Seimas pradėjo rikiuoti artėjančios rudens sesijos darbus. Parlamentarų laukia skausmingas valstybės biudžeto galvosūkis, šūsnis kitų svarbių įstatymų. Karštus ginčus dar labiau kaitins koalicijos pastangos sutvirtėti, opozicijos ryžtas dirbti aktyviau ir artėjantys savivaldos rinkimai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė “Lietuvos žinioms” teigė prioritetu laikanti būtinų antikorupcinių įstatymų priėmimą ir valstybės biudžeto tvirtinimą. Parlamentarams taip pat teks priimti nelengvus sprendimus dėl asmenvardžių rašymo originalo kalba dokumentuose ir žydų turto grąžinimo.

“Pati rengiu Seimo statuto pataisas, pratęsiančias parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumažinimą dar vieniems metams, iki 2012-ųjų sausio 1 dienos”, – sakė I.Degutienė.

Pirmadienį per pasitarimą artėjančios Seimo sesijos darbus svarstė ir Vyriausybė. Kaip sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, parlamentui ketinama teikti 93 pagrindinius įstatymų projektus ir 180 lydimųjų teisės aktų projektų.

“Teikiamuose projektuose vyrauja energetikos ir transporto reikalai. Jie susiję su atominės elektrinės statyba, elektros ir dujų tinklų atskyrimu, – pasakojo D.Matulionis. – Nemažai įstatymų projektų skirti ekonomikai skatinti ir kovai su korupcija.”

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, Vyriausybė ir valdančiosios koalicijos partneriai dirba kaip vieninga visuma, tad išskirtinių pozicijų dėl sesijos darbotvarkės jie esą neturės. Anot J.Razmos, svarbiausias laukiantis darbas – valstybės biudžeto priėmimas.

“Tai užims daugiausia laiko, dėl to bus karščiausiai diskutuojama. Nuo priimto biudžeto priklausys, kaip kitąmet bus sprendžiamos jautrios socialinės problemos”, – pabrėžė jis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad per rudens sesiją parlamentas pirmiausia turėtų imtis kelių darbų. Būtina priimti realius sprendimus dėl “Sodros” reformos. “Taip pat reikėtų įvertinti sveikatos sistemos reformą, ar ji vyksta tinkama linkme. Stabilizavusis krizei būtina pažiūrėti, kokie turėtų būti su verslu susiję sprendimai”, – pabrėžė E.Tamašauskas.

Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas mano, kad svarbiausias būsimo politinio sezono darbas – biudžeto priėmimas.

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius taip pat prognozuoja intensyvų politinį sezoną. Esą karštesnis negu įprasta jis bus ir dėl to, kad artėja savivaldos rinkimai.

Seimo socialdemokratai dėlioja prioritetinių artėjančios parlamento sesijos darbų sąrašą. Daugiausia dėmesio jie norėtų skirti socialiniams ir mokesčių klausimams. Iš Vyriausybės žadama prašyti duomenų, kaip šiemet naudojamos Europos Sąjungos lėšos ir kokios įtakos tai turi krašto ekonomikai.

Seimo Darbo partijos frakcija į parlamento darbų programą taip pat ragins įtraukti nemažai socialinių ir su ekonomikos skatinimu susijusių projektų. Anot “darbiečių” seniūno, Seimo opozicijos lyderio Vytauto Gapšio, bus siūloma peržiūrėti pridėtinės vertės mokesčio tarifus, taikomus tam tikroms prekėms. Taip pat ketinama pateikti kelias Darbo kodekso pataisas, kurios skatintų žmones geriau įsilieti į darbo rinką.

Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūno Valentino Mazuronio nuomone, daugiausia dėmesio per parlamento rudens sesiją derėtų skirti trims sritims: nedarbui mažinti, ekonomikai skatinti ir emigracijai pažaboti.

Valstybės įstaigų darbas dabar jau ne tik kalėdiniu laikotarpiu, bet ir karštymečiu nuo privačiųjų skiriasi kardinaliai. Šios, išeidamos atostogauti, sąžiningai apie tai informuoja interesantus, o valdiškos kontoros darbą tik imituoja.

Štai Vyriausybėje atšauktas paskutinis Saulėlydžio komisijos posėdis, nes ir ten nebūtų pavykę sušaukti kvorumo, daugiausia dėl komisijoje dirbančių Seimo narių atostogų, nors oficialiai tokios parlamentarams net nenumatytos.

Saulėtekio komisija, jos narės Laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės skaičiavimais, neposėdžiavo jau tris mėnesius.

Politikų kišimąsi į teisėtvarkos darbą tiriančios Seimo komisijos nariai taip pat visai neposėdžiavo, nes iki kvorumo pritrūko vieno parlamentaro – iš dvylikos į posėdį atvyko šeši.

O praėjusią savaitę į Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos, turinčios trylika narių, pasitarimą susirinko du parlamentarai – komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir narys Algirdas Sysas. Į priklausomybės ligų centrų perspektyvų svarstymui skirtą pasitarimą buvo pakviesta nemažai specialistų ir pareigūnų. “Buvo gal dešimtkart daugiau nei komisijos narių”, – neslepia A.Sysas. Tačiau pasitarimo, priešingai nei posėdžio, žanras nereikalauja kvorumo.

Vis dėlto ar nebūtų buvę valstybei daugiau naudos, jei tik dviem parlamentarams pasitarime problemas dėsčiusi minia atsakingų asmenų būtų dirbę savo darbą?

Seimo etikos sargai rugsėjį žada svarstyti parlamentarų “krikščionio” Laimonto Diniaus ir dviejų konservatorių – Manto Adomėno bei Egidijaus Vareikio – elgesį, rašo “Vilniaus diena”.

Krikščionių partijos atstovas L.Dinius, registrų centro duomenimis, tebėra bendrovės “Šiaulių MAX’as” direktorius. Etikos ir procedūrų komisijos vadovo Algimanto Salamakino teigimu, jeigu Registrų centro duomenys yra teisingi, jis turėtų būti pašalintas iš Seimo.

L.Dinius teigia, kad Registrų centro duomenys yra neteisingi.

Konservatorius M.Adomėnas, kaip teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktose išvadose, iki šių metų balandžio 30 dienos ėjo Demokratinės politikos instituto (DPI) valdybos nario pareigas. Pats Seimo narys neslėpė buvęs ir DPI prezidentu, tačiau jis esą sustabdė savo įgaliojimus tapęs parlamentaru, o balandį DPI apskritai panaikino prezidento instituciją.

A.Salamakino teigimu, M.Adomėnui iškilo tokia pat grėsmė kaip ir L.Diniui. Tačiau etikos sargams dar reikės pasiaiškinti, kokias pareigas ir kiek laiko DPI ėjo konservatorius. Esą valdybos narys neprilygsta direktoriui, tačiau šios pareigos taip pat gali kirstis su Seimo nario veikla.

M.Adomėno faktas irgi yra rimtas. Valdybos narys – neįvardyčiau, kad tai yra gerai. Padėčiau gana riebų klaustuką. Turėsime atlikti išsamų tyrimą”, – sakė A.Salamakinas.

Jei Etikos ir procedūrų komisija nustatys, kad parlamentarai L.Dinius ir M.Adomėnas pažeidė Konstituciją eidami pareigas bendrovėje “Šiaulių MAX’as” ir DPI, Seimui bus siūloma iš jų atimti mandatus. Apkaltos procedūros tam nereikia – pakaktų ir paprasto Seimo nutarimo.

Etikos sargams taip pat užkliuvo tai, kad konservatorius Egidijus Vareikis vedė Viešojo administravimo instituto organizuotą seminarą ir už tai gavo pinigini atlygi. Už panašią veiklą jau Įspėtas E.Vareikis gali sulaukti rimtų sankcijų.

A.Salamakinas dienraščiui sakė, kad šis taip pat gali netekti mandato. Pats E.Vareikis teigia paskaitas skaitęs vienintelį kartą, o atlygis esą nėra svarbus dalykas.

Kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų būti 1 mln. litų mažesnis nei šiemetinis, ketvirtadienį pranešė parlamento pirmininkė Irena Degutienė.

Pagal Finansų ministerijos pateiktą planą kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas turėjo būti 81,8 mln. litų. Seimo valdybai ir kitiems padaliniams radus galimybių dar labiau apkarpyti išlaidas, 2011 metais parlamentas mėgins išgyventi už 80,5 mln. litų.

“Nors pernai formuojant šių metų biudžetą smarkiai sumažinome savo išlaidas, daugiau nei kitos institucijos (…), šiemet vis tiek rezervų radome”, – ketvirtadienį po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė I.Degutienė.

Jos teigimu, nuo Finansų ministerijos pasiūlyto plano 250 tūkst. litų mažiau ketinama išleisti komandiruotėms, dar nurėžta 118 tūkst. transporto išlaidoms, beveik 70 tūkst. litų mažinamos nenumatytos išlaidos, apie 100 tūkst. litų planuojama sutaupyti ryšio paslaugoms, ketinama nemokėti narystės mokesčio tarptautinėje parlamentinėje organizacijoje ir kita.

“Nėra nė vieno punkto, kur išauga išlaidos”, – pabrėžė Seimo vadovė.

Seimo kanceliarija anksčiau skundėsi dėl nepakankamo finansavimo iš biudžeto, o dabar sumaniai naudojasi Europos Sąjungos (ES) parama. Už europinius pinigus ji ne tik tobulins institucijos veiklą bei klerkų įgūdžius, bet ir mokys Seimo narius, rašo “Lietuvos žinios”.

Į Seimo rudens sesiją susirinksiančių parlamentarų laukia užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo kursai, vėliau – žinių patikrinimas. Seimo kanceliarija su Europos socialinio fondo agentūra pasirašiusi 1,7 mln. litų vertės sutartį, pagal kurią už ES pinigus tobulinsis ne tik parlamentarai, bet ir jų padėjėjai bei Seimo kanceliarijos darbuotojai. Per du mėnesius kanceliarija žada baigti viešųjų pirkimų procedūras ir atsirinkti, kas teiks mokymo paslaugas.

Mokslus parlamentarai pradės krimsti jau įpusėjus kadencijai. Seimo kancleris Jonas Milerius tvirtino, kad projekto dokumentai pradėti rengti senokai – prieš keletą metų. Tam, kad viskas taptų realybe, pasak jo, prireikė laiko. “Prašyti ES pinigų galėjo bet kuri institucija, mes šia proga pasinaudojome”, – džiaugėsi jis. J.Mileriaus teigimu, pasibaigus kursams bus tikrinamos tiek parlamentarų, tiek kanceliarijos darbuotojų žinios. “Jeigu kieno nors žinios bus nepakankamos, tie žmonės negaus sertifikatų. “Egzaminai” bus vykdomi kompiuteriu, kuris nežino, nei kas tu esi, nei kaip tu atrodai”, – aiškino jis.

Seimo kanceliarija parlamentarams išdalijo anonimines anketas, jose šie galėjo nurodyti, kokius kursus lankytų. Skaičiuojama, kad pagerinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir pasimokyti užsienio kalbų nori 55 Seimo nariai. Daugiausia tautos išrinktųjų pageidautų mokytis kalbėti angliškai, ne tokia populiari kalba – prancūzų. Koks parlamentarų kompiuterinio raštingumo lygis – nežinoma, nes tokių duomenų niekur nurodyti nereikia. Tačiau pusė anonimines anketas užpildžiusių Seimo narių tvirtino, kad norėtų geriau dirbti kompiuteriu ir gauti Europos kompiuterio vartotojo programos pažymėjimą.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė dienraščiui sakė, jog nesvarbu, kad parlamentarai žinias gilinti pradės jau įpusėjus kadencijai. “Pradėti mokytis niekada ne per vėlu. Jau gerokai anksčiau Seime kalbėta, kad parlamentarams būtų pravartu pasitobulinti. Nežinau, ar daug Seimo narių norės mokytis dirbti kompiuteriu, nes pradmenis, manau, turi visi”, – kalbėjo ji. Politikė tvirtino, kad dauguma Seimo narių gerai moka tik vieną užsienio kalbą, todėl kiekvienos kadencijos parlamentarams turėtų būti sudarytos sąlygos mokytis daugiau kalbų.

“Visko gali būti, – paklausta, ar po kurio laiko neišgaruos parlamentarų ryžtas tobulintis, sakė V.Baltraitienė. – Kurie tvirtai bus pasiryžę mokytis, tie išmoks.”

Kanclerio J.Mileriaus teigimu, daug dėmesio ketinama skirti Seimo narių padėjėjų, kurių yra apie pusė tūkstančio, kvalifikacijai kelti. Mokslus krims ir 60 politinio pasitikėjimo tarnautojų. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis parlamentarų padėjėjų dirba ne Vilniuje, o įvairiuose rajonuose, todėl ketinama įdiegti nuotolinio mokymo sistemą. “Pamanėme, kad visus juos sukviesti į sostinę būtų labai sunku. Todėl atsirinksime bendrovę, kuri sukurs tokią sistemą, kad mokytis galėtų ir tie padėjėjai, kurie dirba ne sostinėje”, – kalbėjo kancleris.

Padėjėjai mokysis ne tik kalbų ar dirbti kompiuteriu. Jiems rengiami kursai apie Lietuvos partijas, Seimo kanceliarijos veiklą, teisėkūrą, parlamentinę kontrolę ir teisės aktų projektų rengimą bei derinimą. “Pirmą sykį bus atidžiau pažiūrėta į parlamentarų padėjėjus, ar jie apskritai atitinka keliamus reikalavimus. Bus sukurta testavimo sistema, pagal gautus balus matysime, ko jie verti”, – sakė kancleris.

90 proc. Seimo kanceliarijos gautų ES lėšų atiteks konkursus laimėjusioms bendrovėms. “Nedidelė dalis pinigų liks vykdomiems projektams prižiūrėti. Anksčiau ketinome skelbti konkursą ir projektų tvarkymą patikėti privačiai bendrovei, tačiau ankstesnė mūsų patirtis rodo, kad tai gali užtrukti. Taip ketinome elgtis ir praėjusiais metais, tačiau susipykus dviem konkurse dalyvavusioms bendrovėms ir prasidėjus teismams projektus nusprendėme administruoti patys”, – tikino kancleris.

Seimo kanceliarija ES lėšomis ketina internete paskelbti iki šiol niekur neviešintus ir visuomenei neprieinamus nepriklausomos Lietuvos istorinio paveldo archyvus. Įgyvendinus šį 2 mln. litų atsieisiantį projektą, viešai bus prieinama archyvinė medžiaga – dokumentai, nuotraukos, vaizdo medžiaga.

Seimo kanceliarija taip pat ketina už ES pinigus peržiūrėti įstaigos veiklą. “Išorės ekspertai peržiūrės, ar kur nors nesidubliuoja funkcijos. Pagal jų išvadas galėsime optimizuoti Seimo kanceliarijos darbą”, – aiškino J.Milerius. Planuojama, kad šie darbai atsieis iki pusės milijono litų.

Seimo kanceliarijos parengtame kitų metų parlamento biudžeto projekte numatoma išleisti tiek pat, kiek ir šiemet – 81,8 milijono litų.

2011 metų parlamento biudžeto projektas šiomis dienomis turi būti pateiktas Seimo valdybai, o vėliau – Finansų ministerijai, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pagal parlamento kanceliarijos projektą neliečiamas dalykas pirmiausia išlieka Seimo narių bei valdininkų algos, išlaidos parlamentinėms reikmėms. Neliečiamos ir Seimo pirmininkės, vicepirmininkų, Seimo kanclerio ir jo pavaduotojo reprezentacinės išlaidos – jos, kaip ir šiemet, turėtų siekti 156 tūkstančius litų.

Seimas planuoja šiek tiek mažesnes sumas nei šiemet išleisti darbuotojų sveikatai tikrinti, vaistams, spaudiniams, ryšių paslaugoms. Tačiau daugiau pinigų nei šiemet – per 1,13 mln. litų – parlamento kanceliarija norėtų išleisti svečiams priimti, šventiniams renginiams, suvenyrams.

Per 100 tūkst. litų daugiau negu šiemet reikėtų valdininkų stažuotėms kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taip pat kanceliarija norėtų papildomų 400 tūkst. litų įvairiam turtui įsigyti.

Valdininkai aiškina, kad tiek turėtų kainuoti parlamento rūmuose įrengti skaitmeninės televizijos stotį, valdiškų automobilių remonto įranga bei valdiškų kompiuterių bei kitokios technikos remontas.

Prezidentūros interneto svetainės viršuje kabo kvietimas parašyti laišką prezidentei. Žmonės ir rašo. Kaip tvirtina Prezidentūros spaudos tarnyba, į visus laiškus atsakoma. Per pirmuosius kadencijos metus prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo 12 856 prašymus, pareiškimus, skundus ir pranešimus.

Šiek tiek daugiau nei pusę jų parašė gyventojai, kitus – juridiniai asmenys. Bene daugiausiai laiškų parašyta socialiniais klausimais – dėl pensijų, užimtumo, pašalpų. Laiškuose prezidentei žmonės kritikuoja Seimo ir Vyriausybės politiką. Kai kurie įsitikinę, kad šalyje nėra visiškai įgyvendintas valdžių padalijimo principas.

Bet Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Laurynas Kasčiūnas “Veidui” sakė, kad, sprendžiant iš Seime gaunamų laiškų, žmonės ne visada supranta valdžios institucijų kompetencijos klausimus. Tačiau kiekvieną mėnesį Seimo priėmimo skyriuje užregistruoti laiškai rimtai analizuojami. Per pirmąjį vasaros mėnesį jų buvo užregistruota 1222, iš kurių 177 adresuoti Seimo pirmininkei.

Ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir gyventojai pateikė pastabų dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, skundėsi dėl ikiteisminių tyrimų, dokumentų klastojimo, dėl žemės grąžinimo žemėtvarkos skyriuose, dėl galimos antstolių korupcijos, taip pat buvo skundžiamasi Kauno miesto ir Švenčionių rajono savivaldybių merų veikla. Daugiausiai laiškų parašė vilniečiai. Anoniminiai laiškai buvo tik du.

Beje, elektroniniu paštu parašytų laiškų – mažuma. Dalis laiškų autorių gauna atsakymus iš Priėmimo skyriaus, dalis patenka į Seimo pirmininkės sekretoriatą ar komitetus ir frakcijas. Pagal gaunamų laiškų skaičių pirmauja Ministro pirmininko tarnyba: vien per pirmąjį pusmetį gauta 16,2 tūkst. piliečių ir kolektyvinių laiškų. Premjerui Andriui Kubiliui buvo adresuoti beveik 2 tūkst. prašymų ir skundų. Vyriausybės spaudos tarnyba tvirtina, kad į visus laiškus, adresuotus asmeniškai premjerui, jeigu jie ne anoniminiai, atsakoma. Daugumą atsakymų rengia Piliečių ir atviros Vyriausybės skyrius. Pats A.Kubilius su piliečių laiškais susipažįsta apibendrinta forma – kas mėnesį rengiama jų apžvalga.

Seimo cinizmas peržengia bet kokias padorumo ribas: balsuojant parlamentarams svarbiausia ne visuomenės interesai ir net ne tikroji jų pačių nuomonė, o galimybė sužlugdyti politinių oponentų siūlymus.

“Visi supranta, kad tai neišvengiamas dalykas. Alternatyvioje programoje opozicija irgi rašo tą patį. Bet ne, bus kalbama prieš ir gąsdinami žmonės vien todėl, kad mums patinka tas gąsdinimo procesas, o ne problemų sprendimas. Štai pagrindinė mintis – bet kokia kaina dėl populizmo apgaudinėti žmones, juos klaidinti, puikiausiai žinant rezultatą ir jų pasekmes, kad nuo to visiems bus tik blogiau”, – taip diskutuojant dėl pensinio amžiaus ilginimo iš Seimo tribūnos visiškai teisingai diagnozavo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys.

“Mes visiškai negalvojame, kas bus rytoj”, – lyg ir pritaria Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas. Tik taip jis kalbėjo prieš pustrečių metų, kai pats buvo valdančiosios daugumos atstovas ir įkalbinėjo tuometę opoziciją, o dabar valdančiąją daugumą nežlugdyti “Sodros” ir nespausti priimti valstybei nepakeliamai didelių motinystės išmokų. Dabar A.Sysas elgiasi lygiai kaip anuomet opozicija: “Taip, aš asmeniškai manau, kad nuo pensinio amžiaus ilginimo nepabėgsime. Taip, aš tai viešai deklaravau. Taip, tai yra socialdemokratų programoje. Tačiau Socialdemokratų partijos frakcijos sprendimas buvo nepalaikyti šio siūlymo. Aš laikausi frakcijos nuostatų, bet asmeniškai manau kitaip, todėl balsavime nedalyvavau”.

Ar politiniams oponentams privalu oponuoti vien tam, kad oponuotų, nepaisant padorumo, sveiko proto ir valstybės interesų?

Pensinis amžius: socialdemokratai balsuoja prieš savo programą

Birželio 19-ąją po balsavimo pateikus projektą laipsniškai pensinį amžių ilginti iki 65-erių metų premjeras Andrius Kubilius žemai lenkiasi keturiems opoziciniams socialdemokratams: “Šiandien noriu pasidžiaugti ir padėkoti bent jau daliai socialdemokratų, parodžiusių atsakingo požiūrio pavyzdį, kuriuo galėtų pasekti ir kiti”.

Birželio 30-ąją, kai turėjo vykti galutinis balsavimas, Seimo posėdyje užsiregistravo rekordiškai daug – net 138 iš 141 parlamentaro. Tačiau paskelbus balsavimą mygtukus paspaudė vos 63, todėl sprendimą teko atidėti. Tarp balsavusiųjų – nė vieno socialdemokrato. Opozicija argumentavo, kad nebuvo iki galo apsvarstyti visi siūlymai, nepalikta išimčių, pavyzdžiui, kelis vaikus užauginusioms motinoms.

“Atsiprašau, ar 2005 m. pasirašant konvergencijos įsipareigojimą nebuvo svarstyta, nebuvo analizuota situacija, ponia Vėsaite? Jūsų Vyriausybės nebuvo analizuota? Analizuota. 2007 m. priimant Vyriausybės nutarimą buvo analizuota? Buvo. Kada jūs tada melavote, kada  rūpinotės vargstančiais žmonėmis?” – piktinosi konservatorius R.J.Dagys.

Tačiau Seime kaip cirke – svarbiausia, kad pasisektų triukai: pastaruoju metu išskirtiniu rūpesčiu tik vienos lyties rinkėjais garsėjantis socialdemokratas Andrius Šedžius grąžė rankas, kaip konservatoriai sugriovė šalį, o konservatorius Antanas Matulas pasiūlė jam geriau gilintis į dalykus, kuriuos išmano, pavyzdžiui, Lino Karaliaus šlapimo klausimus ir pan.

Belieka priminti, kad ES svarstoma pensinį amžių laipsniškai tolinti iki 70 metų, nes visi suvokia, kad kitos išeities nėra.

Motinystės išmokos: konservatoriai atsižada savo principų

“Man tikrai nepriimtina, kad gerbiamoji Birutė Vėsaitė kalba, jog gimusį vaiką iš karto reikia atitraukti nuo mamos. Prisimenu sovietinę sistemą, kai vaikai nuo vienų metų buvo darželiuose. Iš tiesų taip yra auginami zombiai”, – tokia liberalų lyderio Eligijaus Masiulio pozicija. “Kolegų socialdemokratų visą laiką tokia nuostata, kad jie nevertina šeimos, kaip institucijos, kuri augindama sveikus vaikus atlieka visuomenei naudingą darbą. Mes to klausimo niekada nesuprasime. Mes kitaip įsivaizduojame, kokia turėtų būti visos mūsų visuomenės santvarka bei tvarka ir kas yra gerai, kas blogai”, – antrina R.J.Dagys. Labiau už socialdemokratus nekenčiančių šeimos nėra – tokie pareiškimai užfiksuoti Seimo stenogramose 2007 m. svarstant, ar didinti motinystės išmokas.

Išvedus paralelę, dabar šeimos nekenčia konservatoriai, nes jie siūlė mažinti motinystės išmokas. Žinoma, galima sakyti, kad dabar kitos aplinkybės. Tačiau 2007 m. tuometis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas įspėjo: “Mes visiškai negalvojame, kas bus rytoj. Kai pradėjome svarstyti socialinio draudimo biudžetą, jame nebuvo numatyta 100 mln. Lt dėl išmokų pratęsimo dvejiems metams. Na, tai minus 100 mln. ar 300 mln. – koks skirtumas? Be to, dabar vietoj trečdalio nubalsavome už pusę sumos, tai irgi pareikalaus iki 50 mln. Lt. Jeigu mes norime sužlugdyti socialinio draudimo biudžetą, tai teikime pasiūlymą mokėti iki septynerių aštuonerių metų vaikų priežiūrai ir taip išspręsime visas problemas. Siūlau ir kviečiu rimčiau įsigilinti, nes čia yra socialinio draudimo pinigai ir jų negalime švaistyti”.

Beje, A.Sysas, 2007 m. gruodį vienintelis iš 141 parlamentaro nepasidavęs populizmui ir susilaikęs balsuodamas dėl motinystės išmokų, dabar turi moralinę teisę priminti A,Kubiliui, kad šis balsavęs net už tuometės opozicijos siūlytas trejų metų motinystės atostogas. “Kas tai buvo – neatsakingumo pasekmė ar grynas populizmas, privedęs mus prie šios nemalonios diskusijos? Duoti labai lengva. Atimti – sunkiau”, – teisingai pastebi A.Sysas.

A.Kubiliaus, kaip ir kitų tuomečių opozicijos narių, mąstysena šiandien kaip du vandens lašai panaši į anuomet socialdemokratų. “Tokius nepagrįstus siūlymus gali teikti tik tie, kurie ketina likti opozicijoje. Valstybės skola 2012 m. sieks jau 70 proc. ir ją turės grąžinti aktyvių motinų vaikai per 20–30 metų. Nepritariu, kad mes praskolintume Lietuvą tokiu būdu”, – A.Kubilius, panašiai kaip A.Sysas 2007 m., aiškino, kas būtų, jei prisiimtume nerealius įsipareigojimus dėl motinystės išmokų.

Tad, perfrazuojant pačius konservatorius, tik prieš pusantrų metų, tektų daryti išvadą: konservatoriai, nubalsavę mažinti motinystės išmokas, nekenčia šeimos. O A.Sysas, nors pagaliau pasiūlyta tai, dėl ko jis taip kovojo prieš pusantrų metų, balsuodamas susilaikė. Iš socialdemokratų nebuvo nė vieno balso “už”.

Belieka priminti, kad ligos ir motinystės draudimo įmokų pernai surinkta apie 800 mln. Lt, išleista – 2,2 mlrd. Lt, o daugumoje ES valstybių, net pačiose turtingiausiose, mokamos vaiko priežiūros atostogos trunka nuo trijų iki devynių mėnesių.

Oponentų vienybė: prieš bendrą priešą, už bendrą naudą

Jei tokiais visuomenei jautriais klausimais kaip pensinis amžius ar motinystės išmokos žaidžiami žaidimai – jei vieni “už”, kiti būtinai “prieš”, ką kalbėti apie kitus klausimus. Pavyzdžiui, štai ką socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė iš Seimo tribūnos apie siūlomą generalinį prokurorą Darių Valį: “Pateikus jo kandidatūrą mums buvo kilę tam tikrų abejonių dėl jo darbo patirties, o šiandien per susitikimą visiems frakcijos nariams šitos abejonės buvo išsklaidytos. Kandidatas į generalinio prokuroro pareigas tikrai yra nepriekaištingos reputacijos, jis nesusijęs su jokiomis interesų grupuotėmis”. Ar dėl šių savybių pats A.Butkevičius susilaikė, o kandidatą parėmė tik trys socdemai?

Tačiau politinis revanšizmas kartais suvienija ir labai skirtingas politines jėgas. Baimindamiesi, kad jau per savivaldybių rinkimus neatsirastų varžovas – Artūro Zuoko buriamas visuomeninis judėjimas “Taip”, parlamentarai pamynė net Konstitucinio Teismo sprendimą ir nė vienam nebalsavus “prieš” neleido visuomeninėms organizacijoms dalyvauti savivaldos rinkimuose. Beje, net dešimt iš 25 socialdemokratų palaikė tokį valdančiųjų pateiktą projektą.

Dar didesnę vienybę politikai demonstruoja, kai pakvimpa pinigais. Tuo metu, kai politiniai oponentai mirtinai ginčijosi, kiek ir kokių socialinių išmokų sumažinti, patys (tai yra partijos) draugiškai pasidalijo 4,1 mln. Lt (nuo 2000 m. partijos pasiskirstė jau per 70 mln. Lt). Gegužę net 90 balsų “už”, susivienijus aršiems oponentams socialdemokratams ir konservatoriams, nutarta anksčiau numatytą galimybę partijoms gauti kompensacijas pakeisti į prievolę. Maža to, nutarta, kad įstatymas turi galioti atgaline data: numatyta išmokėti išmokas už ankstesnius rinkimus, o atskiru punktu – kad išmokos turi būti mokamos netgi nelaukiant įstatymo įsigaliojimo rugsėjo 15 d. Taigi, finansų ministre Ingrida Šimonyte, ar Seimo nariai ne labiau verti gauti į snukį nei tie, kuriems jūs norėtumėte vožtelėti už nuomonę, kad valstybės išlaidos nemažėja dėl biurokratų?

Oponavimas: normalu, jei neprarandamas saikas

Lietuvoje nėra tirta, kiek mūsų valstybės politika formuojama pagal tikrovės diktuojamas sąlygas, o kiek veikiama partijų, frakcijų interesų ir ideologijos. “Vakarų demokratijose taip pat yra tokios praktikos, kai opozicija balsuoja už vieną ar kitą sprendimą tik tam, kad prieštarautų valdantiesiems, tačiau tokių sprendimų yra akivaizdi mažuma. Politologas Richardas Rose’as yra suskaičiavęs, kad Didžiojoje Britanijoje tokių atvejų ne daugiau kaip 20 proc.”, – pabrėžia Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Tikrai nereikia stebėtis, kad politiniai oponentai laikosi skirtingų pozicijų, tačiau vertėtų skirti ideologinius skirtumus nuo realybės ir valstybės interesų pirmenybės ar, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, savo pačių žodžių ir net savo programos. Deja, atrodo, Lietuvoje politikai pasiryžę oponuoti, kad oponuotų net iki grabo lentos, ir tai, kaip paaiškėjo per prezidento Algirdo Brazausko laidotuves, ne tik metaforine prasme.

Seimas neribotam laikui pratęsė pernai gegužę sumažintų ligos pašalpų mokėjimą. Manoma, kad “Sodra” tokiu būdu sutaupys apie 78 mln. litų kasmet.

Už tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažintas pašalpas mokėti ne iki šių metų pabaigos, kaip buvo numatyta anksčiau, bet ilgiau, balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 31, o susilaikė 16 parlamentarų.

Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą ir toliau mokės darbdavys. Ji turi būti ne mažesnė nei 80 proc. ligonio vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpa mokama iš “Sodros” biudžeto lėšų: iki septintos dienos jos dydis siekia 40 proc., o nuo aštuntosios – 80 proc. atlyginimo.

Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.

“Darbietis” Mečislovas Zaščiurinskas priekaištavo, kad tokios pataisos dar labiau apsunkins šalies gyventojų padėtį.

“Bedarbystė palietė jau apie 700 tūkst žmonių – jeigu vienas šeimos narys netenka darbo, sunki finansinė padėtis gula ant visos šeimos – sumažins tokių šeimų pragyvenimo galimybę”, – sakė M.Zaščiurinskas.

Pagal ankstesnę tvarką “Sodra” jau nuo trečiosios ligos dienos mokėdavo 85 proc. atlyginimo dydžio pašalpą.

Per dvidešimt metų dar nė karto nepavyko apsieiti be Seimo sesijos pratęsimo ar neeilinės sesijos. Birželio 30 d. turinčiai pasibaigti šiai pavasario sesijai, atrodo, taip pat nelemta tilpti į Konstitucijos numatytus rėmus, kad ir kaip bandyta šturmuoti darbotvarkes posėdžiaujant net penktadieniais.

Tiesa, šįsyk planuojama sesiją pratęsti dviem dienoms, kas būtų savotiškas rekordas. Tikimasi, kad tiek papildomo laiko turėtų užtekti priimti degantiems savivaldos rinkimų, apskričių, Saulėlydžio komisijos pasiūlytų valstybės įstaigų reorganizacijos, pilietybės įstatymų projektams. “Gal kai kurių dalykų bus atsisakyta, nes yra ginčytinų klausimų. O jei bus per daug užsiginčyta, neišgelbės nei diena, nei dvi”, – iš patirties žino vienintelis visų kadencijų parlamentaras, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Beje, jau planuojama, kad rugsėjo pradžioje parlamentarams teks susirinkti į neeilinę sesiją.

Pagal Konstituciją Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas: pavasario prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d., rudens  prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Gal reikėtų ir Konstitucijoje įteisinti tai, kas egzistuoja de facto – sesijas padaryti ilgesnes? “Konstitucijos nereikia keisti – reikia geriau dirbti, mažiau ginčytis.

Antra vertus, parlamentas tam ir yra, kad būtų ginčijamasi. Toks demokratijos paradoksas – demokratija kainuoja ir pinigus, ir laiką”, – mano Č.Juršėnas, primindamas, kad sesijas pratęsti ar šaukti neeilines numatyta pačioje Konstitucijoje.

Šį pavasarį planavusi suremontuoti tik dalį kabinetų, Seimo kanceliarija nori pradėti visų rūmų rekonstrukciją. Kanceliarijos vadovai teigia, kad nekiš rankų į biudžetą – esą jie viską apmokės pinigais, gautais pardavus Seimui nereikalingus pastatus Vilniuje ir Palangoje, rašo “Lietuvos rytas”.

Pavasarį Seimo kanceliarija patvirtino šių metų savo planuojam viešųjų pirkimų planą. Jame buvo numatyta, kad šią vasarą bus suremontuoti 22 kabinetai, esantys ketvirtajame Seimo I rūmų aukšte. Čia įsikūrę nemažai aukštų Seimo pareigūnų – kai kurie komitetų ir komisijų pirmininkai, Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta.

Tačiau neseniai paaiškėjo, kad kanceliarija papildė viešųjų pirkimų planą, paskelbdama visų minėtų rūmų rekonstrukcijos projekto viešąjį pirkimą. Seimo kanclerio Jono Mileriaus įsakymu jau sudaryta speciali valdininkų komisija.

Šios komisijos pirmininkas, Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento vadovas Antanas Dimaitis apie savo ir kolegų planus kalbėjo labai trumpai ir nenoriai. Jis tik aiškino, kad šiemet “niekas nieko nedarys” – mat viskas priklauso nuo to, kada Vyriausybė parduos Seimo viešbutį Vilniaus Fabijoniškių rajone ir poilsio namus “Viešnagė” Palangoje.

A.Dimaičio teigimu, už pinigus, gautus iš šio sandorio, pirmiausia bus suremontuoti visi pagrindinių Seimo rūmų ketvirtojo aukšto koridoriai ir kabinetai. Kiek tai kainuos ir kada tai vyks, valdininkas neatskleidė.

Tačiau kai kurie kiti Seimo kanceliarijos vadovai neoficialiai aiškino, kad užmojai esantys kur kas platesni ir atsieitų milijonus litų. Esą reikėtų suremontuoti ne tik visą paskutinį I rūmų aukštą, bet ir atnaujinti visą šių rūmų infrastruktūrą, taip pat komunikacijas.

Valdininkai aiškino, kad šie rūmai, kuriuose yra ir istorinė Seimo salė, iš pagrindų netvarkyti nuo sovietinių laikų, todėl reikia atnaujinti ir išorines pastato sienas, jas specialiai apšiltinant.

Jeigu nėra Seime nė 71 įstatymo leidėjo, žinančio, kad įstatymą reikia gerbti, tada nereikia tautai ir visų 140 išrinktųjų. Užteks vieno Aleksandro Sacharuko, galinčio už visus draugelius pabalsuoti.