Kiti Seimo rinkimai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) bus sėkmingi tuo atveju, jei juose pasiseks ir koalicijos partneriams liberalams, sako premjeras, TS-LKD lyderis Andrius Kubilius.

“Savivaldos rinkimai akivaizdžiai parodė, kad 2012 metų Seimo rinkimuose mes galime labai stipriai pasirodyti”, – šeštadienį vykstančiame partijos tarybos posėdyje kalbėjo jis

“Rinkimai mums bus sėkmingi, jei jie bus sėkmingi ir mūsų koalicijos partneriams. Europietiškas liberalizmas Lietuvoje turėtų pagaliau kada nors vienytis ir konsoliduotis. Tikiu, kad jiems užteks tam tikslui sveiko proto”, – sakė A.Kubilius.

Anot jo, šiuo metu svarbu išsaugoti parlamentinės koalicijos stabilumą ir darbingumą ir vidinę motyvaciją dirbti. Premjeras sako, kad prie koalicijos gali prisidėti ir naujų narių.

“Opozicija desperatiškai mėgins ir toliau mėgins mus klibinti, tikiu, kad mums užteks išminties tam nepasiduoti. (…) Nepasiduokime pagundai galvoti, kad likusieji pusantrų metų bus politiškai lengvesni ar ramesni”, – teigė A.Kubilius.

Anot jo, partija sieks, kad Lietuva būtų europietiška ir moderni.

“Lietuva visada turi rinktis tarp dviejų polių: arba vakarietiška, arba rytietiška, visokie tarpiniai variantai – “Lietuva – lietuviams”, radikaliai tautinė – kažkoks nesusipratimas, ypač jei tai sklinda iš mūsų partijos prieigų”, – kalbėjo jis.

Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.

Rezoliucija, kurią parengė parlamentinis Užsienio reikalų komitetas, Seimas pareiškė susirūpinimą, kad kaimyninių valstybių – Baltarusijos ir Rusijos – planuojamų statyti atominių elektrinių radiacijos poveikio zonos gali išplisti į Lietuvos teritoriją, pasiekti sostinę Vilnių ir kitus miestus bei gyvenvietes, paveikti Neries vandens baseiną.

Liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius tvirtino, kad dėl Baltarusijoje statomos elektrinės reikėtų įvertinti Lietuvos ir Baltarusijos dvišalius santykius.

“Gal verta įvertinti dvišalius santykius per šią prizmę? Jeigu manęs paklaustų, kas svarbiau: dvišaliai santykiai ar vystomas Vilniaus pašonėje projektas, atsakyčiau, kad svarbiau statybos”, -sakė P.Auštrevičius, įspėjantis apie įtarimus, kad Baltarusijoje numatoma statyti elektrinė nevisiškai atitinka branduolinei energetikai keliamus saugos reikalavimus.

“O mūsų elektrinė, kurią ketiname pasistatyti, kokiu atstumu nuo Baltarusijos? Tokiu pat, kaip ir jų iki mūsų”, – priekaištavo Konstantas Ramelis.

URK vadovas Emanuelis Zingeris aiškino, kad atstumų sulyginimas nėra korektiškas.

“Ji (būsima elektrinė Lietuvoje – BNS) yra Visagine, o ne prie Minsko, nėra prie jokių gyvybiškai svarbių Baltarusijos mazgų arti”, – sakė E.Zingeris.

Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ir Ekonomikos komiteto narys “tvarkietis” Kęstutis Daukšys pasigedo “kitokio tono” kalbant su Baltarusija, jeigu tikrai elektrinė statoma pažeidžiant tarptautinius susitarimus.

K.Daukšys pasiūlė Seimui pasiaiškinti Vyriausybei, kodėl nedėjo pastangų anksčiau, kai buvo gautos pirmosios žinios dėl numatomos Baltarusijoje statyti elektrinės.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis siūlė į klausimų apie saugumą įtraukti ir Latviją, Lenkiją bei kitas šalis.

“Tai ne tik Lietuvos problema,” – sakė E.Pupinis.

Rezoliucijos pažymima, kad Baltarusija ir Rusija nėra atlikusios savo šalyse planuojamų statyti atominių elektrinių poveikio aplinkai vertinimo pagal visuotinai priimtas tarptautinės teisės normas, nėra organizavusios šio projekto viešų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių konsultacijų su Lietuva, kaip to reikalauja Espoo konvencija, kurią yra pasirašiusi Lietuva ir visos kaimyninės valstybės.

Teigiama, kad taip pat pažeista Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros Branduolinės saugos konvencija.

Tokio eiliškumo ketina laikytis valdantieji, rikiuodami prasidėjusios Seimo sesijos darbus. Nors visos be išimties Seimo frakcijos kaip vieną svarbiausių darbų išskiria “Sodros” reformai būtinus įstatymų projektus, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras įstatymus Seimui žadėjo pateikti iki kovo mėn. pradžios, aiškėja, kad to, bent jau artimiausiu metu, nebus. Štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma atskleidė, kad iš pradžių bus siekiama susitarti tarp visų Seimo frakcijų dėl reformos koncepcijos, ir tik tada Vyriausybė pateiks konkrečius įstatymo projektus. “Kovo mėn. diskusijos gali tik startuoti. Kol nebus visų politinių partijų sutarimo, Vyriausybė įstatymo projektų neteiks”, – pripažino J.Razma.

Antroje mėnesio pusėje turėtų “atkeliauti” ir “energetinės nepriklausomybės” strategija, vėliau – ir su ja susiję įstatymų projektai. Šie klausimai kels didžiausią frakcijų susidomėjimą ir konfrontaciją.

Didžiausia opozicinė politinė jėga – socialdemokratai – netrukus vėl ketina priminti apie progresinius mokesčius. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad įstatymo projektas jau baigiamas rengti – progresinis apmokestinimas bus siūlomas nuo visų asmens gaunamų pajamų. Ne paslaptis, kad tokiai mokesčių sistemai simpatizuoja ir dalis krikdemų, tačiau piestu prieš tokį apmokestinimą stotų valdančiosios koalicijos partneriai liberalai, tad įstatymo likimas – daugiau nei aiškus. A.Butkevičius tikino, kad socdemai “aktyviai dalyvaus” ir aptariant planuojamą “Sodros” reformos pertvarką, be to, pristatys 80 puslapių Vyriausybės pustrečių metų darbo analizę.

Opozicinės Seimo frakcijos yra užregistravusios šimtus įstatymų projektų, tačiau dauguma jų smulkūs, nereikšmingi. Štai “darbiečiai”, kaip minėjo jų atstovė Virginija Baltraitienė, laukia I ketvirčio valstybės finansinių rezultatų, ir jei šie netenkins, galbūt bus siūlomi atitinkami mokesčių įstatymų pakeitimai.

“Tiesiog dirbsime ir bandysime sustabdyti nuo neišmintingų sprendimų”, – opozicijos veikląSeime pavasarį apibūdino Valentinas Mazuronis, “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas.

Didelio dėmesio Seime turėtų sulaukti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikti įstatymų projektai. J.Razma sako, kad dauguma jų atitinka valdančiosios koalicijos kryptį, tad greičiausiai bus priimti. Priminsime, kad D.Grybauskaitė siūlo įstatymiškai įtvirtinti VSD ir STT vadovų rotacijas, apriboti vadovų kadencijų kiekį; įtvirtinti, kad pastato šildymo sistemų prižiūrėtojas negalėtų būti tas pats ir šilumos tiekėjas. Beje, kovą Seimas turėtų pagaliau priimti ir naują Švietimo įstatymo redakciją, sukėlusią ginčų tarp tautinių bendrijų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė informaciją dėl atsistatydinančio ūkio ministro Dainiaus Kreivio teiginių apie patirtą spaudimą ir siūlytus kyšius, tačiau kokią – nekomentuoja.

“Uždaras buvo posėdis, kalbėti negaliu. Pirmiausia buvo kalba, be jokios abejonės, apie situaciją, kuri buvo su ūkio ministru”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė STT vadovas.

Jis teigė, kad D.Kreivio STT pateiktame rašte nurodyti faktai tikrinami.

“Ta informacija, kurią pavyko surinkti, patikrinta. Dabar pagal tą informaciją pradėtas operatyvinis tyrimas, be jokios abejonės, ir ministro pateikta pažyma turės būti išanalizuota, ten kai kurie faktai minimi, kuriuos mes privalome ištirti, ir jie bus ištirti”, – sakė Ž.Pacevičius.

Klausiamas, ar ministras kreipėsi į tarnybą dėl patiriamo spaudimo, apie kurį kalbama rašte, STT vadovas sakė: “Ministras kada pateikė informaciją, jūs žinote. Iki tol buvo kitokia informacija, iš Ž.Plytniko (Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko – BNS)”.

Ūkio ministras D.Kreivys, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino supainiojus viešuosius ir privačius interesus, trečiadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Viešumoje kilus abejonėms, jog D.Kreivys galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą, ministras surašė pažyma pavadintą raštą, kuriame nurodė, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą.

Ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis, VTEK sprendimą, kuriuo pripažintas neišvengęs interesų konflikto, sako skųsiąs teismui.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikisi, kad per Seimo pavasario sesiją pavyks priimti Probacijos įstatymą, kuris įteisintų elektroninio stebėjimo įtaisų dėvėjimą nuteistiesiems.

Kartu ministras teigia prognozuojantis nelengvą šio įstatymo priėmimo procedūrą Seime.

“Sunku Seimo darbą prognozuoti, kiek mes kalbėjomės su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, tikimės pavasario sesijoje įstatymo projektą galima priimti”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Teisingumo ministerijos vadovas.

R.Šimašius pabrėžė, kad laisvės atėmimo įstaigos neretai tampa nusikalstamumo mokykla pirmąkart į jas patekusiems nuteistiesiems. Įstatymu, anot jo, norima sumažinti pakartotinį nusikalstamumą.

“Alternatyvios sankcijos nebūtinai yra lengvesnės, ir probacija arba sąlyginis atleidimas nuo bausmės yra nebūtinai lengvas nusikaltėliui. Tai gali būti susiję su kuo įvairiausiais apribojimais. Vienas iš jų vizualiai labiausiai matomas yra nuolatinis stebėjimas elektroninių sekimo priemonių būdu – apyrankių ar kitų nenuimamų sekimo prietaisų būdu”, – dėstė ministras.

Ministras tvirtino, kad probacijos sistema pasitelkiant nuotolinio sekimo priemones nebus brangesnė už dabartinę tvarką. Jis sakė kol kas negalintis nurodyti sekimo sistemos išlaikymo galutinės kainos, nes tai priklausys nuo viešųjų pirkimų rezultatų.

“Bendrai eitų kalba apie visos bausmių sistemos arba piginimą, arba laikymą kaštų tam pačiame lygyje, bet efektyvumo padidinimą. Apie kaštų didėjimą negali būti nė kalbos”, – teigė R.Šimašius.

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras sakė ne tik prognozuojantis Seimo opozicijos pasipriešinimą šiam projektui, bet neslėpė, jog entuziazmo kol kas trūksta ir kai kuriems koalicijos partneriams.

“Šiandienai, galiu pasakyti, entuziazmo iš koalicijos partnerių kartais pritrūksta, ir tai yra man sunkiai suprantama”, – kalbėjo R.Šimašius.

Anot jo, “didysis kliuvinys, dėl ko įstatymo projektas nejuda taip sklandžiai, kaip norėtųsi”, yra įstatyme numatyti planai panaikinti statutinių pareigūnų statusą 250 dabartinių pataisos inspektorių Lietuvoje. Nors jų atleisti bei sumažinti atlyginimų ir neplanuojama, tačiau “išstatutinimas”, anot ministro, reikštų, kad šie žmonės nebegalėtų tikėtis išeiti į ankstyvą pensiją.

“Šiandien probuotojas arba pataisos inspektorius gali išeiti į pensiją būdamas 50 metų. (…) Galiu pasakyti, kad 55 metų probuotojas yra tikrai geriau nei 30 metų probuotojas. Tam reikia ir gyvenimiškos patirties. Bendraujant su nusikaltusiais asmenimis jaunas amžius ne visą laiką yra privalumas. Yra nuodėmė paleisti žmones iš tos sistemos ir mokėti jiems pensiją, kai jie yra pačiame jėgų žydėjime”, – sakė R.Šimašius.

Pasak jo, probuotojams nebūtinos statutinėms pareigybėms būdingos savybės, nes prievartos taikymas neturi būti jų darbo metodas.

Ministras teigė, kad Probacijos įstatymo projektas aprėpia didelę nusikalstamumo sritį, išskyrus sunkiausius nusikaltimus. Jo nuomone, lengviausiems nusikaltimams pirmiausiai turi būti taikoma probacija, o ne laisvės atėmimas.

R.Šimašius sakė, kad priėmus įstatymą, sistema veikti pradėtų pamažu, nes “turi įgyti pasitikėjimą ir žmonių, ir teisėjų, ir visų visų institucijų”.

“Už grotų yra apie 9 tūkst. Lietuvos piliečių. Būtų per drąsu sakyti, kiek asmenų galėtų nebūti už grotų, o, tarkime, išleisti anksčiau su labai griežta kontrole. Aš manau, kad pradžioje šie skaičiai nebus dideli. (…) Manau – nuo keliasdešimt iki poros šimtų yra realistinis kelias. Neturėtų būti iš karto skaičiaus sumažinimas dvigubai”, – teigė ministras.

Probacijo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas per rudens sesiją.

Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariamos buvusios Seimo Finansų departamento vadovės Danutė Petrauskienė ir Dalė Špakauskienė keliems mėnesiams išleistos atostogauti netrukus po to, kai jos buvo pažemintos pareigose.

Buvusi parlamento kanceliarijos Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė atostogaus beveik pusketvirto mėnesio, jos buvusi pavaduotoja D.Špakauskienė – du mėnesius.

Pasak dienraščio “Lietuvos žinios”, D.Petrauskienei išmokėto atlyginimo už atostogas suma atskaičius mokesčius gali siekti apie 16 tūkst., D.Špakauskienei – apie 9 tūkst. litų.

“Darbų požiūriu, problemų dėl jų išėjimo tikrai nekyla. Plenariniai posėdžiai nevyksta, tad laikas atostogauti idealus”, – cituojamas Seimo kancleris Jonas Milerius.

Jis teigė nežinantis, kodėl buvusios Finansų departamento vadovės sumanė ilsėtis būtent dabar.

Sausio pabaigoje buvusios Finansų departamento vadovės jų pačių prašymu buvo perkeltos į žemesnes pareigas, paaiškėjus, kad joms pateikti įtarimai aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu. D.Petrauskienė perkelta dirbti vyriausiaja specialiste Strateginio planavimo skyriuje, D.Špakauskienė – patarėja Komisijų biure.

Ikiteisminiam tyrimui dėl Seimo kanceliarijos buhalterijos tvarkymo vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė patvirtino, kad įtarimai D.Špakauskienei buvo pateikti 2010 metų rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį.

Jų byla buvo išskirta iš buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, buvusi Seimo kasininkė R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino. R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui J.Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį gavo skundą dėl socialdemokrato Broniaus Bradausko elgesio Kūčių išvakarėse, kai nesulaukęs paskutinio rudens sesijos posėdžio pabaigos, parlamentaras užgiedojo himną, rašo “Lietuvos rytas”.

Įteikę skundą etikos sargams konservatoriai kaltina B.Bradauską itin įžūliu ir gėdingu elgesiu. Jų įsitikinimu, posėdžio metu valstybės himną užgiedojęs galimai neblaivus politikas parodė ypatingą nepagarbą tautos atstovybei ir valstybės simboliams.

Valdančiosios daugumos atstovai prašo, kad etikos sargai įvertintų, ar tokiu savo elgesiu B.Bradauskas neišniekino valstybės simbolio, ar nepakenkė Seimo ir savo, kaip parlamentaro, reputacijai, taip pat ar nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso.

Tačiau B.Bradauskas ketina kontratakuoti ir taip pat kreiptis į etikos sargus.

“Tegu jie ištiria, ar konservatoriai nepažeidė įstatymo, kai skambant himnui demonstratyviai sėdėjo, ir kas labiau paniekino valstybės simbolius”, – kalbėjo socialdemokratas.

“Man niekas negali uždrausti bet kur giedoti himno. Be to, neprašoviau nė vienos natos pro šalį, nesupainiojau nė vieno žodžio”, – kalbėjo B.Bradauskas.

Tiesa, B.Bradauskas pripažino, kad protesto akcija nepavyko taip, kaip buvo suplanuota. Frakcijos seniūnas Juozas Olekas esą neužtikrino, kad opozicijos atstovai vienu metu paliktų Seimo salę.

Politikas taip pat nesutinka dėl kaltinimų neblaivumu.

Už mokesčių mokėtojų pinigus brangius automobilius besinuomojantys Seimo nariai kadencijos pabaigoje turės galimybę juos įsigyti už likutinę vertę. Jokie jų priimti įstatymai to daryti jiems nedraudžia.

Nors oficialiai deklaruojama, jog kadencijos pabaigoje jie neturėtų įsigyti nuomotų mašinų, tačiau nėra jokių garantijų, kad seimūnai neužsinorės už kelis ar keliolika tūkstančių litų išsipirkti apynaujų automobilių. Tokiam piktnaudžiavimui nėra sukurta jokių teisinių kliūčių, rašo “Lietuvos žinios”.

Ar galimam precedentui bus pramintas takas, po poros mėnesių parodys iš Seimo pašalinto Lino Karaliaus automobilio nuomos istorija. Kadencijos pradžioje jis, kaip ir daugelis kitų politikų, sudarė automobilio nuomos sutartį ir už jį reguliariai mokėjo lizingo bendrovei biudžetinėmis parlamentinės veiklos lėšomis.

Tačiau po apkaltos iš Seimo pašalintas parlamentaras automobilio į valstybės rankas negrąžino. Buvę politiko kolegos Seime neatmeta galimybės, kad L.Karalius, kurio mašinos nuomos sutartis baigsis po kelių mėnesių, gali turėti ketinimų išsipirkti ją už nedidelę likutinę vertę ir taip tapti tikruoju automobilio šeimininku.

Kaip vertinti ir ką daryti, jeigu taip nutiks, nežino nei etikos sargai, nei teisėsauga.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas svarstė, kad L.Karalius automobilio iki šiol negrąžina galbūt todėl, kad nenori nutraukti sutarties, nes tokiu atveju jam tektų suploti nemenką baudą.

“Teoriškai jis neturėtų teisės pasibaigus nuomos laikotarpiui automobilį įsigyti už likutinę vertę, bet kaip bus iš tikrųjų, aš nežinau”, – sakė A.Salamakinas.

Ne daugiau galėjo pasakyti ir Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas Gintautas Stalnionis. Jo teigimu, prokuratūra savo iniciatyva nenarplios L.Karaliaus automobilio nuomos peripetijų.

“Kol kas čia yra Seimo vidaus reikalas. Prokuratūra sykį jau tyrė galimą parlamentarų piktnaudžiavimą mašinų nuomos sąlygomis, tačiau žinote, kuo tai baigėsi”, – kalbėjo G.Stalnionis.

Pernai į prokurorų akiratį pateko 12 parlamentarų, kurie buvo sudarę nuomojamų automobilių sutartis taip, kad kadencijos pabaigoje būtų galėję juos išsipirkti už likutinę vertę. Vėliau Seimo Etikos ir procedūrų komisija prokurorams užkliuvusius parlamentarus išteisino, o likusieji Seimo nariai savąsias sutartis pakeitė.

Nors dabar visi automobilius besinuomojantys parlamentarai turi sudarę vadinamąsias standartines nuomos sutartis, jiems niekas neuždraus kadencijos pabaigoje už likutinę vertę įsigyti pačių eksploatuotų mašinų. Mat praktikoje automobilius nuomojančios bendrovės, pasibaigus sutarčiai, mašinos išpirkimo pirmumo teisę dažniausiai pasiūlo buvusiems nuomininkams.

“Taip, tokia yra daugumos įmonių politika. Tie, kurie, pavyzdžiui, nuomojasi automobilius trejus metus, vėliau įgyja pirmenybę mašinas išsipirkti pirmieji. Todėl parlamentarai, kurie už nuomą reguliariai mokėjo palyginti dideles įmokas ir kadencijos pabaigoje panorės automobilius išsipirkti, turės tikrai neblogas sąlygas. Juk ketverius metus įmokas jie mokėjo ne iš savo asmeninės kišenės ir nesvarbu, kad sutartyse nėra įrašyta, jog jie tas mašinas išsipirks už likutinę vertę. Tokią galimybę, bent teorinę, jie vis tiek turės”, – pasakojo vienos naujais automobiliais prekiaujančios įmonės atstovas, prašęs neskelbti pavardės.

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas patvirtino, kad pasibaigus nuomos sutarčiai parlamentarams nėra draudžiama išsipirkti mašinų už likutinę vertę.

“Tokio draudimo, kiek žinau, nėra. Tačiau kaip kadencijos pabaigoje pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai elgsis Seimo nariai, negaliu pasakyti. Bus matyt”, – kalbėjo A.Salamakinas.

Savo ruožtu Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis teigė negalįs užtikrinti, jog kadencijos pabaigoje neatsiras seimūnų, norinčių nebrangiai išsipirkti nuomotus automobilius.

“Nesu juristas ir visų sutarties niuansų nežinau, bet, mano nuomone, čia yra palikta daug landų piktnaudžiauti. Jei iš tiesų nuomos bendrovės pasibaigus sutarties galiojimui gali pasiūlyti parlamentarams pirmiems įsigyti mašinas, neatmetu galimybės, kad atsiras tokių, kurie šiuo pasiūlymu susigundys ir pasinaudos. Žinoma, tokiu atveju būtų akivaizdi neteisybė – juk už nuomą buvo mokama ne asmeninėmis, o valstybės lėšomis”, – kalbėjo V.Mazuronis.

Per šią kadenciją automobilius nuomojasi per 100 tautos išrinktųjų. Daugiau nei 10 Seimo narių pernai mašinų nuomai išleido beveik visas parlamentinei veiklai skirtas lėšas – po 20-24 tūkst. litų per metus. Tačiau Lparlamentarai dievagojosi, kad pasibaigus nuomos sutarčiai automobilių sau tikrai nepasiliks.

Visus parlamentinei veiklai skirtus pinigus “Toyota Avensis” nuomai ir eksploatacijai pernai išleidęs Vydas Gedvilas atviravo, kad nepuoselėja planų pirkti mašinos už likutinę vertę.

“Mano sutartis metinė, ji baigsis šių metų kovą, tačiau nesiruošiu automobilio įsigyti nei už likutinę vertę, nei kaip nors kitaip”, – sakė V.Gedvilas.

Su šoumenų komanda į Seimą patekusi Arūnė Stirblytė, per dvejus metus automobilio “Volvo 70″ nuomai išleidusi apie 50 tūkst. litų, taip pat tvirtino, kad pasibaigus sutarties galiojimui mašinos sau nepasiliks.

“Žinau, kad turiu pirmumo teisę įsigyti automobilį už likutinę vertę, bet apie tai negalvoju ir abejoju, ar apskritai jį pirkčiau”, – teigė A.Stirblytė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Teišerskytė per šią kadenciją mašinos nuomai atseikėjo 52 tūkst. litų valdiškų pinigų.

“Ne, tikrai išsipirkti automobilio neketinu. Ne todėl, kad jis būtų prastas ar man nepatiktų, bet dėl to, kad toks poelgis būtų neetiškas ir tik dar labiau įaudrintų visuomenę”, – motyvą atsisakyti privilegijos už likutinę vertę įsigyti nuomotą mašiną dėstė D.Teišerskytė.

Šiuo metu sudaryta speciali darbo grupė, kuri, be kitų klausimų, aiškinsis ir tai, kaip geriausiai išspręsti Seimo narių aprūpinimą transportu. A.Salamakino teigimu, darbo grupėje nėra nė vieno parlamentaro, o jos branduolį sudaro teisės ekspertai.

“Darbo grupei pavesta rasti geriausią sprendimą, nes dabartinė tvarka, kai Seimo nariai didžiąją dalį parlamentinių lėšų išleidžia mašinų nuomai, ko gero, yra pati blogiausia iš visų iki šiol buvusių”, – dėstė A.Salamakinas.

Jei darbo grupė sugalvos būdą, kaip pigiau aprūpinti parlamentarus automobiliais ir racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, šios kadencijos Seimo nariai privilegijos nuomotis brangias mašinas bent jau iki kitų rinkimų prarasti neturėtų.

“Tikriausiai naujovės galiotų jau naujam Seimui, nes dabar daugelį parlamentarų saisto automobilių nuomos sutartys, kurias keisti – nepalanku ir nuostolinga”, – paaiškino A.Salamakinas.

Seime šiandien tiek pat frakcijų kiek ir per pirmąjį šios kadencijos posėdį 2008 m. lapkričio 17-ąją. Tačiau Seimo debiutantė Tautos prisikėlimo frakcija įnešė į parlamentarizmo istoriją naują persikrikštijimo madą. Nė metų neišsilaikiusi, ji skilo į “Ąžuolo” ir “Vienos Lietuvos” frakcijas. Netrukus “ąžuoliukai” nutarė grįžti prie Tautos prisikėlimo vardo, bet galiausiai pernai rugsėjį susijungė su liberalcentristais ir tapo Jungtinės frakcijos dalimi. Krikštynų vajui neatsispyrę vienalietuviai irgi persikrikštijo – tapo Krikščionių partijos frakcija. O dalis buvusių prisikėlėlių pasitraukė į visai kitas frakcijas: štai Asta Baukutė išbėgo į Mišrią grupę, Laimontas Dinius – į Liberalų sąjūdžio frakciją, Saulius Stoma – pas konservatorius.

Prarado pozicijas ir dabar su prisikėlėliais Jungtinę frakciją sudariusi Liberalų ir centro sąjunga. Artūrui Zuokui atsisakius mandato, jį pakeitusi kita partijos rinkimų sąraše buvusi jo žmona Agnė Zuokienė nutarė prisidėti prie Mišrios Seimo narių grupės. Frakciją metė ir Žilvinas Šilgalis, Arminas Lydeka. Jei lyginsime kadencijos pradžioje ir dabar turimus mandatus, prisikėlėliai, krikščionys ir liberalcentristai iš bendrai turėtų 26-ių prarado tris.

Kitos frakcijos kur kas stabilesnės. Štai “Tvarka ir teisingumas” netgi papilnėjo keturiais nariais. Savo pozicijas sustiprino ir Liberalų sąjūdis.

Prie socialdemokratų prisidėjo Seime vienintelis Naujosios sąjungos atstovas Valerijus Simulikas. Tačiau frakcija neteko trijų narių: Algis Rimas mirė, Andrius Šedžius pasitraukė iš frakcijos, o vienmandatėje apygardoje išrinktam Zigmantui Balčyčiui tapus europarlamentaru naujus rinkimus laimėjo “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis.

Nuo kadencijos pradžios jau beveik dešimtadalis Seimo narių perbėgo iš vienos frakcijos į kitą, net neskaičiuojant Tautos prisikėlimo frakcijos skyrybų ir persivadinimų. Čia nepralenkiamas Valdemaras Valkiūnas. Per rinkimus pats save išsikėlęs politikas karjerą Seime pradėjo nuo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos, paskui pabuvo “Ąžuolo”, vėliau persivadinusios į Tautos prisikėlimo, po to “Vienos Lietuvos”, persikrikštijusios į Krikščionių partijos, frakcijose, Mišrios frakcijos narių grupėje, vėliau grįžo atgal pas liberalcentristus. Tačiau šie susijungė su Tautos prisikėlimo frakcija, tad dabar V.Valkiūnas – Jungtinės frakcijos narys. Jis sakosi vis ieškojęs, kur geriau gali realizuoti savo idėjas.

Seimo narys socialdemokratas Česlovas Juršėnas sako nesiskolinęs iš Seimo kanceliarijos kasos, rašo “Lietuvos žinios”.

Teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė praėjusią savaitę teisme užsiminė, kad Č.Juršėnui iš Seimo kanceliarijos kasos buvo paskolinta 9 tūkst. litų. Šiuos pinigus esą paėmusi Finansų departamento vadovė Danutė Petrauskienė.

“Šito tikrai nebuvo. Esame seni pažįstami, drauge dirbome nuo Vytauto Landsbergio laikų. Kažkoks proto užtemimas moteriškei”, – buvusios kasininkės kaltinimus atmetė Č.Juršėnas.

Seimo vicepirmininkas stebėjosi, kodėl linksniuojama tik jo pavardė, nors teisiamoji tvirtino, kad tarp mėgėjų skolintis valdiškų pinigų būta ir daugiau parlamentarų.

“Kur tie kiti? Susidaro įspūdis, jog mėginant įpainioti kitus stengiamasi pridengti savo darbus”, – aiškino Č.Juršėnas.

Teismo posėdyje R.Petkelienė taip pat prasitarė, kad 2 tūkst. litų kasai liko skolingas ir buvęs Seimo kancleris Arvydas Kregždė.

“Dievaži, neprisimenu tokio dalyko. Gal man parodys skolos raštelį ar kokį kitą dokumentą, tuomet galvosiu, ką daryti”, – teigė A.Kregždė.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė pripažino, kad R.Petkelienė per ikiteisminį tyrimą minėjo ne tik Č.Juršėno, bet ir kitų Seimo narių pavardes. Tačiau prokurorė nesutiko jų atskleisti, motyvuodama prasidėjusiu teisminiu bylos nagrinėjimu.

Anot V.Gužaitės, teisiamoji sakė, kad patys Seimo nariai niekada į ją tiesiogiai nesikreipdavo. Pageidavimus pasiskolinti vienokią ar kitokią sumą esą perduodavo per Finansų departamento vadovę D.Petrauskienę.

Dvi svarbiausios kanceliarijos finansininkės, paskui kurias tįsta įtarimų dėl aplaidaus darbo šleifas, pirmadienį perkeltos į žemesnes pareigas. Seimo kancleris Jonas Milerius, kuris, pasak teisiamos buvusios kasininkės, taip pat skolindavosi iš kasos, pranešė, kad Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė pačios pasiprašė perkeliamos į kitą darbą.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus daugiau kaip 440 tūkst. litų, kasininkė R.Petkelienė buvo apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Tuos pinigus ji esą perleido savo draugei, buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino. R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariamos Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė vykstant tyrimui jų pačių prašymu bus perkeltos į kitas pareigas.

Tai po Seimo valdybos pasitarimo padėčiai Finansų departamente aptarti pirmadienį žurnalistams pranešė Seimo kancleris Jonas Milerius.

“Aš turiu vienos raštišką prašymą, labai kvalifikuotai surašytą. Rašo: “esu nekalta, bet dėl to, kas dabar spaudoj, norėdama apsaugot nuo tolesnio eskalavimo šitos žinios, prašau mane, kol baigsis tyrimas, perkelti į žemesnes pareigas, ir pageidautina, ne tame pat departamente”. Konkrečiai tai D.Špakauskienės prašymas, žodinis pareiškimas yra ir D.Petrauskienės”, – žurnalistams sakė Seimo kancleris.

“Kad nekiltų papildomų minčių, tikrai jos dirbs ne Finansų departamente”, – tvirtino kancleris.

Ikiteisminiam tyrimui dėl Seimo kanceliarijos buhalterijos tvarkymo vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė penktadienį BNS patvirtino, kad įtarimai D.Špakauskienei buvo pateikti 2010 metų rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį.

Jų byla buvo išskirta iš buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui J.Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei O.Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino.

R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Valstybės gynėjams skirtos atminimo lentos atidengime ir liturginėje maldoje prie Seimo I rūmų Vilniuje.

Kreipdamasi į susirinkusiuosius, Seimo Pirmininkė priminė rašytojo Juozo Grušo žodžius, kuriuos 1991 metų sausio 13-ąją išgirdo visas pasaulis: “Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nepavergsite!”.

“Beginklė mergina, jaunuolis su trispalve prieš tankus ir automatus prie televizijos bokšto. Visuotinis nuodėmių išrišimas tūkstančiams, jau žinantiems, kas įvyko šiąnakt, žinantiems, kas jų laukia iki išauštant, bet nesitraukiantiems nuo Seimo, apsiginklavusiems vien malda “Tėve mūsų”", – sakė I.Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad tokia Lietuva buvo matoma svarbiausių pasaulio televizijų žiniose, pirmuose dienraščių puslapiuose.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad šiandien prie Seimo atidengiama atminimo lenta yra skirta įamžinti šią nepakartojamą naktį, šią vieną aukščiausių tūkstantmetės Lietuvos istorijos natų, beginklių dvasios pergalę prieš galingiausią pasaulio imperiją.

“Ji įamžins didvyriškumą tų, kurie prieš dvidešimt metų apgynė Tėvynę, tiesą ir laisvę. “Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laisvės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė.” Tegu šie iškilaus poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai būna ir amžinas įpareigojimas mums ir ateinančioms kartoms elgtis taip pat drąsiai ir kilniai – kaip prieš 20 metų, 1991-ųjų sausio 13-ąją”, – sakė I.Degutienė.