Seimas antradienį atmetė nutarimo projektą, kuriuo siūlyta skelbti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo perpus.

Už nutarimo projektą balsavo 21 Seimo narys, prieš – 40, 17 susilaikė. Už referendumo iniciatyvą balsavo “tvarkiečiai”, dalis “darbiečių”, Seimo narių mišri grupė. Valdantieji, taip pat ir opoziciniai socialdemokratai, išskyrus vieną atstovą, buvo prieš.

Nutarimo projektas atmestas galutinai, nutarta, kad jo neverta net tobulinti.

Nutarimo projektu siūlyta rengti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo, kad Seimą sudaro 71 vienmandatėse apygardose išrinkti tautos atstovai.

Referendumo iniciatoriai pristatydami pataisą argumentavo, jog tautos teisė apsispręsti, kiek atstovų deleguoti į Seimą.

“Jūs man parodykit nors vieną firmą, kur ne šeimininkas nustato, kiek jam reikia darbuotojų, ar tai būtų samdiniai, ar kumečiai, o patys darbuotojai. Suverenas yra tauta, tai yra priimti galutinį sprendimą, kiek jam samdyti Seimo narių, galutinį žodį privalo pasakyti piliečiai”, – kalbėjo opozicinės frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė teigė, kad kuo mažiau parlamentarų, tuo silpnesnė parlamentinė kontrolė.

“Kodėl jūs toks nedrąsus, Valentinai, siūlyti 71. Gal apskritai reikėtų paleisti Seimą ir užtektų vieno prezidento? Tvarka tai bus?” – ironizavo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Šiuo metu Seimą sudaro 141 parlamentaras: 71 renkamas vienmandatėse apygardose, 70 – pagal partijų sąrašus.

Šį parlamentą nuo ankstesniųjų skiria krizės ženklas, užmojis pagaliau siekti energetinės nepriklausomybės ir šou perkėlimas į politiką.

Kadencijos pusiaukelę šeštasis po nepriklausomybės atkūrimo Seimas pažymėjo kaip nė vienas kitas lig šiol – surengė balsavimą dėl Seimo paleidimo. Parlamentu, kuris nubalsavo neatimti mandato iš Konstituciją pažeidusio savo kolegos Aleksandro Sacharuko, pasitikėti tikrai negalima. Tačiau tenka priminti, kad ir iki tol vos trims iš šimto piliečių šis Seimas kelia pasitikėjimą, ir tai žemiausias pasitikėjimo rodiklis per visus nepriklausomybės metus. O jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, į jį patektų tik dvi iš keturių valdančiųjų partijų – Tėvynės sąjunga ir vos ne vos Liberalų sąjūdis. Bet ir jos tegalėtų pretenduoti būti kuklia opozicija.

Už liberalcentristus šiandien balsuotų vos 1 proc., o už Tėvynės prisikėlimo partiją – 0,3 proc. rinkėjų. Tačiau priešlaikinių rinkimų, bent kol kas, nebus: už Seimo paleidimą praėjusią savaitę balsavo 51, prieš – 50, dar 17 parlamentarų susilaikė.

Debiutas sutapo su krize

Gal šis Seimas ir būtų buvęs panašesnis į ankstesnius, jei ne didžiulės krizės krikštas. Tiesa, kaip pabrėžia Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius, krizių išgyventi teko ne vienam Seimui, tačiau nė vienam kitam neteko su ja susidurti nuo pirmos darbo dienos.

Kaip parlamentarai atlaikė išbandymą krize? “Blogai, nes partijos atėjo į valdžią neparengusios jokių aiškesnių scenarijų, ką daryti. Ministrų parinkimas svarbiausioms šiuo laikotarpiu ūkio, finansų, darbo sritims buvo nevykęs. Paradoksas, kad finansams vadovauti parinktas tas pats ministras, kuris per Rusijos krizę neturėjo jokių receptų, – neturėjo ir šįsyk. Krizę išgyventi galėjome geriau, jei Seimas būtų ėmęsis išmintingesnės mokesčių politikos, kitų antikrizinių priemonių”, – mano A.Krupavičius.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius linkęs geriau vertinti Seimo palaimintą antikrizinę programą. “Nepaisant klaidų, tokiomis aplinkybėmis veikti pavyko gana neblogai, ir tą pakankamai gerai vertina visos tarptautinės organizacijos. Prisiminkime, kad buvo kalbama apie galimą lito devalvavimą, kad galėjai gauti 9 proc. palūkanas už indėlį, kurį laikei banke metus, o dabar už tą patį tegausi 1,5 proc., kaip ir už indėlį eurais”, – primena K.Girnius.

Politologas nurodo dar vieną neabejotiną šio Seimo ir politinės daugumos teigiamą išskirtinumą, palyginti su ankstesnių kadencijų Seimais, – tai pirmoji valdančioji dauguma, kuri rimtai susirūpino energetine nepriklausomybe. Ima judėti elektros tilto į Lenkiją, naujos atominės jėgainės, suskystintų dujų terminalo projektai.

Didžiausia šio Seimo ir valdančiosios daugumos pirmų dvejų kadencijos metų klaida, K.Girniaus įsitikinimu, – kad negebėta tinkamai paaiškinti savo prioritetų ir sprendimų visuomenei, su ja kalbėtis jai suprantama kalba.

Įstatymų projektų – daug ir nekokybiškų

Įstatymų leidybos apimtimis pagal priimtų teisės aktų skaičių šį Seimą galima lyginti su 200–2004 m. kadencija. Tačiau statistika rodo, kad teisės aktais tampa vos 42,6 proc. registruotų projektų, kai per ankstesnes kadencijas šis skaičius siekė apie 70 proc.

Dabartiniai parlamentarai kaip reta aktyviai siūlo projektus, tačiau bet kokius. Seimo pirmininkė Irena Degutienė šią sesiją pasižadėjo nekokybiškų projektų nė netraukti į darbotvarkę. Juk, pavyzdžiui, net 39 proc., apie 250, Seimo narių pateiktų projektų perkelti iš pavasario į šią rudens sesiją ir dažnai – dėl prastos kokybės.

A.Krupavičiaus skaičiavimais, daugiau kaip pusė visų teisės aktų projektų buvo parengti Seimo narių, o ne, kaip įprasta Vakarų demokratijos šalyse, Vyriausybės po ilgų diskusijų ir ekspertų analizės. Tokia gausa verčia dirbti tuščiomis apsukomis ir paskubom.

Štai Ekonomikos komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas yra prisipažinęs, kad ne visus teikiamus įstatymus jis spėjąs net perskaityti. “Tai rodo požiūrį į savo darbą. Kokia gali būti įstatymų kokybė, politikos rezultatai, jei vienas svarbiausių valdančiosios koalicijos atstovų net nesugeba perskaityti įstatymų, kuriuos teikia valdančioji koalicija”, – piktinasi A.Krupavičius.

Politologą stebina, kad lig šiol neskaičiuojamas išlaidų ir naudos santykis įstatymų, susijusių su finansais, projektuose, nors demokratinėse šalyse tai privaloma įstatymų leidybos procedūra. Bet reikia pripažinti, kad to nedarė ir ankstesni Seimai.

Šis Seimas neprilygstamas lyderis ir pagal skubą – ypatingos skubos tvarka įstatymų svarstė dvigubai ir net trigubai daugiau nei ankstesni trys Seimai. Daugeliu atvejų skubėti vertė krizė, bet iš laiko distancijos akivaizdu, kad skubotumas padarė daugiau žalos nei naudos.

Seimas tapo panašus į šou sceną

Žinoma, šis Seimas neprilygstamas pagal skandalų kiekį, kuris vainikuotas unikaliu atveju – Linas Karalius per apkaltą neteko Seimo nario mandato.

“Nauji politikai atėjo turėdami sampratą, jog turi organizuoti skandalus, rinkti kompromatus – daryti bet ką, kad juos parodytų per televiziją. Kad ir neigiama, vis tiek reklama, tad Seimo nariai vienas kitą be įrodymų vadina nusikaltėliais, narkomanais, Seimą – mėšlu. Gyvenime nebūčiau pamanęs, kad parlamentarai eis kibti į atlapus policininkams. Vieni šoka, kiti televizijos laidas veda”, – piktinasi Seimo senbuvis, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Jis prisimena, kad anksčiau į Etikos ir procedūrų komisiją parlamentarai eidavo net prakaituodami iš susijaudinimo, o dabar vos ne patys prisiprašo būti svarstomi, nes komisijos posėdžiuose visuomet būna nemažai žiniasklaidos atstovų, ir tai proga pasireklamuoti.

Komisijos vadovas pastebi, kad, palyginti su praėjusia ir ankstesne kadencija, komisijos darbo krūvis padvigubėjo ar net patrigubėjo, o su dar ankstesnėmis kadencijomis – ir paketurgubėjo. Beje, anksčiau komisija rinkdavosi kartą per mėnesį, o dabar – kartą per savaitę.

Bet A.Salamakinas mato ir teigiamų poslinkių: viešumas pagelbėjo, kad parlamentinei veiklai skirtos lėšos nebetaškomos kaip anksčiau. Nors etikos sargas lig šiol niekaip negali suprasti, kaip Seimo nariui galėjo kilti mintis Trakuose, prie pat Vilniaus, užsisakyti viešbutį už 600 Lt ar pirkti puodelius už tūkstantį litų. Tačiau nereikia užmiršti, kad ir anksčiau būta visko, juolab ir vadinamųjų kanceliarinių išlaidų buvo triskart daugiau, tik už jas nereikėdavo atsiskaityti.

Dar viena teigiama šio Seimo savybė, kad jo nariai, nepaisant apkaltos dėl posėdžių praleidimo, kur kas drausmingesni už ankstesnius parlamentarus, kurių, kaip primena A.Krupavičius, į posėdžius būdavo sunku surinkti ir pusę.

Šeštasis po nepriklausomybės atkūrimo Seimas – politiškai labai margas, tačiau po 2000 m. tokie buvo ir ankstesni. A.Krupavičiaus skaičiavimais, politinių perėjūnų skaičiais dabartiniai parlamentarai turi potencialo pralenkti, bet dar nepralenkė ankstesnės kadencijos kolegų. Beje, ir politikos naujokų šiame Seime šiek tiek mažiau nei per ankstesnes porą kadencijų, tik jie spalvingesni, skandalingesni, tarp jų daugiau tokių, kurie neturėjo ambicijų dalyvauti politikoje, bet atsidūrė Seime ir ėmė vienus šiurpinti, kitus linksminti, tačiau jokiu būdu negalima pasakyti, kad elgėsi taip, kaip derėtų tautos atstovui aukščiausioje valstybės valdžios institucijoje.

Nors ir nerekordinė, tačiau išskirtinai trumpa buvo ir šio Seimo pirmojo pirmininko Arūno Valinsko karjera būnant “vienu iš trijų”. “Tai buvo klaida – demokratinėse šalyse jokios patirties neturintis asmuo parlamento vadovu nerenkamas”, – pabrėžia A.Krupavičius.

Ar kitas Seimas bus geresnis?

Beje, šis Seimas, ko gero, pateks tarp tų, kuriuose ypač greitai sutrupėjo valdančioji dauguma. A.Krupavičiaus manymu, gali tekti vėl kurti mažumos Vyriausybę, tačiau realių galimybių opozicijai ir pozicijai pasikeisti vietomis kol kas nematyti. Valdantieji bando kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje, kad gerėjant ekonominei padėčiai bent kiek pasididintų reitingus. Opozicija ambicijų eiti į valdžią nerodo. Nebent kokių permainų sukeltų savivaldybių rinkimų rezultatai.

Ar gali Lietuva turėti produktyvesnį parlamentą? “Tam reikia, pirma, kompetentingesnės, labiau išsilavinusių, geriau politikos abėcėlę išmanančių politikų kartos, antra, politikai turi suvokti, kas vyksta visuomenėje, ir išmokti jai paaiškinti savo sprendimus, su ja tartis, nes dabar distancija, susvetimėjimas tarp politikų ir visuomenės nerealus.

Trečia, reikia reformuoti politines partijas, kad atsirastų politikų, turinčių idėjų, gebančių parengti politikos programas ir alternatyvas. Dabar lietuviškos demokratijos kokybė daugelyje sričių apgailėtina”, – tvirtina politologas A.Krupavičius.

"Veido" archyvas

Premjeras A.Kubilius ir finansų ministrė I.Šimonytė nori grąžinti PVM ir akcizų surinkimą į 2006-ųjų metų lygmenį

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Seime pradedamo svarstyti kitų metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. Lt, arba 17,6 proc. daugiau nei šių metų valstybės biudžeto pajamos. Iš tų planuojamų papildomų 17,6 proc. net 14,4 proc., arba 1,17 mlrd. Lt, Vyriausybė suplanavo gauti pritaikiusi tai, ką finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau tradiciniu biurokratiniu žargonu pavadino aktyviomis priemonėmis neapskaitytai ekonomikai mažinti. Iš to planuojamo papildomo 1,17 mlrd. Lt (jau praminto “milijardu iš šešėlio”) 774 mln. Lt planuojama gauti pagerinus pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, o 400 milijonų – iš akcizų už tabaką ir alkoholį.

Palygino žmonių pajamas su išlaidomis

Žmonių kalba tai reiškia, kad visa teisėsauga, pirmiausia Muitinės departamentas, taip pat STT, pasieniečiai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, bus mesta į kovą su kontrabanda ir mokesčių vengimu, o darbo inspekcija ir darbo birža neva pradės negailestingą kovą su atlyginimų mokėjimu vokeliuose bei fiktyviais bedarbiais, kurie vienu metu ir nelegaliai dirba, ir gauna socialines išmokas.

Kaip Finansų ministerija suskaičiavo, kiek papildomų pinigų galima gauti prispaudus šešėlinę ekonomiką, kurios apimtį 2011-aisiais Laisvosios rinkos institutas vertina 27,1 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto? Pikti liežuviai šneka, esą prezidentei Daliai Grybauskaitei pareikalavus padidinti biudžeto surinkimą finansų ministrė I.Šimonytė pakeliui nuo Lukiškių iki S.Daukanto aikštės ir sugalvojusi, kad būtų galima papildomai surasti kokį milijardą litų. O jau paskui imta galvoti, iš kur tą milijardą paimti.

Tačiau ministrės patarėja Giedrė Balčytytė “Veidą” patikino, kad iš tikrųjų galimą biudžeto padidėjimą “šešėlio” sąskaita apskaičiavo ministerijos Fiskalinės politikos departamentas, palyginęs surenkamų mokesčių, oficialių žmonių pajamų ir tikrųjų galutinių žmonių išlaidų santykį. Paprasčiau tariant, specialistai žino, kiek cigarečių surūko, alkoholio išgeria ir degalų sudegina vidutinis statistinis Lietuvos vartotojas. Šios prekės todėl ir padarytos akcizinės, nes ilgametė patirtis rodo, kad jų vartojimas yra “neelastingas”, tai yra kintant žmonių pajamoms alkoholio, tabako ir degalų suvartojimas pakinta labai mažai. Ir jeigu įplaukos į biudžetą ima smarkiai mažėti, tai reiškia, kad ne mažiau rūkoma ir geriama, o dalis pirkėjų tiesiog pereina į juodąją rinką, pirkdami kontrabandines, todėl pigesnes prekes.

Kadangi Lietuvos ekonomika, statistikų teigimu, šiuo metu yra grįžusi į 2006-ųjų lygmenį, vadinasi, kaip pristatydama Seimui 2011-ųjų biudžeto projektą sakė I.Šimonytė, ir namų ūkių vartojimas turėtų būti maždaug 2006-ųjų lygmens. O jei taip, tai ir PVM surinkimo lygis turi pasiekti 2006-ųjų lygį.

Tai, jog išspausti pinigų iš “šešėlio” į legalią ekonomiką Vyriausybė planavo jau seniai, rodo ir faktas, kad pagrindinį kovos su šešėline ekonomika priemonių planą kanclerio Deivido Matulionio vadovaujama grupė parengė lygiai prieš metus – 2009-ųjų gruodį. Metus laiko truko, kol visos biudžeto surinkimą užtikrinančios tarnybos ėmė daugiau ar mažiau, bet vis dėlto reguliariai bendradarbiauti tarpusavyje. Tam reikėjo su skandalais pakeisti Muitinės departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybę.

Pati FNTT nuo kitų metų turi pereiti Finansų ministerijos žinion ir tapti jos tiesioginiu instrumentu, kaip ir muitinė. Ir nors dabartinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis visiškai nesutinka su tokiu Vyriausybės darbo grupės siūlymu, premjero patarėjai “Veidą” patikino, kad yra aiški politinė valia, tad FNTT pavaldumas bus neabejotinai pakeistas.

Meduolio ir botago taktika

Tam, kad teisėsauga būtų labiau suinteresuota kovoti su kontrabanda ir finansinėmis machinacijomis, Vyriausybė nutarė taikyti meduolio ir botago politiką. “Meduolis” – tai padidintas biudžeto finansavimas: biudžeto projekte siūloma kitąmet STT finansavimą didinti maždaug 1,6 milijono, iki 18,7 mln. Lt, Muitinės departamento – 18,4 milijono, iki 143,5 mln. Lt, Konkurencijos tarybos – apie 0,5 milijono, iki 3,5 mln. Lt. Padidėjimas, kaip matome, vidutiniškai 13 proc., įtartinai artimas planuojamam mokesčių surinkimo pagerinimui 14,4 procento. Atrodo, kad taip Vyriausybė pasiuntė teisėsaugai aiškų signalą – padidintą biudžeto finansavimą turėsite patys susirinkti. Prie “meduolio” priklauso ir kadaise naudota, bet paskui apmirusi praktika, kad teisėsaugai tenka tam tikras procentas nuo sumos, kuri po jų atliktų operacijų buvo grąžinta į valstybės biudžetą.

“Botagas” – naujas Finansų ministerijos patvirtintas kovos su kontrabanda ir finansiniaisnusikaltimais kriterijus: nelegalios ekonomikos dalies sumažinimas matuojamas pagal oficialių gyventojų pajamų ir galutinio vartojimo lygio santykį. Vadinasi, nepakaks vienos ar kitos skambios muitinės, STT ar FNTT operacijos – reikės, kad ir šalutiniai rodikliai rodytų didėjantį legalių prekių vartojimą.

Tarkime, Muitinės departamentas neseniai pasigyrė, kad šiemet per devynis mėnesius sulaikė kontrabandos, kurios vertė 63,6 mln. Lt (iš to kiekio tabako gaminiai sudaro 58 mln. Lt), arba tris kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau Vyriausybei ir Finansų ministerijai daug didesnį įspūdį, vertinant naujojo Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus veiklą, daro tai, kad pasienio su Rusija ir Baltarusija rajonuose esančios parduotuvės ėmė užsakinėti gerokai daugiau legalių tabako gaminių, o kontrabandinių rūkalų kainos ėmė kilti. Tad Vyriausybė neatmeta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų iškeltos versijos, kad skandalingojo konfiskuotų tabako gaminių išvogimo iš Panemunės muitinės tikrasis tikslas – ne tiek brangaus krovinio susigrąžinimas, kiek noras sukelti politinį skandalą, taip sutrikdant Muitinės vadovybės veiklą ar net priverčiant atsistatydinti.

Bet svarbiausias Finansų ministerijos numatytas “botagas” – jeigu planuojamo milijardo iš “šešėlio” išspausti nepavyks, biudžeto projekte numatyto padidinto finansavimo (kurio didelė dalis teks pareigūnų atlyginimams) nebus. Tam biudžete sudėlioti atitinkami saugikliai, kuriuos Vyriausybė galės įjungti, pamačiusi, kad PVM ir akcizai renkami ne taip, kaip planuojama.

Kitų metų biudžetas yra taupus, teigia premjeras Andrius Kubilius ir šalies gyventojams siūlo neatsipalaiduoti ir negalvoti, kad gyvenimas 2011-aisiais bus geresnis.

“Nėra pinigų dosnumui ir gerumui”, – antradienį, Seimui pirmąjį kartą svarstant 2011-ųjų biudžeto projektą, pareiškė premjeras.

Po diskusijos Seimas projektą perdavė Vyriausybei patikslinti. Antrasis jo svarstymas Seime numatytas gruodžio 7-ąją, o priėmimas – gruodžio 9 dieną.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas informavo, kad Vyriausybei kitais metais biudžeto išlaidas siūloma padidinti 30,25 mln. litų – daugiausia papildomų lėšų būtų numatyta pasiruošti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui.

Įvairiems kitiems reikalams finansuoti komitetas pasiūlė Vyriausybei rasti 159,6 mln. litų, tačiau lėšų šaltinių nenurodė.

“Mes sakome, kad tie klausimai, kuriems prašoma lėšų, svarbūs, tačiau šaltinių, iš kur paimti pinigų, nematome, neturime ir problemos išmatavimo. Jeigu Vyriausybė ras lėšų, tegu numato”, – BNS sakė K.Glaveckas.

Biudžeto ir finansų komiteto narys “tvarkietis” Remigijus Ačas piktinosi, kad pats svarbiausias dokumentas – valstybės biudžetas Seime tampa formaliu dokumentu, kuris labai formaliai ir svarstomas.

Pasak jo, anksčiau (R.Ačas Seimo narys nuo 2004 metų – BNS) iš pateiktų biudžeto projektų buvo galima daug ką pamatyti, o dabar jį supranta tik specialistai.

“Pakeitus biudžeto formavimo principus – perėjus prie programinio jo formavimo, Seimo nariai, žiūrėdami į biudžetą nelabai ką ir suprantame -pagrindiniai skaičiai pakišti po tam tikromis programomis, o tam tikras programas žino tik tam tikri specialistai…”, – kalbėjo R.Ačas.

Kaimo reikalų komiteto narys “tvarkietis” Jonas Ramonas biudžeto projekte pasigedo “gairių, iš ko bus sukuriama pridėtinė vertė”.

2011 metų biudžetą jis pavadino “diskriminaciniu žemdirbių atžvilgiu”.

Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė aiškino, kad kitų metų biudžete nėra atsakymų į šalies gyventojų dažniausiai iškeliamus klausimus – dėl sumažintų pensijų ir nedarbo mažinimo.

“Tvarkietis” Valentinas Mazuronis priekaištavo, kad 2011 metų biudžetas nėra realiai taupantis.

“Tai biudžetas, kuriame apstu perteklinio išlaidavimo ir jis įdėtas į biudžeto išlaidas ten, kur to išlaidavimo nereikia – Valdovų rūmai, premjero rezidencija, ministerijų turto įsigijimas, ministerijų lėšos teisinėms paslaugoms”, – kalbėjo V.Mazuronis.

“Darbietis” Vytautas Gapšys stebėjosi, kad šiais metais svarstant biudžetą daugiau kalbama ne apie išlaidas, o apie pajamas. Jis pasigedo prognozuojamų makroekonominių rodiklių, pavyzdžiui, infliacijos, bendrojo vidaus produkto (BVP).

“Taip pat neaišku, kiek BVP sudaro šešėlinė ekonomika. O juk šešėliui dedamas didelis akcentas”, – kalbėjo V.Gapšys.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Vitas Matuzas opozicijos kritiką pavadino nieko verta: “Kritikuojama viskas iš eilės, nebesigilinant į esmę”.

Jis pažadėjo, kad valdžia netoleruos “verslo už įstatymo ribų”: “Kontrabandininkus guldysime į purvą, o jų stogus teisėsauga nukrapštys. Nelaikyčiau normalia situacijos turguose, kai nemokami mokesčiai už ten parduodamą iš užsienio atvežtą maisto produkciją”, – kalbėjo V.Matuzas.

Seimo Mišrios Seimo narių grupės narys Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad daug pajamų į biudžetą būtų galima surinkti užkirtus nelegalias lažybas.

“Per lažybas, per nelegalias kompanijas, kurios veikia mūsų erdvėje, išplaukia šimtai milijonų”, – sakė Ž.Šilgalis.

Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pasigedo būdų, kaip bus surenkamos papildomos pajamos į biudžetą iš šešėlinės ekonomikos.

Parlamentarė akcentavo, kad biudžeto projekte numatytas “nepakankamas taupymas”: “Šie metai parodė, kad yra taupoma ir nuo plano daug sutaupoma. Vadinasi, ministerijos užsideda ženkliai didesnius skaičius”, – sakė L.Graužinienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys siūlė numatyti daugiau lėšų socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas prašė papildomai lėšų skirti už valstybės draudžiamus asmenis, kad įmokų skirtumas, kurias moka dirbantieji ir valstybės, mažėtų.

2010 metais skirtumas tarp privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios mokamos už dirbančius ir valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, buvo 2,9 karto, o kitais metais jis dar augs ir, planuojama, bus 3 kartai.

Skirtumo augimą lems tai, kad 11,5 lito – nuo 744,7 lito iki 733,2 lito – mažėja valstybės biudžeto įmokos dydis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Valstybės biudžeto pajamos planuojamos 23,937 mlrd. litų (su Europos Sąjungos parama), o išlaidos – 26,334 mlrd. litų.

Seimas peržengė naują parlamentarizmo kompromitavimo ribą – išsaugojo mandatą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiam ir priesaiką sulaužiusiam Aleksandrui Sacharukui. Ar Lietuvos valstybė dar gali vadintis teisine? Šis klausimas, parlamentui pamynus Konstituciją, nebėra retorinis. Atsakymas į jį duotas. Balsų skaičiavimo komisijos narys parlamentaras prof. Kęstutis Masiulis pranešė, kad buvo pažeistas balsavimo slaptumas. Negalima dergti viso parlamento. Konstituciją pamynė konkretūs asmenys, bet šešėlis krinta visam parlamentui. Parlamentas galėjo spėti sutvarkyti balsavimo procedūrą taip, kad žinotume, kas konkrečiai spjovė į Konstituciją. Net 13 balsavimo biuletenių sugadinta, dalį jų gadinant specialiu žymėjimu.

Ar išdrįs Generalinė prokuratūra pradėti tyrimą dėl balsavimo slaptumo pažeidimo? Tokio, po kurio mes nežinome, kas sugadino biuletenius, bet A.Sacharukas žino. Kažkas, matyt, neblogai “prisidūrė” prie parlamentaro algos.

Po KT išvados dėl L.Karaliaus ir A.Sacharuko veiksmų, kuriais šie šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, žinome, kad Konstituciją peržengusių narių šios kadencijos Seime – bent kelios dešimtys. Seimo komisijų, balsavimo registracijos ir kitais dokumentais yra konkrečiai fiksuota, kas ir kiek be pateisinamos priežasties yra praleidę Seimo posėdžių, taip pat esama duomenų ir apie Seimo narius, balsavusius už kitą parlamentarą. Taigi galima kaltinti kone visą Seimą.

Prabilta apie pirmalaikius rinkimus. Sunku įžvelgtį jų prasmę. Ar naujos kadencijos Seimas būtų kokybiškesnis? Kas apskritai atsakingas už parlamentarų kokybę? Ar tik rinkėjai? Tradicinės dešinės ir kairės politinės partijos (pirmiausia socialdemokratai ir konservatoriai) savo veikla taip sukompromitavo Lietuvos politiką, kad į ją atvėrė kelią įvairaus plauko perėjūnams. Kai rinkėjai nemato tradicinėje politinėje partijoje oraus, solidaus, atsakingo už savo veiksmus politiko, jie pradeda rinktis marginalus.

Kodėl negalima šalies įvelti į eilinį politinį jovalą – priešlaikinius Seimo rinkimus? Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujasis Seimas bus kitoks.

Dar vieną didelę vinį į partijų karstą įkalė ir Konstitucinis Teismas. Po pastarojo KT nutarimo politinės partijos nebeturi išimtinės teisės sudarinėti rinkimų sąrašų į Europos Parlamentą. Tokia tvarka, kad tik partijos galėdavo nuspręsti, kas gali, o kas negali būti įrašytas į rinkimų sąrašą, pažeidžia Konstituciją. Atima iš mūsų visų teisę lygiomis sąlygomis naudotis savo pasyvia rinkimų teise. Anksčiau tokia tvarka, kaip prieštaraujanti Konstitucijai, pripažinta ir nagrinėjant savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo konstitucingumą. Teismas antrą kartą konstatavo, kad negali būti nepagrįstai iš rinkimų eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t.y. politinės organizacijos (aiškiai formuluojat, kad “politinės partijos” ir “politinės organizacijos” nėra tas pats darinys). Taigi partijoms teks pasislinkti leidžiant dalyvauti rinkimuose tiek pavieniams asmenims, tiek ir nepartiniams politiniams dariniams.

“Darbiečių” iniciatyva kitų metų vasarį surengti pirmalaikius Seimo rinkimus vakar buvo sužlugdyta per pusvalandį. Projektas, kurį savo parašais parėmė penkios dešimtys parlamentarų, atmestas be teisės jį tobulinti.

Eskaluoti pirmalaikių rinkimų idėją pradėta po skandalingai pasibaigusio balsavimo dėl apkaltos Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Pastarajam išsaugojus mandatą, “darbiečiai”, apeliuodami į kolegų sąžinę ir prarastą pasitikėjimą, suskubo rinkti parašus dėl dabartinio Seimo išsivaikščiojimo. Kad toks nutarimas būtų priimtas, jį palaikyti turėtų 85 parlamentarai.

Vakarykščio balsavimo, kurį valdantieji vadino spektakliu, dūmų uždanga, populistiniu šou, rezultatai akivaizdžiai atskleidė, kad dėl savo ateities ateinančius dvejus metus seimūnai gali būti ramūs: už pirmalaikius rinkimus pasisakė 51, prieš – 50, susilaikė 17 politikų.

Per visus atkurtos nepriklausomybės metus pirmalaikiai rinkimai krašte buvo surengti tik kartą.

1992 metais Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui nusprendus pasileisti, tų pačių metų rudenį įvykę rinkimai buvo pergalingi tuometei Lietuvos demokratinei darbo partijai.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Ar čia Seimas, sprendžiantis valstybinės reikšmės reikalus, ar alaus baras, kuriame šurmuliuoja vadžias paleidusi kompanija? Taip vakar atrodė plenarinių posėdžių salė.

Vakar parlamentarai sprendė, ar Seimui nevertėtų išsiskirstyti ir paskelbti pirmalaikių rinkimų.

50 – „už”, 51 – „prieš”, 17 susilaikė – taip balsuota dėl opozicinių „darbiečių” pateikto Seimo nutarimo projekto. Antru balsavimu politikai šį dokumentą iš viso atmetė.

Apie būtinybę surengti pirmalaikius rinkimus garsiai imta kalbėti po skandalingo praėjusios savaitės balsavimo, kai Seimas atėmė mandatą iš Lino Karaliaus, bet paliko jį Aleksandrui Sacharukui, nors Konstitucinis teismas buvo pripažinęs, jog jie abu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Vakar prieš balsavimą politikai gerą pusvalandį postringavo apie „atsakomybę visuomenei ir valstybei”, „valstybės stabilumą”, „mėnulio fazes” ir iki soties prisišaipė vieni iš kitų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tildė kolegas lyg mažus vaikus, ragino „nerėkauti”, o politikams pasirengus kalbėti prie šoninių mikrofonų išrėžė: „Tai pradedame spektaklį.”

Tuo tarpu Vyriausybės valandos laukę premjeras Andrius Kubilius ir ministrai net nekreipė dėmesio į tai, kas vyko salėje, ir šnekučiavosi tarpusavyje, retkarčiais pašaipiai nusikvatodami opozicijos atstovams į akis.

Tai, kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja bus negailestingai numarinta, iš anksto buvo aišku ir šio sumanymo autoriams, ir juos aršiai kritikavusiems valdantiesiems.

Vieni opozicijos atstovai, pavyzdžiui, kai kurie „tvarkiečiai”, balsavo prieš nutarimo projektą, kiti susilaikė arba balsuojant nedalyvavo.

Tai tik patvirtino faktą, kad iš tiesų išsivaikščioti nenori niekas iš tautos išrinktųjų.

Net balsavusieji „už” tokie drąsūs buvo greičiausiai dėl to, kad žinojo, jog jų balsų bus per mažai, kad nutarimas būtų palaimintas. Juk tam reikėjo net 85 Seimo narių pritarimo.

Sugebės dirbti

* „Tas spektaklis brangiai kainuojantis, o naudos jokios”, – po balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų pareiškė Seimo pirmininkė I.Degutienė (nuotr.).

* Į klausimą, ar Seimas gali toliau dirbti, konservatorė atsakė: „Taip, tik reikia dirbti susitelkus.”

* Pirmalaikių rinkimų siūlytojams I.Degutienė pasiūlė elgtis garbingai: „Turite pretenzijų šiai daugumai – galima puikiai veikti civilizuotu būdu: yra apkaltos kelias, nepasitikėjimo Vyriausybe kelias.”

Valdantieji bijo

Vytautas Gapšys

Darbo partijos frakcijos seniūnas

„Šiandien Seimas yra atsidūręs politinėje krizėje. Nors kiekvienas jos priežastis ir mastą suvokia skirtingai, aš tai suvokiu kaip pasitikėjimo krizę.

Šiandien parlamentu nepasitiki beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Ar tai nėra pagrindinis ženklas, kad toks Seimas dirbti negali?

Ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, turėjusi kovoti su iššūkiais, pati tapo iššūkiu Lietuvai.

Bet konservatoriai, įsikibę į savo postus, bijo akistatos su tauta. Bijo, nes jaučia, kad jų valdymo laikas nenumaldomai trumpėja, o konservatorių era, kuri taps juoduoju puslapiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, greitai artėja prie pabaigos.”

„Lietuvos žinios“ rašo:

Opozicijos pastangas surengti pirmalaikius rinkimus parašais parėmė trys valdantieji – Jungtinės frakcijos atstovai “prisikėliečiai” Arūnas ir Inga Valinskai bei liberalas Vytautas Grubliauskas. Vakar A.Valinskas savo parašo neišsižadėjo ir balsavo už rinkimų iniciatyvą, I.Valinskienė balsavime nedalyvavo, o V.Grubliauskas susilaikė. Taip pasielgė dar keli valdančiųjų atstovai – konservatoriai Saulius Stoma, Gintaras Songaila, Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas, Jungtinės frakcijos nariai Dainius Budrys, parlamento naujokas Andrius Burba, Arūnė Stirblytė, liberalai Arminas Lydeka ir Dalia Teišerskytė.

Nutarimo projektą pristatęs Darbo partijos (DP) frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pabrėžė, kad pasitikėjimo krizę išgyvenantis parlamentas neturi kito pasirinkimo. “Tikiu, kad tik Lietuvos piliečiai šiandien gali atsakyti į esminį klausimą – koks Seimas turi dirbti ateityje”, – sakė jis.

Tuo metu valdantiesiems rūpėjo išsiaiškinti vieną klausimą – kodėl rinkimų idėją parašais palaikiusių parlamentarų skaičius labai panašus į nepritarusiųjų A.Sacharuko apkaltai. “Ar tai nėra paprasčiausias būdas nusiplauti tą negarbę ir pamėginti įtikinti tautą, kad jūs esate labai populiarūs?” – klausė Jungtinės frakcijos atstovas Artūras Melianas. “Tokia jūsų iniciatyva yra ciniškumo viršūnė”, – pareiškė konservatorius Algis Kazulėnas.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino kolegas nebijoti prarasti šiltų vietų ir rinktis atsinaujinimo kelią. “Kviečiu visus nebūti kaip tas šuo, kuris sėdi ant šieno kupetos ir nei pats ėda, nei kitiems duoda, o tik loja ir kandžiojasi”, – ragino jis. “Darbietė” Virginija Baltraitienė pasipiktinusi klausė, iš kur valdantieji žino, kaip ir kas balsavo per slaptą balsavimą dėl apkaltos. Dėl to ji kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

“Pradedame spektaklį”, – mestelėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kai Seimui atmetus nutarimo projektą pamatė prie mikrofonų suskubusius replikuotojus.

Seimo pirmininkė DP frakcijos inicijuotą balsavimą pavadino veidmainišku elgesiu, neteikiančiu garbės parlamentarams. Esą jei opozicija turi priekaištų valdančiajai daugumai, ji gali “eiti civilizuotu keliu” – reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe arba rengti apkaltą.

Premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, žlugusi pirmaeilių rinkimų iniciatyva vargiai pagerino opozicijos įvaizdį. “Linksmai atrodė pati iniciatyva. Mano įsitikinimu, daugelis Seimo narių, žiūrinčių atsakingai į savo darbą Seime, nuoširdžiai išreiškė pasipiktinimą tokiomis iniciatyvos, nes akivaizdžiai buvo matyti, kad jos ėmėsi tie, kurie patys balsavo prieš apkaltą”, – balsavimo rezultatus įvertino A.Kubilius.

„Vilniaus diena“ informuoja:

Šiam kriziniam Seimui užteko vos dvejų metų, kad nuveiktų tiek, jog likusius dvejus metus galėtų ir nebedirbti.

Pasiekęs pusiaukelę 2008–2012 m. šaukimo Seimas prisidirbo tiek, kad vargu ar kas nors jį perspjaus. Šis Seimas tapo pirmasis, savo pirmininku išsirinkęs jokios politinės patirties neturintį pramogų verslo veikėją, kurio karjerą greitai užbaigė įtarimai palaikius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovu. Šis Seimas taip pat tapo pirmasis, apkaltos būdu pašalinusiu iš savo gretų parlamentarą Liną Karalių. Taip pat šis Seimas nepajėgė iš tautos atstovybės išvaryti šiurkščiai Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio kito parlamentaro Aleksandro Sacharuko.

Šitas Seimas įsimins tuo, kad stipri valdančioji dauguma gana greitai tapo valdančiąja mažuma, o dabar vėl baigia išaugti iki daugumos. Šiam Seimui atrodo normalu net nesvarstyti vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo ir prievarta palikti ją dirbti. Pagaliau šis Seimas, vos apšilęs kojas, per vieną naktį taip sudarkė mokesčių sistemą, kad iki šiol nespėjo užkamšyti visų joje išmuštų skylių. Tikras, nepralenkiamas precedentais Seimas.

Anot „Vilniaus dienos“, „simboliška, kad būtent per Seimo mediumą buvo įregistruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Opozicinės Darbo partijos frakcijos iniciatyva įregistruotame nutarimo projekte siūloma paleisti šį Seimą ir pirmalaikius rinkimus rengti vasario 13 d. Labai gera iniciatyva, bet dar geresnis Darbo partijos viešųjų ryšių žingsnis, nes ši politinė jėga nemažai prisidėjo prie to, kad pritrūktų balsų išvaryti A.Sacharuką iš Seimo.“

Siūlydama priešlaikinius rinkimus Darbo partijos frakcija žaidžia nepralaimimą žaidimą – bando įtikti visiškai neįgaliu Seimu nusivylusiai visuomenei ir kartu žino, kad gali nesiieškoti naujų darbo vietų, nes daugumos parlamentarų noras patogiai, sočiai, nepersidirbant gyventi įveiks tikras ar tariamas moralines kančias ar sąžinės priekaištus dėl nepadarytų darbų, neištaisytų klaidų ar neteisingų sprendimų.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją parėmė tik 50 parlamentarų, taigi net ne visi opozicinių frakcijų nariai. Iš valdančiųjų savo parašus padėjo tik trys. Pagal Konstituciją pirmalaikiai parlamento rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai – 85 – Seimo narių.

Vargu, ar šiandien, kai nutarimo projektas bus pateiktas Seimui, tokių bus daugiau nei 50. Valdantieji, ypač liberalios koalicijos partijos, puikiai suvokia, kad priešlaikiniai rinkimai jiems reikštų postų praradimą, todėl darys viską, kad vardan tos Lietuvos valdytų ir likusius dvejus metus. Opozicinės partijos irgi puikiai supranta, kuo rizikuoja. Kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, šalies ekonomikos būklė – sudėtinga, o įpykusių ir nusivylusių rinkėjų nuotaikos – neprognozuojamos.

Šiandien jie per rinkimus į Seimą tarsi labiausiai remtų opoziciją – socialdemokratus, Darbo partiją bei partiją Tvarka ir teisingumas, o po mėnesio, žiūrėk, ims ir persigalvos. Be to, priešlaikiniai rinkimai reiškia, kad nemažai opozicijai priklausančių parlamentarų gali ir nebesugrįžti į parlamento rūmus, todėl dauguma jų neturi jokio noro rizikuoti.

Nedelsiant po nesėkmingo bandymo surengti apkaltą Aleksandrui Sacharukui nuskambėję reikalavimai paleisti Seimą leidžia įtarti, kad opozicija sąmoningai sužlugdė balsavimą, tikėdamasi sukurti pretekstą rengti pirmalaikius rinkimus.

Kaip basliu per galvą trenkti – taip būtų galima apibūdinti daugumos Seimo narių būseną, kai praėjusį ketvirtadienį po pietų suskaičiavus balsus dėl apkaltos šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems “krikščionims” Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui paaiškėjo, kad kito darbo teks ieškotis tik pastarajam. Už apkaltą L.Karaliui balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 16, dar 13 parlamentarų susilaikė, o 12 sugadino biuletenius. Tuo tarpu apkaltą A.Sacharukui parėmė tik 80 Seimo narių, prieš buvo 24, dar 13 susilaikė ir 13 sugadino biuletenius. Kadangi dėl Seimo nario apkaltos reikia surinkti mažiausiai 85 balsus, A.Sacharukas, Konstitucinio Teismo pripažintas sulaužęs savo, kaip Seimo nario, priesaiką, lieka parlamentaru.

Nubaudė mažiau kaltą

Situacija absurdiška, nes A.Sachrukas su L.Karaliumi Konstituciją laužė ir Seimo nario priesaiką pamynė tarpusavyje bendrininkaudami – vienas per Seimo sesiją bastėsi po Pietryčių Aziją, o kitas už jį balsavo specialiai tam palikta balsavimo kortele. Jei iš šios melagių ir sukčių porelės kuris nors ir buvo vertas pasigailėjimo, tai nebent L.Karalius. Jis viso labo iškeitė darbą į pramogas, o Seimo balsavimo rezultatus klastojo A.Sacharukas.

Be to, A.Sacharukas akivaizdžiai nė truputėlio neatgailavo dėl savo poelgio ir, užuot bent demonstratyviai atsiprašęs rinkėjų ir kolegų Seime, ėmėsi agresyvios gynybos. Bandė įrodyti, kad jo bausti negalima, nes ir kiti Seimo nariai yra balsavę už savo draugus, kad apkalta – tai tik supykusio buvusio bendražygio Arūno Valinsko kerštas, kad prieš jį surezgė sąmokslą premjeras Andrius Kubilius, jo patarėjas Virgis Valentinavičius ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tam buvo pasitelkti ir slapta daryti garso įrašai, ir iš politinio konteksto ištrauktos SMS žinutės.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek garso įrašuose girdimų pokalbių nuotrupų dalyviai, tiek SMS autoriai kategoriškai paneigė bet kokias galimas sąsajas su apkaltos procesu, telieka daryti išvadą, jog A.Sacharukas klastojo ne tik Seimo balsavimo rezultatus, bet ir savo gynybos įrodymus. Tai detalė, iškalbingai bylojanti apie kai kurių, tegu ir buvusių, teisėsaugos pareigūnų moralę.

Sukčiaukite, meluokite – mes irgi tokie

Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Balsavimo dėl apkaltos A.Sacharukui rezultatą galima perskaityti taip: šiame Seime yra 24 sukčiai, 13 melagių ir 13 šiaip sąžinę bei padorumą praradusių parlamentarų. Tai blogoji žinia. Bet yra ir geroji – vis dėlto dauguma Seimo, net 80 parlamentarų, yra padorūs, Konstituciją ir įstatymus gerbiantys žmonės. Visa bėda, kad ant kaktos jiems neparašyta, kuris yra koks. Nors nesunku numanyti, kad tarp valdančiųjų Seimo narių padorių yra nepalyginti daugiau, nei tarp tų, kurie sėdi opozicijoje. Bent jau todėl, kad L.Karaliaus ir A.Sacharuko pašalinimas iš Seimo valdantiesiems turėjo būti naudingas – vietoje jų atėję du A.Valinsko partijos nariai būtų sustiprinę jų gretas ir vėl grąžinę formalią daugumą. Dabar, nors vietoje L.Karaliaus Seimo nariu tapsiantis 32 metų teisininkas Andrius Burba ir prisidės prie koalicijos, valdantieji turės tik 70 balsų – vienu mažiau, nei reikia daugumai.

Nori pirmalaikių rinkimų

Yra rimtas pagrindas įtarti, jog apkalta A.Sacharukui žlugo ne todėl, kad jis sugebėjo suminkštinti dalies kolegų širdis, o todėl, kad opozicinės partijos iš anksto susimokė galutinai sugriauti šio Seimo autoritetą, paversti jį, anot socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus, “dumblu” ir taip sukurti pretekstą rengti pirmalaikius rinkimus. Juk vargu ar atsitiktinai po balsavimo, regis, prieš apkaltą balsavusi Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė nedelsdama pareiškė: “Visi dabar jaučiamės blogai, tad balsuokime ir pasileiskime, kad kartu su savivaldybių rinkimais būtų galima surengti ir Seimo rinkimus”.

Netrukus prie pirmalaikių rinkimų reikalaujančiųjų choro prisidėjo ir socialdemokratas A.Butkevičius, apie tai, kad jų frakcija savo parašais paremtų pirmalaikių rinkimų idėją, paskelbė “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ir netgi valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos lyderis A.Valinskas. Pastarasis netgi sutinka nedalyvauti rinkimuose, kad tik šis Seimas pasileistų.

Opozicijos išskaičiavimas paprastas: visų apklausų duomenimis, šiuo metu rinkėjų palankumas socialdemokratams, Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijų atstovams didelis kaip niekada. Tad ir momentas imti valdžią pats parankiausias, nes po dvejų metų, jeigu ekonomika atsigaus (o ji akivaizdžiai atsigauna), valdančiųjų konservatorių populiarumas bus daug didesnis (jie netgi dabar surinktų apie 8 proc. balsų). Bet kadangi jokio kito būdo, nei savanoriškas Seimo pasileidimas, surengti pirmalaikius rinkimus nėra, tai reikia galutinai sutapatinti Seimą su sukčiais ir melagiais, o paskui veidmainiškai reikalauti “apsivalymo” per naujus rinkimus.

Tik vargu ar šis planas pavyks, nes konservatoriai jo neparems, o be jų balsų Seimo paleisti neįmanoma. “Tikimybė, kad bus surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, yra nulinė, – “Veidui” patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Jeigu absoliuti dauguma Seimo narių – net aštuoniasdešimt – pasirodė esantys principingi ir gerbiantys Konstituciją, vadinasi, Seimui nėra pagrindo imtis saviplakos. Tiems iš opozicijos, kurie reikalauja paleisti Seimą, galiu rekomenduoti paleisti save pačius, nes akivaizdu, kad būtent opozicinės frakcijos balsavo prieš apkaltą. Nereikia aiškinti, esą dalyvaujant Seimo darbe priesaiką sulaužiusiam A.Sacharukui priimami įstatymai bus neteisėti. Konstitucinio Teismo sprendimas paskelbtas prieš dvi savaites, per tą laiką vyko trys Seimo posėdžiai, Konstitucijos pažeidėjai dalyvavo balsavimuose ir niekam tai neužkliuvo. Tai kas pasikeitė dabar? Niekas. Su Konstituciniu Teismu dėl tolesnių veiksmų gal ir reikėtų pasikonsultuoti, bet tai galima padaryti ramiai ir be emocijų, nes nieko dramatiško neįvyko”.

Seimui atmetus pirmalaikių Seimo rinkimų idėją, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas neskuba įgyvendinti savo planų atsisakyti parlamentaro mandato.

“Išnaudotos dar ne visos priemonės išsiaiškinti klausimą dėl šio Seimo, kuriame yra priesaiką sulaužęs parlamentaras, legitimumo. Lauksiu kitų sprendimų”, – po balsavimo ketvirtadienį naujienų portalui diena.lt sakė A.Valinskas.

Jis tvirtino galutinį apsisprendimą dėl buvimo Seime priimsiąs po to, kai parlamentarai apsispręs, ką daryti su iniciatyva A.Sacharuko klausimu pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Tokį siūlymą yra pateikęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, kuris pradėjo konsultacijas su teisininkais, ar yra galimas ir būtinas naujas kreipimasis į KT.

“Yra dar V.Andriukaičio iniciatyva. Reikia pažiūrėti, kaip ji bus įvertinta”, – sakė A.Valinskas.

Jeigu ir šis kreipimasis būtų atmestas, tuomet TPP vadovas teigia “tikrai labai rimtai” svarstysiąs, ar padėti mandatą.

Praėjusią savaitę Seimui per apkaltos procesą nepanaikinus Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko mandato, A.Valinskas pareiškė pareiškė esąs už pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu šie nebūtų paskelbti, rimtai svarstytų galimybę atsisakyti parlamentaro mandato.

“Jeigu Seimas nepriims tokio sprendimo, kad reikia skelbti pirmalaikius rinkimus, aš labai rimtai svarstysiu galimybę padėti mandatą ir pasakyti “ačiū”. Mieli ponai, jeigu manote, kad ta kompanija, kuri dabar liko dirbti Seime, jums tinkama, jūs dirbkite. Mes palauksime”, – “Lietuvos ryto” televizijos laidoje “Lietuva tiesiogiai” sakė A.Valinskas.

Ketvirtadienį parlamentarai nepritarė opozicijos iniciatyvai kitų metų vasario mėnesį rinkti naują Seimą.

Valdančioji Permainų koalicija parlamente ketvirtadienį atgavo formalią daugumą ir turi 71 atstovą 141 vietos Seime.

Taip nutiko ketvirtadienį prisiekus naujam parlamento nariui, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovui Andriui Burbai. Jis iškart tapo valdančiosios Jungtinės TPP bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariu.

32 metų teisininko išsilavinimą turintis A.Burba Seime pakeitė per apkaltos procesą atstatydintą Seimo narį Liną Karalių.

2008 metų rudenį L.Karalius į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos TPP kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją ir priklausė Krikščionių partijos frakcijai.

Valdančiąją koaliciją sudaro keturios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei TPP.

Šiandien kiekvienas Lietuvos pilietis gali sakyti apie Seimą, kad visi jo nariai yra melagiai. Atsiprašau, aš pats tuo netikiu, bet, manau, kad ir kas taip pasakytų, jo neapkaltinsi sakant netiesą. Balsavimas buvo slaptas, akivaizdu, kad prieš apkaltą ir Linui Karaliui, ir Aleksandrui Sacharukui balsų buvo paduota ir iš valdančiųjų, ir iš opozicijos pusės. Paskaičiuokime: jeigu daugumą sudaro 69 Seimo nariai, o apkaltą A.Sacharukui palaikė 80 parlamentarų, tai manau, kad opozicijoje atsirado daugiau nei 11 žmonių, kurie parėmė apkaltą.

Motyvų, kodėl taip balsuota, nežinau. Bet dalis parlamentarų iš opozicijos tvirtino nenorį balsuodami už apkaltą pridėti du naujus balsus valdančiajai daugumai. Manau, taip manantys Seimo nariai tiek ir tesugeba – iki dviejų suskaičiuoti. Jie mano, kad įkąs konservatoriams? Jie ne konservatoriams, jie visai valstybei, tautos moralinei būklei, visai mūsų teisinei ir konstitucinei sistemai įkando. Jie mano, kad tokiu būdu laimės kitus rinkimus? Iš tiesų kuo vėliau tie rinkimai įvyks, tuo daugiau bus nušluota ir konservatorių, ir socialdemokratų, ir į Seimą ateis kažkokia trečia jėga.

Dėl Vytenio Andriukaičio siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ką daryti toliau. Tai iš tiesų įdomus pasiūlymas. Netgi džiaugiuosi, kad nebesu Konstitucinio Teismo teisėjas, nes Teismas šiuo metu taip užverstas darbu, kaip niekad ligi šiol. Ką dabar teismui daryti – viską mesti ir imtis šitų dalykų išaiškinimo? Manau, rezultatas būtų iš anksto labai aiškus – deja, Seimo nariai turi formalią juridinę teisę šitaip balsuoti. Plačiąja prasme jie tokios teisės neturi, bet nėra jokio mechanizmo, kaip pasakyti, kad Seimo nutarimas dėl A.Sacharuko yra neteisėtas. Nebent būtų rasta kokių nors procedūros pažeidimų. Tad man sunku įsivaizduoti, kad dar vienas Konstitucinio Teismo išaiškinimas galėtų duoti kokį nors problemos sprendimą.

Dar vienas dalykas: tegu niekas nesako, kad už apkaltą buvo tiek balsų, prieš apkaltą – tiek balsų, tiek balsavusiųjų susilaikė, o tiek – biuletenius sugadino. Iš tikrųjų ir tie, kurie sugadino biuletenius, ir tie, kurie susilaikė, ir tie, kurie nedalyvavo balsavime, – jie visi balsavo prieš apkaltą. Net ir tie, kurie balsuodami susilaikė, iš tikrųjų palaikė šiurkščiai Konstituciją pažeidusį asmenį, kad jis toliau dirbtų Seime.

Dabar kiekvienas taip pasielgęs Seimo narys turėtų išeiti į viešumą ir pasakyti savo rinkėjams, visai Lietuvai – aš balsavau prieš apkaltą. Pažiūrėtume, kokie būtų rezultatai. Tegu pasisako, tegu nesislapsto už slapto balsavimo procedūros!

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį Seimo nario įgaliojimus pripažino Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kandidato Andriaus Burbos įgaliojimus.

VRK pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis informavo, kad A.Burba pasitraukė ir iš aplinkos ministro patarėjų, ir iš VRK narių. Seimas antradienį patvirtino jo pasitraukimą iš VRK.

P.Kujalio duomenimis, A.Burbos priesaika numatyta ketvirtadienį per Seimo plenarinį posėdį.

A.Burba ateina į Seimą iš jo per apkaltos procesą pašalinus Liną Karalių.

2008 metų rudenį L.Karalius, kurio mandatą Seimas panaikino praėjusį ketvirtadienį, į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos TPP kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją.

A.Burba BNS tvirtino Seime dirbsiąs valdančiojoje TPP frakcijoje. TPP bei Liberalų ir centro sąjunga yra įkūrusios bendrą frakciją parlamente.

Tokiu būdu valdančioji dauguma parlamente atgaus formalią daugumą ir turės 71 atstovą 141 vietos parlamente.

32 metų A.Burba turi teisinį išsilavinimą.