Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasigenda platesnių diskusijų su interesų grupėmis dėl rengiamos pensijų sistemos pertvarkos gairių.

“Komitetuose jau yra gana daug atvirumo, tačiau ne visi komitetai pakankamai gerai organizuoja tokias diskusijas, kurios vyksta mūsų kitose salėse, kada susirenka įvairios interesų grupės. (…) Negaliu sakyti, kad tų diskusijų visai nevyksta, bet galbūt nepakankamai daug arba ne taip plačiai, kaip norėtųsi”, – sakė I. Degutienė trečiadienį interviu “Žinių radijui”.

Parlamento vadovės manymu, tinkama erdvė tokioms diskusijoms dėl ‘Sodros” reformos gairių būtų internetas.

“Ženkliai yra praplėsta interneto bazė ir internetu mes irgi galime turėti plačias diskusijas dėl “Sodros” reformos gairių, kur tikrai galės internautai rašyti savo atsiliepimus, juos paskui sistemina komitetas, ir mes turime žymiai platesnės visuomenės nuomonę. Ne visi gali fiziškai susirinkti, bet internetu ir elektroniniu būdu puikiai gali bendrauti ir diskusijos gali būti žymiai platesnės”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė paaiškino, kad po išsamesnių diskusijų galima tikėtis ir konkrečių Vyriausybės išvadų dėl “Sodros” reformos gairių. Pasak Parlamento vadovės, aiškius atsakymus dėl savo ateities turi gauti tiek dabartiniai, tiek būsimieji pensininkai. “Jeigu mes patvirtiname pateiktas gaires, kaip šiandieninis pensininkas gyvens? Ar jam pensija didės, ar liks tokia pati? Ar skaičiavimo sistema bus ta pati? Ar naujos gairės ir pagal tas gaires priimti įstatymai nepakeis jo šiandieninės situacijos?” – dabartiniams pensininkams rūpimus klausimus vardino I. Degutienė.

Atsakymus, pasak Seimo Pirmininkės, turi gauti ir dabar jauni žmonės, kuriems iki pensijos liko 25-30 metų.

“Kokio dydžio jis gali prognozuoti, kad gaus pensiją? Ar jis galės normaliai gyventi? Kaip per darbingus metus jam reikės dalyvauti kaupiamuose fonduose? Kiek reikės mokėti arba kiek valstybė už tai mokės?”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės įsitikinimu, galutinį sprendimą bus galima priimti tik po plačių diskusijų su interesų grupėmis.

Pagal partijos “Tvarka ir teisingumas” sąrašą į parlamentą patekęs 40-metis Evaldas Lementauskas akiplėšiškai tapo Seimo nariu, nes “tvarkiečiams” dabar jis nepriklauso ir yra kaltinamas kyšininkavimu, teigia Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Pačią situaciją vertinu labai neigiamai ir labai blogai, ir turbūt sveiku protu net negali suvokti, kaip Seimo narys, kuriam pareikšti laba rimti kaltinimai dėl kyšininkavimo, ramia sąžine keliauja sau į Seimą. Tokie dalykai tikrai daro žalą visų politikų reputacijai, kenkia visos Lietuvos politinei sistemai ir dar labiau skatina rinkėjų nusivylimą”, – interviu Žinių radijui ketvirtadieniui sakė I.Degutienė.

Ji pabrėžė, kad E.Lementauskas jau nepriklauso “Tvarkos ir teisingumo” partijai, todėl, jos nuomone, pasiimti Seimo nario mandatą yra akiplėšiška.

“Įdomiausia yra tai, kad pati partija nuo jo atsiriboja, pati partija jį pašalina, tačiau jis vis tiek, akiplėšiškai ateina, paima mandatą, kadangi, kaip sako, pagal partijos sąrašą mane išrinko, esu partijos “Tvarka ir teisingumas” sąraše, bet, atėjęs į Seimą, iš karto eina į Mišriąją grupę”, – piktinosi I.Degutienė.

Generalinis prokuroras Darius Valys, antradienį kreipėsi į Seimą dėl E.Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo ir teigė, kad būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu šis politikas kitam savivaldybės politikui siūlė 0,5 mln. litų kyšių.

Seimo pirmininkė tvirtino, kad antradienį sudaryta komisija vienbalsiai pritarė E.Lementausko patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, ir esą “jo imunitetas praktiškai sustabdytas”.

Parlamentaras Rokas Žilinskas antradienį palieka opozicinę Seimo Krikščionių partijos frakciją.

“Išstojau iš partijos ir išėjau iš frakcijos”, – BNS sakė politikas.

Jis kol kas dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje.

R.Žilinsko pareiškimą dėl pasitraukimo iš frakcijos perskaičius Seimo salėje, Krikščionių partijos frakcijoje liks aštuoni nariai.

“Pastaruoju metu man darėsi vis sunkiau sutarti su šios partijos vadovais dėl Lietuvai būtinų sprendimų, ypač energetikos srityje. Todėl suprantama, kad palieku Krikščionių partiją ir jos frakciją ieškodamas politinės jėgos, su kuria galėčiau konstruktyviai ir produktyviai dirbti”, – pranešime spaudai Seimo narys.

Krikščionių partija praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kad R.Žilinskas, remiantis partijos Etikos komisijos išvada, šalinamas iš partijos narių jam “dar kartą nusižengus etikai ir sukompromitavus Seimo nario vardą”. Parlamentaras tokį partijos sprendimą vadina farsu, per kurį buvo pažeistos procedūros, bet ir “krikščioniškos moralės principai, kuriuos propaguoja Krikščionių partija”.

“Ką reiškia “dar kartą nusižengus etikai”? Kada aš dar buvau pripažintas jai nusižengęs? – viešame pranešime stebisi R.Žilinskas. – Ir kur yra įrodymai, kad etikai nusižengiau dabar?”

Seimo narys mano partijos vadovybei neįtikęs dėl įsitikinimų.

Krikščionių partija praėjusį ketvirtadienį pranešė iš savo gretų pašalinusi R.Žilinską, naujienų portalams superlt.lt ir lrytas.lt paskelbus vaizdo medžiagą, kurioje skelbiama, kad R.Žilinskas galimai būdamas neblaivus trečiadienį vedė Seimo Atominės energetikos komisijos posėdį.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pirmadienį parlamente kalbėdama konferencijoje apie istorijos mokymą, ragino mokytojus nebijoti nukrypti nuo tiesioginės tos dienos temos, minint svarbias šaliai datas ir įvykius.

“Lituanistika, istorija – ne tos disciplinos, kurias galima matuoti trimestrais”, – sakė I.Degutienė, prisiminusi televizijos laidą, kurioje moksleivis, paklaustas, ką žino apie Romą Kalantą, atsakė, jog apie tai mokysis tik kitais metais.

“Taip tikrai neturėtų būti. Noriu nuoširdžiai pakviesti mokytojų auditoriją: nepabijokite bent trumpam nukrypti nuo tiesioginės tos dienos temos, jeigu Lietuva mini vasario 16-ąją ar birželio 14-ąją. Pasikalbėkime su vaikais apie ryšį, kuris sieja mūsų praeitį ir dabartį”, – sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė, kad kalbėdami apie savo istorinę praeitį žmonės per dažnai linkę matyti tik auką, skriaudą, nuoskaudą, o nematyti pasiaukojimo, pasipriešinimo, tikrojo žmogiško ir tautinio orumo.

I.Degutienės svarstymu, gal čia ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl daug jaunimo nesidomi tėvų ir protėvių, šalies ir tautos istorija.

“Žmogiškoji išmintis, didžiosios istorinės pamokos ir vertybės atpažįstamos subrendus, o vaikai ir jaunuoliai, susidūrę su morale ir didaktika, dažnai išsiugdo nenorą gilintis į šiuos dalykus. Tikrai negalime dėl to kaltinti vaikų, nes priežastys – kitur”, – sakė Seimo pirmininkė.

“Kartoju: tėvynės meilė, patriotizmas niekada netilps į jokius programų rėmus, o atmintinai iškalti faktai be bendro istorinio vientisumo jausmo, be humanitarinio ir humaniškojo matmens – beverčiai. Žinoti ir mokėti nepakanka, būtina, kad vaikai ir istorinei, ir gyvajai Lietuvai atrastų vietos savo širdyje, savo dvasinėje atmintyje, beužsimezgančiame jausmų pasaulyje”, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

“Padėkime susiorientuoti mūsų vaikams, padėkime jiems suprasti, kad Lietuva – tai ne sausų citatų rinkinys, o gyvenimas čia ir dabar, širdimi jaučiant ir protu suvokiant tai, kas tęsiasi jau tūkstantį metų”, – ragino Seimo pirmininkė.

Pirmadienį Vilniuje Seimo rūmuose vyksta konferencija, kurioje politikai, istorikai ir pedagogai diskutuos, koks turėtų būti šiuolaikinis istorijos mokymas ir mokymasis.

Pranešimus skaitys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vytautas Landsbergis ir Bronius Genzelis, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis, Seimo nariai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Konferencijoje skaitomi pranešimai apims svarbiausias Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo, laisvės gynimo bei didžiųjų netekčių datas ir įvykius.

Lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje yra kur kas geresnė, nei jie bando įtikinti Europą, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys.

Jo vertinimu, niekur daugiau pasaulyje nėra tiek išplėtoto valstybinio švietimo įstaigų tautinėms mažumoms tinklo, o lietuvių galimybės Lenkijoje mokytis savo gimtąja kalba – kur kas prastesnės.

“Yra tam tikro koketavimo, kaip mums čia negerai ir kaip čia mes skriaudžiami. Bandoma viešoje erdvėje sukelti ažiotažą, rodyti Europai, kaip čia blogai, nors tos normos, kurios čia taikomos, yra tikrai demokratiškesnės nei Europoje tradiciškai”, – ketvirtadienį per Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdį sakė V.Stundys.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose – numatoma, kad be privalomų lietuvių kalbos pamokų lietuviškai turės būti mokoma temų iš Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo. Taip pat įstatymu po poros metų bus suvienodintos lietuvių kalbos egzamino užduotys. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienerius metus.

V.Stundys tvirtino, jog iki šiol buvusi situacija, kai lenkiškų mokyklų moksleiviai laikė lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą, kuris stojant savo svoriu buvo prilyginamas kur kas sudėtingesniam lietuvių kalbos brandos egzaminui, abiturientams sudarė nevienodas galimybes

“Lenkiškų mokyklų abiturientai laiko paprastesnį egzaminą, tačiau stojant į aukštąsias mokyklas egzaminas įskaitomas kaip visavertis ar tapatus valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui, kuris yra kur kas sunkesnis. Yra tam tikra segregacinė, diskriminacinė sistema”, – kalbėjo Seimo ŠMKK vadovas.

Į lenkų politikų argumentus, kad minėtomis Švietimo įstatymo pataisomis siekiama asimiliuoti lenkų tautinę mažumą, V.Stundys atsako, jog atvirkščiai – palyginti su tarptautine praktika, taip pat ir su lietuvių mokyklose Lenkijoje situacija, lenkų tautinė mažuma turi išskirtinai geras sąlygas.

“Lietuvoje yra oficialiai 140 vadovėlių lenkų kalba, Lenkijoje yra vienintelis lietuvių kalba vadovėlis, visi kiti – lenkų. Kurioj pasaulio valstybėj matėte tokį tautinių mažumų švietimo institucijų tinklą, išlaikomą valstybės? Daugelyje valstybių dominuoja sekmadieninės mokyklos ir apsiribojama gimtosios kalbos mokymu”, – sakė V.Stundys.

Jo duomenimis, iš 416 tūkst. Lietuvos moksleivių lenkiškai mokosi per 13 tūkst., rusiškai – per 15 tūkstančių.

Lietuvos pareigūnai į lenkų priekaištus dėl esą bloginamos situacijos atsako, kad šiek tiek išplėtus dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos geriau išmoks valstybinę lietuvių kalbą.

Lietuviai Lenkijoje savo ruožtu teigia, kad net ir priėmus pataisas Lietuvos lenkų padėtis bus geresnė nei Lenkijos lietuvių, nes lietuviams Lenkijoje skiriama mažiau gimtosios kalbos pamokų, jie beveik neturi lietuviškų vadovėlių.

Ketvirtadienį Seime prisiekė du nauji parlamentarai – “darbietis” 67 metų Jonas Kondrotas ir pagal partijos “Tvarka ir teisingumas” sąrašą į parlamentą patekęs 40-metis Evaldas Lementauskas.

Agronomo išsilavinimą turintis kėdainietis J.Kondrotas Seime pakeitė Joną Pinskų, kuris išėjo dirbti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Vadybininko ir teisininko išsilavinimą turintis E.Lementauskas parlamente užėmė Raseinių rajono meru tapusio Remigijaus Ačo vietą.

Kad taptų Seimo nariu, E.Lementauskas paliko partiją “Tvarka ir teisingumas”, mat ši prieštaravo, jog teismo nuosprendžio neišgirdęs politikas eitų dirbti į parlamentą.

Už kyšininkavimą teisiamas buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas tapdamas Seimo nariu įgijo teisinę neliečiamybę. Anksčiau jis minėjo, kad prašys Seimo ją kuo skubiau panaikinti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje E.Lementauskas kaltinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui konservatoriui Vidui Urbonavičiui siūlęs 300 tūkst. litų už tai, kad šis nepalaikytų interpeliacijos merui Juozui Imbrasui ir pačiam E.Lementauskui bei balsuotų už tuometinei koalicijai naudingus sprendimus. E.Lementauskas savo kaltę neigia.

Prisiekus J.Kondrotui ir E.Lementauskui Seime dirba 140 parlamentarų.

Liberalas Vytautas Grubliauskas buvo išrinktas Klaipėdos meru, liepos 3 dieną vyks Seimo nario rinkimai vienmandatėje Danės apygardoje.

Nemaža dalis Seimo narių – keisti žmonės. Geriausiai tai matyti balandžio pirmąją, kai dviejose televizijose apdovanojami metų nevykėliai. Tuomet Seimo nariai šaiposi ir tyčiojasi tiek iš savęs, tiek iš savo kolegų, tiek iš institucijos, kurioje dirba. Tarkim, labai savitos nuomonės apie įstaigą, kurioje dirba, ir apie kolegas yra Seimo narys Saulius Stoma, pareiškęs, kad “šitas Seimas yra mėšlas”, o kolegos – “nusikaltėliai”. Kitas parlamentaras Algis Čaplikas savo kolegas pavadino trąša, o Aleksandras Sacharukas pridūrė, kad Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su premjeru ir kai kuriais Seimo nariais.

Tiesą sakant, žodžių apie savo darbovietę ir kitus politikus nesirenka dešimtys Seimo narių: pradedant Juliumi Veselka ar Petru Gražuliu ir baigiant Andriumi Šedžiumi ar Arūnu Valinsku.

Užsieniečiui, išgirdusiam tokius žodžius, net į galvą neateitų, kad kalbama apie Lietuvos parlamentą – įstatymų leidžiamąją valdžią. Bet kas neateina į galvą Vakarų europiečiui, nesunkiai ateina mūsų nepraustaburniams. Klausantis kalbų mūsų Seime susidaro įspūdis, kad vyksta mužikų suvažiavimas, kuriame vieni mužikai kvailina kitus, antri tyčiojasi iš trečių, o ketvirti skelbia, kad jiems į viską nusispjaut.

Tada kyla klausimas, kam tuomet tokioje institucijoje dirbti. Jei darbovietė atrodo kaip mėšlas, o kolegos – kaip trąšos, tada padedi mandatą ir keliauji savais keliais, ir dirbi ne mėšle, o mėgstamoje įstaigoje su mėgstamais žmonėmis. Neįsivaizduoju, kiek varžtų turėtų atsisukti galvoje, kad žmogus savo darbovietę ir kolegas imtų apibūdinti tvarto terminologija.

Beje, juk būta atvejų, kai politikai išreiškė begalinį nusivylimą Seimu ir iš jo pasitraukė (taip pasielgė Artūras Zuokas) arba kategoriškai atsisakė kandidatuoti kitai kadencijai (taip pasielgė Kęstutis Čilinskas, Seimą pavadinęs “kriminalizuota institucija”). Bet tai išimtys.

Tad šiandien Seimą, regis, būtų galima paskelbti institucija, kurioje dirba daugiausiai jos nemėgstančių žmonių. Šiuo metu Seimu pasitiki 3–4 proc. Lietuvos gyventojų. Anksčiau atrodė, kad tarp pasitikinčiųjų dauguma pačių Seimo narių, jų giminių ir įvairioms partijoms priklausančių žmonių. Tačiau jei nemaža dalis ir jų nepasitiki, tuomet kyla klausimas, kas apskritai tuo mūsų Seimu pasitiki ir vertina jį pozityviai.

Ir čia jau kaip visiškas nonsensas skamba Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pareiškimas, kad už politikos nemoralumą atsakomybę turėtų prisiimti visuomenė. Esą rinkėjai turėtų nebalsuoti už nesąžiningus ar ne savo rogėse sėdinčius politikus. Tik ką tiems rinkėjams daryti, kai partijos tuos nesąžiningus ir nemoralius politikus įrašo į savo rinkimų sąrašo viršūnę?

Parlamentaro mandatą į Raseinių rajono mero postą iškeisti nutaręs Remigijus Ačas dar tebėra Seimo narys, tačiau jo jau senokai niekas nematė Seime, rašo “Lietuvas rytas”.

R.Ačas, išrinktas į Raseinių rajono savivaldybės tarybą, parlamente dar turėtų darbuotis iki balandžio 10-osios. Iki to laiko į savivaldą pasukusiam politikui bus mokama Seimo nario alga.

Bet “tvarkietis” jau savaitę nebesirodo Seimo posėdžių salėje. Neoficialiomis žiniomis, politikas be Seimo valdybos leidimo išvyko su žmona ilsėtis į Egiptą.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis patvirtino, kad bendražygio Seimo salėje jis nematė nei antradienį, nei ketvirtadienį, – pamanęs, jog R.Ačas jau darbuojasi Raseiniuose.

Seimo nario biure Raseiniuose telefonu penktadienį atsiliepusi R.Ačo padėjėja sakė, kad politiko nėra, ir negalėjo patarti, kada ir kaip su juo būtų galima susisiekti vieną ar kitą akimirką.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” rajono skyriaus vadovo pavaduotoja Aldona Radčenko atskleidė, kad R.Ačas yra išvykęs – į Raseinius jis žadėjo grįžti balandžio 6-ąją.

Anot laikraščio, išvyka R.Ačui gali sutrukdyti tapti Raseinių meru.

“Šią savaitę turėjome apsispręsti, bet neįvyko galutinis pokalbis su R.Aču ir koalicijos “Rasai” vadovu Jordanu Kenstavičiumi. Pastarasis ką tik sugrįžo iš Tailando, o R.Ačas išskrido į Egiptą. Prasilenkė jų keliai”, – sakė Raseinių konservatorių lyderis Linas Dargevičius.

Dešiniųjų balsai gali nulemti, ar iš Seimo pasitraukęs R.Ačas taps rajono meru, ar rajoną valdys kitos partijos atstovas.

“Tvarkiečiai” Raseinių rajono taryboje gavo šešias vietas iš 25, lygiai tiek pat mandatų gavo nepriklausomų kandidatų koalicija “Rasai”. Socialdemokratai taryboje gavo penkias vietas, Darbo partija – keturias, po du mandatus gavo dar viena nepriklausomų kandidatų koalicija ir konservatoriai.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis smarkiai didinamos baudos už nusikaltimus, priėmimo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamos pataisos, kurios Seime koreguotos, siūloma didinti baudas fiziniams asmenims už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Pataisomis už nesunkų nusikaltimą siūloma nustatyti baudą iki 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 100 MGL), už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL (šiuo metu iki 200 MGL), už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio (šiuo metu iki 300 MGL). Vienas MGL siekia 130 litų.

Seime yra registruotų siūlymų, kuriais norima baudas didinti šiek tiek mažiau, nei pasiūlė prezidentė.

“Tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio siūlymu, bauda už sunkų nusikaltimą augtų ne iki 1500, o iki 800 MGL dydžio, kitas “tvarkiečių” frakcijos seniūnas Julius Veselka siūlo už nesunkų nusikaltimą baudą didinti ne iki 500, o iki 200 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – ne iki 1000, o iki 400 MGL dydžio.

Pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK)prezidentės pateiktą projektą jau pakeitė šiek tiek sušvelnindamas – atsisakė nuostatos didinti baudas už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus.

Komiteto teigimu, baudų didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad nutarė baudos dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai.

Nesulaukus pavasario sesijos pabaigos, Seime užvirs milijonus litų kainuosiantys remontai. Bus tvarkomi parlamentarų kabinetai, kai kurios salės, keičiamos elektros komunikacijos.

Projektui, kuris gali trukti ne vienus metus, Seimo valdininkai ir politikai planuoja išleisti mažiausiai 11 mln. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Remontuoti visus Seimo pirmųjų rūmų ketvirtajame aukšte esančius kabinetus, vieną iš salių, keisti komunikacijas kanceliarija planavo dar pernai. Bet tam leidimo prieš rinkimus nedavė politikai, be to, nebuvo aišku, ar parlamento biudžeto maiše atsiras tiek pinigų.

Pagrindinis lėšų šaltinis, į kurį buvo dairomasi, – parlamentui priklausantys butai Vilniuje, Fabijoniškių ir Pilaitės rajonuose, taip pat poilsiavietės Palangoje ir Švenčionių rajone. Tačiau šio nekilnojamojo turto vis nesiryžtama parduoti.

Ledai pajudėjo praėjusią savaitę – Seimo kanceliarija pasirašė sutartį su Turto banku, kuris dabar turės rūpintis minėtų butų ir poilsiaviečių pardavimo reikalais. Iš to Seimas planuoja uždirbti 9 mln. litų.

Pagal Seimo rūmų rekonstrukcijos projektą, kuris parengtas pernai, planuota išleisti per 17 mln. litų.

“Vis dėlto sutarėme, kad reikės 11-12 milijonų”, – tokį nurodymą valdininkams teigė davusi Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Taigi prie pinigų, kuriuos tikimasi gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, teks pridėti dar ne vieną milijoną litų, kurie gauti už Seimui priklausančių patalpų nuomą ir, anot V.Baltraitienės, buvo saugomi kaip “neliečiama atsarga”.

“Nežinia, ar ir tų pinigų užteks – juk projektas gali ir pabrangti. Darbai turėtų būti vykdomi dalimis”, – kalbėjo politikė.

Ketvirtajame Seimo rūmų aukšte įsikūrę nemažai aukštus postus užimančių politikų. Čia yra Seimo vicepirmininko Algio Kašėtos, Aplinkos apsaugos, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetų pirmininkų Jono Šimėno, Stasio Šedbaro ir Emanuelio Zingerio kabinetai.

Seimo valdininkai tvirtina, jog remontas šioje rūmų dalyje vyks ne dėl noro įtikti svarbiems asmenims, o dėl to, kad patalpų būklė – “klaiki”.

Pareigūnų teigimu, renovuotuose antruosiuose rūmuose už kvadratinio metro šildymą reikia mokėti po 3,51, o pirmuosiuose – po 5,32 lito.

Bemaž pusė Seimo narių yra įvairių Lietuvoje ir užsienyje veikiančių įmonių akcininkai.

Dešimtys Seimo narių savo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktose viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodo esantys vienos ar kelių įmonių dalininkai. Įstatymai neįpareigoja parlamentarų atsisakyti turimų akcijų, bet pasigirdo siūlymų, kad į politiką einantys verslininkai jas laikinai perleistų vadinamajam aklajam fondui, rašo “Lietuvos žinios”.

Dauguma dienraščio kalbintų Seimo narių sako, kad jeigu reiktų, akcijų nepatikėtų specialiam fondui ir kitiems esą nepatartų to daryti.

Seimo Darbo partijos frakcijoje dirbantis Mečislovas Zasčiurinskas savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo esantis kelių įmonių, bankų ir viešosios įstaigos “Socialiniai projektai” dalininkas. Jo deklaracijoje minimi Snoro, Ūkio, Šiaulių bankai, taip pat ir bendrovė “Lietuvos energija”.

M.Zasčiurinskas sakė turintis tik labai mažą dalį akcijų.

“Be to, dar prieš ateidamas į Seimą, visus su mano turimomis akcijomis susijusius reikalus perdaviau kitam žmogui. Su juo sutarėme, kad jis nieko nedarys. Žinoma, dėl to turiu nuostolių”, – tvirtino parlamentaras. M.Zasčiurinsko nuomonė apie “akląjį fondą” neigiama – esą tai būtų kvailystė.

Seimo narys “tvarkietis” Vytautas Galvonas deklaracijoje nurodo, kad yra šešių įmonių, tarp jų – ir “Ogmios astra prekyba” bei “Ogmios astra laikrodžiai”, akcininkas, taip pat viešosios įstaigos dalininkas.

Parlamentaras teigė niekuomet nesvarstęs galimybės kam nors perleisti turimas akcijas.

“Visi supranta, kad jei akcijų turintis Seimo narys jas perrašys žmonai, meilužei, broliui ar draugui, tai bus vaikiškas žaidimas. Aš nieko neslepiu: turiu akcijų ir tai deklaravau”, – tvirtino V.Galvonas.

Apie “akluosius fondus” jis turi griežtą neigiamą nuomonę. Anot jo, norėdamas ką nors daryti gerai, turi tai daryti pats. Kol V.Galvonas nebuvo parlamentaras, įmonės, kurių akcininkas jis yra, esą gaudavo milijoninius dividendus.

“Kai tapau Seimo nariu ir jų nebekontroliuoju, bendrovės neišlenda iš “minuso”, – aiškino jis.

Seimo Jungtinės frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas nurodo valdantis penkių bendrovių akcijas. Jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jam priklauso bendrovių “Pajumte”, LNAC, “Serbenta”, “Voldemars” ir “Valdo V” dalis akcijų.

Anot Seimo nario, dirbti parlamente jam akcijų turėjimas netrukdo, mat šios įmonės veikia ne Lietuvoje. Jis tikina taip esąs apsaugotas nuo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

“Lietuvoje veikiančių bendrovių akcijų geriau neturėti. Tada rami galva”, – pabrėžė politikas.

Patikėti turimą turtą “aklajam fondui” V.Valkiūnas neišdrįstų. Tokia idėja parlamentarui nekelia pasitikėjimo. “Atiduoti akcijas kažkam ir nežinoti, kas jas valdys… Niekam nepatarčiau taip elgtis”, – sakė Seimo narys.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis drauge su žmona yra penkių tarptautinių įmonių akcininkas. Jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje minimi bankai “Bank of Georgia UK” ir “First investment bank”, “SIFB Transilvania Brosov”, CCB, Ukrainos nekilnojamojo turto ir vystymo bendrovė “XXI Century Investment”. Jis taip pat nurodo, kad yra susijęs su įmone “Finasta”.

E.Masiulis pažymėjo, kad pinigus patikėjo fondui, kuris Lietuvoje neinvestuoja. Ministras teigė, jog sutiktų patikėti savo akcijas “akliesiems fondams”.

“Jeigu būtų susitarta, kad reikia laikinai perleisti akcijas, tikrai mielai pasinaudočiau tokia galimybe. Būtų ramu”, – sakė E.Masiulis.

Seimo nario socialdemokrato Broniaus Bradausko viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje įrašytos penkios bendrovės: “Aviaekspresas”, “DK Lamantinas”, “DK Lamantino partneriai”, “Bartžuvė”, “Donetas”.

Parlamentaras Vincas Babilius savo deklaracijoje nurodė esąs keturių įmonių akcininkas. Seimo Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas savo deklaracijoje taip pat nurodo turįs keturių įmonių – “Lietuvos energija”, Lietuvos dujos, “Teo LT”, LVKOM – akcijų.

Klausiamas, kaip elgiasi, kai Seime svarstomi su energetika susiję įstatymai, galintys turėti įtakos įmonių, kuriose jis turi akcijų, veiklai, A.Čaplikas teigė, jog elgiasi įvairiai.

“Nematau dėl to didelės problemos. Mano turimų akcijų kiekis yra toks mažas, kad supainioti viešuosius ir privačius interesus yra neįmanoma”, – tikino A.Čaplikas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje mini tris tarptautines bendroves: banką “Bank of Georgia UK”, nekilnojamojo turto įmonę “XXI Century Investment” ir Turkijos parduotuvių tinklą “Boyner Buyuk Magazacilik”.

Seimo narys “darbietis” Kęstutis Daukšys turi trijų įmonių – “Kilimai”, “Balticum grupė”, “Baltveda” – akcijų. Šios bendrovės, anot parlamentaro, niekuomet nebandė pasinaudoti tuo, kad vienas jų akcininkų – Seimo narys. Esą įmonės nedalyvauja valstybės įstaigų skelbiamuose konkursuose, nesikreipė Europos Sąjungos paramos.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Andrius Šedžius nurodo turintis bendrovių “Manukas”, “Lendseil”, “Landsale”, LT Nights LTD akcijų.

“Tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio deklaracijoje minimos bendrovės “Statyk pats”, “Dervira”, “Dervira ir partneriai”. Socialdemokratas Juozas Palionis ir jo sutuoktinė turi įmonių “Konsolė”, “Buitinė technika namams”, “Geri partneriai”, “Ginvesta” akcijų. “Tvarkietis” Rimas Ručys viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo įmones “Stumbras”, “Biofuture” ir “Rusenta”.

Opozicinė Seimo frakcija “Tvarka ir teisingumas” sako, jog nepritartų už kyšininkavimą teisiamo Evaldo Lementausko atėjimui į Seimą.

“E.Lementausko sprendimas tapti Seimo nariu nepasibaigus teismui ir nepaskelbus jo sprendimo būtų nesuderinamas su politiko etikos normomis, skaidrumo bei tvarkos ir teisingumo principais”, – praneša frakcija.

E.Lementauskas yra pirmas “tvarkiečių” rinkimų sąraše, ir turėtų pakeisti Seimą paliekantį Remigijų Ačą. Telefonu BNS su E.Lementausku susisiekti nepavyko.

Už kyšininkavimą teisiamas buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas tapdamas Seimo narių įgytų teisinę neliečiamybę.

R.Ačas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė prašymą nutraukti jo įgaliojimus ir planuoja eiti dirbti į Raseinių rajono savivaldybę.

“Tvarkiečiai” Raseinių rajono taryboje gavo šešias vietas iš 25, lygiai tiek pat mandatų gavo nepriklausomų kandidatų koalicija “Rasai”. Socialdemokratai taryboje gavo penkias vietas, Darbo partija – keturias, po du mandatus gavo dar viena nepriklausomų kandidatų koalicija ir konservatoriai.