Tag Archive | "Seimas"

Pritaria siūlymui rotuoti medicinos įstaigų vadovus

Tags: , ,


BFL

Seimas antradienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms pataisoms, kuriomis numatoma rotuoti medicinos įstaigų vadovus.

Už prezidentės pateiktas pataisas balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 25 parlamentarai. Dėl pataisų priėmimo Seimas dar balsuos, kai jas apsvarstys parlamentiniai komitetai.

Prezidentė D. Grybauskaitė pataisas inicijavo argumentuodama, kad numačius rotaciją medicinos įstaigų vadovams būtų atsikratoma tarybinio palikimo, kai įstaigoms vadovauti buvo skiriami medikai, ir pereinama prie profesionalios vadybos.

“Kadencijų nustatymas užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį gydymo įstaigų valdybą ir kokybiškesnes sveikatos paslaugas žmonės. Taigi, pirmiausia šitas įstatymas nukreiptas ne prieš ką nors, o už pacientų, žmonių galimybę gauti geresnį gydymą”, – pristatydamas pataisas Seime sakė prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65 metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių.

Prezidentės teigimu, pakeitus, anot jos, ydingą sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo tvarką, taip pat atsivers karjeros galimybės visiems kvalifikuotiems ir kompetentingiems specialistams.

Prezidentė jau yra inicijavusi ir Specialiųjų tyrimų tarnybų, Prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento vadovų kadencijas ir rotaciją įtvirtinančios įstatymų pataisas.

Neleido E.Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Tags: ,


BFL

Seimas antradienį neleido Evaldo Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas negalės tęsti jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Už tai, kad dėl papirkimo teisiamo E. Lementausko imunitetas būtų panaikintas, balsavo 68 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, keturi balsuodami susilaikė.

Balsuojant nedalyvavo Darbo partijos parlamentarai, dauguma partijos “Tvarka ir teisingumas”, Krikščionių partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos narių.

Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Už imuniteto panaikinimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Į Seimą po savivaldos rinkimų vietoj “tvarkiečio” Remigijaus Ačo atėjęs E.Lementauskas teisiamas dėl papirkimo. Jo baudžiamoji byla nuo 2008 metų nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.

Prieš balsavimą Seime E. Lementauskas teigė tapęs provokacijos auka. Jis neigę davęs ir siūlęs kyšį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui.

Jis teigė, kad V.Urbonavičius jį, tuometinį sostinės vicemerą, persekiojo devynis mėnesius, “kviesdamas į susitikimus, užsirašydamas į priėmimus”, provokuodamas siūlyti kyšį.

Kalbėdamas apie 50 tūkst. litų, kuriuos, baudžiamosios bylos duomenis, E. Lementauskas esą paliko V.Urbonavičiaus buto vonioje, jis tvirtino, kad tai sufabrikuota istorija. Anot politiko, bute, “kuriame buvo pilna mikrofonų ir kamerų”, niekas neužfiksavo nei papirkimo, nei pinigų, nes esą staiga išsikrovė kameros baterija.

E. Lementausko teigimu, jo DNR nerasta V.Urbonavičiaus vonioje, kur neva paliko pinigus.

“Išklausėme angelo kalbos, kurį, matyt, reikės tuoj skelbti šventuoju”, – po E. Lementausko kalbos ironizavo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Tuo metu buvęs teisėjas Konstantas Ramelis teigė negalįs agituoti, kad nebūtų panaikinta kolegos teisinė neliečiamybė, tačiau pranašavo, kad būtų paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.

Prokurorams antradienį žodis nebuvo suteiktas. Anksčiau generalinis prokuroras Darius Valys, kreipęsis į Seimą dėl parlamentaro E. Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, teigė, kad būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru šis politikas kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė 0,5 mln. litų kyšių. V. Urbonavičiaus už pinigus neva prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui J.Imbrasui, vicemerui E. Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.

N.Puteikis – patvirtintas kandidatas

Tags: , , ,


BFL

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba elektroniniu balsavimu patvirtino TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininką Naglį Puteikį kandidatu į Danės apygardą Klaipėdoje.

TS-LKD Klaipėdos skyrius buvo iškėlęs tris kandidatus: dabartinį pirmininką Naglį Puteikį, skyriaus Krikščionių demokratų frakcijos vadovą Nerijų Čapą ir teisininkę Zitą Šličytę. Pastarajai atsisakius dalyvauti rinkimuose, skyriaus slaptas balsavimas lėmė pergalę N. Puteikiui, surinkusiam 191 balsą iš 209.

Atsižvelgęs į skyriaus poziciją, TS-LKD Prezidiumas pasiūlė N. Puteikį kandidatu į laisvą Seimo nario vietą. Partijos Priežiūros komitetas jo kandidatūrai pritarė.

Pakartotiniai rinkimai į Seimą vyks šių metų liepos 3 dieną.

11 Seimo konservatorių pasmerkė TS-LKD Priežiūros komitetą ir prašo A.Kubiliaus paaiškinimų

Tags: , , ,


BFL

Seimo narį Gintarą Songailą iš partijos pašalinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas yra susikompromitavęs ir kompromituoja pačią partiją, teigia 11 Seimo konservatorių.

“Mūsų nuomone, moralės ir teisingumo požiūriu sunkiai suvokiami ankstesni Priežiūros komiteto bandymai teisinti buvusį Vilniaus merą Vilių Navicką byloja, kad ši TS-LKD institucija yra susikompromitavusi ir toliau kompromituoja pačią TS-LKD”, – teigiama ketvirtadienį Seimo narių parašytame laiške valdančiosios TS-LKD pirmininkui premjerui Andriui Kubiliui.

Jame lyderiui pateikti aštuoni klausimai dėl Priežiūros komiteto sprendimo iš partijos pašalinti G.Songailą.

Šis laiškas įteiktas ir partijos prezidiumo nariams per posėdį ketvirtadienio vakarą.

Laišką pasirašę parlamentarai prašo TS-LKD lyderio paaiškinti, kokį konkrečiai partijos įstatų punktą G.Songaila pažeidė, kad jam pritaikyta griežčiausia bausmė – pašalinimas.

Konservatorių lyderio taip pat klausiama, kad jis pritaria Priežiūros komiteto netiesioginei išvadai, kad TS-LKD įstatai prieštarauja Lietuvos piliečio galimybėms teisėtomis priemonėmis ieškoti tiesos.

“Ir nuo kada kreipimasis į teismą ar tiesos ieškojimas pradėtas vertinti kaip veikimas prieš partiją, kaip šiurkštus įstatų pažeidimas ar veikla prieš kitus partijos narius? Pažymėtina, kad svarstymo Priežiūros komitete metu ieškinys į teismą, dėl kurio G.Songaila pašalintas iš partijos, buvo atsiimtas”, – rašoma laiške.

Jame klausiama, ar neketinama aiškintis, kiek iš tiesų partijos Vilniaus skyrių narių pritarė sprendimui derėtis dėl valdančiosios koalicijos sostinėje sudarymo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio vadovaujamu bloku.

“Koalicijai su Tomaševskio bloku nepritarė keturi Vilniaus skyriai, kiti šio klausimo nesvarstė arba nebuvo prieita iki balsavimo”, – teigiama paklausime.

Jo autoriai taip pat klausia A.Kubiliaus, ar Vilniaus sueigos sprendimas sudaryti koaliciją su “V.Tomaševskio bloku ir jame esančiu KGB majoru bei kitais Lietuvai ne itin lojaliais asmenimis nepažeidžia TS-LKD programinės nuostatos, kad TS-LKD atsiribos nuo susikompromitavusių politikų”.

“Kas, Jūsų nuomone, padarė didesnę žalą partijai: TS-LKD Vilniaus sueigos nutarimas sudaryti koaliciją su KGB majorais ar kreipimasis į teismą dėl tokių nutarimų teisėtumo ir atitikimo TS-LKD pamatinėms vertybėms?” – teiraujasi vienuolika Seimo narių.

Jie baiminasi, kad “tokia lengva ranka” vieno balso persvara Priežiūros komitetas gali iš partijos pašalinti ir jos pirmininką bei sugriauti trapią valdančiąją daugumą.

Trečiadienį valdančiosios TS-LKD Priežiūros komitetas nutarė iš partijos pašalinti G.Songailą. Anot komiteto pirmininko Alfonso Andriuškevičiaus, skųsdamas partijos bendruomenės sprendimą teismui G.Songaila šiurkščiai pažeidė įstatuose nustatytą tokių sprendimų skundimo tvarką, ir dėl to pašalintas iš partijos.

Vilniaus miesto mero rinkimų išvakarėse G.Songaila kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti TS-LKD Vilniaus sueigos tarybos sprendimą sudaryti koaliciją su V.Tomaševskio bloku. Taip pat Seimo narys paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti minėtą sprendimą, kol teismas išnagrinės ieškinį. Tačiau vėliau partijos prezidiumo paprašytas ieškinį atsiėmė.

Konservatoriaus M.Adomėno įgaliojimai nebus nutraukti

Tags: , , , ,


BFL

Seimo nario konservatoriaus Manto Adomėno įgaliojimai nebus nutraukti.

Parlamento opozicijai nepavyko surinkti reikiamo Seimo narių balsų skaičiaus, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo projektui dėl M.Adomėno įgaliojimų nutraukimo.

Už M. Adomėno įgaliojimų nutraukimą ketvirtadienį balsavo 49 parlamentarai, prieš buvo 40, susilaikė 18 politikų.

Projektą pateikęs “tvarkietis” Andrius Mazuronis teigė, kad įstatymai ir Konstitucija visiems turi galioti vienodai.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Tuo metu, anot A.Mazuronio, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad tapęs Seimo nariu konservatorius neatsisakė pareigų Demokratinės politikos institute. Be to, jis yra gavęs atlygį paskaitų skaitymą, dokumento rengimą.

“Mane erzina ir nemaloniai nuteikia, kai Konstitucija ir įstatymai ne visiems galioja vienodai (…). Man nepatinka gyventi valstybėje, kurioje yra lygesnių už kitus”, – sakė “tvarkietis”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tvirtino, kad negalima paprastu Seimo nutarimu nutraukti parlamentaro įgaliojimų. Jis priminė, kad šių metų vasarį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog įstatymų leidėjas privalo nustatyti tvarką, kaip tokia procedūra turėtų vykti.

“Ar galima paprastu balsavimu eliminuoti tautos valią, išrenkant šį Seimo narį? Kai nustatysime tvarką, tada ir galime spręsti ir šio, ir kitų Seimo narių klausimus. Dabar tai teisinis absurdas”, – pabrėžė S.Šedbaras.

Po balsavimo Seimo salėje M.Adomėnas teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas “toli gražu nevienareikšmis, ar Seimo narys gali, ar negali eiti visuomenines pareigas”.

“Aš tų pareigų atsisakiau, bet, deja, dėl apmaudžių aplinkybių tas procesas užtruko. Visas skandalas buvo dėl to, kad keturis mėnesius ėjau visuomenines pareigas”, – teigė jis.

Parlamentaras pranešė šią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijai grąžinęs 4 tūkst. litų, kurie jam buvo sumokėti už strategijos rengimą.

A.Mazuronis po balsavimo pareiškė, kad jam gėda dėl Seimo sprendimo.

“Iš tiesų man paprasčiausiai gėda ir nesmagu prieš visus Lietuvos žmones, nes Seimas savo sprendimu aiškiai parodė, kad Konstitucija, įstatymai, teisės normos Seimo nariams gali galioti kitaip, negu galioja visiems Lietuvos žmonėms”, – žurnalistams sakė jis.

Kita vertus, parlamentaras tvirtino, jog toliau siekti M. Adomėno įgaliojimų nutraukimo nebematantis prasmės.

“Ko aš dar galiu imtis, jei Seimas parodė savo valią, jei Seimas mano, kad Seimo narys gali laužyti Konstituciją, gali nesilaikyti joje įtvirtintų fundamentalių reikalavimų Seimo nariui, pažeisti teisės aktus ir likti nenubaustas, jei Seimo nariai mano, kad tai pateisinama, tai lieka jų sąžinės reikalas”, – kalbėjo “tvarkietis”.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) yra priėmusi sprendimą, kad parlamentaras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą bei laiku neatsisakė Demokratinės politikos instituto prezidento pareigų.

EPK, konstatavusi M.Adomėno pažeidimus, pareiškė jam pastabą.

Seimo opozicija: Vyriausybės programa nepasiteisino

Tags: , , ,


BFL

Seime ketvirtadienį svarstant Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą, Seimo opozicija negailėjo kritikos Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamam Ministrų Kabinetui.

Opozicijos lyderis, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys konstatavo, kad 2008 m. rengta Vyriausybės programa nepasiteisino, “neatitinka šiandienos lūkesčių ir realijų ir juo labiau negali būti pagrindas tolesniam Lietuvos tvariam augimui”. Todėl, jo nuomone, turėtų būti kuo skubiau atšaukta ir peržiūrėta.

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis pasigedo savikritikos ir analizės. “Kas pakels katinui uodegą, jeigu ne jis pats? Gaila, kad vaizdas pakėlus tą uodegą pasirodo nekoks”, – apgailestavo politikas.

Jo nuomone, būtina kompleksiškai peržiūrėti mokesčių sistemą. “Tvarkiečių” vardu žadėjęs pateikti tokius siūlymus V. Mazuronis sakė, kad mokesčiai mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams turi būti sumažinti, o labai brangus nekilnojamasis turtas turi būti apmokestintas.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis apgailestavo, kad “Sodra” nereformuota, sužlugdyta būsto renovavimo programa, padidėjo emigracija.

“Lietuvoje greit nebus lietuvių, jeigu taip tęsis toliau. Nedarbas padidėjo, viršijo ES vidurkį, o realių žingsnių jį sumažinti Vyriausybė nepateikė”, – apgailestavo politikas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius irgi priekaištavo Vyriausybei dėl nedarbo, nepakankamo dėmesio smulkiajam verslui, biurokratizmo.

Atremdamas opozicijos kritiką Premjeras A. Kubilius pasiūlė pasidžiaugti Statistikos departamento paskelbta gera žinia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, ekonomika augo beveik 7 proc.

“Tai yra gera žinia, kurią sukūrė ne Vyriausybė, ne Seimas, ne opozicija ar valdanti dauguma, o sukūrė Lietuvos žmonės, Lietuvos verslas. Tai gera žinia ir verta ja pasidžiaugti”, – pasiūlė Vyriausybės vadovas.

A. Kubilius sakė esąs įsitikinęs, kad iš tų nelengvų dvejų metų krizės ir recesijos, iš tikrai sudėtingo laiko mes turime visas galimybes išeiti stipresni, išeiti geriau suvokę svarbiausius iššūkius, geriau supratę, ką tikrai turime padaryti.

Kaip numato Seimo statutas, pasibaigus Seimo diskusijai parlamentas gali priimti rezoliuciją.

Popietiniame Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai nusprendė atmesti opozicinių frakcijų atstovų parengtą rezoliucijos projektą dėl Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos, kuria buvo siūloma jai nepritarti. Už siūlymą redaguoti rezoliuciją balsavo 58 Seimo nariai, už siūlymą atmesti – 59 parlamentarai.

Premjeras A. Kubilius Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikė šių metų balandžio 14 d.

Altruizmą keičia profesionalumas

Tags: , , , ,


"Veido" archyvas

Seimas nepritarė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais socialiniams darbuotojams buvo siūloma dar penkeriais metais pratęsti laikotarpį profesiniam išsilavinimui įsigyti. 2006 metais priimtame Socialinių paslaugų įstatyme buvo numatyta, jog socialiniai darbuotojai turi įgyti profesinį išsilavinimą iki 2011 m. liepos 1 d.

Šią naujieną palankiai vertina socialinio darbo akademinė bendruomenė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir socialinio darbo profesionalai, atmesdami visas įstatymo pakeitimo šalininkų prielaidas dėl socialinių darbuotojų stygiaus grėsmės.

Neretai socialinis darbuotojas mūsų visuomenėje laikomas atsidavusiu altruistu, jei tykiai ir nuoširdžiai dirba savo darbą, arba piktu savanaudžiu, jei garsiai pradeda reikalauti teisių ne tik savo klientams, bet ir sau, kaip profesionalui. Socialinis darbas toli gražu nėra vien priemonė realizuoti asmeninį polinkį padėti kitiems. Tai yra nuolatinis procesas, kuriam reikalingos plataus profilio žinios ir gebėjimas jas taikyti realioje praktinėje veikloje laikantis aukštų socialinio darbo etikos normų ir žmoniškųjų moralinių vertybių kodekso.

Socialiniam darbui tik pradėjus kurtis Lietuvoje, jo ėmėsi pačių įvairiausių specialybių atstovai, taip pat – jokio išsilavinimo neturintys asmenys. Todėl socialinis darbas buvo plėtojamas ne tik kuriant socialinių paslaugų įstaigas, leidžiant teisės aktus, bet ir rūpinantis socialinių darbuotojų profesiniu rengimu ir kvalifikacijos kėlimu. „Suvokdami akademinio išsilavinimo svarbą socialinio darbo praktikams, organizavome studijas lanksčiai taikydamiesi prie dirbančių studentų, siūlydami jiems neakivaizdines, profesines mokymosi formas, tačiau ne visi pasinaudojo šia galimybe,“ – prisimena profesorius Albinas Bagdonas, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros įkūrėjas. – „Kasmet  studijas baigia beveik tūkstantis puikiai kvalifikuotų, ambicingų ir motyvuotų socialinio darbo specialistų ir jei nesudarysime galimybės įsidarbinti Lietuvoje, juos mielai priims nuo gegužės mėnesio atsiveriančios Vokietijos ir Austrijos rinkos“, – apgailestauja profesorius.

Socialinis darbas nėra labdaros teikimas nepasiturintiems, tai – kompleksinė veikla, kuria siekiama pokyčių asmens, šeimos, atskirų socialinių grupių ir visuomenės gyvenime. Profesionalūs ir kvalifikuoti socialiniai darbuotojai dalyvauja formuojant socialinę politiką, siekiant sisteminių pokyčių ir užtikrinant žmogaus teises. Tai – milžiniška atsakomybė socialinio darbo klientų ir Lietuvos visuomenės atžvilgiu, reikalaujanti ne tik praktinio darbo patirties, bet ir gilių, įvairiapusių teorinių žinių. O siūlomos įstatymo korekcijos prilygtų taikstymuisi su profesionalumo stygiumi, socialiniams darbuotojams keliamų lūkesčių minimalizavimu ir bandymu palaikyti kritinę masę neišsilavinusių šios specialybės atstovų.

„Jei nereikalaujama socialinių darbuotojų išsilavinimo, kodėl turėtų stebinti nuvertinamos jų funkcijos visuomenėje, nepakankamas profesinis prestižas ir skurdi finansinė jo išraiška“, – klausia VU Socialinio darbo katedros antrakursis Justinas Pladas. – „Esu suinteresuotas dirbti pagal profesiją, todėl man nuoširdžiai rūpi, kad šis fundamentalus reikalavimas būtų įtvirtintas teisinėje sistemoje ir nebebūtų keičiamas pagal politinių grupuočių interesus. Joks rimtai į savo profesiją žiūrintis studentas nedirbs valstybei, kuri atsainiai žiūri į tos specialybės profesionalų parengimą. Svarbu atverti kelius tolesniam profesijos augimui ir taip pat – socialinės apsaugos kokybės gerėjimui“.

Akademinės bendruomenės atstovams antrina ir socialinio darbo praktikai. Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė įsitikinusi, jog visi socialinių paslaugų įstaigų vadovai jau seniai į pareigybės nuostatus ar pareigybės aprašymus privalėjo įrašyti reikalavimą turėti socialinio darbo išsilavinimą: – „Kas trukdė įstaigų vadovams pasistengti į finišo tiesiąją atbėgti su profesionalia komanda? Ko gero, vadovai, kurie nesudarė savo kolegoms sąlygų tobulėti ir įgyti LR Socialinių paslaugų įstatyme reikalaujamo išsilavinimo, patys pirmieji atleis iš darbo tuos, kurie neturi reikalingo išsilavinimo, taip pat ir kompetencijų“.

Lietuvai šiuo metu aktualios skurdo, emigracijos, nedarbo, neįgaliųjų integracijos problemos nelauks papildomus penkerius metus – daugelio šeimų ar socialinių grupių padėtis aukštos kvalifikacijos specialistų intervencijos reikalauja jau šiandien. Daugelis gerovės valstybių (Skandinavijos šalys, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos) jau senai žengia socialinio darbo profesionalizavimo keliu – bakalauro, magistro bei doktorantūros lygmens išsilavinimas siekiant profesijos vystimosi yra standartai, be kurių neįmanomas socialinio darbo profesionalų teisių užtikrinimas, stabili gerovė bei auganti nauda visuomenei.

Būdami reiklūs savo profesionalumui ir teikiamų paslaugų kokybei, socialiniai darbuotojai neturėtų sutikti su profesionalumą kompromituojančiomis išlygomis, o toliau bręsti kaip svariomis žiniomis, praktiniais įgūdžiais ir aukštais vertybiniais standartais grįsta profesija.

A.Valinskas išrinktas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku

Tags: , ,


FB-SM109053

Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas išrinktas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pirmininku.

Buvęs Seimo pirmininkas A.Valinskas komiteto vadovu trečiadienį patvirtintas bendru sutarimu, BNS informavo IVPK narys Ligitas Kernagis.

A.Valinską į komiteto pirmininkus delegavo Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos ) frakcija.

Valdančiajai daugumai priklausančios TPP pirmininkas Seimo komiteto vadovu tapo vietoje liberalo Vytauto Grubliausko, kuris parlamentą paliko dėl Klaipėdos miesto mero posto.

E.Lementauskas apskundė Seimo vadovę

Tags: , , ,


lementauskuisVVpyga

Seimo narys Evaldas Lementauskas pranešė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) apskundęs parlamento pirmininkę Ireną Degutienę dėl, anot jo, radijo eteryje paskleistos melagingos informacijos.

E.Lementauskas prašo įvertinti, ar I.Degutienės elgesys “viešai skleidžiant melagingą informaciją bei galimai formuojant išankstinį Seimo laikinosios komisijos sprendimą, neprieštarauja valstybės politikų elgesio teisingumo, sąžiningumo ir nešališkumo principams”.

Anot parlamentaro, praėjusią savaitę kalbėdama per Žinių radijo laidą “Pozicija” I.Degutienė sakė netiesą, kad E.Lementauskas pašalintas iš partijos, o jo teisinis imunitetas “praktiškai sustabdytas”.

“Toks Seimo pirmininkės elgesys ne tik neteisingas, bet ir nederamas. Tiesa ta, kad iš partijos gretų pasitraukiau pats. Pažymėtina ir tai, kad I.Degutienės minima Seimo laikinoji komisija iki Seimo pirmininkės paskleistos netiesos dar nebuvo susirinkusi ir iki šiol nėra priėmusi sprendimo, juo labiau – vienbalsiai”, – antradienio pranešime cituojamas E.Lementauskas.

“Naudodamasi savo įtaka ir prestižu ponia Degutienė daro įtaką visuomenei. Kas gali paneigti, kad šitaip nėra įtakojama ir teismo nuomonė?” – pareiškė Seimo narys.

Praėjusią savaitę per Žinių radiją parlamento pirmininkė teigė, kad pagal partijos “Tvarka ir teisingumas” sąrašą į parlamentą patekęs 40-metis E.Lementauskas akiplėšiškai tapo Seimo nariu, nes “tvarkiečiams” dabar jis nepriklauso ir yra kaltinamas kyšininkavimu.

“Įdomiausia yra tai, kad pati partija nuo jo atsiriboja, pati partija jį pašalina, tačiau jis vis tiek, akiplėšiškai ateina, paima mandatą, kadangi, kaip sako, pagal partijos sąrašą mane išrinko, esu partijos “Tvarka ir teisingumas” sąraše, bet, atėjęs į Seimą, iš karto eina į Mišriąją grupę”, – piktinosi I.Degutienė.

Ji taip pat priminė, kad praėjusį antradienį generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, kad teismas galėtų toliau tęsti procesą dėl galimo E.Lementausko kyšininkavimo.

“Kaip tik antradienį plenarinio posėdžio metu po generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą yra sudaryta komisija, ir vienbalsiai pritarta būtent Lementausko patraukimui baudžiamojon atsakomybėn leisti, ir jo imunitetas praktiškai yra sustabdytas”, – kalbėjo Seimo vadovė.

Buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas kaltinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui konservatoriui Vidui Urbonavičiui siūlęs beveik 500 tūkst. litų už tai, kad šis nepalaikytų interpeliacijos tuometiniam merui Juozui Imbrasui ir pačiam E.Lementauskui bei balsuotų už tuometinei koalicijai naudingus sprendimus. E.Lementauskas savo kaltę neigia.

Teismo procesas trunka nuo 2008 metų ir artėja prie pabaigos.

Įstatymo pataisos padės efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones

Tags: , ,


eurai_skrenda

Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis tobulinama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinė bazė. Šiuos įstatymo pakeitimus parėmė 104 Seimo nariai, 1 parlamentaras susilaikė.

Tikimasi, kad priimtos pataisos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Priimtomis pataisomis nutarta panaikinti galiojančią išimtį notarams ar asmenims, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatams ar advokatų padėjėjams, antstoliams ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintiems asmenims.

Įstatymo pakeitimais taip pat nutarta įtvirtinti pareigą finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, gavus informacijos, kad klientas ketina atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, apie tai nedelsiant informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatams ar advokatų padėjėjams – Lietuvos advokatūrą.

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant įgyvendinti Europos Tarybos Ekspertų komiteto rekomendacijas dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu.

Seimas padidino baudas už ekonominius nusikaltimus

Tags: , , ,


FB-SM40082

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu penkis kartus padidintos maksimalios baudos už ekonominius nusikaltimus.

Įsigaliojus pakeitimams, maksimali bauda už nesunkų nusikaltimą didėja nuo 100 iki 500 MGL dydžio (nuo 13 iki 65 tūkst. litų), už apysunkį – nuo 200 iki 1000 MGL dydžio (nuo 26 iki 130 tūkst. litų), už sunkų – nuo 300 iki 1500 MGL dydžio (nuo 39 iki 195 tūkst. litų).

“Džiaugiuosi, kad gerokai didesnės piniginės baudos padės realiai kovoti su korupcija, kontrabanda, PVM grobstymu ir kitais sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Negalime leisti, kad nusikaltėliai lobtų ir pelnytųsi valstybės ir jos piliečių sąskaita. Bausmės dydis privalo atitikti nusikaltimo padarytą žalą”, – ketvirtadienį Seimui priėmus jos pataisas teigė D.Grybauskaitė pranešime spaudai.

Pasak šalies vadovės, iki šiol baudos už ekonominius ir finansinius nusikaltimus buvo akivaizdžiai per menkos, daug mažesnės nei iš nelegalios ekonominės veiklos gaunamas pelnas.

Prezidentė baudas siūlė didinti dešimteriopai, tačiau Seimas pirmą kartą svarstydamas jos siūlomas pataisas jas radikaliai pakeitė, baudas pakeldamas ne dešimteriopai, o tik dukart.

Prezidentė BK pataisas vetavo, siūlydama kompromisinį variantą – baudas didinti ne dešimt, o penkis kartus, palyginti su ligšiolinėmis. Seimas šiam siūlymui ketvirtadienį pritarė.

Prezidentės grąžintos BK pataisos su jos pateiktais pasiūlymais ketvirtadienį priimtos už balsavus 73 Seimo nariams, prieš – 10, susilaikius 27.

Pataisoms oponavę parlamentarai tvirtino, esą valstybei iš jų nebus naudos, nes didesnių baudų žmonės negalės sumokėti ir keliaus į kalėjimus.

“Šitie siūlymai prezidentės nėra vienareikšmiški todėl, kad, pagal šį įstatymą, ne tik kontrabandininkams baudos didinamos, bet už finansinius nusikaltimus ir smulkiems, tiems patiems turgaus prekeiviams. Aš būtent už tai, kad kontrabandininkams būtų didinama, ir dar daugiau, bet ne už smulkius finansinius nusikaltimus”, – sakė “tvarkietis” Valentinas Mazuronis.

“Priėmus šias pataisas Vyriausybės reikia prašyti, kad kitų metų biudžete nustatytų daugiau lėšų naujiems kalėjimams statyti”, – po pataisų priėmimo replikavo kitas “tvarkiečių” frakcijos atstovas Julius Veselka.

Seimo statutas numato, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tam reikia ne mažiau kaip 71 balso. Tačiau vetuotos pataisos reikiamos paramos parlamente nesulaukė, už įstatymą be prezidentės pakeitimų balsavo 38, prieš buvo 36, susilaikė 37 Seimo nariai.

Seimo pirmininkė siūlo A.Čapliką skirti savo pavaduotoju

Tags: , , ,


FB-SM96894

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teikia Jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno, liberalcentristo Algio Čapliko kandidatūrą į parlamento vicepirmininkus.

Tokį Seimo nutarimo projektą parlamento vadovė registravo Seimo posėdžių sekretoriate, trečiadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šiuo metu parlamento vadovė turi keturis pavaduotojus – konservatorių Česlovą Vytautą Stankevičių, liberalą Algį Kašėtą, socialdemokratą Česlovą Juršėną ir Darbo partijos atstovę Virginiją Baltraitienę.

Po to, kai 2010 metų kovą sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas ligi tol Seimo vicepirmininko pareigas ėjęs liberalcentristas Raimondas Šukys, Liberalų ir centro sąjunga neturėjo savo deleguoto vicepirmininko.

Liberalcentristai į šį postą dukart buvo pateikę Jono Liesio kandidatūrą, ir abu kartus Seimas jo neišrinko parlamento vicepirmininku.

Pagal keturių valdančiųjų partijų susitarimą LiCS priklauso Seimo vicepirmininko postas.

Seimo statutas parlamento vadovui leidžia turėti šešis pavaduotojus.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...