Vis daugiau ženklų, kad naujasis Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas, kurį Seimas ketina priimti jau artimiausiomis dienomis, apkraus gyventojus naujais mokesčiais, o Lietuvą pavers Rusijos informacinio karo įkaite.

Ką tik Rusija paskelbė naują užsienio politikos doktriną, kurioje kaip niekada aiškiai ir tiesmukai išdėstyti nauji Rusijos ketinimai Baltijos šalių atžvilgiu. Šiuos ketinimus trumpai galima pavadinti taip: ekonominis ir informacinis užkariavimas.

Be to, kad šioje doktrinoje išdėstytas Rusijos siekis plėsti ekonominę ekspansiją įsigyjant sunkmečiu investicinį patrauklumą praradusias ir nuvertėjusias Baltijos šalių energetikos, informacinių technologijų, logistikos bei transporto įmones, joje taip pat itin detaliai aprašomi ir informacinių karų aspektai. Jie, kaip tvirtinama doktrinoje, “gali būti vykdomi per technologines naujoves ir žiniasklaidą”.

Šios Rusijos užmačios ir jų įgyvendinimo priemonės dar neseniai buvo tik popieriuje išdėstyta strategija. Tačiau, regis, šis Rusijos planas nemačiomis jau pradeda veikti iš tiesų.

Štai lyg susitarus vienas po kito Lietuvos pasienyje ėmė dygti Rusijos ir Baltarusijos skaitmeninės antžeminės televizijos bokštai, transliuojantys nekoduotus, taigi nemokamus, propagandinius rusiškus kanalus. Akivaizdu, kad skirti jie ne (vien) rusams ir baltarusiams – kam tuomet bokštus statyti taip, kad jų siunčiamas signalas pasiektų Kauną, Šakius ar Prienus?

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas aiškina, esą nieko čia keisto: pirmiausia prie skaitmeninės televizijos bus pratinami pasienio gyventojai. Tačiau Kaliningrado srityje vos prieš savaitę pradėjęs veikti siųstuvas pastatytas visai šalia būsimos atominės elektrinės, tad apie kokius gyventojus čia kalbama tokioje neurbanizuotoje teritorijoje?

Aprėpia vis daugiau Lietuvos

Atkreiptinas dėmesys, kad birželio pirmąją naujas skaitmeninės antžeminės TV siųstuvas pradėjo veikti Medile, Baltarusijoje. Jis pagerino rusiškų programų, tarp kurių yra ir propagandinis Kremliaus finansuojamas Pirmasis Baltijos kanalas (PBK), priėmimą Šalčininkuose, Pabradėje ir aplinkiniuose regionuose. Šių vietovių gyventojams nereikia nieko kito, tik skaitmeninį signalą priimančio įrenginio, mat tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje skaitmeninė televizija veiks MPEG-4 formatu. Tuo pačiu, kuriuo veiks ir dar du netrukus atsirasiantys Baltarusijos siųstuvai Smurgainyse ir Vidžiuose.

O prieš savaitę bandomosios skaitmeninės antžeminės TV transliacijos tuo pačiu Lietuvai tinkamu formatu pradėtos ir Rusijos Kaliningrado srityje: Kaliningrado mieste ir Sovetske pastatyti siųstuvai puikiai padengia didelę Lietuvos teritoriją, tad gyventojai 47-uoju kanalu nemokamai galės žiūrėti tą patį programų rinkinį, kaip ir gyvenantieji pasienyje su Baltarusija.

Lyg visai atsitiktinai kai kuriuose interneto forumuose rastume ir išsamių lietuviams skirtų instrukcijų, kaip tas programas matyti. Seimo narys konservatorius Gintaras Songaila teigia, kad rizika ypač tikėtina pakraštiniuose Lietuvos regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir taip jaučia didžiulę kaimyninių valstybių ir importo iš pasaulinės rinkos įtaką, tai yra nacionalinio saugumo klausimas.

Juk rusiškų programų žiūrovų tik daugės. Ir ne tik dėl to, kad Lietuvą iš visų pusių ima supti skaitmeninės Rusijos TV siųstuvai. Pasak ekspertų, jau dabar didžiulis nuošimtis Lietuvos gyventojų yra apkrėsti rusiškų kanalų liga.

Televizijos kritiko Žyginto Pečiulio teigimu, priežasčių, kodėl rusiškos programos yra tokios populiarios, esama kelių. Viena vertus, nemažai lietuvių puikiai moka rusų kalbą. Be to, milijoninei Rusijos rinkai skirti kanalai disponuoja visai kitokiu biudžetu, o tai lemia ir kitą kokybę.

“TNS Gallup” duomenimis, šiemet Pirmasis Baltijos kanalas yra penkta pagal populiarumą televizija Lietuvoje ir nusileidžia tik nacionaliniams LTV, LNK, TV3 ir BTV kanalams. Jei šis populiarumas būtų matuojamas tiksliau, t.y. skaitmeninėmis, o ne TV metrų priemonėmis, kas įmanoma tik perėjus prie skaitmeninių transliacijų, gali būti, kad PBK atsidurtų ir tarp lyderių.

Jau dabar penkiuose didžiuosiuose miestuose PBK pagal populiarumą žengia ketvirtoje vietoje (9,95 proc. žiūrovų) ir lipa ant kulnų LTV (10,24 proc. žiūrovų).

Beje, sudėjus PBK žiūrimumą kartu su kitais dviem rusų federaliniais kanalais – “RTR planeta Baltija” ir “Ren TV”, šių trijų kanalų auditorijos pyrago dalis sudaro jau 10,2 proc.

Nereikia užmiršti ir to, kad “TNS Gallup” pateikiamame televizijų tyrime 16,9 proc. sudaro kitos TV. O iš tų kitų mažiausiai trečdalį, o gal ir du sudarytų mažesni, nišiniai, rusų kanalai.

TV rinkos specialistas Alius Neimantas čia mato aiškius Rusijos vykdomo informacinio karo požymius. “PBK – tai surogatinis kanalas, beveik ištisai retransliuojantis tai, ką Rusijoje rodo “Pervyj”. Tai Rusijos valdžios vėliavnešys, pagrindinis Kremliaus propagandinis instrumentas. Tačiau šis plieninis skeletas aplipdytas be galo prašmatniu pramogos raumenynu. Valdžia šiam kanalui negaili pinigų, kurie leidžia laidas, serialus ar koncertus rengti disponuojant tokiu biudžetu, kuris keliolika, o kartais ir keliasdešimt kartų didesnis nei lietuviškas”, – aiškina A.Neimantas.

Seimas atveria vartus rusiškai propagandai

Blogiausia, kad netrukus Seimo sprendimai gali taip pakeisti Lietuvos TV rinkos padėtį, kad žiūrinčiųjų rusiškus kanalus dar labiau padaugės: artimiausiu metu Seimas ruošiasi priimti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatoma, kad Lietuvos kabelinės televizijos savo abonentams nebeprivalės, tiksliau, neišgalės, nemokamai, kaip buvo iki šiol, retransliuoti lietuviškų kanalų, išskyrus LTV laidas. Tai reiškia, kad kabelines TV žiūrintys gyventojai (jų Lietuvoje yra daugiau nei pusė milijono) turės mokėti papildomai, jei ir toliau per kabelinę TV norės matyti TV3, LNK ar kitus lietuviškus kanalus. Tai reiškia, kad kas mėnesį teks tuštinti kišenę.

O kam mokėti daugiau, jei galima visai nemokamai žiūrėti tai, kas per Baltarusijoje ar Kaliningrade esančius bokštus retransliuojama nemokamai? Vadinkime tai sutapimu: galbūt kai kurie seimūnai kol kas dar nesuvokia, kad Rusijai taip iki galo atlapojamos informacinės durys į Lietuvos rinką.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas baiminasi, kad šis trumparegiškumas, kuris apribos nemokamų lietuviškų TV kanalų prieinamumą, sudarys sąlygas atsirasti uždarai vartotojų grupei, kuri ir taps tik tam tikros informacijos (nemokamai pateikiamos ir už Lietuvos ribų sukuriamos) vartotoja.

Parlamentaras G.Songaila antrina, kad skubėti atsisakyti privalomo lietuviškų TV programų retransliavimo principo nereikėtų bent jau tol, kol neatsisakėme analoginės televizijos ir visiškai neperėjome prie skaitmeninės TV, o jos prieinamumo tinklas neišsiplėtojo iki konkurencingos aprėpties ir apimties.

“Jeigu tai bus padaryta anksčiau, kaip siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudaryta darbo grupė, kas gali paneigti, kad kai kurios lietuviškos TV programos apskritai išnyks?” – retoriškai klausia G.Songaila, pridurdamas, jog kalbama ir apie Lietuvos kultūros perspektyvas, tad būtų tikslinga palikti valstybei svertus, kurie išlaikytų galimybę išsaugoti rinkoje Lietuvos kultūrai reikšmingas TV programas.

Tačiau yra seimūnų, negirdinčių nei vienų, nei kitų argumentų ir tiesiog užsimerkiančių ten, kur kvepia pinigais. Didele pinigų suma.

Tai, kad naująsias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas skubos tvarka siekia prastumti lobistai, pripažįsta ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjai: jie sunerimę, kad didžiosios Lietuvos komercinės televizijos mėgina spausti Seimo narius priimti joms finansiškai ypač palankius ir naudingus sprendimus. Esą kol kas nesėkmingai, nors “Veidui” pavyko išsiaiškinti, kad komitetų posėdžiuose nuspręsta, jog kabelinės televizijos nuo kitų metų liepos nemokamai rodys tik LTV.

Esą šiuo metu Lietuvoje yra net dvylika nacionalinių televizijos programų – toks didelis pasirinkimas ir pliuralizmas vartotojui nereikalingas, o retransliuotojui tampa sunkia finansine ir technine našta. Tad įpareigojimas retransliuoti tik LTV neva būtų pakankama nuostata visuomenės informuotumui ir demokratiškumui užtikrinti.

Keisčiausia, kad kabelinių televizijų ir kitų retransliuotojų “finansinės naštos sumažinimu” susirūpinta bei “visuomenės informavimo poreikio pakankamumui” pritarta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kuriam pirmininkauja Valentinas Stundys – krikdemas, kurio partijos rinkimų programos dalyje apie Lietuvos užsienio politiką juodu ant balto parašyta: partija sieks įvardyti esamas ar galimas Rusijos keliamas informacines grėsmes nacionaliniam saugumui ir “atsilaikyti prieš Lietuvos informacinio lauko užvaldymą”. Deja, partija tokius pažadus jau spėjo pamiršti.

Jei taip nebūtų, galbūt Lietuvos žiūrovai vis dar turėtų vilties ir dabar, ir ateityje nemokamai žiūrėti lietuviškus, o ne rusiškus kanalus.

Seimas nesutiko, kad svetima balsavimo kortele naudojęsis ir taip bičiulio Lino Karaliaus atostogas darbo metu dangstęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

"Veido" archyvas

A.Sacharuko istorija dar labiau sumažins rinkėjų pasitikėjimą Seimu

Atsisakydamas atiduoti į teisingumo rankas akivaizdų machinatorių, Seimas praleido tikriausiai paskutinę galimybę bent kiek atkurti visuomenės pasitikėjimą savimi. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu pasitikėjimas Seimu krito iki per pusantro dešimtmečio neregėtų žemumų – savo atstovybe pasitiki apie 3 proc. Lietuvos piliečių. Žinoma, galima sakyti, kad dėl visko kalta krizė ir nuolatinis pinigų karpymas, bet ar vien tik tai? Prieš dešimtmetį Lietuvą ištikusi Rusijos finansų krizė buvo daug žiauresnė, žmonėms nuolat vėlavo atlyginimai ir pensijos, bet netgi tuomet pasitikėjimas Seimu buvo dukart didesnis nei dabar. Gal todėl, kad tokio įžūlaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dar nėra buvę?

Siutina ne krizė, o amoralumas

“Žmones siutina ne tiek pati krizė, kiek tai, kad valstybėje nėra net paprasčiausio visiems suprantamo teisingumo, kai vienodos taisyklės galioja visiems piliečiams, – “Veidui” sakė vienas Seimo veteranų socialdemokratas Algimantas Salamakinas, einantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigas. – Kaip gali būti, kad paprastas žmogus metamas iš darbo už kelių valandų pavėlavimą, o Seimo narys darbo metu gali kelias savaites važinėtis po egzotiškus kraštus ir jam dar atlyginimas tuo metu mokamas? Arba kaip dabar su tuo A.Sacharuku? Nuolat balsavo svetima kortele už kitą žmogų, prokurorai sako, kad už tai turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, o iš visos mūsų Socialdemokratų frakcijos už prokurorų prašymą balsavo tik penki žmonės! Ir tie – Seimo veteranai: aš, Česlovas Juršėnas, Vytenis Andriukaitis, Justinas Karosas, Algirdas Sysas. O jaunimas dėjo į krūmus!”

Jaunieji Seimo nariai, ypač tie, kurie į parlamentą pateko pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą gyvenime, šiurpina aštuoniolika metų Seime dirbantį A.Salamakiną. “Įsivaizduojate, jie man į akis sako, kad į Siemą pateko atsitiktinai, tad per tuos ketverius metus, kol čia sėdės, turi susitvarkyti savo gyvenimą, nes kitos tokios progos jiems nebapasitaikys, – stebisi parlamentarų etikos sargas. – Per Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius nuolat sulaukiu priekaištų ne tik iš svarstomųjų, bet ir iš pačių komisijos narių, kodėl vis reikalauju laikytis drausmės, nustatytos tvarkos, kodėl trukdau daryti tai, kas jiems į galvą šauna. Atseit juos turės po ketverių metų vertinti rinkėjai, o ne kažkoks Salamakinas”.

Milijonieriai taisyklių nepripažįsta

Tačiau kartais netgi Seimo veteranų elgesys toks, kad sveiku protu nesuvoksi. Jau dešimtus metus Seimo nario pareigas einantis socialdemokratas Bronius Bradauskas iki šiol negali atleisti kolegoms, kad šie privertė jį grąžinti į valstybės biudžetą 12 tūkst. Lt. Šią sumą jis išmokėjo savo įmonei “Lamantinas”, iš kurios už Seimo pinigus nuomojosi automobilį. Dar labiau nesuvokiamas toks siekis naudotis valstybės pinigais žinant, kad B.Bradauskas yra deklaravęs turto, kurio vertė – beveik dvi dešimtys milijonų litų, o partijos kolegos jį net kelis kartus perspėjo nesinuomoti automobilio iš savęs paties.

Kitas Seimo milijonierius irgi socdemas Andrius Šedžius niekaip nesuvokia, kodėl jis negali, kada užsimanęs skristi į Londoną, nors yra patvirtinta Seimo tvarka, kad tokiems dalykams reikalingas Seimo valdybos pritarimas. Arba nemato nieko bloga, kad STT ėmus tirti jo tėvo įmonės veiklą parlamentaras užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo panaikinti pačią STT. O ką – jis Seimo narys, turi įstatymų leidybos teisę, kokį nori, tokį įstatymo projektą ir siūlo!

Dar vienas Seimo narys – “Tvarkos ir teisingumo” atstovas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis leidžia sau lėkti į Klaipėdą ir kištis į 50 mln. Lt vertės muziejaus rekonstrukcijos konkursą bei nenurimsta tol, kol užsakymas neatitenka bendrovei “Vėtrūna”. O paskui dar stebimasi, kodėl ši įmonė nuolat siejama su paksininkais. Na, o pats K.Komskis tuo metu skundžia Etikos komisijai Seimo pirmininkę Ireną Degutienę už tai, kad ši leido sau viešai suabejoti, ar gali Antikorupcijos komisijai vadovauti žmogus, įtarinėjamas ryšiais su kontrabandininkais?

Gal, beje, tai paaiškina, kodėl sprendžiant A.Sacharuko perdavimo į teisingumo rankas klausimą prokurorų prašymo neparėmė nė vienas “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos atstovas? Kodėl į A.Sacharuko gynėjų gretas stojo “darbiečiai”, daug spėlioti netenka – juk paties jų vado Viktoro Uspaskicho laukia balsavimas dėl teisinės neliečiamybės atėmimo Europos Parlamente.

Iš kelių sprendžia apie visus

Prieš Seimo rinkimus ir po jų daug apie moralę ir padorumą kalbėję Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai jau trečią savaitę tyli it vandens į burną prisisėmę apie įtakingo savo partijos nario Manto Adomėno elgesį laimint 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą. “Veidas” plačiai aprašė šią istoriją, kai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario M.Adomėno vadovaujamas Demokratinės politikos institutas vienintelis pretendavo kurti Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytus aukštųjų mokyklų reitingus. Beje, tyli ir liberalai, kurių deleguotas ministras Gintaras Steponavičius ne tik palaimino šio skandalingo konkurso rezultatus, bet, pasirodo, yra vieno konkurso nugalėtojų – savo konsultanto, Katalikų mokslo akademijos prezidento Pauliaus Subačiaus kūmas! Pasirodo, tai buvo netgi ne senų draugų ratelio, o beveik šeimos narių susirengtos 2,5 mln. Lt dalybos.

Apie krizės fone itin išryškėjusį begėdišką kai kurių dabartinio Seimo narių elgesį būtų galima dar daug rašyti. Kad ir apie tuos parlamentarus (“prisikėlėlė” Asta Baukutė, socdemai Birutė Vėsaitė, Irena Šiaulienė ir Bronius Pauža, liberalcentristas Raimondas Šukys, konservatoriai Justinas Urbanavičius, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Donatas Jankauskas, Arimantas Dumčius, “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas), kuriuos prokurorai pagavo, kai šie norėjo už reprezentacijai skirtus pinigus išsipirkti prabangius automobilius. Arba apie liberalo Gedimino Navaičio prabangius pirkinius už tas pačias reprezentacines lėšas. Arba apie kito liberalo Armino Lydekos nelegalias statybas Vilniaus senamiestyje. Ir taip be galo.

Blogiausia yra kitkas – krūvon sudėjus aiškėja, kad nepadoriai elgiasi maždaug 30 Seimo narių, bet būtent iš jų elgesio sprendžiama ir apie kitų, sąžiningai viso parlamento darbą tempiančių, politikų veiklą. Po nesėkmingo balsavimo už A.Sacharuko atidavimą teisėtvarkai galima teigti, kad gėdos ir sąžinės nepraradę tik 46 Seimo nariai. Trečdalis, kaip ir visoje Lietuvos visuomenėje.

Nors Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko istorija jau visiems įkyrėjusi ir ją norėtume užmiršti, praėjusios savaitės įvykiai neleidžia į šį nonsensą žiūrėti abejingai.

Taigi praėjusį ketvirtadienį Seimas nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko. Už tai, kad šio parlamentaro imunitetas būtų panaikintas, balsavo vos 46 Seimo nariai. Pats svarstytasis tai įvertino kaip “sveiko proto pergalę”. Tik vargu ar tas protas sveikas.

A.Sacharuko kolega, kitas taip pat prieštaringai vertinamas Seimo narys Jonas Ramonas paskelbė: “Prokurorai turi svarstyti ir tirti visus Seimo narių balsavimo vienas už kitą atvejus. Negalima ištraukti iš konteksto tik vieno atvejo, kaip daroma šįkart”. Taip ir norisi sušukti: “Tai ir svarstykite, pone J.Ramonai, nes tai, ką jūs padarėte, tapo baisiu precedentu”. Juk praėjusią savaitę politikai balsuodami parodė, kad dvigubi standartai Lietuvoje yra norma.

Remiantis J.Ramono ir kitų panašių veikėjų logika, dabar visi korupcija įtariami ar jau kaltinami valstybės tarnautojai turėtų paprašyti, kad visi įtarimai jiems būtų panaikinti. Taip ir turėtų būti padaryta, juk negalima iš konteksto ištraukti tik vieno atvejo. Turėtų būti reabilituoti ir visi tie užimantieji aukštas pareigas, kurie ant įvairių sutarčių suraitytais savo parašais valstybei padarė daug žalos. Juk jų elgesys nė kiek nesiskiria nuo A.Sacharuko. Ir apskritai po šio Seimo narių balsavimo turėtų būti nutraukta tūkstančiai bylų ir gal net keletas šimtų įkaltintųjų reikėtų paleisti į laisvę. Jei koks nors korumpuotas žėmėtvarkininkas, pinigų padirbinėtojas ar aferistas sėdi įkalinimo įstaigoje, o kiti tokias pačias machinacijas darę, bet nepagauti, nesėdi – vadinasi, ir sučiuptuosius reikėtų paleisti, nes, pasak J.Ramono, neteisinga, kad vieni sėdi, o kiti – ne.

Štai iki kokio absurdo galime nusiristi. Ir, tiesą sakant, ritamės.

Po šio balsavimo parlamente Seimo specialiosios komisijos, nagrinėjusios prokurorų kreipimąsi dėl A.Sacharuko, pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis sakė: “Patyriau vieną didžiausių nusivylimų dabartiniame Seime. Prokurorai manė, kad A.Sacharukas galimai pažeidė įstatymą, ir tai norėjo patikrinti tirdami bylą ir gavę Seimo leidimą tą daryti. Leidimas neduotas ir tai labai liūdina”.

Taip tvirtindamas K.Masiulis ir teisus, ir ne visai. Mat šis nusivylimas dabartiniu Seimu tikrai ne pats didžiausias. Per pastaruosius dvejus metus tų nusivylimų buvo šimtai, taigi tai jau kasdienybė. Visi jie ir lėmė, kad Lietuvos Seimu pasitiki vos 5 proc. Lietuvos gyventojų. Po keistos A.Sacharuko istorijos atomozgos pasitikėjimas Seimu Lietuvoje gali pasiekti ir 2 proc. Bet toks yra pačių parlamentarų pasirinkimas.

Po kiekvieno panašaus absurdo politikos apžvalgininkai pareiškia, kad visos ribos peržengtos ir toliau jau nėra kur. Bet jie vis tiek suklysta – mūsų politikai geba kasdien stebinti ir kas savaitę peržengti visas sveiko proto ribas.

Seimu nepasitiki keturi iš penkių Lietuvos gyventojų, rodo nauja apklausa. Dienraštyje “Lietuvos rytas” šeštadienį skelbiamos “Vilmorus” apklausos duomenimis, šalyje taip pat išlieka mažas pasitikėjimas Vyriausybe, tuo metu Prezidentūra išsaugo pasitikėjimą visuomenės akyse.

Apklausos metu 78,2 proc. respondentų sakė, kad Seimu nepasitiki. Pasitikėjimą parlamentu išsakė vos 3,4 proc. apklaustųjų.

Vyriausybe nepasitikėjo 60 proc., pasitikėjo 10 proc. apklaustųjų. Šalyje taip pat mažas pasitikėjimas teismais – jais pasitikintys sakė 11,9 proc. apklaustųjų, nepasitikintys – 50,9 proc.

Didžiausią pasitikėjimą visuomenėje išsaugo ugniagesiai gelbėtojai – jais pasitiki 87 proc. Lietuvos gyventojų. Pasitikėjimą prezidento institucija išreiškė 72,5 proc. apklaustųjų.

Tyrimo duomenimis, Bažnyčia pasitiki 61 proc., kariuomene – 50 proc., žiniasklaida – 42 proc. Lietuvos gyventojų.

Apklausa atlikta birželio 4-13 dienomis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad, anot žiniasklaidos, dėl kelionės į užsienį tris Seimo posėdžius praėjusią savaitę praleidęs socialdemokratas Andrius Šedžius “nesuvokia, ką padarė”.

“Taip, kaip aš girdžiu komentuojant patį A.Šedžių, tai iš jo komentarų supratau, kad jis nesuvokia, ką jis yra padaręs. (…) Tai yra mūsų nauji, jauni Seimo nariai, gal dar jie nelabai suvokia savo pareigų, savo atsakomybės prieš tą patį rinkėją”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė primena, kad darbui su rinkėjais, dėl kurio A.Šedžius teigė praleidęs Seimo posėdžius, yra skirta viena diena per savaitę – pirmadienis, o antradienį ir ketvirtadienį parlamentarai turi dalyvauti Seimo plenariniuose posėdžiuose, trečiadieniais – komitetų posėdžiuose ir panašiai.

“Jeigu jis (A.Šedžius – BNS) darbo metu, kuomet vyksta plenariniai posėdžiai, ramiai išvažiuoja ir sako, kad “aš dirbau darbą susitikdamas su rinkėjais, kurie gyvena užsienyje”… Be abejo, tai yra irgi darbas, tai mes turim labai aiškiai suformuotą savaitės darbotvarkę. (…) Jei kiekvienas Seimo narys laikytųsi to reglamento, tai yra tos savaitės nuo pirmadienio iki penktadienio kokią dieną ką tu turi daryti, tai, man atrodo, tikrai neiškiltų tokių problemų, kokios šiandien iškyla”, – teigė ji.

Kaip skelbė dienraštis “Lietuvos rytas”, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A.Šedžius praėjusią savaitę nepasirodė trijuose Seimo posėdžiuose. Jis prisipažino tuo metu buvęs užsienyje.

Parlamentarai svarstė, kad televizijos šokių projekte ketinantis dalyvauti parlamentaras Seimo posėdžius iškeitė į šokio repeticijas Kaune, kur gyvena jo šokių partnerė Beata Skaisgirytė, kiti teigė, jog pora išskrido mokytis ispaniškų šokių į Madridą.

Pats A.Šedžius neigė lankęsis Ispanijoje: “Didžiojoje Britanijoje aplankiau žmones, kuriuos konservatoriai išvarė iš Lietuvos. Dalyvavau steigiant naują lietuvių bendruomenę. Turiu posėdžio protokolus.” A.Šedžius minėjo dalyvavęs ir Birmingame gyvenančių tautiečių susibūrime, kalbėjo ir apie Notingamą.

Už praleistus Seimo posėdžius Krikščionių partijos frakcijos nariui Linui Karaliui pradėtas apkaltos procesas.

“Suprantu, kad šiandien gesiname gaisrą, bet juk norime, kad jį užgesinę rastume gyvų žmonių”, – beveik prieš metus interviu “Veidui” sakė tuomet Seimo pirmoji vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Tačiau būtent tuo dabar ir kaltinama Permainų koalicija – kad valstybės finansus suvaldė, tačiau nedarbo, skurdo, emigracijos sąskaita. Ką apie tai mano dabar jau Seimo pirmininkė I.Degutienė?

I.D.: Sutinku su kritika, tačiau yra dalykų, kurių pasekmės neišvengiamos. Čia kaip žmogui susirgus rimta liga – kad ir kaip ją gydytum, neigiamų pasekmių lieka. Neišvengiamai reikėjo subalansuoti valstybės finansus, ir tas darbas padarytas, tačiau, kaip ir prognozuota, taip buvo užprogramuotas didelis nedarbas. O dėl emigracijos turiu kitą pastabą: kai Lietuvos BVP kilo sparčiausiai iš ES valstybių, lietuvių (taip pat ir lenkų) emigracija vis tiek buvo didžiausia.

Tačiau vertinant per valstybės prizmę atrodo vienaip, o per konkretaus žmogaus – visai kitaip. Dabar, suvaldę valstybės finansus, turime konceptualiai peržiūrėti visą mokesčių politiką, kad spręstume jau kitus uždavinius. Kai kurie mokesčių pakeitimai nedavė lauktų rezultatų, be to, turime atsižvelgti į nedarbo mastus. Skaudžiausia, kad šiandien daliai žmonių trūksta pinigų net maistui. XXI amžiuje, kad ir po baisios finansinės krizės, žmonės neturi badauti – juk ne karo metas. Todėl visų pirma turime grįžti prie PVM lengvatų maisto produktams. Kitose valstybėse PVM mėsai, daržovėms mažesnis, kai kur net nulinis, tad ir mes turime dar kartą peržiūrėti šią sritį. Nuo pat pradžių, ir ne aš viena Tėvynės sąjungoje, buvau kitos nuomonės ir dėl PVM knygoms, spaudai. Dabar vyksta parengiamieji darbai – Finansų ministerija skaičiuoja, analizuoja ir, manau, rudens sesijoje Vyriausybė pateiks projektus. Kodėl ne pavasario sesijoje? Taip staigiai tokie įstatymai nesidaro. Kartą jau paskubėjome, daugiau naktinio įstatymų priiminėjimo nebus.

VEIDAS: Tačiau ar neteks naktinėti, kad priimtumėte visus apskričių reformai būtinus įstatymus, – juk iki liepos 1 d., kai neliks apskričių administracijų, nepilni du mėnesiai? Beje, iš Vyriausybės, ministerijų tenka girdėti, kad Seimo nariai – vienų ar kitų sričių neoficialūs lobistai, todėl strigdo Saulėlydžio komisijos siūlymų, kitų įstatymų projektų priėmimą.

I.D.: Kovo 10 d. prasideda pavasario sesija, o mums iš Vyriausybės sakoma: jūs turite bent iki balandžio 1 d. priimti visus apskričių reformai reikalingus įstatymus. O jų aštuoniasdešimt. Šiandien juos vis dar forsuojame, jei viskas aišku, priimame tą pačią dieną ypatingos skubos tvarka. Bet tikrai nepraleisime nekokybiškai parengtų ar kontroversiškų, ypač susijusių su žeme.

Seime – ne lobistai, o blaiviai mąstantys žmonės, kurie grįžę iš savo apygardų pasakoja, kaip žmones gąsdina nežinia, nes kai kur ir žemės reforma nesibaigusi, žemė negrąžinta, o pagal siūlymus vienur žemės valdytojai būtų vieni, kitur kiti.

Pasigendame aiškios sistemos ir ne blokuojame, bet analizuojame projektus, o jei jie pasirodys nekokybiški, grąžinsime Vyriausybei tobulinti. Dar kartą sakau: naktinio įstatymų šturmo nebus – ne karo metas. Jei ministerijos, atsakingos už tų įstatymų parengimą, jų laiku nepateikė, Seimas bet kaip bet kokių įstatymų nepriiminės. Taip pasakiau ir ministrui pirmininkui.

VEIDAS: Esate sakiusi, kad pleištą tarp Seimo ir Vyriausybės bando įsprausti ir interesų grupės, nepatenkintos kova su įsisenėjusia korupcija ir kitomis negerovėmis. Tačiau tiek sveikatos apsaugos sistemoje, tiek savivaldoje, tiek kituose skandaluose dėl įtarimų korupcija įkliuvo naujos valdžios žmonės, Seimo Antikorupcijos komisijai tebevadovauja prieštaringai vertinamas Kęstas Komskis, o Jums už siūlymą pakeisti komisijos vadovą grasinama teismais.

I.D.: Jei paanalizuosime, kiek prieš penkerius metus ir kiek dabar išaiškinama korupcijos atvejų, matau STT žingsnį, kad ir nedidelį, į priekį. Žinoma, tokiuose procesuose reikia laiko, tačiau suiminėjami ir viceministrų, ir vicemerų lygio įtariamieji. Labai svarbi ir kova su kontrabanda. Tačiau net jei vykdytojai sugaunami, nuobaudos mažutės, o kas yra kontrabandos užsakovai, taip ir neišsiaiškinama. Žodžiu, siūlą pagauname, tačiau kamuolio iki galo neišvyniojame, todėl siūlome įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, kad nebūtų galimybės slėpti nelegalių pajamų. Taip pat ketiname smarkiai sugriežtinti bausmes už kontrabandą.

Tačiau yra dar vienas aspektas – žmogiškasis veiksnys. Pati mačiau muitinės turimą vadinamąjį rentgeną, kuriuo galima užfiksuoti bet kokią kontrabandą. Tačiau susitikimuose man sakė – pagalvokit, kokį muitininkai tegauna atlyginimą, o praleido porą “fūrų”, ir iki grabo lentos užteks. Taip ir atsakiau: gal šiais laikais nuvalkioti tokie žodžiai, kaip sąžinė, garbė, moralė, ar viskas tik perkama?

O dėl K.Komskio – ką turėjau daryti, jei gaunu laiškų iš Pagėgių, Tauragės, Šilutės, kuriuose jis vietinių gyventojų viešai įvardijamas kaip galimai turintis ryšių su kontrabandininkais, apie tai rašo ir vietos žiniasklaida. Natūralu, jog kreipiausi į opoziciją, kuriai priklauso Antikorupcijos komisijos pirmininko postas, kad pakeistų vadovą. Man aiškina, kad kol nepateiksiu faktinės medžiagos, turiu jo atsiprašyti, o jei neatsiprašysiu, mane paduos į teismą už šmeižtą. Tačiau aš prašau opozicijos įvertinti ne teisiškai, bet politiškai, ar gali toks žmogus, kurį visuomenė viešai sieja su kontrabandininkais, dirbti Antikorupcijos komisijos pirmininku. O jei bus faktų, bus ir teisinis įvertinimas.

VEIDAS: Seime vėl inicijuojama nauja tyrimo komisija, kuri aiškintųsi, ar politikai netrukdo teisminiams tyrimams. Ar nemanote, kad Seimas kartais bando perimti prokuratūros ir teismo funkcijas?

I.D.: Esu prieš Seime organizuojamas tyrimo komisijas, ypač tais atvejais, kai vyksta koks ikiteisminis tyrimas. Seime yra komitetai, kurie ir turi užsiimti parlamentine kontrole, tačiau kontroliuoti, o ne kištis į ikiteisminius tyrimus. Konstitucijoje įteisintas valdžių atskyrimas, ir politikų kišimasis į teismų, prokuratūros darbą kvepėtų diktatūrinės valstybės modeliu. O tyrimo komisijos dažnai skirtos tik orui suvirpinti: ketvirta kadencija Seime, bet niekada nesu mačiusi normalaus jų darbo rezultato, nors visi būname įtraukti į jų darbą, jo svarstymus.

VEIDAS: Tad ar reikėtų Seimui spausti ir naują VSD vadovą dėl garsiųjų pažymų?

I.D.: Seimo valia buvo išreikšta – VSD įpareigotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti tas pažymas. Gyvename parlamentinėje valstybėje, tad Seimo nutarimus reikia vykdyti.

VEIDAS: O ar Seimas apskritai veiksnus toliau efektyviai dirbti, kai valdantieji prarado daugumą? Kokią matote išeitį iš tokios patinės situacijos?

I.D.: Jei lyginsime ankstesnius Seimus ir šį, įstatymų kokybė bei kiekybė dabar net geresnė nei anksčiau, kai buvo aiški dauguma. Natūralu: reikia daug daugiau ieškoti sąlyčio taškų, diskutuoti, daryti nuolaidas, o ne, kaip anksčiau būdavo, daugumos balsais – buldozeriu, kaip vieni ant kitų sakydavome, priimti įstatymus. Kita vertus, darbas daug sunkesnis, nes reikia įtikinėti, rengti daugiau pasitarimų.

Praėjusią kadenciją buvo mažumos Vyriausybė, padėtis – dar keblesnė, tačiau kitoks buvo laikmetis. Dabar reikia neatidėliojant priiminėti sprendimus, kad valstybė greičiau išeitų iš krizės, o ir valdantieji, ir opozicija teturi po 70 balsų. Tad akivaizdu, kad arba Permainų koalicija, arba šiandieninė opozicija turi ieškoti papildomų partnerių.
Trečias variantas pats nemaloniausias ir brangiausias – rengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Tai valstybei kainuotų apie 25–26 mln. Lt, o paanalizavus politinių partijų reitingus aišku, kad liktų tas pats politinis spektras, gal tik kiek kitokiomis proporcijomis ir be Tautos prisikėlimo bei Krikščionių frakcijų.

VEIDAS: Kaip Tėvynės sąjungos vicepirmininkė, kurią frakciją rinktumėtės į partnerius, kad neišduotumėte rinkėjų?

I.D.: Gerų variantų nėra, todėl turiu siūlymą surengti mūsų elektorato apklausą. Už ką aš asmeniškai? Ieškočiau galimybių grįžti prie pokalbių su Krikščionių frakcija arba “darbiečiais”. Seime Darbo frakcijoje – protingi, veiklūs žmonės, kurie ir šiandien balsuojant daugiausia palaiko valdančiąją koaliciją. Man tai neatrodo neįmanoma, nors mūsų partijoje kai kam atrodo kitaip.

Dėl socialdemokratų – taip, tai stabili, patirties turinti politinė jėga. Tačiau korupcijos užkardymas, ypač energetikos srityje, – vienas svarbiausių Permainų koalicijos prioritetų, tad būtų sunku eiti kartu su socialdemokratais, nes šio tikslo jau nebepasiektume. Be to, socialdemokratų viduje yra įvairių srovių: jei jungtis su Algirdu Butkevičiumi ir jo komanda – viena kalba, o su kitais – kita.

Nereikėtų užmiršti ir karčios patirties: kai praėjusią kadenciją konservatoriai rėmė socialdemokratų mažumos Vyriausybę, dėl to tiek mūsų, tiek socialdemokratų elektoratas buvo sutrikęs.

VEIDAS: Vis dėlto kaip jaučiatės tokioje baloje – valstybėje tiek problemų, o Seimas suka ratelius aplink Liną Karalių ir Aleksandrą Sacharuką, nesibaigia skandalai dėl vadinamųjų kanceliarinių išlaidų?

I.D.: Šitoje baloje vanduo pajudėjo. Jei palyginsime šį ir ankstesnius Seimus, kad 18 ar 19 val. salėje būtų šimtas Seimo narių, tokių laikų neatsimenu, o dabar posėdžių taip nebepraleidinėja. Paskutinio ketvirčio parlamentinei veiklai skirtų lėšų sutaupėme apie pusę milijono ir nėra tokių kuriozų, kad kas pirktų servizų ar dar ką.

O jei kalbėsime apie apkaltą dviem Seimo nariams, tai, mano įsitikinimu, visų pirma negalima juokauti per rinkimus. Apkalta – nemaloni procedūra, bet ją turime užbaigti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo metu nemato priežasčių, kodėl reikėtų inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, sako jos patarėja.

“Visos idėjos yra vertingos, ir jos leidžia pažvelgti į ateitį, paprognozuoti, kas galėtų būti, kaip galėtų būti. Tačiau šiuo metu kokių nors objektyvių priežasčių, kodėl turėtų vykti pirmalaikiai Seimo rinkimai, prezidentė nemato”, – antradienį Žinių radijui sakė vyriausioji prezidentės patarėja Audronė Nugaraitė, paklausta, kaip vertina idėją surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Anot Prezidentūros Politikos analizės ir institucinių ryšių grupei vadovaujančios patarėjos, prieš kalbant apie pirmalaikius rinkimus reikėtų atsakyti į klausimą, o kas būtų, jeigu tai įvyktų.

“Vargu ar kas galėtų užtikrinti, ką ne kartą yra pasakę ir pozicijos, ir opozicijos lyderiai, Seimo nariai – kad išrinkus naują Seimą, situacija kardinaliai pasikeistų ar ji taip pagerėtų, kad galėtume laukti kokių nors stebuklų, ir kas galėtų patvirtinti, kad nauja dauguma būtų stabili ir tvirta”, – kalbėjo A.Nugaraitė.

Jos tvirtinimu, “tokios trapios daugumos situacijoje daugiau reikėtų atsisukti į Seime esančių partijų išteklius, ieškoti vidinių išteklių, ir tokiu būdu tęsti Seimo darbą”.

Kita vertus, jeigu parlamentas ir jame esančios jėgos nebegali atsakingai dirbti, patarėjos nuomone, reikia kalbėti ir apie pirmalaikius rinkimus.

Balandį opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis parlamentaras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad opozicijai ir valdančiajai koalicijai priklausančios partijos turėtų tartis dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Esą jie galėtų vykti kartu su savivaldos rinkimais 2011-aisiais. Tam Seime frakcijų turinčių partijų vadovus turėtų paskatinti prezidentė D.Grybauskaitė.

Mat šiuo metu Seime nei valdančioji koalicija, nei opozicija neturi daugumos balsų.

Pagal Lietuvos Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus taip pat gali paskelbti prezidentas Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, tai juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai, antri būtų “darbiečiai”, treti – “Tvarka ir teisingumas”, ketvirti liktų Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Už socialdemokratus balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, ,vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už “darbiečius” būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta. Tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei “prisikėlėliai” (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.

Daugiau nei 80 Seimo narių per pirmąjį šių metų ketvirtį cento tikslumu panaudojo visą parlamentinei veiklai finansuoti skiriamą sumą – 6402 litus. Didžiosios dalies likusių parlamentarų išlaidos viršija 6 tūkst. litų.

Tuo tarpu Seimo narius, nepriartėjančius prie maksimalios sumos, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų: Seimo pirmininkė Irena Degutienė išleido 541 litą, Algirdas Butkevičius – 1024 litus, Loreta Graužinienė – 2330 litų, Gediminas Kirkilas – 2205 litų, Andrius Kubilius – 2100 litų, Eligijus Masiulis – 2700 litų, Emanuelis Zingeris – 3217 litų.

Gediminas Navaitis, išleidęs 3072 litų, irgi patenka tarp mažiausiai išleidusių, tačiau parlamentaras pernai birželį paskelbė išvis šių lėšų atsisakantis.

Tuo tarpu parlamentaro G.Navaičio ataskaitos rodo, jog šias lėšas jis naudojo visus metus – 2009 metų paskutinį ketvirtį išleido 1186 litus, trečią ketvirtį – 1941 litą.

Kaip rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos, didžioji parlamentinei veiklai skiriamų lėšų suma, kaip ir anksčiau, atitenka transporto nuomai ir eksploatavimui. Už visas parlamentinei veiklai skiriamas lėšas transporto priemonę nuomojasi Seimo narys Linas Karalius.

Iš viso per pirmą šių metų kanclerį Seimo nariai išleido 847 tūkst. 796 litus, maždaug 400 tūkst. litų mažiau nei praėjusių metų ketvirtį (1,25 mln. litų), tačiau sumažėjimą lėmė ne tiek parlamentarų taupumas, kiek sumažėjusi skiriama suma bei smukęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

Nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio Seimo nariui išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio suma. Iki tol ši suma siekė 1,5 VMDU.

Seimo nariai per pirmus tris šių metų mėnesius, lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, parlamentinei veiklai išleido maždaug 400 tūkst. litų mažiau. Seimo pirmininkės atstovo Juozo Ruzgio pateiktais duomenimis, sausio – kovo mėnesiais parlamentinei veiklai Seimo nariai išleido apie 848 tūkst. litų. Tuo metu paskutinį praėjusių metų ketvirtį parlamentarai išleido 1,25 mln. litų.

Parlamento vadovė Irena Degutienė trečiadienį sakė, kad sugriežtinus parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, atsirado daugiau skaidrumo ir padidėjo Seimo narių sąmoningumas.

“Tai iš tikrųjų yra visiškai kita situacija, negu kad buvo anksčiau, ir svarbiausia, kad atsirado ir viešumas, ir skaidrumas, ir parlamentarų sąmoningumas”, – “Žinių radijui” teigė I.Degutienė.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausančios politikės, tokio skaidraus lėšų panaudojimo modelio, koks šiandien yra Seime, nėra jokioje kitoje institucijoje.

“Turbūt tokio skaidraus lėšų panaudojimo modelio, koks šiandien yra Seime, jūs jokioje institucijoje nerasit, todėl, kad tai yra ir vieša, kiekvienas galim tinklapį Seimo atsiversti, ir kas ketvirtį pasižiūrėti, kaip ir kur buvo panaudotos mokesčių mokėtojų lėšos, skirtos parlamentarų parlamentinei veiklai”, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Seimo nariams pateikus pirmojo šių metų ketvirčio parlamentinių išlaidų panaudojimo ataskaitas, I.Degutienės teigimu, “kuriozų” jose nebėra.

“Tokių kuriozų, kur būdavo perkami servizai ar maisto produktai (…) tikrai nebėra”, – sakė politikė.

Praėjusių metų lapkritį Seimo valdyba pritarė pataisoms, griežtinančioms parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, o šių išlaidų kontrolė perduota Seimo kanceliarijos Finansų departamentui.

Nuspręsta nebeleisti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudoti įvairiems mokymams, kursams, nakvynei Lietuvos viešbučiuose, svečių maitinimui.

Parlamentarai taip pat yra priėmę Seimo Statuto pakeitimus, kuriais nuo 3,2 tūkst. litų iki maždaug 2 tūkst. litų per mėnesį sumažintos reprezentacijai ir parlamentinei veiklai skirtos lėšos.

Iniciatyvos mažinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas bei griežtinti jų kontrolę kilo, kai paaiškėjo, jog parlamentarai už šiuos pinigus įniko nuomotis prabangius automobilius.

Patyrę politikai niekuo nebesiskiria nuo naujųjų populistų: jie viena šneka, kita daro, trečia galvoja. Jie taip pat dažnai keičia savo nuomonę, vieni jų sprendimai neretai prieštarauja kitiems.

Tai akivaizdžiai pamatėme praėjusią savaitę. Štai stabiliomis pažiūromis garsėjanti Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė ėmė skubinti sostinės valdžią vienai iš Vilniaus gatvių, aikščių ar skverų suteikti per aviakatastrofą žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vardą. Tiesa, likus dviem dienoms iki, anot Seimo pirmininkės, gero Lietuvos draugo L.Kaczynskio žūties ji, kaip ir dauguma parlamentarų, nepritarė Vyriausybės teiktai įstatymo pataisai leisti lenkams bei kitoms tautinėms mažumoms savo pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis originalo kalba.

Beje, I.Degutienė prieš kurį laiką buvo viena Seimo valdybos narių, aktyviai palaikiusių buvusio pirmtako Arūno Valinsko siūlymą suvaržyti parlamente dirbančių žurnalistų teises. Bet kilus triukšmui nuomonę pakeitė.
Tiek dešinieji, tiek kairieji dievažijasi, kad svarbu praskaidrinti partijų finansavimą. Girdi, pirmiausia reikėtų uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims. Bet tokį konservatoriaus Arvydo Anušausko projektą palaikė tik 11 parlamentarų, kiti balsavo prieš arba susilaikė.

Panašiai atsitiko ir su tiesioginių merų rinkimų idėja: pora dešimčių parlamentarų lyg ir palaikė šią idėją, bet kai atėjo metas balsuoti, jie arba balsavo prieš arba balsavime nedalyvavo.

Dešiniųjų politikų nenuoseklumą liudija ir mokesčių įstatymai bei jų pataisos. Štai praėjusią savaitę konservatoriai priėmė pridėtinės vertės mokesčio pataisą, kuri leis pardavėjui susigrąžinti PVM, jei jis negavo atlygio už parduotą prekę. Šią išlygą dešinieji buvo panaikinę po naktinės mokesčių reformos 2008 m. gruodį. Maža to, kalbama, kad Finansų ministerija jau pradeda svarstyti, ar negrįžus prie PVM lengvatų. Esą galbūt jas reikėtų suteikti viešbučiams. O vėliau šiuo svyravimu pasinaudos ir kiti.

Beje, prieš pusmetį naujoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino savo pirmtakų ir savo pačios klaidą nusprendžiant didinti degalų akcizą. Todėl akcizai buvo vėl sumažinti.

Pasak politologo Kęstučio Girniaus, toks nenuoseklumas ir blaškymasis valstybei ir jos gyventojams duoda daug žalos.

Arūnas Valinskas, atvedęs į Seimą draugelius Liną Karalių ir Aleksandrą Sacharuką, dabar mėgina išpirkti savo nuodėmę.