB banką išrinko geriausiu prekybos finansavimo banku Lietuvoje.

Šį įvertinimą „Global Finance” skyrė ir SEB bankams Latvijoje, Estijoje bei Šiaurės Europos regione.
Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo Aivaro Čičelio, šis tarptautinis pripažinimas yra geriausias banko darbuotojų profesionalumo įvertinimas.
„2011-aisiais pajutome, kad bendrovės, ekonomikos sulėtėjimo metu optimizavusios savo veiklą, po pertraukos vėl pradėjo planuoti naujus prekybos sandorius ir plėtrą. Atsižvelgdami į tai, įmonėms siūlėme lanksčius ir nestandartinius prekybos finansavimo sprendimus, teikėme konsultacijas rizikos mažinimo ir kitais aktualiais klausimais ir taip padėjome klientams sėkmingai įgyvendinti jų projektus“, – sakė A. Čičelis.
Tarptautiniai „Global Finance” ekspertai kasmet šį apdovanojimą skiria 78-ių šalių ir regionų finansų institucijoms. Renkant prekybos finansavimo lyderius, vertinami tokie kriterijai kaip sandorių apyvarta, užimama rinkos dalis. Taip pat atsižvelgiama į paslaugų kokybės, kainų politikos ir technologijų diegimo pažangą.
Populiarus finansų ekspertams ir šia sritimi besidomintiems skaitytojams skirtas žurnalas „Global Finance” yra leidžiamas nuo 1987 metų. Žurnalas turi apie 50 tūkst. prenumeratorių ir apie 284 tūkst. skaitytojų 158-iose pasaulio šalyse. Dauguma jų – įmonių ir institucijų vadovai bei finansų specialistai.