Seimo Darbo partijos frakcijos nariai šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo nutarimą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Po šiuo nutarimu pasirašė 50 Seimo narių – daugiausia opozicijos atstovai.

“Dabar nekyla abejonių, kad praėjusio ketvirtadienio balsavimo dėl apkaltos rezultatai buvo naudingi tik valdantiesiems – paaiškėjus, kad dviejų Seimo narių elgesys įvertintas nevienodai, kilo šurmulys, kuris užgožė socialines ir ekonomines problemas. O šiandien valdantieji bijo pasitikrinti pasitikėjimą visuomenėje, kuri gali padėti galutinį tašką šioje istorijoje ir įvertinti savo išrinkto Seimo darbą.”, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Pagal šalies Konstituciją pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t.y. už juos turi balsuoti 85 Seimo nariai. Darbiečiai mano, kad taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

Praėjusią savaitę Seimas, pasirinkęs pusiau nėščią apkaltą, sudavė sau didžiulį smūgį. Seimo narys Linas Karalius Seimą palieka, Aleksandras Sacharukas jame tebelieka, nors Konstitucinio Teismo nuomone, labiau nusidėjusiu derėtų laikyti būtent A.Sacharuką.

Paskelbus balsavimo rezultatus be amo liko dešimtys Seimo narių ir didžiulė dalis visuomenės. Imta svarstyti, ar po nepavykusios Seimo nario A.Sacharuko apkaltos Lietuvai gresia konstitucinė krizė. Seimo pirmininkė Irena Degutienė su teisininkais ir kolegomis visą praėjusį penktadienį tarėsi, kaip dabar elgtis su A.Sacharuku ir ar rimtai vertinti opozicijos siūlymus visam Seimui pasileisti. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su I.Degutiene.

I.D.: Darbiečių ir socdemų kalbos apie pirmalaikius rinkimus tėra dvigubų žaidimų žaidimas. Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir nors ketvirtadienį reagavau labai emocingai ir maniau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, stebėdama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus.

Opozicija dabar vaidina labai supratingą. Bet kodėl tokie nesupratingi opzozicijos nariai buvo ketvirtadienį, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas neliktų Seime. Taigi dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė.

“Veidas”: Vis dėlto Seimas pateko į pato situaciją. Tad kaip Seimo vadovybė ketina elgtis dėl priesaiką sulaužiusio A.Sacharuko darbo Seime?

I.D.: Aš bandysiu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasiaiškinti situaciją, kuri susiklostė, kai Seimas priėmė sprendimą neatimti mandato. Norėčiau sužinoti, ar lygiaverčiai yra veiksmai, tai yra balsavimas, dalyvavimas Seimo nario veikloje, tų parlamentarų, kurie yra prisiekę ir nesulaužę Konstitucijos, ir Seimo nario A.Sacharuko.

“Veidas”: Na, bet Seimas – tai ne vien L.Karalius ir A.Sacharukas. Norėtųsi atsakymų ir į kitus svarbius klausimus. Tarkime, šią vasarą, kalbėdamasi su “Veidu”, minėjote, kad rudenį planuojama peržiūrėti mokesčius. Iki rudens pabaigos liko dvi savaitės. Ar galime tikėtis kokių nors pokyčių?

I.D.: Deja, galiu tik apgailestauti. Biudžeto projekte, kuris pateiktas Seimui, jokių mokesčių permainų nenumatyta – jie nei didės, nei mažės. Diržų veržtis jau nebėra kur. Mokesčių politika išlieka tokia, kokia ir buvo. Kiekvienam Lietuvos gyventojui aišku, kas atsitiko: ekonomikos augimas nebuvo toks, koks prognozuotas, tad negalime daryti jokių staigių judesių. Apie tai, ar 2012–2013 m. mokesčiai bus sumažinti, galėsime pasakyti kitų metų pabaigoje.

“Veidas”: Ką keisti Seimui pateiktame biudžeto projekte siūlysite Jūs?

I.D.: Tikrai nieko nesiūlysiu keisti. Puikiai suvokiu ir blaiviai vertinu šiandieninę valstybės padėtį ir jos įsipareigojimus. Džiaugiuosi dėl vieno: visiškai nebejudinsime jokių išmokų – nei atlyginimų, nei pensijų, nei socialinių išmokų.

“Veidas”: Ar Jus įtikina pranašystės papildyti biudžetą milijardu litų iš “šešėlio”, ar suprantate, kodėl nurodomas toks skaičius? Kodėl, pavyzdžiui, ne pusė, ne trys, o būtent vienas milijardas?

I.D.: Matau teigiamą tikslą – kova su korupcija ir kontrabanda. Galbūt po pusmečio ar kitų metų pabaigoje sakysime: matote, jie iš to “šešėlio” ištraukė daugiau. Gal Vyriausybė neatskleidžia visų kortų, kaip tai darys. Ir tai galbūt gerai – čia galima palyginti su kriminalistais, kurie sako išaiškinsią nusikaltimą, bet nesako, kokiais būdais. Nežinau, kaip tas milijardas buvo apskaičiuotas. Nemanau, kad tai iš oro paimtas skaičius.

“Veidas”: Ar toks optimistinis biudžeto projektas sietinas su artėjančiais rinkimais? Užsimenama, kad nevykdant pajamų surinkimo planų po pusmečio biudžetas gali būti peržiūrėtas, o ekspertai tvirtina: ir vėl gali būti taupoma.

I.D.: Nemėgstu kalbėti “iš kepurės”. Tokių teiginių, kad biudžetas bus mažinamas, negirdėjau. Ir tai jau kito pokalbio tema, kuri bus vasarą, prieš biudžeto peržiūrą – jei tokia bus. Šiemet juk nebuvo.

“Veidas”: Regis, neatsitiktinė ir minimalaus atlyginimo didinimo idėja – juk netrukus rinkimai. Tiesa, tai tik vienas darbo grupės siūlymų. Ką apie tai manote?

I.D.: Tai turi ir savų pliusų, ir minusų. Tačiau visų pirma dėl to turi būti sutarta Trišalėje taryboje, vėliau Vyriausybėje. Ir tik per pavasario sesiją, kuri prasideda kovą, Seime bus teoriškai įmanoma apie tai kalbėti.

“Veidas”: Šios valdančiosios koalicijos planai buvo labai ambicingi – net kelios didelės reformos. Tačiau įvykdyta tik viena – aukštojo mokslo reforma. O kur kitos – socialinės apsaugos, teisėsaugos reforma? Ar Jums matyti sveikatos apsaugos reformos pabaiga?

I.D.: Čia ne tie dalykai, kad “šiandien pasakiau – rytoj įvykdžiau”. Ispanijoje, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos reforma vyko 17 metų. Toks požiūris tik dar sykį parodo, kad Lietuva tebėra gili provincija. Tarkim, kalbėdama apie socialinio draudimo reformą turiu pabrėžti, kad tai fantastiškai sunkus uždavinys.

“Veidas”: Nuomonę, kad viską derėtų daryti greičiau – pateikti baigtą reformos variantą, ne kartą pareiškė prezidentė.

I.D.: Ir man norėtųsi taip pasakyti. Tačiau suvokiu, kad yra tam tikri etapai, kuriems išties reikia laiko. “Sodros” reforma įstatymų projektų pavidalu Seime gali atsidurti anksčiausiai per pavasario sesiją.

“Veidas”: Prabėgo daugiau nei du mėnesiai, kai kreipėtės į VSD vadovą ir paprašėte leisti išslaptinti garsiąsias 12 slaptųjų VSD pažymų. Kaip kreipimosi iniciatorė, ar žinote, kodėl tas procesas taip užtruko?

I.D.: Iki šios dienos jokio atsakymo nesu gavusi. Kai gausiu – atsakysiu.

“Veidas”: Grįždami prie vertybių temos norėtume priminti, kad premjeras Andrius Kubilius jūsų partijos vardu yra paskelbęs, kad “su šiais rinkimais baigiasi posovietinis laikotarpis, oligarchų ir nomenklatūros valdymo laikotarpis, cinizmo ir populizmo dominavimo šalies politikoje laikotarpis”. Vis dėlto stebint šį Seimą, koalicijos partnerių pareiškimus, buvusio jūsų partijos nario Viliaus Navicko elgesį ir partijos elgesį su juo atrodo, kad nieko panašaus neįvyko…

I.D.: Kiekvienas šiandieninę Lietuvos padėtį vertiname taip, kaip suprantame. Aš manau, kad mes dar gyvename posovietinėje Lietuvoje. Gaila, kad daugiausiai analizuojami tik politikų poelgiai. Juk mes visi čia, Lietuvoje, gyvenantys esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje toliau gyvensime. Štai per susitikimus su politikais iš kitų Europos valstybių man tenka išgirsti jų nuomonę. Jie kritiką žeria ne mūsų politikams, o žiniasklaidai bei visuomenei ir sako: jūs – posovietinė visuomenė, jums reikia tvirtos rankos, nemokate gyventi demokratinėje valstybėje. Ir tendencijas Lietuvoje matau blogas: mes tampame vis didesne Europos provincija. Ne tvirtėjame demokratijos principais, jos plėtra, bet atvirkščiai.

Vienas pilietis neseniai yra pasakęs įdomų palyginimą ir aš dar labiau susimąsčiau. Jis pasakojo, kad kai nuvažiuoja į Baltarusiją – jam viskas aišku: panašūs žmonės, visuomenė, tik ten autokratinis valdymas, o Lietuva esą per klaidą nuėjo demokratijos keliu, ir čia reikia ieškoti visuomenės nepasitenkinimo priežasčių.

Nuolat rodome pirštu į Seimą. Man net įdomu – kodėl? Seimo nariai ne iš dangaus nukrinta. Ir tas Seimas darosi vis prastesnis. Visuomenė nori iš to Seimo išgauti vis daugiau, bet kai ateina rinkimai, išrenkami vis prastesni parlamentarai. Po to mes visi tame purve braidome ir taškomės purslais.

Beje, liūdina mane ir Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo bei kokybė. Juk ji tą purvą varto, kilnoja. Joje taip trūksta pozityvių, gražių pavyzdžių.

“Veidas”: Tai pažerkite tų gražių pavyzdžių. Paminėkite, tarkime, penketą dabartinių valdančiųjų sprendimų, kurie žmonėms ir šaliai davė daug naudos.

I.D.: Aš jums kas – kompiuteris, robotas, kad taip iš karto atsakyčiau? Tai rimtas politinis klausimas, reikalaujantis rimto politinio atsakymo

“Veidas”: Na, bet vis tiek – kaip Jūs apibendrintumėte ligšiolinius Seimo nuveiktus darbus?

I.D.: Yra padarytų svarbių dalykų: administracinė reforma, nebeliko apskričių, institucijų sumažėjo. Baigta aukštojo mokslo reforma, pradėtos kitos reformos, nors jų rezultatų dar nėra. Užsimota kovoti su korupcija. O esminis dalykas – valstybė apsaugota nuo finansinio kracho ir biudžetas subalansuotas. Galiu pasakyti taip: daug jėgų išeikvota tiems darbams, kurie buvo visuomenei lyg ir blogi, bet valstybei – būtini.

“Veidas”: Kokią prognozuojate koalicijos ateitį ir kaip ją galėtų koreguoti artėjantys savivaldos rinkimai?

I.D.: Nereikia tapatinti savivaldos rinkimų su šiandien centrinėje valdžioje esančiais žmonėmis. Manęs klausia, ar man neatrodo, kad TS-LKD pralaimės rinkimus. Tai baisus netaktas. Darbas koalicijoje kaip vyko, taip ir vyks, nebent opozicija susiburtų. Tačiau jokių požymių ir noro tą daryti nematau. Pragmatiškai žiūrint prieš rinkimus taip elgtis ir neapsimoka. Koalicija yra tokia, kokia yra, nepakankama, bet dirbame. Kol kas manau, kad bus status idem – niekas nepasikeis.

“Veidas”: Kokią savo partijai prognozuotumėte savivaldos rinkimų baigtį?

I.D.: Šia tema nekalbu, nes nenoriu.

“Veidas”: Vis dėlto viešojoje erdvėje, artėjant biudžeto priėmimui, kai kurie dešiniųjų apžvalgininkai ir vėl aktyviai perša nuomonę apie Jus, kaip A.Kubiliaus įpėdinę.

I.D.: Nesuprantu, kiek galima apie tai diskutuoti. Nenoriu ir nesiruošiu būti ministre pirmininke.

Opozicinė Krikščionių partijos frakcija, kurią praėjusią savaitę paliko Laimontas Dinius, gali netekti dar vieno nario – Manto Varaškos, rašo “Lietuvos rytas”.

Krikščionių partijai nepriklausantis parlamentaras patvirtino, jog frakcijai jau pranešė, kad iš jos pasitrauks pasibaigus rudens sesijai. Anot dienraščio, naujų politinių horizontų dairosi dar keli Seimo krikščionys.

M.Varaška rinkimuose dalyvavo savarankiškai, tačiau patekęs į parlamentą prisijungė prie Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos frakcijos. Skilus šiai frakcijai, parlamentaras pasuko įkandin L.Diniaus.

Bet dabar M.Varaška neketina sekti L.Diniaus pėdomis, kuris tapo valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu.

“Sulaukiau įvairių pasiūlymų, bet noriu ramiai apsispręsti. Kol kas nežinau, su kuria frakcija norėčiau bendradarbiauti”, – aiškino politikas, pirmiausia ketinantis tapti Mišrios Seimo grupės nariu.

Iš Krikščionių partijos frakcijos gretų jis aiškino neskubantis trauktis todėl, kad nori baigti kartu pradėtus kai kuriuos darbus.

“Bet šiandien ši frakcija yra nebe ta, į kurią įstojau tapęs Seimo nariu. Ji tapo smarkiai priklausoma nuo partijos, ir nepartinių frakcijos narių veikla tapo gana ribota”, – tvirtino parlamentaras.

L.Diniui pasitraukus iš Krikščionių partijos frakcijos, joje liko 10 narių. Praėjusį ketvirtadienį per apkaltą Seimo nario mandato neteko buvęs šios frakcijos narys Linas Karalius.

Konservatoriai eilinį kartą “pasižymėjo” neva stiprindami šeimą. Seimo narys Mantas Adomėnas užsimojo didinti atsakomybę už šeimos išardymą. Jo nuomone, jei šeima valstybei turi socialinę vertę, tai turi atsispindėti ir įstatymuose. Konservatorius siūlo sutuoktinius, ypač vyrus, atbaidyti nuo skyrybų, apribojant kaltojo dėl skyrybų teises dalijantis turtą. Šiaip ar taip, vyrų nuskriaustų moterų balsų M.Adomėnas tokiu projektu jau tikrai nusipelnė.

Sąmoningai ar ne, švelniai tariant, keistų įstatymų šios ir ankstesnių kadencijų Seimo nariai prisiūlę ne vieną, o kai kurie jau net ir priimti. Parlamento naujokai nė neslėpdami asmeninių interesų siūlė ir įsiūlė sau asmeniškai svarbius įstatymus. Sunku būtų įrodyti, kad svarbiausia šios kadencijos problema – senesnių nei 30 metų zaporožiečių, volgų, pobedų ir kitų senienų savininkų teisės. Tačiau pomėgiu senoms dainoms ir seniems automobiliams labiausiai garsėjantis parlamentaras Antanas Nedzinskas Seime sėkmingai debiutavo tokiu įstatymo projektu.

Tik dėka Prezidentės akylumo neįsigaliojo įstatymas, galėjęs sukomplikuoti savivaldos rinkimus, mat pagal jį registruotis politinės kampanijos dalyviu reikėjo pradėti lapkričio 3 d., bet baigti – spalio 20 d. Žodžiu, registravimasis pirma turėjo baigtis, o tik paskui prasidėti. Besistengdami kuo labiau suvaržyti nepartinių asmenų kandidatavimą rinkimuose Seimo nariai visai apsikvailino.

O kartais Seimo nariai apsijuokia neįsivaizduodami, kaip praktiškai atrodys jų pasiūlytų įstatymų įgyvendinimas.

“Seime buvo pateiktas projektas dėl viešojo administravimo, kuriuo Seimo nariai norėjo atpalaiduoti verslininkus nuo kai kurių procedūrų, bet pasiūlytas praktiškai atvirkštinis dalykas”, – prisimena buvęs Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija šiandienos posėdyje apsvarstė Darbo partijos frakcijos iniciatyvą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus ir vieningai ją atmetė. Pasak Frakcijos seniūno Jurgio Razmos, tokią idėją TS-LKD frakcija laiko nepriimtina.

„Manau, Darbo partija siekia pirmalaikių rinkimų bandydama gyventojų dėmesį nukreipti nuo teismuose dėl juodos partinės buhalterijos paskendusių savo partijos vadovų. Tapimas kandidatais į Seimą, o sėkmės atveju – ir Seimo nariais, Darbo partijos lyderiams vėl sugrąžintų imunitetą ir sudarytų prielaidas siekti baudžiamosios atsakomybės senaties. Dalis kitų partijų pasiduoda šiai idėjai vardan trumpalaikės partinės naudos siekių“, – sakė seniūnas.

Parlamentaras atkreipia dėmesį ir į dviveidiškumą dalies pirmalaikių rinkimų iniciatorių, kurie skelbia Seimą susikompromitavus kai nebuvo balsuota už mandato atėmimą iš A.Sacharuk. „Šių opozicijos iniciatorių laikysena iki apkaltos aiškiai byloja, kad būtent jų balsavimas ir nedalyvavimas ir lėmė apkaltos rezultatą“, – teigė J. Razma.

„Po to, pamatę visuomenės pasipiktinimą A. Sacharuk „gelbėjimo akcija“, jie nutarė atsakomybę už savo neatsakingą laikyseną permesti konstruktyviai dirbančiai Seimo daliai. Tokia elgsena yra negarbinga. Seimas neturi tapti tokių „akcijų“ įkaitu. Juo labiau, jis neturi pasiduoti įvairiems kėslams, trukdantiems Seimo darbui, ir metus jį perbėgti į rinkimus“, – pabrėžė Frakcijos seniūnas.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai pritaria siūlymams surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Kaip teigia frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, dabartinė valdžia nesusidoroja su jai keliamais uždaviniais ir dar labiau stumia valstybę į ekonominę duobę.

“Nėra išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti didžiulį šalies ūkio nuosmukį ir nedarbo augimą, katastrofišką darbščiausių piliečių emigraciją ar visagalę korupciją. Todėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimas ir naujos valdžios atėjimas gali pagerinti situaciją Lietuvoje”, – sakė V. Žiemelis.

Frakcijos narių nuomone, įgyvendinus pasiūlytas neatidėliotinas antikrizines priemones – didinti minimalią algą, mažinti PVM, gražinti nusavintas socialines išmokas, neapmokestinti investuojamų įmonės pajamų ir kitais svertais skatinti nacionalinio ir užsienio kapitalo investicijas į darbo vietas, skatinti verslo kreditavimą – Lietuvos ekonomikos ir finansų pamatai sustiprėtų per pusmetį, o piliečiai vėl atgautų pasitikėjimą Lietuvos ateitimi.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių teigimu rinkimai į parlamentą galėtų įvykti kitų metų vasarį kartu su rinkimais į savivaldybes.

Seimas antradienį priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis dar metams “įšaldytos” mažesnės išmokos parlamentinei veiklai.

Seimo priimtomis pataisomis šiuo metu galiojantys lėšų sumažinimai parlamentinei veiklai, vadovybės reprezentacijai, kompensacijoms už pokalbius tarnybiniais telefonais pratęsti iki 2012 metų.

2010 metų sausį nuo 1,5 iki 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU, apie 2 tūkst. litų) buvo sumažintos kiekvieną mėnesį Seimo nariams skiriamos lėšos, susijusioms su jų su parlamentine veikla.

Taip pat nuo 2 VMDU iki 1 VMDU sumažintos Seimo pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti skiriamos lėšos, nuo 0,7 VMDU iki 0,5 VMDU – Seimo pirmininko pavaduotojų reprezentaciniai fondai.

Gegužės mėnesį sumažintos sumos, parlamento vadovams, komitetų bei komisijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, frakcijų seniūnams bei jų pavaduotojams kompensuojamos už naudojimąsi tarnybiniu telefonu.

Tuomet priėmus minėtas pataisas dėl išlaidų karpymo buvo nustatyta, kad mažesnių dydžių nustatymas yra laikinas ir galioja iki 2010 metų pabaigos, o nuo 2011 metų sausio 1 dienos vėl grįžtama prie didesnių dydžių. Antradienį mažinimai pratęsti dar metams.

Jei Seimo statutas vėliau dar nebus keičiamas, nuo 2012 metų išmokos parlamentinei veiklai grįš iki 1,7 VMDU dydžio, parlamento vadovo reprezentacinis fondas – iki 3 VMDU dydžio, jos pavaduotojų lėšos reprezentacijai – iki 1 VMDU dydžio.

Seime įsivyrauja chaosas

Seimui nusprendus palikti parlamentaro mandatą Konstituciją šiurkščiai pažeidusiam ir priesaiką sulaužiusiam Aleksandrui Sacharukui, klausiama, ar teisėtu bus laikomas pats Seimas, jei jame toliau dirbs pagrindinį šalies įstatymą pamynęs asmuo.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Dabar, kai Seimas atėmė parlamentaro mandatą tik iš L.Karaliaus, o gal net dar labiau Konstitucijai nusižengusiam A.Sacharukui paliko, jau turbūt padorioje kompanijoje nebus įmanoma ir prasižioti, kad gal ne visi seimūnai vagys.

Kam rūpės, kad už apkaltą A.Sacharukui vis dėlto balsavo dauguma – 80 Seimo narių?

Kad mandatas liko jo rankose, kalti bus visi – ir opozicija, ir pozicija.

Net juokas ima stebint, kaip dabar valdantieji verčiasi per galvą skaičiuodami, kurios ištisos opozicijos frakcijos balsavo prieš apkaltą ir kiek socialdemokratų padarė tą mirtiną nuodėmę. Bergždžios pastangos – rinkėjų putojimas vienodai aptaškys visus politinius flangus, net ir švenčiausiais norinčius pasirodyti konservatorius.

Tačiau prasto skonio operetę primena ir Darbo partijos bei kitų opozicijos frakcijų arijos, kad Seimas jau negalės toliau dirbti ir turi save paleisti. Juk ne vaikų darželį lanko, o Seimą ir puikiai žino, kas realu. Stebuklas būtų, jei net 85 seimūnai panorėtų balsuoti už išsivaikščiojimą į gatvę.

Tai kam reikia tuščiai virpinti orą ir kalbėti apie Seimo paleidimą?

Matyt, kaitina kraują viltis, kad taip pavyks prisigerinti tautos chorui, šaukiančiam „visi seimūnai vagys”, ir tapti saviems, kartu nė kiek nerizikuojant savo šilta vietele Seime.

Tik protų mankštą iš dyko buvimo primena ir kalbos, kad, neatėmus mandato iš A.Sacharuko, Lietuvą ištiko konstitucinė krizė, Seimas tapo nelegitimus ir išaiškinimo vėl reikia kreiptis į Konstitucinį teismą (KT).

Ar jau pasaulio pabaiga, kad A.Sacharukas liko Seime? Nieko gero, bet prabėgs mėnuo ar du, ir jau kiti skandalai maitins žiniasklaidą.

Žinoma, A.Sacharuką bus patogu prisiminti vanojant Seimą, ypač jei prigis konservatorių siūlymas oficialiai jį tituluoti priesaiką sulaužiusiu Seimo nariu.

Tiktai ką tai keičia iš esmės? Juk, kaip prisimena signataras V.Plečkaitis, dar Atkuriamojo Seimo nariai balsuodavo už kolegas, tik nė nemanė, kad daro ką labai blogo.

Labiausiai apčiuopiamos realios pavykusios L.Karaliaus apkaltos ir nepavykusios A.Sacharuko pasekmės – valdančiosios koalicijos gretos pagausės vienu nariu.

Dar vienas – L.Dinius – gavo progą suvaidinti ne šiaip sau perbėgėlį, o principingą bėglį, kuriam ne išskaičiavimai, o tik tyros sąžinės šauksmas neleidžia toliau būti vienoje krikščionių frakcijoje su A.Sacharuku ir verčia bėgti į valdžioje esantį Liberalų sąjūdį.

Prie apkaltos pasekmių reikėtų priskirti ir tai, kad dabar parlamentarai bijos važiuoti atostogų per Seimo sesijas, o už kolegas balsuos nebent labai gerai įsitikinę, jog to niekas nemato.

Žinoma, kai KT pripažino, kad L.Karalius ir A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, Seimui būtų buvę sveikiau atsikratyti jų abiejų. Todėl Seimo nariai tiktai patys kalti, kad dabar dar garsiau skambės „visi seimūnai vagys”.

***

Ar realu, kad dabartinis Seimas ryžtųsi pasileisti pirma laiko? Apie tai – pokalbis su 1992 metais save paleidusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu Vytautu Plečkaičiu.

– Vienintelį kartą pirmalaikiai rinkimai buvo surengti 1992 metų rudenį. Jūs buvote Aukščiausiosios Tarybos, kuri pati pasileido, narys. Kaip jums pavyko susitarti dėl tokio radikalaus žingsnio?

– Mus taip pasielgti vertė viena svarbi priežastis – Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas tapo nedarbingas, ir mes jau negalėjome tęsti darbo, nes vienu metu pasidaliję į dvi dalis posėdžiavome skirtingose salėse.

Bendrai susirinkti nepajėgėme, nebuvo priimami sprendimai.

Tuomet visi parlamentarai suvokė, kad neliko kitos išeities – tik paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

– Bet jei surengtume apklausą, esu įsitikinęs, kad bent 9 iš 10 žmonių pasakytų, kad ir šis Seimas visiškai nedarbingas. Gal dabartiniams parlamentarams jau laikas pasekti jūsų pavyzdžiu ir išsivaikščioti?

– Žinoma, žmonės taip ir pasakytų, nes visuomenė labai nepatenkinta dabartiniu Seimu. Tačiau nedrįsčiau teigti, kad dabar Seimas nedarbingas tokia pat prasme kaip Aukščiausioji Taryba. Techniniu požiūriu Seimas dirba – renkasi į posėdžius, priima įstatymus.

Mes patys suvokėme, kad negalime toliau bendrai dirbti, o dabartiniai Seimo nariai, manyčiau, tikrai taip nemano.

– Vadinasi, tikėtis, kad dabartinis Seimas nuspręstų save paleisti, nerealu. Tuomet kodėl kai kurie parlamentarai apie tai kalba?

– Valdančioji koalicija dar sugeba pasiekti, kad Seimas priimtų svarbiausius įstatymus, o opozicija nepajėgi nuversti A.Kubiliaus Vyriausybės.

Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis niekaip nesusidarys 85 parlamentarų dauguma, kuri būtina priimant Seimui sprendimą pačiam save paleisti.

Todėl visos parlamentarų kalbos apie Seimo paleidimą tėra žaidimai, skirti rinkimų vajui. Esu įsitikinęs, kad absoliuti dauguma Seimo narių iš tikrųjų nenori išsivaikščioti, bet tikisi tokiomis šnekomis padaryti įspūdį rinkėjams ir padidinti savo populiarumą.

– Ar manote, kad net ir opozicijos atstovai, kurių partijos galėtų tikėtis sėkmingai pasirodyti pirmalaikiuose rinkimuose, nenori rizikuoti savo šilta vieta Seime?

– Tikrai ne visi opozicijos atstovai balsuotų už sprendimą paleisti Seimą. Be to, opozicija nėra vieninga, joje esančios partijos konkuruoja ir tarp savęs.

Tai buvo aiškiai juntama, kai buvo renkamas opozicijos lyderis. Juo labiau nebūtų bendros nuomonės dėl Seimo paleidimo.

– Ar galite įsivaizduoti panašią situaciją tais laikais, kai pats buvote parlamentaras?

– Sunkiai. Nors, turiu pripažinti, kad ir mūsų laikais, ypač registruojantis, parlamentarai taip pat balsuodavo už kolegas.

Tiesiog tuomet dar nebuvo suvokimo, kad pasielgsi labai blogai, jei užregistruosi kolegą, kuris dar nespėjo ateiti į salę, bet netrukus pasirodys. Tai buvo parlamentarizmo vaikystė, nelabai supratome teisinių niuansų.

Bet laikai pasikeitė. Dabar visuomenė geriau supranta, kas yra teisėta, gal todėl ėmė net reikliau žvelgti į Seimo narius nei anuomet. Tuo tarpu Seimo nariai ne visuomet atitinka išaugusius žmonių lūkesčius.

„Respublika“ praneša:

Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su šia trijule” – ketvirtadienį, apkaltos dieną, pareigūno mandato atėmimo išvengęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas. “Nereikės veidmainiauti, kaip politikams tenka daryti: į kameras sakoma viena, o daroma kita.

- Kaip suprasti, kad premjeras A.Kubilius, jo patarėjas V.Valentinavičius ir krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė – tik žiedeliai palyginti su Kauno mafijos autoritetu H.Daktaru? – “Respublika” paklausė A.Sacharuko.

- Aiškiai pasakiau, kad H.Daktaras yra šventasis, palyginti su ta trijule. Mano nuomone, A.Kubiliaus, V.Valentinavičiaus ir R.Juknevičienės žala, padaryta Lietuvai, yra tūkstantį kartų didesnė nei to piliečio.

Tai, kas padaryta jų valdymo laikotarpiu, įeis į Lietuvos istoriją, ir Lietuvos žmonės dar ilgai prisimins juos ir kentės nuo jų.

Aš kalbu apie trijulės daromą žalą šalies ekonomikai, teisėsaugos pertvarkai, įtaką teismams, teisėsaugai, kitoms sritims. H.Daktaras yra palyginti šventasis dėl mano išvardytų asmenų padarytų veikų.

- Kodėl kalbate būtent apie A.Kubilių, R.Juknevičienę ir V.Valentinavičių?

- Aš net galiu išvardyti juos pagal svarbą eilės tvarka. Pirmas yra premjero patarėjas, antras – premjeras, o trečia – krašto apsaugos ministrė. Tokia hierarchine tvarka ši trijulė dabar valdo Lietuvą.

Vienas iš to įrodymų, ir manau, kad pagrindinis, yra įrašas iš parlamentaro Juliaus Sabatausko vadovaujamos specialiosios komisijos, tyrusios politinių partijų ir atskirų politikų įtaką teisėsaugai, posėdžio.

Seimo narys Kęstutis Masiulis tuomet pasakė, kad pritaria V.Valentinavičiui, kuris kišasi į teismų darbą ir daro įtaką jų sprendimams. K.Masiulis teigė, kad tai yra normalu ir jie toliau kišis į teismų darbą, vykdys teisingumą pagal konservatorius.

Yra ir daug kitų duomenų, įrodančių, kad valstybėje, kurią valdo konservatoriai, visiška netvarka. Jie specialiąsias tarnybas naudoja susidorojimams, politikams persekioti. Teismai naudojami taip, kaip reikia jiems. Yra kišamasi į bylas.

Dabar pagrindinis Lietuvos vadovas yra V.Valentinavičius, jis vadovauja A.Kubiliui. Tai yra mano nuomonė ir aš pateiksiu įrodymų. Visi viską pamatys.

Premjeras A.Kubilius yra antroje vietoje todėl, kad yra veikiamas V.Valentinavičiaus. Manau, kad dabar šie asmenys daro ir pagrindinę žalą demokratijai, o tai tikrai baigsis šio Seimo paleidimu.

Ministrė R.Juknevičienė valdo per specialiąsias tarnybas, kurių Lietuvoje yra aštuonios. Kai apsiraminsiu, pateiksiu konkrečius duomenis.

- Ką tai reiškia?

- Vakar vakare (ketvirtadienį – red. past.) aš pradėjau naują gyvenimą, todėl man reikia apie daug ką ramiai pagalvoti. Būdamas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, aš išsikviesiu keletą darbuotojų ir tuomet pateiksiu medžiagą.

- Ką reiškia – pradėjote naują gyvenimą?

- Seime buvo sprendžiamas mano likimas, ir galėjo atsitikti taip, kad aš būčiau turėjęs išvažiuoti iš Lietuvos. Čia man būtų uždaryti visi keliai į valstybės tarnybą, teisėsaugą.

Apkalta yra kraštutinė priemonė, kuri sugriauna žmogaus gyvenimą. Jeigu mano atveju būtų pavykusi apkalta, Lietuvoje aš dabar galėčiau būti arba verslininku, arba vairuotoju.

O kita pusė nieko nesako. Premjeras A.Kubilius vakar visą dieną tarnybiniu telefonu neatsiliepė. Jis niekada neatsiliepia nuo tada, kai tapo premjeru. A.Kubiliaus patarėjas V.Valentinavičius vakar nerado laiko komentuoti A.Sacharuko mestų kaltinimų.

Vienintelė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ryžosi pasiteisinti.

“Tai, ką Seime pasakė A.Sacharukas, yra didelė jo problema. Man gaila to žmogaus, – vakar “Respublikai” sakė krašto apsaugos ministrė. – Bet nesiruošiu terliotis rankų į tokį žmogų kaip A.Sacharukas. Kadangi, žinoma, taip kalbėjo parlamentaras, ar kokių veiksmų prieš jį teks imtis, matysime.

Jis norėtų, kad mane ar instituciją įžeistų, bet nesiruošiu veltis į jokias kovas ir tuo jį nudžiuginti”.

Parlamentaro mandato netekusio L.Karaliaus pareiškimas taip pat verčiantis sunerimti Lietuvos žmones. “Respublika” seimūno pareigų netekusio pono klausė: “ Ką reiškia jūsų pasakyti žodžiai, kad daugiau nebereikės veidmainiauti?  Negi visą laiką (dvejus kadencijos metus) tik veidmainiavote? Įstatymų griežtumas, smaugiantys mokesčiai – rinkėjams, o gyvenimo malonumai (įskaitant gerus pinigus) – tik Seimo nariams?”

- Būdamas politiku turi daug kartų apsvarstyti kiekvieną žodį, nes kitaip tai gali pakenkti tau pačiam. Seimo narys negali visą laiką kalbėti laisvai, turi konsultuotis su viešųjų ryšių specialistais.

Politikoje, ypač mūsų Seime, žmogus susitapatina su jo senbuviais, kurie dažnai į akis sako viena, o daro kita. Net ir būdamas jaunas politikoje esi priverstas tapti lapinu. Seimo nariai kiekvieną dieną sako į televizijos kameras viena, o daro priešingai.

Kai prasidėjo apkaltos procesas, man kolegos rekomendavo susilaikyti nuo komentarų, todėl neteko pasakyti daug tikrovės neatitinkančių faktų.

A.Sacharukas kalbėjo daug ir džiaugiuosi, kad jis liko Seime, kur gali dar įvesti nors šiek tiek tvarkos tame “bardake”.

Seime labai dažnai privalai būti nenuoširdus. Tai yra tikrai buvę ir man. Tačiau etikos prieš kolegas sumetimais konkrečių faktų nenoriu nurodyti.

Buvo atvejų, kai turėjau į akis žmonėms sakyti ne tai, ką galvoju. Supratau, kad tai yra normalu, – politikas privalo visada būti suktas.

- Ar priimant įstatymus balsuodavote kaip pats norite, ar kaip partija liepė?

- Moraliniais klausimais visada balsuodavau kaip širdis liepdavo. Pavyzdžiui, alkoholio kontrolės klausimais būdavau radikalus – turėjau priešingą nei partijos nuomonę.

Aš patikėjau A.Kubiliumi. Jis sakė, kad taip galima išgelbėti Lietuvą nuo žlugimo. O vėliau pamačiau, kad toks kelias veda į prarają. Man iki šiol skauda, kad balsavau prieš save ir saviškius – atlikėjus. Nesitikėjau, kad daryti bloga šou pasauliui mus vers šoumenas Arūnas Valinskas.

Premjeras A.Kubilius ateidavo į mūsų frakciją ar prie seniūno salėje ir tiesiai sakydavo, kaip ir už ką turime balsuoti privalomai, nes taip nurodo koalicijos sutartis. A.Kubilius atvirai darydavo įtaką mūsų frakcijai, kad ji balsuotų tik taip, kaip nori konservatoriai.

Pernai, per biudžeto priėmimą, spaudimas, kaip balsuoti, vyko visais būdais – ir iškvietus asmeniškai, ir už salės ribų. Mano kolegos, komisijų ar komitetų pirmininkai, būdavo gąsdinami, kad balsuodami ne taip, kaip liepta, jie praras savo postus. Aš žinau, kad jeigu būčiau perėjęs į konservatorių frakciją, man nebūtų buvę jokios apkaltos.

Iš esmės Seime yra baisu. Ypač naujokui. Ką reiškia ta koalicijos sutartis? Įsipareigojimas norint išgelbėti Lietuvą. O iš tiesų Seime yra juoda “dedovščina”. Parlamentas seniai turi daugybę būdų ir metodų, kaip paspausti naujokus. Tai gana žiaurūs būdai.

Seimo nario mandato per apkaltą netekusiam Linui Karaliui pasiūlyta tapti Krikščionių partijos frakcijos referentu puse etato ir toliau dirbti parlamente. Tai, pasak dienraščio “Lietuvos rytas”, patvirtino frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: “Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies”.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis vakar „Lietuvos rytui” patvirtino, kad L.Karaliui pasiūlyta tapti frakcijos referentu puse etato.

Anot dienraščio, V.Žiemelis aiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad frakcija privalo rūpintis savo žmonėmis: „Kita vertus, jis yra protingas, išmano Seimo darbą. Mums nereikės ieškoti žmogaus iš šalies.”

Frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą. L.Karalius vakar džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau „Lietuvos rytui” leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo: „Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta.”

Prieš naują darbą L.Karalius linkęs šiek tiek pailsėti. Buvęs parlamentaras taip pat norėtų kurį laiką likti Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, kur iki šiol gyveno nemokamai.

Seimo nario mandatą praradęs krikščionis „Lietuvos rytui” aiškino, kad jau nuo vakar už gyvenimą šiame viešbutyje moka pagal Vyriausybės nustatytus įkainius: „Mėnesį dar galiu tame bute gyventi. Manau, kad per tą laiką daug kas išsispręs.”

Pasak „Lietuvos ryto“, frakcijos referento pareiginė alga, atsižvelgiant į kategoriją, svyruoja nuo 2 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų. Papildomai mokama už darbo stažą. L.Karalius džiaugėsi, jog kolegos jam ištiesė pagalbos ranką, tačiau leido suprasti, jog dar nėra galutinai apsisprendęs dėl išgirsto pasiūlymo.

“Aš svarstau tokią galimybę. Tačiau man dar reikia susivokti, kas vyksta”, – sakė jis.

Buvęs parlamentaras taip pat norėtų kurį laiką likti Seimo viešbutyje Gedimino prospekte, kur iki šiol gyveno nemokamai. Seimo nario mandatą praradęs krikščionis aiškino, kad jau nuo vakar už gyvenimą šiame viešbutyje moka pagal Vyriausybės nustatytus įkainius: “Mėnesį dar galiu tame bute gyventi. Manau, kad per tą laiką daug kas išsispręs”.

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų iškėlusią opozicinę Darbo partijos frakciją sako “žaidžiant dvigubą žaidimą”.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis premjeras Andrius Kubilius “darbiečių” organizuotą parašų rinkimą dėl Seimo paleidimo sako esant “desperatiškais veiksmais”.

“Tas iniciatyvas organizuoja tie veikėjai, kurie vakar akivaizdžiai balsavo prieš apkaltą, pademonstravo, kad jiems Konstitucija ir Konstitucinis Teismas nėra svarbūs. Dabar matau tam tikrą desperaciją, patys suvokia, kad pasielgė gėdingai, tai dabar bando aiškinti, kad gėdingai atrodo visas Seimas. Tai desperatiški kai kurios opozicijos fariziejiški veiksmai – patys elgiasi gėdingai, o paskui sako, kad visas Seimas atrodo gėdingai”, – situaciją vertino premjeras.

Parlamento vadovė tvirtina, jog “darbiečių” deklaracija siekti pirmalaikių rinkimų yra tik “dūmų uždanga”, nes akivaizdu, kad už tokį nutarimo projektą nebūtų surinkta pakankamai balsų.

“Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir jei vakar labai emocionaliai reagavau ir galvojau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, matydama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus”, – penktadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

“Vėl yra politikavimas ir politinis žaidimas, kokie mes supratingi, tai jei tokie supratingi šiandien, kodėl tokie nesupratingi buvot vakar, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas nebūtų likę Seime. Dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė”, – aštrių žodžių “darbiečiams” negailėjo I.Degutienė.

Opozicinė Darbo partijos frakcija penktadienį paskelbė, jog rinks parlamentarų parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

Darbiečių seniūno Vytauto Gapšio teigimu, svarstant Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko klausimą, paaiškėjo, kad yra daug Seimo narių, kurie be priežasties praleido posėdžius ar balsavo už savo kolegas, todėl jiems būtina pasitikrinti tautos pasitikėjimą.

“Mes jiems norime suteikti tokią galimybę ir pradedame rinkti parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Akivaizdu, kad Seimą ištiko krizė. Toks parlamentas, koks yra dabar, toliau dirbti negali”, – DP pranešime teigia V.Gapšys.

Diskusijos dėl dabartinės kadencijos Seimo galimybių dirbti toliau kilo kai ketvirtadienį apkaltos balsavime Seimo nariai išsaugojo ne savo vardu kelis kartus balsavusio A.Sacharuko mandatą, o iš posėdžius praleidinėjusio L.Karaliaus jį atėmė.

Opozicinė Darbo partija apsisprendė dėl kolegų mandatų panaikinimo balsuoti laisvai.

“Tie patys Seimo nariai, kurie agitavo, kad neatimtų mandato iš Seimo narių, tie patys Seimo nariai po balsavimo apgailestavo, kaip čia Seimas netinkamai pasielgė. Tai iš tikrųjų šį kartą esu labai nusivylusi kai kuriais Seimo nariais ir frakcijomis, ir ypatingai opozicinėmis, kuriomis pasitikėti absoliučiai negali, nes susitariam vienaip, elgiamasi kitaip”, – kalbėjo I.Degutienė.

Už tai, kad A.Sacharukas būtų pašalintas iš parlamento, ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, L.Karalius – 89 parlamentarai. Norint panaikinti mandatą reikėjo ne mažiau kaip 85 balsų.

Viešai balsuosiančios už apkaltą deklaravo valdančiosios daugumos ir opozicinė Socialdemokratų frakcija, tačiau akivaizdu, kad ne visi frakcijos nariai laikėsi tokios deklaracijos.

DP teigimu, taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

Parlamentaras Laimontas Dinius paliko opozicinę Seimo Krikščionių partijos frakciją ir tapo valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu.

Jam papildžius valdančiąją koaliciją, ji artimiausiu metu gali susigrąžinti formalią daugumą parlamente.

Apie Liberalų sąjūdžio frakcijos pasipildymą pranešta penktadienį per Seimo plenarinį posėdį.

L.Dinius penktadienį BNS sakė, kad jo pažiūros, ypač ekonominės, visuomet buvo liberalios. Tačiau galutiniam apsisprendimui įtakos esą turėjo ketvirtadienį įvykęs balsavimas Seime, kai per apkaltos procesą buvo panaikintas Seimo nario Lino Karaliaus mandatas, o Aleksandro Sacharuko – ne, nors abu šiuos Seimo narius Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką.

“Vakar opozicija, ypač socialdemokratai, pademonstravo teisinę dviveidystę, kai vienas Seimo narys aukojamas, kitas – ne. Pavardės šiuo atveju nesvarbu. Vakarykštis balsavimas man buvo šokas. Čia vyko pokiliminiai žaidimai, todėl opozicijoje likti nebegaliu”, – teigė parlamentaras.

L.Diniui pasitraukus iš Krikščionių partijos frakcijos, joje liko 10 narių. Ketvirtadienį per apkaltą Seimo nario mandato neteko buvęs šios frakcijos narys Linas Karalius.

Liberalų sąjūdžio frakcija dabar turi 13 narių. Valdančioji dauguma su L.Diniumi turės 70 iš 140 atstovų.

Opozicijoje dirbusį Liną Karalių, kurio mandatą ketvirtadienį nusprendė atimti Seimas, pakeitus Andriui Burbai, ji gali įgyti ir 71 balsą iš 141.

Apsvarsčiusi vakarykščius įvykius Seime, Seimo Darbo partijos frakcija nutarė pradėti rinkti Seimo narių parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad balsavimas už kitą Seimo narį yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Svarstant Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko klausimą, paaiškėjo, kad tokių Seimo narių, kurie be priežasties praleido Seimo posėdžius ir balsavo už savo kolegas, yra daug. Tad, jeigu tie Seimo nariai yra tokie pat principingi ir moralūs, kaip skelbė Seimo posėdžių salėje, dabar būtų pats laikas atsisakyti savo mandatų“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

„Seimas pasakė A, todėl turi pasakyti ir B. Parlamentas nusprendė, kad dviems Seimo nariams turi būti panaikintas mandatas, reiškia, kad ir dėl visų kitų toks klausimas taip pat gali iškilti, todėl ir jiems būtų ne pro šalį pasitikrinti tautos pasitikėjimą. Mes jiems norime suteikti tokią galimybę ir pradedame rinkti parašus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Akivaizdu, kad Seimą ištiko krizė. Toks parlamentas, koks yra dabar, toliau dirbti negali“, – teigia V. Gapšys.

Pagal šalies Konstituciją pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Darbiečiai mano, kad taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.