Antradienį Seimas po pateikimo “palaimino” Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti.

Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis apgailestavo, kad siūlomas automobilių apmokestinimas neskatins ekologijos, o 8-9 metų galingas automobilis nėra, anot jo, prabangi transporto priemonė.

Seimo opozicijos lyderis “tvarkietis” Valentinas Mazuronis irgi mano, kad 8-9 metų galingas automobilis – tai ne prabanga, o vargas, nes tokį automobilį netgi problematiška parduoti, jam reikia daug degalų. “Tai prabanga net nekvepia. Prabangūs motociklai nebus apmokestinami, o nudrožtos “britvos” bus apmokestintos. Tai ne prabangos mokestis, o bandymas apiplėšti, todėl jam pritarti negalime”, – sakė jis.

Tuo tarpu “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis teiravosi, ar bus apmokestinti brangios arabų veislės žirgai, kurie irgi yra susisiekimo priemonė.

Įstatymo projekte siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas tikisi, kad priėmus tokį įstatymo projektą į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 28 milijonų litų.

Parlamentarai taip pat priėmė svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma 1 proc. tarifu apmokestinti fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertę, viršijanti 1 mln. litų. Šias lėšas siūloma pervesti į valstybės biudžetą.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Indėlių palūkanų apmokestinimas padėtų surinkti kasmet į biudžetą apie 55 milijonų litų.

Šių įstatymų svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną – tą pačią, kurią kol kas numatomas biudžeto priėmimas.

Antradienį Seimui planuojama pateikti “prabangos” mokesčių įstatymų projektus.

Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus, – praneša ELTA.

1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą.

15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūloma apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Taip pat siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas tikisi, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

BFL

Net jei Lietuvoje teliktų milijonas gyventojų, kurių algos vidurkis būtų tūkstantis litų, pagal dabar galiojančius įstatymus Seimo nariai galėtų gauti dabartinę algą. Maža to, galėtų nemokėti ne tik už būstą, bet ir už vandenį, šildymą ar šiukšlių išvežimą. Seimo narių skaičiaus mažinti negalima, mat taip parašyta Konstitucijoje (lyg Seimas jos niekada nebūtų keitęs), o lengvatas ir privilegijas Seimo nariai linkę vadinti parlamentinės veiklos garantijomis. Jų atsisakyti, kaip rodo vis atidėliojamas beveik prieš pusmetį parengtas Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto svarstymas, labai nenorima.
Žinoma, įstatymų leidėjams visose demokratinėse valstybėse mokamas solidus atlyginimas, atlyginamos jų pareigoms vykdyti būtinos išlaidos. Tačiau daugelio šalių įstatymuose įtvirtinamos garantijos, kad alga priklauso nuo vidutinės šalyje, o politiko buitis nėra prilyginama valstybės valdymui, už kurį turi mokėti valstybės piliečiai. Europos parlamentarų algų kontekste esame prie autsaiderių, tačiau pakiltume tikrai gerokai aukščiau, jei suskaičiuotume visus paslėptus mokėjimus.

Pagrindinė alga triskart viršija šalies vidurkį
Lietuvoje politikų alga skaičiuojama taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Beje, pagal įstatymą jis negali būti mažesnis už esamą, nebent jei iš esmės pablogėja valstybės finansinė būklė. Nustatant tą bazinį dydį turima atsižvelgti į vidutinės valstybėje algos pokyčius, tačiau kodėl politikų algos skaičiuojamos ne pagal juos, kas būtų suprantama ir skaidru, o pagal išvestinį koeficientą?
Kitose šalyse laikomasi elementarios nuostatos: kyla gerovė, kuri, bent teoriškai, priklauso ir nuo parlamento darbo kokybės, – kyla ir politikų atlyginimai. Kaimynai latviai parlamentarų atlyginimus kasmet koreguoja pagal praėjusių metų viešojo sektoriaus atlyginimų vidurkį, taikydami 3,2 koeficientą, estai – pagal praėjusių metų paskutinio ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, daugindami iš keturių.
Lietuvoje eilinio Seimo nario atlyginimas „ant popieriaus“ – per 6,9 tūkst. Lt, prieš krizę buvo 8,3 tūkst. Lt. Vidutinis atlyginimas šiuo metu šalyje – 2,1 tūkst. Lt. Taigi dabar proporcijos – beveik estiškos ir logiškos, nes įstatymus leidžiančio asmens alga (kaip ir kompetencija) turėtų skirtis nuo eilinio statistinio vidutinioko.

Benzinas, komunalinės paslaugos – kai kam nemokamai
Taigi pagrindinė lietuvio parlamentaro alga kukli, bet atitinka europinį analogiško turtingumo standartą – maždaug triskart didesnė nei vidutinė. Dar 2,1 tūkst. Lt skiriama parlamentinėms išlaidoms (kitąmet ši suma sieks apie 3,6 tūkst. Lt, nes grįžtama į ikikrizinį lygį). Visos ES valstybės parlamentarams skiria tokias išmokas, tačiau labai skiriasi, kiek ir kokiai paskirčiai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas piktinasi, kaip mūsų parlamentarai sugeba Raseiniuose išsinuomoti biurą už 3,5 tūkst. Lt per mėnesį, nors ten analogiško buto nuoma siekia 600 Lt. Arba štai kai kurie Seimo nariai už visą išmokos sumą nusiperka benzino, vadinasi, per mėnesį turėtų nuvažiuoti per 4 tūkst. km. Tačiau, kaip rodo faktai, mokesčių mokėtojai moka už parlamentarų sutuoktinių keliones.
ES šalyse transporto išlaidos paprastai skaičiuojamos atsižvelgiant į politiko rinkimų apygardos atstumą iki sostinės, o biurus dažnai centralizuotai nuomoja parlamentas. Darbo grupė ir mūsų Seimui siūlo biurus ir automobilius nuomotis centralizuotai.
Pagal tai, kaip dabar dalis Seimo narių leidžia parlamentinei veiklai skirtas išmokas, pusę sumos galima vadinti tiesiog priedu prie algos. Darbo grupė apie kiekvieną išleistą litą siūlo viešai skelbti Seimo nario interneto puslapyje.
Kitose šalyse ne sostinės politikams kompensuojama už būstą, tačiau ne iki tokių kraštutinumų kaip pas mus, kai parlamentarai nemoka net už komunalines paslaugas. Be to, kaip primena A.Salamakinas, Konstitucija numato išlaikymą tik Seimo nariui, bet ne jo žmonoms ar meilužėms. Taigi prie algos ne vilniečiai dar prisiduria apie tūkstantuką, skaičiuojant skirtumą, kiek kainuotų buto nuoma, jei Seimas jį nuomotų ne centrinėje sostinės gatvėje ir jei politikai patys susimokėtų už vandenį, šilumą, elektrą.
Visose šalyse kitai kadencijai neišrinktiems politikams mokamos išeitinės išmokos – nuo 50 iki 100 proc. gautos algos, nuo dviejų mėnesių Ispanijoje iki šešerių metų Nyderlanduose. Tačiau dabar Lietuvos įstatymų garantuota 2–6 Seimo nario algų dydžio išmoka, atsižvelgiant į tai, kiek metų buvo parlamentarai, mokama net jei politikas rado darbą jau pirmą dieną išėję iš Seimo. Tokiais atvejais darbo grupė siūlo mokėti tik skirtumą tarp buvusios ir naujos algos. Antra vertus, visi žino kadencijos trukmę, be to, įstatymas garantuoja Seimo nariui teisę grįžti į ankstesnę darbo vietą, tad ši išmoka iš dalies taip pat turėtų būti priskirta prie paslėptų mokėjimų.

Alga mokama net už pravaikštas

Atlyginimas turėtų būti mokamas ne už pareigas, o už darbą, tačiau Seimas, ko gero, vienintelė darbo vieta, dėl kurios įstatyme įrašyta, kad alga bus mokama net už pravaikštas. Pustuštė būna ne tik plenarinių posėdžių salė – yra tokių Seimo narių, kurie nesilanko ir komitetų posėdžiuose, tačiau nėra jokio instrumento priversti jiems ateiti į darbą.
Darbo grupės Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektui parengti vadovas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros dėstytojas Vytautas Sinkevičius primena, ką yra pasakęs Konstitucinis Teismas: laikas, kai parlamentaras nedalyvauja Seimo posėdžiuose, negali būti laikomas darbo laiku, už kurį mokamas atlyginimas. „Aiškiau nepasakysi. Tačiau Seimo statute įtvirtinta, kad atlyginimas gali būti sumažinamas trečdaliu, jei praleidžiama daugiau kaip pusė posėdžių, kuriuose iš anksto paskelbtas balsavimas dėl įstatymo priėmimo. Ar tai dera su Konstitucija? Seimo nariai nusistato tokį reguliavimą, koks jiems patogus“, – stebisi teisininkas.
Darbo grupė siūlo išskaičiuoti iš atlyginimo už praleistus be priežasties posėdžius, o sistemiškas jų praleidinėjimas turėtų baigtis apkalta.
Latvijoje, taip pat kai kuriose kitose šalyse mokama tik už tuos posėdžius, kuriuose parlamentaras dalyvavo. Beje, vertėtų pasimokyti iš kaimynų viešumo: jų tinklalapyje galima rasti informacijos apie kiekvieno parlamentaro gautą algą ir visas išmokas.
Dar viena mūsų Seimo keistenybė – pusketvirto mėnesio tarp sesijų, kai politikai turėtų dirbti komitetuose, frakcijose, rengti įstatymų projektus. Tačiau, V.Sinkevičiaus nuostabai, dabar, jei nevyksta posėdžiai, pagal statutą Seimo narys gali disponuoti savo laiku, kaip nori. Ir disponuoja – keliauja po Tailandą ar kur kitur. Darbo grupė pasiūlė įtvirtinti 45 dienų atostogas, tačiau kitu laiku Seimo narys privalėtų bent jau lankytis darbe.
Taigi de facto geriausiu atveju Seimo nariai dabar dirba apie aštuonis devynis mėnesius, tad algą ir išlaidas (juk atostogaudamas jų turėtų neleisti) padalijus tik tam laikui, kai jie dirba, reali alga jau padidėja dar 5–5,5 tūkst. Lt.
Darbo grupė siūlo Seimo nariams drausti vesti televizijos laidas, skaityti paskaitas, net jei šie deklaruoja už jas negaunantys honorarų. ES šalyse požiūris į parlamentarų darbą kitose institucijose skiriasi: kaip išanalizavo Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Portugalijoje jiems toliau užsiimti profesine veikla nedraudžiama, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ribojama galimybė eiti tam tikras valstybines pareigas, bet beveik neribojama galimybė užsiimti privačia veikla.

Turtingi turi vieną padėjėją, bankrutuojantys – penkis
Seimo nariams vis kyla apetitas turėti daugiau pagalbininkų: iki 2006 m. jų buvo vienas, o dabar jau trys. „Vienas – Seime, kitas – biure rinkimų apygardoje, o trečias kur? Juk jam net nėra elementarios darbo vietos. Darbo grupė įrašė, kad užtektų dviejų padėjėjų ir jie turi turėti aukštąjį išsilavinimą, bet ši nuostata iš projekto dingo. Nereikia kvalifikuotų padėjėjų ar yra koks kitas interesas?“ – retoriškai klausia V.Sinkevičius.
Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas pabrėžia, kad daugumoje ES šalių parlamentarai turi po vieną padėjėją, net tokiose turtingose, kaip Belgija ar Suomija, o Nyderlanduose daugelis politikų jais net dalijasi. Airijoje tą vienintelį padėjėją parenka parlamento komisija. Austrijoje skiriama maždaug vienos algos dydžio suma, o politikas gali pasirinkti, keliems padėjėjams ją dalyti.
Beje, Austrijoje, Vokietijoje, daugelyje kitų šalių alga padėjėjui nemokama, jei jis su politiku susijęs net trečios eilės giminystės ryšiais, dar dirba ir partijos ar frakcijos administracijoje. Estų parlamentarai padėjėjų neturi. Tačiau prie bankroto slenksčio atsidūrusioje Graikijoje galima turėti vieną mokslinį padėjėją ir keturis sekretorius.
Taigi drąsiai galima sakyti, kad Lietuvoje bent jau vienas padėjėjas dirba tai, ką turėtų padaryti pats Seimo narys, vadinasi, dabar prie šio algos reikia pripliusuoti ir vidutinę Seimo nario padėjėjo algą, o darbo grupė siūlo neišlaidauti ir atsisakyti trečio padėjėjo.
Darbo grupės vadovas V.Sinkevičius aiškina, kad pirmučiausias darbo grupės uždavinys buvo sugrąžinti parlamentarus prie tų garantijų, kurios numatytos Konstitucijoje. O nuo jos jie jau gerokai buvo nukrypę. Ekonominiu požiūriu, be abejonės, bus sutaupyta, jei, žinoma, Seimas nenuspręs, kad nuomotis jiems tinka tik BMW, gyventi – tik su vaizdu į Gedimino pilį, o biuro dydis turėtų būti ne mažesnis nei 100 kv. m.

Seimo privilegijos

Seimo nario pajamos, darbo laikas, kompensacijos
Dabar    Siūloma
Atlyginimas    6,9 tūkst. Lt    Nesvarstė
Lėšos parlamentinėms išlaidoms    2,1 tūkst. Lt, nuo 2012 m. – apie 3,6 tūkst. Lt, dabar neretai naudojamos neefektyviai, abejotinoms reikmėms    Naudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Automobilius, biurus Seimo kanceliarijai nuomoti centralizuotai
Darbo laikas    Galima praleisti pusę posėdžių, kuriuose balsuojama, galimos 4,5 mėn. atostogos    Už sistemingą nedalyvavimą posėdžiuose be pateisinamos priežasties – apkalta, 45 dienų atostogos
Padėjėjai    Iš biudžeto apmokami trys padėjėjų etatai, taip pat pagal narių skaičių skiriama etatų frakcijoms    du padėjėjai
Papildomas darbas    Leidžiama gauti atlyginimą už pedagoginį, kūrybinį darbą    Drausti skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, net jei už tai nemokama
Būstas    Ne vilniečiams ir jų šeimos nariams nemokamai suteikiamas bendrabutis, apmokamos komunalinės paslaugos, vilniečiai moka tik už komunalines paslaugas    Patalpas nuomoti centralizuotai, už komunalines paslaugas susimokėti patiems politikams ir jų šeimos nariams
Išeitinė išmoka     Neišrinkus kitai kadencijai sumokama 2–6 vidut. Seimo nario mėn. atlyginimai, priklauso nuo to, kiek metų dirbta Seime    Nemokėti, jei įsidarbina ir gauna tokias pat ar didesnes draudžiamąsias pajamas, o jei jos mažesnės, mokėti skirtumą.
Šaltinis: Seimas

Kai kurių ES šalių parlamentaro vidutinės alga ir išmokos (eurais, 2009 m.)
Pagrindinė alga (iki mokesčių)    Išmokos*

Italija    11 703    10 593

Airija    8350    1780
Austrija    8160    1360
Vokietija    7668    3868
Nyderlandai    7312    1500
Danija    6551    1658
Belgija    6063    1698
Jungtinė Karalystė    5910    6000
Suomija    5860    1350
Graikija    5781    3125
Prancūzija    5444    6402
Slovėnija    4392    917
Estija    3353    335
Ispanija    3126    1343
Lenkija    2374    1350
Slovakija    2009    2397
Lietuva    2000    579
Rumunija    1735    280
Latvija    1403    1290
Vengrija    1400    1400
Bulgarija    249    166
* Įvairių išmokų už transportą, biurą, būsto nuomą, ryšio paslaugas reprezentacines ir kt. vidutinė suma, neskaičiuojant padėjėjų algos. Kai kuriose šalyse už biurų ar transporto nuomą tiesiogiai moka parlamentas.
Šaltinis: Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša naujienų agentūros.

Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 29,057 mlrd. litų – 8,3 proc. daugiau nei planuota 2011-aisiais. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18,759 mlrd. litų, o su ES paramos lėšomis planuojama, kad bus beveik 26 mlrd. litų.

Pasak I. Šimonytės, šis biudžeto projektas įgyvendina artimiausio laikotarpio Lietuvos finansų politikos tikslą – sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau Mastrichto kriterijaus, tai yra 3 proc. BVP. Ministrė priminė, kad, pagal Lietuvos atžvilgiu pradėtą perviršio deficito procedūrą, tai įpareigota atlikti 2012 metais.

Pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą, I. Šimonytė sakė, kad nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,8 mlrd. litų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Atitinkamai valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų planuojamos 18,7 mlrd. litų. Prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto – 11 proc., palyginti su šių metų planu. Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – tikimasi gauti 18 mlrd. litų, t. y. apie 82 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos. 2013-2014 metais Lietuvai projektuojamas maždaug 3,5 proc. augimas.

Kitais metais siūloma nepratęsti 9 proc. PVM tarifo lengvatos viešbučiams, o ją palikti šildymui ir 5 proc. – vaistams. Kitais metais į biudžetą planuojama surinkti 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio, sieksiančio apie 3,4 mlrd. litų. 2012 metų biudžeto pajamas ketinama didinti šiek tiek padidinus akcizą cigaretėms ir cigarilėms. Pajamos iš pelno mokesčio 2012 m. prognozuojamos 1,3 mlrd. litų.

“Prisimindama labai madingą praėjusių metų biudžeto pateikimo klausimą apie neapskaitytą ekonomiką, nors pateikdama 2012 m. biudžeto projektą ir neišskiriu mokesčių administravimo užduoties, iš karto atsakau kandumą norėsiantiems pademonstruoti klausėjams – ne, Vyriausybė neatsisakė nei planų, nei darbų mažinti neapskaitytos ekonomikos mastus. Nors prieš metus salėje buvo galybė dvejojančių ir net atvirai besišaipančių, šiandien jau matyti, kad 2011 m. biudžeto pajamų surinkimas atspindi ne vien palankesnę ūkio plėtrą, bet – ir tai reikšminga dalimi – ir mažėjančią nedeklaruotos veiklos dalį. Tas faktinis rezultatas jau sustiprino mokesčių bazę, “nugulė” į šių metų biudžeto pajamų plano numatomą vykdymą”, – teigė ministrė.

Kaip numato Seimo Statutas, parlamentarams posėdyje išklausius Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžeto projektą, jam nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

Po pateikimo Seimo posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje skelbia, iki kada komitete iš suinteresuotų asmenų yra laukiama pasiūlymų ir pastabų dėl valstybės biudžeto projekto. Gautus pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti.

Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.

Valstybės kontrolierius savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto iki lapkričio 15 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui ir Audito komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir savo nuomonę bei siūlymus dėl jų iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku.

Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.

Pergalės džiugina, bet krepšininkų pasirodymai reklamose per šį čempionatą jau kelia gailestį. Daugiau nei 7 mln. Lt – tiek lėšų nacionaliniam krepšiniui šiemet skyrė rėmėjai, kuriems krepšininkai pirmą kartą taip masiškai atidirbinėja ką nors reklamuodami.

Kai 2009 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Lenkijoje, nebuvo nieko panašaus į tai, kas Lietuvoje vyksta dabar. Nacionalinės rinktinės krepšininkai žvelgia iš reklamų visur – laikraščiuose ir žurnaluose, televizijose ir lauko stenduose. Robertas Javtokas su Dariumi Songaila ekrane žavisi nauju išmaniuoju telefonu. Jonas Valančiūnas nusisukęs atsainiai sviedžia kamuolį į krepšį, pataiko, ir nuskamba pasiūlymas dalyvauti televizorių pirkimo akcijoje. Krepšininkai reklamoje siūlo ir sūrį, ir mineralinį vandenį, o apskritai reklama, susijusi su krepšiniu, šiuo metu yra užpildžiusi didžiąją dalį reklaminio TV laiko.
Viskas atrodo aišku: rėmėjai dosniai rėmė rinktinę ir čempionatą, o mainais gavo krepšininkus savo produktams ar paslaugoms reklamuoti. Šių lėšų užteks ne tik rinktinei ir čempionatui, bet ir kitiems Lietuvos krepšinio federacijos krepšinio klubams bei projektams. Tik išėjo taip, kad krepšininkai tose reklamose atrodo kvailokai, tuo labiau kad jie filmavosi ir fotografavosi daugiausia ne už pinigus, o už telefonus, kompiuterius ir kitus reklamuojamus produktus.
Žiūrovus tokie neregėti krepšinio reklamos kiekiai taip pat jau varo į neviltį. Sirgaliams irgi tenka mokėti savąją kainą už Lietuvoje vykstantį krepšinio spektaklį – mainais už reginį ir emocijas iškęsti visą šią įkyrią reklamą.
Kaipgi buvo per čempionatą Lenkijoje? Ten krepšininkų veidai jokiose reklamose nešmėžavo. Tokios reklamos apskritai nebuvo. Vienintelė išimtis – Marcinas Gortatas, lenkų NBA žvaigždė, nusifilmavęs “Tissot” laikrodžių ir “Sphinx” restoranų reklamose, bet jos nebuvo kuriamos specialiai Europos krepšinio čempionatui. Viena vertus, lenkai taip iš proto dėl krepšinio neina. Kita vertus, saiko jausmo jie, regis, turi daugiau.
Šitai bangai pasidavė netgi Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, praėjusią savaitę pristatęs savo vardo vyrų laisvalaikio aprangos kolekciją “Sabonis 220″.

Krepšinio rėmimas tapo verslu

Lietuvoje vykstantis Europos vyrų krepšinio čempionatas ir krepšinio rinktinė pritraukė per dvidešimtį rėmėjų. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) duomenimis, bendras rėmėjų indėlis į krepšinį šiemet siekia per 7 mln. Lt
“Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas federacijai skyrė 2,7 mln. Lt. Maždaug tiek lėšų reikia vien tik vyrų rinktinei išlaikyti. Tad tuos papildomus kelis milijonus turime susirinkti patys. Rėmėjų lėšos naudojamos ne tik rinktinės poreikiams, bet ir visai mūsų krepšinio sistemai”, – aiškina LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Daugiausiai rėmėjų krepšinio rinktinei ir čempionatui skyrė nuo 100–200 tūkst. iki 400–500 tūkst. Lt. Tik sporto mecenatas Antanas Guoga su partneriais per savo įmones “TonyBet” ir “TP engineering” vienintelis skyrė krepšiniui septynženklę sumą – milijoną litų.
Per šį čempionatą krepšinio rėmimas tapo verslu, sustyguotu iki menkiausių smulkmenų, kad abi pusės – tiek rėmėjai, tiek LKF – būtų patenkintos. Kiekvienam rėmėjui suformuotas konkretus pasiūlymas, kuriame buvo numatytos visos bendradarbiavimo detalės bei gaunama grąža. Tam federacija skyrė ypatingą dėmesį. “Rėmimas – ne labdara, mes privalome rėmėjams atidirbti, ir nieko čia nepadarysi”, – dėsto M.Balčiūnas.
Kad LKF pavyko rasti būdų, kaip sudominti rėmėjus, akivaizdu – tai rodo net dvigubai Lietuvoje vykstančio krepšinio čempionato proga padidėjusi rėmėjų parama krepšiniui.
Labiausiai verslą domino galimybė savo produktų ir paslaugų reklamose naudoti žaidėjų įvaizdį. Šia išskirtine teise galėjo naudotis nuo 200 tūkst. Lt paramą suteikę rėmėjai. “Krepšininkai tapo geidžiamiausiais reklamos veidais Lietuvoje”, – naują tendenciją pastebėjo M.Balčiūnas.
Bet ar nebuvo persistengta? M.Balčiūno įsitikinimu, filmavimasis reklamose krepšininkams nesudarė jokių sunkumų ir sporto procesui visai netrukdė. Be to, LKF atstovus džiugina daugelio rėmėjų atsiliepimai, kad remti rinktinę jiems labai apsimokėjo.
Kad apsimoka – tikra tiesa. Daugeliui rėmėjų krepšinio čempionatas padėjo padidinti apyvartą arba pasiekti kitų tikslų – tarkime, padidinti prekės ženklo žinomumą ar pagerinti įvaizdį.
Pavyzdžiui, DnB NORD banko “krepšinio indėlio” suma praėjusią savaitę pasiekė rekordinę 100 mln. Lt sumą. Bankas jau ne pirmą kartą čempionato proga pasiūlė savo klientams padėti krepšinio indėlį, kurio palūkanos didėja po kiekvienos Lietuvos krepšininkų pergalės. Po čempionato pirmojo etapo krepšinio indėlio palūkanos jau išaugo po 0,2 ir 0,4 proc., atsižvelgiant į indėlio valiutą. Tiesa, oficialus rinktinės rėmėjas DnB NORD bankas per šį čempionatą reklamuojasi palyginti nuosaikiai.

Gailisi krepšininkų

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Pirmą kartą toks masiškas rinktinės krepšininkų rodymasis reklamose piktina kai kuriuos trenerius ir buvusius krepšininkus, verčia stebėtis reklamos specialistus. Iš esmės ir vieni, ir kiti gailisi krepšininkų, kad šie buvo tampomi iš vienos filmavimo aikštelės į kitą ir klusniai vykdė savo užsakovų, tiksliau, rėmėjų, nurodymus, o dabar tose reklamose atrodo ir graudžiai, ir kvailokai.
Tarp rėmėjų ir LKF atsirado pirkėjo ir pardavėjo santykiai, o tai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, ar tokiame kontekste, kai įmonės, įvardydamos tai kaip paramą, perka reklamos veidus – tautos garbinamus krepšininkus, nebeatrodo keistokai “rėmimo” terminas. Požiūrį, kad oficialiais rinktinės ir čempionato rėmėjais tapusioms įmonėms nuolaidžiauta gal kiek per daug, skatina ir faktas, kad rėmėjai įgyja teisę naudotis pelno mokesčio lengvata.
“Man gaila tų krepšininkų, neprivaloma tiek daug daryti, kiek jie daro”, – įsitikinęs didžiausias rinktinės rėmėjas verslininkas A.Guoga.
Jis su partneriais rinktinei ir čempionatui šiemet atseikėjo solidžiausiai, bet “TP engineering” reklamose žaidėjų nepamatysite – A.Guoga šiai bangai nepasidavė. “Man nesinori krepšininkų eksploatuoti, tegu jie žaidžia, o man ir taip gerai. Visi nori iš rėmimo išpešti kiek įmanoma daugiau naudos, bet mes esame išimtis, mūsų parama – nuoširdi, atsiradusi iš meilės krepšiniui. Tokios įmonės kaip mūsų apskritai nelabai remia krepšinį”, – teigė A.Guoga.
Sporto mecenatas sako suprantąs LKF norą atsidėkoti rėmėjams, bet jis mano, kad šitaip atidirbinėti rėmėjams labiau dera komerciniams klubams (“Lietuvos rytui”, “Žalgiriui”), o ne nacionalinei rinktinei.
Rinkodaros specialisto Lino Šimonio įsitikinimu, buvo galima paieškoti subtilesnių būdų, kaip atsilyginti svarbią paramą krepšiniui suteikusioms įmonėms. Dabar L.Šimonis pastebi nemažai primityvios reklamos, be to, daug reklamuojamų produktų yra visiškai nesusiję su krepšininkais, o tai rinkodaros požiūriu laikoma didele klaida.
“Atgal į mokyklą. Tiek kompiuterių pigių, kiek tik noriu, tiek imu”, – reklamoje, į kurią dar kažkodėl įbruktas ir rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, ragina “Elektromarkt”. K.Kemzūra čia atrodo nei šiaip, nei taip. Kaip ir visi krepšininkai daugelyje kitų čempionato dienomis viešąją erdvę užtvindžiusių reklamų. Akivaizdu, kad Lietuva ir šįkart perlenkė lazdą: pritrūkome ir talento, ir saiko.

Lietuvos krepšinio federacijos biudžeto kaita (mln. Lt)
2007 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Valstybės biudžeto lėšos
4,5    4,61    3,8    2,7    2,7
Rėmėjų lėšos
2,36    2,68    3,02    2,68    7*

* Iš jų 3,5 mln. Lt sudaro papildomai Europos vyrų krepšinio čempionatui rėmėjų skirtos lėšos

Šaltinis: Lietuvos krepšinio federacija

BFL

Parlamento vadovybės nario siūlymu, kvietimai į renginius, kuriuose būtinybė dalyvauti nėra akivaizdi, bus preliminariai svarstomi Seimo valdybos posėdžiuose. Parlamento vadovybei nusprendus priimti kvietimą bus pavedama suformuoti parlamentinę delegaciją.

Šis siūlymas yra paremtas Europos šalių parlamentų praktika, kuomet principinis sprendimas dėl kvietimo yra priimamas parlamento pirmininko arba parlamento vadovų.

“Seimas, komitetai ir Seimo nariai kvietimus dalyvauti užsienio renginiuose gauna atskirai, taigi atskirai ir pradeda teikti prašymus svarstymams bei planuoti komandiruotes. Mano siūlymu, tuo atveju, jei užsienio komandiruotės būtinumas nėra akivaizdus, pirmiausiai svarstymas turi įvykti Seimo valdyboje, kuri ir priimtų sprendimą dėl kelionės ir parlamentinės delegacijos formavimo tikslingumo”, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.

“Veidas”: Netrukus prasidės paskutiniai šios kadencijos Seimo politiniai metai. Ką per juos gali nuveikti valdantieji, kad ir po rinkimų konservatoriai būtų pastebimi Seime?
T.J.: Valdančioji partija visados turi svertų, kuriais gali pasinaudoti siekdama pagerinti savo priešrinkimines pozicijas. Pirmiausia – tai pensijų didinimas, grąžinant jas į 2009-ųjų lygį. Premjeras Andrius Kubilius jau pažadėjo, kad tai turėtų būti padaryta nuo 2012 metų pradžios.
Antra – gali būti priimtas sprendimas kitais metais pakelti ir minimalų darbo užmokestį.
Trečia – šildymo kainos. Žinoma, jų dydis mažau priklauso nuo centrinės valdžios, daugiau nuo konkrečių savivaldybių. Tad dar didelis klausimas, ar konservatoriai, po šių savivaldybių tarybų rinkimų praradę didžiųjų miestų, pirmiausia Vilniaus ir Kauno, kontrolę, galės turėti didesnės įtakos šildymo kainoms. O įtaka mažųjų miestų savivaldybėse didelio poveikio Seimo rinkimų rezultatams nepadarys. Kita vertus, šildymo kainų klausimas toks aktualus, kad, manau, visos partijos sieks spausti šilumos tiekėjus.
Ketvirta – bandymas pasiekti susitarimą dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir paskui bandymas panaudoti šį susitarimą Vyriausybės viešiesiems ryšiams, įtikinėjant rinkėjus, kad ilgainiui tai duos daug naudos Lietuvai. Tik abejoju, ar didelė visuomenės dalis yra linkusi mąstyti ilgalaikėmis kategorijomis. Prieš rinkimus labiau norima gauti greitai apčiuopiamų dalykų.
“Veidas”: Bet pastarųjų savivaldybių tarybų ir Seimo nario Klaipėdoje rinkimų rezultatai rodo, kad konservatoriai laikosi palyginti neblogai.
T.J.: Akivaizdu, jog opozicija per praėjusius trejus metus nesukūrė nieko, kad nutiestų jai kelią į pergalę. Ir labai abejoju, kad, trejus metus trypčioję vietoje, socialdemokratai, Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijos per likusius metus kažką tokio nuveiktų. Veikiausiai ir toliau trypčios, gal turės procentu ar dviem geresnį reitingą nei valdantieji.
Žinoma, ir konservatoriai negali tikėtis tokio gero Seimo rinkimų rezultato kaip 2008-aisiais. Bet daug kas priklausys nuo to, ar jie apsispręs po 2012-ųjų rinkimų tapti solidžia opozicija, ar eis “va bank”, siekdami pergalės. Labiausiai jiems kiša koją liberalai, nes kol abi šios partijos nesusijungusios, jos abi teberizikuoja likti už Seimo borto. Jeigu taip atsitiktų, konservatoriams nebeliktų partnerio, su kuriuo iš karto būtų galima tartis dėl koalicijos sudarymo.
“Veidas”: Sklando gandų apie įvairius užkulisinius konservatorių pokalbius su Viktoru Uspaskichu.
T.J.: Aš irgi girdėjau įvairių gandų, ypač po pastarųjų mėnesių įvykių Vilniaus taryboje. Vis dėlto kol kas man nekyla noro patikėti, kad TS-LKD galėtų pasirinkti V.Uspaskichą politiniu partneriu nacionaliniu mastu. Gandai apie galimą V.Uspaskichui iškeltos bylos nutraukimą irgi skamba neįtikinamai. Veikiau patikėčiau, kad, nutęsdami V.Uspaskicho teismo procesą į kitų metų vasarą, valdantieji tokiu būdu prieš pačius rinkimus primintų rinkėjams, kokiais finansiniais nusikaltimais šis kaltinamas, kaip bėgo slėptis į Maskvą. Tai būtų veiksmingas ėjimas.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė susitiko su Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovais, susirinkusiais į metinį susitikimą Vilniuje ir pristatė jiems vienokia ar kitokia forma Seimo išreikštas pozicijas svarbiausiais Lietuvos užsienio ir saugumo politikos klausimais.

Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad toks susitikimas – pirmasis po ilgokos pertraukos ir išreiškė viltį, kad prieš kurį laiką nutrūkusi ambasadorių ir Seimo vadovų ir atstovų susitikimų tradicija bus tęsiama.

“Lietuvos Respublikos Seimas nėra tik valdžios institucija, kurios Užsienio reikalų komitetas tik pritaria ambasadorių kandidatūroms. Šis pritarimas nėra vien formalus, nes Seimas, kaip institucija, prisiima atsakomybę, o kartu turi ir galimybę dalintis savo idėjomis užsienio ir saugumo politikos srityje, siūlyti rekomendacijas užsienio politikos vykdytojams”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė informavo ambasadorius apie savo ir Seimo veiksmus reaguojant į pastarųjų dienų aktualiją – Austrijos veiksmus paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį ir atkreipė dėmesį, kad tai nėra vien tik dvišalių santykių problema. Ji pabrėžė, kad Sausio 13-oji nėra politinė byla, kaip tą bando pateikti Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, ir ką paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas.

“Užvakar parašiau laiškus Europos Parlamento Pirmininkui ir Austrijos abiejų rūmų parlamentų pirmininkams. Tačiau tai nėra tik Lietuvos ir Austrijos santykių klausimas, tai visos Europos Sąjungos reikalas. Todėl norėčiau prašyti, kad Jūs kuo greičiau paaiškintumėme Europos valstybėms, pačios Austrijos piliečiams, ką mums reiškia Sausio 13-oji. Labai svarbu, kad Jūs Lietuvos argumentus visom priemonėm ir būdais toliau skleistumėte Jūsų reziduojamose valstybėse. Turime pabrėžti, kad Sausio 13-osios byla nėra politinė, kaip tą bando pateikti Rusijos ir Baltarusijos propaganda. Todėl prašau Jūsų nuolat akcentuoti, kad tokius Rusijos ir Baltarusijos argumentus 2008 m. vasario 19 d. paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, todėl Europa turi vadovautis ne Rusijos ir Baltarusijos motyvais, o Europos Žmogaus teisių teismo sprendimu. Nuoširdžiai tikiu, kad šis incidentas bus tinkamai įvertintas ES valstybėse narėse ir ES institucijose, o išmoktos pamokos prisidės prie ES valstybių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo, o ne jo skaldymo”, – sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie Lietuvos vietą ir vaidmenį Europos Sąjungoje, Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad privalome neleisti, jog Lietuvos balsą nustelbtų didžiųjų valstybių interesai.

“Neturime leisti, kad Lietuvos ir kitų mažų valstybių balsą nustelbtų didžiųjų šalių interesai”, – sakė I. Degutienė ir paragino ambasadorius ieškoti glaudesnių kontaktų su parlamentarais tų valstybių, kuriose jie dirba.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad geru pavyzdžiu gali būti aktyvus Lietuvos bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis.

“Šioje srityje Seimas visada siekia efektyviai išnaudoti esančių parlamentinio bendradarbiavimo platformų – NB8 parlamentų pirmininkų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikimus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva pradėtas Baltijos valstybių parlamentų gynybos komitetų bendradarbiavimas sėkmingai vystomas jau septintus metus, prie reguliarių susitikimų šiemet pirmą kartą prisijungė kaimyninės Lenkijos ir Švedijos parlamentarai”, – sakė I. Degutienė.

Kalbėdama apie energetinį saugumą Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Seimas pastarojoje sesijoje priėmė keletą reikšmingų sprendimų šioje srityje.

“Tikimės, jog Seimo priimtas Gamtinių dujų įstatymas, kuriame įtvirtintos ES Trečiojo paketo nuostatos, padės mums išeiti iš šio “uždaro rato”. Seimas šį pavasarį taip pat išreiškė tvirtą poziciją dėl dviejų Lietuvos kaimyninėse valstybėse įgyvendinamų branduolinių projektų. Prieš kurį laiką buvo priimta rezoliucija “Dėl atominių jėgainių kaimynystėje”, kurioje Seimas pareikalavo, kad Baltarusija ir Rusijos Federacija laikytųsi visų tarptautinės teisės aktų nuostatų, iš esmės atsakytų į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl atominių elektrinių projektų, inicijuotų viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės nuomone, santykiuose su Lenkija privalome išskirti du vektorius: strateginę partnerystę ir “einamųjų” klausimų sprendimą.

“Santykius su Lenkija turime išlaikyti strateginės partnerystės lygmenyje. Jie turi būti grindžiami bendru regiono problemų suvokimu ir tų problemų sprendimu. Strateginės partnerystės ryšių su Lenkija stiprinimas turime remtis formulę: strateginės bendradarbiavimo sritys turėtų būti atskirtos nuo einamųjų dvišalių santykių problemų. Negalime pasiduoti bandymams dirbtinai aštrinti kasdieninius klausimus ir turime neleisti, kad Lietuvos vidaus dialogas su tautinėmis bendruomenėmis priklausytų nuo dvišalių santykių su viena ar kita valstybe. Visus klausimus galima spręsti kalbantis ir girdint vieni kitus”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuva privalo atsakyti ir į svarbius klausimus narystės NATO srityje.

“NATO ir jos sutarties 5 straipsnis išlieka esminiu Lietuvos saugumo garantu. Tačiau narystė NATO turi būti užpildyta konkrečiu turiniu. Reikia pripažinti, kad visavertė narystė Aljanse sunkokai dera su Lietuvos išlaidomis nacionalinei gynybai. Todėl jau šį rudenį Seime turėtų prasidėti diskusijos ir dėl galimo parlamentinių partijų susitarimo gynybos politikos srityje”, – sakė I. Degutienė.

Kitas svarbus iššūkis Lietuvai bus artėjantis pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, teigia Seimo Pirmininkė.

“Per artimiausią pusmetį būtina pasiekti visų politinių partijų sutarimo, kad ir po 2012 metais vyksiančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų būtų užtikrintas visų Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Lietuvos Europos politikos prioritetų tęstinumas”, – pabrėžė I. Degutienė.

Galiausiai Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šie metai yra išskirtiniai istorinės atminties aspektu, nes minime ne tik skaudžias istorines sukaktis, bet ir diplomatinių santykių atnaujinimo ar užmezgimo dvidešimtmečius.

“Šiais metais Seimas skyrė ypatingą dėmesį istorinės atminties politikai. Minėjome Sausio 13-osios dvidešimtąsias metines, tremčių ir 1941 metų sukilimo septyniasdešimtmetį, netrukus minėsime Medininkų žudynių dvidešimtmetį. Norėčiau pakviesti, Lietuvos atstovybes aktyviau dalyvauti minint Lietuvai svarbias datas ir kartu paskatinti lietuvių bendruomenes užsienyje imtis veiklos šioje srityje. Jeigu aktyviau ir koordinuotai vykdysime šią veiklą, galbūt Vakaruose daugiau niekam nekils klausimų, ką Lietuvai reiškia tokios datos kaip Sausio 13-oji. Tai – mūsų gyvoji istorija, apie kurią turime kalbėti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, visame pasaulyje”, – ragino I. Degutienė.

"Veido" archyvas

Jie surinko daugiausia balsų per sekmadienį vykusius pakartotinius parlamento rinkimus Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Už N.Puteikį balsavo beveik pusė – 47 proc. – atėjusių balsuoti rinkėjų, už A.Každailevičių – 17,5 procento. Kiti kandidatai nesurinko 10 proc. balsų.

Balsuoti pakartotiniuose rinkimuos sekmadienį atėjo 4576 arba 10,7 proc. Danės apygardos rinkėjų. Dar 1,13 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.

Danės apygardoje renkant atstovą į parlamentą balso teisę turi 42 tūkst. 597 rinkėjai.

Antrasis rinkimų turas, per kurį paaiškės naujojo Seimo nario pavardė, vyks liepos 17-ąją.

Dėl parlamentaro sekmadienį iš viso varžėsi šeši politikai – be N.Puteikio ir A.Každailevičiaus dar rinkimuose dalyvavo liberalcentristas Valdemaras Puodžiūnas, “darbietis” Raimondas Paliukas, konservatorius Naglis Puteikis, Liberalų sąjūdžio kandidatė Diana Stankaitienė bei partijos “Tvarka ir teisingumas” keliamas Vytautas Vaičius.

Seimo nario rinkimuose Danės apygardoje renkamas parlamento narys vietoj mandato atsisakiusio anksčiau šioje apygardoje išrinkto liberalo Vytauto Grubliausko.

Liberalų sąjūdžio narys V.Grubliauskas Seimo nario mandatą iškeitė į Klaipėdos miesto mero pareigas.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2012 metų rudenį.

BFL

Šią kadenciją už parlamento vidinių reikalų aiškinimąsi jau sumokėjome mažiausiai 11 mln. Lt.

“Mes jau, atrodo, prakalbėjome apie 400 tūkst. Lt. Mes dar kartą parodėme, kad vienas kitą ėdame. Siūlau grįžti prie konstruktyvesnių dalykų”, – po eilinės niekuo pasibaigusios interpeliacijos Seime kalbėjo Liberalų frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.

Socialdemokratas Justinas Karosas į tai priminė, kad yra valstybių, kur tokia problema atkritusi: “Matome, kas vyksta Libijoje, gretimose valstybėse. Manau, kad tai nėra tas kelias, kuriuo siūloma eiti.” O “tvarkietis” Julius Veselka pridūrė, esą svarbiausia, kad per tas valandas kalbant apie nieką nepridaryta nieko bloga, nes “pridarome tokių dalykų, kurie po to daug kainuoja”. “Ta gražia gaida ir baikime. Kad nieko blogo nepadarėme, tai einame į priekį ir darome toliau gerus darbus”, – apibendrino Seimo pirmininkė I.Degutienė.

O šis kelių parlamentarų pasireplikavimas, K.Glavecko skaičiavimu, 400 tūkst. Lt sąskaitą papildė dar 140 tūkst. Lt, kuriuos, pasak parlamentaro, buvo galima panaudoti vertingesniems dalykams.

Be abejo, demokratija – brangus valdymo būdas. Štai vien Seimui per metus skiriama apie 82 mln. Lt. Kiek kainuoja viena parlamentaro ir jį aptarnaujančio Seimo aparato valanda, suskaičiuoti praktiškai neįmanoma, nes ar reikėtų skaičiuoti 365 dienų visas 24 valandas? Juk Seimo nariams nenustatytos nei darbo valandos, nenumatytos atostogos.

Tiesa, Seimo audito komiteto vadovės Loretos Graužinienė skaičiavimu, viena Seimo nario darbo valanda kainuoja 30 tūkst. Lt.

Tačiau kad ir kokia brangi valdymo forma yra demokratija, geresnio valdymo būdo demokratinis pasaulis neišrado, o pats žodis “parlamentas” kilęs nuo prancūziškojo “parler” – “kalbėti”. Visuose demokratiniuose pasaulio parlamentuose svarstomos interpeliacijos, parlamentarų drausmės, etikos problemos, skirstomi postai. Tačiau esminis klausimas: kokios proporcijos laiko, skiriamo visai visuomenei ir tik 141 jos nariui svarbioms temoms?

“Lietuviškai savanaudiškai pagiežai ir populizmui Seime skiriama labai daug laiko. Neturime demokratijos tradicijų.

Demokratijoje egzistuoja ir taisyklės, ir pareigos. O pas mus – balaganas. Jei netransliuotų interpeliacijų, kitų svarstymų per televiziją, kai kurių jų gal net nebūtų”, – piktinasi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.

Parlamentarai vaidina teisėjus

Ypač daug šios kadencijos Seimas skiria kolegoms – teisėsaugos klientams. Tiksliau, buvusiems klientams, nes, pasirodo, įtariamuosius, besislapstančius kokioje Bulgarijoje, kas nors teisėsaugai vis tiek išduoda, o Seime kur kas saugiau. Štai praėjusią savaitę Seimo valia nutraukta parlamentaro Evaldo Lementausko baudžiamoji byla. Į Seimą po savivaldybių rinkimų vietoj “tvarkiečio” Remigijaus Ačo atėjęs E.Lementauskas nuo 2008 m. buvo teisiamas dėl papirkimo, iki nuosprendžio paskelbimo buvo likę vos keli posėdžiai.

Latvijoje, kai parlamentas nusprendė neatšaukti parlamentinio imuniteto vienam savo atstovui, kuriuo domisi Latvijos kovos su korupcija biuras, prezidentas pareikalavo paleisti parlamentą. O Lietuvoje Seimas pabuvo ir teismu, – ir nieko. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tokį parlamento sprendimą sako galįs paaiškinti nebent tuo, kad Seimo nariai nesuvokia, kokia parlamentarų teisinio imuniteto prasmė – tokia apsaugos priemonė numatyta tik tam atvejui, kad parlamentaras nebūtų persekiojamas už savo politinę veiklą.

Bet nieko nauja: šios kadencijos Seimas svarstė aštuonių savo narių neliečiamybės atėmimo klausimą ir ne pirmąkart demonstruoja paniekinamą požiūrį į teisėsaugą. Štai pernai pavasario sesijoje net nerado laiko apsvarstyti teisėsaugos kreipimąsi dėl Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio, pernai gegužę per seksualinių mažumų eitynes įsivėlusių į konfliktą su policijos pareigūnais, neliečiamybės. Rudenį grįžta prie šio klausimo, bet neliečiamybės atimti neleista.

Dar vienas šios kadencijos teisinio nihilizmo pavyzdys – apkalta Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Vienas darbo metu leidosi į kelionę, kitas už jį balsavo, o abu melavo. Tačiau keliauninkas iškeliavo iš Seimo, o A.Sacharukas, parlamentarų nuomone, tinkamas toliau būti Seimo nariu, nors Konstitucinis Teismas ir buvo pareiškęs, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

Pagarba Konstitucijai irgi nepavadinsi, kai Seimo nariai, neišskiriant turinčių prestižinio Kembridžo universiteto diplomą, nepajėgūs suvokti Konstitucijos. Nors joje aiškiai parašyta, kad Seimo narys negali dirbti kito darbo, konservatorius Mantas Adomėnas neatsisakė pareigų Demokratinės politikos institute, ėmė atlygį už įvairių programų rengimą. Tačiau Seimas jį pasvarstė, bet mandato neatėmė.

Žinoma, didžiausia tokio įstatymų leidėjų teisinio nihilizmo žala – pakirstas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisingumu. Tačiau yra ir finansinė to išraiška. Seimo senbuvis – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas skaičiuoja: pateikimas, atsakymai į klausimus, prokuroro pranešimas trunka kartais valandą, kartais ir dvi su puse, po to sudaroma laikinoji komisija – apie keturis posėdžius po porą valandų, o jei teisėsauga pristato daug medžiagos, sugaištama ir ne vieną dešimtį valandų. Komisijai parengus išvadą, Seime vėl vyksta pateikimas, diskusija, balsavimas – dar apie porą valandų. O tokių svarstymų šią kadenciją buvo aštuoni, dar dvi apkaltos ir mandato atėmimo, neatsisakius kitų pareigų, svarstymas. Remiantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko K.Glavecko skaičiavimais, kiek kainuoja viena interpeliacija, panašiai laiko atimantys vienuolika svarstymų, atsiėjo maždaug 5,5 mln. Lt.

Privilegijų ir valdžios dalybos

Ko gero, dar nė vienos kadencijos tautos atstovybė tiek nediskutavo ir dėl savo privilegijų. Prieš dvejus su puse metų šis Seimas debiutavo tautą pridusindamas naktine mokesčių reforma, o patys kaip už Tėvynę kovėsi dėl kiekvieno lito, skirto jų visureigiams, kavos servizams, nakvynėms kurortų viešbučiuose ir t.t. Parlamentarai baigia šią sesiją, kuo ir pradėjo kadenciją: įniko diskutuoti teisininkų parengtą projektą, ar parlamentarams pagaliau nustatyti atostogas, ar galima jiems nemokėti už pravaikštas ir pan. Bemaž penktadalis priimtų įstatymų pataisų socialiniais klausimais susiję su politikų gerove.

O kur dar nuolatinės valdžios dalybos, nes parlamentarai keičia frakcijas, tada keičiasi valdžios proporcijos, tada vėl iš naujo dalijamasi komitetų pirmininkų postais ir t.t. Vien dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų rotacijos priimta dvidešimt nutarimų.

Susumavus, kiek užtrukta saviems reikalams spręsti, išeina ne mažiau nei imuniteto atėmimo klausimams, vadinasi, tai dar apie 5,5 mln. Lt.

Išeitys – dirbti savo darbą ir nedaugžodžiauti

Sutaupyti laiko, parlamentarų gaištamo savo reikalams spręsti, įmanoma. Visų pirma reikia nustoti Seimui vaidinti teismą. “Seimo santykių su teismine valdžia problema stipriai išsipūtusi. Beje, kuo senesnė demokratija, tuo mažiau parlamentarų imunitetiškumo likę. Galima būtų svarstyti, ar po 21 nepriklausomybės metų vis dar reikalingas toks absoliutus Lietuvos parlamentarų imunitetas”, – svarsto Seimo parlamentinių tyrimų departamento direktorius Alvidas Lukošaitis.

Vieni parlamentarai siūlo netaikyti teisinio imuniteto, jeigu Seimo narys baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dar iki jo priesaikos Seime, kiti – jei parlamentaras įtariamas apysunkiais, sunkiais ir labai sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.

S.Šedbaro nuomone, jei teisėsaugos tyrimas nesusijęs su politinėmis aplinkybėmis, Seimo narys yra valstybės pilietis ir tokiomis pat teisėmis turi atsakyti prieš įstatymą. Pašnekovas įžvelgia dar vieną išeitį – Baudžiamojo proceso kodekse įrašyti, kad ikiteisminis tyrimas gali įvykti iki pat kaltinimo pateikimo, kol byla eina į teismą, ir tik tada reikėtų kreiptis į Seimą. “Bet tokio siūlymo išsigąsta ir jam nepritarta”, – apgailestauja komiteto pirmininkas.

Galų gale, net ir nekeičiant jokių įstatymų, parlamentarams pakaktų bent jau neburti – kaltas ar nekaltas, jei tai nieko bendra neturi su galimu persekiojimu už politiką. Ar tikrai ilgiau nei dvi tris minutes turėjo trukti Roko Žilinsko neliečiamybės atėmimo klausimo svarstymas? Ar reikėjo Seime peržiūrinėti policijos įrašus, analizuoti, ką ir kam pasakė neblaivus asmuo tada, kai dar nė nesapnavo tapsiąs Seimo nariu?

O partinės rutinos klausimams, kurių, pasak A.Lukošaičio, netrūko nė vienos kadencijos Seime, laiką tiesiog galima taupyti. “Parlamentas visuomet bus ta vieta, kur reikia šnekėti, išsakyti nuomones – tokia šios institucijos specifika. Bet galima riboti minučių kalboms trukmę”, – mano A.Lukošaitis.

Gaišti dėl politinio turizmo kylančioms nuolatinėms Seimo ir jo komitetų valdžios perturbacijoms gal reiktų mažiau, jei būtų ribojama galimybė keisti frakcijas. Tokių siūlymų buvo ir Lietuvoje. “Pavyzdžiui, Vengrijos parlamentas priėmė nuostatą, kad jei nori pereiti į kitą frakciją, tam tikrą laiką privalai pabūti nepriklausomas. O Vakaruose tokio politinio turizmo – vienetiniai atvejai. Tai – politinės kultūros dalis”, – teigia A.Lukošaitis.

S.Šedbaras priduria, kad dar belieka apeliuoti į Seimo narių sąžinę ir rinkėjo sveiką protą renkantis kandidatus ir balsuojant.

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako turinti vilties, kad parlamente užteks politinės valios priimti darbo grupės parengtą Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą.

Pasak parlamento vadovės, nustačius aiškias parlamentarų darbą reglamentuojančias taisykles, būtų daugiau tvarkos, o ir visuomenei kiltų mažiau abejonių dėl Seimo narių veiklos skaidrumo.

“Aš turiu vilties, kad vis dėlto Seimo nariai gerai pagalvos, nes šitas įstatymas galios tik kitos kadencijos Seimui – kad nebūtų kitos kadencijos Seime susirinkus vėl visokių nesusipratimų, kurie buvo dabar. Man atrodo, kad vieną kartą nusistačius aiškias gyvenimo taisykles, ką mes galime, ko mes negalime, kils mažiau problemų ir mums patiems, ir visuomenei bus skaidriau ir aiškiau”, – žurnalistams komentuodama projektą Seime ketvirtadienį sakė I. Degutienė.

Klausiama, ar kai kurios projekto nuostatos jai nepasirodžiusios pernelyg griežtos, Seimo pirmininkė tvirtino priekaištų dokumentui neturinti.

“Man ten viskas tinka. Kai tiktai tapau Seimo pirmininke, sakiau, kad negalime būti kokie nors ne pagal taisykles gyvenantieji. Turi būti aiškiai reglamentuota, ką mes galime, kokios mūsų teisės, kokios pareigos, ir jeigu mes naudojamės mokesčių mokėtojų pinigais, turi būti labai aiškiai apibrėžta, kada mes galime naudotis, kada negalime”, – sakė parlamento vadovė.

“Tai tėra tik projektas, bet jis parengtas pagal tai, kas parašyta Konstitucijos 60 straipsnyje, ir atsižvelgta į praktiką arba patirtį kitų ES valstybių parlamentų, taip kad pakankamai viskas sureglamentuota. Nėra ten, mano akimis, per griežtų sąlygų, bet tvarkos būtų gerokai daugiau nei šiandien”, – reziumavo I. Degutienė.

Klausiama, ar siekiant reglamentuoti Seimo narių darbo tvarką nebūtų užtekę Seimo statuto pataisų, parlamento vadovė priminė, jog priimti tokį įstatymą Seimą yra įpareigojęs Konstitucinis Teismas, tačiau šis nurodymas iki šiol neįvykdytas.

“Įstatymas apima gerokai daugiau nei parašyta Statute, tai vienas kitą papildantys dalykai. Antras dalykas, mes turime ir KT nurodymą jau seniai dėl Seimo narių atostogų, ir tai iki šiol nėra įvykdyta”, – sakė parlamento vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, jog, nors parlamentarų lankomumas šiuo metu pagerėjęs, teisinio reguliavimo spragos leidžia Seimo nariams nedalyvauti komitetų ir komisijų darbe, kadangi už šių posėdžių nelankymą sankcijos nenumatytos.

“Dabar Statute apie komitetų posėdžius išvis nekalbama, o mano giliu įsitikinimu, taip kai ir kitose Europos valstybėse, pagrindinis darbas yra komitetuose ir komisijose, o ne plenariniuose posėdžiuose. Dabar komitetų pirmininkai man skundžiasi, kad yra tokių Seimo narių, kurie nesilanko komitetų posėdžiuose, ir tu neturi jokio instrumento priversti juos tai daryti”, – sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovybei specialiai sudaryta darbo grupė pateikė naujo Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, ketvirtadienį pranešė dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pasak dienraščio, dokumente pagaliau numatytos oficialios parlamentarų atostogos, numatoma neleisti Seimo nariems patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.

Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą.

Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų.

Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galės panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai.

Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.

Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.

Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.

Projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo 3 iki 2, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.

Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas.

BFL

Opozicijai paprašius Seimas ketvirtadienį nepradėjo svarstyti minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri dabar siekia 800 litų, didinimo galimybės.

“Tokiais svarbiais klausimais salėje turi būti daugiau Seimo narių, todėl prašau pertraukos”, – pareiškė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Seimas atidėjo abiejų klausimų dėl MMA didinimo pateikimą parlamentarams – ir Krikščionių frakcijos atstovo Gedimino Žiemelio siūlomos Seimo rezoliucijos, ir konservatorių frakcijos nario Gintaro Songailos Seimo nutarimo projektus.

G. Žiemelis siūlo Vyriausybei nuo šių metų liepos padidinti MMA iki 900 litų, o nuo 2012 metų – iki 1 tūkst. litų.

Parlamentaras taip pat siūlo palaipsniui didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Tuo tarpu G. Songaila siūlo MMA padidinti ne mažiau kaip 200 litų ir ne vėliau kaip nuo liepos 1-osios.

G. Žiemelis sako, kad dabartinis MMA dydis skatina darbo užmokesčio mokėjimus „vokeliuose“, slopina natūralią darbo jėgos konkurenciją ir atlyginimų augimą, mažina vidaus rinkoje vartojimą ir paklausą darbo vietoms.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad siūlymai didinti MMA –  ankstyvi ir verslui sukels daugiau bėdų nei atneš naudos darbuotojams.

„Noriu priminti, kad atlyginimai mokami ne iš biudžeto, didžioji dalis mokami privačiame versle. Esame už tai, kad atskirose šakose, atskirose srityse, kur verslas mato galimybę susitarti su profesinėmis sąjungomis ir didinti atlyginimus, jie tai ir darytų. Tačiau turime įsiklausyti į verslo teiginius, jei verslas mano, jog per ankstyvas atlyginimų didinimas gali sukelti verslui problemų ir gali priversti mažinti darbo vietas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Kubilius.

Pasak jo, smulkiam verslui greitesnis atlyginimų didinimas gali būti labai labai rizikingas.