Prie Seimo sekmadienį atidengta Valstybės gynėjams skirta atminimo lenta.

Atidengimo ceremonijoje ir liturginėje maldoje dalyvavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad Sausio 13-osios naktį įvyko beginklių žmonių dvasios pergalė prieš galingiausią pasaulio imperiją.

“Beginklė mergina, jaunuolis su trispalve prieš tankus ir automatus prie televizijos bokšto. Visuotinis nuodėmių išrišimas tūkstančiams, jau žinantiems, kas įvyko šiąnakt, žinantiems, kas jų laukia iki išauštant, bet nesitraukiantiems nuo Seimo, apsiginklavusiems vien malda “Tėve mūsų”", – sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkės pavaduotojas Česlovas Stankevičius perskaitė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, europarlamentaro Vytauto Landsbergio kalbą.

“Seimo rūmai šiandien ir įrengtoji paminklinė lenta – tai liudijimas, kurį reikia teisingai suprasti. Nebuvo taip, kad susirinko žmonės ir gynė Seimo narius, dirbančius savo darbą. Tauta gynė Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą kaip savo pačių rinktos valdžios kūną, dvasią ir simbolį. Neliks Aukščiausiosios Tarybos – nebus nė Lietuvos, Lietuvos valstybės. Kam dar neaišku?”, – kalbėjo Č.Stankevičius.

Lietuva praėjusį ketvirtadienį minėjo 20-ąsias 1991 metų sausio 13 dienos kruvinų įvykių metines, Laisvės gynėjų dieną, kai per sovietų puolimą užimant Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 žmonių.

Seimo kancleris Jonas Milerius sako nežinojęs, kad pinigai iš parlamento kanceliarijos kasos būtų buvę skolinti parlamentarams ir kanceliarijos darbuotojams.

Tuo metu kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė neigia skolinusis iš kasos valdiškus pinigus.

Apie valdiškų pinigų skolinimą ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme prabilo už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė Regina Petkelienė.

Ji aiškino skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui J.Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

Seimo kancleris J.Milerius ketvirtadienį BNS teigė nežinojęs apie valdiškų pinigų skolinimą.

“Šito nežinau. Žinau, kad pats – ne, o dėl kitų nežinau. Kai aš atėjau, ji jau buvo toje pozicijoje (atleista iš darbo – BNS). Mano vienas iš pirmųjų sprendimų buvo kasos panaikinimas”, – BNS sakė J.Milerius.

Seimo kancleriu jis paskirtas 2009 metų lapkritį.

J.Milerius teigė apie buvusios kasininkės teisme mestus kaltinimus nekalbėjęs su Finansų departamento direktore: “Vyko tyrimas, ir nei jie ta tema sakė… Visi dokumentai buvo teisėtvarkai atiduoti”.

Finansų departamentui vadovaujanti D.Petrauskienė aiškino pinigų nesiskolinusi ir neėmusi jų kitiems politikams ar kanceliarijos darbuotojams.

“Aš galiu drąsiai patikinti: nė vienas Seimo narys, nei darbuotojas nebuvo pas mane atėjęs ir paprašęs, kad aš pasakyčiau ar liepčiau, kad kasininkė R.Petkelienė paskolintų pinigų”, – žurnalistams ketvirtadienį teigė ji.

D.Petrauskienė svarstė, jog buvusi kasininkė, skolindama pinigus iš kasos, pati galėjo turėti naudos.

“Aš manau, kad Regina Petkelienė turėjo kažkokios naudos. Jeigu ateina pas tave pasiskolinti pinigų – dešimt ar penkis litus, ir vėliau neatiduoda, tai tu kitą kartą jam neduosi. Dabartinė kažkokia ta versija man yra stebuklinga”, – teigė ji.

R.Petkelienė teisme užsiminė, kad jos buvusi vadovė galėjo imti pinigų parlamentarui socialdemokratui Česlovui Juršėnui. Tačiau pastaroji tai neigė: “Aš tikrai niekada nieko, ir Juršėnas ne toks žmogus, kad ateitų pinigų skolintis, čia kažkoks nesusipratimas”.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino.

Ketvirtadienį teisme buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė sakė prisipažįstanti dėl O.Goluskaitei paskolintų pinigų, tačiau likusios apie 70 tūkst. litų sumos tvirtino nepasisavinusi – esą tai dalis D.Petrauskienės pasiskolintų ir negrąžintų pinigų.

“D.Petrauskienė nusivalė į mane kojas, ir aš likau atsakinga”, – pareiškė R.Petkelienė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O.Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. litų.

Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei. Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R.Petkelienė surašydavo skolos raštelius, kurie neturėjo jokios juridinės galios.

Apie 65,5 tūkst. litų stygius nepagrįstas net minėtais rašteliais. Dėl to įtariama, kad buvusi parlamento kasininkė šią pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės-liepos mėnesiais. Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, 2009 metų liepos 17-ąją Seimo kancleris kreipėsi į policiją.

69 proc. Latvijos gyventojų neigiamai vertina naujojo šaukimo Seimo darbą, parodė apklausos, kurią surengė rinkos, socialinių ir žiniasklaidos tyrimų agentūra “TNS Latvia”, rezultatai.

Tarp jų neigiamai vertina parlamento darbą 34 proc. apklaustųjų, o veikiau neigiamai – 35 procentai.

Savo ruožtu Seimo, išrinkto 2010 metų spalio 2 dieną, veiklą teigiamai vertina vos 12 proc. apklausos dalyvių. 19 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo konkrečios nuomonės.

Agentūra “TNS Latvija” surengė apklausą internetu drauge su latvių kalba transliuojančio televizijos kanalo LNT laida “900 sekundžių” nuo sausio 4 iki 6 dienos. Buvo apklausti 600 ekonomiškai aktyvūs Latvijos gyventojai nuo 18 iki 55 metų amžiaus.

Parlamento kanceliarija pasirengusi Turto bankui perduoti nereikalingą nekilnojamąjį turtą.

Už Seimo viešbutį Fabijoniškėse, kelis butus Pilaitėje, poilsines Palangoje ir Švenčionių rajone tikimasi gauti apie 8 mln. litų. Iš šių lėšų bus rekonstruojami Seimo pirmieji rūmai, rašo “Lietuvos žinios”.

Planus parduoti dalį valstybei priklausančio nekilnojamojo turto Seimo kanceliarija puoselėja kelerius metus. Anksčiau strigęs šis procesas jau pasiekė finišo tiesiąją.

Pasak Seimo vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės, kuruojančios parlamento kanceliarijos darbą, jau parengti visi reikalingi Turto banko žinion perduoti nekilnojamojo turto dokumentai. Ji tikisi, kad iki kovo 1 dienos šis procesas bus baigtas.

Turto bankas, perėmęs Seimo kanceliarijos valdomą nekilnojamąjį turtą: Seimo viešbutį sostinės Fabijoniškių rajone, penkis butus Pilaitėje, Palangoje esančius poilsio namus “Viešnagė” ir poilsiavietę Švenčionių rajone prie Siauro ežero, jį įvertins, nustatys pradinę kainą ir paskelbs aukcioną. V.Baltraitienės teigimu, šis procesas – ilgas, tačiau esą realu, kad nekilnojamąjį turtą per metus turėtų pavykti parduoti.

Seimo kanceliarija skaičiuoja, jog už parduotą nekilnojamąjį turtą gali gauti apie 8 mln. litų.

“Manome, tokia suma yra reali. Kaip bus iš tikrųjų, nežinia, nes perduoto turto pradinę kainą nustatys Turto bankas, vėliau vyks aukcionas”, – sakė V.Baltraitienė.

Pinigus, gautus pardavus nereikalingą nekilnojamąjį turtą, planuojama investuoti į Seimo pirmųjų rūmų rekonstrukciją.

“Pagal įstatymą pinigus už parduotą turtą galime naudoti tik naujam turtui sukurti. Lėšų Seimo pirmiesiems rūmams tvarkyti iš biudžeto negautume, tad priimtas sprendimas pardavus vieną turtą atnaujinti kitą”, – aiškino Seimo vicepirmininkė.

Seimo pirmuosiuose rūmuose planuojama pakeisti vėdinimo, vėsinimo, šildymo ir kitas inžinerines sistemas. Istorinio pastato interjero keisti negalima, nes siekiama išlaikyti autentiką. Tad rūmų viduje ketinama tik užtaisyti vietas, kur bus nutiestos naujos komunikacijos. Daugiau remonto darbų numatyta atlikti parlamento pirmųjų rūmų 4 aukšte. Tarp kabinetų einantį tamsų koridorių žemomis lubomis norima atnaujinti paaukštinant lubas, parketą pakeičiant poliruoto akmens masės plytelėmis. Kad koridorius taptų šviesesnis, jaukesnis ir vizualiai didesnis, kabinetų duris siūloma pakeisti į matinio stiklo.

Minint Sausio įvykių dvidešimtmetį į Vilnių stengiamasi sukviesti daugelį tų laikų dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.

Laisvės gynėjų dienos renginiuose ketina dalyvauti buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalsonas (Jonas Boldvinas Hanibalsonas). Jo šalis pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o jis pats buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, atvykęs į Vilnių iš karto po 1991 metų sausio įvykių pareikšti solidarumo.

Vilniuje taip pat viešės JAV senatorius Richardas Durbinas (Ričardas Durbinas), tuo metu Lietuvoje lankęsis kaip rinkimų stebėtojas.

Kaip ir prieš 20 metų, Lietuvoje bus pirmasis nepriklausomos Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.

Į minėjimą pakviestas 1990-1992 metų Latvijos Aukščiausiosios Tarybos prmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, buvęs Norvegijos Karalystės Stortingo grupės Baltijos valstybėms remti pirmininkas Ingvaldas Godalas.

Į Vilnių grįš ir kai kurie žurnalistai, pasauliui pranešę apie sovietų agresiją prieš nepriklausomą Lietuvą. Laisvės gynėjų dienos renginiuose dalyvaus estai Toomas Sildamas (Tomas Sildamas) ir Ullaras Bornas (Ularas Bornas), ispanai Miguelis Bas Fernandezas (Migelis Bas Fernandesas) bei Mikelis Arregui Mikelis Arjegi), britas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas).

Seimo rūmuose dalyvaujant autoriui bus pristatyta Michailo Pustobajevo knyga “Agresijos kronika”. Buvęs Rusijos karinių pajėgų majoras, iš kariuomenės pašalintas už “garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą”, atskleidė Pskovo desantininkų bei specialiosios grupės “Alfa” veiklos užkulisius.

Lietuvoje lankysis is žinomas Rusijos istorikas, politikas, visuomenės veikėjas Jurijus Afanasjevas, aktyviai rėmęs laisvės siekiančias tautas.

Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė ketvirtadienį per spaudos konferenciją pabrėžė, kad į Vilnių vėl atvyks Ukrainos savanoriai, per Sausio įvykius Lietuvos parlamento rūmuose davę priesaiką.

Iškilmingame minėjime laukiama ir dabartinių aukštų pareigūnų iš užsienio.

Apie savo dalyvavimą Laisvės gynėjų dienos renginiuose kol kas patvirtino vienintelis prezidentas – Latvijos vadovas Valdis Zatleras. Iškilmėse dalyvaus ir šios šalies Saeimos pirmininkė Solvita Aboltinė. Taip pat atvyks Vengrijos ir Švedijos parlamentų vadovai Laszlo Koveris Csaba (Laslo Koveris Šaba) bei Peras Westerbergas (Peras Vesterbergas).

Estijai, Čekijai, Suomijai, Norvegijai atstovaus parlamentų vicepirmininkai. Gruzijai – vicepremjeras Giorgis Baramidzė.

Iš viso į renginius pakviesta per 70 svečių iš užsienio.

“Ši data svarbi ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir kitoms pasaulio tautoms”, – ketvirtadienį Sausio įvykių reikšmę pabrėžė A.Rupšytė.

Seimo kancleris Jonas Milerius, kalbėdamas apie Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo programą, sakė, kad ir Lietuvos parlamente bus siekiama atkurti tų laikų rūmų vaizdą.

“Bus daug atributikos, primenančios tuos laikus”, – sakė jis.

Parlamento rūmų fojė, kaip ir prieš 20 metų, bus pridėta smėlio maišų. Prie Seimo bus atvarytas rusiškas šarvuotis, kurį, anot A.Rupšytės, nustums Sąjūdžio “žiguliukai” ir parlamento gynėjai.

Sausio 8-13 dienomis Seime rengiamos atvirų durų valandos. Prie rūmų liepsnos atminimo laužai, vyks įvairūs renginiai.

Vienas iš minėjimo akcentų – sausio 12-ąją ketinamas “tiesti” Laisvės liepsnos kelias nuo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato iki Seimo rūmų. Vaikai, nešimi aukurais su ugnimi, apjuos Seimo, LRT pastatus ir Televizijos bokštą.

Sausio 13-oji prasidės pilietine akcija “Atmintis gyva, nes liudija” bei pilietiškumo pamokomis mokyklose. Pasak A.Rupšytės, žvakutes languose žada uždegti ir Afganistane tarnaujantys Lietuvos kariai.

Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleiviai siuva maždaug 200 metrų ilgio trispalvę, kurią planuojama nešti nuo Katedros į Nepriklausomybės aikštę.

J.Milerius per spaudos konferenciją pabrėžė, kad daug renginių vyks ne tik Vilniuje, bet visose šalies savivaldybėse.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies Nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

+370 5 2058507

Grupė piliečių siūlo priimti įstatymą, kad pagal atskirus kriterijus būtų vertinamas Seimo nario darbas, o nesurinkusiems reikiamo balų skaičiaus būtų užkirstas kelias dalyvauti kituose rinkimuose.

Pataisų iniciatoriai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai įgyvendinti.

Savo parengtu Seimo narių darbo vertinimo įstatymo projektu iniciatoriai siūlo parlamentaro darbo kokybę apskaičiuoti pagal matematinę formulę.

Baigęs kadenciją parlamentaras artimiausius penkerius metus negalėtų kandidatuoti jokiuose rinkimuose, jei jo sukaupta balų suma būtų mažesnė nei šeši.

Projektu parlamentarus siūloma vertinti ir įpusėjus kadencijai. Pasibaigus ketvirtai sesijai būtų atliekamas kiekvieno Seimo nario tarpinio balo skaičiavimas. Jei Seimo nario surinktas balas būtų – 0,01 (minus viena šimtoji) balo arba mažiau, Seimo narys netektų mandato.

Į atsilaisvinusią vietą patektų kitas kandidatas pagal partijos sąrašą arba būtų rengiami nauji rinkimai.

Parlamentaro darbo kokybės vertinimo balą sudarytų statistiniai lankomumo, pateiktų ir priimtų teisės aktų bei pataisų statistiniai rodikliai. Atitinkamai parlamentaras prarastų balus perėjęs į kitą frakciją, jei būtų taisomos jo anksčiau inicijuotos ir priimtos pataisos.

Naujo įstatymo svarstymą Seime inicijuoja 14 piliečių grupė: Šarūnas Gurklys, Agnė Gurklytė, Arvydas Kvieska, Marius Dapkus, Vytautas Bertašius, Almantas Gurklys ir kiti.

Savo iniciatyvą projekto autoriai skelbia tam sukurtame interneto puslapyje, prašydami finansinės paramos. Siunčiant trumpąją žinutę jiems galima paaukoti nuo 1 iki 10 litų.

Pagal įstatymą, piliečiai, norintys inicijuoti teisės akto projekto svarstymą Seime, per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. jų projektą remiančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Seime dažniausiai kalbantys politikai šios kadencijos parlamente per sesijas jau spėjo pasisakyti daugiau nei 1000 kartų, tuo metu rečiausiai savo nuomonę reiškiantys nepasisakė nė 10 sykių, rodo dienraštyje “Lietuvos žinios” trečiadienį paskelbta statistika.

Per penkias praėjusias sesijas parlamentarai viešai kalbėjo 5193 kartus. Aktyviausių kalbėtojų penketuke yra opozicijos atstovas – trys socialdemokratai, “darbietis” ir “tvarkietis”.

Daugiausia kalbėjo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, nuo kadencijos pradžios posėdžių salėje įvairiomis progomis pasisakęs 1471 kartą (rudens sesijoje – 248 kartus). Kiek rečiau prie mikrofono prieidavo “darbietis” Kęstutis Daukšys, kalbėjęs 1075 kartus (185). Jam ant kulnų mina socialdemokratai Juozas Olekas, nuomonę reiškęs 984 (129), bei Algirdas Sysas – 978 (176) kartus. “Tvarkos ir teisingumo” atstovui Juliui Veselkai žodis buvo suteiktas 684 kartus (124).

Po vieną kartą per keturis praėjusius mėnesius kalbėjo Pranas Žeimys ir Rūta Rutkelytė, Leonardas Talmontas, Juozas Palionis ir Asta Baukutė. Po du kartus kalbėjo keturi politikai – A.Ramanauskaitė-Skokauskienė, Zita Užlytė, Michalas Mackevičius ir liberalas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Aštuoni parlamentarai burną buvo pravėrę po tris kartus.

Visos kadencijos tylenių penketukas atrodo taip: L.Talmontas kalbėjo du kartus, M.Mackevičius ir Jungtinės frakcijos narys Andrius Burba (Seime dirba nuo lapkričio vidurio) – po tris, Z.Užlytė – septynis, J.Palionis – aštuonis.

Opozicinės Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Vilniaus miesto merą Raimundą Alekną, prašydamas pakeisti sprendimą ir leisti profesinėms sąjungoms sausio 16-ąją rengti mitingą prie Seimo.

V.Mazuronis dėl draudimo profesinėms sąjungoms rengti mitingą prie Seimo atviru laišku kreipėsi į sostinės merą R.Alekną ir žmogaus teises ginančias organizacijas.

“Esu labai susirūpinęs iškilusia grėsme mūsų demokratijai. Tokią grėsmę neabejotinai kelia Vilniaus miesto savivaldybės priimtas sprendimas neleisti Profesinių sąjungų konfederacijai sausio 16 dieną rengti mitingo prie Seimo. Todėl nuogąstaudamas kreipiuosi į jus ir prašau iš naujo apsvarstyti šį sprendimą ir jį pakeisti”, – rašoma V.Mazuronio laiške.

Parlamentaro vertinimu, “draudimas visuomenei rinktis norimose vietose ir išsakyti savo nuomonę yra ne tik neteisingas, bet ir neteisėtas”.

Leidimo sausio 16-ąją rengti mitingą prie Seimo negavusi profsąjunga sako neketinanti jo rengti kokioje nors kitoje vietoje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS pirmadienį tvirtino kol kas negavęs oficialaus raštiško atsakymo iš savivaldybės ir piktinosi negalintis kreiptis į teismą. Jo teigimu, savivaldybė tyčia vilkina pateikti atsakymą, kad teismas nespėtų išnagrinėti skundo.

Gruodžio 29-ąją savivaldybės atstovai žiniasklaidai pranešė, kad sausio 16-osios mitingo profsąjungoms neleido rengti prie Seimo ir pasiūlė jį organizuoti kitoje vietoje – prie “Siemens” arenos arba Kalnų parke.

Sostinės savivaldybės Renginių derinimo komisijos pirmininkas Virginijus Dastikas aiškino, kad mitinguoti prie Seimo nenorima leisti, kadangi tomis dienomis sostinėje vyks nemažai tragiškų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečiui skirtų renginių.

Mitingo organizatorių teigimu, norima protestuoti dėl nedarbo, kainų, skurdo, pensijų ir minimalios algos dydžio.

Užpernai sausio 16-ąją į akciją prie Seimo susirinko keli tūkstančiai Lietuvos piliečių. Iš pradžių vyko taiki akcija, kuria protestuota prieš kai kurias valdančiosios koalicijos vykdomas reformas, tačiau maždaug 100 jaunuolių pastangomis ji peraugo į neramumus. Jų metu sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai.

Protesto akciją praėjus lygiai dvejiems metams po riaušių nori rengti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Socialistinis liaudies frontas.

Parlamentarai per neseniai pasibaigusią rudens sesiją rinkosi į 53 plenarinius posėdžius ir priėmė 278 teisės aktus.

Seimo posėdžių sekretoriato duomenimis, nuo sesijos pradžios rugsėjo 10 dieną iki jos pabaigos gruodžio 23 dieną Seimo nariai priėmė 196 įstatymus, 72 nutarimus ir 10 rezoliucijų bei kitų teisės aktų.

Per šią sesiją apsvarstyti ir šeši prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžinti įstatymai.

Palyginti su buvusia pavasario sesija, parlamentarai rudenį buvo kiek mažiau darbingesni. Nuo kovo 10-osios iki liepos 2-osios jie priėmė 232 įstatymus, 85 nutarimus ir 9 rezoliucijas.

Šiemet tarp svarbiausių priimtų įstatymų – Pilietybės, Baudžiamojo kodekso, Teismų, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimai.

Iš viso šios kadencijos Seimas, dirbti pradėjęs 2008 metų lapkričio 17 dieną, surengė 293 posėdžius, per kuriuos priėmė 886 įstatymus, 384 nutarimus, 38 kitus teisės aktus.

Pagal Konstituciją, Lietuvos parlamentarai į pavasario sesiją renkasi kovo 10 dieną, ji baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesiją jie pradeda rugsėjo 10 dieną, o baigia gruodžio 23 dieną.

Nauji Seimo kanceliarijos klerkai ir parlamentarų padėjėjai privalės krimsti politikos elementorių.

Lietuva ir visa Europa buvo pernelyg naivūs dėl Baltarusijos demokratėjimo, trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama smurtą Minske po prezidento rinkimų.

“Bendras rinkimų vertinimas – kad ir Lietuva, ir Europa buvo per daug naivūs, manydami, kad nedemokratiniais būdais galima įvesti demokratiją, kad žmogus, kuris visą laiką naudojosi autoritariniais metodais, staiga kitą dieną atsibunda ir tampa demokratu. Tikrai stebuklų nebūna ir tai dar kartą parodė, kad dar Baltarusijai reikia stipriai auga, kad išmoktų demokratijos pamokas”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Parlamento vadovė pripažino, kad Baltarusijos valdžios struktūrų panaudotų represijų mastas jai buvo netikėtas.

“Nesitikėjau idealių rezultatų, bet kad bus toks grubus išvaikymas opozicijos protesto demonstracijos, apie tai, kad gali opozicijos kandidatai pakliūti į ligoninę, būti sumušti kaip šiuo atveju populiarus Baltarusijos poetas Valdimiras Nekliajevas buvo sumuštas ir dėl galvos sužeidimo be sąmonės nuvežtas į ligoninę, tai tikrai tokių įvykių nesitikėjau”, – sakė I.Degutienė.

Pasak Lietuvos Seimo vadovės, susirūpinimą kelia ir tai, kad buvo itin didelis iš anksto balsavusiųjų skaičius.

“Tai kelia tikrai didelę nuostabą ir susirūpinimą, nes mes patys, kai analizuojame savo rinkimų rezultatus, iš savo patirties žinome, kad daugiausiai nusižengimų būtent ir būna per išankstinius balavimus”, – kalbėjo I.Degutienė.

Klausiama, kokios pozicijos toliau Lietuva turėtų laikytis šios kaimyninės valstybės atžvilgiu, I.Degutienė sakė, kad reikalingas bendras Europos Sąjungos sprendimas.

“Iš esmės mes esame prieš autokratinį prezidento režimą, tačiau baudžiame visus Baltarusijos piliečius uždėdami vienokias ar kitokias sankcijas, ir nukenčia visa valstybė su jos žmonėmis”, – sakė I.Degutienė.

Paklausta, ar Lietuva gali mokyti Baltarusiją, kai ir mūsų šalyje prieš dvejus metus vyko riaušės, I.Degutienė pabrėžė, kad tai “absoliučiai nelygintini dalykai”. Jos teigimu, taikus mitingas Lietuvoje buvo organizuotas demokratiniu keliu, o riaušes sukėlė “destrukcinės jėgos”.

“Absoliučiai nelygintini, mano manymu, dalykai, ir kaip tik noriu pabrėžti, kad tai buvo demokratiniu keliu mitingas organizuotas, tik kad prie tų demokratinių jėgų prisijungė destrukcinės jėgos ir, aišku, geriausiai turėtų į tokius klausimus atsakyti mūsų teisėsaugos institucijos, kurios iki šiolei taip atsakymo ir nedavė, kas ten buvo tikrieji organizatoriai ir kokie jų buvo tikslai”, – dėstė I.Degutienė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas antradienį atsiėmė savo atsistatydinimo pareiškimą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė antradienį sulaukė A.Salamakino rašto, kuriuo šis prašo leisti atsiimti anksčiau jai įteiktą prašymą atleisti iš EPK pirmininko pareigų, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

A.Salamakinas trečiadienį žurnalistams sakė atsistatydinimo pareiškimą atsiėmęs, kad komisija galėtų toliau dirbti.

“Pirmiausia Seimo pirmininkei daromas spaudimas, kad teiktų šitą mano (atsistatydinimo – BNS) prašymą. Kada penki komisijos nariai save suspendavo ir išėjo iš Etikos komisijos, jeigu mano pasitraukimas taip pat bus patenkintas, tai komisija bus paralyžiuota mažiausiai iki kovo mėnesio. Mes negalėsime dirbti, o darbų yra labai daug. Visiškai destabilizuoti komisijos darbą dar trims mėnesiams būtų didžiulė klaida”, – tvirtino A.Salamakinas.

EPK vadovas tvirtino suprantąs, kad jo žingsnis nėra populiarus, bet žengtas “vardan komisijos ir vardan to, kas vyksta šiuo metu komisijoje”.

“Aš pasiryžau įvykdyti savo pareigą, kol bus pakeistas Seimo statutas. Manau, kovo mėnesį visa komisija bus performuota”, – tvirtino jis.

Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo yra pritaręs Statuto pataisoms dėl naujų EPK sudarymo principų. Pagal šį projektą, siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, kai atstovus į EPK delegavo ne frakcijos, o tam tikras skaičius parlamentarų.

Numatyta, kad kandidatą į EPK gali pasiūlyti ne mažiau kaip 15 Seimo narių. Komisija būtų sudaroma iš 9 parlamentarų.

Dabar narius į EPK deleguoja parlamentinės frakcijos priklausomai nuo jų dydžio. Komisiją sudaro 14 narių.

Lapkričio pradžioje Seimo EPK svarstė A.Salamakiną dėl jo žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį Remigijų Ačą apkaltino savavaliavimu. Etikos sargai priėmė nepalankų A.Salamakinui sprendimą, bet vėliau nusprendė, kad tai buvo negalutinis balsavimas.

Gruodžio 14 dieną nepatenkinti EPK pirmininko elgesiu penki komisijos nariai sustabdė darbą komisijoje. Jie A.Salamakinui priekaištavo dėl šališkumo, politinių užsakymų vykdymo, politikavimo.

EPK yra 14 narių.