SEB bankas trečiadienį, gruodžio 14 dieną, pradės mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke SNORAS.

Valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas” antradienį pervedė SEB bankui lėšas, skirtas išmokoms, – daugiau kaip 3,75 mlrd. litų, taip pat bankui pateikė banko SNORAS indėlininkų sąrašą, pagal kurį SEB bankas išmokės šias lėšas per 350 tūkst. indėlininkų – gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių, – praneša ELTA.

Siekiant užtikrinti kaip galima greitesnį lėšų grąžinimą, visi SEB banko skyriai dirbs ir šeštadienį.

SEB bankas primena, kad draudimo išmokas galima atsiimti per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, todėl gyventojams skubėti nėra reikalo.

Trečiadienį SEB bankas pradės mokėti draudimo išmokas pagal jau gautus prašymus – ne vėliau kaip ketvirtadienį, gruodžio 15 dieną, lėšas gaus gyventojai ir įmonės, pateikusios prašymus iki praėjusio šeštadienio, gruodžio 10 dienos, įskaitytinai.

Gyventojams, kurie nuo gruodžio 14 dienos atvyks į SEB banko skyrių ar į susitikimą su SEB mobiliąja komanda Lietuvos pašto skyriuje ir pageidaus, kad lėšos būtų pervestos į banko sąskaitą, draudimo išmokos bus pervedamos iš karto. Tokiu atveju lėšos į nurodytą sąskaitą bus įskaitytos tą pačią arba kitą darbo dieną. Įmonėms ar gyventojams, kurie nuo gruodžio 14 dienos atvyks į SEB banko skyrių ir pageidaus, kad lėšos būtų išmokėtos grynaisiais pinigais, šios lėšos bus išmokamos iš karto banko skyriuje.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ pasiūlė SEB bankui nutraukti galimai klaidinančią investicinio produkto reklamą. Internete transliuojamuose reklaminiuose skydeliuose pateikta investicijų grąžos formuluotė gali sukelti nepagrįstus lūkesčius gyventojams, tokia reklama įvedama dviprasmybė.

Asociacija pastebėjo SEB banko grupės įmonės reklamas „Investicija solidiems“ tokiuose tinklapiuose kaip „lrytas.lt“ ar „traders.lt“. Reklaminiame skydelyje rašoma, „kad klientai atgaus investuotus pinigus ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“. Kitoje reklamos versijoje žadama, kad „programos dalyviai atgaus ne tik investuotas lėšas, bet ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą investavimo laikotarpį“.

„Detalesnė produkto analizė parodo, kad realiai siūlomos tik 1,16 proc. metinės palūkanos. Be to, vadinamasis produkto „įmokos mokestis“ sudaro 5 procentus. Vadinasi, realus kliento uždarbis po penkerių metų gali būti vos 1 procentas“, – mano asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Anot asociacijos vadovo, dviprasmybė atsiranda būtent dėl to, kad reklamoje nėra aiškiai pasakyta, per kokį laikotarpį „užauga“ 6 procentai. „Priimta, kad palūkanos visada metinės. Tuo tarpu banko reklamoje žodis „palūkanos“ susiejamas su visai kitu laikotarpiu – penkmečiu. Galima spėti, kad banko reklamos specialistai į reklamos tekstą įpynė žinią apie didesnes palūkanas, norėdami padidinti potencialių klientų srautą“, – sakė K. Kupšys.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžta, kad reklamoje „pateikiama informacija yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs“. K. Kupšio manymu, SEB reklamoje dalis esminės informacijos pateikta dviprasmiškai, o dalis – visai nepateikta.

Anot teisinių konsultacijų bendrovės „Teisė ir komunikacija“ savininkės Daivos Dumčiuvienės, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą vertybinių popierių reklama negali klaidinti neprofesionalių investuotojų, informacija apie investicinį produktą turi būti ne tik aiški, bet ir teisinga. Jeigu žmogus buvo suklaidintas, jis gali ginti pažeistas savo teises ir su skundu kreiptis į Vertybinių popierių komisiją (nuo Naujųjų metų – į Lietuvos banką). Teisininkė mano, kad teiginys „atgaus … garantuotas 6 procentų palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“ neprofesionalo gali būti suprantamas kaip labai viliojanti galimybė gauti 6 procentų metines palūkanas.

„Tokia SEB reklama galėtų būti pripažinta klaidinančia ir jos transliavimas internete bei demonstravimas klientams kitais kanalais turėtų būti sustabdytas“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo K. Kupšio, Lietuvoje žinoma atvejų, kai dėl klientus suklaidinusios finansinių produktų reklamos sukeltų padarinių vyksta teismai. Žinomiausios – kai kurių DNB banko klientų, nukentėjusių nuo banko platintų SASO (su akcijomis susietų obligacijų), bylos. Vertybinių popierių komisija šių metų rugpjūtį paskelbė, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams. Banko platintą investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotojų už daugiau kaip 700 mln. Lt, o galimi DNB klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų.

Vieno asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ nario, įsigijusio DNB siūlytų SASO už skolintas lėšas, atvejis primena neteisingai suprastos palūkanų normos scenarijų. Banko kliento teigimu, garantuota obligacijų grąža, nurodyta reklaminiame DNB lankstinuke, buvo 6 procentai metinių, tačiau bankas ginasi, jog turėta mintyje 6 procentai per trejus metus. Todėl kliento investicijos, įvertinus paskolų palūkanas, virto 82 tūkst. litų nuostoliu.

DNB nepalankią Vertybinių popierių komisijos išvadą bankas yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl klientų patirtų nuostolių Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama iš viso per dešimtį civilinių bylų. Ieškovu kai kuriose bylose yra ne po vieną asmenį, todėl iš viso į procesus prieš banką yra įsitraukę apie 40 asmenų. Vienoje iš administracinių bylų kaip tretysis asmuo yra įtraukta ir asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“.

Pasaulinėje praktikoje įprasta, kad bankai kompensuoja klientams dėl netinkamai suteiktų finansinių paslaugų patirtą žalą. Šį pirmadienį pranešta, jog Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų priežiūros institucija už daliai klientų suteiktus nekorektiškus patarimus nubaudė vieną didžiausių pasaulio bankų HSBC 10,5 mln. svarų sterlingų (per 42 mln. litų) bauda, be to, bankui teks sumokėti 29 mln. svarų (apie 117 mln. litų) kompensacijų.

SEB bankas pristatė, kaip vyks draudimo išmokų „Snoro“ indėlininkams išmokėjimo procedūra.

SEB bankas, kurį valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko draudimo išmokų lėšoms „Snoro“ indėlininkams mokėti, paskelbė, kaip vykdys šią procedūrą. Per šį banką bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms. Nors kol kas iš valstybės įmonės SEB bankas nėra gavęs lėšų išmokoms mokėti, bankas pradeda parengiamuosius procedūros darbus – indėlininkai jau gali bankui pateikti prašymus dėl pageidaujamo būdo išmokai gauti. SEB bankas taip pat pradėjo kurti SEB mobiliąsias komandas – jos atvyks į 40 miestelių, kuriuose nėra SEB banko padalinių.
Nuo gruodžio 1 dienos prašymą išmokėti išmoką bus galima užpildyti internetu – prisijungus prie SEB banko paslaugų internetu sistemos. Šiuo būdu prašymą pateikti galės banko „Snoras“ indėlininkai, sudarę su SEB banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Tai greičiausias ir patogiausias būdas pateikti prašymą. Tokios galimybės neturintys indėlininkai prašymą nuo šiandien gali pateikti užsukę į artimiausią SEB banko padalinį. Į miestus ir miestelius, kur SEB banko padalinių nėra, laikinai atvyks SEB mobiliosios komandos, kurios priims gyventojų prašymus.
„Suprantame, kad daugeliui gyventojų ir įmonių, laikiusių lėšas banke „Snoras“, yra itin svarbu išmokas gauti kaip įmanoma greičiau, todėl stengiamės formalumų procesą kuo labiau supaprastinti. Banko „Snoras“ indėlininkų sąrašus ir apskaičiuotas draudimo išmokas mums pateiks „Indėlių ir investicijų draudimas“. Laukdami šios informacijos ir lėšų, skirtų išmokėti indėlininkams, pradedame rinkti gyventojų ir įmonių prašymus, kokiu būdu jie norės gauti draudimo išmokas. Norime atkreipti dėmesį, kad lėšos iš draudimo įmonės kol kas nepervestos, todėl gyventojai ir įmonės neskubėdami gali pateikti prašymus jiems patogiu laiku ir būdu“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Pasak jo, skubėti nebūtina ir dėl to, jog prašymo pateikimo bankui laikas nesuteiks pirmumo išmokai gauti – jos bus išmokamos „Indėlių ir investicijų draudimo“ nustatyta tvarka. Be to, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymas numato, kad gauti draudimo išmoką indėlininkas gali per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Miesteliuose, kur SEB banko padalinių nėra, gyventojus aplankys SEB banko mobiliosios komandos. „Jau kuriame komandas, kurios pagal iš anksto paskelbtą grafiką lankysis 40-yje Lietuvos miestų ir miestelių Lietuvos pašto skyrių. Tokiu būdu mūsų darbuotojai padės regionų gyventojams užpildyti prašymus dėl pasirinkto būdo draudimo išmokai gauti ir surinks juos. Gyventojų pageidavimu šie SEB darbuotojai atidarys gyventojams sąskaitas SEB banke, gyventojai galės užsisakyti SEB banko mokėjimo kortelę, bet neatliks grynųjų pinigų operacijų. Taigi mes aplankysime šiuos miestus jų gyventojų patogumui, todėl nebūtina vykti į kitus miestus“, – sakė V. Doveika. Jis atkreipė dėmesį, kad šios komandos vilkės apranga, pažymėta SEB banko simbolika, turės SEB banko darbuotojų pažymėjimus, ji laikinai atvyks į  40 Lietuvos pašto padalinių, o visa informacija apie SEB mobiliųjų komandų apsilankymus gyventojams bus iš anksto skelbiama tų regionų spaudoje ir banko interneto svetainėje.
Indėlininkai, kurie pageidaus išmokas SEB banke gauti grynaisiais pinigais, prašymus bankui pateikti galės tuomet, kai bus paskelbta viešai, kad pradedamos mokėti indėlių draudimo išmokų lėšos. Draudimo išmokos bus išmokėtos nemokamai.
Išsami informacija apie visą draudimo išmokų mokėjimo procedūrą pateikiama SEB banko kanalais: banko svetainėje www.seb.lt (puslapyje Svarbi informacija banko „Snoras“ indėlininkams), specialiu telefonu (8~5) 268 2886.

Po porą metų užsitęsusio nuosmukio, gyventojai pamažu pradeda vėl daugiau pirkti: pamažu gerėja beveik visi mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, – pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė.

„Sunkmečiu išaugęs žmonių susidomėjimas alternatyviomis reikalingų daiktų pirkimo galimybėmis nemažėja ir pradėjus gerėti ekonominei situacijai. Gyventojai vis daugiau perka internetu, paštu, pigesnių prekių įsigyja lankydamiesi užsienyje,“ – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Šalies vidaus prekybos statistika rodo, kad pamažu pirkėjai sugrįžta į parduotuves. Pavyzdžiui, nespecializuotų parduotuvių, kuriose daugiausia prekiaujama maistu (tarp šių parduotuvių rikiuojasi ir didieji prekybos centrai), apyvarta per pirmus aštuonis šių metų mėnesius yra maždaug 7 proc. didesnė negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. „Paprastai vartoti daugiau pradedama tik po kurio laiko, kai pastebimas bendras ekonomikos augimas, mat gyventojų pajamos pradeda didėti šiek tiek vėliau negu įmonių“, – sako J. Varanauskienė.
„Palyginę pirmus aštuonis šių metų mėnesius su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, matome, kad  naudotų daiktų parduotuvių, užsakomojo pirkimo paštu ir internetu apyvartos augimo tempai kur kas įspūdingesni negu įprastų parduotuvių“, – sako J. Varanauskienė. Kaip rodo Statistikos departamento pateikiami duomenys, paštu ir internetu bei naudotų daiktų per pirmus aštuonis šių metų mėnesius šiemet nupirkta vidutiniškai po 30 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Apie dažnesnes ir didesnes Lietuvos gyventojų išlaidas užsienyje galima spręsti ir iš atsiskaitymo kortelėmis statistikos: Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje išduotų mokėjimo kortelių operacijų, atliktų užsienyje, suma šiais metais yra didesnė vidutiniškai 25 proc. didesnė negu pernai.
„Sunkmečiu įgyti įgūdžiai ieškoti pigesnių prekių nepamirštami ir ekonomikai atsigaunant. Pasimokę iš krizės, gyventojai ir toliau ieško galimybių mokėti už prekes mažiau: domisi akcijomis ir nuolaidomis, ieško informacijos apie prekes ir jų kainas ne tik aplinkinėse parduotuvėse, drąsiai derasi”, – teigia ekspertė.
Tačiau kartais iš pirmo žvilgsnio racionalus pirkimas gali lemti visai nepageidautinas pasekmes. „Nereikėtų pamiršti, kad aklas mažesnių kainų vaikymasis kartais gali duoti priešingų rezultatų: susiviliojus nuolaidomis, prisiperkama nereikalingų daiktų. Išlaidos perkant internetu, kai nereikia kelti kojos iš namų, taip pat ne visada būna apgalvotas. Kad atrastos galimybės pirkti pigiau nepakenktų pačiam pirkėjui, svarbu nepamiršti tokius pirkinius ir toliau kruopščiai planuoti ir tokio plano laikytis“, – perspėja šeimos finansų ekspertė.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 6,6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.

Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų.
Ekonomikos lėtėjimo tendencijas apžvelgiamąjį ketvirtį buvo galima išskaityti iš anksčiau skelbtos pagrindinių šalies verslo sektorių veiklos statistikos. Antai 2011 m. sausio-birželio mėn., palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, visa pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis išaugo 12,5 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 12,4 proc.), tuo tarpu sausio-rugsėjo mėn. augimo tempas sumenko iki 10,6 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 10,7 proc.). Stabilizavosi transporto sektoriaus įmonių rodikliai: sausio-birželio mėn. AB Lietuvos geležinkeliai pervežė 13,9 proc. daugiau krovinių nei prieš metus, tuo tarpu sausio-rugsėjo mėn. – 14,1 proc.; Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2011 m. sausio-birželio mėn. krovinių perkrovimas per metus padidėjo 19,6 proc., o sausio-rugsėjo mėn. – 17,6 proc.
Net tam tikrą laiką tamsiuoju Lietuvos ekonomikos arkliuku vadintas mažmeninės prekybos sektorius nebeišspaudžia didesnio greičio. 2011 m. sausio-birželio mėn. mažmeninė prekyba palyginamosiomis kainomis buvo 22,1 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu sausio-rugsėjo mėn. – 21,3 proc., mažmeninė prekyba neįskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos padidėjo atitinkamai 6,3 proc. ir 7,4 proc.
Ką gi, belieka dar kartą patvirtinti senokai žinomą tiesą, kad šalies ūkis kyla ir klumpa įkandin pagrindinių eksporto partnerių. Skirtingai nei JAV ar Kinijos, Lietuvos vidaus rinka yra pernelyg sekli, jog galėtų ilgesnį laiką sušildyti nuo globalinių skersvėjų sužvarbusį verslą. Reaguodamos į prastas išorės naujienas ir mažėjantį užsakymų portfelį, įmonės vėl priveria investicinių projektų stalčius. Vietoje gamybos plėtros prioritetas teikiamas didesniam efektyvumui ir konkurencingumui, stengiamasi mažinti finansinio sverto rodiklius, t.y. kontroliuoti įsiskolinimo lygį.
Tokie tikslų hierarchijos pokyčiai jau atsiliepia arba netrukus atsilieps darbo vietų kūrimo procesui. Nebūdami įsitikinę savojo verslo perspektyva, darbdaviai nenoriai priims naujus darbuotojus pagal neterminuoto darbo sutartis. Tokiomis aplinkybėmis, būtų racionaliau siūlyti  konkretiems projektams įgyvendinti būtiną arba griežtai apibrėžtos trukmės darbą. Tai savo ruožtu lems ir darbo užmokesčio politikos slinktį, apsiribojant vienetiniais atlyginimų kėlimo atvejais ir pamirštant ankstesnius planus didinti algas urmu. Tai nereiškia, kad nedarbo lygis nustos mažėti, o vidutinį darbo užmokestį sukaustys įšalas, tačiau nevertėtų puoselėti ir staigaus šių rodiklių gerėjimo vilčių.
Lietuva pasižymi tradiciškai itin aukštai užkelta valstybės vaidmens lūkesčių kartele. Ir dabar yra nemažai politikų bei plačiosios visuomenės atstovų, kurie ragina „kažką daryti“ ir imtis aktyvios ekonomikos skatinimo politikos. Jei toks skatinimas lemtų didesnį vartojimą, paspartėtų importo augimo tempai ir išaugtų užsienio prekybos deficitas, o ūkio gebėjimas atsispirti išorės šokui nepadidėtų. Kas kita – investicijų puoselėjimas ir realus būsto renovavimas, kuris suteiktų postūmį vėl į duobę smunkančiam statybų sektoriui.

SEB banko analitikai nepakeitė šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės (6,5 proc.), tačiau sumažino prognozuojamą 2012 m. rodiklį nuo 5,5 proc. iki 4 proc., o 2013 m. – nuo 5 proc. iki 4,5 proc. Anot analitikų, kitąmet prognozuojamo mažesnio BVP augimo priežasčių pirmiausia reikia ieškoti ne šalies viduje, o išorėje. Globalinės ekonomikos atsigavimas susikomplikavo ir jai gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – net pakartotinė recesija. Priežastis – pernelyg didelių valstybių skolų problema, kurios iš pradžių pasaulio politikai „nepastebėjo“, žlugus „Lehman Brothers“ nebegalėjo suvaldyti, o ir dabar deda nepakankamai pastangų padėčiai ištaisyti.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, šalies eksportas pradeda prarasti pagreitį, atsimušdamas į stringančią pagrindinių užsienio prekybos partnerių paklausą. Tai savo ruožtu pristabdė šių metų pradžioje įsibėgėjusias investicijas, nes verslininkai ėmė daug atsargiau vertinti plėtros perspektyvą. Kadangi spartaus valdžios išlaidų didėjimo neverta tikėtis nei šiais, nei ateinančiais metais, šiokių tokių vilčių teikia tik vienintelis BVP elementas – namų ūkių vartojimas.

Anot G. Nausėdos, žvelgiant į artimiausią ateitį, labiausiai reikėtų nerimauti dėl didėsiančių šildymo sąskaitų, kurios vers namų ūkius apsiriboti neišvengiamomis išlaidomis ir mažins ne pirmojo būtinumo prekių paklausą. SEB banko ekspertų apskaičiavimais, vidutinės 60 kv. m buto nerenovuotame sename name šildymo išlaidos 2010–2011 m. šildymo sezonu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo 325 Lt per mėnesį. Šildymo kainai padidėjus 20 proc., vidutinio buto šildymo išlaidos ūgtelėtų maždaug 65 Lt per mėnesį. Jei išsipildytų gana optimistiška prognozė ir vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet padidėtų 5,5 proc., vidutinio statistinio darbuotojo pajamos „į rankas“ išaugtų 85 litais. „Kaip matome, brangesnės šildymo paslaugos „suvalgytų“ beveik visą darbo užmokesčio padidėjimą, jau nekalbant apie maisto produktų ir kitų prekių kainų augimą“, – teigė G. Nausėda.

Eksperto nuomone, reikia atsižvelgti ir į lūkesčių blogėjimo riziką. „Nesinorėtų, kad į mūsų namus vėl sugrįžtų taupymo juodai dienai kaukas, tačiau kai kurie požymiai rodo, kad taip gali nutikti“, – priminė G. Nausėda.

Ekonomistas pabrėžė, kad kitais metais numatytas pensijų dydžio atstatymas iki 2009 m. lygio ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas suteiktų tam tikrą impulsą vidaus rinkai, tačiau tai būtų vienkartinis postūmis, kurio reikšmės nereikėtų pervertinti. „Minimalios mėnesio algos kėlimas būtų daug efektyvesnis, jei tuo pat metu būtų padidintas ir neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau, spėju, kad globalinių iššūkių akivaizdoje gali pritrūkti ryžto tai padaryti“, – abejojo G. Nausėda.

SEB banko ekspertų nuomone, galima džiaugtis, kad mažėja nedarbo lygis ir vakarykščiai Darbo biržos lankytojai vėl gauna atlyginimus, tačiau darbo rinkoje dar apstu įvairių problemų. Viena iš jų – jaunimo nedarbas, kuris 2–3 kartus viršija vidutinį nedarbo lygį. „Šioje verslo ciklo stadijoje darbdaviai tiesiog bijo rizikuoti ir investuoti bent truputį laiko ir lėšų į nepatyrusius, kvalifikacijos stokojančius jaunus darbuotojus, kurie „apšilę kojas“ gali bet kada palikti įmonę“, – teigė G. Nausėda. Anot jo, jaunimo užimtumo problemas lemia ir spragos švietimo sistemoje, rengiančioje absolventus, kurių dalykinės savybės neatitinka minimalių darbo vietos reikalavimų. Tokiomis aplinkybėmis valdžios „meduoliai“ darbdaviams už jaunų darbuotojų įdarbinimą būtų saikingai efektyvūs ir nepakeistų situacijos iš esmės.

SEB banko analitikai paliko galioti tą pačią 2011 m. vidutinio darbo užmokesčio kilimo prognozę (5,5 proc.), tačiau 2012 m. ir 2013 m. prognozuojamus rodiklius sumažino atitinkamai nuo 6,5 proc. iki 5,5 proc. ir nuo 7 proc. iki 6 procentų.

Europos investicijų bankas (EIB), valdantis “Jessica” kontroliuojantįjį fondą Lietuvoje, pasirašė susitarimą su didžiausiu šalyje komerciniu SEB banku dėl paskolų būsto renovavimui.

SEB bankas suteiks 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) paskolų daugiabučiams atnaujinti, pranešė EIB. Bankas skolins 20ž-čiai metų už nedideles ir nekintamas palūkanas.

Susitarimą pasirašė EIB viceprezidentė Eva Srejber (Eva Šraiber) ir SEB banko Lietuvoje viceprezidentas Aivaras Čičelis.

“EIB džiaugiasi pasirašęs su SEB banku šį svarbų susitarimą, kuris dar paskatins energijos taupymo programos įgyvendinimą ir duos naudos butų savininkams ir Lietuvos ekonomikai”, – pareiškė E.Srejber.

Susitarimas su SEB banku yra jau trečiasis Lietuvoje – anksčiau bankas pasirašė sutartis su Šiaulių banku ir “Swedbank”.

2010 metais penktadalio naujų bankuose suteiktų būsto paskolų palūkanos buvo fiksuotosios, o likusios didžiausios dalies, − kintamosios. Kaip pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, jau antrus metus Lietuvoje mažos bankų teikiamų paskolų palūkanų normos šiuo metu yra palankios ir paskolas anksčiau paėmusiems gyventojams, ir planuojantiems jas imti artimiausiu metu. Vis dėlto, pasak ekspertės, atsakingai galvojant apie ateitį ir renkantis paskolos palūkanų rūšį, labai svarbu įvertinti savo finansines galimybes, jeigu palūkanos imtų didėti.

„Šiuo metu statistika patvirtina, kad žmonės linkę rinktis kintamąsias palūkanas dažniau negu fiksuotąsias, nes kintamosios palūkanos paprastai yra mažesnės negu palūkanos, nustatomos ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, penkeriems metams“, − sako J. Varanauskienė.

SEB banko šeimos finansų ekspertė išanalizavo, kaip pasiteisino sprendimas nustatyti palūkanas ilgesniam laikotarpiui prieš penkerius metus − 2006−aisiais. „Sprendimas nustatyti palūkanas penkeriems metams pasiteisino tiems gyventojams, kurie skolinosi litais. Per tą laiką vidutinė tarpbankinė palūkanų norma litais smarkiai svyravo ir vienu metu net viršijo 10 procentų ribą. Be to, kintamosios palūkanos 30 mėnesių iš eilės buvo didesnės negu sutarties laikotarpio pradžioje“, − įžvalgomis dalijasi J. Varanauskienė.

2006 metų sausį kintamosios palūkanos litais, peržiūrimos kas pusmetį, buvo 3,5 proc., fiksuotosios penkeriems metams − 4,3 procento. „Taigi pasirinkusieji fiksuotąsias palūkanas litais, išvengė beveik dvigubai padidėjusios paskolos įmokos tuo metu, kai palūkanos buvo išaugusios daugiausia, ir per penkerius metus už 100 tūkst. litų paskolą sumokėjo maždaug 8,4 tūkst. litų mažiau palūkanų negu pasirinkusieji kas 6 mėnesius peržiūrimų palūkanų rūšį“, − apibendrina banko ekspertė.

Tuo tarpu 2006-aisiais gyventojai, ėmę paskolas eurais ir pasirinkę fiksuotąsias palūkanas penkeriems metams (atitinkamai fiksuotosios palūkanos eurais tuo metu buvo 3,5 proc., o kintamosios – 4,3 proc.), per tuos metus už tokio pat dydžio paskolą sumokėjo 2,1 tūkst. litų daugiau palūkanų negu pasirinkusieji kintamąsias palūkanas, peržiūrimas kas 6 mėnesius. „Pastarieji apsisaugojo nuo 27 proc. padidėjusios paskolos įmokos 2008-ųjų pabaigoje“, − pastebi J. Varanauskienė.

Vis tik, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, istoriniai rezultatai nereiškia, kad per ateinančius penkerius metus pasikartos tokios pat palūkanų tendencijos. „Jei paskola yra ilgalaikė, tai yra imama 20 ar daugiau metų, prieš priimant sprendimą, kokią palūkanų rūšį pasirinkti, itin svarbu įvertinti ne tik dabartinę palūkanų normą ir tendencijas artimiausioje ateityje, bet ir gerai pasverti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, asmenines ir šeimos aplinkybes, ateities finansines perspektyvas“, − dėmesį atkreipia J. Varanauskienė.

SEB banko ekspertės teigimu, pagal įprastas asmeninių finansų valdymo taisykles ilgam laikotarpiui fiksuotosios palūkanos labiau tinka tiems paskolų gavėjams, kam svarbus stabilumas ir kas nori būti tikri, kad paskolos įmoka nesikeis konkretų laikotarpį.

„Tai taip pat aktualu tiems gyventojams, kurių paskolos įmoka sudaro ar sudarytų daugiau negu 30 proc. šeimos gaunamų pajamų, o didžiausia tos įmokos dalis būtų kaip tik palūkanos. Taip būna sutarties laikotarpio pradžioje, pasirinkus anuiteto mokėjimo būdą, kai mokamos vienodo dydžio įmokos visą laikotarpį iki palūkanų peržiūrėjimo datos. Kita vertus, reikia žinoti, kad, nustačius palūkanas ilgesniam laikotarpiui ir apsigalvojus keisti sutarties sąlygas jam dar nepasibaigus, teks patirti papildomų išlaidų“, − sako ekspertė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jeigu palūkanos nustatomos, pavyzdžiui, penkeriems metams, o paskola per tuos penkerius metus dar nebus grąžinta, naujam laikotarpiui palūkanos bus nustatomos pagal tuomet esančias sąlygas, t. y. palūkanų norma gali būti ir didesnė, ir mažesnė.

Šiuo metu būsto paskolų kintamosios palūkanų normos rinkoje yra maždaug nuo 3,5 proc. eurais ir nuo 3,9 proc. litais, fiksuotosios penkeriems metams − apie 5 proc. ir litais, ir eurais.

Šiemet šalies žiniasklaidoje dažniausiai buvo cituojamas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tai paaiškėjo rinkos tyrimų bendrovei “SIC Gallup Media”/TNS atlikus tyrimą.

Bankų analitikų pasisakymai sudarė 18,5 proc. bendro nuomonės lyderių iš tirtų verslo sektorių citatų skaičiaus. Į dažniausiai cituojamų įmonių atstovų penketuką pateko G.Nausėda, Rimantas Rudzkis ir Jekaterina Rojaka iš “DnB Nord” banko, Petras Masiulis iš “Tele2″ ir Arvydas Jacikevičius iš SEB banko, pranešė “SIC Gallup Media”/TNS.

“Šįkart koncentravomės į tris verslo sektorius – bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų. Kaip rodo mūsų patirtis, būtent šios srities įmonės mūsų šalyje daugiausia investuoja į komunikacijos valdymą”, – sakė “SIC Gallup Media”/TNS direktorius Gytis Juodpusis.

Vertinant atskiras kompanijas, daugiau nei 40 proc. žiniasklaidoje minėtų nuomonės lyderių iš tirtų sektorių citatų priklausė didžiųjų bankų – SEB bankui, “Swedbank” ir “DnB Nord” – atstovams.

Vienam bankui Lietuvos žiniasklaidos erdvėje vidutiniškai atstovauja 30 asmenų, telekomunikacijų bendrovei – 17, draudimo įmonei – 10 asmenų. Pagal šį rodiklį į pirmąjį penketuką patenka “Swedbank”, SEB bankas, “DnB Nord”, bendrovė “Lietuvos draudimas” ir Ūkio bankas.

Iš visų tyrime vertintų kompanijų beveik trečdalio nuomonės lyderiai yra bendrovių vadovai – dažniausiai cituojami vadovai buvo P.Masiulis, Raimondas Baranauskas (“Snoras”), Antanas Danys (“Swedbank”), Asta Ungulaitienė (“Aviva Lietuva”) ir Antanas Zabulis (“Omnitel”).

Tyrimo metu buvo analizuojama 34 bendrovių, veikiančių bankininkystės, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, atstovų komunikacija 2010 metų sausio-spalio mėnesiais.

Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis pastaruosius dvejus metus blogėjo labiau nei Europos, tačiau kitais metais jų pajamos ir vartojimo išlaidos gali šiek tiek padidėti, prognozuoja SEB banko ekspertai.

SEB banko parengtoje “Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje” teigiama, kad vartojimui didėti daugiausiai prielaidų sudaro padidėjęs gyventojų optimizmas.

Prognozuojama, kad didesnės Estijos gyventojų pajamos ir kitais metais įvyksiantis euro įvedimas Estijoje lems geresnę šios šalies namų ūkių finansinę padėtį, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, Estijos ir Latvijos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai ir toliau išliks didesni negu finansinis turtas.

Lietuvoje namų ūkių finansinio turto grynoji vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) per pirmąjį pusmetį padidėjo 103 mln. eurų (355,6 mln. litų), tačiau tai labiausiai lėmė mažėjantis gyventojų paskolų portfelis.

Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų santykis pirmąjį pusmeti toliau blogėjo – pajamos mažėjo, o pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Prognozuojama, kad ir artimiausioje ateityje Lietuvos gyventojų pajamos didės lėčiau negu bendras kainų lygis.

Be to, nors Lietuvos namų ūkių finansinis turtas, atėmus įsipareigojimus, yra didžiausias visose Baltijos šalyse, lietuviai savo finansinę padėtį ateityje vertina pesimistiškiausiai.

Lietuvos namų ūkiai finansinio turto turi 2 mlrd. eurų daugiau negu įsipareigojimų, kai Estijos gyventojų namų ūkių finansiniai įsipareigojimai viršija finansinį turtą 2 mlrd. eurų, o Latvijoje – 2,5 mlrd. eurų.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna Estijos dirbantieji. Tik šioje šalyje stebimas ir metinis vidutinio darbo užmokesčio didėjimas, kuris per metus augo 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 822 eurus.

Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo – atitinkamai 5,4 proc. ir 6,3 procento.

Estijoje senatvės pensija taip pat yra didžiausia nei kitose Baltijos šalyse ir siekia 305 eurus. Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų metų antrąjį ketvirtį buvo 250 eurų, ji per metus padidėjo 1,6 procento. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc. ir yra mažiausia Baltijos šalyse – 216 eurų.

Pastaraisiais metais labiausiai sumažėjo Latvijos gyventojų pajamos, toliau “rikiuojasi” Lietuvos ir Estijos gyventojai. Latvijos namų ūkių vartojimo išlaidos per metus sumažėjo 24 proc., Estijos ir Lietuvos – atitinkamai 18 ir 17 procentų.

Prognozuojama, kad kitais metais Baltijos šalyse vartojimo išlaidos turėtų liautis mažėti ir pradėti kopti į viršų. Nors šalių ekonomikos augs tik keliais procentais, gyventojų nuotaika turėtų pagerėti.

“Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą” SEB bankas ruoš du kartus per metus. Joje nagrinėjamas namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai, aptariamas įvairių socialinių ir ekonominių reiškinių tiesioginis ar netiesioginis poveikis manų ūkiams.

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas didina šių metų vidutinės infliacijos prognozę nuo nulinės iki 1 procento.

SEB analitikai naujausioje apžvalgoje teigia, jog Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi aktyviai prekiauja tiek su Vakarų, tiek su Rytų rinkomis.

Vis dėlto, anot SEB analitikų, nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetikos kainų infliacija, kuri pakerta gyventojų perkamąją galią ir blogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Prognozuojama, jog kitais metais vidutinė metinė infliacija bus 2 proc., 2012-aisiais – 3 procentai.

SEB nekeičia bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozių ir laukia, kad šiemet jis augs 1 proc., kitąmet – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 procento.

Naujausiose banko makroekonominėse prognozėse teigiama, kad šiemet bankų išduotų paskolų lygis nesikeis ir metų pabaigoje liks 61,558 mlrd. litų, o indėlių ir akredityvų padaugės 4 proc. iki 42,716 mlrd. litų.

Vidutinė palūkanų norma litais 2010-aisiais bus 6 proc., o 2011 ir 2012 metais – atitinkamai 5,75 proc. ir 6 procentai.

Banko analitikai toliau laikosi nuomonės, kad šiemet nedarbas Lietuvoje gali pasiekti 16,5 proc., tačiau kitąmet jis kiek sumažės ir bus 16 procentų.

Šiemet šalies fiskalinis deficitas turėtų būti 8 proc., 2011-aisiais – 5 proc., 2012-aisiais – 4 procentai.

Šalies namų ūkių finansinio turto, kaupiamo finansų įstaigų sąskaitose, grynoji vertė per pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 754 mln. litų. Šį padidėjimą lėmė išaugusios kainos vertybinių popierių rinkose, į gyventojų pensijų fondus iš „Sodros“ pervestos naujos lėšos ir sumažėjęs bendras namų ūkių paskolų portfelis.

Minimu laikotarpiu gyventojai sumažino savo finansinius įsipareigojimus, t. y. grąžino paskolų daugiau, negu skolinosi, o dėl sumažėjusių indėlių palūkanų aktyviau domėjosi investicijų fondais ir kitomis taupymo priemonėmis. Šie duomenys yra skelbiami pirmą kartą SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

„Įvertinus pirmo šių metų ketvirčio statistinius duomenis, gali atrodyti, kad namų ūkiai tapo turtingesni, tačiau iš tiesų tai tik statistinė iliuzija. Turtas dėl kainų pokyčio padidėjo tik laikinai – jei vertybinių popierių rinkos netaps stabilesnės, dabartinės vertybinių popierių kainos gali ir vėl sumažėti“, − sako apžvalgos autorė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Namų ūkių finansinio turto grynajai vertei jau nuo praėjusių metų pradžios teigiamą įtaką daro pradėjęs mažėti paskolų portfelis. Per pirmą šių metų ketvirtį dėl sumenkusios paskolų paklausos ir gyventojams jau suteiktų paskolų dalies grąžinimo bendras finansų institucijų suteiktų paskolų portfelis Lietuvoje sumažėjo 1,5 proc., arba 413 mln. litų.

Pirmo ketvirčio statistika taip pat rodo, kad, sumažėjus galimybei taupyti, didžiausia dalis naujų santaupų statistiškai teko tokioms taupymo priemonėms, kai gyventojams nereikia papildomai skirti savų lėšų, arba kurias, taikydama mokesčių lengvatas, skatina valstybė, t. y, antros pakopos pensijų fondams ir gyvybės draudimui.

Aptariamu laikotarpiu naujų santaupų (įmokų ir išmokų skirtumo) pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik perpus daugiau negu pernai tuo pačiu metu, o į antros pakopos pensijų fondus pervestos lėšos šį ketvirtį sudarė didžiausią naujų gyventojų santaupų dalį – 81,5 mln. litų. Iš viso per pirmą šių metų ketvirtį indėlių sąskaitos, investicijų fondai, gyvybės draudimo sąskaitos, antros pakopos pensijų fondai pasipildė 251 mln. litų naujomis santaupomis.

„Banko sąskaitose kaupiamos namų ūkių lėšos rodo, kad gyventojai neskuba pervesti pinigų į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Priežasčių tam gali būti įvairių, pavyzdžiui, žmonės svarsto, kad šių pinigų gali prireikti greičiau – išleisti vartojimo ar kitoms reikmėms. Be to, sumažėjusios indėlių palūkanos paskatino gyventojus domėtis kitomis taupymo galimybėmis, pavyzdžiui, investavimo priemonėmis, kurios yra rizikingesnės, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leidžia tikėtis didesnio pelno“, − pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė.

J. Varanauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybė papildomai sutaupyti artimiausiu metu padidėjo dėl prasidėjusio vasaros sezono, t. y. laikinai sumažėjus būsto šildymo išlaidoms.