Kai klausimą, kuris iš Seimo pirmininkų buvo (yra) blogiausias, pateikdavome prieš metus, dvejus ar trejus, pirmose pozicijose paprastai stumdydavosi Arūnas Valinskas ir Viktoras Muntianas. Tačiau dabar jie gali džiaugtis, nes nebe jie vertinami prasčiausiai. Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, net 43,8 proc. respondentų kaip blogiausią Seimo pirmininką išskyrė dabartinį parlamento vadovą Vydą Gedvilą. O tada, jau gerokai atsilikdamas, eina A.Valinskas. Tai V.Gedvilą turėtų stipriai sukrėsti ir priversti daryti išvadas.
Beje, kartu apklausiamųjų pasiteiravome ir kuri partija geriausiai vykdo savo rinkimų pažadus. Atsakymai į šį klausimą – taip pat neįkvepiantys: kone pusė apklaustųjų mano, kad nė viena politinė Lietuvos partija savo pažadų nevykdo, o dar daugiau nei 5 proc. apie tai neturi nuomonės. Tie, kuriems atrodo, kad partijos bent dalį savo pažadų vykdo, prie mažiausių pažadukų priskyrė Socialdemokratų partiją bei “Tvarką ir teisingumą”.

Kuris iš Seimo pirmininkų, jūsų nuomone, buvo (yra) blogiausias? (proc.)

V.Gedvilas    43,8
A.Valinskas    32,2
Visi dirbo prastai    9,2
V.Muntianas    4,4
A.Paulauskas    4
I.Degutienė    3
Nežinau / neturiu nuomonės    2,2
Č.Juršėnas    0,6
Visi dirbo gerai    0,4
V.Landsbergis    0,2

Jūsų nuomone, kuri partija geriausiai vykdo savo rinkimų pažadus? (proc.)

Nė viena    47,2
Socialdemokratų partija    27,6
“Tvarka ir teisingumas”    9
Nežinau    5,4
Darbo partija (leiboristai)    4,6
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    2,2
Liberalų sąjūdis    1,8
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    1,2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga    0,6
“Drąsos kelias”    0,4
Visos    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 3–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Vyriausybė pasiūlė mažiau esminių permainų projektų, nei žadėjo. Kai kuriais atvejais galima pridurti – ir ačiū Dievui.

Mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo revoliucija ir oficialus galutinis sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės projekto – atsakymų į šiuos visuomenę audrinančius klausimus laukiama antradienį prasidedančioje Seimo rudens sesijoje. Žinoma, šalia privalomo rudens sesijų didžiojo darbo – kitų metų biudžetų patvirtinimo.
Jei tiksliau, sprendimų dėl tų trijų visuomenei itin jautrių klausimų tikėtasi jau šių metų pradžioje. Tačiau valdantieji steigė darbo grupes, svarstė siūlymus, mintijo ir kol kas nedaug ką primintijo. Nedaug kas paaiškės ir rudens sesijoje.

Siūlymų – per 300, bet dauguma – tik pavadinimas be turinio

Susumavus Vyriausybės, opozicijos, kitų frakcijų, pavienių Seimo narių, prezidentės rudens sesijoje siūlomus priimti teisės aktus paaiškėja, kad tiems keliems mėnesiams, kai nebus svarstomi biudžetų projektai, jų gali susidaryti ir apie 800. Beje, ne ką mažiau projektų – 756 – buvo registruoti ir praėjusios kadencijos trečiojoje rudens sesijoje, tačiau per 63 sesijos posėdžius sugebėta priimti 278. Taigi nepriimama per 63 proc. įregistruotų projektų.
Didžiąją teisėkūros dalį sudaro Vyriausybės pasiūlyti projektai – praėjusią kadenciją iš visų priimtų teisės aktų tokių buvo net 67,5 proc. Deja, Vyriausybės pateiktame per 300 siūlomų svarstyti teisės aktų sąraše nėra to, apie ką jau beveik metai garsiausiai kalba rinkimus laimėję socialdemokratai. Ir net jei Vyriausybė kažką nutarė siūlyti keisti, ji pati dar gerai nežino, į ką, nes didžiosios dalies siūlomų projektų dar ne tik neįregistruota, bet net ir neparengta.
O juk Vyriausybės siūlomi projektai ne tik sudaro didžiąją dalį priimamų teisės aktų – jie labiausiai juntami visuomenės gyvenime, nes tarp Seimo narių siūlymų vis daugėja projektų apie juos pačius: politinius kolegų vertinimus, darbo sąlygų pokyčius, paskyrimus ir t.t.
Šįsyk rudens sesija taip pat turėtų prasidėti nuo opozicijos bandymo išversti iš posto teismo kaltu pripažintą Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį. Pats politikas laukia Apeliacinio teismo verdikto ir trauktis neketina, atvirkščiai – pareiškė, kad dabar, tapęs Darbo partijos (leiboristų) pirmininku, jis netgi norėtų Seimo pirmininko posto. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad tai buvęs humoras, bet V.Gapšys sako, kad ne. Tiksliausia būtų sakyti, kad tai satyra, nes dėl mūsų politikų niekaip neišmokstamos demokratinių šalių politikų etikos aksiomos rudens sesijoje tam teks skirti nemažai mokesčių mokėtojų brangiai apmokamo parlamentarų posėdžių laiko.

Sisteminės mokesčių reformos nesiūlo
Be abejonės, kaip visuomet, didžiausias rudens sesijos darbas – kitų metų valstybės, savivaldybių, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. Kol kas konkretūs skaičiai neatskleidžiami, bet, pagal ankstesnes prognozes, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos turėtų siekti 30,9 mlrd. Lt (iš jų 8,2 mlrd. Lt – ES), o išlaidos – 31,4 mlrd. Lt (deficitas – 533 mln. Lt).

Fiskalinės drausmės įstatymas varžo ankstesniu savo valdymo laikotarpiu nepamatuotai dosnius buvusius socialdemokratus, tad revoliucijų biudžetuose neturėtų būti, juo labiau norint įgyvendinti išsikeltą tikslą 2015 m. įsivesti eurą. Vyriausybė per rudens sesiją siūlo priimti Stabilizuojamosios biudžeto politikos ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Tai užtikrintų ilgalaikį valstybės finansų tvarumą ir subalansuotą biudžeto politiką.
Vis dėlto neplanuotų išlaidų biudžete teks numatyti: Konstitucinio Teismo valia reikia atstatyti per krizę sumažintus gausiausiai atlyginamų valstybės tarnautojų ir teisėjų priedus, o vėliau ir juos kompensuoti. Tad pažadai dėl sumažintų pensijų kompensavimo atidedami dar metams, o kai kurie pensininkai šito gali ir nesulaukti.
Tarp Vyriausybės siūlomų finansų srities projektų nėra ir nuo pat šios kadencijos pradžios žadėtos esminės mokesčių reformos: nei premjero sudarytos darbo grupės šiuo klausimu esminių siūlymų, nei kairiųjų rinkiminio arkliuko – progresinių mokesčių projekto.

Privačios medicinos marinimo nematyti

Nuo pirmos minutės sveikatos apsaugos ministro poste Vytenis Andriukaitis užsimojo prieš privačią mediciną, po Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu ministras buvo surašęs ilgiausią sąrašą keistinų įstatymų nuostatų, tačiau rudens sesijos projektuose revoliucijos nematyti.
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamentas informavo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo rudens sesijai pateikti tik Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais bus nustatytas vienodas privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimas visiems asmenims, tai yra po mėnesio sumokėjus įmokas arba iš karto, jei bus sumokėta minimalios mėnesio algos dydžio įmoka. Dėl kitų Konstitucinio Teismo nutarimo punktų premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Tiek skandalų ir nonsensų, kiek dabartinis Seimas sukėlė per nepilnus metus, ankstesnių kadencijų parlamentarai priskaldydavo gal tik per trejus.

Vakarų pasaulyje nauja valdžia ir politikai paprastai stengiasi pranokti pirmtakus savo kompetencija, erudicija, priimamų sprendimų ir įstatymų kokybe. O Lietuvoje viskas vyksta lygiai atvirkščiai: naujieji valdantieji senuosius stengiasi pranokti nekompetencija, skandalais ir įtartinais sprendimais. Kartais susidaro įspūdis, kad netgi siekiama pagerinti kopromitavimosi rekordus. Ir tenka pripažinti, kad mūsų politikams tai labai sekasi: tiek skandalų ir nonsensų, kiek dabartinis Seimas sukėlė per nepilnus metus, ankstesnių kadencijų parlamentarai priskaldydavo gal tik per trejus, ir tai sunkiai. O dabar visi skandalai ateina ir praeina, regis, be didelių pastangų. Tai tapę kone norma.
Šis Seimas išrinktas praėjusių metų spalį, taigi pabandykime suskaičiuoti viščiukus, tai yra jau prisidirbusius Seimo narius. Vienas “viščiukas” – Seimo narė Neringa Venckienė apskritai dingusi ir paskelbta tarptautinė jos paieška. Dėl trijų parlamentarų Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį: Viktoras Uspaskichas pripažintas kaltu ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, Vitalija Vonžutaitė taip pat pripažinta kalta ir nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme, o Vytautui Gapšiui, irgi pripažintam kaltu, skirta 35,7 tūkst. Lt bauda. Pastarasis, matyt, nusprendė, kad iki visiško susikompromitavimo jam dar šiek tiek stinga, ir praėjusią savaitę įstojo į aukščiausiąją cinikų lygą, pareikšdamas, esą po teismo sprendimo jam pats metas siekti Seimo pirmininko posto.
Valdančiosios koalicijos partneriai į šiuos veikėjus žvelgia ypač abejingai, taip parodydami, kad jiems visos aukštosios vertybės ir principai tėra tušti žodžiai.
Ką Seime veikia nuo kamščio niekaip nenulipantis Egidijus Vareikis, nesupranta ne tik rinkėjai, bet jau ir kolegos iš Tėvynės sąjungos-LKD partijos. Tikriausiai visi sutiks, kad šiam Seimui daug garbės neprideda ir dabartinis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, kurio pirmoji santuoka nutrūko neatlaikiusi neištikimybės išbandymo. Kad Lietuvos Seimas nevirtų tik savo sultyse ir savo skandalais išeitų į plačią tarptautinę erdvę, pasistengia parlamentaras Petras Gražulis. Jam iš širdies talkina podažniai nusišnekantis ir žibalo į ugnį vis šliūkštelintis kolega Valdemaras Tomaševskis. Jei pridėsime dar ir tuos parlamentarus, už kurių galvų kyšo “Gazpromo” ar kitų stambių interesų grupuočių ausys, tai turėsime visą puokštę valdžios atstovų, kuriems puikiai sekasi griauti Seimo reputaciją.
Kadaise, tiesą sakant, netgi nelabai seniai – praėjusią kadenciją, Seimo nariai ir Seimo vadovybė, konkrečiai Seimo pirmininkė Irena Degutienė, dar reguliariai pakalbėdavo, kad būtina gerinti Seimo įvaizdį ir didinti pasitikėjimą šia institucija. Tačiau dabar apie tai net nebešnekama, nes ir šnekėti gėda, ir prasmės nebėra, kai Seimo nariai išsiskirti bando ne darbais, o skandalais. Juolab kad ir pasitikėjimas Seimu šiandien nesiekia net devynių procentų, o štai nepasitikinčiųjų šia institucija – 58 proc. Bent taip liudija naujausi “Vilmorus” sociologinių apklausų duomenys.
Jei mūsų parlamentarai ir toliau taip “sėkmingai” darbuosis, tikėtina, kad po dvejų trejų metų pasitikinčiųjų Seimu nebus nė 3 proc., o į rinkimus balsuoti ateis dar mažiau šalies gyventojų. Bet gal to ir siekiama?

Per praėjusią kadenciją Seimo nariai teisės aktų projektų parengė 1,8 karto daugiau negu Vyriausybė, nors Vakarų šalyse yra priešingai: rengiant teisės aktų projektus aktyvesnės būna daugiau pajėgumų ir kompetencijos turinčios vyriausybės, o ne parlamentų nariai. Didėjo ir projektų kiekis: praėjusią Seimo kadenciją iš viso įregistruota 5 tūkst. teisės aktų projektų, arba 44 proc. daugiau negu per ankstesnio Seimo kadenciją.
Šiuos duomenis pateikęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pastebi, kad parlamentarai įregistruoja vis daugiau prastos kokybės įstatymų projektų, o dėl jų gausos Seimas nebepajėgia jų visų laiku ir kokybiškai apsvarstyti. Priimama tik apie trečdalį visų Seimo narių registruotų projektų. Pasak V.Gedvilo, dėl projektų gausos tenka skubinti jų priėmimą: praėjusią kadenciją kas antras teisės aktas buvo priimtas skubos ir ypatingos skubos tvarka (2004–2008 m. – tik kas ketvirtas). Be to, originalių įstatymų priimama labai mažai – vis daugiau teisės aktų tobulinama, keičiama, papildoma.
„Pagrindinis siekis yra priimti kuo daugiau kokybiškų įstatymų, o dabar priimame ir antikonstitucinius įstatymus, – teigia V.Gedvilas. – Trečią kadenciją dirbu Seime ir su visiška atsakomybe galiu pasakyti, kad rengiami įstatymų projektai tik blogėja. Seimas neturi tiek galimybių gerai parengti įstatymų projektus, kiek jų turi Vyriausybė.“
V.Gedvilo duomenimis, 2008–2012 m. Seimo darbo efektyvumas tesiekė 50 proc. – tik kas antras įregistruotas teisės aktas buvo priimtas. 2004–2008 m. Seimo darbo efektyvumas siekė 60 proc., 2000–2004 m. – 75 proc. „Daug laiko sugaištama neproduktyviai, tikslingiau būtų jį panaudoti parlamentinei kontrolei“, – pabrėžia Seimo pirmininkas.
Pasak V.Gedvilo, dėl prastos įstatymų ir teisės aktų kokybės smunka Seimo autoritetas, tad pirmininkas žada imtis veiksmų, kad padėtis keistųsi.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas turėtų sunerimti ir susimąstyti: parlamento  vadovo postą jis užima jau daugiau nei penkis mėnesius, tačiau žmonės jo veiklą vertina skeptiškai arba tiesiog niekaip.

Tai paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos. Respondentų pasiteiravus, kuris iš Seimo pirmininkų geriausiai atliko (atlieka) jam patikėtas pareigas, nė vienas nepaminėjo V.Gedvilo pavardės. Jį aplenkė net ankstesnieji autsaideriai Arūnas Valinskas ir Viktoras Muntianas. Respondentų vertinimu, geriausiai Seimo pirmininko pareigas atliko Irena Degutienė, o toliau, jau gerokai nuo jos atsilikdami, eina Vytautas Landsbergis ir Česlovas Juršėnas.
Respondentų taip pat teiravomės, kuris iš ligšiolinių premjerų, jų nuomone, buvo (yra) prasčiausias. Kaip paaiškėjo, labiausiai šio negarbingo titulo nusipelnė Gediminas Kirkilas, bet gana daug apklausiamųjų kaip prasčiausią premjerą išskyrė ir Gediminą Vagnorių bei Andrių Kubilių

Jūsų nuomone, kuris iš Seimo pirmininkų geriausiai atliko (atlieka) jam patikėtas pareigas? (proc.)

I.Degutienė    41,6
V.Landsbergis    16,8
Č.Juršėnas    12,8
Visi dirbo prastai    9
A.Paulauskas    8,2
V.Muntianas    5,4
A.Valinskas    3,2
Nežinau / neturiu nuomonės    2,6
Visi dirbo gerai    0,4
V.Gedvilas    0

Kuris iš ligšiolinių premjerų, jūsų vertinimu, buvo (yra) prasčiausias? (proc.)

G.Kirkilas    31,4
G.Vagnorius    16,8
A.Kubilius    15,2
A.Šleževičius    10,2
A.Butkevičius    6,6
Visi dirbo prastai    5,8
K.Prunskienė    4,2
A.Abišala    2,6
R.Paksas    2,2
A.Brazauskas    1,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
L.M.Stankevičius    0,8
Visi dirbo gerai    0,6
B.Lubys    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 8–10 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Pirmadienį mirė Seimo narys Julius Veselka. Jis mirė prieš pat “Žinių radijo” laidą, pranešė radijas. J.Veselkai buvo 69 metai.

Parlamentaras mirė prieš laidą, apie 12 val. Raigardo Musnicko laidoje turėjęs dalyvauti parlamentaras sukniubo likus minutei iki eterio. Atvykę reanimatologai J. Veselkos nebeatgaivino. Partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas Paksas BNS sakė esąs informuotas, kad J.Veselka mirė patyręs širdies smūgį.

Prieš laidą J. Velseka atrodė besijaučiantis gerai, pėsčias atžygiavo per Gedimino prospektą iki „Žinių radijo“ būstinės Smetonos gatvėje. Seimo narį bandyta ilgai gaivinti, bet visos pastangos buvo veltui.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis apie J. Veselką atsiliepia kaip apie politiką, visada turėjusį savo nuomonę ir nebijojusį ją reikšti.

Kiek naujasis Seimo vadovas, prisistatantis kaip valstybiškai ir pilietiškai mąstantis žmogus, toks ir yra, matysime jau po keleto dienų – kai generalinis prokuroras paprašys panaikinti politinių sukčių iš Darbo partijos neliečiamybę.

“Šis nuostabus politikas išrinktas į Seimą jau trečiąjį kartą”, – su patosu apie naująjį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą kalba naujasis premjeras Algirdas Butkevičius. “Jis net praėjusios kadencijos Seime faktiškai neturėjo priešų, – antrina darbiečių atstovas Šarūnas Birutis. Be to, jis turįs didžiulę vadovo patirtį: yra biomedicinos mokslų daktaras, anksčiau buvo universiteto prorektorius, yra vadovavęs parlamentiniam Seimo komitetui, yra užėmęs Seimo vicepirmininko postą, galų gale negalima nepaminėti, kad jam teko vairuoti ir moterų kepšinio rinktinę.
“Labai svarbu, kad anksčiau jis dirbo Europos reikalų komitete, nes Lietuvos laukia didžiulis iššūkis ateinančių metų antrajame pusmetyje pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai”, – akcentavo A.Butkevičius.
“Vydas, dirbdamas Europos reikalų komitete, yra labai gerai susipažinęs su visais europiniais reikalais”, – atitarė “darbietė” Virginija Baltraitienė, kuri ir pati buvo galėjo tapti Seimo pirmininke.
“Jo charakteris yra geras, priimtinas”, – linkčiojo “tvarkietis” Valentinas Mazuronis.
“Tikriausiai nė vienas iš mūsų senbuvių negirdėjome jo ar šioje tribūnoje, ar komiteto posėdžiuose taip bendraujant, kad lietųsi emocijos, pyktis, neapykanta. Šis žmogus visada pasižymėjo ir pasižymi aukšta politine kultūra, o svarbiausia, ko Lietuvai reikia, padorumu ir teisingumu”, – tikino save ir kolegas A.Butkevičius.
“Nekonfliktiškumas yra gerai, bet šito maža antram pagal Konstituciją žmogui šalyje”, – ironizavo į politiką vėl grįžęs, tik dabar labiau violetinę, o ne raudoną spalvą mėgstantis Povilas Gylys ir toliau dūrė, girdi situacija, kai nėra alternatyvaus opozicijos kandidato ir Seimo vadovas “renkamas” iš vieno kandidato, nieko gero nežada. “Prisimenu kitus rinkimus, kai tuo metu už būsimąjį premjerą balsavo 102 žmonės. Tas politinis ciklas nebuvo sėkmingas”, – šaržavo P.Gylys.
Po balsavimo paaiškėjo, kad už V.Gedvilo kandidatūrą į Seimo vadovus balsavo 84 parlamentarai, o “prieš” – 49. Tai šiek tiek blogesnis rezultatas nei pavyko pasiekti A.Butkevičiui, kai jį tvirtino premjeru.
Taigi, ar pavyks V.Gedvilui būti nepriklausomu, moraliu, visą parlamentą vienijančiu Seimo pirmininku ir kokių netikėtų sprendimų, žvelgiant į jo praeitį, galima laukti ateityje?

Narystės partijoje nažada suspenduoti
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnu perrinktas Jurgis Razma pastebi, jog netgi viešai buvo skelbiama, kad V.Gedvilas nurungė kitus Darbo partijos (DP) potencialius kandidatus į Seimo pirmininko kėdę tik dėl didesnio paklusnumo partijos vadovui. “O ypač kritiškai vertintinas nuskambėjęs kandidato pasisakymas žiniasklaidoje, kad, sprendžiant kaltinamųjų DP Seimo narių imuniteto klausimą, V.Gedvilas balsuos taip, kaip lieps DP frakcija, – dėstė J.Razma ir pridūrė: Tiesa, Seimo pirmininko rinkimų dieną atsakinėdamas į klausimus, jis sušvelnino tą poziciją, bet, kaip sakoma, pirmas natūralus pasakymas būna pats tikriausias. Pagal jį išeitų, kad DP frakcijos sprendimai kandidatui yra aukščiau negu Konstitucija, negu objektyvūs faktai, negu sąžinė”.
Dar problemiškiau yra tai, kad Seimo Pirmininkas, kaip vienas iš valstybės vadovų, kviečia pas save atsiskaityti įvairius teisėsaugos vadovus. Tarp jų ir vyriausiąjį šalies prokurorą. “Kaip atrodys – dėl dar tebesitęsiančios DP bylos – pavyzdžiui, generalinio prokuroro iškvietimas į Seimo pirmininko kabinetą? – retoriškai klausė J.Razma ir atsakė: Taigi, yra daug pagrindo manyti, kad naujasis Seimo vadovas vis dėlto bus daugiau DP pirmininko Viktoro Uspaskicho atstovas”.
Tuo tarpu, anot konservatoriaus Kęstučio Masiulio, kad V.Gedvilas yra korektiškas, niekam nekliūnantis žmogus, yra gerai, bet jis pernelyg “minkštas” ir dėl to kyla didelė tikimybė, kad jis taps valdingojo V.Uspaskicho marionete.
Todėl daugelis opozicijoje likusių politikų mato vienintelę išeitį – V.Gedvilas, sekdamas susiformavusia tradicija, ne tik turi suspenduoti savo narystę DP frakcijoje Seime, o ir pačioje partijoje. Bet kol kas V.Gedvilas nerodo jokių veiksmų pasitraukti, tegul ir laikinai, iš partijos. Jis tik nepriklauso jokiai parlamentinei frakcijai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2008–2012 m. kadencijos Seimas per paskutinius posėdžius aiškiai parodė, kad į Konstitucinio Teismo išaiškinimą politikams nusispjaut. Ko gero, dar didesnį teisinį nihilizmą ir cinizmą demonstruos naujoji Seimo valdančioji dauguma, norėdama apsaugoti nuo baudžiamosios atsakomybės Darbo partijos byloje teisiamus kolegas.

Į naująjį Seimą išrinkti kaltinamieji Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė kartu su mandatu įgijo ir teisinę neliečiamybę. Taigi artimiausiu metu Seimas turės spręsti, ar šiems politikams, kurie kaltinami neįtraukę į buhalterinę apskaitą apie 25 mln. Lt pajamų ir apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėję beveik 4 mln. Lt privalomų mokesčių, turėtų būti paliktas imunitetas. Vis daugiau ženklų liudija, kad jau senosios kadencijos Seime antausį Konstituciniam Teismui (KT) skėlusi naujoji dauguma dar kartą parodys, jog Konstitucija jiems nė motais, ir paliks teisiamiems „darbiečiams“ teisinę neliečiamybę.
Parlamentarai turi tokią teisę, tačiau esant tokiai situacijai būtų pademonstruoti akivaizdūs partiniai interesai ir nešvarūs susitarimai, kuriuos Konstitucija griežtai draudžia.
Kad sandėris tarp daugiausiai mandatų iškovojusių socialdemokratų ir “darbiečių” jau gali būti sudarytas, patvirtina praėjusio antradienio balsavimas Seime. Mat Socialdemokratų partija susivienijo su „darbiečiais“ bei „tvarkiečiais“ ir balsavo prieš tai, kad pagal KT išvadą iš Seimo narių sąrašo būtų išbraukti Darbo partijos kandidatai Jonas ir Živilė Pinskai bei Jolanta Gaudutienė.
Tiesa, po paros buvo atsitokėta ir nuspręsta, kad šie politikai vis dėlto negali dirbti parlamente. Tačiau naujajame Seime į opoziciją pasitraukę parlamentarai neabejoja, kad naujosios valdančiosios koalicijos partneriai priėmė Darbo partijos vedlio sąlygą išsaugoti jo ir V.Gapšio bei V.Vonžutaitės teisinę neliečiamybę mainais į visų sprendimų palaikymą.
Konstitucinės teisės ekspertai taip pat pabrėžia pastebintys signalų, kad naujasis Seimas gali neišlaikyti padorumo testo ir vadovautis ne Konstitucija, bet partiniais susitarimais.
Taigi kokią grėsmę kelia tokie Seimo užkulisiuose sudarinėjami nešvarūs sandėriai ir kokios galimos pasekmės visai mūsų valstybei?

„Darbiečių“ sąlyga koalicijos partneriams – imuniteto išsaugojimas

Buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžia, kad V.Uspaskichui, V.Gapšiui ir V.Vonžutaitei tapus parlamentarais be Seimo sutikimo baudžiamojon atsakomybėn jų patraukti nebus galima. Vadinasi, Seimui nusprendus neišduoti kaltinamųjų, Darbo partijos byla gali būti vilkinama dar ketverius metus, nors tiek ir nereikia, mat iki senaties teliko mažiau nei dveji metai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narys Kęstutis Masiulis mano, kad toks ir yra V.Uspaskicho tikslas bei planas. Tad ir europarlamentaro mandatą į eilinio Lietuvos Seimo nario kėdę jis iškeitė sąmoningai. „Šis žingsnis buvo žengtas dėl naujai įgyjamo imuniteto, nes tiek eidamas į Europos Parlamentą, tiek siekdamas tapti Lietuvos Seimo nariu V.Uspaskichas siekė išvengti teisinio persekiojimo“, – neabejoja K.Masiulis. Ir priduria, kad Darbo partijos lyderiui svarbus net mažiausias šiaudas, padedantis tempti laiką.
O kad procesai dėl imuniteto panaikinimo užsitęs ilgai, jau dabar aišku. Mat tvyrant įtampai tarp Prezidentūros ir valdančiosios koalicijos partnerių nežinia kada bus sudaryta nauja Vyriausybė ir kada naujoji valdančioji dauguma pradės normaliai dirbti. Net ir tuo atveju, jeigu generalinis prokuroras operatyviai kreipsis į Seimą dėl kaltinamųjų teisinės neliečiamybės panaikinimo, greito sprendimo nebus. Buvęs KT pirmininkas prof. Juozas Žilys primena, kad po to, kai generalinis prokuroras išdėstys motyvus, pagrįsdamas juos konkrečiais faktais, Seime bus sudaroma tyrimo komisija, kuri juos apsvarstys ir pateiks savo išvadas. Ir tik tada Seimas balsuos.
K.Masiulis apgailestauja, kad dėl to daugiau kaip ketverius metus nagrinėjama byla bus vilkinama mažiausiai tris mėnesius, o gal ir visą pusmetį. „Vis dėlto labiau nerimauju dėl Seimo sprendimo, nes tikėtina, kad imunitetas teisiamiems „darbiečiams“ apskritai nebus panaikintas“, – svarsto parlamentaras.
„Įvertinus praėjusios savaitės Seimo posėdžius susidaro įspūdis, kad Darbo partijos vedlys spaudžia koalicijos partnerius, – antrina Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. – Neabejoju, kad keliama ir sąlyga dėl imuniteto išsaugojimo teisiamiems parlamentarams.“
K.Masiulio vertinimu, kadangi tai V.Uspaskichui itin svarbi sąlyga, socialdemokratai įgyja labai parankų partnerį. Mat „darbiečiai“ pasiryžę bet ką padaryti: pritarti visiems koalicijos partnerių siūlymams, atsisakyti svarbių ministerijų postų, daryti įvairiausių nuolaidų, kad tik balsavimo dieną nebūtų 71 Seimo nario, balsuojančio už teisinės neliečiamybės panaikinimą. „Sprendžiant imuniteto klausimą būtina Seimo daugumos nuomonė, vadinasi, reikalingas 71 balsas “už”. Vėliau galima labai paprastai pasiteisinti, kad parlamentarai nedrausmingi, nesusirinko į posėdį ir tiesiog neužteko balsų, pritariančių teisinės neliečiamybės panaikinimui“, – dėsto K.Masiulis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatas suveikė kaip išblaivinantis vėjo gūsis, parodęs jaunimui ir didmiesčių gyventojams, kad sovietžmogiai ir jų mylimas Viktoras “Agurkichas” niekur nedingo.

Iš tikrųjų šis sekmadienis neparodė nieko naujo: žmogus, nemokantis lietuvių kalbos, besityčiojantis iš lietuvių tautos, iš paprasto dujotiekio suvirintojo mistiškai tapęs dujų importo tarpininku, vengiantis mokėti mokesčius Lietuvos valstybei, buvimą valdžioje išnaudojantis savo ir savo draugelių verslo reikalams pataisyti, meluojantis apie savo išsilavinimą, politinio prieglobsčio ieškojęs Rusijoje ir ten dergęs Lietuvos valstybę, rinkėjų balsus perkantis mainais už dešrą, bambalį ar ledų porciją, Lietuvos provincijoje yra “bičas Nr. 1”.
Tad, kur slypi V.Uspaskicho populiarumo mįslė? Kas ir kodėl jį atvedė į politiką? Ir, ko tikėtis iš šio populisto, jei jis ir jo autorinė Darbo partija vėl prieitų prie valdžios? – “Veido” žvilgsnis į V.Uspaskicho praeitį.

Nuo antrankių vėl gelbėjasi tautos atstovo mandatu
Jei ne Lukiškių gultų grėsmė, V.Uspaskicho, veikiausiai, niekados nebūtume matę politikoje. Jo žygis į didžiąją politiką prasidėjo 2000-aisiais, kai po Valstybės kontrolės ir prokuratūros tyrimo paaiškėjo, kad su Kėdainių verslininku V.Uspaskichu susijusi bendrovė “Jangila” nesumokėjo valstybei milijonų litų mokesčių ir galimai plovė pinigus.
Bet šioje vietoje stabtelkime ir darkart grįžkime į 1995-uosius metus, kai Lietuvoje lankantis “Gazpromo” prezidentui Remui Viachirevui ligtolinis dujų importo tarpininkas – SAF koncerno – prezidentas Gintautas Čepas buvo teisėsaugos sulaikytas trims dienoms ir, nors jam pateikti įtarimai dėl stambaus masto kontrabandos bei pinigų plovimo nepasitvirtino ir verslininkas netrukus buvo paleistas į laisvę, bet tiek laiko užteko, kad pastarasis netektų rusiškų dujų tarpininkavimo verslo. Mat valstybe valstybėje vadinamo “Gazpromo” prezidentas R.Viachirevas, netrukus sulaukė paties tuomečio Rusijos premjero Viktoro Černomyrdino skambučio. Šis sakė ką tik sulaukęs Lietuvos atstovų, kurie pateikė dosje apie G.Čepui inkriminuojamus nusikaltimus bei argumentavo rinktis kitą partnerį. Tad netrukus R.Viachirevas sukirto rankomis dėl dujų tiekimo Lietuvai su buvusiu Kėdainių dujotiekio suvirintoju V.Uspaskichu… Ir nuo to momento šis veikėjas ėmė turtėti ne dienomis, o valandomis.
Čia svarbu žinoti ir dar vieną faktą: tais pačiais 1995-aisiais V.Uspaskicho šeimos valdoma UAB “Vikonda” sudarė sandorį su tarptautine verslo bendrove “Jangila incorporated”, kuriuo perleido šiai bendrovei dujų tarpininkavimo verslą. Kaip vėliau nustatė Valstybės kontrolės revizoriai: “Jangila” iš „Vikondos“ perleistos ūkinės – komercinės veiklos nuo 1995 iki 1997 m. gavo beveik 271 mln. Lt pajamų. Tiesa, „Jangilos“ direktorius pajamas nuslėpė – neįregistravo “Jangilos” pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir nesumokėjo valstybei beveik 7,5 mln. PVM.
Tuo pat metu “Jangilos” atstovė Andželika Kristi Karalius daugybę kartų grynais pinigais paėmė daugiau kaip po milijoną litų iš šios bendrovės sąskaitų Ūkio banke. Teisėtvarkininkai tuomet įtarė, kad tokiu būdu milijonai litų buvo išplauti.
Galiausiai, išaiškėjo ir tai, kad bendrovė “Jangila” (kuri D.Britanijos Virginijos salų įmonių rejestre įregistruota 1995 m. ir, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo kėdainiškis Erlandas Petrūnas, o ūkinius – finansinius reikalus pagal įgaliojimą tvarkė minėta A.K.Karalius) Lietuvoje net nebuvo įregistruota.
Beje, prokuratūra šias neteisėtas veiklas tyrė itin principingai, tačiau padėtis pasikeitė po 2000-ųjų metų Seimo rinkimų, kai Kėdainių milijonierius, gelbėdamasis nuo kalėjimo grotų, “investavo” į konservatorių iš generalinių prokurorų išspirtą ir “tautos kankiniu tapusį” Artūrą Paulauską. Šis, V.Uspaskicho pinigais subūręs populistinę Naująją sąjungą, į Seimą pravedė ir Kėdainių “kniazių Viktorą”.
Netrukus naujos sudėties parlamentas pakeitė generalinį prokurorą, žemesnieji prokurorai irgi “atsipalaidavo”: visus aukščiau minėtus veiksmus perkvalifikavo į administracinius nusižengimus ir baudžiamąją bylą nutraukį. O galiausiai suėjo ir administracinės atsakomybės senaties terminas.
Beje, “Jangilos” bylos peripetijas iki smulkmenų žino ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Mat ji, būdama finansų ministre, kartu su Valstybės kontrolės skyriumi surinko informaciją, iš kurios teisininkai ir buvo padarę išvadą: jog yra pagrindas su „Jangilos“ veikla susijusius asmenis įtarti nusikalstama veikla, numatyta net penkiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Tą patį scenarijų matome ir šiandien: prokuratūra dar 2006 m. gegužę pradėjo tyrimą dėl V.Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos “juodosios buhalterijos” ir valstybei nesumokėtų 8 mln. Lt mokesčių. Ši byla teisme jau puspenktų metų, bet posėdžiai nuolat atidedami neva dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi bei dėl pagrindinio kaltinamojo viražų su teisiniu imunitetu.
Tiesa, šįkart kaltinimai pateikti ne tik V.Uspaskichui su partijos bendrais, bet ir pačiai Darbo partijai. Ir, kaip žiniasklaidai yra sakęs Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, jeigu teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, partijai grėstų likvidavimas…
Tuo tarpu politikai pastebi, kad, nors be partijos struktūrų Viktoras būtų niekas, jam pačiam didžiausią baimę kelianti perspektyva – atsidurti priešingoje nei parlamentas gatvės pusėje (čia yra Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas – J.K. past.). Užtat jis žūtbūt siekia dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą ir numarinti šią bylą kaip kad buvo numarinti “Jangilos” reikalai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

seime_1473

Į antrąjį turą vienmandatėse apygardose daugiausiai išėjo Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų. Truputį atsiliko socdemai.

Antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių vyks 68 vienmandatėse apygardose, trijose Seimo nariai išrinkti pirmajame ture – socialdemokratas Algirdas Butkevičius Vilkaviškyje, “darbietė” Virginija Baltraitienė – Kėdainiuose, Lietuvo lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas – Vilniaus-Šalčininkų apygardoje.

Antrajame ture dėl Seimo nario mandato varžysis 36 Darbo partijos ir 35 konservatorių kandidatai. Į antrąjį turą taip pat pateko 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai, aštuoni partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai.

Tarp pirmaujančiųjų apygardose pirmajame ture daugiausiai – konservatorių (23), socialdemokratai pirmi 18 apygardų, “darbiečiai” – 13 apygardų, į šiuos skaičius įtraukti ir jau pirmajame ture išrinkti kandidatai.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” kandidatai pirmauja penkiose apygardose, Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai – keturiose, “valstiečiai” ir savarankiški kandidatai – dviejose apygardose.

Rinkimų komisijos pranešimu, daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų – 19,84 proc. – gavusi Darbo partija pretenduoja gauti 17 mandatų.

Antri su 18,38 proc. balsų likę socialdemokratai gauna 15 mandatų, o treti esantys konservatoriai su 15,05 proc. balsų – 13 mandatų. Po septynis mandatus pasidalijo 8,56 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,97 proc. balsų surinkęs Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gauna partija “Tvarka ir teisingumas”, penkis mandatus – 5,84 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Stambūs pramonininkai ir verslininkai su visa Pramonininkų konfederacija priešakyje teigia, kad prieš šiuos Seimo rinkimus jie partijų programų neskaito, kandidatų debatų nežiūri, visą reklaminę erdvę ignoruoja, nes nėra jokios prasmės į tai kreipti bent menkiausią dėmesį. Pramonininkų konfederacija dėmesį į politikus ims kreipti tik po rinkimų, ir tik į tuos, kurie sudarys valdančiąją koaliciją. Būtent su jais pramonininkai ir derėsis.

Pramonininkams gerai – jie galingi ir įtakingi, o ką daryti paprastiems rinkėjams, kurie taip pat mato ir supranta visą dabar vykstantį farsą?
Tiesą sakant, čia kyla jau visai sisteminis klausimas, kam Lietuvoje apskritai reikalinga rinkimų agitacija, kodėl nacionalinis transliuotojas kažkokiems nesavikritiškiems apsišaukėliams privalo skirti daugybę valandų nemokamo televizijos bei radijo eterio ir kodėl mokesčių mokėtojai turi skirti 20 mln. Lt partijoms, kad jos finansuotų tą tuščią triukšmą, kuris aplink mus visą mėnesį vyksta iki rinkimų. Kam visa tai?
Juk dabar bet kokios partijos bet kuris kandidatas gali kalbėti bet ką, žadėti viską, ko tik nori rinkėjai ar ką tik jis pats geba sugalvoti, partijos programas gali rašyti tarsi stebuklines pasakas – juk už visko stovi tuštuma. Po rinkimų iš skirtingų partijų bus sudaroma valdančioji koalicija (o po šių rinkimų ji bus tikrai marga), ir jau tada bus surašoma bendra Vyriausybės programa, kurioje 99,99 proc. tų sapalionių, kuriomis dabar esame maitinami įvairių kandidatų į Seimą, bus prilygintos baltos kumelės sapnams ir užmirštos.
Vyriausybės programą valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų lyderiai sukurps per porą naktų ir rinkėjai jai jokios įtakos neturės. Pabrėžiu – visiškai jokios. Toji programa bus gana neskani mišrainė, kuri su demokratija turės tiek pat bendro, kiek skruzdėlė su sunkvežimiu. Juk rinkėjai kažką išrinko, o tie išrinktieji kažką surašė ir pagal tą kažką valdys valstybę. Ir dar paaiškins rinkėjams, kad visų tų savo priešrinkiminių pažadų ir programų įvykdyti negali, nes Vyriausybės programa juk kompromisinė, tai yra nei velnias, nei gegutė.
Todėl mūsų valstybėje metas permąstyti visą rinkimų tvarką ar bent jau priešrinkiminį laikotarpį, kuris dabar visiškai suveltas ir nereikalingas, nes tik gaišina žmonių laiką, ir dar yra finansiškai nuostolingas. Čia mums pavyzdžiu vėl galėtų būti išsivysčiusios valstybės, kuriose koalicinės vyriausybės darbuojasi jau daug kadencijų. Ten jau rasta būdų, kaip padaryti, kad partijų programos ir valdžiažmogių sprendimai nesiskirtų kaip diena ir naktis ir kad egzistuotų bent kokia politikų atsakomybė.
O kaip rinkėjams elgtis prieš šiuos rinkimus, kad jie nesijaustų esą niekas ir kad balsuodami nepadarytų didelių klaidų? Gal būtų visai išmintinga pasidomėti ne 2012-ųjų, o ankstesnių metų partijų programomis ir politikų pažadais bei panagrinėti, kaip jie buvo įgyvendinami, kai tos partijos buvo valdžioje. Juk prie tikros valdžios prisiliesti galimybę turėjo dauguma dabartinių Lietuvos partijų: ir socialdemokratai, ir liberalai, ir konservatoriai, ir “darbiečiai”, ir krikščionys, ir krikdemai, ir tautininkai, ir centristai, ir socialliberalai, ir zuokininkai, ir “tvarkiečiai”, jei omenyje turime Rolandą Paksą. Taigi visi savo valdymo įgūdžius jau pademonstravo.
Vadinasi, apsisprendžiant, už ką balsuoti, geriausia tiesiog pasiknaisioti savo atminties kertelėse (ir netikėti prasimanymu, kad lietuviai pasižymi itin trumpa atmintimi), o ne klausytis įvairiausių kandidatų fantazijų per televiziją. Branginkite savo laiką ir nesileiskite kvailinami.

TRYS KLAUSIMAI Česlovui Juršėnui, Seimo Pirmininko pavaduotojui

VEIDAS: Ką dar turėtų nuveikti šios kadencijos Seimas šiandien prasidedančioje paskutinėje savo sesijoje?
Č.J.: Siūliau rinkimų kampanijos metu rengti kuo mažiau posėdžių ir spręsti tik būtinus klausimus – prezidentės vetuotus įstatymus, tarptautines sutartis, kurių negalima atidėlioti, eurointegracinius įstatymus ar jų pataisas. Žinoma, yra užsilikusių projektų, kuriuos turėsime svarstyti, pavyzdžiui, pensijų, Seimo darbo reglamentavimo. Pagal Konstituciją iki spalio 17 d. Seimui turi būti pateiktas 2013 m. biudžeto projektas, jį taip pat reikės pradėti nagrinėti.
Vakarų šalyse rinkimų kampanijos metu parlamentų posėdžiai visai nerengiami. Pagal mūsų teisinę bazę, Seimo nario atostogos nenumatytos, o Seime bus tokia pat rinkimų kampanija, tad kam pagrindinę valstybės tribūną ir garsiausią mikrofoną leisti išnaudoti ne pačioms konstruktyviausioms kalboms.
Vakaruose parlamentai prieš pat rinkimus neposėdžiauja ir dėl to, kad nekorektiška nueinančiam parlamentui bandyti priiminėti įstatymus, kurie, tikėtina, būsimam nepatiks ir jis tuoj pat turės juos keisti. Bet, manau, tokių bus bandoma priimti ir paskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje.
VEIDAS: Prezidentė kaip tik kritikavo, kad Seimai dvejus metus griauna, ką padarę jų pirmtakai, o paskui dvejus imasi, bet nespėja baigti naujų.
Č.J.: Seimą renka tauta ir, jei ji suteikia kitokį mandatą, jį reikia vykdyti. Žinoma, norisi, kad būtų pagrindinių klausimų, ypač užsienio politikos, tęstinumas, ir tai išlaikome nuo pat 1990 m. Bet jei tauta išrenka kitos pakraipos Seimą, ji duoda mandatą kitaip veikti, kitaip spręsti socialinius ekonominius klausimus, vadinasi, kaip tautos valią vykdanti naujoji tautos atstovybė Seimas turi veikti kitaip. Toks parlamentinės respublikos principas.
VEIDAS: Tai paskutinė ne tik šios kadencijos, bet ir Jūsų sesija. Vienintelis parlamente be pertraukos dirbate nuo pat 1990 m. Ko būsimam Seimui patartumėte pasimokyti iš ankstesniųjų?
Č.J.: Pagrindinis dalykas yra kantrybė derinant pozicijas. Reikia siekti priimti įstatymus, kuriems pritartų kuo daugiau frakcijų, partijų ir tuo pačiu būtų plačiau atstovaujama tautos nuomonei. Reikia tartis su oponentais, juos gerbti, nes demokratija ir yra ten, kur gerbiamos mažumos, opozicijos teisės. O aš pats vis tiek be Seimo negalėsiu, tad čia dar maišysiuosi.