Lietuvoje korupcijos mažėja. Bent taip teigia „Transparency International“, pateikusi 2015-ųjų Korupcijos suvokimo indekso tyrimą, kuriame Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. 5-ios pagrindinės išvados:
1. Lietuva pakilo per septynias vietas bendrame sąraše.
Pernai Lietuva gavo 58 balus ir užėmė 39 vietą iš 174 valstybių. 2013 m. Lietuva surinko 57 balus ir buvo 43-ia.
2. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 20. Ji lenkia kaimyninę Latviją (40 vieta), bet atsilieka nuo Lenkijos (30 vieta) ir Estijos (23 vieta). Už pirmojo šimtuko ribų liko Baltarusija (107 vieta) ir Rusija (119 vieta)
3. Lietuva 32 vietą dalinasi su Izraeliu ir Kipru.
4. Pasak Prezidentūros, efektyviau kovojama su stambiąja korupcija viešuosiuose pirkimuose ir sveikatos sektoriuje – vien tik pernai ikiteisminių tyrimų sveikatos apsaugos srityje pradėta dvigubai daugiau nei 2014-aisiais, aktyviau kovojama ir su korupcija savivaldoje. Tačiau net 79 proc. 2014 m. už kyšininkavimą nuteistų asmenų atsipirko baudomis, kurių dydžiai neatgraso. Vidutinė bauda už korupcinį nusikaltimą 2015 m. siekė 4,5 tūkst. eurų ir tai sudarė tik dešimtadalį galimos maksimalios baudos.
5. Kaip ir 2014 m. vėl pirmauja Skandinavijos šalys: 1-oji vieta – Danijai (91 balas), toliau seka Suomija (90 balų) ir Švedija (89 balai). Paskutiniai sąraše yra Šiaurės Korėja ir Somalis (po 8 balus).
Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo nulio iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.
„Matome, jog, verslininkų nuomone, korupcijos lygis Lietuvoje mažėja, korupcija ne taip trukdo verslui. Tačiau ekspertai pažymi, kad politikai ir valstybės tarnautojai turi geriau atsiskaityti visuomenei, o priimti įstatymai neveikia. Tad mūsų svarbiausi namų darbai yra aiškūs. Turime praskaidrinti lobistinę veiklą bei galų gale iš esmės pagerinti viešųjų paslaugų kokybę“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Tyrimo ieškokite čia
Loading ...