Shutterstock nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Moterų – penktadalis, du 25-mečiai

Seime turėtų šiek tiek sumažėti moterų, kurios po 2012 m. rinkimų sudarė beveik ketvirtadalį parlamento. Po šių metų antrojo rinkimų turo mandatus gavo 30 moterų, jos sudaro kiek daugiau kaip penktadalį, skaičiuojant nuo 141 parlamentaro. 2012 m. į Seimą buvo išrinktos 35, o 2008-aisiais – 26 moterys.
Per šiuos Seimo rinkimus partijų sąrašuose vyravusi „mada“ atsinaujinti ir pasiūlyti rinkėjams naujos kartos politikų galėjo lemti tai, kad 2016–2020 m. kadencijos parlamentaras šiek tiek pajaunėjo.
2012 m. išrinkto parlamentarų amžius vidurkis buvo 52,8 metų, šiemet jis svyruoja apie 51-erius. Po praėjusių Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiavo 12 išrinktų 25–34 metų amžiaus kandidatų. Šį kartą 15 išrinktųjų į Seimą yra ne vyresni kaip 34 metų amžiaus, o nepriklausomybės karta pamažu artėja prie Seimo rūmų: du Seimo nariais išrinkti kandidatai yra gimę 1990-aisiais.

2016–2020 m. tautos atstovai turi turto, verto maždaug 17,9 mln. eurų. Tokią sumą sudaro 141 išrinkto kandidato deklaracijose nurodomas privalomas registruoti turtas, taip pat visi kartu jie nurodo turį apie 4,8 mln. eurų piniginių lėšų.

25-erių Rūta Miliūtė nori tikėti, jog gavo rinkėjų balsų už tai, kad yra jauna, išsilavinusi politikos mokslų bakalaurė, o ne dėl pavardės, kuri yra tokia pati kaip ir garsios politinių laidų vedėjos. R.Miliūtė baigė politikos mokslų studijas Vilniaus universitete (VU), studijuoja magistrantūroje, jau spėjo padirbėti rinkodaros vadybininke dienraštyje „Kauno diena“, AB „Teo“ pardavimo projektų koordinatore, o dabar yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) veiklos koordinatorė.
Po antrojo turo mandatą R.Miliūtė gavo „pasislinkus“ LVŽS sąrašui, kai vienmandatėse apygardose laimėjo virš jos buvę „valstiečių“ kandidatai. Partijos rinkimų sąraše R.Miliūtės pavardė buvo įrašyta 114 vietoje, tačiau rinkėjai pakėlė ją į 28 vietą, greičiausiai manydami, kad balsuoja už žurnalistę Ritą Miliūtę.
LVŽS sąraše – dar du šuolininkai. Buvusiam konservatoriui Egidijui Vareikiui rinkėjai pakišo trampliną iš paskutinės, 141-os sąrašo vietos iššauti į 23-ią, o tada jau tiesiai į Seimą. Šilutės vienmandatėje apygardoje laimėjo Alfredas Stasys Nausėda, kuris, tikėtina, taip pat dėl savo pavardės po pirmojo turo padarė nemenką rokiruotę partijos sąraše, nes dalis LVŽS elektorato manė, kad šis ūkininkas – ekonomistas Gitanas Nausėda.
23 dienomis už R.Miliūtę vyresnis Virginijus Sinkevičius, antrajame ture Šeškinės vienmandatėje apygardoje nurungęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Audronių Ažubalį. Aberistvito ir Mastrichto universitetų absolventas, dalyvavęs jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, buvo naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autorius ir redaktorius, stažavosi Lietuvos atstovybėje Vašingtone, dirbo Europos politikos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju Vašingtone, buvo Lietuvos pašto tarptautinės grupės projektų vadovas. LVŽS deleguotas V.Sinkevičius dabar vadovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupei.

Vyriausi šios kadencijos Seimo nariai greičiausiai bus 75 metų amžiaus „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, 73-ejų socialdemokratas gydytojas, diplomatas Antanas Vinkus.

Didžiausias turtas – milijonų vertės, mažiausias – 0 eurų

2016–2020 m. tautos atstovai turi turto, verto maždaug 17,9 mln. eurų. Tokią sumą sudaro 141 išrinkto kandidato deklaracijose nurodomas privalomas registruoti turtas, taip pat visi kartu jie nurodo turį apie 4,8 mln. eurų piniginių lėšų.

Bet milijonieriai (pagal privalomo registruoti turto vertę) Seime kol kas tik du: LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, turintis per 2 mln. eurų privalomo registruoti turto (ir 9,4 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių bei juvelyrinių dirbinių) ir 1 mln. eurų viršijančio turto savininkas liberalas prof. Kęstutis Glaveckas.
Neturtingiausi – jauniausi parlamentarai: privalomo registruoti turto neturi 27-erių liberalė Aušrinė Armonaitė bei jauniausia parlamentarė R.Miliūtė, deklaravusi 0 eurų privalomo registruoti turto ir 0 eurų piniginių lėšų.
Nors jos bendraamžis V.Sinkevičius nurodo turįs 227 tūkst. eurų turto ir tokia suma lenkia nemažai vyresnių politinių bendražygių.
Įdomu, kad jokio privalomo registruoti turto esą neturi ir konservatorius Mykolas Majauskas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas,
vienintelė „Lietuvos sąrašo“ partijos atstovė ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė, socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir LVŽS deleguotas istorikas prof. Eugenijus Jovaiša.

Istorikai, fizikai, medikai, teisininkai

Absoliuti dauguma netrukus darbą pradėsiančio Seimo narių turi aukštąjį išsilavinimą, yra keletas profesorių, dar keli studijas pradėję, bet turi tik vidurinį išsilavinimą. Pavyzdžiui, LVŽS atstovė Greta Kildišienė įstojo į Vilniaus kolegijos Teisės fakultetą, bet vėliau emigravo į Didžiąją Britaniją. Grįžusi atnaujino studijas ir pavasarį gaus aprangos technologijų ir verslo specialybės diplomą. Justas Džiugelis pradėjo ištęstines finansų studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.
Pagrindinė seimūnų alma mater – Vilniaus universitetas, kuriame išsilavinimą ar vieną iš diplomų įgijo bent keliasdešimt parlamentarų.

Po keliolika parlamentarų išsilavinimą arba vieną iš diplomų įgijo tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete, ASU), Kauno medicinos institute (dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete, LSMU), Kauno politechnikos institute (dabartiniame Kauno technologijos universitete, KTU), Lietuvos policijos akademijoje ar Lietuvos teisės universitete (dabartiniame Mykolo Romerio universitete, MRU). Naujajame Seime turėtų būti maždaug 12 gydytojų, 10 agronomų, 7 istorikai, 6 fizikai, 5 žurnalistikos absolventai, apie 12 pedagogų, maždaug po 20 inžinierių ir teisininkų.

Darbo patirtis: ūkis, verslas ir universitetas

Mažiausiai pažįstami rinkėjams buvo LVŽS deleguoti kandidatai, kurie laimėjo ne tik kovą daugiamandatėje apygardoje, bet ir dvikovas vienmandatėse, kur nurungė ir ne vieną politikos senbuvį. LVŽS kandidatai gal ir naujokai nacionalinėje politikoje, bet ne visai žali, nes nemažai jų dirba savivaldybėse, nebe pirmus metus yra išrenkami į tarybą.
Kaip ir dera pagal partijos pavadinimą, LVŽS deleguotų kandidatų veikla neretai susijusi su žemės ūkiu. Pavyzdžiui, A.S.Nausėda, Valius Ąžuolas, Petras Nevulis yra ūkininkai, Aurimo Gaidžiūno įkurta įmonė „Auridana“ prekiauja naudota agrotechnika. Du išrinkti kandidatai – tiesiai iš ūkininkams atstovaujančių Žemės ūkio rūmų: jų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkas Bronius Markauskas. Dar du – G.Kildišienė ir Tomas Tomilinas – LVŽS deleguoto europarlamentaro Bronio Ropės talkininkai.
Nemažai LVŽS deleguotų Seimo narių dirba universitetuose: prof. dr. E.Jovaiša yra LEU Istorijos fakulteto dekanas, prof. dr. Viktoras Pranckietis vadovauja ASU Agronomijos fakultetui, ASU dėsto dr. Arvydas Nekrošius, LSMU dirba dr. Kęstutis Mažeika, MRU – doc. dr. Agnė Širinskienė, Šiaulių universitete – prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, dviprasmiškais pareiškimais apie Rusijos ir Ukrainos propagandą pagarsėjęs doc. dr. Mindaugas Puidokas dirba KTU.
Daugiausiai išrinktų parlamentarų nurodo mokantys angliškai, rusiškai ir lenkiškai.
Nemažai kandidatų nurodė mokantys dar vieną Europos kalbą – ar prancūzų. Jauniausia Seimo narė R.Miliūtė ir liberalas Simonas Gentvilas moka norvegų kalbą. Buvęs kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas galėtų susikalbėti japoniškai, keli parlamentarai kalba ispaniškai, keturi – itališkai, o konservatorius dr. Mantas Adomėnas bei A.Širinskienė moka ir lotynų kalbą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

R.Karbauskis, S.Skvernelis, BFL nuotr.

Per pirmą ir antrą turą pergalę didžiule persvara nuskynė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,Seime iškovojusi 54 mandatus. Jei priskaičiuosime ir du save išsikėlusius, bet su partijos sąrašu siejančius kandidatus, mandatų bus 56.

Tai didžiausias vienos partijos laimėjimas pagal mandatų skaičių nuo 1996 m., kai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) laimėjo 68 mandatus.

Šių metų Seimo rinkimų rezultatai lemia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taps pagrindine valdančiąją koaliciją formuojančia partija. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis naktį po rinkimų patvirtino, kad partija derėsis ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais. Deryboms su konservatoriais vadovaus Rima Baškienė, su socialdemokratais Stasys Jakeliūnas.

„Apie Liberalų sąjūdį aš jau minėjau, kad nematau tokios galimybės. Šnekant apie mažesnes partijas, jos sunkins darbą, jei bus koalicijose“, – teigia R.Karbauskis.

Mandatai:

„Valstiečiai“ – 54
TS-LKD – 31
LSDP-17
Liberalai – 14
Tvarka ir teisingumas – 8
LLRA-KS- 8
Darbo partija – 2
Lietuvos sąrašas – 1
Antikorupcine N. Puteikio koalicija – 1
Lietuvos žaliųjų partija – 1
Patys save išsikėlę – 4

Vienmandačių rezultatai antrajame ture:

Duomenys iš 68 apygardų, 1922 apylinkių.

Sūduvos apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Kęstutis Mažeika (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką (Socialdemokratų partija).

Vilkaviškio apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė premjerą Algirdą Butkevičių (Socialdemokratų partija).

Visagino-Zarasų apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Algimantas Dumbrava (75, 90 proc., Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Olgą Podolskienę (20,19 proc., Darbo partija).

Karoliniškių apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) jis aplenkė Kęstutį Masiulį (TS-LKD).

Panerių apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Linas Balsys (Lietuvos žaliųjų sąjunga), aplenkė Aistę Gedvilienę (TS-LKD).

Aušros apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edvardą Žakarį (Socialdemokratų partija).

Šilutės apygardoje (duomenys iš 28 apylinkių, iš viso yra 28) laimėjo Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Sandrą Tamašauskienę (TS-LKD).

Pietų Žemaitijos apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Remigijus Žemaitaitis (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Stasį Šedberą (TS-LKD).

Tauragės apygardoje (duomenys iš 34 apylinkės, iš viso yra 34) laimėjo Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Darių Petrošių (Lietuvos socialdemokratų partija).

Plungės apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Jonas Varkalys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Jurgį Razmą (TS-LKD).

Mažeikių apygardoje (duomenys iš 18 apylinkių, yra 18) laimėjo Kęstutis Bartkevičius (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Liną Rimkienę (TS-LKD).

Akmenės-Mažeikių apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Valius Ąžuolas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tomą Martinaitį (Socialdemokratų partija).

Kėdainių apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Darius Kaminskas (išsikėlė pats), jis nugalėjo Virginiją Baltraitienę (Darbo partija).

Radviliškio apygardoje (duomenus iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Aurimas Gaidžiūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Juozapaitį (TS-LKD).

Kuršėnų-Dainų apygardoje (duomenys iš 27 apylinkių, yra 27) laimėjo Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Gintautą Sitniką (Socialdemokratų partija).

Biržų-Kupiškio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Audrys Šimas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Aleksandrą Zeltinį (Socialdemokratų partija).

Anyškių-Panevėžio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Greta Kildišienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Sergejų Jovaišą (TS-LKD).

Utenos apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Edmundas Pupinis (TS-LKD), jis aplenkė Mildą Petrauskienę (Socialdemokratų partija).

Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Laimutė Matkevičienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Mantą Adomėną (TS-LKD).

Jonavos apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rimantas Sinkevičius (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Gintarą Stašionį (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Ukmergės apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Juozas Varžgalys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Agnę Balčiūnienę (TS-LKD).

Jurbarko-Pagėgių apygardoje (duomenys iš 42 apylinkių, yra 42) laimėjo Ričardas Juška (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Daivarą Rybakovą (TS-LKD).

Zanavykų apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Mindaugas Bastys (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Arvydas Vidžiūnas (TS-LKD).

Raudondvario apygardoje (duomenys iš 25 apylinkių, yra 25) laimėjo Viktoras Pranckietis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Ramintą Popovienę (Socialdemokratų partija).

Garliavos apygardoje (duomenys iš 20 apylinkių, yra 20) laimėjo Kęstutis Bacvinka (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Donatą Jankauską (TS-LKD).

Prienų-Birštono apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) nugalėjo Andrius Pavilionis (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Ąžuolą Raškevičių (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Dzūkijos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Viliūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Lauryną Kasčiūną (TS-LKD).

Varėnos-Trakų apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Baublys (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Vidą Mikalauską (Socialdemokratų partija).

Senamiesčio apygardoje (duomenys iš 1k apylinkių, yra 15) laimėjo Mykolas Majauskas (TS-LKD), jis aplenkė Artūrą Zuoką (Lietuvos laisvės sąjunga).

Lazdynų apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Algis Strelčiūnas (TS-LKD), jis aplenkė Aušrinę Armonaitę (Liberalų sąjūdis).

Verkių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kreivys (TS-LKD), jis nugalėjo Gintarą Steponavičių (Liberalų sąjūdis).

Šilainių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Rimantą Joną Dagį (TS-LKD).

Petrašiūnų apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Gediminas Vasiliauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Kazį Starkevičių (TS-LKD).

Baltijos apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Algimantas Kirkutis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Agnę Bilotaitę (TS-LKD).

Marių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kepenis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Kvederį (Liberalų sąjūdis).

Danės apygardoje (duomenys iš 19apylinkių, yra 19) laimėjo Naglis Puteikis (Lietuvos centro partija, išsikėlė pats), jis aplenkė Simoną Gentvilą (Liberalų sąjūdis).

Pajūrio apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Gintaras Vaičekauskas (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Barbšį (TS-LKD).

Saulės apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Valerijus Simulikas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Arvydas Mockus (Socialdemokratų partija).

Vakarinėje apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Povilas Urbšys (išsikėlė pats), jis aplenkė Arvydą Anušauską (TS-LKD).

Marijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Dainius Gaižauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Andrių Vyšniauską (TS-LKD).

Gargždų apygardoje (duomenys iš 29 apylinkių, yra 29) laimėjo Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Petrą Gražulį (Tvarka ir teisingumas, išsikėlė pats).

Kretingos-Palangos apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Antanas Vinkus (Socialdemokratų partija), jis aplenkė Vaidotą Bacevičių (TS-LKD).

Kuršo apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Levutė Staniuvienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Gediminą Anužį (TS-LKD).

Telšių apygardoje (duomenys iš 33 apylinkių, yra 33) laimėjo Valentinas Bukauskas (Darbo partija), jis aplenkė Karolį Martinkų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kelmės-Šiaulių apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Almą Monkauskaitę (Socialdemokratų partija).

Žiemgalos apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Vitalijus Gailius (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Gumuliauską (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Nalšios apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Gintautas Kindurys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Vaitkevičių (Lietuvos laisvės sąjunga).

Trakų-Vievio apygardoje (duomenys iš 22 apylinkių, yra 22) laimėjo Jonas Liesys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Dangutę Mikutienę (Darbo partija).

Naujosios Vilnios apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Monika Navickienė (TS-LKD), ji aplenkė Algirdą Paleckį (išsikėlė pats).

Naujamiesčio apygardoje (duomenys iš 8 apylinkių, yra laimėjo Žygimantas Pavilionis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jis aplenkė Virgilijų Alekną (Liberalų sąjūdis).

Žirmūnų apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Aušrinė Maldeikienė (politinė partija „Lietuvos sąrašas“), ji aplenkė Viliją Aleknaitę Abramikienę (TS-LKD).

Fabijoniškių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Vytautas Kernagis (TS-LKD), jis aplenkė Dalią Kuodytę (Liberalų sąjūdis).

Šeškinės apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Audronių Ažubalį (TS-LKD).

Justiniškių apygardoje (duomenys iš 9 apylinkių, yra 9) laimėjo Paulius Saudargas (TS-LKD), jis aplenkė Danutą Narbut (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga).

Centro-Žaliakalnio apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Gabrielius Landsbergis (TS-LKD), jis aplenkė Audronę Jankuvienę (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kalniečių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Aušrinė Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Andrių Kupčinską (TS-LKD).

Dainavos apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Lauras Stancevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Juozą Pundžių (TS-LKD).

Panemunės apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tadą Langaitį (TS-LKD).

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Mindaugas Puidokas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Editą Gudišauskienę (TS-LKD).

Nevėžio apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Bronislovas Matelis (išsikėlė pats), jis aplenkė Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę )TS-LKD)

Aukštaitijos apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Guoda Burokienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Rasą Juknevičienę (TS-LKD).

Alytaus apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Robertas Šarnickas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Julių Sabatauską (Socialdemokratų partija).

Raseinių-Kėdainių apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Jonylą (Socialdemokratų partija).

Pasvalio-Pakruojo apygardoje (duomenys iš 58 apylinkių, yra 58) laimėjo Antanas Matulas (TS-LKD), jis lenkia Saulių Margį (Socialdemokratų partija).

Sėlos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Raimundas Martinėlis (išsikėlė pats), jis aplenkė Vytautą Saulį (Socialdemokratų partija).

Molėtų-Širvintų apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Čimbaras (Darbo partija), jis aplenkė Valentiną Stundį (TS-LKD).

Nemenčinės apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rita Tamašūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų akcija), ji aplenkė Vaidą Šalaševičių (TS-LKD).

Lazdijų-Druskininkų apygardoje (duomenys iš 44 apylinkių, yra 44) laimėjo Zenonas Streikus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis laimėjo prieš Kristiną Miškinienę (Socialdemokratų partija).

Seimas, BFL nuotr.

Rinkėjus jau išvarginusius parlamentarus, kurių politiniai laimėjimai geriausiu atveju tapdavo humoro rubrikų perliukais, Seime pakeisti ruošiasi nauja kariauna, kurioje – ir nauji veidai, ir jauni profesionalai, ir patyrę ekspertai, ir… prieštaringos asmenybės.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

LVŽS mandatai: jei be politinės patirties, tai profesionalai kitose srityse

Šių rinkimų tautos gelbėtojai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atspėjo pirmąsias tris porinkiminio sąrašo vietas: pirmuoju numeriu įrašytas buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, antruoju – 1996–2004 m. Seimo narys, verslininkas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis, trečiuoju – vienintelė LVŽS atstovė 2012–2016 m. kadencijos Seime Rima Baškienė po pirmojo turo reitingavimo išsaugojo tuos pačius numerius.
Absoliutus visų partijų reitingavimo šuolininkas – buvęs konservatorius Egidijus Vareikis. 2013 m. neblaiviam iš Vilniaus oro uosto pareigūnų išlydėtam E.Vareikiui valstiečiai suteikė šansą ir į kandidatų sąrašą jį įrašė 141-uoju numeriu. Tačiau tauta E.Vareikiui davė daugiau šansų – išreitingavo jį į 23 vietą ir suteikė realių vilčių pakliūti į Seimą.

Tauta E.Vareikiui davė daugiau šansų – išreitingavo jį į 23 vietą ir suteikė realių vilčių pakliūti į Seimą.

Pirmasis į Seimą iškopęs politikos naujokas – iš 5-tos į 4 vietą pakilęs prof. Aurelijus Veryga. Jis, kaip ir būdinga LVŽS sąrašui, patvirtina partijos iškeltų kandi datų dėsningumą: jei neturi politinės patirties, tai yra ekspertas, profesionalas, nors ir gana siauros srities.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas, gydytojas psichiatras, priklausomybių prevencijos ekspertas, pilietinių iniciatyvų ir šviečiamųjų projektų autorius A.Veryga rinkimų kampanijos metu kone geriausiai įprasmino partijos siekį išblaivinti Lietuvą.

Iš ketvirtos partijos paskirtos vietos sąraše į 6-ąją smuktelėjo kitas naujokas – istorikas, nuo 1977 m. Lietuvos edukologijos universitete dirbantis Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša. Nepartinis kandidatas turbūt neapsižiūrėjo pildydamas VRK skelbiamą turto deklaraciją: jis esą turi 0 eurų privalomo registruoti turto, 0 eurų piniginių
lėšų, 0 eurų gautų ar suteiktų paskolų, tačiau gavo 27 tūkst. eurų pajamų.
Iš 10-tos į 7 vietą rinkėjai išreitingavo žymiausią Lietuvos sveikuolį, LVŽS vicepirmininką Dainių Kepenį. Aštuonis kartus perrinktas Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu, D.Kepenis vadovauja savo 1990-aisiais įkurtai Palangos sveikatos mokyklai. Jis skaičiuoja, kad per 26 metus išleido per 500 sveikuolių laidų, kurias baigė 31 tūkst. žmonių iš Lietuvos ir
dar 15 valstybių, Lietuvoje įkūrė per 60 sveikuolių klubų.
Iš 9-tos į 8 vietą rinkėjai šiek tiek kilstelėjo ekonomistą Stasį Jakeliūną. Šis kandidatas, nors ir neturi Seimo nario darbo patirties, nėra naujokas politikoje. S.Jakeliūnas dirbo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, tačiau premjero komandą
paliko ir tapo aršiu jo kritiku. Net rinkimų naktį, žurnalistų klausiamas apie pirmuosius rezultatus, S.Jakeliūnas eteryje laidė kritikos strėles socialdemokratų lyderiui dėl konkrečių nepadarytų ar prastai padarytų darbų.
Toliau LVŽS profesorių gretose – Viktoras Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas. Šis LVŽS kandidatas pernai buvo išrinktas į Kauno rajono savivaldybės tarybą, o su LVŽS ėjo ir į daugiau rinkimų: 2012 m. 17-uoju numeriu dalyvavo Seimo rinkimuose (buvo iš reitinguotas į 13 vietą), 2014 m. – rinkimuose į Europos Par lamentą (EP).
Iš 8-tos į 10 vietą po reitingavimo smuktelėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas Andriejus Stančikas. Narystę LVŽS A.Stančikas sustabdė, kai buvo perrinktas Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininku. 2004 m. A.Stančikas bandė pakliūti į Seimą, 2014 m. – į EP, o nuo 2000-ųjų priklauso Plungės rajono savivaldybės tarybai.
Į 11 vietą, viena pozicija aukščiau, išreitinguotas Vytautas Bakas, šiuo metu konsultuojantis vadovus strateginio valdymo, komunikacijos, organizacijų plėtros klausimais. Teisininkas, dirbęs tardytoju, analitinį, vadovo darbą, 2014 m. buvo paskirtas vidaus rei kalų ministro Sauliaus Skvernelio padėjėju. Kita jo patirtis politikoje – darbas Seimo nario Kęstučio Čilinsko padėjėju. Po talkinimo parlamentarui V.Bakas 2008–2012 m. vadovavo Nacionaliniam pareigūnų
profesinių sąjungų susivienijimui, 2009 m. su tuo pačiu K.Čilinsku, aktoriumi Regimantu Adomaičiu, ekonomiste Aušra Maldeikiene ir kitais bendraminčiais įsteigė Jungtinį / Nepartinį demokratinį judėjimą, kuriam pirmininkavo Povilas Gylys.
12-asis LVŽS porinkiminio sąrašo numeris priklauso Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkei Guodai Burokienei. G.Burokienė, Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje surinkusi 29 proc. balsų, antrajame rinkimų ture susikaus su konservatore Rasa Juknevičienė (27 proc.). 14-tas LVŽS numeris skirtas dvi kadencijas 2007–2015 m. Kupiškio rajono savivaldybės meru dirbusiam Jonui Jaručiui, kuris partijai priklauso nuo
1995 m. Kupiškio rajono savivaldybės taryboje J.Jarutis dirbo nuo 2000 m., dabar yra R.Baškienės patarėjas, o pagrindinė jo darbovietė, nurodoma anketoje, yra „UAB, apsaugos darbuotojas“.
Iš 22-tos į 16 vietą rinkėjai iškėlė nuo 2002 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narį Bronių Markauską. 2006 m., kai Kazys Bobelis atsisakė Seimo nario mandato, jo vietą Seime galėjo užimti tuometis Žemės ūkio rūmų pirmininkas B.Markauskas, bet tąkart jis mandato atsisakė. Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas B.Markauskas savo anketoje nenuslėpė teistumo – už žemdirbių protesto akcijos organizavimą 2005-aisiais.
Iš 22-os į 16 vietą po reitingavimo pakilo socialinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto
Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas Mindaugas Puidokas. Politikos mokslų ir vadybos išsilavinimą turintis M.Puidokas konsultuoja kaimų bendruomenes projektų rengimo, organizaciniais, teisiniais klausimais. 2013 m. jis kartu su studentais atliko tyrimą, kurio pagrindu parengė peticiją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir išgavimo uždraudimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Iš 30-tos į 17 vietą pakilo žmogaus teisių ekspertė, visuomenininkė Dovilė Šakalienė. Psichologijos absolventė D.Šakalienė 12 metų dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute – pradėjusi nuo projektų vadovo pareigų ji pakilo iki direktorių. Tačiau šių metų pradžioje žiniasklaidoje nuskambėjo „neskani“ istorija, kad su onkologine liga kovojančią ilgametę instituto darbuotoją jo dalininkai išprašė iš darbo.
Iš 29-tos į 19 vietą rinkėjai išreitingavo humanitarinių mokslų daktarą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narį, mero pavaduotoją Stasį Tumėną. Į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą S.Tumėnas, kaip nepriklausomas kandidatas, buvo išrinktas 2011 m., 2015 m. savivaldos rinkimuose jį iškėlė LVŽS. Kaip nepriklausomas kandidatas S.Tumėnas dalyvavo ir
2012 m. Seimo rinkimuose, Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje pateko į antrąjį turą, tačiau surinkęs
42 proc. balsų pralaimėjo Vitalijui Gailiui.
Dar vienas LVŽS naujokas – 20-uoju numeriu išrinktas energetikas, finansininkas Virgilijus Poderys.
Jis yra vadovavęs Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (dabar joje dirba vyriausiuoju patarėju), 1997–2006 m. dirbo Vertybinių popierių komisijos pirmininku, 2006–2007 m. finansų klausimais patarinėjo ministrui pirmininkui. 2009–2010 m. fiziko, verslo administratoriaus ir vadybininko išsilavinimą turintis V.Poderys dirbo projekto „Visagino atominė elektrinė“ ekonomikos direktoriumi, 2010–2013 m. ėjo AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus pareigas, 2013–2015 m. vadovavo UAB „EPSO-G“.

Konservatoriai: permainų ir patirties balansas

Pirmajame rinkimų ture į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą rinkėjai pažiūrėjo dar liberaliau nei pati kone priverstinai atsinaujinusi partija. Po reitingavimo, pirmumo balsų suskaičiavimo, paaiškėjo, kad į pirmąjį dešimtuką iškilo kandidatai, kuriems partija buvo paskyrusi vietas dvidešimtuke, o į dvidešimtuką išsiveržė tie nariai, kuriuos partija nubruko į maždaug apie 30-ą sąrašo vietą.
Ne politikos naujokė, bet Seime nedirbusi buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė be antrojo turo laimėjo rinkėjų simpatijas Antakalnio vienmandatėje apygardoje ir užsitikrino vietą Seime.
Žymiausias konservatorių naujokas Seime – pirmasis numeris Gabrielius Landsbergis. Jei ne pavardė ir dveji metai Europos Parlamente (EP), prof. Vytauto Landsbergio anūką užtikrintai būtų galima vadinti politikos naujoku.
Prieš 11 metų, kai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo magistro laipsnį, jis pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, o po dvejų metų jau buvo paskirtas į atstovybę Belgijoje. Į Lietuvą dirbti tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus komandoje G.Landsbergis grįžo 2011 m., 2014 m. jau buvo išrinktas į EP, o pernai iš A.Kubiliaus, kuriam pirmininkaujant Ministrų kabinetui talkino, perėmė ir partijos pirmininko postą.
Tapęs naujos konservatorių kartos simboliu, pradėjęs kurti naują planą Lietuvai, G.Landsbergis šiemet atsisakė europarlamentaro mandato.

Puiki komunikacija, ir jokių nešvarių istorijų. Tiesa, buvo aiškinamasi, kaip ir iš ko jo sutuoktinė

eduko logė dr. Austėja Landsbergienė nuomojo patalpas darželiams, vėliau, kai socialdemokratus toliau smukdė „auksinių šakučių“ istorija, atsirado informacijos, kad esą brangiai Lietuvos kariuomenę aprūpinusios įmonės „Nota Bene“ direktoriaus žmona – vieno iš A.Landsbergienės darželių vadovė.
TS-LKD pokyčius rinkėjams įprasminęs „Lietuvos anūkas“ atsivedė ir daugiau politikos naujokų, žadančių naujas galimybes Lietuvai. Iš 9-tos į 7-tą konservatorių sąrašo vietą pakilo penkias užsienio kalbas mokanti 32-ejų Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Buvusi EP narė turi partinės patirties. VRK pateiktos biografijos duomenimis, į partiją ji įstojo
metais anksčiau, nei baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją (2002 m.), o Jaunųjų konservatorių lygos nare tapo tais metais, kai baigė gimnaziją.
Studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau – Vilniaus dailės akademijoje, kurioje 2008-ai siais įgijo magistro laipsnį, jaunoji konservatorė 2005–2008 m. padirbėjo Seimo nario Audroniaus
Ažubalio, Edmundo Pupinio, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės padėjėja. O 2008 m. iš padėjėjos jau tapo patarėja: 2008–2009 m. R.Morkūnaitė-Mikulėnienė dirbo tuo mečio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja. Į partijos prezidiumą po to, kai jau pabuvo tarybos nare ir vadovavo jauniesiems konservatoriams, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo išrinkta 2009 m., tada jaunoji politikė ketvirtuoju sąrašo numeriu laimėjo vietą EP.

Iš 18-tos sąrašo vietos į 8-tą rinkėjai kilstelėjo diplo matą, aktyviai partijai dirbusį Žygimantą Pavilionį. Šaulių sąjungai priklausantis Ž.Pavilionis 1999–2001 m. dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos nuolatinės misijos Europos Sąjungoje patarėjas, ministras patarėjas, tada – Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas. 2002–2006 m. jis vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentui, buvo Lietuvos vyriausiojo derybininko su Europos Sąjunga pavaduotojas. 2010 m. penkias užsienio kal bas mokantį diplomatą Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai, o nuo 2015 m. rugpjūčio Ž.Pavilionis yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. Gali būti, kad Ž.Pavilioniui prieš akis – vadovavimas Užsienio reikalų ministerijai. Pats diplomatas išsiskiria ambicijomis ir, tikėtina, nespjauna į svajones apie prezidento postą.

Iš 29-tos į 11-tą vietą pakilo verslininkas ir visuomenininkas Tadas Langaitis, prie TS-LKD prisidėjęs 2014 m. 2012-aisiais „Veidas“ T.Langaitį išrinko Metų žmogumi už „Baltųjų pirštinių“ pilietinę iniciatyvą, kurios vienas iš lyderių ir buvo tada 35-erių T.Langaitis. Tais metais, Seime balsuojant dėl Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės neliečiamybės panaikinimo, posėdžių salės bal kone iki paskutinės minutės keliasdešimt žmonių laikė iškeltas rankas su baltomis pirštinėmis.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas T.Langaitis 2014-aisiais pasitraukė iš „Baltųjų pirštinių“ veiklos, tačiau tais pačiais metais pradėjo kitą po litikos keitimo projektą – „Įkalbėk.lt“, kviečiantį jau nus profesionalus eiti į politiką. Todėl, kai T.Langaitis atsidūrė TS-LKD rinkimų sąraše, internautai juokavo, kad jis pats save įkalbėjo eiti į politiką.

Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje absolven tas T.Langaitis po studijų dirbo investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo srityse, investiciniame banke „Lõhmus, Haavel & Viisemann“ dirbdamas jaunesniuoju partneriu, drauge su partneriais sukūrė pirmąjį rizikos kapitalo fondą Baltijos šalyse „New Economy Ventures“, kūrė ir finansavo įvairius technologijų ir medijų verslus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Pats T.Langaitis skaičiuoja per dešimtmetį drauge su verslo partneriais sukūręs daugiau nei pusę tūkstančio darbo vietų, o verslo patirties įgijo dirbdamas ir investuodamas 15-oje šalių. Vis dėlto pilietinėmis iniciatyvomis skaidrių rinkimų ir skaidrios politikos siekęs T.Langaitis rinkimų kampanijos metu oponentų buvo verčiamas aiškintis dėl savo verslumo „šešėlių“: jis buvo vienas iš bankrutavusios „Kuro aparatūros“ vadovų, nors tokia detalė į jo biografiją neįrašyta.

Dar didesnį šuolį tarp partijos ir rinkėjų lūkesčių – iš 36-tos į 13-tą vietą – padarė sostinės meru tapti norėjęs Mykolas Majauskas, tiesioginiuose mero rinki muose pernai gavęs 8,71 proc. balsų.

Sidnėjaus universiteto absolventas darbus pradėjo nuo indų plovimo Australijos restorane, o ekonomis to karjerą – nuo dokumentų kopijavimo tarptauti nėje nekilnojamojo turto grupėje „Cushman & Wakefield“. Šioje grupėje M.Majauskas sakosi pamažu kilęs karjeros laiptais. Londone dar padirbėjęs investicinės bankininkystės srityje, „Barclay’s Capital“ grupėje, 2008-aisiais M.Majauskas grįžo į Vilnių ir 2008–2012 m. dirbo premjero A.Kubiliaus patarėju ekonomikos klausimais.

Tiesa, M.Majauskas netiesiogiai sietas su Mariaus personažu. Marius – tai tariamas asmuo, kurį savo tinklaraštyje aprašė vienas Londono Sičio bankininkas: esą jo kolega Marius nieko neveikė, tik darbo metu stebėjo savo gimtosios šalies naujienų tinklalapius ir netrukus tapo premjero patarėju.

A.Kubiliaus Vyriausybei siekiant bent kokio nors valstybės valdomų įmonių efektyvumo, pats M.Majauskas paskambino „Lietuvos geležinkeliams“ ir reikalavo dividendais ar grynaisiais, mažinant įstatinį kapitalą, išmokėti valstybei 250 mln. litų. Kilus skambučių skandalui M.Majauskas pasakė, kad jam telefonu grasino pats „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, o netrukus pranešė, kad kažkas įdėjo atlenkiamąjį peilį į dukters vežimėlį, kurį rado netrukus po telefoninių pokalbių su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu. Esą tai buvo grasinimas. Pareigūnams tiesos nepavyko išsiaiškinti.

Iš 22-osios sąrašo vietos į 15-tą išreitinguotas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Galima sakyti, kad šis
naujosios kartos konservatorius buvo mažiausiai vertas ir 22-tos sąrašo vietos, jei vertintume jo nuopelnus pagal politinę ir partinę patirtį. Tačiau skambi ir žinoma pavardė atidaro visas duris, beje, kaip ir dabartiniam konservatorių lyderiui. Prie partijos prisidėjęs tik pernai vasarą, V.Kernagis iškilo aukščiau už tokius senuosius konservatorius, kaip Stasys Šedbaras, Valentinas Stundys, ar jaunuosius, tik partijai daugiau nuveikusius – Moniką Navickienę, Aistę Gedvilienę ar tą patį T.Langaitį. Tačiau, nors ir visiškas naujokas, V.Kernagis Fabijoniškių vienmandatėje surinko beveik trečdalį balsų ir aplenkė politikos senbuvį Darbo partijos kandidatą Artūrą Paulauską, taip pat socialdemokratų iškeltą sostinės vicemerą Gintautą Palucką.

Iš 11-tos vietos į 18-tą po reitingavimo nusileido politologas dr. Laurynas Kasčiūnas. 2009–2012 m. dirbamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju, L.Kasčiūnas prieš penkerius metus įstojo į TS-LKD partiją. Tiesa, anksčiau jis priklausė ir kitai – Nacionaldemokratų partijai, tai pačiai, kuriai vadovavo nacionalistas Mindaugas Murza. L.Kasčiūnas aktyviai dalyvavo Lietuvos stojimo į ES priešininkų judėjime, o ir iki šiol neslepia savo gan radikalaus, nacionalistinio požiūrio. Todėl jį drąsiai galima vadinti „konservatorių talibų“ naujosios kartos atstovu.

Socialdemokratų rinkėjams „naujos kartos“ nereikia

Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija Seime turės vieną parlamento naujokę – dabartinę finansų ministrę Rasą Budbergytę. Profesionalė, kurios kompetencija abejonių nekelia net oponentams, nuo 2010 m. atstovavo Lietuvai Europos Audito Rūmuose. Prieš rinkimus sklandė gandai, kad jei prognozės išsipildys ir socialdemokratai išlaikys valdžią, tuomet būtent R.Budbergytė premjero poste galės pakeisti Algirdą Butkevičių, kuris sulaukdavo vis daugiau kritikos, o jų santykiai su Prezidente smarkiai pašlijo. Deja, prognozės neišsipildė.

Socialdemokratai tikėjosi geresnių rezultatų po pirmojo turo, todėl į sąrašą surizikavo įtraukti naujų pavardžių. Tačiau nauji LSDP kandidatai rinkėjų neįtikino: naujuosius sąrašo viršuje buvusius socialdemokratus rinkėjai nustūmė žemyn, senuosius iš žemesnių pozicijų traukė viršun.

Nors 2016-ųjų Seimo rinkimų tendencijos buvo „atsinaujinimas“, „permainos“, „nauji veidai“, apmažėjusio socialdemokratų elektorato ištikimiausi rinkėjai tokioms „madoms“ dar nepasirengę.

Aukščiausią 9 vietą LSDP rinkimų sąraše gavusi ministro pirmininko A.Butkevičiaus patarėja Auksė Kontrimienė buvo nureitinguota į 35 vietą. Atvirkštinę rokiruotę padarė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rinkėjai. Kažkodėl į 34-tą socialdemokratų sąrašo vietą nustumtą ministrą rinkėjai pakėlė į 9 vietą.
Kitas naujas veidas, arba dar vienas premjero patarėjas, galėjo būti jaunasis socialdemokratas Marijampolės politikas Martynas Burokas, kuriam partija patikėjo 11 vietą. Vis dėlto rinkėjai jam paskyrė 25 poziciją. O Broniui Bradauskui socdemų elektoratas simpatijų negaili – iš 30 vietos nuo 2000-ųjų iš Seimo nepajudinamą socialdemokratą rinkėjai ištraukė į 15 vietą.
LSDP sąrašas dar keisis – 7-uoju numeriu rinkėjai išrinko 8-uoju į partijos sąrašą įtrauktą sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą, kurį netrukus po rinkimų pasiglemžė sunki liga.
Tad nors 2016-ųjų Seimo rinkimų tendencijos buvo „atsinaujinimas“, „permainos“, „nauji veidai“, apmažėjusio socialdemokratų elektorato ištikimiausi rinkėjai tokioms „madoms“ dar nepasirengę.

Trys iš aštuonių Liberalų sąjūdžio mandatų – naujokams

Ryškiausia apokaliptines nuotaikas prieš rinkimus išgyvenusių liberalų naujiena parlamente – 27-erių Aušrinė Armonaitė. Naujos kartos politike prisistatančią A.Armonaitę rinkėjai iš 19 sąrašo vietos pakėlė į 6-tą. Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduoto ja, Vilniaus miesto tarybos narė sulaukė daug jaunimo simpatijų, ypač socialiniuose tinkluose, nes aktyviai
pasisakė už medicininių kanapių legalizavimą. Jaunoji politikė su liberalais jau bandė laimę vienuose rinkimuose – 2014 m. nesėkmingai kandidatavo į EP.
Antrasis liberalų sąrašo numeris į Seimą atvedė ir lengvaatletį olimpinį čempioną Virgilijų Alekną.
Lengvaatlečio pasiekimai sporte yra neįkainojami, tačiau patirties politikoje V.Alekna turi mažiau nei
kai kurie nacionalinės lygos sportininkai – sporto pasiekimų: nuo 2011-ųjų V.Alekna sporto klausimais patarinėjo Vidaus reikalų ministerijai. Vien mandatėje Naujamiesčio apygardoje per pirmąjį turą olimpinis čempionas V.Alekna surinko 18,89 proc. balsų ir pateko į antrąjį, kuriame varžysis su konservatoriumi Ž.Pavilioniu, pelniusiu 42,94 proc. balsų.
Ne naujokas politikoje, bet naujokas Seime – ir buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis iš 5 vietos po reitingavimo smuktelėjo į 7-tą. Susikalbėti japoniškai galintis A.Gelūnas yra dailininkas, filosofas,
humanitarinių mokslų daktaras, 2012 m. jis buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO.
Iškart už aštuonių mandatų brūkšnio – iš 6-tos į 9-tą sąrašo vietą nuleistas partijos lyderio Eugenijaus Gentvilo sūnus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Simonas Gentvilas.

„Tvarkos ir teisingumo“ naujokai – verslininkas ir teisininkas

„Tvarkiečiai“, kuriuos iš nacionalinės politikos išlydėti planuota jau po šių Seimo rinkimų, vis dėlto iškovojo penkis mandatus. Drauge su sąrašo lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu bei partijos veidais – Kęstu Komskiu bei Petru Gražuliu vietą parlamente laimėjo ir iš 10-tos į 3-iąją sąrašo vietą rinkėjų pakeltas Kęstutis Pūkas. Nevienareikšmiškai vertinamas Kauno politikas ir verslininkas, kuriam priklauso jo pavardės pavadinimo radijo stotys ir TV kanalas, yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Su visuomeniniu komitetu „Kaunas – kitokia Lietuva“ K.Pūkas į savivaldybę bandė pakliūti ir 2011 m., tačiau tąkart VRK jį pašalino iš kandidatų sąrašų už tai, kad nuslėpė teistumą.

Pasirodo, 1982 m. Kauno teisme K.Pūkas buvo teisiamas už „sunkų nusikaltimą“ – spekuliaciją. Trečiuoju numeriu į „tvarkiečių“ kandidatų sąrašą buvo įtrauktas advokatas Rimas Andrikis. Nors rinkėjai jam paskyrė 5-tą vietą, R.Andrikis dar gauna mandatą Seime. SPES kontoros advokatas R.Andrikis 1980–1992 m. buvo Aukščiausiojo Teismo teisėjas, 1992 m. pradėjo advokato praktiką, 1993–1995 m. dirbo Prezidento Algirdo Brazausko patarėju, 2002–2008 m. pirmininkavo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai. 2015 m. R.Andrikis buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Veido" archyvas

Statistikos departamentui pranešus, kad, pradiniais gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje liko tik kiek daugiau nei trys milijonai žmonių, populistai netruko pasireikšti ir sušukti: “Mažinkime Seimo narių skaičių!” Esą prieš du dešimtmečius, Konstitucijoje nustatant 141 nario Seimą, jo dydis skaičiuotas 3,5 milijono gyventojų turinčiai Lietuvai. O dabar, gyventojų sumažėjus, reikėtų ir Seimo narių sumažinti.

Kai kurie pensininkų atstovai netgi siūlo iš karto rėžti Seimą per pusė – esą po to daugiau pinigų pensijoms liksią. Apie tai, kad visam Seimui išlaikyti šiemet skirta 82 mln. Lt, o, kaip teigia prieš kelis mėnesius pasirodęs leidinys “Socialinė apsauga 2009″, visos Lietuvos socialinės išlaidos 2009-aisiais sudarė 19,5 mlrd. Lt, dauguma populistų veikiausiai net negirdėjo. O tie, kurie girdėjo, garsiai nešneka, mat labai jau kvailai atrodytų. Nes jei jau ką mažinti, atsižvelgiant į sumažėjusį šalies gyventojų kiekį, tai tuos, kurie mus tiesiogiai aptarnauja ir brangiausiai kainuoja. Pasaulio bankas dar užpernai pastebėjo, kad Lietuvoje gyventojams ligoninių tenka dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europoje, o gyventojų sveikata tik blogėja. Tas pats ir su švietimu – vienas mokytojas Lietuvoje moko daugiau kaip dvigubai mažiau mokinių nei jo kolega Vokietijoje.

Tačiau pagalvoti apie Seimo narių skaičiaus pokyčius tikrai vertėtų. Tik į priešingą pusę, nei pas mus viešumoje priimta šnekėti. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad viena didžiausių Lietuvos bėdų yra valstybės valdymo kokybė, kurios pagrindas – Seimo priimami įstatymai. Lygiai vargu ar atsiras ginčijančių, kad Estijoje valstybės valdymo kokybė tikrai geresnė. Vien faktas, kad į krizę socdemai atvedė Lietuvą prasiskolinusią, o Estija atėjo su pinigų rezervu, viską pasako. Įstatymus dėl pinigų atidėjimo juodai dienai priėmė Riikogu – taip estai vadina savo parlamentą.

Kodėl toks skirtingas Lietuvos ir Estijos parlamentarų požiūris į pinigų skirstymo politiką? Gal todėl, kad 1,34 milijono gyventojų turinti Estija į Riikogu renka 101 narį, tai yra vienas parlamentaras tenai atstovauja 13 tūkst. rinkėjų. O 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje – vos 141 Seimo narys, tai yra vienas mūsų parlamentaras atstovauja 21 tūkst. piliečių, arba kone dvigubai daugiau nei estas.

Atstovaujamų piliečių skaičius – ne smulkmena. Tai, kad vienas Estijos parlamentaras atstovauja kone dvigubai mažesniam būriui piliečių nei jo kolega Lietuvoje, reiškia, kad estų politikas gali skirti bendravimui su rinkėjais dvigubai daugiau laiko nei lietuvis. Savo ruožtu tai reiškia, kad Estijoje ryšys tarp piliečių ir jiems atstovaujančiųjų politikų dvigubai glaudesnis, jie dvigubai geriau išmano savo rinkėjų poreikius ir, kaip matome iš Estijos pranašumo prieš Lietuvą kone visose srityse, bent dvigubai geriau dirba.

Korupcijos lygis Estijoje irgi neatsitiktinai visus du dešimtmečius mažesnis nei Lietuvoje. Kuo didesnis santykinis politikų skaičius, tuo daugiau reikia rasti tarp jų korumpuotų. O tai ne taip jau paprasta ir neabejotinai – brangu.

BFL

Grupė parlamentarų siūlo Seimo nariui netaikyti teisinio imuniteto, jeigu jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dar iki jo priesaikos Seime.

Tokią Seimo statuto pataisą pranešė užregistravusi Seimo narių grupė. “Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos”.

“Šiuo metu Statute numatyta, jog Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Mes siūlome Statutą papildyti nuostata, kad Seimo sutikimas nereikalingas ir tuomet, kai Seimo nario atžvilgiu pradėtas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas dar iki jo priesaikos Seime”, – pranešime cituojamas vienas iš pataisų iniciatorių Seimo narys Saulius Stoma.

Grupės “Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos” pirmininkės Agnės Bilotaitės nuomone, Seimo statute taip pat reikėtų numatyti galimybę parlamentarui pačiam atsisakyti teisinės neliečiamybės.

“Seimo nariui atsisakius teisinės neliečiamybės, jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn be Seimo sutikimo. Taip būtų sudarytos puikios prielaidos Seimo nariui apginti savo garbę, reputaciją ir įrodyti nekaltumą, nelaukiant kadencijos pabaigos”, – teigė ji.

Seimui nepanaikinus už papirkimą teisiamo parlamentaro Evaldo Lementausko teisinio imuniteto ir dėl to Vilniaus teisme įstrigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, parlamente kilo ir daugiau iniciatyvų susiaurinti Seimo nario imuniteto ribas.

Gegužės viduryje “tvarkietis” Valentinas Mazuronis įregistravo Statuto pataisą, pagal kurių teisinis imunitetas nebūtų taikomas Seimo nariams, kurie įtariami apysunkiais, sunkiais ir labai sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.

Pagal jo projektą, prokurorai turėtų teisę pateikti įtarimus parlamentarui dėl apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo be Seimo sutikimo. Tačiau apie tokių įtarimų pateikimą būtų privalu informuoti parlamentą.

Lietuvos Konstitucijoje ir Seimo statute numatyta, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Konstitucija skelbia, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimas gegužės 10 dieną neleido buvusio “tvarkiečio” E. Lementausko patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas negalės tęsti jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Už tai, kad dėl papirkimo teisiamo parlamentaro imunitetas būtų panaikintas, balsavo 68 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, keturi balsuodami susilaikė. Imunitetui panaikinti pritrūko trijų balsų.

Norint panaikinti Seimo nario teisinį imunitetą, tokį sprendimą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Prokurorai E. Lementauską kaltina, kad būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, sostinės vicemeru jis kitam savivaldybės politikui iš viso siūlė 0,5 mln. litų kyšių. Už šiuos pinigus neva prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui Imbrasui, vicemerui E. Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios daugumos sprendimus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas šią baudžiamąją bylą nagrinėja nuo 2008 metų. Iki nuosprendžio paskelbimo liko vos keletas posėdžių.

Šios kadencijos Seimo narių komandiruotėms nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki šiol iš valstybės biudžeto išleista jau 1,87 mln. Lt. Iš viso per šį laikotarpį Seimo valdyba pritarė apie 480 komandiruočių. Tiesa, kai kurios jų dėl pateisinamų aplinkybių (Seimo narių ligos, svarbių sprendimų priėmimo Seime ir būtinybės dalyvauti plenariniame posėdyje) neįvyko, tad iš viso Seimo nariai į užsienį nuo kadencijos pradžios vyko apie 450 kartų.

Didžiausias keliauninkas, kaip įprasta, yra Emanuelis Zingeris. Jis iki šiol vyko į 64 komandiruotes ir keliones, iš jų į 9 – šiemet. 55 kartus į užsienį nuo kadencijos pradžios vyko parlamentaras Egidijus Vareikis, trečias didžiausias kelionių entuziastas yra Mantas Adomėnas, užsienyje apsilankęs 34 kartus. Tuo tarpu Seimo pirmininkė Irena Degutienė į užsienį buvo išvykusi palyginti nedaug – 18 kartų.

Artimiausiu metu jos laukia dvi komandiruotės: gegužės 3–5 dienomis ji viešės Liuksemburge, o gegužės 9–11 dienomis svečiuosis Lenkijoje ir Prancūzijoje.

Beje, populiariausia šalis, į kurią vyksta Lietuvos Seimo nariai, yra Belgija – čia Lietuvos seimūnai buvo nuvykę daugiau nei 70 kartų. Antroje vietoje pagal populiarumą – kelionės į Prancūziją. Na, o šalyse kaimynėse Seimo nariai lankosi ne taip dažnai: Lenkijoje svečiuotasi 39 kartus, Latvijoje – 25 kartus, o Estijoje – vos 15 kartų.

Įdomu tai, kad Rusijoje ir JAV Lietuvos Seimo nariai lankėsi vienodai dažnai – po 22 kartus.

Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama bet kokia veikla komercinėse struktūrose, jei ji susijusi su darbo ar užduočių atlikimu.

Pagal trečiadienį KT paskelbtą išaiškinimą, Seimo nariui neleistinas darbas apima bet kokią veiklą privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba jai atstovaujant, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu.

Pasak KT, tokia veikla Seimo nariams draudžiama nepriklausomai nuo to, ar ta veikla nuolatinė, ar epizodinė, ar ji įforminama kokia nors sutartimi, ar ne, ar už ją atlyginama, ar ne, ar ji atliekama darbo Seime, ar laisvalaikio ir atostogų metu.

Taip pat KT išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama eiti ir vadinamąsias garbės pareigas, taip pat dalyvauti kolegialiuose valdymo, kontrolės ar kituose organuose.

Į KT, prašydamas išaiškinti 2004 metų liepos 1 dienos nutarimo nuostatas, kreipėsi Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Jis KT prašė atsakyti, ar draudimas Seimo nariui dirbti papildomai apima ir veiklą komercinėse struktūrose, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

Taip pat klausiama, ar yra konstitucinis skirtumas tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla.

KT prašoma atsakyti, kokia procedūra taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu nesuderintos veiklos – ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai, priėmus Seimo nutarimą paprasta balsų dauguma, ar turi būti numatytos kitos procedūros.

Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų parlamentarų užsiėmimų, KT 2004 metų nutarimu Seimo nariams uždraudus papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.

Nors ši Seimo sesija į istoriją įeis apkalta dėl praleistų posėdžių, po kurios Linas Karalius prarado mandatą, vis dėlto dabartiniai parlamentarai kur kas pavyzdingesni už savo pirmtakus. Pagal posėdžių lankomumą penktojoje sesijoje pavyzdžiu kitiems galima laikyti Tvarkos ir teisingumo frakciją, kurios nariai dalyvavo daugiau kaip 95 proc. posėdžių.

Nedaug atsiliko ir darbiečiai bei socialdemokratai (beveik 92 proc.), valdančioji Tėvynės sąjunga pagal lankomumą ketvirta (beveik 91 proc.). Tačiau net ir žemiausias 80–90 proc. kitų frakcijų lankomumas palyginti su ankstesnėmis trimis kadencijomis – gana aukštas, nes ten šis rodiklis svyravo tarp 64 ir 85 proc.

Pirmūnai pagal dalyvavimą balsavimuose, kurių nuo rugsėjo 10 d. buvo jau 1046, – konservatoriai Petras Luomanas, Kazimieras Kuzminskas, Pranas Žeimys. Mažiausiai – vos ketvirtadalyje balsavimų savo valią pareiškė Seimo narys susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir krikščionis Aleksandras Sacharukas.

Pagal frakcijas pavyzdingiausiai balsavo konservatorių frakcijos nariai (72 proc. balsavimuose dalyvavusių frakcijos narių). Nepavyzdingiausia šiuo atžvilgiu – Jungtinė frakcija.

Prasčiausiai posėdžius lankė Seimo nariai ministrai. Iš kitų Seimo narių daugiausiai posėdžių praleido Asta Baukutė, bet, kaip žinoma, dėl pateisinamos priežasties – motinystės. Dešimt posėdžių praleido socialliberalas Valerijus Simulikas, po septynis – konservatorius Emanuelis Zingeris ir Krikščionių frakcijos narys Rokas Žilinskas.

Įstatymų leidyboje šią kadenciją aktyviausi buvo trys komitetų pirmininkai: Teisės ir teisėtvarkos komiteto – konservatorius Stasys Šedbaras, pateikęs svarstyti net 82 įvairius dokumentus, iš jų 29 įstatymų projektus, Ekonomikos – Dainius Budrys iš Jungtinės frakcijos (81 dokumentas, iš jų 27 įstatymų projektai), Biudžeto ir finansų – Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas (78 dokumentai, iš jų 37 įstatymų projektai). Žinoma, šio trejeto kiekybinius rodiklius lemia tai, kad jie projektus teikia komitetų vardu. Tačiau visai nedaug nuo jų atsilieka ir pavienis parlamentaras socialdemokratas E.Žakaris, pateikęs 70 dokumentų, tiesa, iš jų įstatymų projektų – vienuolika.

Mažiausiai aktyvūs įstatymų leidyboje buvo Seimo nariai ministrai – Rasa Juknevičienė, Gintaras Steponavičius ir Kazimieras Starkevičius.

Įstatymų iniciatyvoje, kaip ir pridera, pirmūnai – didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos frakcija, pateikusi 37,5 proc. projektų, antri –  opozicijoje esantys socialdemokratai – 13,4, treti – Tvarka ir teisingumas – 10,7 proc. Kukliausi laimėjimai įstatymų leidyboje – Jungtinės frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės.

O Seimo Etikos komisijos šios sesijos išskirtinumas – tarp komisijos svarstytų parlamentarų buvo ir pats komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.