Jungtinės Valstijos ragino Lietuvą suderinti su žydų organizacijomis šiuo metu Seime svarstomą įstatymo projektą dėl kompensacijos už nusavintą žydų bendruomenių turtą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

Šį klausimą pernai kovo mėnesį iškėlė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), Vašingtone susitikusi su tuometiniu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, rodo “WikiLeaks” dokumentas, paskelbtas leidinio “Russkij reporter” interneto svetainėje.

“Keldama klausimą dėl žydų bendruomeninio turto restitucijos, sekretorė pastebėjo, kad Kongreso nariai atidžiai domisi šiuo klausimu. Ji pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybei reikia užsitikrinti vietos ir tarptautinių žydų organizacijų paramą bet kokiems restitucijos įstatymams”, – rašoma ataskaitoje, parengtoje po H.Clinton ir V.Ušacko susitikimo.

Kaip rodo dokumentas, V.Ušackas nuogąstavo, kad įstatymo priėmimas gali strigti dėl ekonominės krizės, į kurią pateko Lietuva. Tuometinis ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektą nevienodai vertina ir skirtingos žydų organizacijos, rašoma dokumente.

Lietuvos Seimas praeitą mėnesį po pirmojo balsavimo pritarė, kad įstatymas dėl kompensacijos už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą būtų svarstomas toliau.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky BNS vertindama parlamento sprendimą sakė, kad bendruomenė yra patenkinta, jog “pagaliau šio klausimo sprendimas pajudėjo”, tačiau detaliau įstatymo turinio nekomentavo.

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimui.

Dabartinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis lapkričio viduryje susitikęs su H.Clinton teigė išgirdęs jos padėką.

“Ji labai nuoširdžiai padėkojo už mūsų Vyriausybės pastangas – įstatymą dėl kompensacijų. Amerika remia ir dėkoja už mūsų Vyriausybės veiksmus siekiant priimti teisės aktą, kuris žydų bendruomenei kompensuotų patirtas skriaudas”, – telefonu iš Vašingtono BNS lapkričio 15 dieną sakė A.Ažubalis.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu daugiau nei 90 proc. jų nužudė naciai ir vietos kolaboranta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

Nors ši Seimo sesija į istoriją įeis apkalta dėl praleistų posėdžių, po kurios Linas Karalius prarado mandatą, vis dėlto dabartiniai parlamentarai kur kas pavyzdingesni už savo pirmtakus. Pagal posėdžių lankomumą penktojoje sesijoje pavyzdžiu kitiems galima laikyti Tvarkos ir teisingumo frakciją, kurios nariai dalyvavo daugiau kaip 95 proc. posėdžių.

Nedaug atsiliko ir darbiečiai bei socialdemokratai (beveik 92 proc.), valdančioji Tėvynės sąjunga pagal lankomumą ketvirta (beveik 91 proc.). Tačiau net ir žemiausias 80–90 proc. kitų frakcijų lankomumas palyginti su ankstesnėmis trimis kadencijomis – gana aukštas, nes ten šis rodiklis svyravo tarp 64 ir 85 proc.

Pirmūnai pagal dalyvavimą balsavimuose, kurių nuo rugsėjo 10 d. buvo jau 1046, – konservatoriai Petras Luomanas, Kazimieras Kuzminskas, Pranas Žeimys. Mažiausiai – vos ketvirtadalyje balsavimų savo valią pareiškė Seimo narys susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir krikščionis Aleksandras Sacharukas.

Pagal frakcijas pavyzdingiausiai balsavo konservatorių frakcijos nariai (72 proc. balsavimuose dalyvavusių frakcijos narių). Nepavyzdingiausia šiuo atžvilgiu – Jungtinė frakcija.

Prasčiausiai posėdžius lankė Seimo nariai ministrai. Iš kitų Seimo narių daugiausiai posėdžių praleido Asta Baukutė, bet, kaip žinoma, dėl pateisinamos priežasties – motinystės. Dešimt posėdžių praleido socialliberalas Valerijus Simulikas, po septynis – konservatorius Emanuelis Zingeris ir Krikščionių frakcijos narys Rokas Žilinskas.

Įstatymų leidyboje šią kadenciją aktyviausi buvo trys komitetų pirmininkai: Teisės ir teisėtvarkos komiteto – konservatorius Stasys Šedbaras, pateikęs svarstyti net 82 įvairius dokumentus, iš jų 29 įstatymų projektus, Ekonomikos – Dainius Budrys iš Jungtinės frakcijos (81 dokumentas, iš jų 27 įstatymų projektai), Biudžeto ir finansų – Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas (78 dokumentai, iš jų 37 įstatymų projektai). Žinoma, šio trejeto kiekybinius rodiklius lemia tai, kad jie projektus teikia komitetų vardu. Tačiau visai nedaug nuo jų atsilieka ir pavienis parlamentaras socialdemokratas E.Žakaris, pateikęs 70 dokumentų, tiesa, iš jų įstatymų projektų – vienuolika.

Mažiausiai aktyvūs įstatymų leidyboje buvo Seimo nariai ministrai – Rasa Juknevičienė, Gintaras Steponavičius ir Kazimieras Starkevičius.

Įstatymų iniciatyvoje, kaip ir pridera, pirmūnai – didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos frakcija, pateikusi 37,5 proc. projektų, antri –  opozicijoje esantys socialdemokratai – 13,4, treti – Tvarka ir teisingumas – 10,7 proc. Kukliausi laimėjimai įstatymų leidyboje – Jungtinės frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės.

O Seimo Etikos komisijos šios sesijos išskirtinumas – tarp komisijos svarstytų parlamentarų buvo ir pats komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Visuomenininkai reikalauja atstatydinti iš pareigų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką konservatorių Joną Šimėną dėl esą jo destruktyvios veiklos, galinčios padaryti nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir visuomenei.

Pirmadienį po pietų nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ketina įteikti oficialų kreipimąsi, kuriame prašoma spręsti J.Šimėno atstatydinimo klausimą.

“Vadovaujant Jonui Šimėnui, Seimo Aplinkos apsaugos komitete prasidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį nematytas kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas, todėl prašome jūsų, gerbiama Seimo pirmininke, kuo skubiau spręsti dabartinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko atitikimo einamoms pareigoms klausimą, nes tolesnė jo destruktyvi veikla padarys nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir Lietuvos visuomenei”, – kreipimesi teigia visuomenininkai.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos nevyriausybinių organizacijų koalicija, kuriai priklauso Aplinkos informacijos centras, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, bendrija “Atgaja”, Baltijos aplinkos forumas, viešoji įstaiga “Darnaus vystymosi iniciatyvos”, Lietuvos etomologų draugija, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos ornitologų draugija, viešoji įstaiga “Vandens namai”. Po dokumentu taip pat yra Lietuvos žaliųjų judėjimo ir judėjimo “Už gamtą” vadovų parašai.

Anot žaliųjų, komiteto pirmininkas, inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekė įteisinti nelegalias statybas. Jų teigimu, tai padarius, būtų įteisinta ir padaryta žala kultūros paveldo, gamtos objektams, būtų negrįžtamai sunaikintas Lietuvos vertingiausi kraštovaizdžiai.

Be to, aplinkosaugos organizacijoms kliūva tai, kad J.Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams.

“Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo kaip pareigūno nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje. (…) Nerūšiuotų atliekų deginimas, kuomet jų sudėtyje gali būti ir buities pavojingų atliekų, kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai”, – kreipimesi į Seimo vadovę teigia visuomenininkai.

Komiteto pirmininkas, jų teigimu, palaiko ir stambių kiaulininkystės įmonių plėtrą Lietuvoje – taip esą būtų sukuriami pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai bei žemdirbiams nenaudingi pramoniniai objektai.

“Taip pat ypatingą nerimą kelia Jono Šimėno pastangos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įteisinti masinę užtvankų statybą ir taip galutinai sunaikinti dar likusias natūralias Lietuvos upes, padarant nepataisomą žalą Lietuvos gamtai, kraštovaizdžiui ir pažeisti Lietuvos įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei dėl biologinės įvairovės ir migruojančių žuvų apsaugos”, – teigia žalieji.

Visuomenininkams nerimą kelia ir komitete svarstomos Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo pataisos – esą prisidengiant dalies suinteresuotos visuomenės nuomone, gali būti siekiama patenkinti privačių asmenų interesus – leisti statybas vertingiausiose saugomose teritorijose, mažinti saugomų teritorijų ribas ar siekti jas panaikinti.

“Žinant dabartinio komiteto pirmininko nuostatas, galima neabejoti, kad privatus interesas bus iškeliamas prieš viešuosius”, – tvirtina kreipimosi autoriai.

Jų netenkina ir tai, kad J.Šimėno vadovaujama darbo grupė pritarė Miškų įstatymo pakeitimo nuostatoms, kurių pagrindu siūloma leisti skaidyti į mažesnius nei 5 hektarų sklypus miško paskirties žemę, supaprastinta tvarka keisti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės, miestų miškus, miško parkus, rekreacinius ir apsauginius mišku, miškuose leisti statyti pastatus.

“Šie įstatymo pakeitimai įteisintų urbanizaciją miškuose, sunaikinant didelę dalį miškų masyvų, sukeliant biologinei įvairovei svarbių buveinių sunaikinimą ir ribojimus visuomenei naudotis gyvybiškai svarbia ekosistemos dalimi, mišku”, – tvirtina aplinkosauginės organizacijos.

J.Šimėnas yra valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kalbėdama per šeštadienį Seime vykstančius dešimtuosius nacionalinius maldos pusryčius, sakė pastebinti šalyje dvasinį pasimetimą.

Anot parlamento vadovės, dažnam žmogui svarbiausia – materialinė nauda.

“Deja, bet šiandieniniame Lietuvos gyvenime matau ypač daug dvasinio pasimetimo, dažnas savo gyvenimą grindžia vien materialine ar finansine nauda, bet ne šimtmečių išbandyta dvasios stiprybe”, – sakė Seimo pirmininkė.

“Gausios labdaros ir paramos akcijos kartais panašėja vien į renginius, skirtus sąžinei nuraminti”, – kalbėjo I.Degutienė.

Anot jos, svarbiausia yra asmeninis dėmesys kiekvienam sunkiau gyvenančiam, vienišam, stokojančiam.

“Žinoma, materialinė parama ir pagalba yra svarbu. Tačiau dar svarbiau – ištiesti ranką, apkabinti, ištarti šiltą žodį”, – kalbėjo I.Degutienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kartais atrodo, kad “dvidešimt metų trunkanti valstybės namo statyba vyksta ne ant tų pamatų, kad statoma ant smėlio”.

“Daug kas gaunasi kreivai, šleivai, ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau tai nereiškia, kad nieko pakeisti negalime. Galime šiuos pamatus sutvirtinti, galime juos stiprinti, galime juos atnaujinti ir taip sutvirtinti visą valstybę”, – teigė Seimo vadovė.

Šeštadienį prasidėjo dešimtieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kurie šiemet iš Prezidentūros persikėlė į Seimą.

Seimo pirmininkė sako besitikinti, kad ir ateityje šis renginys vyks parlamente.

“Aš beveik esu įsitikinusi, kad tikrai bus Seime”, – šeštadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Pirmųjų nacionalinių maldos pusryčių Lietuvoje rengėjas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sakė nematantis nieko blogo, kad šiemet renginys vyksta Seime.

“Nematau reikalo tam didelės reikšmės pridėti. Seimas yra visos tautos rūmai, ir kadangi pusryčiai skirti visai tautai, simboliai, man didelio skirtumo nesudaro, pastatas nėra esmė”, – žurnalistams sakė V.Adamkus.

Šiemet nacionalinių maldos pusryčių susitikimo tema – “Amžinosios vertybės bei politinė išmintis krizės ir sunkmečio fone”.

Pradžios maldą sukalbėjo Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, kariuomenės vyskupas Gintaras Grušas.

Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Amerikos Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalytis krikščionybės mokymu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. Pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas Dwightas D.Eisenhoweris (Dvaitas Aizenhaueris), įvyko 1953 metais.

Jau beveik dešimtadalis Seimo narių šią kadenciją perbėgo iš vienos frakcijos į kitą, net neskaičiuojant Tautos prisikėlimo frakcijos skyrybų ir persipavadinimų. Kai kurie parlamentarai persikrikštijo net ne po  kartą.

Štai Socialdemokratų partijos frakciją prieš porą savaičių papildė niekaip sau vietos Seime nerandantis vienintelis parlamente Naujosios sąjungos atstovas Valerijus Simulikas. Pusmetį paposėdžiavęs kaip Mišrios Seimo narių grupės narys, jis prisidėjo prie Tautos prisikėlimo frakcijos, šiai suskilus tapo “Vienos Lietuvos” nariu, paskui vėl grįžo, nuo ko Seime pradėjo – į Mišrią grupę ir iš jos pagaliau pasuko pas socialdemokratus.

Po frakcijas dar daugiau blaškosi Valdemaras Valkiūnas. Rinkimuose pats save išsikėlęs politikas karjerą Seime pradėjo nuo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos. Tačiau po devynių mėnesių pradėjo klaidžioti po suskilusios Tautos prisikėlimo frakcijos vis naujai persivadinančias dalis: pabuvo Ąžuolo, Tautos prisikėlimo, “Vienos Lietuvos”, Krikščionių partijos frakcijose. Paskui V.Valkiūnas papildė Mišrios frakcijos narių grupės, o galiausiai grįžo atgal pas liberalcentristus. Tačiau šie susijungė su Tautos prisikėlimo frakcija, iš kurios V.Valkiūnas kartą jau buvo sprukęs.

“Idealizavau Seimą, maniau, kad čia žmonės mąsto pragmatiškiau ir racionaliau. Tad iš liberalcentristų nuėjau į tuometę Ąžuolo frakciją. Tačiau liberalcentristai pakvietė grįžti, susitarėme dėl sąlygų – kad jie padės man įgyvendinti kelias mano idėjas”, – pasakoja V.Valkiūnas. Politikas sako, kad frakcijos Seime kaip atomai, kaip molekulės – jungiasi, dalijasi. Tad kartais taip ir nutinka, kad pakeiti frakciją, o jos ima ir susijungia į vieną. O neturint Seime bendrapartiečių, rasti tinkamą frakciją didelio pasirinkimo, pasak V.Valkiūno, nėra.

Tačiau vadinamųjų migrantų skaičius įvairiose frakciojose labai nevienodas. Štai frakcijos, kadenciją pradėjusios Tautos prisikėlimo vardu, nariai skirstosi į skirtingas komandas: Asta Baukutė išbėgo į Mišrią grupę, Laimontas Dinius – į Liberalų sąjūdžio, Saulius Stoma – pas konservatorius.

Arminas Lydeka neapsisprendžia tarp liberalų: buvo pas liberalcentristus, paskui – Mišrioje grupėje, o dabar yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. Kitas Seimo narys Žilvinas Šilgalis liberalcentristus iškeitė į Mišrią grupę, o Jonas Ramonas, metęs Tvarkos ir teisingumo frakciją, pasirinko krikščionis.

Praradimų patyrė ir Seimo senbuvių – Tėvynės sąjungos ir Socialdemokratų frakcijos: mat konservatorius Vidmantas Žiemelis išėjo pas krikščionis ir iš karto čia padarė karjerą, tapdamas frakcijos seniūnu, o Socialdemokratų frakcijos atstovas Andrius Šedžius papildė Mišrią grupę.

Stabiliausios Seime – Darbo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, ne tik neprararadusios nė vieno savo nario, bet ir sulaukusios pastiprinimo iš kitų.

Seimas šiais metais nebesvarstys pensijų didinimo – ketvirtadienį parlamentarai nesutiko iš naujo svarstyti galimybės kitais metais vėl didinti sumažintas pensijas.

Už socialdemokratų pataisas, kuriomis siūlyta pensijas didinti nuo kitų metų balandžio 1-osios – balsavo 40 Seimo narių, prieš – 25, o susilaikė 22 parlamentarai. Vėliau Seimas pataisas atmetė – už tai balsavo 45 Seimo nariai, o už tobulinimą pasisakė 44.

Parlamentarų Broniaus Paužos ir Broniaus Bradausko parengtos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisos Seimui buvo teikiamos svarstyti be eilės, nes savo parašais pensijų didinimą parėmė 50 parlamentarų.

Jeigu Seimas būtų apsiėmęs pataisas svarstyti, socialdemokratai būtų siūlę sumažintas pensijas mokėti iki 2011 metų liepos 1-osios, o vėliau atstatyti jas į 2009 metų lygį.

“Dabrbietis” Kęstutis Daukšys priekaištavo, kad valstybės biudžeto skylės kamšomos pensininkų sąskaita.

“Nemanau, kad tie žmonės savo kailiu turi mokėti, kad Vyriausybė neskatina verslininkų kurti darbo vietas jėgas, pigiai pasiskolinti”, – kalbėjo K.Daukšys.

Seimas jau yra balsavęs ir nesutikęs nuo kitų metų padidinti sumažintų pensijų – valdantiesiems pavyko surinkti pakankamai balsų, kad tokios pataisos nebūtų priimtos.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų. Antra tiek lėšų reiktų pensijų kompensavimui 2012 metais.

Teigiama, kad pensijų didinimas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Seimas nutarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą laikyti nepriimtu. Už siūlymą svarstyti Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą iš naujo balsavo 46 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 73 Seimo nariai.

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės siūlymui Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą laikyti nepriimta.

Respublikos Prezidentė, grąžindama Seimui nepasirašytą įstatymą, pabrėžė, kad “Seimo priimto Įstatymo nuostatos, kuriomis yra pailginamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas mažmeninės prekybos įmonėse nuo 8 iki 24 valandos, ne mažina, o tik didina alkoholinių gėrimų prieinamumą, o kartu ir jų vartojimą. Tai prieštarauja Lietuvos sveikatos programos, Valstybės alkoholio kontrolės programos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslams bei siekiams valstybės sveikatos sistemos politikos bei alkoholio kontrolės srityje, neatitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslo ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principų. Taigi šios prielaidas alkoholinių gėrimų vartojimo didėjimui sudarančios Įstatymo nuostatos yra ydingos savo turiniu, todėl negali tapti valstybės vykdomos sveikatos politikos dalimi”.

Be to, Prezidentė mano, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko mažmeninės prekybos įmonėse pailginimas nuo 8 iki 24 valandos gali daryti įtaką šalies kriminogeninei situacijai.

Respublikos Prezidentė primena, kad Seimui 2008 metus paskelbus blaivybės metais, buvo priimtos įstatymų pataisos, padidinusios alkoholinių gėrimų akcizų tarifus, suteikusios savivaldybėms didesnius įgaliojimus riboti alkoholinių gėrimų prekybą, sugriežtinusios transporto priemonių vairuotojų kontrolę ir atsakomybę už vairavimą išgėrus, sugriežtinusios alkoholio reklamą, ribojusios prekybos alkoholiu vietas ir laiką, draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimą sanatorijose, aukštosiose mokyklose ir jų teritorijose, automobilių salonuose, taip pat draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą nepilnamečiams, gerokai sumažino bendrą alkoholio suvartojimą ir jo daromą žalą šalies gyventojų sveikatos rodikliams, viešajai tvarkai ir nusikalstamumui, kelių eismo įvykiams ir jų pasekmėms.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Seimo posėdžių sekretoriate registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo teikia Seimui skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams Dainių Žalimą.

Tokį nutarimo projektą Seimo Pirmininkė pasirašė po konsultacijų su Seimo frakcijomis ir atsižvelgdama į frakcijų vadovų pateiktą nuomonę dėl kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus.

1973 metais gimęs Dainius Žalimas šiuo metu yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas. Jis 1996 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. Specializacija – tarptautinė teisė.

2001 m. D.Žalimui buvo suteiktas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės.

D.Žalimas turi 14 metų Teisinio mokslinio ir pedagoginio darbo stažą.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė Seimo posėdžių sekretoriate taip pat registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Seimui siūloma skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams Gediminą Mesonį. Šį kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus Seimui pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Seimas patvirtino planuojamas iki 2013 metų nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas.

Už Seimo nutarimo projektą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 37, o susilaikė 13 parlamentarų.

Numatoma, kad 2011 metais biudžeto pajamos pajamos sieks 26,830 mlrd. litų (su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama) – 100 mln. litų mažiau, negu planuota anksčiau, nes Seimas sumažino akcizą alkoholiui.

2012 metais planuojama gauti 28,171 mlrd. litų, o 2013 metų – 27,994 mlrd. litų pajamų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) 2011 metais numatytos 29,39 mlrd. litų, 2012 metais – 27,735 mlrd. litų ir 2013 metais – 27,760 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Kitų metų biudžetą valdančioji dauguma palaimino 9 balsų persvara. Biudžetą sutartinai parėmė visos valdančiosios frakcijos.

Prie jų prisidėjo ir du mišriosios Seimo narių grupės atstovai – buvusi „prisikėlėlė” Asta Baukutė ir buvęs liberalcentristas Žilvinas Šilgalis. Tuo tarpu valstiečiai liaudininkai, priešingai nei tikėtasi, susilaikė arba balsavo „prieš”. Tokie rezultatai nebuvo netikėti. Dar išvakarėse politikai vieningai tikino, kad nepatvirtinti biudžeto niekas nenori.

Rizikos ir nežinomybės vengė ne tik opozicija, bet ir visi maištininkai valdančiojoje koalicijoje.

Parlamentarai, nepaisydami premjero ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymų, kaip kasmet biudžeto projektui buvo pateikę šūsnį pageidavimų.

Vyriausybė pritarė tik keliems siūlymams, kurie buvo oficialiai įrašyti į biudžetą.

Dauguma jų autorių – valdančiųjų atstovai.

Antai Vyriausybė pritarė Liberalų sąjūdžio vadovo klaipėdiečio Eligijaus Masiulio ir kitų jo partijos narių pasiūlymui skirti papildomus 200 tūkstančių litų Klaipėdos sportinių šokių ansambliui.

Toks palankumas valdantiesiems sukėlė opozicijos bruzdesį. Bet valdžia galėjo pasiteisinti, kad buvo atmesta daugybė ir jos atstovų siūlymų.

Pavyzdžiui, į stalčių nukeliavo visas paketas siūlymų puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvybę Vilniaus krašte bei Baltarusijoje, kuriuos pateikė konservatorius Gintaras Songaila.

Taip pat atmesti Seimo narių siūlymai biudžeto pinigų skirti pokario partizanų atminimui įamžinti, Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui.

Kol vienas po kito buvo atmetami siūlymai, salėje netilo šurmulys. Jis ypač sustiprėjo apsižodžiavus konservatoriams su mišrioje Seimo narių grupėje esančiu Andriumi Šedžiumi.

Po to, kai A.Šedžius audringai gynė dar vieną pasiūlymą skirti papildomų pinigų mokykloms rekonstruoti, konservatorius Kęstutis Masiulis neišlaikė: „Kolegos, aš noriu pasakyti, kad kai kuriems Seimo nariams susidėjus su moksleiviais padidėjo jautrumas mokyklų klausimams.”

Prieš galutinį balsavimą kalbėję politikai liko ištikimi sau. Valdantieji teigė, kad biudžetas yra realistinis ir atspindi ekonomikos atsigavimą, o opozicija tvirtino, jog jis – netgi antikonstitucinis.

Palaiminus biudžetą valdantieji ėmė ploti A.Kubiliui. Be sveikinimų neliko ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė – jai ranką pabučiavo liberalas Kęstutis Glaveckas.

Tuo tarpu A.Kubilius tradiciškai įkando opozicijai – pašaipiai išreiškė viltį, jog nuo šiol ji pritars visiems valdžios sprendimams. 16,89 mlrd. – tiek, be Europos Sąjungos lėšų, turėtų sudaryti planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos. 19,45 mlrd. – tiek turėtų siekti biudžeto išlaidos. 2,5 mlrd. – toks turėtų būti kitų metų valstybės biudžeto deficitas.“

„Respublika“ praneša:

„Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Pasikeitė tik skaičiai, rodantys, kad valstybės skola toliau augs, o žmonėms gyvenimas negerės. Pats biudžeto tvirtinimas vyko kaip ir kasmet – netrūko šantažo, grasinimų bei “komplimentų” vieni kitiems. Nuspręsta, kad 2011-aisiais visos numatytos valstybės pajamos kartu su savivaldybės biudžetais bei ES parama sieks 26,83 mlrd. litų, arba 5 proc. daugiau nei šiemet, o išleisti planuojama 29,39 mlrd. litų (700 mln. daugiau negu šiemet), tad deficitas sieks 2,56 mlrd. litų. Labiausiai valstybės kišenę tuštins valstybės skolos atidavimas bei palūkanos – tam prireiks beveik 2 mlrd. litų, taip pat 1,92 mlrd. litų įmoka į ES biudžetą. Dar beveik 6 mlrd. litų planuojama skolintis išlaidoms padengti.

Iš mokesčių 2011 metais ketinama surinkti 15 mlrd. litų – 1,4 mlrd. litų turėtų sudaryti pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, 1,1 mlrd. litų – iš pelno mokesčio, 8 mlrd. 259 mln. litų – iš pridėtinės vertės mokesčio, o akcizai turėtų duoti apie 3,5 mlrd. litų pajamų.

Tiesa, kaip ir kasmet, svarstant biudžetą netrūko šantažo. Opozicijos pastangomis sumažinus alkoholio akcizą Vyriausybė pareiškė, kad prarasime apie 100 mln. litų.

“Galiu apgailestauti, kad opozicija padarė meškos paslaugą palaikydama akcizų mažinimą, ir tai kainuos biudžeto, taip pat socialinių išlaidų peržiūrėjimą vasarą”, – pagąsdino seimūnas Rimantas Dagys.

Visgi politologai bei ekonomistai jau anksčiau yra užsiminę, kad biudžetą vasarą teks keisti ne dėl ko kito, o dėl nerealių planų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. Mat kaip tai padaryti, Vyriausybė nuspręs tik kitąmet. Planų valdžios atstovai neišsižadėjo ir vakar.

Svarstydami biudžetą kai kurie Seimo nariai vadino jį tragišku, tačiau palaikė, nes nieko geresnio premjero A.Kubiliaus Vyriausybė jau pateikti ir nesugebėtų. Tuo tarpu pats A.Kubilius teigė, kad į patvirtintą valstybės biudžetą, kuris esą yra “taupus, kuklus ir pokrizinis”, galima “žiūrėti su santūriu optimizmu”.

“Galima sakyti, kad finansine prasme dar sunkmečio biudžetas, bet jis visų pirma skirtas kiekvienam žmogui, ne valstybės tarnybai, ne biurokratams, ne kam nors, o kiekvienam. Finansų sistemos stabilumas labiausiai yra reikalingas kiekvienam žmogui ir ypač tam, kuris gauna mažesnes pajamas”, – sakė A.Kubilius, kurio rezidencijos Turniškėse nesibaigiančiam remontui ir kitiems metams atseikėta krūva pinigų.

Tačiau Seimas nesiryžo stabdyti Valdovų rūmų tolesnių statybų, skiriant jiems 16 mln. litų, kol Seimas ir kitos institucijos išsiaiškins, kur leisti ir bus leidžiami pinigai. Ne pačios geriausios žinios ir pensininkams – jiems taip pat teks tenkintis tik Vyriausybės pažadu, kad pensijos bus grąžintos. Mat vakar siūlymas nurėžtas pensijas pripažinti valstybės skola Seimo daugumos palaiminimo taip ir nesulaukė.

Socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto numatyta skirti 3,33 mlrd. litų, dar 11,17 mlrd. litų sudarys “Sodros” išlaidos. Švietimui numatyta 5,56 mlrd. litų, sveikatos apsaugai kartu su privalomuoju sveikatos draudimu numatyta 4,6 mlrd. litų, ekonomikai – 2,46 mlrd. litų, aplinkos apsaugai – 670 mln. litų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1,59 mlrd. litų, gynybai – 1,05 mlrd. litų, poilsiui, kultūrai ir religijai – 924 mln. litų. 213,6 mln. litų išleis Užsienio reikalų ministerija.

Vakar Seimas patvirtino ir beveik 2,56 mlrd. litų deficitinį kitų metų “Sodros” biudžetą.

2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas tvirtino, kad šie metai yra paskutiniai, kai nėra imamasi jokių rimtų struktūrinių sprendimų, stengiantis pagerinti kritinę šalies socialinę būklę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškino, kad opozicijos atstovų siekis pradėti grąžinti pensijas tėra populizmo protrūkis, kuris pasireiškė tiek per valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymą, tiek per “Sodros” biudžeto priėmimą.

“Svarstydami projektą apsisprendėme, koks kelias leistų keisti biudžeto planą, kuris yra deficitinis. Planuojame kitąmet skolintis 2,6 mlrd. litų, kad valstybė galėtų įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus”, – teigė D.Jankauskas.

Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų plane konstatuojama, kad šalies ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki ir nėra pagrindo sukaupti lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti.

“Suprantame, kad pinigai iš dangaus nekrenta, tačiau ar teisingai šiame biudžete išdėstyti prioritetai? Neradome nors kiek lėšų pensininkams padidinti pensijas, tačiau Valdovų rūmams, premjero rezidencijai atradome dešimtis milijonų litų. Nė kiek nesumažiname naštos verslininkams”, – kalbėjo V.Mazuronis.

26,83 mlrd. – tiek litų planuojama kitąmet surinkti į biudžetą

29,39 mlrd. – tiek litų planuojama išleisti

38 mlrd. litų – tokia planuojama skola piliečių pečius slėgs 2011-ųjų pabaigoje.“

Našta žmonėms tik augs

Kaetana LEONTJEVA – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Išlaidos, be ES lėšų, auga milijardu litų. Tai pablogins mokesčių mokėtojų padėtį – išlaidos bus finansuojamos tiek skolinantis, tiek daugiau renkant iš gyventojų. Šiemet vienas žmogus į biudžetą skyrė po 5060 litų, o kitąmet suma išaugs 20 procentų – iki 6100 litų, įskaitant ir kūdikius, ir senelius. O dirbantys žmonės skirs dar daugiau. Kelia nerimą tai, kad valdžios našta gyventojams augs neproporcingai greitai, nes gyventojų pajamos 20 procentų tikrai neišaugs. Deficitas sieks apie 6 procentus nuo BVP, skola augs, teks mokėti daugiau palūkanų. Kadangi iš žmonių tikimasi paimti daugiau, realiai jų padėtis nepagerės. O žiūrint iš viešojo sektoriaus, jiems krizė baigiasi, tad gal jau laikas mažinti “laikinai” padidintus mokesčius?

„Lietuvos žinios“ informuoja:

“Premjeras Andrius Kubilius, kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą pavadinęs įrodymu, kad sunkmetis nesibaigė, po balsavimo padėkojo koalicijos partneriams ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrę titulavo Lietuvos Žana d’Ark. “Pradėjusi eiti pareigas ministrė sakė, kad ji yra kasininkė. Manau, ji dabar yra Žana d’Ark, nes atlaikė tą krūvį”, – pagyrimų I.Šimonytei negailėjo K.Glaveckas.

Opozicijos atstovai tvirtino, kad šiuo atveju laimėtojai – tik valdantieji, o pralaimėtojai – visi Lietuvos piliečiai. “Nenoriu sveikinti Lietuvos žmonių, nes atsitikus nelaimei nesveikinama”, – kalbėjo Seimo “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Kaip ir kasmet, Seimo nariai pateikė daugybę siūlymų, kaip taisyti pagrindinį krašto finansinį dokumentą. Tačiau tai nebuvo esminiai siūlymai, daugiausia prašymai skirti pinigų mokyklų, bažnyčių ar kultūros namų, esančių jų rinkimų apygardose, remontui. Didžioji dalis tokių siūlymų atmesta. Mokyklų ir darželių pastatams tvarkyti papildomai lėšų neskirta dėl to, kad pinigų šiems tikslams iš biudžeto gauna Švietimo ir mokslo ministerija, kuri vėliau juos paskirsto.

Vyriausybė sutiko papildomai 200 tūkst. litų skirti Klaipėdos universiteto šokių ansambliui “Žuvėdra” pasirengti dalyvauti sportinių šokių čempionatuose. Pritarta ir parlamentaro A.Endzino siūlymui skirti 1,5 mln. litų Priešgaisrinės gelbėjimo tarybos programoms įgyvendinti. Seimas taip pat palaimino dar porą projektų, kuriuose buvo siūloma ne papildomai skirti, o perskirstyti jau skiriamus asignavimus.

Seimas atmetė “tvarkiečio” Andriaus Mazuronio siūlymą premjero rezidencijos rekonstrukcijai baigti kitąmet neskirti 600 tūkst. litų. “Pensininkams nerado nė cento, o premjero rezidencijai ir ministerijoms ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamos dešimtys milijonų”, – replikavo frakcijos kolega V.Mazuronis.

Parlamentarai neatsižvelgė ir į konservatorės Aurelijos Stancikienės siūlymą neskirti numatytų 16 mln. litų Valdovų rūmams, kol bus išsiaiškinta, ar visi iki šiol tam skirti pinigai naudoti teisėtai. Tiesa, vėliau parlamentarai priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo Kultūros ministerijai pasiūlė Valdovų rūmų statybas tęsti tik tuomet, kai Seimo auditas išnagrinės, kaip buvo naudotos lėšos.

Tautos išrinktieji nepalaimino ir socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymo į biudžeto preambulę įrašyti, kad sumažintų senatvės pensijų kompensavimas yra laikomas valstybės skola. Parlamentaras vakar žadėjo dėl biudžeto kreiptis į Konstitucinį Teismą. Vakar vakare Seimas atvėrė kelią neišmokėtų pensijų pripažinimui valstybės skola. Šiai iniciatyvai pritarta po pateikimo.

Valstybės pajamų ir išlaidų plano preambulėje konstatuojama, kad ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki. Biudžeto autoriai siūlo nesitikėti, kad bus sukaupta lėšų didesnėms algoms ir pensijoms.

Seimui sumažinus alkoholio akcizo mokestį ir dėl to padidinus biudžeto deficitą 100 mln. litų, kitais metais jis sieks 2,5 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas išlieka 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų kitąmet sudarys 16,897 mlrd. litų, išlaidos – 19,458 mlrd. litų. Iš mokesčių kitais metais planuojama surinkti 15,008 mlrd. litų.

Pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio numatyta papildyti 1,407 mlrd. litų, iš pelno mokesčio – 1,178 mlrd. litų, iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,259 mlrd. litų, iš akcizų – 3,575 mlrd. litų.

Seimas vakar taip pat patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų deficitas.”

Seimas priėmė 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtino 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 4 mlrd. 168 mln. litų pajamų ir tiek pat išlaidų. Už šį įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 28.

Prognozuojama, kad 2011 m. tiek pajamos, tiek išlaidos bus 4,08 proc. didesnės, nei 2010 m. PSDF biudžete.

2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudarys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos – daugiau kaip 2,4 mlrd. litų; Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos – apie 35 mln. litų; valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai – beveik 1,7 mlrd. litų; institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos – 8,7 mln. litų; savanoriškos asmenų įmokos – beveik 6,2 mln. litų ir kt.

Priimtame įstatyme nustatyta, kad 2011 m. PSDF biudžeto išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti sudarys daugiau kaip 2 mlrd. 925 mln. litų. Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms bus skirta beveik 653 mln. litų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti – daugiau kaip 133 mln., centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos priemonių įsigijimui – daugiau kaip 143 mln., ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti – 39 mln. 573 tūkst. litų, sveikatos programoms finansuoti – daugiau kaip 202 mln. litų.

Seimas patvirtino planuojamas iki 2013 metų nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas.

Už Seimo nutarimo projektą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 37, o susilaikė 13 parlamentarų.

Numatoma, kad 2011 metais biudžeto pajamos pajamos sieks 26,830 mlrd. litų (su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama) – 100 mln. litų mažiau, negu planuota anksčiau, nes Seimas sumažino akcizą alkoholiui.

2012 metais planuojama gauti 28,171 mlrd. litų, o 2013 metų – 27,994 mlrd. litų pajamų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) 2011 metais numatytos 29,39 mlrd. litų, 2012 metais – 27,735 mlrd. litų ir 2013 metais – 27,760 mlrd. litų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, anksčiau neatmetusi galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl priesaiką sulaužiusio parlamentaro darbo Seime, šiuo metu nebeketina imtis iniciatyvos atnaujinti A.Sacharuko apkaltą, sako jos patarėjas Juozas Ruzgys.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis parašė laišką I.Degutienei, kuriame siūlė grįžti prie A.Sacharuko mandato panaikinimo klausimo, rašo “Kauno diena”.

“Laiške priminiau, kad Seimo balsavimo komisijos narys, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis dar apkaltai skirtame plenariniame posėdyje iškart po balsavimo pareiškė, kad kai kurie balsavimo biuleteniai dėl mandato atėmimo iš A.Sacharuko buvo atitinkamai pažymėti. Todėl keltinas klausimas, ar nebuvo šiurkščiai pažeista balsavimo procedūra”, – teigė V.Andriukaitis.

Šio politiko nuomone, jeigu buvo pažeista balsavimo procedūra, ji galėtų būti pakartota. Be to, galėtų būti svarstoma galimybė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų pažeidimus.

I.Degutienės atstovai pareiškė, jog parlamento vadovė neketina imtis iniciatyvų kaip nors atnaujinti A.Sacharuko apkaltą.

“Seimo narys V.Andriukaitis turi visus Seimo nario įgaliojimus pats vienas ar kartu su kitais parlamentarais imtis visų savo siūlomų veiksmų. Seimo pirmininkės dalyvavimo tam nereikia”, – sakė Seimo vadovės atstovas spaudai J.Ruzgys.

Lapkričio pradžioje I.Degutienė teigė neatmetanti galimybės kreiptis į KT, kad šis paaiškintų, ar parlamente gali dirbti asmuo, pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs parlamentaro priesaiką. Anot jos, kyla klausimas, kaip parlamentas turėtų elgtis su Seimo nariu, kuris faktiškai nėra prisiekęs.

“Šiandien Seimo narys A.Sacharukas, pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, lieka Seime su sulaužyta priesaika, tai yra jis yra neprisiekęs. Kyla teisinis klausimas – kaip tada reikia toliau elgtis. Diskutuosime šiuo klausimu ir galbūt pasitarę su teisininkais, priėmę nutarimą Seime kreipsimės į KT išaiškinti šią situaciją”, – tvirtino I.Degutienė.

Spalio pabaigoje KT A.Sacharuką pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, nes per parlamento posėdžius jis naudojosi į užsienį išvykusio parlamentaro Lino Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.

Lapkričio 11 dieną parlamentarai per apkaltos procesą panaikino L.Karaliaus mandatą, tačiau A.Sacharuko mandatui panaikinti pritrūko balsų.