Šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Aleksandras Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, tačiau jo kolegai Linui Karaliui ketvirtadienį vykusi apkalta buvo lemtinga – jis turės palikti Seimą.

Už tai, kad be pateisinamos priežasties praleidęs Seimo posėdžius L. Karalius netektų Seimo nario mandato balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių, 12 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais.

Už A. Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 24, susilaikė – 13 Seimo narių, 13 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais.

Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Šių metų spalio 27 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nariai A. Sacharukas ir L. Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Teismas nustatė, kad Seimo narys A. Sacharukas pasinaudojo parlamentaro L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir plenariniuose posėdžiuose sąmoningai balsavo už jį. Seimo narys L. Karalius buvo išvykęs į užsienio kelionę ir dėl to be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose.

„Respublika“ rašo:

Seimo nario mandato per apkaltą netekęs Seimo narys Linas Karalius džiaugiasi laisve ir mato daug sričių, kur galėtų save realizuoti.

“Nereikės veidmainiauti, kaip politikams tenka daryti: į kameras sakoma viena, o daroma – kita. Dabar galėsiu nuoširdžiai daryti ir sakyti tai, ką galvoju. Tai yra labai didelė vertybė, kai gali būti laisvas”, – po nepalankaus sau balsavimo sakė L. Karalius.

Jis taip pat apgailestauja, kad nuvylė rinkėjus, kurie už jį balsavo, nes negalėsiąs pateisinti jų lūkesčių.

Apie savo perspektyvas L. Karalius kalbėjo optimistiškai. “Yra pakankamai daug sričių, kur galima save realizuoti”, – sakė jis.

Seimą paliekantis L. Karalius neslėpė, kad “patekus į Seimą džiaugsmo jam buvo tikrai nedaug, ypač paskutinį pusmetį”, – sakė jis.

Jo manymu, apkaltos procesas “buvo politinis nuo pat pradžios iki pabaigos”.

Šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Aleksandras Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, tačiau L. Karaliui ketvirtadienį vykusi apkalta buvo lemtinga – jis turės palikti Seimą.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Nors Konstitucinis teismas nusprendė, kad du krikščionių frakcijos atstovai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentarai L.Karalių nusprendė pašalinti iš Seimo, o A.Sacharuką – palikti.

Už tai, kad Tailande ir Kambodžoje posėdžių metų poilsiavęs L.Karalius netektų Seimo nario mandato, balsavo 89 parlamentarai.

Tuo tarpu už tai, kad iš Seimo būtų pašalintas L.Karaliaus kortele per posėdžius už jį balsavęs frakcijos kolega A.Sacharukas, nusprendė balsuoti tik 80 Seimo narių.

Sužinojęs balsavimo rezultatus ir mandatą išsaugojęs A.Sacharukas iš karto neatrodė labai nudžiugęs. Greičiau atvirkščiai – buvo panašus į perlietą karštu vandeniu.

Jis teišspaudė, kad balsavimo rezultatus vertina blogai – valdančioji koalicija norėjo „susidoroti” būtent su juo, o ne su L.Karaliumi, o išėjo atvirkščiai.

Tiesa, vėliau A.Sacharukas atsitokėjo ir pareiškė, kad yra pasiryžęs net keliais savo darbais sudrebinti Lietuvą.

Dar prieš balsavimą jis ne kartą užuominomis grasino atkeršyti jo apkaltą organizavusiems konservatoriams ir jų lyderiams.

Tuo tarpu L.Karalius aiškino ir toliau manąs, kad yra nekaltas.

Po balsavimo pagrindiniai apkaltos herojai atrodė suglumę, o dėl jų likimo balsavę kolegos buvo tiesiog priblokšti.

Nors speciali komisija slapto balsavimo biuletenius skaičiavo už uždarų durų, žinios apie rezultatus žaibo greičiu pasklido po visą Seimą.

Po sklandžiai ir netikėtai greitai įvykusio apkaltai skirto Seimo posėdžio tvyrojusi ramybė akimoju išsisklaidė.

Į kai kuriuos politikus – pirmiausia valdančiosios koalicijos atstovus – buvo tiesiog graudu žiūrėti.

„Kaip paaiškinsite rinkėjams, ką čia padarėte, kai lankysitės pas juos savivaldos rinkimų kampanijos metu?” – tokį klausimą „Lietuvos rytas” pateikė ne vienam parlamento koridoriais besiblaškiusiam politikui.

Dažniausiai pašnekovai, kone plėšdami ant krūtinės marškinius, prisiekinėjo, kad jie niekuo dėti, nes balsavo „teisingai”.

Tačiau paklausti, ką pasakys ne kaip savo partijos pasiuntiniai, bet kaip Seimo atstovai, tik skėsčiojo rankomis ir lemeno: „Kol kas nežinau.”

Seimo užkulisiuose tvyrojęs sąmyšis netruko persikelti ir į posėdžių salę, kur balsavimo rezultatai buvo paskelbti oficialiai.

Po to parlamentarams beliko baigti posėdį ir išsiskirstyti, bet prie mikrofonų tuojau pat išsirikiavo norinčiųjų kalbėti eilės.

Tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai, suprantama, ėmė badyti pirštais vieni į kitus, bet dauguma politikų dejavo dėl Seimą apėmusios nežinios: „Ką daryti?”

„Blogai jaučiamės ir nenorime skirstytis”, – graudžiai kalbėjo „darbietė” Loreta Graužinienė.

Ir iš dešinės, ir iš kairės pasipylė siūlymai vėl kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis išaiškintų, kaip Seimui elgtis, kai po jo rūmus tebevaikšto politikas, pripažintas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.

Socialdemokratai siūlė čia pat „pasileisti ir išsivaikščioti” – priimti atitinkamą nutarimą ir kartu su savivaldos rinkimais kitamet surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Kai kuriuos iš tokių radikalių pasiūlymų plojimais sveikino net pati Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kol galiausiai paskelbė posėdžio pabaigą, linkėdama visiems „gero vakaro”.

Sutrikę politikai, žinoma, svarstė ne tik ką reikės pasakyti savo rinkėjams, bet ir tai, kurie jų kolegos galėjo lemti tokį netikėtą apkaltos rezultatą.

Prieš balsavimą kai kurie politikai teisingai spėjo, kad vienas iš prasižengėlių poros gali būti išmestas iš Seimo, o kitas paliktas. Bet visų taip prognozavusiųjų nuomone, pasmerktasis turėjo būti A.Sacharukas.

„A.Sacharukas daugiau prisidirbęs – sukčiavo, naudojosi svetima kortele, o L.Karalius tik į užsienį išvyko. Be to, L.Karalius buvo tylesnis, labiau atgailavo”, – dėstė Seimo nariai.

A.Sacharukas savo padėtį, regis, dar labiau pablogino vakarykštėmis kalbomis – premjerą Andrių Kubilių bei krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę palygino su nusikaltėlių šulu Henriku Daktaru.

Bet po balsavimo parlamentarams teliko svarstyti, kad didesnį palankumą A.Sacharukui galėjo lemti asmeninės savybės – jis daugiau bendrauja su kolegomis, žaidžia Seimo krepšinio, futbolo komandose, po to kartu su visais atsipalaiduoja.

Tuo tarpu pastaruoju metu negeriantis, nerūkantis ir budizmą išpažįstantis Krikščionių partijos vegetaras L.Karalius esą kur kas „svetimesnis”.

Daugelis parlamentarų linko prie nuomonės, kad buvęs teisėsaugos pareigūnas A.Sacharukas turėjo ir kur kas stipresnį užnugarį, ir daugiau priemonių užkulisiuose spausti savo kolegas.

Skirtingų politinių stovyklų atstovai, suprantama, irgi suskato kaltinti vieni kitus išdavyste ir slaptais susitarimais su Krikščionių partijos atstovais.

A.Sacharuko ir L.Karaliaus likimas buvo sprendžiamas per vieną balsavimą, kuriame dalyvavo net 130 Seimo narių.

Tad L.Karalių, nebalsuodamas „už”, slapta parėmė 41 parlamentaras, o A.Sacharuką – net 50.

„Kas jie tokie?” – šis klausimas, be abejo, bus vienas pagrindinių, Seimo nariams toliau maišant po balsavimo iš naujo užvirusią politinę košę.

Tyliau ar garsiau buvo vardijamos net keturios politikų grupės, kurios galėjo neparemti apkaltos.

Pirmiausia tai – kone visi opoziciniai „tvarkiečiai” ir dauguma „darbiečių”.

Dėbčiojama ir į opozicijoje esančius socialdemokratus – esą iš jų už apkaltą galėjo nebalsuoti mažiausiai penki.

Keli kairieji dar vakar rytą nepritarė frakcijos sprendimui, kad balsavimas „už” turi būti privalomas visiems.

Rizikos grupe apkaltos šalininkai prieš balsavimą laikė ir dalį konservatorių – pirmiausia prieš partijos vadovą A.Kubilių maištaujančius radikaliuosius dešiniųjų „talibus”.

Skambėjo ir pasiteisinimai, ir kaltinimai

* „Kai pamačiau Konstituciniame teisme, kas gresia už Seimo statuto pažeidimą, turėdamas teisinį išsilavinimą ir įsigilinęs į visas pasaulines procedūras dėl apkaltų, netikėjau, kad už tai iš žmogaus galima atimti mandatą.”

* „Žmonėms, kurie Etikos ir procedūrų komisijos yra bausti už panašius nusižengimus kaip Lino ir mano, panaikinus mandatą, Seime liktų gal keturiolika ar penkiolika žmonių, visi kiti yra padarę tokius nusižengimus.”

* „Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su šia trijule.”

Iš A.Sacharuko kalbų prieš balsavimą Seime

* „Tikrai gailiuosi dėl tokių savo veiksmų, gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau Statuto normas.

* Jei būčiau žinojęs, kad man gali grėsti toks sudėtingas procesas, kuris atims tiek daug Seimo laiko ir energijos, aš tikrai net nebūčiau vykęs į tą kelionę.”

* „Pasielgiau neatsakingai, tai yra mano jaunatviškas poelgis, gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačią didžiausią kainą.”

* „Aš noriu kreiptis tiesiai į jūsų širdis ir paprašyti jūsų, kad šiandien nuėję į būdelę ir dėdami du kryžiukus jūs užduotumėt sau klausimą – ar tikrai nesu praleidęs nė vieno Seimo posėdžio, ar tikrai nesu balsavęs už kolegą.”

Iš L.Karaliaus kalbų prieš balsavimą Seime

Nebalsavo tik dešimt Seimo narių

* Iš 140 Seimo narių balsavo 130 parlamentarų.

* Už A.Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 24 Seimo nariai, 13 susilai-kė, dar 13 balsavimo biuletenių rasti sugadinti.

* Už L.Karaliaus mandato panaikinimą balsavo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 13 susilaikė, 12 biuletenių buvo sugadinti.

* Nebalsavo tik 8 Krikščionių partijos frakcijos nariai (tarp jų buvo ir A.Sacharukas su L.Karaliumi), taip pat Mišrios grupės narys V.Simulikas ir „tvarkietis” P.Gražulis.

* Iš krikščionių frakcijos balsavo L.Dinius, J.Stanevičius, V.Kurpuvesas ir M.Varaška.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

„Parlamentarai nusprendė, kad balsuoti už kolegą – mažesnė nuodėmė, nei keliauti po tolimus kraštus darbo metu. “Krikščionis” Linas Karalius neteks Seimo nario mandato, o jo partijos kolega Aleksandras Sacharukas liks dirbti parlamente.

L.Karalius nebegalės eiti pareigų, kurioms užimti reikia duoti priesaiką. Jį Seime turėtų pakeisti Tautos prisikėlimo partijos atstovas, aplinkos ministro patarėjas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Burba. Jis vakar teigė pasirengęs darbui parlamente.

Sužinojęs kolegų sprendimą L.Karalius jame įžvelgė tik vieną pranašumą – nebereikės veidmainiauti. Jis teigė įsitikinęs, kad apkaltos procesas tėra politinis susidorojimas. “Tai politinis nešvarus žaidimas, kuris man šiandien, ačiū Dievui, baigėsi”, – sakė jis.

A.Sacharukas tikino buvęs nustebintas balsavimo rezultatų. “Galvojau, kad Liną paliks, nes iš tikrųjų nėra už ką jo šalinti”, – teigė jis. Mandatą išsaugojęs politikas žadėjo “nuveikti kelis rimtus darbus, kurie sudrebins Lietuvą”.

Seimas netrukus turėtų kreiptis į KT, kad šis paaiškintų, ar tai, kad A.Sacharukas sulaužė priesaiką, reiškia, jog dabar jis laikytinas kaip nedavęs priesaikos. Po balsavimo Seime opozicinių Socialdemokratų ir Darbo partijos frakcijų atstovai prabilo apie pirmalaikių rinkimų galimybę.

Seime per apkaltą A.Sacharukas dėl savo bėdų kaltino valdančiosios koalicijos lyderius. “Jeigu mes būtume valdančiojoje koalicijoje, matyt, tokio proceso nebūtų. Galiu įvardyti: Virgis Valentinavičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. Jie mane atvedė į apkaltą”, – kalbėjo jis. Seimo narys teigė, jog patyrė “intensyvų šantažą”, kad “krikščionių” frakcija prisijungtų prie valdančiosios daugumos ir besąlygiškai paklustų konservatoriams. “Buvo pokalbiai, žinutės, persekiojimas… Gyvenime esu daug matęs, bet šios trijulės… Su jais palyginus, Henrikas Daktaras yra šventasis”, – įsitikinęs A.Sacharukas.

Jis sakė niekuomet neneigęs, kad balsavo už L.Karalių ir pridūrė, jog Seimo statutas už tokį nusižengimą numato tik įspėjimą. “Pasielgiau negražiai, bet klysta visi žmonės. Nusižengiau statutui, kaip kiti nusižengia Kelių eismo taisyklėms”, – dėstė A.Sacharukas. Jis ir vėl pirštu baksnojo į kitus Seimo narius. Esą jeigu būtų pašalinti ir kiti už kolegas balsavę tautos išrinktieji, parlamente liktų tik keliolika Seimo narių.

Posėdyje “krikščionių” frakcijos atstovai parlamentarus ragino prisiminti, ar patys nėra balsavę už kolegas. Šios frakcijos atstovė Zita Užlytė atskleidė, kad dėl apkaltos A.Sacharuko žmona patyrė persileidimą. “Ar apkalta verta vaiko gyvybės?” – klausė ji. “Ar šito užtenka, ar dar maža?” – jai antrino “krikščionis” Jonas Ramonas.

Po trumpos pertraukos Seimas ėmė svarstyti L.Karaliaus likimą. Šis pripažino, kad būtų nevykęs į kelionę, jeigu būtų žinojęs, kokių pasekmių tai sukels. Jis Seimo narių prašė suteikti antrą šansą ir žadėjo atsakingiau žiūrėti į savo veiksmus. L.Karalius taip pat teigė jau anksčiau ne kartą atsiprašęs rinkėjų dėl visko, kas įvyko. “Dvasinės vertybės – mano gyvenimo pamatas. Esu dvasingas žmogus”, – Seimo nariams aiškino jis.

Anot L.Karaliaus, prieš išvykdamas į kelionę jis konsultavosi su kai kuriais valdančiaisiais, kurie patikino, kad už posėdžių nelankymą jį tik pabars etikos sargai, o blogiausiu atveju – bus trečdaliu sumažinta alga.

Dėl savo klaidos L.Karalius kaltino ne tik jį raminusius parlamentarus, bet ir jaunystę bei nepatyrimą. “Jūs nei atrodote, nei esate geltonsnapis jauniklis. Jums – 37-eri”, – tokį argumentą atmušė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas.

L.Karaliaus kalba parlamentarų nesugraudino. Jis tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Seimo nariu, apkaltos būdu netekusiu mandato“.

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento direktoriaus postas ir toliau lieka tuščias, konkurso metu į šias pareigas neradus tinkamo kandidato.

Kaip skelbia Seimo Ryšių su visuomene skyrius, konkurso metu nustatyta, kad nei vienas pretendentas iš šešių dalyvavusių konkurse neatitinka pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų dėl užsienio kalbų mokėjimo lygio.

Konkurso sąlygos reikalavo mokėti užsienio (anglų, prancūzų ar vokiečių) kalbą įgudusio vartotojo lygmens C1 lygiu ir dar vieną užsienio kalbą pažengusio vartotojo lygmens B2 lygiu.

Pranešama, kad Seimo kanceliarija svarstys galimybę konkursą į šias pareigas skelbti iš naujo.

Komunikacijos departamentas Seime įkurtas 2007 metų rugsėjį, po kanceliarijoje atliktos reformos. Tačiau iki šiol departamento vadovo postas buvo neužimtas.

Artėjantis balsavimas dėl apkaltos dviem begėdžiams Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui – tikra likimo ir Konstitucinio Teismo dovana dabartiniam Seimui. Tik ką gėdingai susimovę neleisdami patraukti baudžiamojon atsakomybėn dviejų akivaizdžių skandalistų bei chuliganų Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio, parlamentarai gavo progą įrodyti savo rinkėjams, kad jie vis dėlto nėra dvejopos moralės šalininkai.

Tautos atstovybės apsivalymas, išvejant du akivaizdžius sukčius, veidmainius ir melagius, taptų puikiu pavyzdžiu tiems Seimo nariams, kurie vis dar mano, kad iš rinkėjų kartu su mandatu gauta teisinė neliečiamybė leidžia daryti, ką nori. Taip pat ir tiems veikėjams, kurie, Arūno Valinsko “prisikėlėlių” įkvėpti, tebemano, kad Seimo nariu gali būti kiekvienas juokdarys. Ir kad jei patekai į Seimą, užuot sėdėjęs nuobodžiuose posėdžiuose, gali smagintis Tailande, nes visados atsiras “chebrantas”, kuris pabalsuos už tave. Kartu tai būtų akivaizdus signalas visuomenei, kad neliečiamųjų kastos Lietuvoje nebėra, ir net būdamas Seimo nariu privalai atsakyti už savo veiksmus, jei šie nesuderinami su Konstitucija, įstatymais ir paprasčiausiu žmogišku padorumu.

Žinia, labiausiai norėtųsi tikėtis, kad, atėjus laikui balsuoti dėl mandatų iš A.Sacharuko ir L.Karaliaus atėmimo, Seimo nariai vieningai pakels rankas, nes Konstitucinio Teismo sprendimas yra imperatyvinis, tai yra besąlygiškai privalomas vykdyti. Bet Seimas yra Seimas, tad gali nutikti ir atvirkščiai.

Kažkam gali nepatikti vien tai, kad Konstitucinis Teismas nepaliko parlamentarams apsisprendimo laisvės, ir jie balsuos prieš, tik norėdami parodyti, kieno aukščiausia valdžia Lietuvoje. Kažkam gali nepatikti, kad vietoje šiuo metu opozicijoje esančių A.Sacharuko ir L.Karaliaus į Seimą ateisiantys Tautos prisikėlimo partijos atstovai gali sustiprinti valdančiąją koaliciją, grąžindami jai formalią daugumą. Kažkas gali balsuoti prieš vien todėl, kad dar labiau sugadintų šio Seimo, kuris žmonių sąmonėje dėl didžiausios valdančiosios partijos siejamas su konservatoriais, autoritetą. Juk jau turime parlamentarizmo istorijoje pavyzdį, kai norėdami įkąsti konservatoriams socialdemokratai neleido atimti Seimo nario mandato iš Audriaus Butkevičiaus, kuris buvo sugautas už rankos imantis pinigus ir teismo nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.

Vis dėlto manau, kad atsiras 85 parlamentarai, kurie dar supranta, kas tai yra tautos mandatą turinčio asmens savigarba, padorumas, moralė. Kurie supranta, kad daugybė buvusių ir būsimų rinkėjų, žvelgdami į Seimą, mato jame ne vienos ar kitos partijos atstovybę, bet Lietuvos valstybę ir jos veidą. Ar bent jau suvokia, kad artėjant savivaldybių tarybų rinkimams labai naudinga atkurti savo gerokai pašlijusią reputaciją.

Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) Seimui pateikė išvadą, kad į kelionę po Pietryčių Aziją pratęstos Seimo sesijos metu išvykęs Seimo narys Linas Karalius ir 8 kartus už išvykusį frakcijos kolegą balsavęs Aleksandras Sacharukas sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Taigi parlamentarai galėtų iš savo būrio pašalinti šiuos du asmenis.

Ar šis Seimas turi elementarų savisaugos instinktą, sakantį, kad negalima kasdien šlapintis ant elektros laidų ir išvengti elektros smūgio? Atsakymą į šį klausimą netrukus sužinosime, kai bus balsuojama dėl šių parlamentarų pašalinimo iš Seimo. Kas vis dėlto būtų, jei Seime neatsirastų blaiviai mąstančių 85 parlamentarų, kurie padėtų tašką ne tik L.Karaliaus ir A.Sacharuko istorijoje, bet ir panašiai atsitikus kitų Seimo kadencijų nariams.

Vieša paslaptis, kad balsavimas svetimu mandatu buvo mėgstamas nemažos dalies Seimo narių užsiėmimas. Tai iki šiol buvo suvokiama kaip parlamentinė kova. O Seimo posėdžių praleidinėjimas be pateisinamos priežasties yra tiesiog kasdienybė. Nusivylęs Lietuvos viešąja politika pilietis pasakytų, kad į KT rankas papuolė tik du kvaileliai. Šuo (šiuo atveju Konstitucinis Teismas) loja, o karavanas eina savo keliu. Lietuvos politika savo keliu, piliečiai – savo. Kas emigruoja, kas kuo toliau nuo minčių apie Lietuvos valstybės tolesnį kūrimą ir progresą. Atsakingesnieji, norintieji ir toliau jaustis Lietuvos valstybės piliečiais, turėtų bandyti rasti kokią vidinę priežastį, kaip galutinai nenurašyti Seimo į politinį šiukšlyną. Bet čia parlamentarai turėtų rasti jėgų įtikinti bent atsakingus piliečius, kad jie pajėgūs atsikratyti balasto ir žengti į priekį.

Surasti tuos 85 sveiko proto ir dorovingus parlamentarus nebus taip lengva. Konstitucinis Teismas suformavo doktriną, kuria remiantis Seimo posėdžių praleidinėjimas be pateisinamos priežasties yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas.

Seimui KT dar sykį pasufleravo, kaip reikia išspręsti savo atostogų problemą. Atostogas parlamentarai gali įteisinti priimdami Seimo nutarimą, kuriame būtų aiškiai pasakyta, kada ir kiek parlamentarai atostogaus laikotarpiu tarp Seimo sesijų.

Priminsime, kad nuo KT nutarimo, kuriame buvo minima, kad parlamentarai turi įstatymu nustatyti savo atostogų tvarką, prabėgo jau 5 metai. Bet parlamentarai to nepadarė, nes nemano esą paprasti mirtingieji, privalantys gyventi pagal įstatymus.

Visoje plejadoje šios kadencijos Seimo “žvaigždžių” gyvenimo personalinės istorijos nebeleidžia blaiviai matyti parlamentinės veiklos. Seimas nesutiko panaikinti teisinio imuniteto Petrui Gražuliui ir Kazimierui Uokai, garsiosiose gėjų eitynėse bandžiusiems inscenizuoti Vilniuje Sodomos ir Homoros sunaikinimą. Seimo Etikos ir procedūrų komisija suplukusi nuo darbo krūvio jau svarsto Andriaus Šedžiaus, Ingos Valinskienės ir Žilvino Šilgalio sutartis su komercinėmis televizijomis dėl jų dalyvavimo šokių projektuose. Dar laukia Seimo narių E.Vareikio ir M.Adomėno mandatų likimo sprendimai. Ar šis Seimas antrą kadencijos pusę ras laiko valstybiniams reikalams?

Jei kai kurie parlamentarai lemtų, kaip bus sudėliotas kitų metų šalies biudžetas, statomiems Valdovų rūmams nenubyrėtų nė cento, tektų uždaryti kalėjimus, užtat klestėtų bažnyčios.

Nors Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas spėjo pasidžiaugti triskart sumažėjusiu Seimo narių apetitu teikiant siūlymus, kaip derėtų raikyti biudžeto pyragą, dalies politikų užmojai dar neslopsta.

Prezidentės ir Vyriausybės raginimų netampyti biudžeto paklodės neišgirdo ne tik opozicijos atstovai, bet ir valdantieji.

Pastarieji ypač stengiasi atimti iš tų, kuriems pinigų jau buvo atseikėta prieš kelerius metus.

Daugelis tokių siūlytojų stengiasi pasipuikuoti prieš rinkėjus, susikurti rūpestingo politiko įvaizdį.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Savo nuopelnus iš biudžeto išpešti kuo daugiau naudos Panevėžiui prieš praėjusius Seimo rinkimus reklamavęs konservatorius Julius Dautartas ir toliau žygiuoja pramintu taku.

Politikas šį kartą prašo skirti lėšų kelioms Panevėžio, kuriame yra išrinktas į parlamentą, mokykloms remontuoti.

Siekdamas palankaus kolegų sprendimo, J.Dautartas pasistengė pateikti kuo šiurpesnį vaizdą.

Pavyzdžiui, anot jo, dėl susidėvėjusių langų „Nevėžio” pagrindinės mokyklos klasėse žiemą temperatūra siekia tik 2–3 laipsnius šilumos.

Kodėl parlamentaras iki šiol nieko nepadarė, kad vaikai nebūtų leidžiami į tokią šaltą mokyklą?

„Gal kiek ir sutirštinau spalvas, tačiau pats to nesugalvojau, man tokią informaciją pateikė mokyklos bendruomenė”, – gynėsi konservatorius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad įteisinus 35 dienų parlamentarų atostogas, Seimo naujokai “išloš”, tačiau dalis parlamentarų pagal išdirbtą stažą gautų ne visus priklausančius laisvadienius.

“Aš, ar kitas Seimo narys, kuris dirba ketvirtą ar penktą kadenciją, tai yra daugiau jau negu 15 metų, tai mes pralošiame net ir su 35 dienų atostogomis. Be abejo, tie Seimo nariai, kurie dirba pirmą kadenciją, jie išlošia. Taigi yra šiandien paimtas tik vidurkis, ir tai yra tik pasiūlymas, kuris nėra pats blogiausias variantas, bet nėra ir pats geriausias”, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

I.Degutienė aiškino, kad yra “labai daug žmonių”, kuriems fiksuotos didesnės nei tradicinės 28 dienų atostogos.

“Pagal šiandien galiojančius visus teisės aktus, šiandien yra labai daug žmonių, ypač valstybės tarnyboje dirbantiems, tai ir mokytojai, ir dėstytojai, ir medikai, kuriems yra fiksuotos 35 dienos, o kitiems ir dar daugiau – iki 42″, – teigė I.Degutienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad jos ir keleto kitų parlamentarų vardu įregistruotos Seimo statuto pataisos yra tik pasiūlymas, kuris dar gali būti taisomas. Be to, ateityje esą svarstoma rengti atskirą parlamentarų atostogas reglamentuojantį įstatymą.

Seimo pirmininkės tikinimu, oficialiai parlamentarų atostogos yra įteisintos Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, tuo metu nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje tai nėra reglamentuota.

Seimo posėdžių sekretoriate praėjusią savaitę registruotu pasiūlymu numatoma, kad už kiekvienus kadencijos metus tarp pavasario ir rudens sesijų parlamentarams būtų suteikiamos kasmetinės 35 dienų apmokamos atostogos. Neišnaudoję atostogų vasarą parlamentarai jas galėtų pasiimti pasibaigus rudens sesijai, atostogų nepanaudojus jos nebūtų nei perkeliamos kitiems metams, nei kompensuojamos.

Toks siūlymas Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas I.Degutienės bei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino ir jo pavaduotojos Vidos Marijos Čigriejienės vardu.

Seimo statuto pataisų projektą, kuriomis būtų įteisintos Seimo narių atostogos, yra registravęs ir Seimo narys Saulius Stoma.

S.Stoma siūlo nustatyti, kad Seimo nariui būtų suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, Seimo nario pasirinktu ne sesijų metu Seimo valdybos sprendimu. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Toks siūlymas – artimiausias Darbo kodekse reglamentuotoms visų dirbančiųjų atostogoms.

Seimą įtvirtinti kasmetines parlamentarų atostogas dar 2004 metais nutarimu įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), tačiau iki šiol šis nutarimas neįgyvendintas, nors bandymų parlamente ir buvo.

KT 2004 metais priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė, kad Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas, tačiau taip pat konstatavo, jog Seimas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad parlamentarams būtų įtvirtinta galimybė į kasmetines atostogas.

Metais vėliau KT išaiškino šį savo nutarimą, nustatydamas, kad visi Seimo nariai turi būti išėję atostogų vienų metu – tada, kai nevyksta Seimo, jo komitetų ir kitų struktūrinių padalinių posėdžiai. “Seimas įstatymu turi teisę nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, atostogų apmokėjimo dydį, kitas sąlygas”, – rašoma išaiškinime.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) išvada, kuria Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją, yra labai didelė pamoka visiems parlamentarams.

“Aš manau, kad tai yra labai didelė pamoka visiems Seimo nariams. Iki šiol Seimo nariai galėjo ginčytis, ar čia pažeista Konstitucija, ar nepažeista, jei ne už save balsuoji, tai dabar yra labai viskas aišku. Ir tai pamoka visiems, ne tik šios, bet ir būsimų kadencijų Seimo nariams”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė besitikinti, kad apkaltinti Seimo nariai patys atsisakys mandato, negaišindami parlamento laiko apkaltos procedūra, tačiau, jei visgi balsavimo dėl mandato atėmimo prireiktų, sakė mananti, kad balsuodami prieš KT išvadą Seimo nariai patys nusižengtų Konstitucijai.

“Aš turiu dar vilties, kad jokių procedūrų didelių nereikės daryti, ir jei Seimo narys A.Sacharukas yra sakęs dar vykstant KT procesui, jis pasakė, kad jei KT išvadoje bus, kad jis grubiai pažeidė Konstituciją, jis atsistatydins. Aš tikrai patikėjau jo tokiu pasakymu ir turiu vilties, kad žmogus taip ir pasielgs”, – sakė I.Degutienė.

“Mes Seime turim ką dirbti, yra daug darbų rudens sesijoj, ir apkaltos procedūra sudėtinga ir ilga, iš tiesų daryti tik procedūrą kaip spektaklį, aš manau, kad niekam čia nenaudinga, nei Seimui, nei visuomenei”, – pridūrė parlamento vadovė.

Jei visgi balsavimas būtų rengiamas, Seimo pirmininkė akcentavo, jog nepritarimas KT išvadai suponuoja, kad Konstituciją sulaužytų ir prieš balsavęs parlamentaras.

“Mano manymu, neišreiškimas pozicijos, kurią išreiškė KT sprendimu, kad grubiai pažeista Konstitucija, kiekvienas Seimo narys, kuris nepritartų tokiam sprendimui, iš esmės pats nepritaria šiandien Lietuvos galiojančiai Konstitucijai. Tada kyla klausimas, ar toks Seimo narys vėlgi gali būti Seimo nariu”, – sakė I.Degutienė.

Konstituciniam Teismui paskelbus, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius pažeidė Konstituciją, apkaltos procesas grįžta į Seimą. Pagal procedūras, balsavimas parlamente dėl mandatų panaikinimo turėtų įvykti kitą mėnesį.

KT trečiadienį savo išvadoje paskelbė, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.

Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.

Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.

KT išvada įsigalioja nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”, tad, jei bus paskelbta artimiausiomis dienomis, ji turėtų būti pateikta artimiausiame Seimo posėdyje, kuris numatytas lapkričio 4 dieną.

Tuomet ne anksčiau kaip po 7 dienų turės būti skelbiamas posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl mandato panaikinimo.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Jei Seimas panaikintų Su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sąrašu į Seimą išrinktų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandatą, į laisvas vietas Seime pretenduotų žemiau jų rinkimų sąraše likę teisininkas Andrius Burba, TPP deleguotas VRK nariu, ir verslininkas Mečislovas Subelis. Tai galėtų valdančiųjų naudai keisti pusiausvyrą Seime.

Seimo statuto pataisų projektui teikiamas pasiūlymas parlamentarams numatyti 35 dienų kasmetines atostogas.

Seimo posėdžių sekretoriate registruotu pasiūlymu numatoma, kad už kiekvienus kadencijos metus tarp pavasario ir rudens sesijų parlamentarams būtų suteikiamos kasmetinės 35 dienų apmokamos atostogos.

Neišnaudoję atostogų vasarą parlamentarai jas galėtų pasiimti pasibaigus rudens sesijai, atostogų nepanaudojus jos nebūtų nei perkeliamos kitiems metams, nei kompensuojamos.

Toks siūlymas Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas parlamento vadovės Irenos Degutienės bei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino ir jo pavaduotojos Vidos Marijos Čigriejienės vardu.

Seimo statuto pataisų projektą, kuriomis būtų įteisintos Seimo narių atostogos, yra registravęs ir Seimo narys Saulius Stoma.

S.Stoma siūlo nustatyti, kad Seimo nariui būtų suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, Seimo nario pasirinktu ne sesijų metu Seimo valdybos sprendimu. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Toks siūlymas – artimiausias Darbo kodekse reglamentuotoms visų dirbančiųjų atostogoms.

Seimą įtvirtinti kasmetines parlamentarų atostogas dar 2004 metais nutarimu įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), tačiau iki šiol šis nutarimas neįgyvendintas, nors bandymų parlamente ir buvo.

KT 2004 metais priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė, kad Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas, tačiau taip pat konstatavo, jog Seimas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad parlamentarams būtų įtvirtinta galimybė į kasmetines atostogas.

Metais vėliau KT išaiškino šį savo nutarimą, nustatydamas, kad visi Seimo nariai turi būti išėję atostogų vienų metu – tada, kai nevyksta Seimo, jo komitetų ir kitų struktūrinių padalinių posėdžiai. “Seimas įstatymu turi teisę nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, atostogų apmokėjimo dydį, kitas sąlygas”, – rašoma išaiškinime.

+370 5 2396416

Seimo Socialinių reikalų komiteto (SRDK) pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys sako, jog gimstamumas didėja, bet nepakankamai, nes šeimoms auginant po du vaikus ateityje nebus iš ko mokėti pensijų.

“Gimstamumas šiuo metu didėja, bet ne tiek pakankamai, kad jaustumėmės saugūs dėl savo ateities. Reikėtų orientuotis į trijų-keturių vaikų vaikų šeimą”, – ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje, skirtoje Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo įgyvendinimo prioritetams aptarti, sakė R.Dagys.

“Kalbant apie socialinę sferą, dviejų vaikų šeima neišlaikys amžiaus išbandymo, ir turėsime skurdžias pensijas ir skurdžias socialines garantijas, trijų-keturių vaikų šeima turėtų būti mūsų tikslas, o tikslą dar reikėtų pakelti ir aukščiau – penki, tai keturi gal ir bus, o trys tai tikrai”, – kalbėjo komiteto vadovas.

Pasitarimo dalyviai apgailestavo nesulaukiantys žiniasklaidos dėmesio savo idėjų sklaidai ir buvo pateiktas pasiūlymas skelbti draugiškos ir nedraugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas.

Tiesa, tokią idėją iškėlęs SRDK vadovas R.Dagys siūlė ją raštu pateikti nevyriausybinių organizacijų atstovams, “nes politikams labai pavojinga su žiniasklaida kariaut”.

“Galbūt reikėtų pradėti aktyvią visuomeninę kampaniją, nevyriausybinės organizacijos galėtų įvardinti draugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas, ir nedraugiškos šeimai žiniasklaidos nominacijas. Mes padarysime šitą balsavimą internete, jei tai bus jūsų siūlymai, nes politikams labai pavojinga su žiniasklaida kariauti”, – sakė komiteto vadovas.

Diskusijoje, kurioje Seimo pirmininkė Irena Degutienė garbės raštais apdovanojo susitarimo rengime dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų atstovus, buvo pateikta informacija, jog susitarimą pasirašė 107 Seimo nariai iš 141.

Susitarimą, jį vadindami diskriminaciniu, pasirašyti yra atsisakiusi opozicinė Socialdemokratų partija. Nuo jo yra atsiriboję ir 15 dokumento rengime dalyvavusių visuomeninių organizacijų.

SRDK pirmininkas R.Dagys ketvirtadienį pabrėžė, jog paramą dokumentui pareiškusių organizacijų – keliskart daugiau, per 50, jam pritarė ir daugiau nei trečdalis šalies savivaldybių.

Nacionaliniame susitarime iškeliami šie pagrindiniai tikslai: paslaugų ir infrastruktūros šeimai plėtra, teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimas, šeimos gerovės ir materialaus saugumo užtikrinimas, sąlygų įgyvendinti šeimos prokreacinę funkciją gerinimas.

Tarp susitarimu siūlomų naujovių numatoma diegti pasirengimo santuokai ir šeimai bei privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemas.

Taip pat siūloma suteikti vaikus šeimoje auginantiems tėvams papildomų socialinių garantijų ar paslaugų, siekiant, kad vaikų auginimas būtų prilyginamas visuomenei naudingam darbui, sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą.

Susitarimu siūloma “visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo”, taip pat diegti konsultavimo prieš abortus sistemą bei “šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą”.

Kurti šeimos gerovei susitarime numatyta ir nauja institucija – Seimui siūloma Socialinių reikalų ir darbo komitete sudaryti Šeimos pakomitetį.

Rengiant susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos jam teikti siūlymus galėjo ir parlamentinės partijos, ir savivaldybės, ir visuomeninės organizacijos, ir kiti suinteresuoti asmenys.

Šie siūlymai varijavo nuo nemokamos kontracepcijos iki “daugiavaikės šeimos kortelės”, suteikiančios nuolaidas kino teatruose, prekybos centruose, transporte.

Vienas esminių siūlymų, į kurį neatsižvelgta – atsisakyti šeimos apibrėžimo ją išimtinai siejant su santuoka. Seimo Krikščionių partijos frakcija bei viešoji įstaiga “Draugiški šeimai” siūlė šeima vadinti bet kurį namų ūkį, neišskiriant ir nediskriminuojant bevaikių šeimų, vienišų tėvų, auginančių vaikus, ar vienišų asmenų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2525, kuriuo Seimui siūloma patvirtinti 23 mlrd. 936,8mln. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 26 mlrd. 334 mln. litų išlaidas (išlaidos ir pajamos nurodytos su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansine parama).

Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2011 m. bus beveik 2,4 mlrd. litų. O visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo sąmatą, sudarys 5,8 proc. BVP.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be Europos Sąjungos paramos sudarys 20 mlrd. 25,7 mln. litų. Tai 12,7 proc. daugiau nei faktiškai numatoma į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. 2011 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 22 mlrd. 423 mln. litų. Su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 26 946,8 mln. litų pajamų ir 29 344 mln. litų išlaidų. Pasak finansų ministrės, ES parama sudarys beveik 7 mlrd. litų. Taip pat, anot I. Šimonytės, į kitus metus persikels ir šįmet nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų likučiai – apie 1 mlrd. litų.

Pajamos

Daugiausia pajamų 2011 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8 mlrd. 259,2 mln. litų. Tai yra 12,8 proc. daugiau nei tikimasi gauti 2010 metais. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3 mlrd. 665,6 mln. litų – 5,8 proc. daugiau nei numatoma gauti šiais metais. Akcizų kitąmet numatoma surinkti 3 mlrd. 576,4 mln. litų. Tai būtų 18,2 proc. daugiau nei numatoma surinkti šiais metais. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 1 mlrd. 178,6 mln. litų. Tai 21,5 proc. daugiau palyginus su numatomu 2010 m. rezultatu.

Pasak finansų ministrės I. Šimonytės, prognozuojama, kad iš šių keturių pagrindinių mokesčių bus gauta 16 mlrd. ir beveik 800 mln. litų, t. y. apie 84 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos.

Nacionalinių lėšų (be ES paramos) asignavimai pagal sritis

Socialinei apsaugai 2011 m. numatyta skirti 16 mlrd. 842 mln. litų nacionalinių lėšų, iš kurių 13 mlrd. 502 mln. litų sudaro Sodros išlaidos ir 3 mlrd. 340 mln. litų nacionalinio biudžeto asignavimai. Sodros mokamoms pensijoms skiriama 7 mlrd. 641 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd.781 mln. litų. Per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 770,6 mln. litų (dėl padidėjusio paramos gavėjų skaičiaus – 390 mln. litų daugiau nei 2010 metais). Iš socialinei apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų 36 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 568 mln. litų nacionalinių lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti. Iš švietimui skiriamų lėšų, pedagogų, apimant ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, darbo užmokesčio fondas sudaro apie 2,7 mlrd. litų. Iš švietimui skiriamų nacionalinių lėšų 37 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2011 metais planuojama skirti 4 mlrd. 592 mln. litų nacionalinių lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai skiriama 2 mlrd. 104 mln. litų, iš jų 1 mlrd. 571 mln. litų – privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, iš Sodros biudžeto į PSDF numatyta skirti 2 mlrd. 407 mln. litų lėšų. Iš sveikatos apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų beveik 17 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Ekonomikai planuojama skirti 2 mlrd. 396 mln. litų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojai, įgyvendinantys pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos. Ekonomikos sričiai bus skiriama daugiausia ES fondų lėšų – 4 mlrd. 747 mln. litų.

Ūkio ministerijos kuruojamos srities programoms 2011 metais planuojama skirti 148 mln. litų nacionalinių lėšų. Lėšos bus naudojamos verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, skatinimui ir verslo aplinkos gerinimui.

Susisiekimui ketinama skirti 1 mlrd. 131 mln. litų nacionalinių lėšų. Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūros gerinimui, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.

Žemės ūkiui numatyta 712 mln. litų nacionalinių lėšų, šios lėšos bus naudojamos: kaimo rėmimo programos priemonėms finansuoti; valstybės pagalbai biodegalų gamybos plėtrai; paramos iš Europos Sąjungos fondų bendrajam finansavimui; žemės reformai vykdyti; kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti; veterinarijos priemonėms finansuoti.

Energetikai 2011 metais planuojama skirti 41 mln. litų nacionalinių lėšų. Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikos formavimui, valstybės naftos produktų atsargų kaupimui, sustabdytos Ignalinos atiminės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.

Iš ekonomikai skiriamų nacionalinių lėšų 466 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Aplinkos apsaugai planuojama skirti 669 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš 2011 šių metų asignavimų šiai sričiai 400 mln. litų suplanuota Specialiajai klimato kaitos programai, kurios pagrindinis finansavimo šaltinis – lėšos, gautos už aukcione parduodamus taršos leidimus. Programoje sukauptos lėšos bus naudojamos įvairioms priemonėms, susijusioms su klimato kaita

Iš aplinkos apsaugai skiriamų nacionalinių lėšų 42 mln. litų numatyta projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2011 metais numatyta skirti 1 mlrd. 584 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš šiai sričiai numatytų nacionalinių lėšų 30 mln. litų planuojama skirti projektams, įgyvendinamiems su ES parama, bendrafinansuoti.

Gynybai planuojama skirti 1 mlrd. 047 mln. litų. Iš jų Krašto apsaugos ministerijai 870 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 899 mln. litų. Kitais metais didelį dėmesį planuojama skirti regioninei kultūrai.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 23 d., antrojo – gruodžio 7 d. Priėmimas numatomas gruodžio 9 d.

Šešėlinės ekonomikos mažinimas, dėl ko kitais metais į biudžetą planuojama surinkti apie 0,5-1 mlrd. litų, – visų institucijų atsakomybė, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Neturiu trumpo sąrašėlio priemonių, kaip tas 1 mlrd. litų bus surinktas iš šešėlio. Jeigu tai būtų tik Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos būtų jau surinktos. Tikiuosi, kad legalią veiklą paskatins įvairių institucijų individualūs sprendimai mažinti administracinę reguliavimo naštą”, – antradienį Seime pristatydama 2011 metų valstybės biudžeto projektą, kalbėjo I.Šimonytė.

Ji paragino visus, įskaitant ir Seimą, diegti nepakantumo šešėliui aplinką: “Nuslėpęs mokesčius dėl egoistinių sumetimų, apvagia bendrapiliečius, todėl jokiu būdu nevadintini apdairiais, gudriais ar išradingais”.

Ministrė opoziciją paragino “nekasti sau duobės” teigiant, kad biudžeto lėšos išdalijamos valdininkams išlaikyti, net jeigu tai prideda populiarumo.

“Asignavimų valdytojus ir kitas institucijas raginu atsakingai išleisti kiekvieną litą, kad blogais pavyzdžiais nebūtų demotyvuoti tie, kurie supranta, kad mokesčius mokėti būtina, tačiau nusivilia sužinoję apie kiekvieną kėdę, kuriai išleista daugiau negu būtina”, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad ne paskutinį vaidmenį kovoje su šešėlinės ekonomikos padariniais turėtų vaidinti ir teisėsaugos institucijos, ypač tos, kurios kovoja su korupcija: “Pilietis, mokantis mokesčius, neturi susidurti su dilema, kodėl taip daro”.

Šalies ūkis kitais metais, pasak ministrės, realiai augs beveik 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., o ją lems darbo užmokesčio augimo tendencijos ir globalūs žaliavų kainų pokyčiai.

“Nepaisant numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis kitais metais liks gana aukštas ir sudarys daugiau nei 16 proc., tačiau numatomas beveik 2 proc. darbo užmokesčio augimas”, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kitų metų valstybės, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai – “labai svarbi stotelė”, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais.

Kitais iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų Lietuva gaus 7 mlrd. litų finansinės paramos. Dar 1 mlrd. litų bus šiais metais nepanaudotos lėšos.

Iki 2011 metų pabaigos siūloma taikyti lengvatinį PVM šilumai, knygoms, taip pat kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms.

Dėl įsipareigojimų ES pigesnės cigaretės nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o dyzelinas – 12 centų.

Vyriausybė planuoja, kad atsigaunant šalies ekonomikai, kitais metais valstybės biudžetas gaus kur kas daugiau pajamų iš pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių. Tikimasi ir pajamų mokesčio surinkimo augimo, tuo tarpu pajamos iš akcizų 2011 metais turėtų augti kukliau.

Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų – ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Prieš rinkimus pašurmuliuoti – ne pro šalį, bet kėdžių stabilumas – svarbiau. Tokia nuotaika valdančioji koalicija pasitiko kitų metų biudžeto projektą.

Opozicijai priklausančios frakcijos ir jų lyderiai jau po keletą kartų spėjo viešai prisiekti, kad priešinsis nacionalinio biudžeto projektui, kurį vakar Seimui pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Tuo tarpu valdančiosios daugumos atstovai sutartinai tvirtino kol kas iš esmės pritariantys projektui, bet kartu žadėjo nemažai pastabų.

Premjeras Andrius Kubilius tradiciškai rodo esąs ramus dėl to, kad laimės svarbų balsavimą dėl biudžeto.

Vienintelis dalykas, dėl kurio premjeras ir jam antrinanti prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai reiškė nerimą, – Seimo narių apetitas prieš rinkimus.

Valdančiųjų partijų vadovai jau griežtai įspėjo bendražygius atsisakyti įpročio pateikti biudžeto projektui šimtamilijoninius papildomus reikalavimus.

Todėl ir premjero ramybė gali būti apsimestinė. Pavyzdžiui, vakarykščio Seimo posėdžio išvakarėse jis netikėtai apsilankė Seimo vadovės Irenos Degutienės kabinete, kur vyko valdančiųjų frakcijų atstovų pasitarimas.

„Mes išreiškėme pritarimą kitų metų biudžeto projektui. Jokių diskusijų net neplanavome, bet premjeras vis tiek staiga atvyko. Buvo matyti, kad nerimauja, ką gi mes čia be jo darome”, – vakar atviravo kai kurie Permainų koalicijos atstovai.

Nors bruzdesys prieš Vyriausybę pastaruoju metu juntamas net konservatorių frakcijoje, vakar dėl biudžeto balso nekėlė net didžiausi maištininkai.

Vis dėlto partijos ir frakcijos vedliai žada siekti, kad per lemiamą balsavimą dėl biudžeto visiems konservatoriams būtų privaloma dalyvauti Seimo posėdyje ir balsuoti „už”.

Dešinieji reikalaus, kad taip elgtųsi ir koalicijos partneriai.

„Sieksime, kad salėje būtų 71 balsas „už”. Tikimės, kad šią kvalifikuotą daugumą mums garantuos valstiečiai liaudininkai.

Biudžetui patvirtinti pakanka ir paprastos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių daugumos, bet opozicija turi galimybę sugriauti balsavimą nesiregistruodama ir išeidama iš salės”, – dėstė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Koalicijos partneriai vakar irgi tikino iš esmės pritariantys biudžeto projektui, bet neskubėjo žadėti, kad laikysis tokios geležinės drausmės.

Jie „Lietuvos rytui” sakė, kad viskas dar tik prasideda: „Dabar mes pritariame, bet vėliau teiksime ir savo pasiūlymus, kurių turime labai daug.”

Seimo užkulisiuose neatmetama, jog valdantieji gali slapta užsitikrinti ir pavienių opozicijos frakcijų atstovų paramą.

Permainų koalicijos atstovai vakar Seimo salėje pritariamai tylėjo, o I.Šimonytė daugiausia ginčijosi su opozicija.

„Tvarkiečiai”, „darbiečiai”, socialdemokratai tarsi rungtyniavo, kas šmaikščiau išjuoks valdžios finansinius planus.

„Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą”, – rėžė „tvarkietis” Andrius Mazuronis. Tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė įžvelgė biudžete fantastinių elementų.

Tačiau ištvermingai Seimo tribūnoje kelias valandas išstovėjusi ministrė opozicijai priminė terminą „krokodilo ašaros”, taip pat prognozavo, jog tada, kai opozicija perims valdžią, turės elgtis lygiai taip pat.

Vakar pateiktas kitų metų biudžeto projektas keliaus į Seimo komitetus, o galutinis balsavimas dėl jo turėtų įvykti gruodžio pradžioje.

Planuojama daugiau surinkti ir išleisti

* Kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų –ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių ir vadinamųjų specialiųjų programų.

* Biudžeto projekte yra numatomos 2,4 mlrd. litų didesnės pajamos nei šiemet. Po milijardą litų tikimasi gauti iš ūkio augimo ir šešėlinės ekonomikos.

* Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

* Išlaidos numatomos 700 mln. litų didesnės nei šiemet. Jos labiausiai auga dėl skolos tvarkymo ir dotacijų savivaldybėms.

* Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – kitais metais ketinama į biudžetą surinkti apie 16,768 mlrd. litų – maždaug 83,7 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

* Finansų ministerijos apskaičiavimais, kitąmet bendrasis vidaus produktas augs 2,8 procento.

* Kartu su biudžetu Vyriausybė siūlo iki 5 proc. mažinamą individualios veiklos pajamų mokestį, pratęsti PVM lengvatos taikymą kompensuojamiesiems vaistams, knygoms ir šildymui.

* Nedarbo lygis kitąmet išliks gana aukštas ir bus apie 16,2 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 1,8 proc.

* Dėl įsipareigojimų ES pigesnių cigarečių pakelis nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o litras dyzelino – 12 centų.

„Verslo žinios“ praneša:

Vakar Seimą pasiekusį nacionalinio biudžeto projektą opozicija pasitiko palyginimais iš pasakų pasaulio, o Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, atremdama opozicijos kritiką, parodė, kad tokio pobūdžio diskusijos jai jau įprastos. Todėl galima prognozuoti, kad itin įnirtingo mūšio dėl biudžeto nebus.

Seimui siūloma patvirtinti beveik 24 mlrd. Lt sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 26,3 mlrd. Lt išlaidas. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2011 m. bus beveik 2,4 mlrd. Lt. O visų viešųjų finansų deficitas, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, įmokas į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo sąmatą, sudarys 5,8% BVP.

Kaip pranešė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, daugiausia pajamų 2011 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,26 mlrd. Lt. Tai yra 12,8% daugiau nei tikimasi gauti 2010 m. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3,6 mlrd. Lt. – 5,8% daugiau nei numatoma šįmet. Akcizų kitąmet numatoma surinkti beveik 3,58 mlrd. Lt (18,2% daugiau nei 2010 m.) Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti beveik 1,18 mlrd. Lt (21,5% daugiau nei 2010 m.).
Ministrės teigimu, prognozuojama, kad iš šių keturių pagrindinių mokesčių bus gauta 16,8 mlrd. Lt (apie 84% nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos).
Ponia Šimonytė sako, jog įveikusi šešėlinės ekonomikos sukeliamas bėdas valstybė ne tik gautų daugiau pajamų, bet ir palengvėtų verslo sąlygos. Kaip žinia, Finansų ministerija planuoja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) katilą kitąmet papildyti 700 mln. Lt iš „šešėlio“. Dar 400 mln. Lt į dienos šviesą turi būti ištraukti kovojant su nelegalia akcizinių prekių prekyba.
Opozicija tokius Vyriausybės planus vadina pernelyg optimistiškais. Algirdo Butkevičiaus, socialdemokrato ir opozicijos lyderio, nuomone, biudžeto projekte matyti tik „pliki“ skaičiai, bet esą neaišku, kokiomis priemonėmis bus pasiekti planuojami rezultatai.
„Biudžeto projektas per daug optimistiškas. Vyriausybė tikisi, kad nacionalinio biudžeto pajamos kitąmet didės ir sudarys beveik 27 mlrd. Lt, o iš „šešėlio“ bus paimta net 1,5 mlrd. Lt. Tačiau nenumatyti jokie konkretūs veiksmai, kaip tuos pinigus iš „šešėlio“ paimti. Įdomu, kodėl iki šiol tie pinigai nebuvo paimti, jei tai padaryti įmanoma, kodėl nuspręsta startuoti tik kitų metų sausį?“ – valdančiuosius kritikavo p. Butkevičius.
„Pora milijardų iš kontrabandos, ekonomikos augimo… Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą. Jis ieškojo Kvailių šalies ir joje – stebuklų lauko, kad galėtų pasėti auksinį pinigėlį ir taip pralobti, bet ar taip galima elgtis su biudžetu? Ar jūs, kaip finansų ministrė, prisiimsite atsakomybę, kai po savivaldos rinkimų reikės priimti nepopuliarius sprendimus?“ – biudžeto projektą pristatančiai ministrei įgelti bandė Andrius Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys. Ponia Šimonytė jam priminė ir kitą pasakišką posakį – apie krokodilo ašaras – ir tiesiai šviesiai pareiškė laukianti pasiūlymų iš opozicijos.
„Prisiimu visą atsakomybę už biudžetą, kurį teikiu. Tai yra ne iš piršto laužti skaičiai, jeigu kalbėtume apie skaičius, kuriuos viešumoje generuoja kiti analitikai, tai kalbam apie 2 mlrd. Lt, 2,5 mlrd. Lt ir dar Dievas žino, kokias sumas. Mes sakome: 1 mlrd. Lt, kiek daugiau nei 1 mlrd. Lt yra reali suma (tokią sumą ketinama ištraukti „iš šešėlio“ – VŽ). Tam reikės gerokai padirbėti“, – dėstė ministrė. Tačiau, kalbėdama apie optimistinį biudžeto projektą, ji apsidraudė primindama, jog Vyriausybė gali pateikti biudžeto patikslinimą, „esant tam tikriems labai objektyviems parametrams“.
„Jeigu surinksime pajamų 17% mažiau nei planuota, tuomet mes turėsime teikti biudžeto patikslinimą. Kaip siūlysime tikslinti biudžetą, bus matyti“, – kalbėjo p. Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, pagrindinis šios Vyriausybės uždavinys – mažinti deficitą ir skolą. Kita vertus, ji teigia, jog Lietuvos skolos – vienos mažiausių ES. Planuojama, jog Lietuvai kitąmet teks skolintis apie 6 mlrd. Lt.
„Nauja šio politinio sezono tendencija tapo visuotinis rūpestis dėl neva praskolintos Lietuvos, o
didžiausiomis šios mados aukomis, kad ir kaip keista, tapo tie, kurie savo sprendimais 2007–2008 m. sudarė prielaidas skolai augti ir dar pernai teikė siūlymus dėl išlaidų didinimo skolinantis daugiau“, – Seime kalbėjo ministrė.
Anot jos, ašaros dėl neva praskolintos Lietuvos nėra nuoširdžios – nors pastaraisiais metais skola augusi sparčiai dėl nuosekliai valdomo deficito, mažesnę nei Lietuvos skolą turi tik naujokės Bulgarija ir Rumunija, taip pat ekonomiškai nuosekliosios šalys – Estija ir Liuksemburgas.

„Respublika“ teigia:

„Seimas vakar svarstė 2011 metų valstybės biudžeto projektą. O ką vakar svarstė eiliniai Lietuvos žmonės?

O eiliniai Lietuvos žmonės net negali žinoti, tinkamas ar netinkamas 2011 metų valstybės biudžetas. Nors tas biudžetas visada paveikia žmonių likimus. Viena kryptimi. Tas “likimas”, išreikštas milijardais litų, išskirstytais eilutėmis, vis labiau šalies gyventojus prispaudžia. Tas “likimas” bus užritintas ant žmonių pečių.

Ar su žmonėmis buvo viešai aptarta bent viena 2011 metų biudžeto eilutė? Ar atskira eilute surašytos pinigų sumos, skirtos tiesiog ištaškyti? Vėjais paleisti mokesčių mokėtojų pinigus? Be jokios kraštui apčiuopiamos naudos? “Ištaškymo” eilutės naujajame biudžete, aišku, nėra. Jokios pinigų ištratinimo landos net nepažymėtos raudonu žymekliu. Vadinasi, biudžeto projektas apgaulingai romantiškas. Nepatikimas. Kaip balionėlis, atitrūkęs nuo žemės.

Nes valdžios mąstymas nuo sausio 1-osios nepasikeis. Atsižvelgus į kelis dešimtmečius veikiančius taškymo papročius, tie papročiai ir kitąmet išliks. Nes kuo ilgiau papročiai praktikuojami, tuo gilesni. Labiau įauga į sąmonę. Jei sąmonėje įsitvirtino Vėlinės, Kūčios, Kalėdos, tai valdžios sąmonėje įsitvirtino ir valstybės pinigų taškymas. Tik Vėlinės, Kūčios, Kalėdos mus aplanko kasmet po kartą, o pinigų taškymo šventė kartojasi per metus šimtus kartų.

Todėl galime romantizuoti, idealizuoti, tvirtinti bet kokius valstybės biudžetus, jie vis vien bus idealistiškai nerealūs. Nebent Seimas paskirtų dar vieną valstybinę religinę šventę. Biudžeto tratinimo dieną. Nes tratinimas jau tapęs trečiąja valdžios religija. Ne krepšinio ir ne katalikiška, tačiau irgi verta dėmesio. Tad tegul švenčia vieną kartą per metus. Su visomis privalomomis apeigomis. Prieš tai sugiedoję Lietuvos valstybės himną ir uždegę ištratintiems milijonams žvakutes. Tegul susigalvoja apeigas tarsi koks anoniminis alkoholikų ar kitų asmens priklausomybių klubas. Nes turi priklausomybę ištaškyti svetimus pinigus. Tegul pašvenčia jie atvirai. Ne šiaip džiūgauja tamsiose pakampėse. Kad pavyksta apvogti mokesčių mokėtojus.

Kol valstybės biudžete įrašyti tik žmonėms nesuprantami skaičiai ir iš anksto pranešama, kad biudžetas yra suplanuotas tik gerai, gyventojai nenori gilintis į kažkokias eilutes. Jie iš anksto įsitikinę. Bus blogai, gal dar blogiau, bet gyventojai neturi jokių galimybių taip paveikti biudžetą, kad gyventų geriau. Pagrindinis kitų metų įstatymas – 2011 metų biudžeto įstatymas su gyventojais nei aptariamas, nei svarstomas. Valdžia nebando išsiaiškinti. Ar žmonės skolų, mokesčių, tratinimo naštą dar pakelia. Ar dar pakels.

Ką tik pakėlėme “Visuomio” burbulą. Gerai, tekainavusį apie 100 tūkst. litų. Ne Dainiui Kreiviui, bet mokesčių mokėtojams. Kitais metais iš ministerijų vėl kils panašūs burbulai ir vėl mokėsime šimtus tūkstančių. Už naujus valstybės įmonių valdymo, medžių genėjimo, sveikatos tobulinimo, atmosferos gerinimo ir t.t. modelius. Juk burbulų pūtimo limitas biudžete nenurodytas.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

„Vyriausybė parlamentarų teismui vakar atidavė kitų metų biudžeto projektą. Šis dokumentas sulaukė tik valdančiųjų komplimentų. Opozicijos atstovams jis – “su fantastikos elementas”, o analitikai įsitikinę, kad Vyriausybės optimizmą lėmė artėjantys savivaldos rinkimai.

Bene daugiausia abejonių opozicijai sukėlė valdančiųjų planai kitąmet iš šešėlinio verslo į biudžetą surinkti 1 mlrd. litų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino neturinti priemonių plano. Ministrė dėstė, kad tai – daugialypis reiškinys, taigi ir visų institucijų atsakomybė. “Jeigu tai būtų vien Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos jau būtų surinktos”, – pridūrė ji.

Nors opozicija skeptiškai vertina kitų metų biudžetą, Vyriausybė tikisi, kad gruodžio 9 dieną jis bus patvirtintas.

Seimo opozicijos atstovai, vertindami nacionalinio biudžeto projektą, buvo nusiteikę skeptiškai. “Tvarkietis” Andrius Mazuronis pareiškė, kad toks biudžeto pajamų planavimas – priešrinkiminis. “Milijardai iš kontrabandos, efektyvesnio valstybės įmonių valdymo. Ar tai padidins biudžeto pajamas? Tai primena pasakų šalies Pinokio planavimą. Ar po savivaldos rinkimų nereikės peržiūrėti biudžeto ir priimti nepopuliarių sprendimų?” – ministrės klausė politikas. I.Šimonytė jam priminė posakį “krokodilo ašaros” ir patikino, kad viskas yra gerai pasverta. “Kritikoje negirdžiu alternatyvių pasiūlymų”, – pareiškė ji.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė biudžetą pavadino “niūriu ir su fantastikos elementais”. “Darbiečiui” Kęstučiui Daukšiui susidarė įspūdis, kad ekonomikos augimas neplanuojamas, vien tikimasi išlupti pinigų iš šešėlinio verslo. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pasiūlė mokestinės amnestijos idėją. I.Šimonytė patikino, kad apie tai galima diskutuoti.

Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, išlaidos – 19,395 mlrd. litų. Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis, kurios kitąmet sudarys 6,921 mlrd. litų, biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, pajamos kartu su ES lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, asignavimai – didesni nei 29 mlrd. litų.

Socialinei apsaugai iš biudžeto kitais metais numatyta skirti daugiau nei 3 mlrd. litų, švietimui – 5,5 mlrd. litų, sveikatos apsaugai – 4,6 mlrd. litų.

Biudžeto autoriai mano, kad kitąmet viso valdžios sektoriaus deficitas sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl ketinama skolintis 6 mlrd. litų.

Daugiausia pajamų kitais metais tikimasi iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik 8,3 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 3,6 mlrd. litų, iš akcizų – beveik 3,6 mlrd. litų.

Ministrės I.Šimonytės teigimu, planuojama, kad kitąmet ekonomika augs 3 proc., prognozuojama 1,8 proc. infliacija. Ji pridūrė, kad nedarbo lygis kitąmet išliks gana aukštas, jis sudarys 16,2 procento. Taip pat tikimasi, kad darbo užmokestis 2011 metais augs 2 procentais.

Seimas vakar priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pratęsti PVM lengvatas šildymui, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms. Parlamentarai taip pat svarstys, ar nuo kitų metų nuo 15 iki 5 proc. mažinti individualios veiklos pajamų mokesčio tarifą. Vyriausybė, remdamasi įsipareigojimais ES, siūlo padidinti dyzelino ir cigarečių akcizus.

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis, vertindamas kitų metų valstybės biudžetą, LŽ sakė teigiamų poslinkių neįžvelgiąs. Anot jo, formuojant 2010 metų biudžetą, pajamos prognozuotos atsakingai, tačiau kitiems metams Finansų ministerija pateikė labai optimistinę prognozę. “Šiemet biudžeto pajamos be ES paramos, kaip manoma, bus 14,5 mlrd. litų, o kitąmet tikimasi jau per 17 mlrd. litų. Tai reiškia, kad planuojamas 16 proc. augimas. Pernelyg optimistiška, nes krašto ūkis greitai ant kojų neatsistos”, – pridūrė analitikas.

R.Rudzkis tikino, kad atviras lieka svarbus klausimas, kokiu būdu iš šešėlio į biudžetą gali būti surinktas 1 mlrd. litų. “Ar bus sustiprintos kontroliuojančios institucijos, sugriežtinti įstatymai? Jeigu viskas liks kaip šiemet, kyla klausimas, kodėl milijardas nebuvo surinktas šiemet ar pernai. Nebuvo poreikio? Tuo netikiu, manau, netiki ir Finansų ministerija”, – stebėjosi jis.

Finansų analitikas įsitikinęs, kad kitų metų biudžeto sandarą nulėmė kitąmet vyksiantys rinkimai. “Prieš rinkimus nenorėta skelbti apie išlaidų mažinimą viešajame sektoriuje, nes tai visuomenė sutinka nepalankiai”, – sakė R.Rudzkis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Seimo kancleriui įteikė prašymą Seimo rūmuose vietoje esančios rūkymo vietos įrengti vaikų žaidimo ir priežiūros kambarį. Pasak V. Gapšio, įdiegta Seime ši priemonė paskatintų vaikų susilaukiančias poras aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir neprarasti darbo įgūdžių.

Darbo partijos frakcijos seniūno teigimu tokį kambarį galima būtų apmokestinti. Kita vertus, motinos (tėvai), kurie motinystės (tėvystės) atostogas pasirinks tik vienerius metus vietoj dviejų, nuo šio mokesčio galėtų būti atleisti.

Tokia praktika jau paplitusi Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kur privačios kompanijos leidžia tėvams vaiką atsivesti į darbą. Žmogiškųjų išteklių specialistai teigia, kad tokios priemonės didina žmonių pasitenkinimą darbu, dėl to auga darbuotojų lojalumas, gerėja veiklos rezultatai.