Vyriausybės programoje buvo numatyta nemažai uždavinių energijos taupymo ir efektyvumo didinimo, taip pat aplinkos politikos srityse.

Nemažai darbų padaryta, tačiau dalis jų liks kitoms Vyriausybėms, nes reikalingos investicijos į aplinkos apsaugą buvo sumažintos dėl pasaulinės ekonominės krizės, o daugiabučių namų renovacijos programos stojo ir dėl gyventojų pajamų sumažėjimo, ir dėl nepakankamo žmonių noro investuoti. Tiesa, pasigirdę Zarasų savivaldybės pasiūlymai skatinti daugiabučių renovaciją parodė, kad šį procesą sėkmingai gali ,,pajudinti“ ir savivaldybės. Bet labiausiai lūžio nepavyko pasiekti dėl Aplinkos ministerijos neaktyvumo.
Iš reikšmingesnių Vyriausybės (kartu su Seimu) atliktų darbų paminėtini šie: priimtos didelės apimties esminės Statybos įstatymo pataisos, sugriežtinančios reikalavimus tiems statiniams, kurie yra sudėtingesnės konstrukcijos, ir supaprastinta statybos dokumentų išdavimo tvarka tais atvejais, kai statomi paprastos konstrukcijos statiniai, aiškiai nustatyta valstybės institucijų ir pareigūnų kompetencija ir atsakomybė už piktnaudžiavimus ir vilkinimus.
Priimtos Miškų įstatymo pataisos. Tiesa, dėl šio įstatymo paminėtina tai, kad pirminiame variante, kurį buvo priėmęs Seimas, buvo numatyta galimybė derinti viešuosius ir privačius interesus naudojant miškus, deja, po Prezidentės veto Lietuva ir toliau liks žaliu, tačiau žmonių nemylinčiu kraštu. Turiu galvoje situacijas, kai nemažai asmenų, apsukriai pasinaudoję teisinėmis galimybėmis ar pažintimis, persikėlė žemes į gražias vietoves: paežeres, paupius ir miškus, pasistatė vilas, o iš tremties grįžę savininkai ar jų vaikai, vargais negalais (neretai per teismus) atgavę medžiais apaugusias tėviškes, dabar turi pareigą mišką tvarkyti, prižiūrėti, leisti visiems, kas tik nori, uogauti, grybauti, iškylauti, medžioti, tačiau jame negali pasistatyti net lauko tualeto.
Priimti fundamentalūs Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų paketai. Priimant šį paketą kilo aštrios diskusijos su kai kuriomis savivaldybėmis, taip pat šiame procese teko įsikišti ir valstybės vadovei su veto. Laikas parodys, kas buvo teisus, kas ne, tačiau taip toliau gyventi negalima. Atliekos turi būti rūšiuojamos, iš didelės dalies jų gaminama šiluma ir elektros energija, o ne ištisi laukai paverčiami baisią smarvę keliančiais sąvartynais. Šiame procese svarbus ir savivaldos vaidmuo, o Vyriausybė turėtų padėti įveikti naftos ir dujų verslo sluoksnių spaudimą. Pavyzdžiui, viena pigiausių šilumų Lietuvoje yra Tauragėje, kur katilinė kūrenama lentpjūvės atliekomis.
Dar vienas svarbus darbas, kuris greičiausiai liks ateičiai – vėjo jėgainių parkų statyba. Akivaizdu, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra mūsų ateitis, tai akcentuota šios Vyriausybės programoje. Kita vertus, turi būti aiškiai atsakyta, ar vėjo jėgainės daro neigiamą poveikį žmonėms ir, kas turi būti padaryta planuojant jų statybą, kad žmonės tokio poveikio nejaustų.
Matyt, nebus iki galo išspręsti ir klausimai dėl netvarkos medžioklės ūkyje: tarp politikų yra nemažai medžiotojų, kurie visomis išgalėmis priešinasi civilizuotam medžioklės santykių sutvarkymui. Iki šiol esanti sistema, paremta sovietine – kolchozine prigimtimi ir remiama to paties mentaliteto žmonių buvo sukritikuota ir Konstitucinio Teismo.
Pagaliau labai svarbus darbas, kurį planavo daryti ne viena Vyriausybė nuo pat įstojimo į ES – sprendimas pradėti Atominės elektrinės statybą.

– Kuris Seimo komitetas atsakingas už padėtį kovojant su korupcija ir kontroliuoja tai atliekančias teisėtvarkos institucijas?

– Nėra tokio. Mūsų komitetas kontroliuoja VRM, FNTT, prokuratūros veiklą, o štai VSD, STT ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos priežiūra kadaise, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavo socialliberalas Alvydas Sadeckas, buvo perduota šiam komitetui. Kartais susidaro įspūdis, jog tyčia buvo siekiama, kad nebūtų vienos kovą su korupcija koordinuojančios struktūros.

– Kuo kova su korupcija skiriasi nuo kovos su finansiniais nusikaltimais ar kontrabandos, kad šiems nusikaltimams tirti reikalingos atskiros, savarankiškos tarnybos?

– Mano supratimu, korupcija apskritai – tai naudos gavimas sau ar savo artimiesiems naudojantis tarnybine padėtimi. O štai korupcijos atmainų gali būti daugybė. Todėl kovoti su ja turėtų visos be išimties tarnybos, turinčios teisę užsiimti operatyvine veikla ir atlikti ikiteisminį tyrimą. Neturėtų likti nuošalyje ir prokuratūra, kurioje, beje, šiandien net nėra vidaus imuniteto tarnybos, galinčios tirti atvejus, kai korupcija įtariami prokuratūros darbuotojai. Šis darbas patikėtas personalo skyriui, nors jo funkcija – žmones į darbą priimti. Tuo tarpu pakanka skundų, kad prokurorai už pinigus nutraukia bylas.

Prikurta daugybė su korupcija kovojančių tarnybų, bet rezultato nėra. Kai klausi kurios nors tarnybos atstovų – kodėl, iš karto išgirsti: ne mūsų kompetencija, neturime resursų. Susiklostė tokia padėtis, kad jei kuri nors su korupcija kovojanti tarnyba gali nieko nedaryti, tai ir nedaro. O jeigu daro – tai blogai.

Dar viena didžiulė bėda: kai vienu metu veikia keletas viena kitos veiklą dubliuojančių tarnybų, jų atstovams kyla nesveikas noras pirmiems pasigirti apie nuveiktus darbus. Neretai darant žalą galutiniam rezultatui.

Imkime kad ir neseniai garsiai nuskambėjusią žuvų mailiaus bylą, kurią tyrė FNTT. Drąsiai sakau, kad teisminės perspektyvos ši byla neturi, nes teisėtvarka paskubėjo: be telefoninių pokalbių, nieko daugiau neturi. Pinigai niekam neperduoti, nusikalstamų veiksmų neatlikta. Už ką teisti? Už ketinimus? O pagal kokį straipsnį? FNTT vadovais dėtas aš labai rimtai pasidomėčiau, kas iš pareigūnų nutekino į spaudą informaciją apie atliekamą šios bylos tyrimą.