Per 15 metų Seimo kanceliarijos biudžetas padidėjo net 82 proc. – beveik dvigubai daugiau nei kitų dviejų svarbiausių valstybės valdymo institucijų. Ministro pirmininko tarnybai skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto nuo 1995-ųjų padidėjo 46 proc., Prezidentūros kanceliarijai – 35,7 proc.

Priminsime, kad 2011 m. Seimo kanceliarijai planuojama skirti daugiau nei 82 mln. Lt, nors 1995 m. jai buvo atseikėta 45 mln. Lt. Nuo 1996-ųjų Seimo kanceliarijai išlaikyti skirta eilutė valstybės biudžete stabiliai ilgėjo, o labiausiai šoktelėjo į valdžią atėjus socialdemokratams: 2007 m. skirta 149 mln. Lt, o 2008 m. – 124,8 mln. Lt.

Kodėl Seimo kanceliarijai skirtos išlaidos taip išsipūtė, sunku paaiškinti net turint omenyje infliaciją ar kilusį darbo užmokestį. Juk tiek Ministro pirmininko tarnybos, tiek Prezidentūros kanceliarijos biudžetas didėjo gerokai mažiau.

“Jei būtų padaugėję Seimo narių, dar būtų galima pateisinti gerokai padidėjusias išlaidas. Rekonstrukcijų, kurios būtų susijusios su didelėmis investicijomis į pastatus, šiuo metu taip pat nevyksta”, – logiško paaiškinimo nerado ir Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.

Vis dėlto nors pačių Seimo narių nepadaugėjo, gerokai padidėjo jų padėjėjų korpusas. “Anksčiau Seimo narys turėjo vieną ar du padėjėjus, o dabar kelis. Manau, patarėjų ir padėjėjų turi turėti Seimo frakcijos, o jų ekspertinėmis žiniomis galėtų naudotis ir frakcijoms priklausantys Seimo nariai”, – komentuoja A.Krupavičius.

Šaltinis: Finansų ministerija

Sukanka dveji metai nuo šio Seimo rinkimų dienos. Pasiekta ta riba, kada, kaip rodo visų ankstesniųjų Seimų patirtis, paaiškėja, ar parlamento naujokai sugebės tapti visaverčiais politikais, ar kaip drugeliai žvakės liepsnoje sudegs per kitus rinkimus. Didžiausia praėjusių Seimo rinkimų naujiena bei staigmena – Arūno Valinsko suburta pramogų verslo žvaigždučių ir žvaigždukų partija gan įtikinamai parodė, kad Seimo narių duona jiems per sprangi, tad po kitų rinkimų vargu ar bent vienas jų pratęs parlamentaro karjerą. Didžiuma, manau, todėl, kad paprasčiausiai rinkimuose nebedalyvaus.

Geriausiai tai rodo faktas, kad A.Valinskas kartu su žmona Inga galutiniai persikėlė iš Seimo salės į savo tikruosius namus – televizijos ekraną. Savaitgaliais šokanti ir kitus šokti raginanti I.Valinskienė netgi darbo sutartį su viena komercine televizija sudarė, nors sveikas protas ir Seimo statutas politikui draudžia tai daryti. Bet I.Valinskienė – ne politikė. Priešingai nei jos vyras, ji netgi nebandė tokia tapti. A.Valinskas – iš tiesų, akivaizdžiai ir nuoširdžiai bandė tapti rimtu politiku, stengėsi perprasti įstatymų kūrimo ir darbo valdančiojoje koalicijoje ypatumus. Bet jam nepavyko. Tad ir grįžo prie to, ką geriausiai išmano – linksminti žmones.

Kaip ir kiti kadaise jo partijai priklausę parlamentarai Donalda Mieželytė ir Rokas Žilinskas, kurie kartu su Valinskais sukinėjosi televizijų sezono atidaryme. Mat tarp kitų, pakvailioti mėgstančių, eterio žvaigždžių jaučiasi daug savesni nei tarp rimtų politikų, kuriuos lig šiol tik parodijuoti buvo pratę. Bet ar televizijų pasaulio gyventojai juos tebelaiko savais? Nes televizijų žiūrovams jie jau tampa tokie pat nemėgstami kaip ir dauguma tikrųjų Seimo narių.

Laidų žiūrimumo reitingai negailestingai liudija, kad Valinskai, televizininkų žargonu tariant, “nebeveža”. Netgi dirbtinė intriga, susijusi su neva Valinskų šeimos irimu, nesugebėjo pritraukti žiūrovų dėmesio ir beviltiškai pralaimėjo konkurentams. Nemanau, kad tai būtų atsitikę todėl, kad Inga ir Arūnas būtų praradę profesinius įgūdžius ir nebesugebėtų vesti laidų. Tiesiog žiūrovams jie jau siejasi nebe su pramogų pasaulio didžiūnais, o su nevykėliais politikais, kurie niekados nesugebėdavo sukviesti publikos prie ekranų.

Likimo ironija – A.Valinskas įkrito į tą pačią duobę, kurią daug metų pats stropiai kasė visiems politikams. Pradedant “Dviračio žiniomis” ir baigiant “Auksiniais svogūnais” jis darė viską, kad kaip galima labiau sukompromituotų Lietuvos politikus ir pačią politiką. Matydamas, kaip dalis Seimo narių, ministrų ir netgi prezidentų it veršiai klusniai staiposi ant scenos pagal jo komandas, A.Valinskas įtikėjo esąs galingesnis ir svarbesnis už juos, tad nesunkiai galintis pakeisti. Iš tiesų – pakeitė. Ir tą pačią akimirką savo paties išugdytų žiūrovų akyse tapo tokiu pat nekenčiamu nevykėliu kaip ir tie, kuriuos išstatydavo minios pajuokai.

Iki Seimo kadencijos pabaigos dar dveji metai. Jeigu jau šiandieną televizijos žiūrovai Valinskų nebenori matyti, tai kas bus tuomet? Gali atsitikti, kad politikais taip ir netapę, juodu (kaip ir kiti bendrapartiečiai) nebesugebės verstis įprastiniu amatu. Tad gal geriau palikti Seimą savo noru dabar? Ir patys nebesikankins, ir mūsų nekankins.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius pateikė pasiūlymą papildyti Seimo statutą reikalavimu parlamentarams papildomai informuoti apie savo komandiruotę ar kelionę, kurią apmokėjo užsienio valstybė ar organizacija. Toks informavimas būtų būtinas tuomet, kai Seime pradedami svarstyti klausimai, susiję su ta valstybe ar organizacija.

“Siūlomos pataisos tikslas – užtikrinti interesų viešumą ir numatyti Seimo nariams reikalavimą informuoti apie galimą interesų konfliktą. Tokiu būdu iš anksto būtų galima spręsti apie konkretaus parlamentaro suinteresuotumą ir atsirastų didesnė galimybė užtikrinti nešališką sprendimų priėmimą, kai jie susiję su užsienio valstybėmis ar organizacijomis”, –  teigia liberalas P. Auštrevičius.

Parlamentaras kartą jau yra teikęs tai įtvirtinančią įstatymo pataisą, tačiau tuomet jai nepritarė Seime sudaryta darbo grupė.

Šiuo metu galiojančio Seimo statuto 11 str. numato, kad Seimo narys, išvykęs į komandiruotę ar kelionę, kuriai buvo pritarusi Seimo valdyba, grįžęs per 10 dienų turi pateikti ataskaitą. Tačiau šis straipsnis nenumato reikalavimo informuoti Seimą, jei parlamentaro užsienio komandiruotė ar kelionė buvo finansuota užsienio valstybės ar užsienio organizacijos.

Seimo frakcija “Tvarka ir teisingumas” surinko 50 parlamentarų parašų, kad kuo greičiau į plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas pataisų dėl prekybos antkainių ribojimo svarstymas.

Pagal Seimo statutą daugiau kaip 47 Seimo narių parašai užtikrina teisę įstatymo projektą svarstyti be eilės artimiausiame plenariniame posėdyje, o tai reiškia – jau šį ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ketvirtadienio plenarinę darbotvarkę pasirašys trečiadienį.

“Matydami didelį Seimo narių palaikymą šio įstatymo projektui, tikimės, kad jis bus ne tik svarstomas, bet ir priimtas labai greitai. Tai yra labai svarbu, nes po tokio įstatymo priėmimo maisto prekių kainos neabejotinai mažės,” – sako “tvarkiečių” seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Tvarkiečiai” rugsėjo pabaigoje Seime užregistravo Kainų įstatymo papildymo pataisas, kuriomis siūlo, kad prekybos antkainis didmeninėje rinkoje būtų iki 20 proc. gamintojo produkto kainos, mažmeninėje – iki 25 proc.

Pataisomis taip pat siūloma leisti Žemės ūkio ministerijai maisto produktams nustatyti ir mažesnius prekybos antkainius.

Šie reikalavimai nebūtų taikomi tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta neviršija 7 mln. litų.

Už pažeidimus siūloma taikyti 5 proc. įmonės mėnesinės apyvartos dydžio baudą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad toliau kylant maisto produktų kainoms, gali tektų įstatymu riboti prekybininkų antkainius.

Parlamentaras Saulius Stoma yra pasiūlęs viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius.

Seimas pernai kovą jau buvo priėmęs Kainų įstatymo pataisas, kuriomis iki 20 proc. buvo apriboti prekybininkų antkainiai. Tačiau prezidentas Valdas Adamkus pataisas vetavo, o Seimas parėmė jo veto.

Dar iki pradedant analizuoti naujausias Seimo narių deklaracijas buvo galima numanyti, jog turtingiausia politinė jėga Lietuvoje yra “brazauskiniai” socialdemokratai, tačiau tikslus skaičiavimas atskleidžia, kad jie yra gerokai turtingesni už kitus. Kairiaisiais save vadinantys socialdemokratai, turintys Seime dvigubai mažiau vietų nei konservatoriai, turtų turi sukaupę dvigubai daugiau nei didžiausia dešiniųjų partija.

Seimo turtas pagal frakcijas

Tai geriausiai parodo, koks beprasmis yra Lietuvos politinių jėgų dalijimas į tradicinius europinius kairiuosius ir dešiniuosius. Ir puikiai paaiškina, kodėl tarsi darbo liaudžiai atstovauti turintys socdemai per aštuonerius savo valdžios metus nė piršto nepajudino, kad palengvėtų paprastų piliečių gyvenimas. Sotus alkano neužjaučia, tad iš komunistinės nomenklatūros kilusiems multimilijonieriams “prichvatizatoriams” nerūpėjo tie, kurie metų metais balsavo už “geruosius ponus” – buvusius LKP CK sekretorius ir kolūkių pirmininkus, vis tikėdamiesi, kad šie kokiu nors būdu palengvins jų dalią.

Jei vertintume pagal turtą, tai arčiausiai vadinamojo paprasto žmogaus Seime stovi konservatoriai ir krikščionys demokratai. Ypač jeigu iš jų turto atimtume politine kilme gryniausios liberalės Rūtos Rutkelytės devynis milijonus litų. Bet tuomet didžiausia valdančioji partija atrodys tiesiog nepadoriai skurdi.

Darant lentelę teko pasukti galvą, kaip vaizdingiausiai ir aiškiausiai parodyti Seimą sudarančių politinių jėgų atstovų sukauptus turtus, juolab kad nemaža dalis jų po kelis kartus keitė partijas, frakcijas, skilo ir vienijosi. Galiausiai “Veidas” nutarė sudėlioti juos pagal pirminę partinę priklausomybę. Todėl buvo sujungti į vieną stulpelį liberalcentristai ir liberalsąjūdininkai, Andrius Šedžius “grąžintas” socdemams, Jonas Ramonas – paksininkams, Vidmantas Žiemelis – konservatoriams, o Saulius Stoma – valinskininkams, kurie rodomi vienu stulpeliu, taip, kaip prieš dvejus metus eidami į Seimą.

Šalia “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos pažymėta, kad ją sudaro ne vien tikrieji Rolando Pakso partijos atstovai, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Turtingiausias Seimo narys, per 36 mln. Lt uždirbęs, savarankiškai rinkimus į Seimą laimėjęs Valdemaras Valkiūnas, pateiktas atskirai. Tiek dėl polinkio nuolat keisti frakcijas, tiek todėl, kad jis savo turtais iškreiptų tikrąjį bet kurios politinės jėgos turto vaizdą.

Seimo nariams talkina per 600 visuomeninių padėjėjų. Kuo jie užsiima be šios “užklasinės” veiklos, žino tik patys tautos išrinktieji.

Tačiau pusei tokių neatlygintinų pagalbininkų parlamento rūmų durys visada atviros, rašo “Lietuvos žinios”.

Kiekvienam Seimo nariui skirti trys padėjėjų-sekretorių, kuriems algą moka parlamento kanceliarija, etatai. Visuomeniniais pagrindais dirbančių pagalbininkų skaičius neribojamas.

Daugiausia tokių padėjėjų turintys tautos išrinktieji aiškina, kad be neatlygintinų pagalbininkų jie – kaip be rankų. Esą gausi armija padeda palaikyti ryšį su rinkėjais. Tačiau ne paslaptis, kad visuomeninio padėjėjo statusu neretai naudojamasi įveikiant įvairiausias kliūtis, kurios paprastam žmogui per didelės.

Informacija, kas be atlygio konsultuoja premjerą Andrių Kubilių, laisvai prieinama Vyriausybės internetiniame tinklalapyje. Parlamentarų visuomeninių padėjėjų pavardės viešai neskelbiamos.

Seimo kanceliarija “Lietuvos žinioms” pateikė tokių talkininkų sąrašą, tačiau jis apsiriboja pavardėmis. Kanceliarijos atstovai tikina, kad šie tautos išrinktųjų pagalbininkai neprivalo jai teikti duomenų apie pagrindinę darbovietę ir einamas pareigas.

Seimo nariams iš viso talkina 601 visuomeninis padėjėjas. Pagal galiojančią tvarką, tik trys vienam parlamentarui be atlygio dirbantys asmenys turi teisę gauti leidimus nuolat lankytis parlamente. Tokius leidimus turi 293 visuomeniniai padėjėjai. Prieš išduodant šiuos leidimus parlamentarų pasirinktų pagalbininkų patikimumas netikrinamas.

“Visuomeniniai padėjėjai – Seimo narių žmonės. Jeigu sulauktume kreipimųsi, patikrintume, bet niekas nesikreipia”, – sakė Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys.

Pagal neatlygintinų talkininkų skaičių absoliutus Seimo rekordininkas – Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Jis turi 34 visuomeninius padėjėjus. Dauguma jų – “darbiečių” jaunimas.

“Kai su visa jaunimo komanda dalyvavome rinkimuose į Seimą, buvome susitarę, kad mūsų tikslas – ne kiekvienam atskirai patekti į Seimą, o dirbti išvien, kad įvykdytume programą. Nemažai padėjėjų – jaunimo organizacijos “Darbas” nariai”, – aiškino V.Gapšys.

Pasak “darbiečio”, visuomeniniai padėjėjai jam atstovauja miestuose ir rajonuose, organizuoja įvairius renginius.

24 visuomeniniai padėjėjai talkina žemės ūkio ministrui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovui Kaziui Starkevičiui.

Kiek mažiau pagalbininkų – 20 – turi socialdemokratas Edmundas Jonyla. Jis tvirtino, kad kiekvienas talkininkas jam labai reikalingas.

“Į Seimą buvau išrinktas vienmandatėje Raseinių apygardoje, tad visuomeniniai padėjėjai padeda palaikyti ryšį su rinkėjais. Jeigu kam nutinka bėda, iškart sužinau ir stengiuosi padėti. Be padėjėjų operatyviai gauti informacijos apie įvykius rajone būtų sunku”, – sakė E.Jonyla.

Panašiai kalbėjo 16 visuomeninių padėjėjų paslaugomis besinaudojantis TS-LKD frakcijos narys Petras Luomanas.

“Mano rinkimų apygarda mišri: ir miesto, ir kaimo, reikia daug dalykų sužiūrėti. Dalis žmonių patys pasisiūlė neatlygintinai padėti, kai kurių paprašiau tapti visuomeniniais padėjėjais”, – tikino jis.

Parlamentaras sakė sostinėje neturintis nė vieno visuomeniniais pagrindais dirbančio padėjėjo.

15 visuomeninių padėjėjų turintis Seimo TS-LKD frakcijos narys Antanas Matulas LŽ tvirtino, kad jam padeda ne tik partijos nariai ar nepartiniai, bet ir kitų politinių jėgų, net socialdemokratų, atstovai.

“Mano visuomeniniai padėjėjai dirba Pasvalio ir Panevėžio rajono seniūnijose. Jie mane informuoja apie problemas, kurių nesprendžia seniūnija. Pavyzdžiui, jei kur nors veikia nelegalus alkoholio pardavimo taškas, į kurį vietos valdžia numoja ranka”, – apie padėjėjų veiklą pasakojo A.Matulas.

Didžioji dalis Seimo narių turi vos po vieną ar kelis visuomeniniais pagrindais dirbančius padėjėjus. Keletui parlamentarų neatlygintinai talkina kiek daugiau nei dešimt padėjėjų.

Kai kurie tautos išrinktieji, pavyzdžiui, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, jų paslaugomis nesinaudoja.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas parlamentaras Aleksandras Sacharukas trečiadienį Konstituciniame Teisme (KT) pripažino balsavęs už frakcijos kolegą Liną Karalių, tačiau sako taip elgęsis, nes vienasmeniškumo pažeidimai balsuojant Seime – plačiai paplitę.

A.Sahcarukas per viešą apkaltos posėdį tvirtino, esą balsuojant už kitus parlamentarus matęs ir parlamento vadovę Ireną Degutienę, ir premjerą Andrių Kubilių.

“Dėl man mestų kaltinimų pripažįstu, iš tiesų esu balsavęs už Seimo narį L.Karalių. Dėl ko taip pasielgiau? Dėl to, kad “buvo pravesti geri mokymai”, ta prasme, kad kiekvieną dieną Seimo nariai daro vienasmeniškumo pažeidimus, kai matai, kad kolegos iš kairės ir dešinės balsuoja už nesančius parlamentarus, kai balsuoja aukščiausi vadovai: Seimo pirmininkė, premjeras”, – sakė A.Sacharukas.

Parlamentaras tvirtino, jog kitiems Seimo nariams iki šiol už tokius pažeidimus vienintelė sankcija buvo įspėjimas. “Tiesiog matai atsakomybę, kuri yra taikoma visiems, paprasčiausi įspėjimai arba tiesiog atkreipiamas dėmesys, kad nebalsuokit už nesančius parlamentarus”, – kalbėjo parlamentaras.

Aiškindamasis, kodėl 11 kartų balsavo už užsienio kelionėn išvykusį L.Karalių, A.Sacharukas ir toliau tvirtino, jog painiojuosi tarp savo ir kolegos Seimo nario pažymėjimų.

“Jos dvi buvo kišenėj”, – sakė parlamentaras.

Seimas gegužę kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas atsakyti, ar Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių – ir balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Nors Seimas į KT dėl apkaltų A.Sacharukui ir L.Karaliui kreipėsi atskirais prašymais, teismo sprendimu, jie sujungti į vieną bylą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį skeptiškai įvertino galimybę įstatymu riboti maisto produktų antkainius, nes tai neatitiktų laisvos rinkos sąlygų.

Pasak parlamento vadovės, Lietuva turėtų ieškoti galimybių riboti didžiųjų prekybos centrų monopoliją, o konkrečius pasiūlymus turėtų pateikti Konkurencijos taryba.

“Man sudėtinga įsivaizduoti, kad mes kažkaip įstatymiškai galėtume riboti produktų antkainius. Yra laisvos rinkos sąlygos. Techniškai tai būtų pakankamai sudėtinga padaryti”, – interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė svarstysianti galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti įstatymu, “jeigu prekybos centrai ir toliau didinsis pelnus būtiniausių maisto produktų kainų sąskaita”.

I.Degutienės nuomone, Konkurencijos taryba turėtų pateikti pasiūlymus, kokių imtis priemonių, kad sumažėtų maisto produktų, drabužių kainos, kurios, anot parlamento vadovės, Lietuvoje yra didesnės nei kitose Europos šalyse.

Seimo pirmininkė sakė matanti problemą, kad “sąlygas diktuoja didieji prekybos tinklai”, veikiantys Lietuvoje.

“Pasaulis žino ne vieną formą, kaip apriboti didžiųjų prekybos tinklų monopoliją – trumpina darbo laiką, neleidžia dirbti savaitgaliais, iškelia už miesto centro, ir tokiu būdu atveria kelią smulkiems tinklams, mažoms parduotuvėlėms”, – sakė I.Degutienė.

Prekybos tinkluose maisto produktų kainos rugsėjį šoktelėjo nuo kelių iki keliasdešimties procentų – pabrango beveik visi maisto produktai.

Latvijos ministras pirmininkas mėgina sudaryti bendradarbiavimo sutartį su opozicine, didelės rusakalbės šalies bendruomenės remiama partija ir taip užsitikrinti dar tvirtesnę poziciją parlamente po savaitgalį įtikinamai jo bloko laimėtų rinkimų.

Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis jau susitarė dėl daugumos koalicijos formavimo su dabartiniais partneriais ir užsitikrino 63 balsų paramą 100 vietų parlamente.

Premjeras sakė ketinąs toliau laikytis griežto taupymo plano, kaip to, mainais į 2008 metų paramą, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga.

Tačiau norėdamas užsitikrini pritarimą papildomam biudžeto karpymui V.Dombrovskis pradėjo derybas su rusakalbe “Santarvės centro” (SC) partija, kuri užėmė antrą vietą šeštadienio rinkimuose.

“Mes siūlome galimybę pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su “Santarvės centro” partija, galbūt susitarti dėl bendradarbiavimo parlamente, taip pat ir dėl kokio nors ministro delegavimo”, – sakė žurnalistams V.Dombrovskis po susitikimo su “Santarvės centras” lyderiais.

Nors, kitaip nei tikėjosi, SC rinkimų nelaimėjo, tačiau užsitikrino 29 vietas parlamente ir tuo labai sustiprino savo pozicijas.

Rinkimų kampanijos metu SC ragino peržiūrėti vyriausybės sutartį su TVF ir ES, taip pat siūlė panaudoti paramos fondus šalies ekonomikos augimo stimuliavimui.

SC tarybos pirmininkas Nilas Ušakovas žurnalistams patvirtino, kad jo partija yra pasirengusi paremti naująją vyriausybę “visame jos sunkiame darbe”.

“Mes tai darysime, nes ir “Vienybė” , ir “Santarvės centras”, taip pat ir kitos partijos bei visi Latvijos žmonės yra tame pačiame laive, o tas laivas privalo išplaukti iš krizės”, – sakė N.Ušakovas.

39-erių V.Dombrovskis po derybų su “Santarvės centru”, dalyvavo koalicijos tarybos posėdyje, kuriame jis informavo koalicijos nares apie derybų su SC eigą.

Dabartinės valdančiosios koalicijos susivienijimo “Vienybė” partnerės suteikė premjerui mandatą tęsti derybas su SC, pranešė po posėdžio V.Dombrovskis.

Pasak jo, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) bei Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!”-”Tėvynė ir Laisvė”-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimas (LNNJ) sutiko, kad būtų deramasi su “Santarvės centru” dėl bendradarbiavimo sutarties, kurioje pastarajai gali būti numatytas ir ministro portfelis.

Dabar būtina parengti naują derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo grafiką, sakė V.Dombrovskis ir nurodė, kad, pirmiausia, reikia parengti deklaraciją apie naujosios vyriausybės veiklą.

Beje, minėtame posėdyje nebuvo “Viskas – Latvijai!” atstovo

Taip pat Nacionalinio susivienijimo atstovas Robertas Zylė neigė, jog “Tėvynė ir laisvė” sutiko, jog SC dalyvautų vyriausybėje. “Galima kalbėti tik apie parlamentinį bendradarbiavimą, o ne apie ministro pareigas … ir ne apie koaliciją”, – pabrėžė jis.

Komentuodamas galimybę “Santarvės centrui” pasiūlyti nekonkrečią bendradarbiavimo formą, suteikiant kurias nors pareigybes Seime, R.Zylė pareiškė esąs įsitikinęs, kad “SC nesutiks su tokiu žeminančiu pasiūlymu”.

Nepaisant 18 mėnesių griežto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo vykdant 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos sąlygas, V.Dombrovskio vadovaujamam “Vienybės” blokui pavyko išsikovoti pergalę šeštadienio rinkimuose ir užsitikrinti 33 vietas parlamente.

Dabartiniai premjero sąjungininkai -Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, taip pat ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!”-”Tėvynė ir Laisvė”- atitinkamai parlamente turi 22 ir 8 vietas.

Sekmadienį šios partijos susitarė dėl naujos koalicinės vyriausybės, kurią parlamentas turėtų patvirtinti lapkričio 2 dieną, formavimo.

Opozicijoje esantys socialdemokratai šeštadienį kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami pirmalaikių Seimo rinkimų, nors šalies vadovė prieš kelias dienas pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė gali dirbti, ir neturi konstitucinių įgaliojimų savarankiškai paleisti Seimą.

Kreipimuisi į prezidentę balsavimu šeštadienį pritarė Socialdemokratų partijos taryba, nors ir jos posėdyje ir buvo pastebėta, kad šalies vadovė tokių realių įgaliojimų neturi. Socialdemokratai parlamento rinkimus siūlo surengti kartu su vietos valdžios rinkimais kitų metų vasarį.

“Pirmalaikių rinkimų norime, nes didėja valstybės skola, nedarbas, emigracija, Europos Sąjungos (ES) lėšos įsisavinamos neatsakingai. Matome, kad dabartinė Vyriausybė valdyti nesugeba”, – tarybos kreipimąsi BNS komentavo partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

Konstitucija numato, kad Respublikos Prezidentas pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, taip pat Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Prezidentė prieš kelias dienas pareiškė, kad kol įmanoma priimti sprendimus ir patvirtinti biudžetą, Vyriausybė gali dirbti ir turėdama mažumos paramą parlamente.

Vertindama trapią valdančiosios Permainų koalicijos padėtį Seime, valstybės vadovė teigė, kad “šį procesą matome beveik metus”.

“Tol, kol bus įmanoma priimti sprendimus ir biudžetą, Vyriausybė gali dirbti”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta, ką valdantiesiems patartų daryti tokioje situacijoje.

Valdančioji keturių partijų koalicija Seime turi 69 parlamentarų paramą iš 140. Tris atstovus Seime turi Valstiečių liaudininkų sąjunga su valdančiaisiais yra pasirašiusi paramos sutartį, tačiau grasina ją nutraukti. Opozicija skelbia turinti 65 Seimo narių palaikymą.

Nespėjo Seimas pradėti naujo politinio sezono, o Etikos ir procedūrų komisija jau turi per dvi dešimtis skundų. Tiesa, nemažai jų likę nuo pavasario sesijos, bet parlamentarai spėjo prisidirbti ir vasarą. Nemažai prasižengėlių laukia ir viso Seimo verdikto.

Apkaltos procesas laukia Krikščionių frakcijos narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko – vieno po Tailandą darbo metu keliavusio, o kito už keliautoją balsavimo mygtukus Seime spaudžiusio. Jie Seimo sprendimo sulauks po to, kai Konstitucinis Teismas išdėstys vertinimą, ar jų veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar jie sulaužė priesaiką.

Nuo pavasario užsilikę ir teisinės neliečiamybės atėmimo klausimai trims parlamentarams. Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką prokuroras prašo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už jų elgesį per gėjų eitynes. O Rokui Žilinskui prašoma atimti teisinę neliečiamybę, nes teisme nagrinėjama administracinių pažeidimų byla dėl nedidelio chuliganizmo, policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.

Opozicija galanda ir interpeliacijų kirvius. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius tvirtina, kad socialdemokratai ketina inicijuoti interpeliaciją aplinkos apsaugos ministrui Gediminui Kazlauskui ir ūkio ministrui Dainiui Kreiviui, o “tvarkiečiai” jau kalba apie patį premjerą Andrių Kubilių.

Dar trys Seimo nariai – konservatoriai Mantas Adomėnas, Egidijus Vareikis ir krikščionis Laimontas Dinius stos prieš Etikos ir procedūrų komisiją kilus įtarimams, kad jie, būdami Seimo nariai, dar dirbo ir kitą darbą, ką griežtai draudžia daryti Konstitucija.

Be to, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dar reikia baigti tyrimą dėl antro ketvirčio parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Prie etikos sargų skaistyklos – net Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurią apskundė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas “tvarkietis” Kęstas Komskis, mat ši viešai pareiškė juo nepasitikinti ir mananti, kad Antikorupcijos komisijai negali vadovauti žmogus, apie kurį patį šioje srityje sklinda nekokie vertinimai.

“Daug jaunų politikų – daug skandalų. Jie nenori suprasti, kad reikia laikytis įstatymų ir Seimo statuto, todėl kyla daug skandalų. Be to, sugriežtėjo požiūris į tai, į ką anksčiau nereaguodavome. Prisidėjo skandalų ir po to, kai imta kontroliuoti, kaip leidžiami parlamentinei veiklai skirti pinigai”, – pagrindines skandalų priežastis vardija Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Žinoma, didžiausia bėda, kad mokesčių mokėtojams tenka Seimo nariams mokėti algą ne už įstatymų leidybą, o už jų paklydimų peripetijų aiškinimąsi.

Porą savaičių derėjusios dėl bendradarbiavimo sutarties S

eimo opozicinės frakcijos jos taip ir nepasirašė.

Pirmadienį susitikę opozicinių Socialdemokratų, Darbo, “Tvarkos ir teisingumo” bei Krikščionių partijų ir frakcijų atstovai nusprendė bendradarbiauti be sutarties.

Taip pat nuspręsta, kad atskira deklaracija bus skelbiamas opozicijos lyderis. Jis keisis rotacijos tvarka.

Sutarta, kad nuo kitos savaitės opozicijos lyderius turėtų tapti didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

“Susitarta, kad bus bendradarbiavimas ir bus opozicijos lyderiui paskirta deklaracija, ir nuo kitos savaitės opozicinės frakcijos turės lyderį. Tai bus didžiausios frakcijos seniūnas, rotacijos būdu judės – A.Butkevičius”, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams sakė ligšiolinis opozicijos lyderis Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Jis tvirtino, kad sutarties nuspręsta nepasirašyti, nes “paprasčiausiai nėra tokio poreikio”.

“Dėl bendradarbiavimo yra labai aiškūs tikslai, net nėra poreikio kažko (sutarties – BNS) sudarinėti. Viskas aptarta – kaip vyks bendradarbiavimas, pasitarimai opozicijos bendri, manau, tai yra pati geriausia bendradarbiavimo forma”, – sakė V.Gapšys.

Jis neigė, kad bendradarbiavimo be sutarties forma pasirinkta, nes pasirašyti jos nesutiko opozicinė “Tvarkos ir teisingumo” frakcija, ir tvirtino, jog “susiaurinti iki sutarties formos visą bendradarbiavimą būtų gal ir beprasmiška”.

“Tada reikėtų rašyti, kam interpeliacijas rengti, kada, kokias. Mes manome, kad lankstesne forma bus sudėliota viskas eigoje, principai yra sutarti, dėl opozicijos lyderio sutarta”, – sakė V.Gapšys.

Opozicija, kartu su trimis Mišrios grupės atstovais, Seime turi 67 parlamentarus. Trys valstiečiai liaudininkai, nors yra pasiskelbę opozicija, su valdančiaisiais turi susitarimą dėl politinės paramos.