Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiavo, kad 2011 m. vasarį savivaldybių tarybų rinkimuose išrinksime maždaug trimis dešimtimis mažiau tarybų narių nei per praėjusius rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi naujausiais Statistikos departamento duomenimis, patikslino šį skaičių. Kaip rodo preliminarūs duomenys, šešiais tarybos nariais sumažės Neringos, keturiais Birštono, Ignalinos rajono, Rietavo savivaldybės, dviem Šiaulių, Tauragės, Zarasų rajonų savivaldybės. O Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atvirkščiai, padidės dviem renkamais savivaldybių tarybų nariais. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nauja redakcija numatė sumažinti į nedidelių savivaldybių tarybas, kuriose yra ne daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų, renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių.

Kitokia tvarka galioja Seimo nariams: nors nuo 1990 m. iki dabar gyventojų Lietuvoje oficialiai sumažėjo 412,3 tūkst., parlamente visus šiuos metus posėdžiauja tiek pat – 141 tautos išrinktasis. Laikantis tų pačių atstovavimo proporcijų, Seime dabar turėtų būti 125 nariai. Dabar vienas Seimo narys atstovauja 23 tūkst., o 1990 m. – 26 tūkst. piliečių.

Tačiau kiek turi būti Seimo narių, kitaip nei savivaldybių tarybų, įrašyta Konstitucijoje, todėl šis skaičius nesikeičia. Bet diskusijų, ar nereikėtų pakoreguoti šios konstitucinės nuostatos, pasigirsta nuolat. Štai dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis siūlo apsiriboti 103, pernai valstietė liaudininkė Rima Baškienė siūlė apsistoti ties 71, o “prisikėlėlis” Arūnas Valinskas – 121 parlamentaru.

Seimo valdyba ketvirtadienį atsisakė palaiminti gausios parlamentarų delegacijos kelionę į Maskvoje vyksiančią parlamentarų “olimpiadą”.

Rusijos sostinėje rugsėjo 16-19 dienomis rengiamos Europos parlamentarų žaidynėse.

Šioje “olimpiadoje” dalyvauti planavę 16 tautos išrinktųjų neslepia pasipiktinimo parlamento valdybos sprendimu. Pernai ji neprieštaravo Seimo narių kelionei, be to, Lietuvos politikai Rusijos Dūmos Kūno kultūros ir sporto komiteto rengiamose žaidynėse iškovojo antrąją vietą, rašo “Lietuvos žinios”.

Nemaža dalis į kelionę išsiruošusių politikų nežino, ar pavyks atgauti pinigus už 700 litų kainavusius bilietus.

Už tai, kad parlamentarams neleisti išvykti, balsavo didžioji dalis parlamento vadovybės. Vienintelis priešingos nuomonės laikėsi Seimo pirmininkės pavaduotojas liberalas Algis Kašėta. Jo teigimu, Seimo valdyba nebūtų pasipriešinusi kelionei, jeigu leidimo išvykti būtų prašę mažiau politikų.

“Dauguma ketinusiųjų dalyvauti rungtynėse – opozicijos atstovai, todėl nemačiau didelės tragedijos, jei jie išvyks”, – sakė A.Kašėta.

Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys teigė, kad “sportininkai” ketino išvažiuoti kitą ketvirtadienį, kai suplanuoti du plenariniai posėdžiai.

“Parlamento valdyba yra nusprendusi, kad ji bus principinga tais atvejais, kai posėdžių metu nori išvažiuoti daug parlamentarų. Jeigu į sporto žaidynes norintys vykti kolegos sumažins delegacijos atstovų skaičių arba peržiūrės kelionės datas, gal Seimo valdyba sprendimą pakeis”, – sakė jis.

Į Europos parlamentarų žaidynes, vyksiančias Lužnikų arenoje, taip pat ketino važiuoti Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Jonas Pinskus, Mindaugas Bastys, Dainius Budrys, Jonas Liesys, Juozas Olekas, Aleksandras Sacharukas, Andrius Šedžius, Saulius Bucevičius, Edmundas Jonyla, Vydas Gedvilas, Julius Sabatauskas ir Laimontas Dinius.

Planuota, kad renginys vien politikų rungtynėmis neapsiribos. Jo dalyviams paruošta kultūrinė programa, iškilmingos vakarienės bei įvairūs susitikimai Rusijos Dūmoje.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad penktadienį prasidedančiai Seimo rudens sesijai parlamentarai parengė itin daug teisės aktų projektų. Visus juos apsvarstyti esą nerealu.

“(Įstatymų leidybos – BNS) iniciatyvos teisę kiekvienas Seimo narys turi, bet toks aktyvumas, koks yra šioje rudens sesijoje, yra negirdėtas”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji tvirtino prašysianti Seimo komitetų ir frakcijų pirmininkų, kad jie peržiūrėtų į rudens darbų programą įrašytus siūlymus.

“Jeigu Vyriausybės yra 109 projektai, tai Seimo narių registruotų projektų yra daugiau kaip 400. Tuo metu turėsime 49 plenarinius posėdžius. Kyla klausimas, ar įmanoma tuos projektus, kurie registruoti, priimti todėl, kad realiai vidutiniškai per sesiją priimama 250-300 įstatymų”, – teigė Seimo vadovė.

Ji priminė, kad rudens sesijoje Vyriausybei pateikus biudžeto projektą turi būti daroma dviejų savaičių pertrauka.

“Nematau jokių realių galimybių, kad toks kiekis darbų programoje registruotų teisės aktų projektų galėtų būti priimti”, – sakė I.Degutienė.

Ji taip pat kritikavo, kad parlamentarai, teikdami savo siūlymus, nesilaikė jokių prioritetų.

Be to, anot jos, nemaža dalis projektų yra populistiniai.

“Artėja savivaldos rinkimai vasario mėnesį. Tikrai yra daug populistinių įstatymų pataisų, kad tiesiog padėtų pliusuką, kad esu aktyvus Seimo narys, padedu savo apygardai”, – sakė I.Degutienė.

Seimas rudens sesiją pradės penktadienį. Pagal Konstituciją, ji truks iki gruodžio 23 dienos.

Seimo rudens sesijos išvakarėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus bei galimybes tobulinti teisėkūros mechanizmą. Pirmąkart su parlamento vadovybe Seime, o ne Prezidentūroje susitikusi šalies vadovė pabrėžė norinti Seime būti ne proginiu svečiu, o dirbti išvien.

“Visuomenė pasitikės valdžios institucijomis tik matydama, kad visi išvien ieškome svarbiausių valstybei ir jos žmonėms sprendimų ir sugebame dėl jų sutarti. Pirmiausia turime apsibrėžti bendrus valstybės prioritetus. Greitesnis šalies atsigavimas – bendras visų valdžios institucijų tikslas ir atsakomybė”, – kviesdama Seimą bendram darbui teigė Prezidentė.

Prioritetiniais naujo politinio sezono darbais Prezidentė įvardijo kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, nedarbo mažinimą, Sodros reformą, elektros ir dujų rinkos kūrimą ir plėtrą, valstybės biudžeto patvirtinimą.

Prezidentės teigimu, Seimo vadovybės požiūris į korupcijos problemas rodo, kad susitarti dėl svarbiausių prioritetų įmanoma. Teigiamu žingsniu kovojant su korupcija šalies vadovė įvardijo Seimo Pirmininkės reikalavimą registruoti tik antikorupciniu požiūriu įvertintus teisės aktus. Prezidentė taip pat tikisi, kad parlamentarai, įvertinę realius korupcijos mastus valstybėje, priims ir antikorupcinių įstatymų paketą.

Prezidentės iniciatyva Seimo rudens sesijai parengta 17 įstatymų pataisų.

Penktadieni prasidedančiai Seimo rudens sesijai siūloma beveik septyni šimtai projektų, nors paprastai per sesiją parlamentarai priima tik apie trečdalį jų, rašo “Vilniaus diena”.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė įregistravo Seimo nutarimo dėl rudens sesijos darbų programos projektą. Į jį įrašyta apie 670 įstatymų ir nutarimų projektų, kuriuos numatoma pateikti per sesiją parlamentarams svarstyti.

Seimo kanceliarijos posėdžių sekretoriato vadovė Violeta Gureckienė teigė, kad maždaug tiek projektų visuomet įrašoma į sesijos darbų programą.

Tačiau per sesiją atsiranda naujų pasiūlymų, projektų, kuriuos parlamentarai svarsto be eilės. Tai paskyrimų į įvairias pareigybes klausimai, taip pat tarptautinių ir tarpvalstybinių sutarčių ratifikavimai, skubios įstatymų pataisos, reikalingos operatyviems klausimams spręsti. Taip pat galimas laikinųjų komisijų sudarymas ar jų išvadų svarstymas, interpeliacijos atskiriems Vyriausybės nariams, kiti klausimai.

Paprastai per sesiją priimama apie 200-250 įstatymų, tai yra mažiau nei pusė visų siūlomų projektų. Likusieji užsiguli stalčiuose arba perkeliami į būsimas sesijas.

Šių metų pavasario sesijoje Seime iš viso buvo patvirtinti 232 įstatymai, per visą nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m. kovo 11-osios – apie 6700 įstatymų.

VGureckienė informavo, kad beveik 40 proc. į šio rudens sesijos programą įrašytų projektų yra parengta atskirų Seimo narių ir frakcijų, likusieji teikiami Vyriausybės bei parlamentinių komitetų ir komisijų. Paprastai pastariesiems teikiamas prioritetas sudarant sesijos darbų grafiką.

“Atskirų parlamentarų ir frakcijų teikiami projektai neretai sujungiami su Vyriausybės ir komitetų siūlomais projektais, be to, yra įtraukiami į opozicinių frakcijų darbotvarkes”, – aiškino V.Gureckienė.

Naujos Seimo sesijos žadami spręsti klausimai – tokie patys kaip ir prieš metus, nes per juos mūsų parlamentas per daug parako ir laiko leido vidinėms kovoms bei populizmui, o ne būtiniems sprendimams priimti.

Šią savaitę Seimas pradeda naują politinį sezoną, jau iš anksto suplanavęs iki užkimimo svarstyti savo kolegas, kurie per greitai skrieja greitkeliais, įžeidinėja pareigūnus, nemėgsta gėjų, vis dar dirba kitus darbus ir pan. Apkaltos maratono procedūros laukia darbo metu atostogaujančiųjų ir už juos balsavimo mygtukus maigančiųjų. Dar užprogramuotos aistros dėl kelerių metų senumo VSD pažymų, nors jau yra ir naujesnių, ir retorinių diskusijų, ar politikai nedaro įtakos teisėtvarkai. Vėl iš naujo planuojama imti skaičiuoti, kas dabar yra pozicija, o kas opozicija.

Duokdie, kad nuo to liktų laiko ir prioritetiniams rudens sesijos darbams, kurių daug tų pačių, kaip ir buvo praėjusią ar užpraėjusią sesiją, nes politiškai margame Seime principinius politinius sprendimus priimti darosi vis sunkiau.

“Seimo darbas pastaruoju metu stringa, gimsta daug blogų iniciatyvų. Artėja kadencijos vidurys, tad laikas pereiti nuo populistinių prie realistinių darbų”, – ragina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė. Tuos realistinius teisėkūros darbus ji skirsto į tris grupes: įstatymai, kuriuos būtina priimti, kuriems tabu ir kuriuos derėtų atšaukti.

Reformų eiga diskredituoja pačias reformas

Žinoma, pagrindinis rudens sesijos darbas – nacionalinio ir “Sodros” biudžetų projektai. Sėkmė įmanoma vieninteliu atveju – jei Seimas turės politinės valios racionalizuoti viešąsias išlaidas. “Socialinės rūpybos sistemos reformos koncepcija yra, bet daugelis detalių neaiškios. Švietimo pertvarka ar tai, kas vadinama sveikatos apsaugos sistemos reforma (nors iš tikrųjų tai tik šios srities įstaigų tinklo optimizacija), seniai pribrendo. Reformų sėkmė priklausys nuo pasiūlytų sprendimų, bet neatrodo, kad yra kokių radikaliai naujų”, – apgailestauja VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas. Struktūrinių reformų neišvengiamumą pabrėžė visi šnekinti ekspertai, tik politikams tai kažkodėl ne prioritetas.

Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis pastebi, kad Seimo rudens sesijos preliminarioje programoje nenumatyta priimti socialinio draudimo ilgojo laikotarpio pertvarkos priemonių plano. Jį šį rudenį Vyriausybė ketina tik pradėti rengti. Ekspertas ragina Seimą per šią sesiją bent jau galutinai apsispręsti dėl pensinio amžiaus didinimo.

“Šis sprendimas neišvengiamas, nes jį diktuoja demografinė būtinybė. Tačiau pensinio amžiaus didinimas bus beprasmis, jeigu vyresni žmonės neturės darbo. Todėl reikia parengti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo programą ir pagaliau vykdyti 2004 m. priimtą ir galiojančią Nacionalinę gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategiją”, – pabrėžia T.Medaiskis.

“Reikėtų svarstyti sveikatos sistemos plėtros perspektyvas bei struktūrines sveikatos sistemos pertvarkas, visuomenės sveikatos tobulinimo ir farmacijos reikalus”, – dar vieną prioritetą primena Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė. Jai nerimą kelia tai, kad šiuo metu sveikatos įstaigų restruktūrizavimas, pasak jos, yra kritiškos būklės, ir jei pertvarka bus tik popieriuose, ji bus diskredituota galutinai.

O R.Vainienė įspėja ir apie Saulėtekio bei Saulėlydžio komisijų rekomenduotų sprendimų diskreditavimą: “Jie turėtų būti prioritetas, nes duotų dvigubos naudos: iš mirties taško pajudėtų permainos, o tai duotų efektą verslui, antra, reabilituotų besusikompromituojančias Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijas”.
Valstybės valdymo ekspertas K.Maniokas priduria, kad Seime guli nemažai projektų, susijusių su institucijų statuso keitimu, bet dažniausiai įstaigų statuso keitimas iš “prie Vyriausybės” į “prie ministerijų” nėra radikalus ir teisingas pokytis. “Esmingesni dalykai valstybės tarnyboje būtų įteisinti valstybės tarnautojų rotaciją, diegti lankstesnę atlyginimų tvarką, sistemiškai pertvarkyti valstybės turto valdymą ir valstybės įmonių veiklą”, – siūlo K.Maniokas.

Verslas girdi žodžius, bet nemato darbų

Verslas taip pat kol kas girdi daugiau teorinių svaičiojimų, nei mato realių darbų, ir gerinant verslo padėtį. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas vardija: pirma, politikai turi neatidėliotinai spręsti tiek dujų, tiek elektros energijos kainų klausimą, pasirinkdami prioritetus – dujų terminalą, vamzdį su Lenkija ar ką kita, priimti sprendimą dėl elektros kainų normalaus reguliavimo. Antra, pagaliau turi būti iš tiesų supaprastintas teritorijų planavimas. Trečia, reikia suvaldyti viešuosius pirkimus, nes tai vis dar vienas didžiausių korupcijos šaltinių. Ir ketvirta – laikas ne vien žodžiais mažinti ir biurokratinę naštą.

“Kalbama apie kontroliuojančių įmonių sujungimą į grupes, bet, išskyrus kalbas, nieks nedaroma. Iš įmonių prisiklausau keistų istorijų apie kyšių reikalavimą. Pavyzdžiui, įmonėje per porą tikrinimo dienų darbo saugos inspekcija nieko nerado, bet pagaliau pamatė, kad sandėlio apatinė lentyna – tiesiai ant žemės, tad ėmė gąsdinti, jog baus įmonę, nes darbininkams sunku kiloti prekes. Tik pažadėjus pasikviesti žurnalistus kontroliuotojai išėjo.

Vienintelė kontroliuojanti institucija, apie kurią girdime vis geresnių įmonių atsiliepimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija, iš kitų daugėja tik skundų”, – pasakoja S.Besagirskas. Jis žada, kad jei šie darbai būtų padaryti net ne per vieną sesiją, o per metus, verslas plotų atsistojęs.

Žinoma, dar būtų gerai, jei būtų sureguliuotos mokesčių procedūros: pats mokesčių dydis Lietuvoje Europos mastu daugmaž vidutinis, išskyrus tenkančius smulkiajam verslui, bet mokesčių mokėjimo procedūros nepalyginamai sudėtingesnės. Nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis primygtinai siūlo supaprastinti mokesčių sistemą visų pirma nedidelėms ir mažoms įmonėms, nes viena yra pildyti daugybę popierių didelėms kompanijoms, kita – mažai įmonėlei, bandančiai imtis kokio paslaugų versliuko.

“Tai palengvintų ekonomikos smagračio sukimąsi – leistų didesnę grupę žmonių įtraukti į pridėtinės vertės kūrimą. Visi įstatymai, kurie padėtų tai daryti ir pritrauktų kapitalą, turėtų būti prioritetiniai”, – mano R.Dargis.

Prioritetas turėtų būti ir įstatymai, mažinantys nedarbą. R.Dargis pasisako už didesnį darbo santykių liberalizavimą. Socialinių klausimų ekspertas T.Medaiskis pritartų planams grįžti prie nedarbo socialinio draudimo įstatymo. Deja, T.Medaisko pastebėjimu, kiek galima spręsti iš dabartinių tendencijų, toliau bus einama stumiant netekusį darbo žmogų į dar didesnę aklavietę.

Įstatymai, kurių reikia nepriimti

Pribrendusiems sopuliams spręsti ekspertai turi įvairių siūlymų. Štai R.Vainienė mano, kad reikia legalizuoti sveikatos įstaigose mokamas nelegalias priemokas ir taip sumažinti milžinišką šešėlį šioje srityje. Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė kviečia ne tik pagaliau apsispręsti dėl Švietimo įstatymo, kuriame nebeliko radikalių siūlymų, bet ir kurti naują švietimo strategiją. Vis didėjant emigracijai, ji ragintų išspręsti ir pilietybės klausimus. Studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis primena Seimui įsipareigojimą įsteigti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituciją bei ragina pradėti kovą su korupcijos apraiškomis aukštosiose mokyklose.

Dar ekspertai išvardijo sąrašą įstatymų, kurių nereikia priimti. Štai LLRI prezidentė R.Vainienė mano, kad jei bus priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas, ilgainiui išsikasime sau tokią duobę, kad po to neišsikapstysime. Jos įsitikinimu, tabu ir šilumos, nekilnojamojo turto įstatymams, progresiniams mokesčiams. Neva reikia atšaukti ir nepasiteisinusius, neefektyvius teisės aktus, pavyzdžiui, atsiskaitymų per 30 dienų reikalavimą, naktinės prekybos alkoholiu draudimą, labai padidinusį šešėlį.

Deja, dauguma ekspertų, išdėstę siūlymus, pridurdavo, jog ne itin tikisi, kad jų siūlymus Seimas išgirs. Požymių, kad per šią naująją sesiją kas nors keistųsi ir piliečiams svarbių prioritetų neužgožtų parlamentarų vidiniai prioritetai, nematyti.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, su trijų parlamentinių komitetų vadovais ketvirtadienį surengusi pasitarimą dėl kovos su korupcija plano įgyvendinimo, paliko už borto Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką “tvarkietį” Kęstą Komskį.

Paklausta, kodėl Antikorupcijos komisijos pirmininkas nepakviestas į pasitarimą, parlamento vadovė pareiškė juo nepasitikinti, ji taip pat pranešė, jog darkart kreipsis į opoziciją, prašydama į šią opozicijai skirtą postą skirti kitą atstovą.

“Kalbant apie pačią Antikorupcijos komisiją, jūs mano nuomonę apie komisijos pirmininką puikiai žinote, ji nėra nė kiek pasikeitusi, todėl aš prasidėjus rudens sesijai dar kartą kreipsiuosi į opozicines frakcijas ir jų vadovus, kadangi tai jų deleguotas atstovas, ar tai būtinai turi būti ponas Komskis. Tikrai šią dieną aš juo nepasitikiu”, – po pasitarimo žurnalistams sakė I.Degutienė.

Pasitarime dėl planuojamų Seimo darbų antikorupcijos srityje dalyvavo Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovai Kęstutis Glaveckas, Arvydas Anušauskas bei Stasys Šedbaras.

Valdantieji konservatoriai ne kartą siūlė opozicijai keisti Antikorupcijos komisijos vadovą, abejodami jos pirmininko K.Komskio reputacija.

Seimo pirmininkė yra oficialiai kreipusis į opoziciją, prašydama svarstyti galimybę Seimo Antikorupcijos komisijai pateikti kitą kandidatą į pirmininkus – “veiklų ir nepriekaištingos reputacijos”.

Seimo vadovė savo abejones argumentavo žiniasklaidos pranešimais, kuriuose partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas, buvęs Pagėgių meras K.Komskis siejamas su kontrabanda.

Opozicinė partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcija Seime parlamento vadovės siūlymą atmetė, sakydama, kad įtarimai dėl K.Komskio ryšių su kontrabanda yra melas.

Seimo valdyba nubraižė pirmuosius parlamentarų rudens komandiruočių ir kelionių maršrutus. Jie nusidrieks ir į tolimus kraštus, rašo “Lietuvos žinios”.

Seimo valdyba palaimino 16 rudenį turinčių įvykti parlamentarų komandiruočių ir kelias keliones į užsienį. Dauguma keliautojų išleisti į įvairias Europos valstybes: Austriją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Ukrainą, Lenkiją, Belgiją, Estiją, Rumuniją. Kai kurie parlamentarai siunčiami į Indiją, JAV, Taivaną.

Kiek kainuos tautos išrinktųjų komandiruotės į užsienį, paaiškės tik joms įvykus, o lėšomis kelionėms politikai turi pasirūpinti patys.

Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas vyks į Punską dalyvauti Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus pastato atidarymo iškilmėse. Seimo narys Egidijus Vareikis nuo penktadienio Kišiniove stebės referendumą dėl Moldovos Konstitucijos. Yra suplanuota ir jo komandiruotė į Tbilisį.

Seimo pirmininkės pavaduotojas Česlovas Stankevičius nuo šeštadienio dvi dienas viešės Estijos Pernu mieste. Čia jis dalyvaus Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos parlamentų Europos reikalų komitetų (ERK) atstovų susitikime. Kartu su Č.Stankevičiumi vyks Seimo ERK biuro vedėja Rūta Bunevičiūtė.

Sekmadienį kelioms dienoms į Vieną išskris parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Ten ji dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos Laikinojo skaidrumo ir atskaitomybės komiteto posėdyje. Komandiruotėje konservatorę lydės Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento vyriausioji specialistė Kristina Gražytė.

Kitos savaitės pradžioje Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamentarai Julius Dautartas ir Jonas Jagminas Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Vladimiro Litvino kvietimu lankysis Kijeve.

Nemažai komandiruočių numatyta rugsėjo viduryje. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, komiteto nariai Antanas Baura ir J.Jagminas kelioms dienoms vyks į Bukareštą. Čia jie susitiks su Rumunijos parlamento nariais, Žemės ūkio ministerijos atstovais. Remigijus Ačas vyks į Paryžių, Arminas Lydeka – į Makedonijoje esantį Ochrido miestą.

Seimo pirmininkė I.Degutienė, parlamentarai Algirdas Butkevičius ir Emanuelis Zingeris rugsėjo viduryje lankysis Vašingtone, kur dalyvaus Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo susitikime. Prieš šią komandiruotę E.Zingeris kelioms dienoms vyks į Serbijos sostinę Belgradą.

Spalio pradžioje Seimo delegacija, kurią sudarys konservatorius Kęstutis Masiulis, socialdemokratas A.Butkevičius, liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius ir “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas vyks į Liubeką ir Berlyną Vokietijoje.

Socialdemokratas Juozas Olekas 10 dienų praleis Garmišo-Partenkircheno mieste Vokietijoje. Čia jis dalyvaus Georgo Marshallo Europos saugumo studijų centro rengiamame seminare. Rugsėjo pabaigoje kelioms dienoms į tarptautinį finansų forumą Briuselyje komandiruojamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Lapkričio mėnesį tolima komandiruotė laukia Seimo pirmininkės pavaduotojo Algio Kašėtos, parlamentarių Dangutės Mikutienės ir Rūtos Rutkelytės. Beveik savaitei jie vyks į Indiją, kur dalyvaus susitikimuose su vietos politikais.

Seimo valdyba kelis parlamentarus išleido ir į keliones. Iki penktadienio Izmire, Turkijoje, pasaulio vyrų krepšinio čempionatą stebės Seimo nariai Mindaugas Bastys, Saulius Bucevičius, Vydas Gedvilas ir Vitas Matuzas.

Šeštadienį Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė, parlamentarai Mantas Adomėnas ir Gediminas Navaitis išvyks į Taivaną. Sostinėje Taipėjuje jie dalyvaus susitikimuose su vietos politikais.

Rugsėjo 10 dieną prasidėsiančioje eilinėje Seimo rudens sesijoje planuojama rinktis į 50 plenarinių posėdžių, penkiolika mažiau, nei vyko praėjusią pavasario sesiją.

Seimo statutas numato galimybę šaukti neeilinius posėdžius, būtent jie ir išplėtė praėjusios sesijos tvarkaraštį – į neeilinius plenarinius posėdžius Seimo nariai rinkosi 11 kartų.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą 2010 metų rudens sesijos posėdžių grafiką, nuo spalio 20-osios iki lapkričio 3-iosios Seimo posėdžiai nebus rengiami, nes vyks kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas komitetuose ir frakcijose.

Seimo statutas numato, kad valstybės biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų, tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tarp svarbiausių rudens sesijos darbų yra įvardijusi kitų metų biudžeto tvirtinimą bei kovai su korupcija skirto įstatymų projektų paketo priėmimą, taip pat – teisės aktus dėl nebaigtų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų, socialinio draudimo fondo reformų.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Šią savaitę opozicinės partijos ketina pradėti derybas dėl susivienijimo. Preliminariuose pokalbiuose daugelis opozicinėmis save laikančių frakcijų tam pritaria. “Ir ligi šiol mūsų veiksmai buvo koordinuojami, rengdavome bendrus pasitarimus su visomis opozicinėmis partijomis. Tačiau formalumus taip pat reikia sutvarkyti”, – aiškina dabartinis Seimo opozicijos lyderis Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Ar bus pasirašyta bendra sutartis ir koks bus jos turinys, paaiškės tik po derybų su socialdemokratais ir krikščionimis, kurie dabar oficialiais susitarimais su kitomis opozicinėmis frakcijomis nėra susaistyti. Pareiškimą dėl bendro darbo tėra pasirašiusios Darbo partija, “Tvarka ir teisingumas” ir Valstiečių liaudininkų sąjunga. Tačiau su pastarąja, neslepia opozicijos lyderis, taip pat reikėtų išsiaiškinti santykius, nes ši frakcija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su valdančiąja koalicija.

“Padėtis turi būti išspręsta didesnio aiškumo pusėn. Norime turėti tokią opoziciją, kuri būtų aiški ir neturėtų įsipareigojimų valdantiesiems. Todėl klausiame valstiečių liaudininkų, kaip jie įsivaizduoja darbą ateityje”, – pasakojo V.Gapšys.

Beje, pagal susitarimą opozicijos lyderis keičiasi rotacijos būdu kiekvieną sesiją, bet šįsyk darbietis V.Gapšys liks opozicijos lyderiu, kol baigsis derybos.

Opozicija perimti valdžią iš valdančiųjų, pasak V.Gapšio, veržtųsi tik tuo atveju, jei surinktų 75 narius, kad sugebėtų priimti reikiamus teisės aktus. Šiuo metu valdančioji koalicija vienija 70 narių iš 141 parlamentaro.

Rinkėjai kartais reiškia nepasitenkinimą, kad Seimo narių skaičius per didelis ir neadekvatus jų priimamų įstatymų tobulumui. Savo ruožtu kandidatai prieš kiekvienus Seimo rinkimus vis užsimena apie galimybę keisti Seimo rinkimų sistemą ir mažinti parlamentarų skaičių.

„Pradėjau gvildenti pagrindines Seimo rinkimų sistemos problemas. Manau, ją pakeitus, išsispręstų tiek dalis finansinių problemų, tiek problemos, susijusios su deramu tautos atstovavimo bei tikrosios rinkėjų valios išreiškimu“, – sakė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, pirmadienį užregistravęs naują Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą.

Parlamentaro pateiktame projekte numatoma, jog jau ateinantys Seimo rinkimai bus organizuojami nebe vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, o tik keturiolikoje rinkimų apygardų, kuriose iš viso bus išrinkta 103 Seimo nariai. Rinkėjai balsuos už jų pasirinktus kandidatus, kuriuos galės rinktis tiek iš partijų pateiktų kandidatų sąrašų, tiek iš save iškėlusių kandidatų.

„Ši naujoji rinkimų sistema turėtų sutaupyti net 40–50 mln. valstybės biudžeto lėšų. Pirmiausia, sumažinus rinkiminių apygardų skaičių, reikės mažiau lėšų rinkimų organizavimui. Na ir, žinoma, bus nemažai sutaupyta atsisakius 38 Seimo narių ir atitinkamai jų padėjėjų“, – komentavo R. Žemaitaitis.

Paklaustas Seimo narys, kaip jam atrodo, ar pateiktas projektas bus teigiamai priimtas jo kolegų, R. Žemaitaitis atsakė: „Dar prieš rinkimus į šios kadencijos Seimą viena iš partijų savo rinkiminėje kampanijoje akcentavo, jog sieks, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas. Kol kas jokių pokyčių neįvyko, tad nežinia, ar tokie pažadai nebuvo vien tik populistiniai. Tikiuosi, jog Seimo nariai remsis sveiku protu, nors galima tikėtis, jog atsiras nemažai prieštaraujančių naujajai rinkimų sistemai, o tuo pačiu ir savo darbo vietos panaikinimui“.

Kaip teigia parlamentaras, naujoji Seimo rinkimų sistema turėtų sugriauti politinius žaidimus tarp didžiųjų partijų: „Šiuo metu vyraujantį santykį tarp Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galima pavadinti „Siamo dvynių“ principu. Ypatingai tai matyti rajonuose, kuomet TS-LKD ir LSDP savo veiksmais parodo palankumą viena kitos partijai. Tai matyti ir Seime, kai reikiamu klausimu vienos ar kitos partijos atstovai išeina iš posėdžių salės ir kaip tik trūksta 2 ar 3 balsų, kad būtų priimtas (ar reikiamu atveju atvirkščiai – nepriimtas) sprendimas. Esant naujai rinkimų sistemai dirbtų tik žmonės ir juodieji partiniai žaidimai įgytų mažesnę reikšmę.

Šį savaitgalį televizijos triukšmingai pradėjo naują sezoną. Ir ne tik televizijos, bet ir Seimo nariai. Tiesa, teoriškai parlamentarų pats darbų įkarštis laukia rugsėjo 10-ąją, kai prasidės Seimo sesija, tačiau tai galima pasakyti tik apie normalius politikus, o tokių bent mūsų parlamente vis mažiau. Užtat vis daugiau mūsų Seimo narių elgiasi kaip klounai, taigi ir savo darbovietę baigia paversti cirku.

Štai keletas pavyzdžių. Seimo narys, kadaise netgi ėjęs Seimo pirmininko pareigas Arūnas Valinskas kviečia į televizijos talentų šou. Šią laidą jis, beje, ir ves. Tiesa, Seimo nario mandato jis neatsisako, taigi tuo pat metu dirbs ir parlamente. Ten tikriausiai taip pat ieškos talentų. Ir jų ten tikrai daug. Tik gaila, kad ne politikos talentų.

Jo žmona, taip pat Seimo narė Inga Valinskienė ves kitą televizijos laidą. Dar pora parlamentarų kviečia žiūrėti šokių programas, kuriose jie patys dalyvaus. Beje, tie šokėjėliai kiekvieną dieną po tris valandas tryps ant parketo ir taip ruošis kassavaitiniam filmavimui.

Kai kas ims įrodinėti, kad tai nėra smerktinas dalykas. Bet ar tikrai? Minėti ir dar keliolika neminėtų Seimo narių rinkėjams parodo, kad darbas Seime tėra tarsi užklasinės veiklos būrelis, kuriame nėra ką veikti, todėl reikia pasiieškoti rimtesnių darbų. Taigi jie ir ieško. Dar vienas Seimo narys Arminas Lydeka iš neturėjimo ką veikti ne tik skaito paskaitas, remontuojasi palėpes, bet dabar jau ir elgetą televizijos laidose vaidina. Ką dar būtų galima sugalvoti? Dar būtų galima sudalyvauti laidose “Kitas” ir “Aistrų pakrantė”, pasiprašyti vesti laidą “Kakadu”. Koks skirtumas – vis tiek jau visos absurdo ribos peržengtos.

Parodykite bent vieną išsivysčiusią Vakarų Europos valstybę, kurios parlamentarai – ir ne pavieniai, o tiesiog būriais – taip elgtųsi. Nieko panašaus nėra. Čia mes esame pionieriai. Kur dar yra tokių nonsensų, kai rinkėjai iškelia žmogų į įstatymų leidžiamąją valdžią, o išrinktieji Seime lankosi tarp šokių repeticijų ir talentų paieškų, iš Seimo pasiima algą (juk visiems garsiai ir viešai pareiškė, kad iš televizijos projektų jie algos negauna) ir toliau traukia ieškoti linksmesnių pramogų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija kažką svarsto, kažką pasmerkia, bet koks skirtumas, kam visa tai, jeigu du trečdaliai parlamentarų, be savo pagal pareigas priklausančių užsiėmimų, turi įvairiausios papildomos veiklos. Ir jiems visai neįdomu, kad Lietuvos Seimu pasitiki vos 3 proc. šalies gyventojų, jiems rūpi tik tai, kad jie žinomi, yra neblogi šoumenai, juokdariai, šokėjai, artistai, D.Kedžio istorijos žinovai ir puikūs asmeninių problemų sprendėjai.

Tiesa, didžiumą dabartinių parlamentarų už tokį darbą, kokį jie dirba Seime, dauguma darbdavių apskritai ištrenktų į gatvę. Ir kad tai nėra prasimanymas, rodo ankstesnių Seimo narių istorijos – sunku buvusiems parlamentarams susirasti darbo.