“Veido” diskusija: Ar pritariate, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės?

TAIP

Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė

Mano nuomone, tokiais svarbiais klausimais kaip šis būtina atsiklausti žmonių nuomonės. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę būtina keisti Konstituciją ir ši pataisa gali būti priimta tik referendumu.

Seime dar vyksta diskusijos dėl šio referendumo surengimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pateikti išvadą dėl šios iniciatyvos, ir jeigu išvada bus teigiama, Seimas privalės dėl referendumo balsuoti liepos mėnesį. Tam reikės arba pratęsti Seimo pavasario sesiją, arba sušaukti neeilinę sesiją.

Asmeniškai pati pritariu šio referendumo idėjai: gyvenimas labai sparčiai keičiasi, todėl turime prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo. Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien. Negalima skirstyti žmonių į daugiau ir mažiau savo tėvynę mylinčius. Net ir būdamas toli nuo jos gali mylėti savo šalį, jaustis lietuviu ir imtis iniciatyvų jos labui.

Svarbu išlaikyti emigrantų ryšį su tėvyne. Glaudus ryšys su tėvyne, pilietinis ryšys – tai ir viltis sugrįžti, ir visavertiškumo jausmas gimtinėje, ir suvokimas, kad esi reikalingas, taip pat galimybė dalyvauti ir Lietuvos politiniame gyvenime.

Juk lietuviu, Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje esi šiandien.

Lietuvos Respublikos piliečiai iš tėvynės išvyksta dėl ekonominių, šeiminių ar kitų aplinkybių. Dalis jų atsisako Lietuvos pilietybės, bet nemaža dalis nenori jos atsisakyti, o mes juos verčiame taip daryti, neleisdami turėti dvigubos pilietybės.

Taip pat labai svarbus akcentas yra tas, kad jeigu Seimo nariai pritars tokio referendumo organizavimui kartu su rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais, lemiamą balsą turės Lietuvos žmonės.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ (Konstitucijos 1–17 straipsniai) bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

 

NE

Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nepritaria referendumo dėl dvigubos pilietybės planams: dabartinėmis sąlygomis pasiekti palankių referendumo rezultatų tiesiog neįmanoma.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas (užsienio lietuvių galimybė balsuoti internetu padidintų referendumo sėkmę), o referendumo įstatymo nuostata, pagal kurią dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėtų pritarti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įtrauktų rinkėjų, yra pernelyg griežta ir stipriai sumažina galimybę surinkti reikalingą kiekį balsų. Tai rodo ir buvusių referendumų rezultatai.

Šis klausimas ypač svarbus tiems lietuviams, kurie, priėmę kitos šalies pilietybę, neturi galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės ir neturės teisės pareikšti savo pozicijos.

PLB ragintų keisti planuojamo referendumo sąlygas: sudaryti galimybę už referendumo nuostatas balsuoti užsienio lietuviams internetu. Taip pat Seimas turėtų suskubti pakeisti Referendumo įstatymą, sudarydamas sąlygas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui referendume priimti įprasta referendumo nuostatų priėmimo tvarka, t.y. pritarus daugiau kaip pusei piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau nei 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Taip pat reikėtų, kad pagrindinės šalies partijos sutartų dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, pripažįstant referendumo būtinybę kaip valstybės nacionalinių interesų svarbą, ir užtikrintų šios iniciatyvos palaikymą referendumo agitacijos metu.

Planuojamo referendumo sėkmė mažai tikėtina, nes iki 2016 m. spalio 9 d. nebus įvestas elektroninis balsavimas.

Jei norima mažinti emigraciją, sugrąžinti lietuvius į Lietuvą, būtina suteikti galimybę išsaugoti pilietybę ir skatinti ne Lietuvoje gyvenančius lietuvius būti visaverčiais savo šalies, Lietuvos, piliečiais, o ne versti juos nukirsti lietuviškas šaknis. Kiekvienais metais Lietuvos valstybė praranda apie 800 tūkst. savo piliečių. Esame maža valstybė ir viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur gyvename ir kokią pilietybę turime.

 

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad labiausiai ją parlamentas per praėjusią pavasario sesiją nuvylė neleisdamas tęsti baudžiamosios bylos parlamentarui Evaldui Lementauskui, nes nepanaikino jo teisinės neliečiamybės.

Gegužę Seimui balsuojant dėl bandymu papirkti kaltinto E.Lementausko neliečiamybės panaikinimo pritrūko kelių balsų. Balsavime nedalyvavo opozicijoje esančių Darbo partijos, partijos “Tvarka ir teisingumas” bei Krikščionių partijos frakcijų nariai.

“Labiausiai nuvylė E.LEmentausko istorija. Ir dar užklupo tas įvykis būnant komandiruotėje, iš esmės tik grįžus supratau, kas čia atsitiko. Protu nesuvokiamas dalykas”, – pirmadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji piktinosi, kad Seimas nedavė sutikimo tęsti jau teisme vykstančio proceso.

“Buvo likę tik du teismo posėdžiai”, – pabrėžė parlamento vadovė.

Į Seimą po savivaldos rinkimų vietoj “tvarkiečio” Remigijaus Ačo atėjęs E.Lementauskas buvo teisiamas dėl papirkimo.

Prokurorai E.Lementauską kaltino, kad būdamas sostinės vicemeru jis kitam savivaldybės politikui, konservatoriui Vidui Urbonavičiui iš viso siūlė pusę milijono litų kyšių. Teigta, kad pinigai siūlyti už tai, kad nebūtų balsuojama už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui Imbrasui, pačiam tuometiniam vicemerui E.Lementauskui, būtų palaikomi kiti valdančiosios daugumos sprendimai.

E.Lementauskas savo kaltę neigė ir tikino tapęs provokacijos auka.

Seimui nepanaikinus E.LEmentausko neliečiamybės, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nutraukė papirkimu kaltinto Seimo nario baudžiamąją bylą.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūno Plytnikas, prabilęs apie patirtą spaudimą ir siūlytus kyšius, apnuogino per daug metų susikaupusius skaudulius, sako Seimo pirmininkė, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkė Irena Degutienė.

“Jis – ne politikas, galbūt per daug kalbėjo, bet buvo apnuoginti visi skauduliai – ne šių metų ir ne dviejų metų, tai daugybės metų liga, – ir pūlinys susprogo, tai buvo paviešinta”, – antradienį Lietuvos radijo laidoje “Ant svarstyklių” sakė I.Degutienė.

Anot jos, jau ieškoma sprendimo būdų, kaip susidariusią situaciją gerinti ir taisyti.

“Medicinos terminais tariant, čia tabletės jau nepadės, jau turi būti chirurginė operacija, chirurginė intervencija”, – sakė medikės išsilavinimą turinti politikė.

Jos teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Seimo valdybos nariais, pranešė, kad rengiamas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, siekiant, kad ši institucija taptų nepriklausoma, numatant vadovų rotaciją.

Ž.Plytnikas praėjusiais metais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jam daromo spaudimo.

Praėjusią savaitę ūkio ministras Dainius Kreivys premjerui perdavė pažyma pavadintą raštą, kuriame nurodoma, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo, daugiabučių renovavimo programos viešinimo konkurso.

Premjeras rašte išdėstytus dalykus pavadino “šokiruojančia informacija”, tuo metu ministrui atsistatydinti siūlanti prezidentė jį įvertino skeptiškai ir sakė, jog tai – “jokia oficiali pažyma”.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešu laišku Laisvės gynėjams dėkoja visiems Lietuvos žmonėms, kurie 1991-aisiais apgynė šalies nepriklausomybę.

“Prieš dvidešimt metų tapome didelės tragedijos, brutalaus ir ciniško nusikaltimo, o kartu – didžio pasiaukojimo, tikrojo didvyriškumo liudininkais. 1991-ųjų Sausio 13-ąją Lietuva dar kartą patvirtino sau ir pasauliui, kad galutinai ir neatšaukiamai pasirinko tiesą, laisvę ir orumą, kad yra pasirengusi šias vertybes ginti iki paskutinio kraujo lašo”, – laiške rašo I.Degutienė.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad tuomet kraujo lašas buvo ne tik simbolis – jis virto realybe, kai įniršę žudymo profesionalai puolė žudyti beginklių Lietuvos žmonių.

“Puolė, bet turėjo pripažinti savo bejėgiškumą – mūsų šalis jau buvo pasikeitusi: tai buvo ne marionetinė imperijos kolonija, o Valstybė. Su savo tiesa ir istorija, su tautine ir valstybine atmintimi, su savo piliečiais, iš visų šalies miestų ir

kaimų tomis dienomis skubėjusių į Vilnių ginti savo laisvės”, – teigia I.Degutienė.

Parlamento vadovės įsitikinimu, tauta nenugalima, kai tautos dvasioje ir atmintyje iškyla visų laikų jos laisvės gynėjai nuo Pilėnų iki Žalgirio, nuo dvidešimtojo amžiaus pradžios savanorių iki pokario partizanų, kai pavienio žmogaus

gyvenimas ir tikėjimas sutampa su esančių šalia gyvenimu ir tikėjimu.

“Galima užimti vieną ar kitą pastatą, galima gąsdinti ir žudyti jos žmones, o nužudytus ir sužeistus dar ir šmeižti, tačiau tai – tik laikinos apgailėtinos agresorių konvulsijos, kurias matėme prieš dvidešimt metų”, – laiške Laisvės gynėjams rašo Seimo pirmininkė.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Sovietų kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pirmadienį kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį ir vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį dėl slaptų kontrabandininkų seklių, sako I.Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Tai parlamento vadovė padarė, kai dienraštyje “Lietuvos rytas” pasirodė publikacija, jog dešimtis kontrabandininkų demaskuoti padėjusi Pagėgių savivaldybės gyventoja dėl savo žodžių apie Pagėgių merą Virginijų Komskį atsidūrė teisme.

Anot J.Ruzgio, spaudimas slaptiems kontrabandininkų sekliams nėra gerai. Šiuo klausimu I.Degutienė laukia atsakymo iš minėtų pareigūnų.

“(Seimo pirmininkė – BNS) paprašė išsiaiškinti visas aplinkybes, pagal kompetenciją, žinoma, išdėstytas šitame straipsnyje, nes yra tikrai negerai, jeigu slapti bendradarbiai, kurie teikia informaciją apie kontrabandą, galimus nusikalstamumus, ir apie tai informuoja pareigūnus, kurie kovoja su kontrabanda, jeigu jie išviešinami ir jiems daromas spaudimas, tai tikrai nėra gerai”, – žurnalistams sakė J.Ruzgys.

“Seimo pirmininkė paprašė informuoti, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi savo neetatinių darbuotojų, slaptųjų bendradarbių, seklių gynimo nuo galimo kontrabandininkų susidorojimo programą ir taip pat paklausė, kaip sekasi ją įgyvendinti”, – teigė jis.

Anot “Lietuvos ryto”, Bitėnų kaimo gyventoja 62 metų Birutė Minevičienė tapo atsakove civilinėje byloje dėl viešai paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis Pagėgių mero “tvarkiečio” V.Komskio garbę ir orumą.

V.Komskis siekia, kad B.Minevičienė būtų įpareigota paneigti tai, ką pasakė I.Degutienei besilankant Pagėgiuose.

Ji papasakojo prieš septynerius metus mačiusi, kaip V.Komskis bendravo su cigaretes Rambyno regioninio parko teritorijoje krovusiais vyrais.

B.Minevičienė trejus metus bendradarbiavo su pasieniečiais. Ji gaudavo atlyginimą už pranešimus apie iš Rusijos į Lietuvą Nemunu gabenamą kontrabandą.

Jau ne pirmą kartą pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje publikuojamuose straipsniuose pasirodo teiginių, kad Seimo pirmininkė gali nepasirašyti Seimo priimtų įstatymų ir neperduoti jų pasirašyti prezidentei.

Irena Degutienė atkreipia dėmesį, kad tokia teisės aktų interpretacija yra klaidinga ir gali klaidinti visuomenę, kad Seimo pirmininkei yra suteikta teisė kvestionuoti Seimo priimtus sprendimus.

Seimo statutas labai aiškiai apibrėžia, kad Seimo pirmininkas savo parašu tik patvirtina Seimo priimto įstatymo autentiškumą ir per 10 perduoda jį pasirašyti prezidentui, tačiau jam nėra suteikta teisė abejoti dėl įstatymo turinio.