Šią savaitę prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje karščiausios diskusijos turėtų užvirti energetikos klausimais.

„Neaišku, kokios planuojamos investicijos į naują atominę elektrinę, kokia kapitalo grąža, ar bus didinama valstybės skola, kokios planuojamos elektros energijos gamybos sąnaudos, jos pardavimo kaina“, – netrukus prasidėsiančių diskusijų temas vardija Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Ne tik opozicija, bet ir Vyriausybė energetikos klausimus nurodo kaip prioritetinius priešpaskutinėje šios kadencijos sesijoje. Ministrų kabinetas pateiks įstatymų projektų, reikalingų naujos Visagino atominės elektrinės projektui įgyvendinti, paketą, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą.
Tarp 83 Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų – ir pensijų sistemos reformos teisės aktų paketas. Nelegalaus darbo mastui mažinti siūlomas nelegalaus darbo draudimo įstatymas. Darbo kodekso pakeitimais siekiama didinti darbo santykių lankstumą bei skatinti kurti naujas darbo vietas. Taip pat numatoma įteisinti ir fizinių asmenų bankrotą, skatinant smulkų ir vidutinį verslą sukurti naują juridinio asmens teisinę formą, supaprastinti teritorijų planavimo procesą ir valdymą.
Neatmetama, kad pavasario sesijoje parlamentarams gali tekti ir neplanuotų darbų – koreguoti biudžetą, nes jis rengtas remiantis optimistiškesnėmis nei dabartinės ūkio augimo prognozėmis.Vasario pabaigoje Lietuvos bankas šalies BVP augimo prognozes sumažino nuo 3,5 iki 2,2 proc., o Europos Komisija – nuo 3,4 iki 2,3 proc.
„Sausį biudžeto pajamų planas neįvykdytas, vasarį tendencijos panašios. Pirmojo ketvirčio rezultatai turėtų būti rodiklis, ar būtinos korekcijos. Žinoma, tai priklausys nuo valdančiųjų, bet vidinė nuojauta sako, kad biudžetas nebus peržiūrėtas, net jei pirmojo ketvirčio rezultatai ir skatintų tai daryti“, – rinkimų metų specifiką aiškina A.Butkevičius.
Kaip informavo finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė, Finansų ministerija bent jau iki balandžio, kai bus susumuoti pirmojo ketvirčio rezultatai, nemato pagrindo svarstyti biudžeto korekcijų, juolab ministerija jau pernai BVP augimo prognozes buvo sumažinusi iki 2,5 proc. Mažesnį – 2 proc. – augimą prognozavo tik SEB bankas.

Trys klausimai Ligitui Kernagiui, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui

VEIDAS: Komisija savo išvadose siūlo atstatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį ir grąžinti į darbą atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Tačiau ne Seimas skiria ministrą ar FNTT vadovus, tad kiek tikėtina, kad kas nors atsižvelgs į šias išvadas?
L.K.: Nors komisijos išvados ir yra rekomendacinio pobūdžio, mes tikimės, kad į jas bus atsižvelgta, nes rezonansas visuomenėje didžiulis. Tie atsakymai bus jau nebe mums, o visai visuomenei. Žmonėms kilo daug klausimų dėl prokuratūros darbo, dėl FNTT vadovų. Prezidentė, būdama tautos prezidente, manyčiau, sureaguos ne tik į klausimus, bet, ko gero, ir į išvadas.
VEIDAS: Tiek D.Raulušaitis, tiek R.Palaitis tvirtina neketinantys atsistatydinti. Jei komisijos išvados nieko nelems, ar imsitės kitų priemonių? Ar inicijuotumėte interpeliaciją ministrui?
L.K.: Mes vertiname viską politiškai, o ne teisiškai. Jei niekas nieko nedarys, tai bus signalas, kad Lietuvoje tikrai kažkas negerai. Mes viską vertiname pagal išvadas, pagal mūsų surinktą medžiagą, neimame iš lubų. Taip, priemonių imsimės. Planuojame paviešinti visą tyrimo medžiagą, kad žmonės matytų, kiek kas iš tiesų yra prisimelavęs. Ar inicijuosime interpeliaciją ministrui? Greičiausiai taip, nes, pagal surinktą medžiagą, jis nebegali toliau dirbti. Jo veikla neskaidri.
VEIDAS: Kokie faktai nagrinėjant visą gautą medžiagą labiausiai įtikino, kad FNTT vadovai atleisti nepagrįstai?
L.K.: Pirma, poligrafo išvadomis remtis negalima – visi liudiję pareigūnai tą pripažino. Kitas dalykas, net ir pats ministras pripažino, kad buvę FNTT vadovai tikrai geri specialistai, su gera praeitimi. Buvo ir kitų netiesioginių faktų. Vienas tokių faktų, kad ministras ar per neapdairumą, ar dėl kitų priežasčių V.Giržadui atėmė teisę dirbti su slapta informacija, remdamasis įstatymo straipsniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais. Kur logika? Susidaro vaizdas, kad ministras turėjo kitų tikslų. Patys pareigūnai (buvę FNTT vadovai – red. past.) mums buvo atnešę tam tikros informacijos, iš kurios matyti, kad jie galbūt buvo spaudžiami neliesti kai kurių įmonių, netikrinti jų. Visame tame fone ir susidarė įspūdis, kad su jais, tiesiai tariant, buvo susidorota.

Šioje šalyje socialdemokratai visada labai aktyvūs, kai ta ar kita forma reikia kautis už turtingųjų interesus.

Pirmoji „Snoro“ istorijos pamoka Lietuvai – priminimas, kad nėra ekonomikos be rizikos. Kai renkiesi, visada rizikuoji ir visada moki. Tiesą sakant, net dėdamas kuklų, tarkime, 5 tūkst. Lt apdraustą indėlį rizikuoji, kad pinigų neatgausi, nes, pavyzdžiui, gal bus karas, gal mirsi, gal santvarka keisis. Sakote, nerimta? Na, bet tikimybė egzistuoja….
Kitos pamokos sudėtingesnės ir bent iš pirmo žvilgsnio ne tokios akivaizdžios.
Dalis Seimo narių paskutinėmis sausio dienomis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris turėtų nuspręsti, ar tai, jog valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra sudarytos teisinės prielaidos patenkinti savo kreditorinį reikalavimą žemesnių reikalavimų tenkinimo eilių kreditorių sąskaita, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir pagrindiniam „teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo“ tikslui – teisingumui. Dieve, kaip kilniai viskas skamba, bet pažiūrėkime giliau, dėl ko rauda 40 Seimo narių, nubėgę gelbėti Lietuvoje esą paminto teisingumo.
Situacija labai paprasta. Jei dabar bankrutuoja bankas, tai indėlių draudimas grąžina visiems indėlininkams iki 345 tūkst. Lt. Konkrečiu atveju „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sukaupęs apie 1,6 mlrd. Lt, jie buvo investuoti į įvairius finansinius instrumentus, kuriuos dar reikia realizuoti. Pagal bankroto įstatymą indėlininkams draustos sumos grąžinamos per tris savaites. Tai Lietuvos valstybė tiesiog pavyzdingai atliko ir iš viso taip buvo kompensuota apie 3 mlrd. Lt, kurių dalis, žinoma, buvo pasiskolinta iš valstybės biudžeto, t.y. mūsų, mokesčių mokėtojų.
Pagal veikiantį įstatymą atgavus „Snoro“ suteiktas paskolas, pardavus jo turtą ir panašiai gautos lėšos paskirstomos iš pradžių dengiant įsipareigojimus buvusiems banko darbuotojams, o po to jau indėlių draudimo bendrovei, kitaip sakant, mums, mokesčių mokėtojams, kurie dabar ir grąžino didžiąją dalų tų draudžiamų indėlių. Asmenys šiame banke įsigiję arba rizikingų sertifikatų, arba obligacijų, arba turėję indėlius, viršijančius minėtą 345 tūkst. Lt sumą, savo lėšas atgautų ketvirtoje eilėje, prieš tai dar patenkinus biudžeto reikalavimus.
Ko pageidautų teisingumo panorę Seimo nariai? Jų nors kuklus – tegul visi savo dalis atgaus proporcingai ir jau, neduok Dieve, kad tas indėlių draudimas (kitaip sakant, mes, mokesčių mokėtojai, beje, praktiškai visi neturėję jokių ryšių su tuo „Snoru“) nebūtų pirma jų, nes jaučia jų širdys, kad jiems neklius tiek, kiek jie tikėjosi.
Beje, kodėl už rizikingesnius produktus mokamos didesnės palūkanos? Ogi ir todėl, kad ten nepriskaičiuojamos draudimo įmokos. Tad kol yra galimybė daugiau uždirbti palūkanų, tada viskas gerai. Bet vos tik pakvimpa nuostoliais, pasirodo, kad nuostoliai „prieštarauja teisingumui ir Konstitucijai“, kuri nevienodai lygi turtingiems. Taigi galėtų paimti iš tų, kurie neturi ir neturės jokio indėlio, bet sąžiningai mokėdami mokesčius tikisi kokių bendrų gėrybių, tačiau galiausiai savo pinigus atiduoda milijonieriams. Bet ne, nenori.
Čia slypi dar viena pamoka. Kai prieš trejus metus prasidėjo sunkūs laikai, daugybė paskolas bankuose turėjusių žmonių susidūrė su sunkumais. Bankų sutartys buvo sudarytos labai neproporcingai, numatant, kad sunkumų atveju rizika permetama paskolos gavėjui. Pavyzdžiui, kai kurių bankų sutartyse buvo rašoma, kad jei „bankas tarpbankinėje rinkoje įprastos verslo praktikos būdu negali gauti atitinkamo termino finansavimo atitinkama valiuta arba pabrangus banko skolinimosi kaštams, … bankas, informavęs kredito gavėją prieš 30 dienų, turi teisę 1. sustabdyti kredito ar kredito dalies išmokėjimą; 2. pareikalauti grąžinti bankui kreditą ar kredito dalį per banko nustatytą laikotarpį“. Tada aiškinta, kad žmogus imdamas paskolą pats privalo įvertinti visą riziką, ir šiukštu bankui ką nors aiškinti.
Dabar pasirodo, kad keletą šimtų tūkstančių iš banko pirmam ir gal paskutiniam gyvenime būstui imantis žmogus turi vertinti riziką pats, bet va milijonierius – nesugeba, ir jam turi padėti valstybė. Tada akivaizdus silpnosios pusės išnaudojimas neužkliuvo būtent todėl, kodėl dabar absoliučiai kitokioje situacijoje jau prabilta apie teisingumo stygių.
Skirtumas tik tas, kad dabar atsirado piniguočių, kurie gali finansuoti visus tuos esą Seimo narių kreipimusis. Aišku, kad už Seimo narių stovi vadinamoji Indėlininkų ir kreditorių asociacija, ir parūpinusi jiems advokatus, ir įkvėpusi energijos kautis iki paskutinio kraujo lašo.
Dar viena pamoka – politinė. Šioje šalyje socialdemokratai visada labai aktyvūs, kai ta ar kita forma reikia kautis už turtingųjų interesus, bet kažkodėl kukliai tyli, kai prabylama apie didelių piniginių dividendų neduodančią ne tokių įtakingų ir galingų interesų apsaugą. Kartu su parlamentare Birute Vėsaite galima graužtis dėl nuskriaustų Petriukų ir Onučių, kurie prarado „kelis litus, atidėtus laidotuvėms“. Žinant, kad valstybė grąžina 345 tūkst. Lt, matyt, ruoštasi labai prabangioms laidotuvėms, o jei prarasti vadinamieji indėlių sertifikatai ar kitos formos vertybiniai popieriai, tai ko anksčiau ta B.Vėsaitė neverkė, kad žmonės negauna pakankamai finansinių žinių? Ar ne todėl, kad bankai nemokėjo?
Galima paverkti ir kartu su socdemu Vyteniu Andriukaičiu, kurio širdį spaudžia liūdna istorija apie 4 šeimų paskutinius Snore „konsoliduotus“ 900 tūkst. Lt, turėjusių virsti butu lyg ir kažkokiam jaunuoliui… Bet galima pagalvoti ir taip – o kodėl turėčiau verkti ir gailėtis tų, kurie patys nieko negalvojo? Kodėl visi mokesčių mokėtojai, jau ir taip atsisakę daugelio viešųjų gėrybių, prisiėmę papildomą įsiskolinimą ir kompensavę „Snoro“ indėlininkams apie 3 mlrd. Lt ten laikytų draustų indėlių, dabar privalėtų kompensuoti visiems ir viską, ko tie bepanorės. Jūs tikite, kad jei anie būtų gavę tų palūkanų, būtų pasidaliję, aš – ne. Taigi, jei jau anie norėjo rizikuoti, tai tegul dabar ir nuostolius prisiima. Be verksmų.
Na, ir paskutinė galima pamoka. Dabar jau ne taip gerai ir aiškiai apmokama tiek tiesiogiai, tiek politiniais dividendais. Jei jau Seimo nariai taip labai norėjo aiškintis, kas įvyko ir kodėl anksčiau nepastebėtos gilios sisteminės bėdos, tai, matyt, dėmesį vertėtų sutelkti į buvusio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino bei Bankų priežiūros departamento Kazimiero Ramono veiklą. Kokie dalykai lėmė, kad šie asmenys visiškai iškrito iš kontrolės zonos? Kodėl niekam Seime jie neužkliuvo, kai nieko neveikė, ir ar ne tas nieko neveikimas nebuvo didžiausi jų karjeros sargai?

„Nusileista iki žemo kanalizacijos lygio”, – pats to tikriausiai nenorėdamas padėtį Seime labai taikliai apibūdino parlamentaras Jonas Jagminas.

Stipru, bet teisinga. Iš tiesų per trejus metus daugiau ar mažiau susikompromitavo maždaug trečdalis Seimo narių, pradedant Mantu Adomėnu ir baigiant Aleksandru Sacharuku, pradedant Arūno Valinsko į Seimą atsivesta šaika ir baigiant “Tvarkos ir teisingumo” narių ekscesais. O jau retorika, o jau emocijos. Sutikite, Lietuva dar nėra girdėjusi, kad Seimo narys premjerą vadintų debilu ir įrodinėtų, jog kolegoms reikia “išspardyti šiknas” ir “petelne išdaužyti snukius”. Čia net žemiau nei J.Jagmino minėtas kanalizacijos lygis, nes santechnikai taip nešneka.
Pabendravus su keletu ministrų paaiškėjo, kad šiemet jokių rimtesnių darbų nebenumatoma, tik pasitelkę “Snoro” bankroto istoriją keturis mėnesius politikai vieni kitiems rengs purvo vonias. Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau dabar skundžiasi esanti apipilta dideliu kiekiu purvo, ir dėl to labiausiai kaltas įvyniojimo į purvą specialistas socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Šis įrodinėja priešingai ir aiškina, kad net Druskininkų purvo procedūros nublanksta prieš konservatorių purvo vonias.
Na, bet lengviau gali atsipūsti visas įmanomas purvo aplikacijas išbandęs Andrius Kubilius. Sėdint prie židinio jam tikriausiai kyla minčių, kad gyvenimas labai įvairus ir netikėtas, be to, galiausiai Dievas arba likimas vis tiek viską sudėlioja į vietas. Štai kad ir minėta I.Degutienė – trejus metus elgėsi taip, tarsi būtų pasaulio teisuolė, reguliariai šliūkštelėdavo kritikos pamazgų tai A.Kubiliaus, tai įvairių ministrų pusėn, podažniai sudainuodavo populistiniame opozicijos chore ir labai dažnai užmiršdavo pamokymą “neteisk ir nebūsi teisiamas”. Dabar su “Snoro” istorija viskas atsisuko prieš pačią I.Degutienę. Įdomu tai, kad kadaise pats nuo jos gavęs namažai strėlių, dabar A.Kubilius stojo jos ginti. Na, o jei A.Butkevičius nusprendė juodais kėslais ir juodomis priemonėmis sumaitoti I.Degutienės biografiją, kažkada viskas atsisuks prieš jį.
Prieš savaitę vyko “Veido” organizuota geriausių merų apdovanojimo ceremonija. Iš skirtingų šalies kampelių suvažiavę merai daugiausiai kritikos pažėrė kaip tik Seimui ir įvairiems parlamentarams. Esą jie ne tik rezga intrigėles tarpusavyje, bet dar ir kitiems trukdo. Daugelis merų pabrėžė, kad prieš 5–8 metus savivaldos mūsų šalyje buvo daugiau nei dabar. Ir prie to daugiausiai prisidėjo būtent Seimas, kurio lygis, kaip minėta, vis labiau krinta.
Renginyje svečiai ypač piktinosi ydinga viešųjų pirkimų sistema. “Aš labai laukiu, kol su viešaisiais pirkimais prieš rinkimus susidurs patys politikai ir partijos, tada jie pamatys, kokia tai nesąmoninga tvarka. Žinoma, sau jie priims visokių pataisų, bet jūsų, žurnalistų, pareiga apie tai paskelbti. Dvejopų standartų neturėtų būti”, – kalbėjo vienas meras.
Beje, šiame “Veido” numeryje rasite gana aštrią diskusiją apie viešuosius pirkimus. Joje Viešųjų pirkimo tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas sužinojo daugybę viešųjų pirkimų sistemos ydų.
Tik nežinia, ar tas žinojimas ką nors pakeis. Tarkime, Seimo pirmininkė jau seniai žinojo, kad Seimas atrodo apgailėtinai, ir prieš dvejus metus net žadėjo padidinti šios institucijos prestižą. Tačiau tikrai nepadino ir dar pati buvo įtraukta į liūną.

Artėjant Seimo rinkimams „Veidas“ pasidomėjo, kaip Lietuvos gyventojai vertina šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės darbo kokybę.

Taigi po mūsų savaitraščio užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad aštuonetu, devynetu ir dešimtuku pagal dešimtbalę sistemą Seimo darbo kokybę vertina vos 0,4 proc. apklaustųjų. Dauguma, 70 proc., Seimo darbą vertina ketvertu, penketu ir šešetu. O visiškai neigiamai – vienetu, dvejetu ir trejetu vertinančiųjų maždaug ketvirtadalis.
Įdomu tai, kad Vyriausybės darbo kokybę respodentai vertina šiek tiek geriau nei Seimo: vertinančiųjų teigiamai – 9,4 proc., neigiamai – 23,2, o visi kiti Vyriausybei rašo ketvertą, penketą ir šešetą.

Kaip vertinate šios kadencijos Seimo darbo kokybę pagal dešimtbalę sistemą, kai vienetas reiškia blogiausią pažymį, o dešimt – geriausią? (proc.)

Ketvertu    25,8
Penketu    23,6
Šešetu    20,6
Dvejetu    11
Trejetu    8,4
Septynetu    5,6
Vienetu    4,4
Dešimtuku    0,2
Devynetu     0,2
Nežinau / neturiu nuomonės     0,2
Aštuonetu    0

Kaip vertinate dabartinės Vyriausybės darbo kokybę pagal dešimtbalę sistemą, kai vienetas reiškia blogiausią pažymį, o dešimt – geriausią? (proc.)

Šešetu    36,4
Penketu    18,8
Ketvertu    11,8
Trejetu    10,8
Dvejetu    9
Septynetu    5,2
Aštuonetu    3,6
Vienetu    3,4
Devynetu    0,4
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4
Dešimtuku    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 15–18 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

2012-ieji – rinkimų metai. Atrodo, kad jie nebus tokie originalūs, kokie buvo 2008-aisiais, nes apklaustieji Lietuvos gyventojai nemano, jog iki rinkimų dar spės susikurti kokia nauja politinė partija, juolab tokia, kuri galėtų patraukti ženklią dalį rinkėjų, ar tokia, kokią 2008-aisiais sukūrė Arūnas Valinskas.

Taigi šiemet teks balsuoti už daugiau mažiau tradicines partijas, tik gali būti, kad sugriežtėjus reikalavimams partijų net sumažės, nes tos, kurios neįrodys turinčios daugiau nei tūkstantį narių, rinkimuose negalės dalyvauti.
Kaip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos, kone pusė (47,4 proc.) respondentų mano, kad pergalę artėjančiuose rinkimuose švęs socialdemokratai. Kad pergalė „gresia“ konservatoriams, tebemano 3,4 proc. apklaustųjų, liberalams – 3 proc. Beje, dar nemažai apklaustųjų – 24,4 proc. įsitikinę, kad vienos laimėtojos nebus, nes kelios partijos gaus po panašų procentą balsų.
Svarbu ir tai, kad šiemet Seimo rinkimuose dalyvauti planuoja 56,2 proc. respondentų, o 14,6 proc. dar neapsisprendę. Tai nėra labai mažas nuošimtis. Regis, dabartiniai valdantieji įkvėpė ateiti prie balsavimo urnų dalį tų, kurie per ankstesnius rinkimus būdavo pasyvūs ar abejingi.

Ar planuojate dalyvauti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose? (proc.)

Taip    56,2
Ne    29,2
Dar nežinau    14,6

Kaip manote, kokios partijos per artėjančius rinkimus švęs pergalę? (proc.)

Socialdemokratai    47,4
Vienos laimėtojos nebus, nes kelios partijos gaus po panašų procentą balsų    24,4
Darbo partija    15
„Tvarka ir teisingumas“    4,8
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    3,4
Liberalai    3
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2
Kitos, dabar į Seimą nepatekusios partijos    0,4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    0,4
Dar susikurs nauja partija    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 2–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

BFL

„Tam, kad tiksliai žinotume Seimo narių privačius interesus, manyčiau, nepakanka standartinio privačiųjų interesų deklaravimo. Šiuo metu gausu parlamentarų iniciatyvų, susijusių su banku „Snoras“: komitetuose ir komisijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinkybių, inicijuojamas laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltinimai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali padaryti žalos valstybei, apsunkinti buvusių banko savininkų ekstradiciją. Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuomenės viešųjų interesų suvokimu, o ne sąlygotos privačių interesų“, – teigia J. Razma.
Pasak parlamentaro, surinkus šiuos duomenis būtų galima objektyviai spręsti, kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant banko „Snoras“ problemas ir rekomenduoti jiems nusišalinti, nepretenduoti į Laikinosios tyrimo komisijos narius ir t.t.
J. Razma deklaracijoje siūlo pateikti tokius klausimus:

1.Seimo nario bei jam artimų asmenų, taip pat jų įsteigtų bendrovių 2008-2012 metais įgyti banko „Snoras“ ar jo dukterinių įmonių produktai ar paslaugos:
1.1.Indėliai (nurodant, ar jų dydis viršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt), jei atsiimti – tai kada);
1.2.Indėlių sertifikatai (jei už juos atsiimti pinigai – tai kada);
1.3.Obligacijos (jei už jas atsiimti pinigai – tai kada);
1.4.Banko akcijos (jei parduotos – tai kada);
1.5.Kiti banko produktai bei paslaugos.
2.Ar banke „Snoras“ ir jo dukterinėse įmonėse dirbo(a) Seimo nariui artimi asmenys? (Nurodyti pareigas ir nuo kada dirba)
3.Ar Seimo nariai bei jiems artimi asmenys nebuvo įgiję banko produktų „privilegijuotomis“ sąlygomis (pvz. aukštesnės palūkanos už indėlį ir pan.).

BFL

Iš pradžių aiškino, kad nėra skubos jį keisti, paskui pavymui opozicijai irgi surinko parašus neeilinei sesijai sušaukti. Tačiau ir joje valdantieji įstatymą tik šiek tiek papudravo, kai kur ir vėl prieštaraudami KT nutarimui.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, KT atstovavęs Seimo narių grupei, kuri kreipėsi dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikties Konstitucijai, piktinasi, kad aukštųjų mokyklų valdymas pakoreguotas tik iš dalies. Dėl nemokamų studijų rotacijos Seimas ir vėl priėmė normą, besikertančią su KT nutarimu. KT nurodė, kad tai turi būti kas semestrą, o Seime nubalsuota, kad dažnumą gali rinktis aukštosios mokyklos, tačiau laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei studijų metai. V.Andriukaičio pastebėjimu, filologiniu požiūriu pasakymas „studijų metai“ gali reikšti ir visus ketverius.
KT dar 2008 m. yra nurodęs, kad gero mokymosi kriterijus yra aštuoni balai, tačiau Seimas nubalsavo, kad valstybės finansavimą studentas praras, jei jo vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. mažesnis už bendrakursių vidurkį. Be to, neišspręsta problema dėl valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų finansavimo santykio, abiturientų priėmimo studijuoti pagal valstybės užsakymą taisyklių ir sąlygų.
Opozicijai kyla įtarimų, kad bandoma vilkinti nekonstitucinėmis pripažintų nuostatų keitimą, o kai kurias ir visai apeiti. „Nutarta sudaryti darbo grupę naujam įstatymui parengti. Tai kaip bus su mūsų pateiktu projektu, kurio svarstyme padaryta pertrauka? Atrodo, valdantieji nori jį numarinti. Žinau, jog valdantieji vis dar nori išsukti, kad dabartinės tarybos būtų praplėstos akademinės bendruomenės nariais, ir dar kartą bandyti išsaugoti dabartinį valdymo modelį“, – tikina V.Andriukaitis.
Valdančiųjų bandymus gudrauti dėl šio įstatymo pastebėjo ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris. Dar 2009 m. KT išaiškino savo 2002 m. nutarimą analogišku klausimu. Tačiau premjeras, užuot į tai atsižvelgęs, sudarė darbo grupę, kuri nusprendė, kad į KT išvadas galima nekreipti dėmesio, mat jos buvo ne dėl naujo Mokslo ir studijų įstatymo. „Jie ten mus visus kvailais laiko, ar ką?“ – piktinasi E.Kūris.
Beje, Mokslo ir studijų įstatymą valdantieji lopė be opozicijos: ši boikotavo posėdį, kai valdantieji balsavo prieš Seimo komisijos dėl „Snoro“ steigimą. Šiam klausimui neeilinė sesija šaukiama sausio 30 d.

BFL

Įtempta ekonominė padėtis, naujų jėgų atsiradimas Seimo rinkimų prognozes dar gali daug pakeisti. Vis dėlto sutariama, kad naujojo parlamento ideologinė kryptis bus centro kairė.

„Pradėsime naują etapą šalies politiniame gyvenime – sąžiningesnės, brandesnės idėjomis, o ne pinigais grįstos politinės sistemos kūrimą, – savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ gruodžio viduryje rašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pranešdama, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. partijų finansavimas bus skaidresnis. – Partijos galės atsiriboti nuo interesų grupių įtakos, jaus didesnę atsakomybę už priimamus sprendimus ir geriau atstovaus žmonių interesams.“

Taigi 2012-ųjų Seimo rinkimai partijoms bus naujas išbandymas, kaip varžytis dėl rinkėjų palankumo nesitaškant verslo finansine parama. Tačiau, nepaisant šio ženklaus rinkimų kampanijos pokyčio, tiek „Prognozių“ kalbintų politologų, sociologų nuomone, tiek visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, kaip rinkome Seimą švytuoklės principu, taip ir rinksime. Šiuo metu švytuoklė iš konservatorių stovyklos dešinėje į kairę juda jau gana greitai.

Pasak „Veido“ pašnekovų, dešinieji sustabdyti politinės galios slydimo iš savo rankų jau nepajėgūs, bet ir kairieji per beveik ketverius opozicijoje praleistus metus nepadarė nieko, kad 2012 m. Seimo rinkimus laimėtų triuškinamu rezultatu. Galimas tokio pasyvumo padarinys – naujos politinės jėgos įsiterpimas.

Rinkėjai nusivylė naujokais

Treji pastarieji Seimo rinkimai pasižymėjo tuo, kad juose į priekį išsiverždavo vis kokie nors nauji politikai. 2000-aisiais per rinkimus triumfavo Naujoji sąjunga, po ketverių metų – Darbo partija, po to – Tautos prisikėlimo partija.

Sociologo, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, visais šiais atvejais laimėjo tokia jėga, kurios nemėgo elitas, iš dalies – ir žiniasklaida, tačiau ji buvo patraukli nusivylusiems rinkėjams. Sociologo nuomone, kažko panašaus galime tikėtis ir iš artėjančių rinkimų, nes ekonominė padėtis tebėra įtempta ir, kaip prognozuojama, gali dar blogėti, tad kriziniu laikotarpiu ypač sustiprėjęs politikais nusivylęs protesto elektoratas išlieka gana stabilus.

Tiesa, „Prognozių“ kalbinti ekspertai pabrėžia, kad žaibišku išpopuliarėjimu ir tokiu pat žaibišku kritimu į reitingų lentelės apačią pasižymėjusios Tautos prisikėlimo partijos istorija naujų jėgų atėjimo tikimybę gerokai sumažino. Esą rinkėjai taip nusivylė šiuo bandymu atrasti patikimus politikus, kad tai gali būti tarsi paskutinis lašas, privertęs išsilieti taurę, kuri vis pildėsi po kiekvienų rinkimų pastebint, jog naujiena – tai toli gražu nebūtinai kas nors gero.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako nenustebsiantis, jei dėl šio nusivylimo naujokais 2012-ųjų rinkimai bus pirmieji po ilgo laiko, kurie baigsis be naujų jėgų Seime arba tik su tais naujokais, kurie į parlamentą pateks vien dėl to, kad dalis rinkėjų balsuos prieš bet ką, kas šiuo metu yra Seime.

Kam teks protesto balsai

Kas galėtų būti tie naujokai? „10–15 proc. protesto balsų surinks tie, kurie sugebės pirmieji pasiekti ir motyvuoti savo nuostatų neturinčius, tarsi dreifuojančius, bet vis tiek aktyvius rinkėjus“, – neabejoja politinę komunikaciją tyrinėjantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Andrius Šuminas.

Jo nuomone, šansų čia turi Artūras Zuokas, bandantis seną produktą įvynioti į naują popierėlį politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ pavadinimu. A.Šuminas sėkmę prognozuoja ir tiems, kurie išdrįs aktyviai konfrontuoti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Pavyzdžiui, atkurtoji Tautininkų sąjunga turi galimybę pasinaudoti įtemptais Lietuvos ir Lenkijos santykiais ir surinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai oponuojančių asmenų balsus. Nors neabejotinai Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai padės savo rinkėjus mobilizuoti ir Lenkų rinkimų akcijai.

Gali būti, kad politinėje kovoje bandys debiutuoti dar pora bręstančių politinių partijėlių, bet joms ekspertai didesnių pergalių neprognozuoja. Apskritai vietų Seime naujokams, ko gero, teks labai nedaug. Per 2000 m. Seimo rinkimus naujos politinės jėgos surinko apie pusę balsų, 2004-aisiais Viktoro Uspaskicho vedami „darbiečiai“ gavo mažiau, 2008-aisiais Tautos ir prisikėlimo partija – dar mažiau, vos 15 proc.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius tokių pokyčių su galima rinkėjų branda nesieja. „Rinkėjui, žinoma, būtų lengviau visada balsuoti už tą pačią politinę jėgą. Vis dėlto ištikimu rinkėjų korpusu, nors ir nedideliu, pasigirti gali tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Socialdemokratų partija“, – visų kitų partijų, pasak politologo, laukia kova dėl „antipatų“ balsų.

Didelė dalis rinkėjų tvirtai žino, kad nepalaiko socialdemokratų, bet kartu nenori balsuoti ir už konservatorius. Taigi kaip pasiskirstys šių „antipatų“ balsai, priklausys nuo to, kiek jų sugebės pritraukti kitos partijos.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kamšydama kitų metų viešųjų finansų skyles Tėvynės sąjunga įsivėlė į keistą žaidimą, broliaudamasi tai su valdančiosios koalicijos partneriais, tai su opozicija. Ar tai bent padės sumažinti biudžeto deficitą?

Tai, kuo užsiima politikai svarstydami kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetus, labiau primena ne paieškas, kuo pridengti dėl sumenkusių ūkio augimo prognozių atsivėrusią 850 mln. Lt skylę, o staipymąsi prieš rinkėjus. Liberalcentristai ir Liberalų sąjunga bent jau laikosi savo ideologinių vertybių, tačiau dešiniųjų ministras pirmininkas Andrius Kubilius tarpais atrodo kaip iš akies luptas socialdemokratų premjeras, beveik Tadas Blinda, pasiryžęs pakelėje užpulti kiekvieną, turintį bent 10 tūkst. litų, atimti pinigus ir padalyti pensininkams.

Koalicija linkusi vegetuoti toliau

Praėjusį ketvirtadienį, ryškiai pozuodami prieš kameras, valdantieji šiaip taip pasirašė susitarimą, iš ko atimti pinigų, kad kitų metų viešuosiuose finansuose nežiojėtų didesnė nei 3 proc. skylė. Pasirašė viešai, su liudininkais, tad gal bus sunku išsiginti, dėl ko sutarė, kaip nutiko po susitikimo pas prezidentę, kai koalicijos broliai ėmė dėstyti kardinaliai skirtingas versijas, dėl ko buvo sutarta.
Liberalieji tada kartojo būsią didvyriai ir gulsią ant bėgių, bet apginsią tautą nuo 2 proc. PVM tarifo didinimo, nors apie tokį mokesčio kėlimą, kitų susitikimo dalyvių tikinimu, kalbos nebuvo. O konservatoriai, kaip kokie grynakraujai socdemai, sieksią neleisiantys nė diena atitolinti pensijų atkūrimo, nors, kitų to paties susitikimo dalyvių liudijimu, trijų mėnesių atidėjimui jau buvo pritarę.
„Biudžeto klausimu susiformavo nauja dauguma“, – trečiadienį „Veidui“ konstatavo bejėgis pasijutęs liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, nors jis – ne tik valdančiosios daugumos atstovas, bet ir jos deleguotas vadovauti pagrindiniam šiuo klausimu Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Kas dabar de facto dauguma, sunku ir pasakyti, nes konservatoriai ir toliau ieško paramos opozicijoje, pavyzdžiui, dėl siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas, nors liberalioji koalicijos dalis tam nepritaria. Tačiau liberalieji nustojo purkštauti, kad paliks valdančiąją daugumą ir taip sugriaus Vyriausybę, nes postų prarasti nesinori, o Vyriausybė galėtų iki kadencijos pabaigos išgyventi ir be jų: ji griūva, jei pakeičiama daugiau kaip pusė ministrų, tačiau Konstitucija nieko nemini, kas būtų, jei daliai ministrų tiesiog būtų priskirta vadovauti dviem ministerijoms.
Taigi politinės turbulencijos panašios kaip skrendant lėktuvu – kelia šleikštulį, bet nepavojingos: valdančioji koalicija, atrodo, liks vegetuoti ir toliau. O valstybės ir „Sodros“ biudžetai, kaip visuomet priešrinkiminiais metais, nepriklausomai nuo valdančiųjų ideologinės pakraipos, pasislinks socialiai remtinųjų naudai, nes tai – didžioji rinkėjų dalis, nors dešiniosios partijos, pradėdamos kadenciją valdančiųjų pozicijose, žadėjo kitką.

R.Palaitis: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas“

Dabartinės valdančiosios daugumos „politinės valios“ ir „valstybinio mąstymo“ iliustracijai puikiai tinka vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio atsakymai į „Veido“ klausimus. Paklaustas, kiek ir konkrečiai kuriose srityse VRM ketina mažinti išlaidas ir ieškoti taupymo rezervų, ministras atsako: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas, priimdamas biudžeto įstatymą. Vykdomoji valdžia privalo laikytis įstatymų. 2012 m. biudžeto įstatymo projekte Vidaus reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms buvo numatyta skirti 2 mlrd. Lt. Sumažinus biudžeto asignavimus 4 proc., asignavimai per abu savarankiškus asignavimų valdytojus – VRM ir Policijos departamentą mažėtų 67,4 mln. Lt. VRM ir jai pavaldžios įstaigos pirmiausia numato mažinti investicijas, veiklos išlaidas ir darbo užmokesčio fondus. Kiekviena institucija randa savus taupymo objektus ir bendrų dėsnių nėra.“
Štai taip atsirašinėja ministras, kurio kompetencijai priskirti viešasis administravimas ir valstybės tarnyba.
Visų pirma pribloškia frazė, kad tai ne ministerija, tai yra ne Vyriausybė, o Seimas ketina mažinti išlaidas. Ar ministras norėjo pasakyti, kad jei Seimas nespaustų, Vyriausybė nemažintų išlaidų? Bet juk Vyriausybė savo programoje finansų politikos tikslu įrašė siekti vykdyti Mastrichto kriterijų, ir ne įvesdama vis didesnius mokesčius: prioritetinės kryptys buvo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas ir struktūrinės reformos. Čia ir slypi didžioji problema – struktūrinių reformų, išskyrus jų pradžią aukštajame moksle, neatlikta.
„Palikome tokią pat neefektyvią socialinės rūpybos sistemą – iš kitų mokesčių mokėtojų skiriame pinigus tiems, kurie galėtų patys užsidirbti, neefektyvi sveikatos sistema, nes nepadarėme reformų. O jei nepadarėme reformų, nėra ir viešųjų finansų efektyvumo“, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.
Vadinasi, ir vėl vienos institucijos grūs darbuotojus nemokamų atostogų, per kurias, jokia paslaptis, kai kur niekas jų nepasigenda, kiti knebinės po dešimtinę nuo algų, o esminės revizijos, kokių funkcijų ir darbuotojų turėtų atsisakyti valstybės valdymo institucijos ir visas viešasis sektorius, taip ir neatlikta, nors Vyriausybės programoje žadėta.
Beje, atsakydamas į klausimą, kaip taupymo režimas atsilieps vidaus reikalų sektoriaus darbuotojams ir gyventojams, ministras R.Palaitis švelniai gąsdina: „Bus stengiamasi, kad dėl finansavimo sumažėjimo vidaus reikalų sistemos vykdomos funkcijos nenukentėtų, bet, atvirai prisipažinsiu, tai bus sunku pasiekti.“
Žinoma, geriau gąsdinti, užuot papasakojus, kaip ministras „stengiasi“ taupyti, net puikiai mokančius angliškai pavaldinius siųsdamas mokytis anglų kalbos į Maltą, ar kaip atsirašinėja į Valstybės kontrolės išvadas apie lėšų VRM sistemoje panaudojimo trūkumus.
Deja, ši ministerija – niekuo ne išskirtinė, panaši padėtis bemaž visose.

Skubotas populizmas sujauktų mokesčių sistemą

Tai, ko ši Vyriausybė (kaip ir ankstesnės) nepadarė per didžiąją savo kadencijos dalį ir, ko gero, neketina daryti per likusią, pabandyta kompensuoti ekspromtu pažertu populistinių siūlymų asorti. Vieni siūlo apmokestinti brangius automobilius, kiti atitaria – o kodėl ne arklius, nes juk geras žirgas brangesnis ir už automobilį. Konservatorius Vitas Matuzas ėmė siūlyti apmokestinti 200 Lt metines bankų palūkanas, o tai reiškia, kad 10 tūkst. Lt susitaupęs Lietuvos pilietis jau gyvena per prabangiai ir turi dalytis su kitais. Kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto apmokestinimas su “neapmokestinamuoju minimumu”, seniai galėjo būti priimti, bet paskubomis kurpiami projektai kažin ar duos biudžetui laukiamą efektą.
„Prabangos mokesčių sistema – tai šūvis ne į tą pusę. Jei iš tikrųjų norime apmokestinti žmones, kurie turi daug pinigų ir perka ferarius, turime apmokestinti jų pajamas, o ne daiktą. Reikėjo padaryti normalią sistemą, o ne atskirus mokesčius ištraukinėti. Tai vaiduoklių gaudymas, kur jų nėra, tai grynas popsas“, – trečiadienį „Veidui“ sakė K.Glaveckas.
Priminsime: jis – daugumos atstovas. „Jei būčiau opozicijos atstovas, kalbėčiau dar keliskart griežčiau“, – neslepia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jo nuomone, nereikėtų dabar imtis radikalių mokesčių reformų, bet aiškiai pasakyti, kad balandžio mėnesį bus peržiūrėtas biudžetas, kartu Vyriausybė parengs ne paskubomis, o rimtai apsvarsčiusi visą paketą priemonių, kurios apmokestintų prabangą per pajamas, ir tokie pokyčiai įsigaliotų taip pat nuo liepos 1 d. „Dabartine skuba nieko nesutvarkysime, tik mokesčių sistemą padarysime dar labiau nesisteminę“, – piktinosi K.Glaveckas, po posėdžio paguldytas į ligoninę dėl širdies veiklos sutrikimų.
Kokį žaidimą su rinkėjais žaidžia politikai, nesunku nuspėti. Pirmiausia liberalieji pagąsdino mokesčių dydžiais, dėl kurių siūlymo nebuvo jokio sutarimo, ir pavaidino didvyrius, išgelbėjusius savo rinkėjus – verslą nuo didesnių mokesčių. Konservatoriai už parankės su socialdemokratais pabuvo didvyriais prieš savo rinkėjus pensininkus, iškovodami pensijų atkūrimą. Tik kas iš to liko biudžeto projekte? Jei šią savaitę pavyks Seime priimti tokį biudžetą, dėl kokio raštu suderėjo valdančioji dauguma, trūkstamus 850 mln. Lt kompensuos viešojo sektoriaus išlaidų apkarpymas 4 proc., 0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus, apkarpyti Kelių fondas ir valstybės investicijų programa, apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas, didesnis gamtos išteklių apmokestinimas.Prie progresinių mokesčių ir prabangių automobilių  apmokestinimo žadama grįžti pavasario sesijoje.

Gaisras, regis, bus užgesintas, jei, žinoma, valdančiųjų frakcijų nariai balsuos taip, kaip sutarė jų lyderiai. Tačiau valdantieji turi pripažinti, kad imtis esminių reformų, tik kurios gali optimizuoti viešąsias išlaidas, jiems pristigo politinės valios ir ryžto.

Patikslintas valstybės biudžeto 2012 m. išlaidų projektas* (mln. Lt)
Institucija Asignavimai Skirtumas, palyginti su pirminiu projektu
Prezidento kanceliarija 12,8 –0,5
Seimo kanceliarija 84,4 –3,5
Ministro Pirmininko tarnyba 21,1 –0,9
Aplinkos ministerija 835,4 –329,1
Energetikos ministerija 409,6 –1,9
Finansų ministerija 4239,5 –87,3
Krašto apsaugos ministerija 870,8 –0,8
Kultūros ministerija 267,5 –12,9
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3110,2 –176,4
Susisiekimo 2377,2 –69,5
Sveikatos apsaugos ministerija 1871,5 –49,7
Švietimo ir mokslo ministerija 3556,4 –142,9
Teisingumo ministerija 309 –11,4
Ūkio ministerija 1101,2 –3,7
Užsienio reikalų ministerija 226,2 –9,4
Vidaus reikalų ministerija 1417,8 –41,9
Žemės ūkio ministerija 2790,4 –90
* sumažinus išlaidas 4 proc

Patikslintas biudžeto pajamų projektas (mln. Lt)
Pakeitimas Papildomos pajamos
0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus 100
Prabangaus nekilnojamojo turto mokestis 30
Papildomas gamtos išteklių apmokestinimas 25

Dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiamos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,8 proc. respondentų. Prieš mėnesį vykusios apklausos metu socialdemokratams balsus žadėjo 14,2 proc. apklaustųjų.

Opozicinė Darbo partija gautų 11,6 rinkėjų balsų, praėjusį mėnesį ji būtų surinkusi 12 procentų.

Į trečiąją vietą pakilo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, už kurią ketinimą balsuoti nurodė 9,2 proc. (8,3 proc. lapkritį).

Už valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsuotų 7,2 proc. apklaustųjų, t.y. keliais proc. mažiau nei buvo nurodę lapkritį – 9,3 proc.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio rėmėjų gretos beveik nepakito – jie gautų 4,4 proc. balsų (5 proc. lapkritį).

5 proc. rinkimų barjero neįveiktų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – ji gautų 2,9 proc. rinkėjų balsų, Liberalų ir centro sąjunga gautų 2,3 proc., Krikščionių partija – 0,8 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija gautų 0,5 procento.

23,2 proc. apklaustųjų sako, jog rinkimuose nedalyvaus, 19,6 proc. buvo neapsisprendę, už ką balsuos, 1,8 proc. į klausimą neatsakė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „ Vilmorus“ gyventojų apklausą atliko gruodžio 2–13 dienomis.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad kitą savaitę parlamentarai patvirtins 2012-ųjų metų valstybės biudžetą su naujais nekilnojamo turto, prabangos, indėlių palūkanų mokesčiais.

Tuo tarpu prabangių ar didelės galių automobilių apmokestinimo klausimas gali būti keliamas po Naujųjų metų.

Trečiadienį beveik tris valandas pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę vykęs valdančiosios koalicijos lyderių pasitarimas dar neatnešė konkrečių rezultatų.

Ketvirtadienį “Žinių radijuje” kalbėdamas A. Kubilius sakė, kad su partneriais tikimasi priimti sprendimus, kitą savaitę turi būti patvirtintas valstybės biudžetas, o viešųjų finansų deficitas kitąmet negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

“Aš manau, kad didesnė dalis iš tų mokesčių bus tvirtinama dabar. Galbūt, jeigu nepavyks rasti tinkamiausio techninio sprendimo dėl kurio nors vieno iš jų, šiek tiek daugiau gal bus ginčijamasi dėl prabangių automobilių arba didelės galios automobilių apmokestinimo, bet vėlgi ieškoma tinkamų sprendimų, tai gali būti kažkurie iš jų svarstomi vėliau, bet tai nekeičia pamatinių dalykų, kad deficitas negali viršyti 3 proc. ir pensijas atkuriame maksimaliai”, – kalbėjo A. Kubilius, klausiamas, ar biudžetas bus tvirtinamas su naujais – prabangos, nekilnojamo turto, kitais – mokesčiais.
A. Kubilius atmetė kritiką dėl mokesčių reformos chaotiškumo.

Anot premjero, su liberalais dėl pervedimų į privačius antros pakopos pensijų fondus stabdymo artėjama prie kompromisinio varianto – esą jau nekalbama apie atskaitymų į pensijų fondus visišką stabdymą, o tik apie laikiną sumažinimą. Pervedimai į privačius pensijų fondus gali būti sumažinti 0,5- 1 proc.
Antradienį Seimas po pateikimo “palaimino” Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris skirtas “prabangai” apmokestinti, po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Linkstama 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Seimas taip pat buvo linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. “Sodros” įmokų. Tačiau parlamentarai iki pavasario atidėjo sprendimą dėl progresinių mokesčių įvedimo.