Į skandalus įsivėlusią „valstietę“ Gretą Kildišienę rinkėjai pakeitė kitu šios partijos atstovu: sekmadienį vykusiuose Seimo nario rinkimuose Anykščių-Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Antanas Baura (nuotr.), anksčiau jau dvi kadencijas buvęs Seimo nariu. Jis surinko 64,2 proc., o Lietuvos centro partijos atstovas Kristupas Krivickas – 33,7 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

Sekmadienį du miestai rinko merus. Vietoj ūkio ministru tapusio Mindaugo Sinkevičiaus nauju Jonavos vedliu išrinktas kitas socialdemokratas – Eugenijus Sabutis, surinkęs 77,5 proc. balsų. Jo konkurentą liberalą Remigijų Osauską palaikė 21,7 proc. rinkėjų.

Šakių meru 57 proc. balsų išrinktas konservatorius Edgaras Pilypaitis. Centro partijos atstovas Vidas Cikana surinko 42,2 proc. Naujus rinkimus Šakiuose teko rengti po to, kai ligšiolinis meras „valstietis“ Juozas Bertašius teismo buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

Rinkėjai buvo neaktyvūs: Šakiuose balsavo 37,1 proc., Anykščių-Panevėžio apygardoje – 24,3 proc., Jonavoje – vos 19,7 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nustačius, kad Seimo narys Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė manantis, jog M.Bastys turėtų atsisakyti Seimo nario mandato. „Pirmajame mūsų pokalbyje su ponu M.Basčiu sakiau, kad reikia apsispręsti ir iš karto pasitraukti iš Seimo. Praėjo daug laiko, ir dabar galiu pakartoti tą patį“, – sakė parlamento vadovas. Jo nuomone, jeigu M.Bastys liktų Seimo nariu, nukentėtų parlamento reputacija.

Parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK nustatė, kad M.Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, o jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tuo metu pats M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu: „Manau, kad tik teismas gali konstatuoti, ar esu atlikęs tokius Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje numatytus veiksmus.“

"Scanpix" nuotr.

“Veido” diskusija: ar pritariate Seimo priimtam sprendimui šauliams ir kariams savanoriams leisti įsigyti ir laikyti namie pusiau automatinius ginklus?

TAIP
Ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas
Lietuvos šaulių sąjungos vadas

Taip, tokį poreikį lemia šiandienos geopolitinė situacija. Juolab kad šiuos ginklus dalis piliečių, šaulių namie turi ir dabar, tačiau registruoja juos ne kaip šauliai, o nurodo laikantys medžioklei, sportui ar savigynai.
Kitas argumentas – indėlis į nacionalinį saugumą. Turėdami teisę namie laikyti pusiau automatinius ginklus šaulio tarnybai valstybės gynybos tikslais, atgrasome potencialų agresorių. Šiuo sprendimu taip pat įprasminame konstitucinę teisę bei pareigą ginti savo valstybę. Mano nuomone, priėmę šį įstatymą tapome pažangesni ir saugesni, nes stipriname pilietinę ir teisinę valstybę. Gerbiame įstatymus, atsisakome galimybės juos apeiti – laikyti ginklą neva sportui ar savigynai ir iš tiesų suteikiame teisę piliečiams atlikti pareigą savo valstybei.

Nors pasigirsta nuogąstavimų dėl galimo ginklo panaudojimo ne pagal paskirtį, manome, kad šiuo sprendimu valstybė išreiškė pasitikėjimą savo piliečiais. Noriu atkreipti dėmesį, kad savo regione nesame išskirtiniai: kur kas toliau yra pažengusi Estija, leidžianti namie laikyti automatinius ginklus. Lietuvos visuomenė ir politikai automatiniams ginklams dar nėra pasirengę, tačiau džiaugiamės šiuo Seimo sprendimu.

Nors pasigirsta nuogąstavimų dėl galimo ginklo panaudojimo ne pagal paskirtį, manome, kad šiuo sprendimu valstybė išreiškė pasitikėjimą savo piliečiais.

Nesutikčiau su nuogąstavimais, kad sumažės visuomenės saugumas, nes šaulių laikomi ginklai sudaro tik dalį visų turimų ginklų. Be to, iššauna ne ginklas, bet žmogus. Pabrėžiu, kad šauliams, norintiems namie laikyti ginklą, bus taikomi didesni saugumo reikalavimai – be policijos reikalavimų šauliai turės atitikti Lietuvos šaulių sąjungos keliamas sąlygas.

Pritarčiau,kad galima inicijuoti ir kitus įstatymo keitimo projektus, kuriais teisę laikyti pusiau automatinį ginklą įgytų daugiau asmenų, pavyzdžiui, policijos pareigūnai ar kiti statutiniai pareigūnai. Galbūt atsirastų ir kitų pasiūlymų, tarkime, turėti automatinius ginklus. Tačiau manau, kad šiandien nedaryti nieko būtų blogiau, nei siekti tobulo įstatymo ateityje, kai gali būti per vėlu.

NE
Julius Sabatauskas
Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Ne, nes visuomenės saugumas yra atvirkščiai proporcingas ginklų, kuriuos turi privatūs asmenys, skaičiui. Juk namie laikomi ginklai gali atsisukti prieš patį žmogų, pakliūti į šeimos narių, vaikų rankas, jais susižeisti gali artimieji.

Kita vertus, jei leidžiame pusiau automatinius ginklus turėti šauliams, kariams savanoriams, kodėl tokia teisė negalioja kariams profesionalams, policijos, kitiems teisėsaugos pareigūnams, kurie neturi leidimo ginklą laikyti namie.

Didžioji dalis žmogžudysčių, kurios įvyksta Lietuvoje, yra buitinės, kai įvykus konfliktui emocijos pliūpsnio pagauti žmonės griebiasi įvairiausių priemonių. Pagaliau gali įvykti ir nelaimingas atsitikimas. Kad ir Šalčininkų vicemero pavyzdys, kai jis nušovė kitą žmogų ir nusišovė pats. Negi pamiršome, kad tas žmogus pats surengė teismą, pats nuteisė kitą ir įvykdė nuosprendį sau pačiam?

Šiandien gyvename taikos, ne karo padėties metu. Jei būtų bent kokia karinė parengtis, tada nesiginčiju – ginklų reikia. Tačiau tokiu atveju kaip dabar reikia būti aklam, kad nematytum grėsmių.

Visi mes žmonės ir visi klystame, visi turime emocijų, tik ne visiems mums vienodai pavyksta jas suvaldyti.

Kažkas bando įdėti į mano lūpas, neva nepritardamas šiam sprendimui kažką laikau nevisaverčiais, bet nieko panašaus. Visi mes žmonės ir visi klystame, visi turime emocijų, tik ne visiems mums vienodai pavyksta jas suvaldyti. Taip, savanoriai, šauliai yra sąmoningi – jie patys pasirenka tarnauti, tačiau nėra profesionalai. Kodėl tada neleidžiame ginklų laikyti profesionalams pareigūnams, kurie iš savo tarnybos valgo duoną?

Nesakau, kad kariai savanoriai ir šauliai yra nepatikimi. Bet žmonių likimuose gali nutikti įvairiausių dalykų – liga, bankrotas, neviltis, depresija, tokiais atvejais ginklai gali atsisukti prieš patį jų savininką. Kiek namie laikomų šaunamųjų ginklų buvo panaudota savižudybei? O juk jie buvo laikomi legaliai, žmonės, įgiję teisę juos turėti, buvo patikrinti, atitiko keliamus reikalavimus. Tikrai nelaikau tų žmonių nepatikimais, kaip kažkas bando aiškinti, tačiau gyvenime pasitaiko visokių situacijų.

BFL/V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: ar pritariate arbatpinigių apmokestinimui?

TAIP

Šarūnas Gustainis

Seimo narys, liberalas

Iki šiol Lietuvoje palikti arbatpinigių atsiskaitant banko kortele galima tik viename restoranų tinkle („Čili“), kitose vietose tai vis dar neįgyvendinta. Taigi, jei atsiskaitydami kortele susizgribote, jog neturite grynųjų, kad ir koks skanus buvo maistas ar dėmesingas aptarnaujantis personalas, telieka jo atsiprašyti, jog nepaliksite arbatpinigių.

Per pastaruosius metus keletą kartų kalbėjausi su viešojo maitinimo įstaigų vadovais, kurie išreiškė norą situaciją keisti, teiravosi, ar Seimas tam pritartų. Galima sakyti, tai ir buvo pagrindinė motyvacija registruoti šį įstatymą, kuris viešojoje erdvėje buvo sutiktas nevienareikšmiškai.

Dirbančiųjų aptarnavimo srityje reakcija nevienoda, ji priklauso nuo to, kiek žmonės įsigilinę į mano pasiūlymą palikti arbatpinigių atsiskaitant banko kortele. Taigi būta ir kategoriškai neigiamų, ir palankių nuomonių, o labiausiai baimintasi, kad iš žmonių bus atimta vos ne pusė arbatpinigių, kuriuos jie dabar gauna. Skaičiusieji mano siūlymą tikriausiai suprato, kad didžiausias pliusas rinkai būtų naujų piniginių srautų atėjimas. Jau daugiau nei 50 proc. žmonių parduotuvėse, kavinėse ir restoranuose atsiskaito bankų kortelėmis, taigi natūralu, kad dalis pinigų į biudžetą ateitų per šią rinką. Kodėl nesuteikti tokios galimybės?

Kaltinimai, kad iš padavėjų noriu atimti kasdienę duoną, buvo viena priežasčių, dėl ko sustabdžiau tolesnę šio įstatymo projekto eigą.

Nors žmonės baiminasi, kad noriu įvesti dar vieną naują mokestį, mano pasiūlytame įstatymo projekte arbatpinigiai tebūtų apmokestinami vieninteliu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tačiau daugeliui kyla klausimas, ar priėmus šį įstatymą nepasikeis Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūris į kitus arbatpinigius, paliekamus grynaisiais, – ar neprasidės tikrinimai ir baudos už tai, kad jie nedeklaruojami?

Kaltinimai, kad iš padavėjų noriu atimti kasdienę duoną, buvo viena priežasčių, dėl ko sustabdžiau tolesnę šio įstatymo projekto eigą. Nesinori pasiūlyti Seimo teismui įstatymo, pagal kurį viena pusė būtų smarkiai nuskriausta, todėl pamėginsime rasti kompromisą tarp darbuotojų ir darbdavių, o tuomet vėl grąžinsime įstatymą svarstyti.

NE

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Tokių populistinių liberalų siūlymų iki rinkimų, matyt, bus dar ne vienas. Manau, kad Lietuvoje arbatpinigių apmokestinimas būtų gerokai per ankstyvas, ne vienus metus apie tai diskutuojame su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri taip pat mielai apmokestintų iš klientų surenkamą padavėjų uždarbį. Idealiu atveju patys darbuotojai turėtų nueiti arbatpinigių deklaruoti, sumokėti gyventojų pajamų mokestį, bet jų atlyginimai ir uždarbis nuo arbatpinigių yra toks menkas, kad nemanau, jog tai būtų tikslinga. Lietuvoje iki šiol neturime tokios profesijos, kaip padavėjas, priešingai, nei yra Italijoje ar Prancūzijoje, kur ši profesija itin vertinama. Ten žmonės iki garbaus amžiaus dirba padavėjais ir tuo didžiuojasi.

Mūsų valstybėje tik iš bėdos studentai tuo užsiima, norėdami prisidurti prie skurdžių stipendijų. Iki šiol esame kalvė darbuotojų visai Europai: parengiame jai virėjų, padavėjų, kurie išvyksta į užsienius ir ten dirba. Mūsų kavinių savininkai neinvestuoja į laikiną darbo jėgą, nes tai atima per daug energijos ir, kaip jie sako, neapsimoka.

Žmones šiame darbe laiko tik arbatpinigiai, tai labai graži motyvacinė sistema uoliems darbuotojams. Nebūčiau linkusi atimti iš jų galimybės užsidirbti, tai visiškai numuštų motyvaciją.

Jei liktų visi mokesčiai – 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio ir 15 proc. GPM, iš kavinėje palikto lankytojo euro padavėjui teliktų 20 centų.

Skeptiškai vertinu tik arbatpinigių dėjimą į bendrą kasą, nes demotyvuojami gerai dirbantieji. Pasaulinė praktika rodo, kad ne tik padavėjas, bet ir kirpėjas, taksistas mieliau nori matyti grynuosius pinigus, tiesiai jam į kišenę byrančius, o ne nuo kortelės nuskaitomus.

Jei liberalams pavyktų priimti įstatymą, kuris reglamentuotų, kad nuo arbatpinigių būtų mokamas tik GPM, gal tai būtų šiokia tokia alternatyva? Tačiau jei liktų visi mokesčiai – 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio ir 15 proc. GPM, iš kavinėje palikto lankytojo euro padavėjui teliktų 20 centų. Kažin ar tai ką nors motyvuotų, nes padavėjų atlyginimai tik dar labiau mažėtų. Matyt, tokiomis aplinkybėmis aptarnaujančio personalo prisikviesti būtų iš viso nebeįmanoma. n

Ekspertai prognozuoja, kad ši Seimo rinkimų politinė kampanija bus brangesnė negu 2008 m., vadinasi, „pabrangs“ ir Seimo narys.

Lietuvoje kasmet brangsta viskas, tad ne išimtis ir Seimo nariai. Įvertinus oficialias politinės kampanijos ir rinkimų organizavimo išlaidas, per praėjusius rinkimus Seimo nario mandato kaina siekė 423 tūkst. Lt, o 2004 m. – 274 tūkst. Lt. Politologų vertinimu, iš tiesų ši suma gali siekti antra tiek, nes neoficialių rinkimų kampanijos lėšų niekas taip ir nesugeba apskaičiuoti. Tad kiek Seimo nario mandatas kainuos šiais metais?

Rinkimų kampanija bus brangesnė

2004 m. politinei rinkimų į Seimą kampanijai iš viso išleista 20,7 mln. Lt, 2008 m. – 33 mln. Lt, o šiemet, manoma, ji kainuos dar brangiau. Praėjusių savaitę, likus 26 dienoms iki Seimo rinkimų, politinės kampanijos dalyviai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvo nurodę, kad jau surinko 10,9 mln. Lt (rugpjūtį buvo apie 5 mln. Lt). Visi ekspertai tvirtina, kad aršiausia politinė kova užvirs ir daugiausiai pinigų šiam tikslui bus mesta šiomis savaitėms.
„Kampanijos turi tendenciją brangti. Sunku pasakyti, kiek ji kainuos šiemet, nes teisinis reguliavimas pasikeitęs. 2008 m. politinė kampanija taip smarkiai nepabrango, kaip galėjo, nes per televiziją ir radiją buvo uždrausta politinė reklama. Šiemet reklama per radiją leista, per televiziją taip pat leista su tam tikrais apribojimais, todėl kampanija turėtų brangti. Kita vertus, labai susiaurėja kampanijos finansiniai šaltiniai, nes nebeliko juridinių asmenų aukų. Partijos, gavusios asignavimus iš biudžeto, naudos šias lėšas, o kitos rinks fizinių asmenų aukas. Sakyčiau, kad šiemet politinė kampanija brangs, bet ne taip smarkiai, kaip galėtų dėl leistos reklamos per televiziją ir radiją“, – komentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.
Politologas Algis Krupavičius pritaria tokioms prognozėms, nes rinkimų kampanija prasidėjo gerokai iš anksto, plačiai naudojama komercinė reklama, o 2008 m. komercinė reklama buvo praktiškai eliminuota iš politinės kampanijos.
Politologas Lauras Bielinis mato dar vieną prielaidą politinei kampanijai brangti: politinės jėgos yra gana lygios, tad galimybė laimėti didės tam, kuris daug intensyviau dirbs ir panaudos platesnius resursus. O tai kainuoja. „Mano nuomone, ši kampanija bus dar brangesnė. Socialdemokratai, “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, konservatoriai ir abi liberalų partijos pretenduoja į didelę dalį Seimo vietų, tad įsivaizduokite, kokia įtampa ir kiek reikia sąnaudų”, – svarsto politologas.
Uždraudus paramą iš verslo įmonių, partijų veiklai ir politinėms kampanijoms finansuoti skirta 20 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Tad jei visos partijos nukreips gautus asignavimus į rinkimus, iki praėjusių rinkimų sumos liks ne tiek ir daug – 13 mln. Lt. Įvertinus, kad į Seimą veržiasi ir naujos partijos, viršyti 33 mln. Lt neatrodo sudėtinga. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Seimo nario konservatoriaus Manto Adomėno įgaliojimai nebus nutraukti.

Parlamento opozicijai nepavyko surinkti reikiamo Seimo narių balsų skaičiaus, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo projektui dėl M.Adomėno įgaliojimų nutraukimo.

Už M. Adomėno įgaliojimų nutraukimą ketvirtadienį balsavo 49 parlamentarai, prieš buvo 40, susilaikė 18 politikų.

Projektą pateikęs “tvarkietis” Andrius Mazuronis teigė, kad įstatymai ir Konstitucija visiems turi galioti vienodai.

Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Tuo metu, anot A.Mazuronio, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad tapęs Seimo nariu konservatorius neatsisakė pareigų Demokratinės politikos institute. Be to, jis yra gavęs atlygį paskaitų skaitymą, dokumento rengimą.

“Mane erzina ir nemaloniai nuteikia, kai Konstitucija ir įstatymai ne visiems galioja vienodai (…). Man nepatinka gyventi valstybėje, kurioje yra lygesnių už kitus”, – sakė “tvarkietis”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tvirtino, kad negalima paprastu Seimo nutarimu nutraukti parlamentaro įgaliojimų. Jis priminė, kad šių metų vasarį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog įstatymų leidėjas privalo nustatyti tvarką, kaip tokia procedūra turėtų vykti.

“Ar galima paprastu balsavimu eliminuoti tautos valią, išrenkant šį Seimo narį? Kai nustatysime tvarką, tada ir galime spręsti ir šio, ir kitų Seimo narių klausimus. Dabar tai teisinis absurdas”, – pabrėžė S.Šedbaras.

Po balsavimo Seimo salėje M.Adomėnas teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas “toli gražu nevienareikšmis, ar Seimo narys gali, ar negali eiti visuomenines pareigas”.

“Aš tų pareigų atsisakiau, bet, deja, dėl apmaudžių aplinkybių tas procesas užtruko. Visas skandalas buvo dėl to, kad keturis mėnesius ėjau visuomenines pareigas”, – teigė jis.

Parlamentaras pranešė šią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijai grąžinęs 4 tūkst. litų, kurie jam buvo sumokėti už strategijos rengimą.

A.Mazuronis po balsavimo pareiškė, kad jam gėda dėl Seimo sprendimo.

“Iš tiesų man paprasčiausiai gėda ir nesmagu prieš visus Lietuvos žmones, nes Seimas savo sprendimu aiškiai parodė, kad Konstitucija, įstatymai, teisės normos Seimo nariams gali galioti kitaip, negu galioja visiems Lietuvos žmonėms”, – žurnalistams sakė jis.

Kita vertus, parlamentaras tvirtino, jog toliau siekti M. Adomėno įgaliojimų nutraukimo nebematantis prasmės.

“Ko aš dar galiu imtis, jei Seimas parodė savo valią, jei Seimas mano, kad Seimo narys gali laužyti Konstituciją, gali nesilaikyti joje įtvirtintų fundamentalių reikalavimų Seimo nariui, pažeisti teisės aktus ir likti nenubaustas, jei Seimo nariai mano, kad tai pateisinama, tai lieka jų sąžinės reikalas”, – kalbėjo “tvarkietis”.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) yra priėmusi sprendimą, kad parlamentaras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą bei laiku neatsisakė Demokratinės politikos instituto prezidento pareigų.

EPK, konstatavusi M.Adomėno pažeidimus, pareiškė jam pastabą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstė Seimo nario Egidijaus Vareikio veiklą – paskaitų skaitymo už atlygį Lietuvos viešojo administravimo institute.

Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, kad E. Vareikis pažeidė Seimo statuto nuostatas, įpareigojančias Seimo narį atsisakyti darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis ir įpareigojo Komisijos pirmininką parengti Seimo nutarimo projektą dėl Egidijaus Vareikio Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais.

Taip pat buvo svarstytas klausimą dėl Seimo nario Manto Adomėno veiklos: pareigų nesuderinamumo su Seimo nario pareigomis bei galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Išklausius Seimo nario Manto Adomėno bei Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Dainiaus Numgaudžio paaiškinimus, nuspręsta tyrimą tęsti toliau.