Shutterstock nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Moterų – penktadalis, du 25-mečiai

Seime turėtų šiek tiek sumažėti moterų, kurios po 2012 m. rinkimų sudarė beveik ketvirtadalį parlamento. Po šių metų antrojo rinkimų turo mandatus gavo 30 moterų, jos sudaro kiek daugiau kaip penktadalį, skaičiuojant nuo 141 parlamentaro. 2012 m. į Seimą buvo išrinktos 35, o 2008-aisiais – 26 moterys.
Per šiuos Seimo rinkimus partijų sąrašuose vyravusi „mada“ atsinaujinti ir pasiūlyti rinkėjams naujos kartos politikų galėjo lemti tai, kad 2016–2020 m. kadencijos parlamentaras šiek tiek pajaunėjo.
2012 m. išrinkto parlamentarų amžius vidurkis buvo 52,8 metų, šiemet jis svyruoja apie 51-erius. Po praėjusių Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiavo 12 išrinktų 25–34 metų amžiaus kandidatų. Šį kartą 15 išrinktųjų į Seimą yra ne vyresni kaip 34 metų amžiaus, o nepriklausomybės karta pamažu artėja prie Seimo rūmų: du Seimo nariais išrinkti kandidatai yra gimę 1990-aisiais.

2016–2020 m. tautos atstovai turi turto, verto maždaug 17,9 mln. eurų. Tokią sumą sudaro 141 išrinkto kandidato deklaracijose nurodomas privalomas registruoti turtas, taip pat visi kartu jie nurodo turį apie 4,8 mln. eurų piniginių lėšų.

25-erių Rūta Miliūtė nori tikėti, jog gavo rinkėjų balsų už tai, kad yra jauna, išsilavinusi politikos mokslų bakalaurė, o ne dėl pavardės, kuri yra tokia pati kaip ir garsios politinių laidų vedėjos. R.Miliūtė baigė politikos mokslų studijas Vilniaus universitete (VU), studijuoja magistrantūroje, jau spėjo padirbėti rinkodaros vadybininke dienraštyje „Kauno diena“, AB „Teo“ pardavimo projektų koordinatore, o dabar yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) veiklos koordinatorė.
Po antrojo turo mandatą R.Miliūtė gavo „pasislinkus“ LVŽS sąrašui, kai vienmandatėse apygardose laimėjo virš jos buvę „valstiečių“ kandidatai. Partijos rinkimų sąraše R.Miliūtės pavardė buvo įrašyta 114 vietoje, tačiau rinkėjai pakėlė ją į 28 vietą, greičiausiai manydami, kad balsuoja už žurnalistę Ritą Miliūtę.
LVŽS sąraše – dar du šuolininkai. Buvusiam konservatoriui Egidijui Vareikiui rinkėjai pakišo trampliną iš paskutinės, 141-os sąrašo vietos iššauti į 23-ią, o tada jau tiesiai į Seimą. Šilutės vienmandatėje apygardoje laimėjo Alfredas Stasys Nausėda, kuris, tikėtina, taip pat dėl savo pavardės po pirmojo turo padarė nemenką rokiruotę partijos sąraše, nes dalis LVŽS elektorato manė, kad šis ūkininkas – ekonomistas Gitanas Nausėda.
23 dienomis už R.Miliūtę vyresnis Virginijus Sinkevičius, antrajame ture Šeškinės vienmandatėje apygardoje nurungęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Audronių Ažubalį. Aberistvito ir Mastrichto universitetų absolventas, dalyvavęs jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, buvo naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autorius ir redaktorius, stažavosi Lietuvos atstovybėje Vašingtone, dirbo Europos politikos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju Vašingtone, buvo Lietuvos pašto tarptautinės grupės projektų vadovas. LVŽS deleguotas V.Sinkevičius dabar vadovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupei.

Vyriausi šios kadencijos Seimo nariai greičiausiai bus 75 metų amžiaus „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, 73-ejų socialdemokratas gydytojas, diplomatas Antanas Vinkus.

Didžiausias turtas – milijonų vertės, mažiausias – 0 eurų

2016–2020 m. tautos atstovai turi turto, verto maždaug 17,9 mln. eurų. Tokią sumą sudaro 141 išrinkto kandidato deklaracijose nurodomas privalomas registruoti turtas, taip pat visi kartu jie nurodo turį apie 4,8 mln. eurų piniginių lėšų.

Bet milijonieriai (pagal privalomo registruoti turto vertę) Seime kol kas tik du: LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, turintis per 2 mln. eurų privalomo registruoti turto (ir 9,4 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių bei juvelyrinių dirbinių) ir 1 mln. eurų viršijančio turto savininkas liberalas prof. Kęstutis Glaveckas.
Neturtingiausi – jauniausi parlamentarai: privalomo registruoti turto neturi 27-erių liberalė Aušrinė Armonaitė bei jauniausia parlamentarė R.Miliūtė, deklaravusi 0 eurų privalomo registruoti turto ir 0 eurų piniginių lėšų.
Nors jos bendraamžis V.Sinkevičius nurodo turįs 227 tūkst. eurų turto ir tokia suma lenkia nemažai vyresnių politinių bendražygių.
Įdomu, kad jokio privalomo registruoti turto esą neturi ir konservatorius Mykolas Majauskas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas,
vienintelė „Lietuvos sąrašo“ partijos atstovė ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė, socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir LVŽS deleguotas istorikas prof. Eugenijus Jovaiša.

Istorikai, fizikai, medikai, teisininkai

Absoliuti dauguma netrukus darbą pradėsiančio Seimo narių turi aukštąjį išsilavinimą, yra keletas profesorių, dar keli studijas pradėję, bet turi tik vidurinį išsilavinimą. Pavyzdžiui, LVŽS atstovė Greta Kildišienė įstojo į Vilniaus kolegijos Teisės fakultetą, bet vėliau emigravo į Didžiąją Britaniją. Grįžusi atnaujino studijas ir pavasarį gaus aprangos technologijų ir verslo specialybės diplomą. Justas Džiugelis pradėjo ištęstines finansų studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.
Pagrindinė seimūnų alma mater – Vilniaus universitetas, kuriame išsilavinimą ar vieną iš diplomų įgijo bent keliasdešimt parlamentarų.

Po keliolika parlamentarų išsilavinimą arba vieną iš diplomų įgijo tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete, ASU), Kauno medicinos institute (dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete, LSMU), Kauno politechnikos institute (dabartiniame Kauno technologijos universitete, KTU), Lietuvos policijos akademijoje ar Lietuvos teisės universitete (dabartiniame Mykolo Romerio universitete, MRU). Naujajame Seime turėtų būti maždaug 12 gydytojų, 10 agronomų, 7 istorikai, 6 fizikai, 5 žurnalistikos absolventai, apie 12 pedagogų, maždaug po 20 inžinierių ir teisininkų.

Darbo patirtis: ūkis, verslas ir universitetas

Mažiausiai pažįstami rinkėjams buvo LVŽS deleguoti kandidatai, kurie laimėjo ne tik kovą daugiamandatėje apygardoje, bet ir dvikovas vienmandatėse, kur nurungė ir ne vieną politikos senbuvį. LVŽS kandidatai gal ir naujokai nacionalinėje politikoje, bet ne visai žali, nes nemažai jų dirba savivaldybėse, nebe pirmus metus yra išrenkami į tarybą.
Kaip ir dera pagal partijos pavadinimą, LVŽS deleguotų kandidatų veikla neretai susijusi su žemės ūkiu. Pavyzdžiui, A.S.Nausėda, Valius Ąžuolas, Petras Nevulis yra ūkininkai, Aurimo Gaidžiūno įkurta įmonė „Auridana“ prekiauja naudota agrotechnika. Du išrinkti kandidatai – tiesiai iš ūkininkams atstovaujančių Žemės ūkio rūmų: jų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkas Bronius Markauskas. Dar du – G.Kildišienė ir Tomas Tomilinas – LVŽS deleguoto europarlamentaro Bronio Ropės talkininkai.
Nemažai LVŽS deleguotų Seimo narių dirba universitetuose: prof. dr. E.Jovaiša yra LEU Istorijos fakulteto dekanas, prof. dr. Viktoras Pranckietis vadovauja ASU Agronomijos fakultetui, ASU dėsto dr. Arvydas Nekrošius, LSMU dirba dr. Kęstutis Mažeika, MRU – doc. dr. Agnė Širinskienė, Šiaulių universitete – prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, dviprasmiškais pareiškimais apie Rusijos ir Ukrainos propagandą pagarsėjęs doc. dr. Mindaugas Puidokas dirba KTU.
Daugiausiai išrinktų parlamentarų nurodo mokantys angliškai, rusiškai ir lenkiškai.
Nemažai kandidatų nurodė mokantys dar vieną Europos kalbą – ar prancūzų. Jauniausia Seimo narė R.Miliūtė ir liberalas Simonas Gentvilas moka norvegų kalbą. Buvęs kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas galėtų susikalbėti japoniškai, keli parlamentarai kalba ispaniškai, keturi – itališkai, o konservatorius dr. Mantas Adomėnas bei A.Širinskienė moka ir lotynų kalbą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

BFL nuotr.

Valstybinės vaistinės ir bankai, valstybės monopolis alkoholio prekyboje, panaikinta krepšelių sistema švie  timo srityje, mokyklos ir mažiausiuose miesteliuose – tokios permainos, tiksliau, grįžimas atgal, kelia nerimo. O būtent tai rinkėjams pažadėjo ne prognozuotai ryškiai rinkimuose suspindėjusi nauja politinė žvaigždė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Aušra LĖKA

Seimo rinkimų antrajame ture konkurentus tiesiog sutriuškinusi LVŽS pelnė 56 mandatus! Per pastaruosius 16 metų tokios sėkmės nebuvo sulaukusi nė viena partija. Tačiau ar LVŽS sėkmė – sėkmė ir Lietuvai? Kas laukia mūsų po Ramūno Karbauskio nepartinės partijos triumfo?

Nuo nestabilumo gelbės baimė prarasti postą

Visų pirma klausimas – kaip šįsyk „neogelbėtojai“ sugebėjo surinkti niekieno neprognozuotą tokį didelį skaičių rinkėjų? Viena vertus, rinkėjus galima pagirti, kad iš „gelbėtojų“ meniu jie rinkosi ne kokią radikalią Antikorupcinę Naglio Pu­teikio ir Kristupo Krivicko koaliciją ar Rolando Paulausko Liaudies partiją, o LVŽS – nors atgimusią kaip nepartinė partija, bet vis dėlto seniai veikiančią (tiesa, ne kartą keitusią pavadinimą) politinę jėgą, savivaldybių rinkimuose sulaukdavusią ir neblogų rezultatų.

„Jau kelintą kartą nemaža dalis Lietuvos renkasi „gelbėtojus“, bet jie vis nuvilia. Nuvilia ne idėjomis, nes jos rinkėjui priimtinos, bet kompetencijos stoka. Beviltiškai nekompetentingi buvo Tautos prisikėlimo šoumenai, o „Drąsos kelias“ – visai beviltiškas ir netrukus suskilo, Darbo partija irgi buvo ne ką geriau. Kadencija po kadencijos – kompetencijos stoka, o LVŽS pasiūlė ir idėjų, kurios patinka rinkėjams, ir kur kas didesnės kompetencijos žmonių. Tai galėjo paveikti kaip priemonė pamėgti „valstiečius“, – „Veidui“ sakė ISM ekonomikos ir politikos programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius, siūlydamas LVŽS kompetenciją lyginti ne su socialdemokratų ir konservatorių, o su ankstesnių kadencijų „gelbėtojų“.

Jau kelintą kartą nemaža dalis Lietuvos renkasi „gelbėtojus“, bet jie vis nuvilia. Nuvilia ne idėjomis, nes jos rinkėjui priimtinos, bet kompetencijos stoka.

Politologo vertinimu, prie LVŽS sėkmės prisidėjo ir su kiekvienais rinkimais didėjantis rinkėjų aktyvumas antrajame ture. Mobilizuojantis veiksnys – ir nepartinių merų Kaune bei kitose savivaldybėse veikla. LVŽS merai ar atstovai savivaldybių tarybose taip pat prisidėjo ragindami eiti į rinkimus ir paremti LVŽS.

Beje, LVŽS rinkimų sąraše buvo nemažai savivaldybių tarybų narių, gerai žinomų asmenų re­gio­nuose, priešingai nei kitų partijų, kurios regionuose bando prastumti sostinėje įsitvirtinusius po­litikus, „pasiūloje“.

Žinoma, prie R.Karbauskio partijos atgimimo prisidėjo ir „Naisių vasaros“ serialo sėkmė, ir re­gionuose jo inicijuojami tyrimai nuo vėžio, knygų vaikams leidyba, kitos socialinės ir kultūrinės ak­cijos. Rinkėjų mobilizacija buvo atlikta. Tai ga­lėjo paskatinti tuos žmones atsistoti nuo sofos ir eiti balsuoti.

Tačiau, pasak V.Vobolevičiaus, norint suvaldyti staiga gavusią parlamento mandatus tokią didelę ir margą minią, niekada nedirbusią Seime, tu­rinčią įvairių nuomonių, kurios gali skirtis nuo R.Karbauskio ar Sauliaus Skvernelio, reikia tam tik­ro mechanizmo. O jo LVŽS neturi. Tad kyla įtampos, skaidymosi, vidinių dramų, vadinasi, ir nestabilumo tikimybė.

Tiesa, tai būtų naudinga LVŽS oponentams, nes šios partijos silpnėjimas natūraliai perkeltų ini­ciatyvą Vyriausybėje, o ateityje gal ir premjero postą kitų koalicijos partnerių link.

Vis dėlto dabar, kai LVŽS gavo tiek daug manda­tų, vadinasi, ir daug postų Vyriausybėje bei Sei­me, jai bus lengviau išlaikyti vienybę tiesiog strategiškai dalijant postus tiems, kurie gali išeiti iš partijos, mat taip jie rizikuotų prarasti postą. Tai, pa­sak V.Vobolevičiaus, toli gražu ne tobuliausias, bet įmanomas partijos vieningumo išlaikymo me­chanizmas.

Valstybės nuosavybės klausimas – takoskyra

„O dėl programinių dalykų – tai rinkimų programos rašomos rinkimams laimėti. Įgyvendinami tik tam tikri punktai. Daugelį LVŽS padės į stalčių, teisindamasi, kad negavo tos srities ministerijos, tad neturėjo įtakos“, – prognozuoja V.Vo­bo­levičius.

Antra vertus, dar neaišku, kokia susiformuos koalicija, kiek jai suformuoti LVŽS eis į kompromisus su savo rinkimų pažadais, juolab kad į jaunesnio koalicijos brolio poziciją rinkimų rezultato šoką patyrę konservatoriai ir socialdemokratai nesiveržia.

Rinkimų programos rašomos rinkimams laimėti. Įgyvendinami tik tam tikri punktai.

Vis dėlto kai kurie LVŽS rinkimų programos punktai kelia nerimo. „Nors LVŽS programoje yra tam tikrų dalykų, kurie savo tikslais priimtini daugeliui Lietuvos žmonių, bet dalis jų kontroversiški savo pasiekimo priemonėmis. Konkrečiai turiu omeny žadamą valstybinės nuosavybės renesansą“, – „Veidui“ sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas dr. Gitanas Nausėda.

Jis primena, kad valstybinė nuosavybė tikslinga tik tada, kai privatus sektorius su kažkuo nesusitvarko ar negali suteikti kažkokių paslaugų ir prekių taip, kaip visuomenei reikalinga. „Bet tokie atvejai reti, ir abejoju, ar alkoholio prekyba yra tas atvejis. Galima būtų šiuo klausimu rasti kompromisą tarp labiausiai tikėtinų koalicijos partnerių, pavyzdžiui, siūlant alkoholio prekybą perkelti į specializuotas vietas. Tačiau jos nebūtinai turėtų būti valstybinės parduotuvės. Tai ga­lėtų būti privataus kapitalo pagrindu veikiančios parduotuvės, kurioms nustatyta prievolė ir teisė prekiauti alkoholiu“, – siūlo G.Nausėda.

LVŽS žada steigti ir valstybinį regioninį plėtros banką. Bet, kaip primena SEB vyriausiasis ekonomistas, iki šiandien niekas neatsakė, kodėl, turint tokį gana prastą paveldą valstybinių komercinių bankų srityje, nuo dienos X viskas būtų kitaip – valstybinis bankas veiktų puikiai ir efektyviai? Be to, G.Nausėda primena, kad bet koks valstybinis bankas ir jo steigimas nuo pamatų, tegu ir pasinaudojant Lietuvos pašto struktūra, reikalauja nuosavo kapitalo. Jo negali suformuoti vien nekilnojamuoju turtu, reikia ir finansinių injekcijų. Ar valstybė pajėgi tokias finansines in­jekcijas suteikti?

LVŽS norų daug, bet kai kurios jų siūlomos priemonės kelia tam tikrų abejonių. G.Nausėda stebisi: daugelis partijų kritikuoja valstybinių įmonių reikalus – lėtai vykstančias reformas, veiklos politizavimą, jos vadinamos partijų įdarbinimo agentūromis, tad tarsi suvokiama, kad valstybinė nuosavybė dažnai susijusi su politizavimu ir kitais trūkumais. Tačiau čia pat teikiami siūlymai, kurie daugina tą valstybės nuosavybę. Ar tai reiškia, jog valstybinę nuosavybę tikimasi valdyti taip, kad tos blogybės nesikartotų, daryti kitaip, nei tai darė anksčiau valdžiusios partijos?

„Gražus tikslas, bet dažnai būna, kad po gražių deklaracijų blogybės atgyja kitomis formomis. Vals­tybinės nuosavybės klausimas – vienas iš principinių, tai tam tikra takoskyra tarp partijų, išpažįstančių liberaliąją mintį, ir tarp partijų, pasislinkusių į kairę pusę“, – pabrėžia G.Nausėda.

„Nordea“ banko Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas LVŽS rinkimų programos finansų ir ekonomikos srityje rado daug gerų aspektų ir už tai giria šias programos dalis rengusius finansų ekspertą Stasį Jakeliūną (jis minimas kaip būsimas finansų ministras) ir ekonomistą Raimondą Kuodį. Pavyzdžiui, žadama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkelti bazinę pensiją į valstybės biudžetą, atsisakyti įvairių mokesčių lengvatų. Be kita ko, būdamas mi­nistro pirmininko patarėju S.Jakeliūnas vadovavo darbo grupei, pasiūliusiai mokesčių reformą, bet, deja, ji taip ir liko ligšiolinio premjero Al­girdo Butkevičiaus stalčiuje. Ž.Maurico vertinimu, didžioji dalis siūlymų buvo priimtini ir, jei jie dabar bus įgyvendinti, duos naudos Lietuvos ekonomikai.

Tačiau Ž.Mauricas pastebi, kad kitose programos dalyse prirašyta visokių lengvatų ir išimčių, kas lyg ir prieštarauja pagrindinei programos daliai – ekonomikos ir finansų sričiai. Pavyzdžiui, siūloma regionuose veikiančioms įmonėms taikyti mažesnį PVM, pelno mokesčio tarifą. Eko­no­misto nuomone, diferencijavimas tarp regionų ir miestų sunkiai įsivaizduojamas, tai būtų diskriminacinio pobūdžio nuostata.

LVŽS kalba apie valstybines vaistines. „Tačiau nėra konkretaus modelio, kaip tai būtų įgyvendinama – sakoma tai vienaip, tai kitaip. Be to, jei visas tinklas būtų steigiamas nuo nulio, valstybei tai gali kainuoti daug, o rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi“, – „Veidui“ sakė Ž.Mau­ricas.

Arba alkoholio monopolis. Iniciatyva riboti alko­holio prieinamumą gera. Bet, pasak Ž.Mau­rico, alkoholio monopoliui kurti būtina sąlyga – maža korupcija ir žmonių sąmoningumas. Prie­šingu atveju gali smarkiai padidėti šešėlis, žmonės vešis alkoholį iš kaimyninių šalių.

Siūlymai naikinti krepšelius švietimo srityje – su  racionalumo grūdu

„Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas nesiūlo vienareikšmiškai peikti LVŽS siūlymų naikinti krepšelių sistemą švietimo srityje: „Reikia vertinti kiekvieną atvejį. Krepšelių sistema didina konkurenciją, nes išgyvena geriausieji. Antra vertus, taip atsiranda labai didelė diferenciacija tarp skirtingų mokyklų. Regionai tarsi įsisuka uždarame rate: mažas finansavimas esant mažai mokinių lemia prastėjančią kokybę, o tai savo ruožtu lemia dar mažėjantį mokinių skaičių. Taip mokyklos priverstos arba vegetuoti, arba užsidaryti, o gabesni vaikai, gyvenantys mažame miestelyje, važiuoti į kitą miestą, nes nebeužtikrinama išsilavinimo kokybė. Krepšelių modelis tikslingas gimnazijose, vyresnėse klasėse, ypač universitetuose, bet klausimas, ar tai tinka regionuose.“

Ekonomistas pastebi, kad švietimo srityje blaškomės tarp dviejų – Suomijos ir JAV modelių.

Švietimo srityje blaškomės tarp dviejų – Suomijos ir JAV modelių.

Dabar lyg ir linkstame prie suomiškojo, kad tarp švietimo įstaigų nebūtų milžiniškų skirtumų. O tai kaip tik ir yra arčiau LVŽS programos. Ž.Mau­ricas siūlo apsispręsti, kuris kelias mums priimtinesnis, žvelgti kelerius ir daugiau metų į priekį ir neperlenkti lazdos.

Žinoma, LVŽS norai kaimo vietovėse turėti mokyklas labiau pažadai nei realybė – bet kokiu atveju nebus taip, kad vos keliems vaikams bus mokykla, tada tikslingiau vaikus vežti į artimiausią miestelio ar net rajono centrą. Bet kiekvieną atvejį reikėtų analizuoti kaštų ir naudos principu ir prognozuoti į priekį, kurie regionai gali būti vystomi, kur ateityje vaikų gali daugėti.

Ž.Maurico manymu, reikia apsibrėžti, ar regionus paverčiame tik žemės ūkio, rekreaciniais centrais ir naikiname juos kaip ekonominius, kultūrinius mini centrus, ar kai kuriuos jų vystome, netgi subsidijuojame. Žinoma, visų neišlaikysime, bet kai kur tikslinga palikti regioninius centrus, kurie gal net sugebėtų konkuruoti su didmiesčiais. Bet, pasak ekonomisto, čia reikėtų planavimo iš viršaus, nepaliekant visko savieigai, apsisprendžiant, kuris regionas prioritetinis, nes čia, pavyzdžiui, gera žemė ir išplėtotas žemės ūkis. Taip ilguoju laikotarpiu būtų mažiau ir socialinių problemų.

Ž.Mauricas pasakoja, kad Australijoje ar Ka­nadoje perspektyviose teritorijose netgi tiesiami keliai ten, kur nėra gyventojų, kuriama kita infrastruktūra. Tada tai jau tampa traukos vieta keltis gyventojams, o ilguoju laikotarpiu investicijos atsiperka.

Yra daugiau baimės vertų dalykų nei LVŽS

Vis dėlto „Veido“ kalbinti politologų, ekonomistų, istorikų gildijų atstovai išsakė mažiau baimių dėl būsimo LVŽS valdymo, nei rinkimų naktį ateinančiuosius ketverius metus piešė per rinkimus gerokai mažesnės sėkmės pelniusių partijų lyderiai.

„Turime per daug baimių, o didžioji jų dalis nepagrįsta ir teliudija tam tikrą mūsų vidinės dvasinės būsenos disharmoniją, kuri aiškiai matoma ir politikoje. Jei priimame aksiomą, kad rinkimai buvo laisvi, juose dalyvavo Lietuvos piliečiai, ir laikomės paradigmos, kad Lietuvos piliečiai lojalūs Respublikai, abejoti vienos ar kitos politinės partijos laimėjimais nematyčiau didelių galimybių“, – sako Lietuvos Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kaspa­ravičius.

Jei kas ir kelia nerimo, tai kiek ši nauja-sena ar sena-nauja politinė jėga turi politinės patirties, kokie žmonės pateks į Vyriausybę, koks bus jų asmeninis politinės patirties ir profesionalumo laipsnis. Bet, pasak istoriko, jei LVŽS sugebės atrinkti žmones, turinčius solidžią politinę patirtį arba turinčius puikių ir racionalių idėjų, kurios galėtų pozityviai keisti Lietuvos likimą, tam tikros sėkmės galimybė yra pakankamai akivaizdi.

A.Kasparavičius sako, kad reikia pripažinti, jog Lietuvoje dabar yra per daug problemų, o dvi politinės jėgos, pastaruosius keliolika metų besikeitusios valdžia, nesugebėjo susitvarkyti su si­tua­­cija valstybėje. „Patiriame nemažai iššūkių tiek ekonomikos, tiek saugumo, tiek emigracijos sri­tyse, uždelstos švietimo reformos, aukštojo moks­lo finansavimo problema visiškai nejudinama nuo 2008 m. Problemų – didelė puokštė, tad lo­g­iška, kad visuomenė bando ieškoti naujų politinių jėgų ir veidų, kurie galėtų imtis spręsti šias problemas“, – vertina istorikas.

O bandymai kritikuoti LVŽS pirmininką R.Karbauskį, kad jis, švelniai tariant, nebuvo nei NATO, nei ES entuziastas, priešinosi dėl žemės pardavimo užsieniečiams, A.Kasparavičiaus įsitikinimu, šiandien neturi didelės reikšmės, nes negalime mechaniškai perkelti į 2016 m. politiko nuostatų, išsakytų prieš daugiau nei dešimt metų.

Istorikas siūlo pažiūrėti globaliau: nuostatos, kritikuojančios ES ir NATO, plinta visoje Euro­poje, JAV. Situacija Rytų ir Centrinėje Europoje, visame pasaulyje įtempta, ir įtampa turi tendenciją didėti. Tai susiję ir su rinkimais JAV, ir su tuoj prasidėsiančiu „Bre­xitu“. „Jei ši situacija plėtosis, Lietuvai gali kilti kur kas rimtesnių problemų, nei vieno ar kito politiko pareiškimai prieš dešimt ir daugiau metų“, – mano A.Kas­pa­ravičius.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

A.Brazauskas

Spalio 23-iąją mesdamas rinkimų biuletenį į balsadėžę pagalvojau apie priešgaisrinę apsaugą. Kiek užpildytų biuletenių reikėtų sudeginti, kad rinkimai taptų negaliojantys? Tą ugnies ir sunaikinimo įvaizdį galima visaip vartalioti. Manau, paryčiais nebuvo politinių jėgų, kurios norėtų, kad besisklaidant visuotinio gaisro dūmams šie rinkimai būtų paskelbti niekiniais.

Arūnas BRAZAUSKAS

Jei tai būtų ne branduolinio sprogimo gaisras, jei Lietuvoje išliktų dabartiniai rinkėjai, ant plėnių perrinktas Seimas vis tiek būtų panašus į tą, kuris iš balsadėžių išsirito spalio 23-iosios rytą. Po ketverių metų bus kitaip.Gaisriukų gal norėtų tie, kurie vienmandatėse apygardose pralaimėjo nedideliu skirtumu. Bet ar gaisras Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, kur tam kartui pasibaigė Algirdo Butkevičiaus era, ką nors pakeistų iš esmės? Gal po gaisro perrinktas A.Butkevičius padėkotų rinkėjams už dar ketverius pasitikėjimo metus, o už ką rinkėjams padėkotų visi socialdemokratai? Už trukdymą atsinaujinti stagnuojančiai partijai? Lietuva jau tiek sugeba jaustis ar apsimesti brandžios demokratijos nacija, kad partinė viešoji nuomonė, tikėkimės, spustelės pirmininką pasitraukti.

Gaisriuko gal neatsisakytų Algirdas Paleckis, kuris pralaimėjo Naujojoje Vilnioje. Bet vėlgi – ką tai pakeistų? Politinis parijas liktų pariju iki kitų rinkimų. Ant žalio arklio atjojusių nugalėtojų lyderis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, politikams ir žurnalistams patarė neskubėti braižyti koalicijų. Išties, kas paskubės, tas apsijuoks, o kalbant vaizdžiau – gal ir išsidurs. Rinkimų nuovargis ir bemiegė naktis neretai iš politikų lūpų ištraukia slapčiausius lūkesčius. Antai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius pasisakė už tai, kad būsimos (neaišku kokios) koalicijos lyderiai būtų patikrinti specialiųjų tarnybų. Taikydamas į R.Karbauskį, jis nusistebėjo, kodėl šis nesiveržia į Vyriausybę, o nori likti Seime. „Aš keliu klausimą, kas po tuo slypi“, – svarstė A.Kubilius. Iš tos jo kalbos galima daryti išvadą, kad mūsų politinis elitas yra tarsi dviejų rūšių: tiesiog patikrintieji ir antrąkart gerokai patikrintieji – prie pastarųjų galima priskirti premjerą ir ministrus.

Sakytume, kad toks modelis yra hibridinis, nes derinamos skaidrios ir nelabai skaidrios procedūros. Pagal įstatymą kandidatai į Seimą turėtų deklaruoti bent jau buvusius ryšius su užsienio šalių spec. tarnybomis (esamus ryšius deklaruotų tiktai politinis savižudis).

Nereikės nė spec. tarnybų – gal nepraeis nė ketveri metai, ir skaisčiai žalias nugalėtojų žirgas pakeis spalvą ar taps dėmėtas.

Dėmėtus nominantus į ministrų postus reikėtų išgaudyti iki Prezidentei juos paskiriant Vyriausybės nariais. Vėliau išryškintus mūsų spec. tarnyboms būtų neapdairu deklaruoti, nes už tokį žioplumą kai kam būtų nuplėšyti antpečiai. Skaidrumas skirtas ne rinkėjams apakinti, o tam, kad jie blaiviai nuspręstų, ar buvęs agentas vertas būti parlamentaru. Nuslėpusius praeitį turėtų išgaudyti mūsų spec. tarnybos ir garantuoti slapukams „nemalonumus per valdiškus namus“. Kas būna po priverstinio paviešinimo, daugmaž žinoma. Kaip rodo Kazimiros Danutės Prunskienės pavyzdys, kas kuo buvo, nusprendžia teismas. Noras, kad spec. tarnybos, kurių procedūros dėl jų prigimties yra neskaidrios, turėtų ieškoti dėmių ministrų politinėje biografijoje, nėra atkeliavęs iš kosmoso ar gretutinės tikrovės. Kaimyninėje valstybėje, kuri kelia pasaulinių rūpesčių, spec. tarnybos aukštesnės už teismus, ir dauguma tos šalies piliečių sistemos neskaidrumą laiko didžiuliu privalumu.Veterinaras pasakytų, kad dėmių gali būti ant raudonų, žalių, netgi trispalvių arklių. Nereikės nė spec. tarnybų – gal nepraeis nė ketveri metai, ir skaisčiai žalias nugalėtojų žirgas pakeis spalvą ar taps dėmėtas. Gal net nenuplaunamai. Tokie vadinami obuolmušiais.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

R.Karbauskis, S.Skvernelis, BFL nuotr.

Per pirmą ir antrą turą pergalę didžiule persvara nuskynė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,Seime iškovojusi 54 mandatus. Jei priskaičiuosime ir du save išsikėlusius, bet su partijos sąrašu siejančius kandidatus, mandatų bus 56.

Tai didžiausias vienos partijos laimėjimas pagal mandatų skaičių nuo 1996 m., kai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) laimėjo 68 mandatus.

Šių metų Seimo rinkimų rezultatai lemia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taps pagrindine valdančiąją koaliciją formuojančia partija. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis naktį po rinkimų patvirtino, kad partija derėsis ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais. Deryboms su konservatoriais vadovaus Rima Baškienė, su socialdemokratais Stasys Jakeliūnas.

„Apie Liberalų sąjūdį aš jau minėjau, kad nematau tokios galimybės. Šnekant apie mažesnes partijas, jos sunkins darbą, jei bus koalicijose“, – teigia R.Karbauskis.

Mandatai:

„Valstiečiai“ – 54
TS-LKD – 31
LSDP-17
Liberalai – 14
Tvarka ir teisingumas – 8
LLRA-KS- 8
Darbo partija – 2
Lietuvos sąrašas – 1
Antikorupcine N. Puteikio koalicija – 1
Lietuvos žaliųjų partija – 1
Patys save išsikėlę – 4

Vienmandačių rezultatai antrajame ture:

Duomenys iš 68 apygardų, 1922 apylinkių.

Sūduvos apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Kęstutis Mažeika (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką (Socialdemokratų partija).

Vilkaviškio apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė premjerą Algirdą Butkevičių (Socialdemokratų partija).

Visagino-Zarasų apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Algimantas Dumbrava (75, 90 proc., Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Olgą Podolskienę (20,19 proc., Darbo partija).

Karoliniškių apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) jis aplenkė Kęstutį Masiulį (TS-LKD).

Panerių apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Linas Balsys (Lietuvos žaliųjų sąjunga), aplenkė Aistę Gedvilienę (TS-LKD).

Aušros apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edvardą Žakarį (Socialdemokratų partija).

Šilutės apygardoje (duomenys iš 28 apylinkių, iš viso yra 28) laimėjo Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Sandrą Tamašauskienę (TS-LKD).

Pietų Žemaitijos apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Remigijus Žemaitaitis (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Stasį Šedberą (TS-LKD).

Tauragės apygardoje (duomenys iš 34 apylinkės, iš viso yra 34) laimėjo Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Darių Petrošių (Lietuvos socialdemokratų partija).

Plungės apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Jonas Varkalys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Jurgį Razmą (TS-LKD).

Mažeikių apygardoje (duomenys iš 18 apylinkių, yra 18) laimėjo Kęstutis Bartkevičius (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Liną Rimkienę (TS-LKD).

Akmenės-Mažeikių apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Valius Ąžuolas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tomą Martinaitį (Socialdemokratų partija).

Kėdainių apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Darius Kaminskas (išsikėlė pats), jis nugalėjo Virginiją Baltraitienę (Darbo partija).

Radviliškio apygardoje (duomenus iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Aurimas Gaidžiūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Juozapaitį (TS-LKD).

Kuršėnų-Dainų apygardoje (duomenys iš 27 apylinkių, yra 27) laimėjo Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Gintautą Sitniką (Socialdemokratų partija).

Biržų-Kupiškio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Audrys Šimas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Aleksandrą Zeltinį (Socialdemokratų partija).

Anyškių-Panevėžio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Greta Kildišienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Sergejų Jovaišą (TS-LKD).

Utenos apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Edmundas Pupinis (TS-LKD), jis aplenkė Mildą Petrauskienę (Socialdemokratų partija).

Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Laimutė Matkevičienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Mantą Adomėną (TS-LKD).

Jonavos apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rimantas Sinkevičius (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Gintarą Stašionį (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Ukmergės apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Juozas Varžgalys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Agnę Balčiūnienę (TS-LKD).

Jurbarko-Pagėgių apygardoje (duomenys iš 42 apylinkių, yra 42) laimėjo Ričardas Juška (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Daivarą Rybakovą (TS-LKD).

Zanavykų apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Mindaugas Bastys (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Arvydas Vidžiūnas (TS-LKD).

Raudondvario apygardoje (duomenys iš 25 apylinkių, yra 25) laimėjo Viktoras Pranckietis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Ramintą Popovienę (Socialdemokratų partija).

Garliavos apygardoje (duomenys iš 20 apylinkių, yra 20) laimėjo Kęstutis Bacvinka (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Donatą Jankauską (TS-LKD).

Prienų-Birštono apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) nugalėjo Andrius Pavilionis (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Ąžuolą Raškevičių (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Dzūkijos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Viliūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Lauryną Kasčiūną (TS-LKD).

Varėnos-Trakų apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Baublys (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Vidą Mikalauską (Socialdemokratų partija).

Senamiesčio apygardoje (duomenys iš 1k apylinkių, yra 15) laimėjo Mykolas Majauskas (TS-LKD), jis aplenkė Artūrą Zuoką (Lietuvos laisvės sąjunga).

Lazdynų apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Algis Strelčiūnas (TS-LKD), jis aplenkė Aušrinę Armonaitę (Liberalų sąjūdis).

Verkių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kreivys (TS-LKD), jis nugalėjo Gintarą Steponavičių (Liberalų sąjūdis).

Šilainių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Rimantą Joną Dagį (TS-LKD).

Petrašiūnų apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Gediminas Vasiliauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Kazį Starkevičių (TS-LKD).

Baltijos apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Algimantas Kirkutis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Agnę Bilotaitę (TS-LKD).

Marių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kepenis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Kvederį (Liberalų sąjūdis).

Danės apygardoje (duomenys iš 19apylinkių, yra 19) laimėjo Naglis Puteikis (Lietuvos centro partija, išsikėlė pats), jis aplenkė Simoną Gentvilą (Liberalų sąjūdis).

Pajūrio apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Gintaras Vaičekauskas (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Barbšį (TS-LKD).

Saulės apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Valerijus Simulikas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Arvydas Mockus (Socialdemokratų partija).

Vakarinėje apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Povilas Urbšys (išsikėlė pats), jis aplenkė Arvydą Anušauską (TS-LKD).

Marijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Dainius Gaižauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Andrių Vyšniauską (TS-LKD).

Gargždų apygardoje (duomenys iš 29 apylinkių, yra 29) laimėjo Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Petrą Gražulį (Tvarka ir teisingumas, išsikėlė pats).

Kretingos-Palangos apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Antanas Vinkus (Socialdemokratų partija), jis aplenkė Vaidotą Bacevičių (TS-LKD).

Kuršo apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Levutė Staniuvienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Gediminą Anužį (TS-LKD).

Telšių apygardoje (duomenys iš 33 apylinkių, yra 33) laimėjo Valentinas Bukauskas (Darbo partija), jis aplenkė Karolį Martinkų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kelmės-Šiaulių apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Almą Monkauskaitę (Socialdemokratų partija).

Žiemgalos apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Vitalijus Gailius (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Gumuliauską (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Nalšios apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Gintautas Kindurys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Vaitkevičių (Lietuvos laisvės sąjunga).

Trakų-Vievio apygardoje (duomenys iš 22 apylinkių, yra 22) laimėjo Jonas Liesys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Dangutę Mikutienę (Darbo partija).

Naujosios Vilnios apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Monika Navickienė (TS-LKD), ji aplenkė Algirdą Paleckį (išsikėlė pats).

Naujamiesčio apygardoje (duomenys iš 8 apylinkių, yra laimėjo Žygimantas Pavilionis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jis aplenkė Virgilijų Alekną (Liberalų sąjūdis).

Žirmūnų apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Aušrinė Maldeikienė (politinė partija „Lietuvos sąrašas“), ji aplenkė Viliją Aleknaitę Abramikienę (TS-LKD).

Fabijoniškių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Vytautas Kernagis (TS-LKD), jis aplenkė Dalią Kuodytę (Liberalų sąjūdis).

Šeškinės apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Audronių Ažubalį (TS-LKD).

Justiniškių apygardoje (duomenys iš 9 apylinkių, yra 9) laimėjo Paulius Saudargas (TS-LKD), jis aplenkė Danutą Narbut (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga).

Centro-Žaliakalnio apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Gabrielius Landsbergis (TS-LKD), jis aplenkė Audronę Jankuvienę (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kalniečių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Aušrinė Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Andrių Kupčinską (TS-LKD).

Dainavos apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Lauras Stancevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Juozą Pundžių (TS-LKD).

Panemunės apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tadą Langaitį (TS-LKD).

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Mindaugas Puidokas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Editą Gudišauskienę (TS-LKD).

Nevėžio apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Bronislovas Matelis (išsikėlė pats), jis aplenkė Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę )TS-LKD)

Aukštaitijos apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Guoda Burokienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Rasą Juknevičienę (TS-LKD).

Alytaus apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Robertas Šarnickas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Julių Sabatauską (Socialdemokratų partija).

Raseinių-Kėdainių apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Jonylą (Socialdemokratų partija).

Pasvalio-Pakruojo apygardoje (duomenys iš 58 apylinkių, yra 58) laimėjo Antanas Matulas (TS-LKD), jis lenkia Saulių Margį (Socialdemokratų partija).

Sėlos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Raimundas Martinėlis (išsikėlė pats), jis aplenkė Vytautą Saulį (Socialdemokratų partija).

Molėtų-Širvintų apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Čimbaras (Darbo partija), jis aplenkė Valentiną Stundį (TS-LKD).

Nemenčinės apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rita Tamašūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų akcija), ji aplenkė Vaidą Šalaševičių (TS-LKD).

Lazdijų-Druskininkų apygardoje (duomenys iš 44 apylinkių, yra 44) laimėjo Zenonas Streikus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis laimėjo prieš Kristiną Miškinienę (Socialdemokratų partija).

BFL nuotr.

Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas, kuriame vienmandatėse rinkimų apygardose buvo renkami 68 parlamentarai.

Kol kas antrame ture laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pirminiais duomenimis, jie gali gauti 26 papildomus mandatus. Liberalų sąjūdis laimi 5 apygardose, socialdemokratai laimi 5 apygardose, konservatoriai laimi 3 apygardose.

„Valstiečiai“ kol kas turi 55 mandatus, konservatoriai – 26, socdemai – 18, liberalai – 15.

Antrojo turo rinkimų rezultatai

Sūduvos apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Kęstutis Mažeika(Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką (Socialdemokratų partija).

Vilkaviškio apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Kęstutis Smirnovas(Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė premjerą Algirdą Butkevičių (Socialdemokratų partija).

Visagino-Zarasų apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Algimantas Dumbrava (75, 90 proc., Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Olgą Podolskienę (20,19 proc., Darbo partija).

Karoliniškių apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Saulius Skvernelis(Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) jis aplenkė Kęstutį Masiulį (TS-LKD).

Panerių apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Linas Balsys (Lietuvos žaliųjų sąjunga), aplenkė Aistę Gedvilienę (TS-LKD).

Aušros apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edvardą Žakarį (Socialdemokratų partija).

Dar skaičiuojami balsai:

Naujamiesčio apygardoje (duomenys iš 2 aplinkių, yra laimi Žygimantas Pavilionis (Tevynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jis lenkia Virgilijų Alekną (Liberalų sąjūdis).

Senamiesčio apygardoje (duomenys iš 7 apylinkių, yra 15) pirmauja Mykolas Majauskas (TS-LKD), jis lenkia Artūrą Zuoką (Lietuvos laisvės sąjunga).

Žirmūnų apygardoje (duomenys iš 7 apylinkių, yra 16) pirmauja Aušrinė Maldeikienė (politinė partija “Lietuvos sąrašas), ji lenkia Viliją Aleknaitę Abramikienę (TS-LKD).

Fabijoniškių apygardoje (duomenys iš 6 apylinkių, yra 11) pirmauja Vytautas Kernagis (TS-LKD), jis lenkia Dalią Kuodytę (Liberalų sąjūdis).

Centro-Žaliakalnio apygardoje (duomenys iš 6 apylinkių, yra 16) pirmauja Gabrielius Landsbergis (TS-LKD), jis lenkia Audronę Jankuvienę (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Aukštaitijos apygardoje (duomenys iš 29 apylinkių, yra 35) pirmauja Guoda Burokienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji lenkia Rasą Juknevičienę (TS-LKD).

Baltijos apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 15) pirmauja Algimantas Kirkutis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Agnę Bilotaitę (TS-LKD).

Pajūrio apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 17) pirmauja Gintaras Vaičekauskas (Liberalų sąjūdis), jis lenkia Arūną Barbšį (TS-LKD).

Danės apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 19) pirmauja Naglis Puteikis (Lietuvos centro partija, išsikėlė pats), lenkia Simoną Gentvilą (Liberalų sąjūdis).

Gargždų apygardoje (duomenys iš 24 apylinkių, yra 29) pirmauja Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Petrą Gražulį (Tvarka ir teisingumas, išsikėlė pats).

Šilutės apygardoje (duomenys iš 25 apylinkių, iš viso yra 28) pirmauja Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Sandrą Tamašauskienę (TS-LKD).

Pietų Žemaitijos apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 43) pirmauja Remigijus Žemaitaitis (Tvarka ir teisingumas), jis lenkia Stasį Šedberą (TS-LKD).

Tauragės apygardoje (duomenys iš 31 apylinkės, iš viso yra 34) pirmauja Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji lenkia Darių Petrošių (Lietuvos socialdemokratų partija).

Kuršo apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 53) pirmauja Levutė Staniuvienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji lenkia Gediminą Anužį (TS-LKD).

Akmenės-Mažeikių apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 43) pirmauja Valius Ąžuolas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Tomą Martinaitį (Socialdemokratų partija).

Telšių apygardoje (duomenys iš 231 apylinkės, yra 33) pirmauja Valentinas Bukauskas (Darbo partija), jis lenkia Karolį Martinkų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kelmės-Šiaulių apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 50) pirmauja Juozas Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Almą Monkauskaitę (Socialdemokratų partija).

Raseinių-Kėdainių apygardoje (duomenys iš 57 apylinkių, yra 60) pirmauja Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Edmundą Jonylą (Socialdemokratų partija).

Radviliškio apygardoje (duomenus iš 33 apylinkių, yra 38) pirmauja Aurimas Gaidžiūnas, jis lenkia Vytautą Juozapaitį.

Pasvalio-Pakruojo apygardoje (duomenys iš 56 apylinkių, yra 58) pirmauja Antanas Matulas (TS-LKD), jis lenkia Saulių Margį (Socialdemokratų partija).

Naujosios Vilnios apygardoje (duomenys iš 8 apylinkių, yra 13) pirmauja Agirdas Paleckis (išsikėlė pats), jis lenkia Moniką Navickienę (TS-LKD).

Nemenčinės apygardoje (duomenys iš 23 apylinkių, yra 26) pirmauja Rita Tamašūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų akcija), ji lenkia Vaidą Šalaševičių (TS-LKD).

Garliavos apygardoje (duomenys iš 18 apylinkių, yra 20) pirmauja Kęstutis Bacvinka (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis lenkia Donatą Jankauską (TS-LKD).

Išankstinis balsavimas, BFL nuotr.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kuomet Seimo rinkimų antrajame ture buvo galima balsuoti iš anksto , renkant Seimo narius 68 vienmandatėse apygardose.

Dvikovos, VEIDO fotomontažas

Algirdas Butkevičius, kuris kaltinusius jį nuovargiu ne kartą kvietė pasigalynėti sporto salėje, antrajame rinkimų ture susikibs su tikru sportininku, bušido meistru Kęstučiu Smirnovu, o Juozas Olekas auksinėmis šakutėmis ginsis nuo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos. Šiuose rinkimuose bent keliolika politikos senbuvių, iki šiol laimėdavusių be didesnių pastangų savo apygardose, aplamdė neretai politikos naujokai, daugiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Antrajame rinkimų ture dalyvaus 40 LVŽS kandidatų, iš kurių po spalio 9-osios pirmauja 21. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stovykloje vienmandatėse apygardose kausis 42 kandidatai, iš jų taip pat daugiausiai balsų surinko 21 konservatorių atstovas (Ingrida Šimonytė Antakalnio apygardoje Seimo mandatą laimėjo iškart).

Kodėl šį kartą naujieji pranašai, LVŽS atstovai, taip gerai pasirodė vienmandatėse apygardose, kai ankstesni tautos gelbėtojai – Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija ar 2012-aisiais 6 mandatus gavusi „Drąsos kelio“ partija vienmandatėse apygardose nelaimėjo nieko ir į Seimą pakliuvo tik dėl rinkėjų palankumo daugiamandatėje apygardoje?

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius paaiškina, kad LVŽS yra sena-nauja partija, todėl nebuvo galima tikėtis, kad jos kandidatus vienmandatėse ištiks toks likimas, koks anksčiau susiklostė populistinėms ar protesto balsus susižėrusioms partijoms.

„Partija, kuri keitė pavadinimus, jungėsi, išgyveno ir geresnius, ir blogesnius laikus. Tačiau aišku, kad regionuose „valstiečiai“ ar jų pirmtakai jau daugiau kaip 15 metų yra gana įtakingi. Ypač tai matyti savivaldos rinkimų statistikoje: „valstiečiai“ turėjo ir savo merų, ir tarybos daugumą kai kuriose savivaldybėse. Pavyzdžiui, „Drąsos kelias“ buvo protesto grupė, o „valstiečiai“ – visai kas kita, tai pamatėme ir per šiuos rinkimus“, – LVŽS sėkmę vienmandatėse „Veidui“ apžvelgia A.Krupavičius.

Nors po pirmojo turo atrodo, kad absoliutūs laimėtojai yra konservatoriai ir „valstiečiai“. A.Krupavičius skaičiuoja, kad centro dešinės partijos drauge surinko beveik tiek pat balsų, kiek ir 2012 m. rinkimuose. Konservatoriai ir liberalai šį kartą gavo maždaug 30 proc., o 2012-aisiais – 24 proc. balsų. Naujajai koalicijai šiemet gautų balsų dalimi nenusileido ir buvusios koalicijos narės – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), drauge taip pat surinkusios apie 30 proc. balsų.

A.Krupavičiaus teigimu, toks nedidelis balsų pasidalijimo skirtumas rodo, kad rinkėjai yra VIS DAR nusivylę TS-LKD, o iki šiol valdžiusia LSDP jie JAU nusivylė. Dėl tokio rinkėjų požiūrio į dvi partijas viduryje atsirado laisvos vietos kitai jėgai, kuria ir tapo LVŽS. Taigi naujieji gelbėtojai, neretai politikos naujokai, vienmandatėse apygardose „perspjovė“ net ir vietinių rinkėjų daug metų palaikomus politikos senbuvius.

Aiškių lyderių nedaug

Kaip baigsis antrojo turo kova vienamatėse, prognozuoti sudėtinga, nes tik 22 apygardose atsirado lyderių, surinkusių daugiau kaip 30 proc. balsų. Daugiau kaip 40 proc. balsų pelnė ir per žingsnį iki pergalės yra konservatorius diplomatas Žygimantas Pavilionis, Irenos Degutienės Naujamiesčio apygardoje surinkęs 43,27 proc. balsų. Vakarinėje Panevėžio apygardoje greičiausiai bus perrinktas Povilas Urbšys, kurį palaiko 47,95 proc. rinkėjų. Kuršėnų-Dainų apygardoje absoliuti lyderė, surinkusi 47,68 proc. balsų, yra Rima Baškienė, beje, vienintelė LVŽS narė 2012–2016 m. Seime. Nemenčinės apygardoje ištikimi rinkėjai 44,14 proc. balsų davė LLRA-KŠS atstovei Ritai Tamašunienei, o Jonavoje 41,64 proc. balsų surinko Rimantas Sinkevičius.

A.Krupavičius prognozuoja, kad Vilniuje, jau tapusiame centro dešiniųjų partijų tvirtove, pergalę gali nuskinti TS-LKD vienmandatininkai, bet Kaune intrigos esama gerokai daugiau, nors ten dėl Seimo mandatų kovos tik dvi partijos. Trijose apygardose Kaune pirmauja „valstiečiai“, o konservatorių kandidatai daugiausiai balsų surinko keturiose Kauno apygardose.

„Akivaizdi TS-LKD problema ta, kad daugeliui rinkėjų tai nėra antro pasirinkimo partija. Palaikantieji socialdemokratus balsuotų už LVŽS, LVŽS rinkėjai – už socialdemokratus, net liberalų elektoratas nebūtinai gali rinktis konservatorius, – vardija politologas. – Nors TS-LKD turi persvarą, ji nebūtinai laimės finale, nes tarp rinkėjų, balsavusių už kitas partijas, bus tokių, kurie rinkis bet kurį kitą kandidatą, tik ne siūlomą TS-LKD.“

A.Krupavičiaus skaičiavimais, konservatoriai yra konkurencingi 18-oje Vilniaus ir Kauno apygardų, vadinasi, dar lieka 50 regionų apygardų, o regionuose labiau remiami „valstiečiai“. Nepaisant nesėkmės daugiamandatėje apygardoje, politologas ragina visiškai nenurašyti ir socialdemokratų. Jų kandidatai esą turi realių galimybių laimėti maždaug dešimtyje apygardų.

Už brūkšnio liko dėl 5 balsų

Nemaloniausia staigmena per pirmąjį rinkimų turą nutiko Naujosios Vilnios apygardoje, kur daugiausiai (23,08 proc.) balsų surinko už Sausio 13-osios nusikaltimų neigimą nuteistas Algirdas Paleckis. Naujosios konservatorių kartos atstovė Monika Navickienė surinko vos 14 balsų mažiau už Sausio 13-osios įvykių interpretacijos „savi šaudė į savus“ autorių A.Paleckį. Nepaisant menko skirtumo, išsigandę, kad A.Paleckis gali pakliūti į nacionalinę politiką, paramą konservatorei išreiškė net oponentai – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderiai, LVŽS kandidatai.

Nedidelė balsų persvara, dėl kurios antrojo turo baigtis yra gana miglota, susiklostė ir kitose vienmandatėse apygardose, kurių rinkėjai spalio 9 d. neišsirinko vieno lyderio.

Jau „palaidotos“ Darbo partijos (DP) tėvonija Kėdainiai gerokai nustebino dar pernai, kai meru išrinko ne „darbietę“, bet liberalą verslininką Saulių Grinkevičių. Šiemet daugiamandatėje daugiausiai balsų atidavę LVŽS, kėdainiečiai taip pat pademonstravo besikeičiančias preferencijas. Vis dėlto 25,49 proc. rinkėjų, balsavusių už Virginiją Baltraitienę, nejaudina nei medžioklės skandalai, nei žemės ūkio ministrei grėsusi interpeliacija. Antroje vietoje su 20,35 proc. balsų atsidūrė pats išsikėlęs kandidatas gydytojas Darius Kaminskas, anksčiau taip pat priklausęs Darbo partijai.

„Manau, kad logiškai labiau tikėtina V.Baltraitienės pergalė, juolab kad antrajame ture varžysis tos pačios partijos kandidatai, nors vienas iš jų – jau „eksdarbietis“. V.Baltraitienei gali trukdyti skandalai dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus ar koldūnų, tačiau V.Baltraitienė, kaip politikė, yra nuosaiki ir racionali, didelių priekaištų jai niekas neturi. Net Prezidentė pakeitė nuomonę dėl šios politikės, nors iš pradžių nenorėjo jos skirti žemės ūkio ministre“, – komentuoja A.Krupavičius.

Visiškai neprognozuojama kova laukia Plungėje. Antrojo turo dalyvius – liberalą Joną Varkalį ir konservatorių Jurgį Razmą skiria vos 8 balsai: už abu kandidatus balsavo beveik po ketvirtadalį rinkėjų.

Nė vieno aiškaus lyderio nėra ir Panerių apygardoje. 16,97 proc. balsų surinkusi konservatorių kandidatė Aistė Gedvilienė antrajame ture susikaus su Lietuvos žaliųjų partijos lyderiu Linu Balsiu, surinkusiu 13,82 proc. balsų. Daugiau galimybių laimėti šioje apygardoje A.Krupavičius prognozuoja L.Balsiui, kuris gali gauti balsų iš rinkėjų, per pirmąjį turą nebalsavusių nei už jį, nei už TS-LKD kandidatę: „Naglio Puteikio šalininkai greičiausiai turėtų balsuoti ne už TS-LKD, LLRA-KŠS rinkėjai vargu bau rinksis TS-LKD. DP, „Tvarkos ir teisingumo“ (TT), Lietuvos laisvės sąjungos elektoratas taip pat turėtų balsuoti už L.Balsį. A.Gedvilienė turėtų pretenduoti į LS balsus, taigi surinktų maždaug 27–28 proc. balsų.“

Kaune, Kalniečių apygardoje, kol kas antras liko buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas, surinkęs 17,14 proc. balsų. Jis susirungs su „valstiete“ rusų kalbos mokytoja, Kauno miesto savivaldybės tarybos nare Aušra Papirtiene, gavusia šiek tiek daugiau – 20 proc. balsų.

Dėl A.Kupčinsko įvaizdžio, kuris kauniečiams dar gali būti miesto stagnacijos sinonimas, daugiau galimybių tenka A.Papirtienei, juolab kad ją palaiko pats miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

„Darbietė“ Dangutė Mikutienė, nepaisant partijos nuopuolio, dar turi teorinių šansų pakliūti į Seimą. Jos varžovas antrajame ture Trakų-Vievio apygardoje liberalas Trakų administracijos direktorius Jonas Liesys surinko vos keliomis dešimtimis balsų daugiau (14,64 proc.). Politologas A.Krupavičius svarsto, kad didelė pagalba D.Mikutienei būtų savo partijai lojaliausio elektorato – LLRA-KŠS rinkėjų palaikymas, taip pat „darbietė“ gali gauti socialdemokratams skirtus balsus.

Molėtų-Širvintų apygardoje antrajame ture susitiks nedidele persvara kol kas daugiausiai balsų pelnęs „darbietis“ Petras Čimbaras, 2012-aisiais šioje apygardoje laimėjęs mandatą, ir konservatorius Valentintas Stundys. A.Krupavičius sako, kad P.Čimbaras jau gali rinkėjams prisistatyti kaip būsimos opozicijos narys, o toks statusas gali padėti pelnyti simpatijų.

Panevėžyje, Aukštaitijos apygardoje, antrajame rinkimų ture susirems konservatorė Rasa Juknevičienė ir kol kas ją aplenkusi LVŽS kandidatė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, surinkusi 27,55 proc. balsų.

„LVŽS kandidatė surinko daugiau kaip ketvirtadalį balsų apygardoje, kurioje rinkėjų aktyvumas yra didelis, todėl manau, kad R.Juknevičienės perspektyva tapti Seimo nare laimėjus vienmandatėje apygardoje, švelniai tariant, komplikuota“, – sako A.Krupavičius ir primena, kad LVŽS buvo įsitikinusi savo kandidatės pergale, tad partijos prognozė greičiausiai ir išsipildys.

Profesorius svarsto, kad Socialdemokratų partijos rinkėjai rems G.Burokienę, o ne konservatorių kandidatę. Juolab kad antrajame ture Aukštaitijos apygardoje tikėtasi pamatyti R.Juknevičienės ir socialdemokrato Domo Petrulio, likusio trečioje vietoje ir surinkusio 19,90 proc. balsų, kovą. Pasak politologo, R.Juknevičienės galimybės gauti papildomų balsų nedidelės ir todėl, kad tai viena ryškiausių TS-LKD partijos figūrų. Toks kandidatės ryškumas esą gali sukelti rinkėjų, kurie nejaučia simpatijų konservatoriams, priešiškumą.

Marių apygardoje antrajame ture susitiks liberalas progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis ir kol kas pirmaujantis didžiausias Lietuvos sveikuolis, skiepų vakcinose atradęs aborto liekanų, Dainius Kepenis. Šioje apygardoje kandidatų gautų balsų skirtumas taip pat nežymus.

Įdomi kova laukia Danės apygardoje, kur daugiausiai balsų surinko antikorupcinės koalicijos atstovas N.Puteikis. Jis antrajame ture susirungs su liberalu Simonu Gentvilu, kuris nuo kovotojo su korupcija atsiliko maždaug 200 balsų. Nors daugiamandatėje apygardoje kovotojų su korupcija koalicija nepasiekė minimalaus 7 proc. barjero, N.Puteikis dar turi neblogų šansų pakliūti į Seimą.

„Jei N.Puteikis imsis rimtos kampanijos Klaipėdoje, jis turi visas galimybes laimėti, bet reikia tuo užsiimti, – sako A.Krupavičius. – Jei jo priešininkas būtų kitas, ne S.Gentvilas, N.Puteikiui laimėti būtų sunkiau. Tačiau dabar dalis rinkėjų skeptiškai žiūri į tėvų ir vaikų dalyvavimą politikoje, ypač tada, kai partija turi vos kelis mandatus ir giminaičių „svoris“ pasidaro gan didelis. Žinoma, N.Puteikio koalicija gerokai populistinė, nežinia, už ką tokioje situacijoje balsuotų LSDP šalininkai, bet jei reikėtų mesti burtų kauliuką, manau, jis iškristų N.Puteikio naudai.“

O štai Eugenijus Gentvilas Gargžduose net nepakliuvo į favoritų duetą: antrajame ture susitiks 30 proc. balsų gavęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ir penktadalio rinkėjų simpatijas pelnęs „valstietis“ Bronius Markauskas, teistas už ūkininkų protesto organizavimą.

Kitos liberalų partijos Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis Artūras Zuokas, priešingai nei LS lyderis E.Gentvilas, daugiamandatėje apygardoje į Seimą nepateko, nes jo partija nesurinko nė 5 proc. balsų. Kol kas atrodo, kad ir LLS vedlys liks be mandato, nes vargu ar Senamiesčio apygardoje nugalės konservatorių Mykolą Majauską, pirmajame ture surinkusį dvigubai daugiau balsų (35 proc.).

Laimėjusių partijų lyderius nuo pergalės savo apygardose skiria tik vienas žingsnis. Gabrielius Landsbergis Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje surinko 38,36 proc. balsų, Ramūnas Karbauskis Šilainiuose gavo 39 proc., o Saulius Skvernelis, kuriam prognozuota pergalė jau per pirmąjį turą, pelnė 30 proc. balsų ir antrajame ture Karoliniškių apygardoje kausis su konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu.

Socialdemokratai atidavė tėvonijas

Kita šių Seimo rinkimų staigmena – sumažėjusios rinkėjų simpatijos premjerui Algirdui Butkevičiui Vilkaviškyje. Savo uošvijoje, kur pradėjo politiko karjerą, A.Butkevičius į Seimą išrenkamas nuo 1996 m., o nuo 2000 m. kandidatui šioje apygardoje nė neprireikdavo antrojo turo, nes jis iškart susižerdavo daugiau kaip 60 proc. rinkėjų balsų. Tačiau šį kartą socialdemokratų lyderiui kelią pastojo LVŽS kandidatas Kęstutis Smirnovas.

Palyginti su A.Butkevičiumi, aktyvus visuomenininkas ir kovinio sporto čempionas K.Smirnovas yra nacionalinės politikos naujokas, turintis politinės patirties tik savivaldos srityje. Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro mokytojas trečią kadenciją iš eilės yra išrinktas į Šakių rajono savivaldybės tarybą. Vis dėlto A.Butkevičius, kuris iki rinkimų darbo metu važinėdavo į Vilkaviškį pirmyn atgal, ruošiasi rimtai susikauti su bušido meistru: premjeras buvo pasiprašęs keturių dienų atostogų, kurias praleido agituodamas Vilkaviškyje.

Paaiškėjo, kad susilpnėjusios socialdemokratų lyderio pozicijos Vilkaviškyje – ne premjero nesėkmė, bet visos partijos favoritų tendencija. Dalyje apygardų daug metų neturėję nė menkiausios konkurencijos, kai kurie socialdemokratai pirmąjį turą arba prakišo visai, arba buvo nukarūnuoti ir turės rimtai kovoti antrajame.

Visiška nesėkmė ištiko parlamentarą Albiną Mitrulevičių Marijampolėje. Per antrąjį Seimo rinkimų turą 2012 m. A.Mitrulevičius, tuometis Marijampolės savivaldybės mero patarėjas, pelnė 67,16 proc. rinkėjų simpatijų. Tačiau šį kartą socialdemokratas Marijampolėje liko trečias, jį nurungė visiški politikos naujokai – LVŽS atstovas komisaras Dainius Gaižauskas ir jaunas, nacionaliniu lygiu nežinomas konservatorius, Marijampolės savivaldybės tarybos narys, Andriaus Kubiliaus padėjėjas 29-erių Andrius Vyšniauskas.

Kitas socialdemokratas, per pirmąjį turą palaužtas LVŽS politikos naujoko, – Edvardas Žakaris. Aušros apygardoje Šiauliuose 2012 m. jis surinko 43 proc. balsų, o antrajame ture už jį balsavo net 76 proc. rinkėjų. Šįkart E.Žakaris surinko 19,70 proc. balsų ir antrajame ture stos prieš LVŽS kandidatą Šiaulių vicemerą, leidėją humanitarinių mokslų daktarą Stasį Tumėną, pelniusį 29,27 proc. balsų.

Sūduvos apygardoje antrajame ture buvo tikimasi pamatyti dviejų ministrų – socialdemokrato Juozo Oleko ir „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės kovą. Tačiau A.Pabedinskienė, su 11,26 proc. balsų likusi ketvirta, į antrąjį turą nepateko, kaip ir į parlamentą nepateko ją delegavusi partija. O J.Olekas (18,83 proc. balsų) taip pat netapo lyderiu ir auksinėmis šakutėmis turės kautis su jaunuoju ūkininku, Marijampolės savivaldybės tarybos nariu „valstiečiu“ Kęstučiu Mažeika, už kurį balsavo beveik trečdalis rinkėjų. A.Krupavičius svarsto, kad J.Oleko, kaip ministro, įvaizdis sugadintas, paskui jį velkasi auksinių šaukštų ir šakučių skandalo šleifas, todėl galimybių išsigelbėti ir laimėti antrajame ture jis turi nedaug.

9,79 proc. balsų Šeškinės apygardoje surinkęs LSDP rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas liko penktas, jį aplenkė LLRA-KŠS kandidatas Zbignievas Maciejevskis, Lietuvos laisvės sąjungos deleguota Agnė Zuokienė, į antrąjį turą išėję „valstietis“ Virginijus Sinkevičius ir TS-LKD kandidatas Audronius Ažubalis.

2012 m. rinkimuose 52,83 proc. Alytaus apygardos rinkėjų pasitikėjimą pelnęs Julius Sabatauskas šį kartą gavo 17 proc. balsų ir antrajame ture susirungs su LVŽS kandidatu teatro ir kino aktoriumi Robertu Šarknicku, surinkusiu 27 proc. balsų. Politologo A.Krupavičiaus teigimu, šiek tiek blogesnėje situacijoje esantis J.Sabatauskas, šiaip jau konkurencingas vienmandatininkas, prieš antrąjį turą turėtų ieškoti sąjungininkų, organizuoti tikrai efektyvią kampaniją ir bandyti įtikinti rinkėjus.

Artūras Skardžius Šilutėje, kur 2012 m. gavo Seimo nario mandatą, šiemet liko ketvirtas. Jį aplenkė TT narystę sustabdęs Pagėgių veikėjas Kęstas Komskis, taip pat konservatorė mokytoja Sandra Tamašauskienė ir „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda, kurį, kaip spėjama, dalis rinkėjų aukštai išreitingavo vien todėl, kad palaikė ekonomistu Gitanu Nausėda.

Jurbarko apygardoje be didesnių sunkumų užtikrintai laimėdavo socialdemokratas Bronius Pauža. 2012 m. antrajame Seimo rinkimų ture jis gavo 63,92 proc., 2008 m. – 50,75 proc. balsų. Vis dėlto šiemet rinkėjai su B.Pauža atsisveikino. Antrajame ture Jurbarko-Pagėgių apygardoje kausis TS-LKD atstovas Daivaras Rybakovas ir LS kandidatas Ričardas Juška. Tačiau B.Paužai apmaudu turėtų būti ne vien todėl, kad iškrito iš kovos, bet ir todėl, kad nuo brūkšnio jį skyrė vos 5 balsai.

Tik dar kartą galima patvirtinti, kad vienmandatėse apygardose svarbus kiekvienas balsas.

„Tai yra nulis, toks skirtumas nieko nereiškia. Tik dar kartą galima patvirtinti, kad vienmandatėse apygardose svarbus kiekvienas balsas, – apibendrina politologas A.Krupavičius. – Apygardų ribų perbraižymas, kad ir menkas jų sujudinimas, taip pat galėjo padaryti nedidelį poveikį, kurio užteko.“

Pirmajame ture prakišo ir už brūkšnio liko Algimantas Salamakinas. 2012-aisiais Radviliškio apygardoje gavęs 61,66 proc. balsų, šį kartą jis surinko 15,64 proc., į priekį praleisdamas antrajame ture kovosiančius konservatorių Vytautą Juozapaitį ir „valstietį“ Radviliškio savivaldybės tarybos narį, vietos verslininką Aurimą Gaidžiūną.

Taigi jei kalbame ne tik apie partijos gautus mandatus, bet ir apie personalijas, socialdemokratų pozicijos iki šiol jiems palankiose apygardose susiūbavo. Nepasisekė ir kone geriausiai vertinamam šios Vyriausybės ministrui Linui Linkevičiui, kuris Panemunėje pralaimėjo dviem politikos naujokams – „valstiečiui“ prof. Aurelijui Verygai ir TS-LKD kandidatui Tadui Langaičiui, o socialdemokratų sąrašo „karūna“ Rasa Budbergytė Verkių apygardoje liko trečia, aplenkta konservatoriaus Dainiaus Kreivio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus. Nusiraminti gali rinkėjų lojalumą išsaugoję Rimantas Sinkevičius, sūnaus vadovaujamoje Jonavoje gavęs per 40 proc. balsų, taip pat Prienų-Birštono vienmandatininkas Andrius Palionis ir Tauragėje pirmaujantis Darius Petrošius.

Visą “Veido” numerį rasite ČIA

Seimas, BFL nuotr.

Rinkėjus jau išvarginusius parlamentarus, kurių politiniai laimėjimai geriausiu atveju tapdavo humoro rubrikų perliukais, Seime pakeisti ruošiasi nauja kariauna, kurioje – ir nauji veidai, ir jauni profesionalai, ir patyrę ekspertai, ir… prieštaringos asmenybės.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

LVŽS mandatai: jei be politinės patirties, tai profesionalai kitose srityse

Šių rinkimų tautos gelbėtojai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atspėjo pirmąsias tris porinkiminio sąrašo vietas: pirmuoju numeriu įrašytas buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, antruoju – 1996–2004 m. Seimo narys, verslininkas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis, trečiuoju – vienintelė LVŽS atstovė 2012–2016 m. kadencijos Seime Rima Baškienė po pirmojo turo reitingavimo išsaugojo tuos pačius numerius.
Absoliutus visų partijų reitingavimo šuolininkas – buvęs konservatorius Egidijus Vareikis. 2013 m. neblaiviam iš Vilniaus oro uosto pareigūnų išlydėtam E.Vareikiui valstiečiai suteikė šansą ir į kandidatų sąrašą jį įrašė 141-uoju numeriu. Tačiau tauta E.Vareikiui davė daugiau šansų – išreitingavo jį į 23 vietą ir suteikė realių vilčių pakliūti į Seimą.

Tauta E.Vareikiui davė daugiau šansų – išreitingavo jį į 23 vietą ir suteikė realių vilčių pakliūti į Seimą.

Pirmasis į Seimą iškopęs politikos naujokas – iš 5-tos į 4 vietą pakilęs prof. Aurelijus Veryga. Jis, kaip ir būdinga LVŽS sąrašui, patvirtina partijos iškeltų kandi datų dėsningumą: jei neturi politinės patirties, tai yra ekspertas, profesionalas, nors ir gana siauros srities.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas, gydytojas psichiatras, priklausomybių prevencijos ekspertas, pilietinių iniciatyvų ir šviečiamųjų projektų autorius A.Veryga rinkimų kampanijos metu kone geriausiai įprasmino partijos siekį išblaivinti Lietuvą.

Iš ketvirtos partijos paskirtos vietos sąraše į 6-ąją smuktelėjo kitas naujokas – istorikas, nuo 1977 m. Lietuvos edukologijos universitete dirbantis Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša. Nepartinis kandidatas turbūt neapsižiūrėjo pildydamas VRK skelbiamą turto deklaraciją: jis esą turi 0 eurų privalomo registruoti turto, 0 eurų piniginių
lėšų, 0 eurų gautų ar suteiktų paskolų, tačiau gavo 27 tūkst. eurų pajamų.
Iš 10-tos į 7 vietą rinkėjai išreitingavo žymiausią Lietuvos sveikuolį, LVŽS vicepirmininką Dainių Kepenį. Aštuonis kartus perrinktas Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu, D.Kepenis vadovauja savo 1990-aisiais įkurtai Palangos sveikatos mokyklai. Jis skaičiuoja, kad per 26 metus išleido per 500 sveikuolių laidų, kurias baigė 31 tūkst. žmonių iš Lietuvos ir
dar 15 valstybių, Lietuvoje įkūrė per 60 sveikuolių klubų.
Iš 9-tos į 8 vietą rinkėjai šiek tiek kilstelėjo ekonomistą Stasį Jakeliūną. Šis kandidatas, nors ir neturi Seimo nario darbo patirties, nėra naujokas politikoje. S.Jakeliūnas dirbo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, tačiau premjero komandą
paliko ir tapo aršiu jo kritiku. Net rinkimų naktį, žurnalistų klausiamas apie pirmuosius rezultatus, S.Jakeliūnas eteryje laidė kritikos strėles socialdemokratų lyderiui dėl konkrečių nepadarytų ar prastai padarytų darbų.
Toliau LVŽS profesorių gretose – Viktoras Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas. Šis LVŽS kandidatas pernai buvo išrinktas į Kauno rajono savivaldybės tarybą, o su LVŽS ėjo ir į daugiau rinkimų: 2012 m. 17-uoju numeriu dalyvavo Seimo rinkimuose (buvo iš reitinguotas į 13 vietą), 2014 m. – rinkimuose į Europos Par lamentą (EP).
Iš 8-tos į 10 vietą po reitingavimo smuktelėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas Andriejus Stančikas. Narystę LVŽS A.Stančikas sustabdė, kai buvo perrinktas Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininku. 2004 m. A.Stančikas bandė pakliūti į Seimą, 2014 m. – į EP, o nuo 2000-ųjų priklauso Plungės rajono savivaldybės tarybai.
Į 11 vietą, viena pozicija aukščiau, išreitinguotas Vytautas Bakas, šiuo metu konsultuojantis vadovus strateginio valdymo, komunikacijos, organizacijų plėtros klausimais. Teisininkas, dirbęs tardytoju, analitinį, vadovo darbą, 2014 m. buvo paskirtas vidaus rei kalų ministro Sauliaus Skvernelio padėjėju. Kita jo patirtis politikoje – darbas Seimo nario Kęstučio Čilinsko padėjėju. Po talkinimo parlamentarui V.Bakas 2008–2012 m. vadovavo Nacionaliniam pareigūnų
profesinių sąjungų susivienijimui, 2009 m. su tuo pačiu K.Čilinsku, aktoriumi Regimantu Adomaičiu, ekonomiste Aušra Maldeikiene ir kitais bendraminčiais įsteigė Jungtinį / Nepartinį demokratinį judėjimą, kuriam pirmininkavo Povilas Gylys.
12-asis LVŽS porinkiminio sąrašo numeris priklauso Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkei Guodai Burokienei. G.Burokienė, Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje surinkusi 29 proc. balsų, antrajame rinkimų ture susikaus su konservatore Rasa Juknevičienė (27 proc.). 14-tas LVŽS numeris skirtas dvi kadencijas 2007–2015 m. Kupiškio rajono savivaldybės meru dirbusiam Jonui Jaručiui, kuris partijai priklauso nuo
1995 m. Kupiškio rajono savivaldybės taryboje J.Jarutis dirbo nuo 2000 m., dabar yra R.Baškienės patarėjas, o pagrindinė jo darbovietė, nurodoma anketoje, yra „UAB, apsaugos darbuotojas“.
Iš 22-tos į 16 vietą rinkėjai iškėlė nuo 2002 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narį Bronių Markauską. 2006 m., kai Kazys Bobelis atsisakė Seimo nario mandato, jo vietą Seime galėjo užimti tuometis Žemės ūkio rūmų pirmininkas B.Markauskas, bet tąkart jis mandato atsisakė. Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas B.Markauskas savo anketoje nenuslėpė teistumo – už žemdirbių protesto akcijos organizavimą 2005-aisiais.
Iš 22-os į 16 vietą po reitingavimo pakilo socialinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto
Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas Mindaugas Puidokas. Politikos mokslų ir vadybos išsilavinimą turintis M.Puidokas konsultuoja kaimų bendruomenes projektų rengimo, organizaciniais, teisiniais klausimais. 2013 m. jis kartu su studentais atliko tyrimą, kurio pagrindu parengė peticiją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir išgavimo uždraudimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Iš 30-tos į 17 vietą pakilo žmogaus teisių ekspertė, visuomenininkė Dovilė Šakalienė. Psichologijos absolventė D.Šakalienė 12 metų dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute – pradėjusi nuo projektų vadovo pareigų ji pakilo iki direktorių. Tačiau šių metų pradžioje žiniasklaidoje nuskambėjo „neskani“ istorija, kad su onkologine liga kovojančią ilgametę instituto darbuotoją jo dalininkai išprašė iš darbo.
Iš 29-tos į 19 vietą rinkėjai išreitingavo humanitarinių mokslų daktarą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narį, mero pavaduotoją Stasį Tumėną. Į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą S.Tumėnas, kaip nepriklausomas kandidatas, buvo išrinktas 2011 m., 2015 m. savivaldos rinkimuose jį iškėlė LVŽS. Kaip nepriklausomas kandidatas S.Tumėnas dalyvavo ir
2012 m. Seimo rinkimuose, Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje pateko į antrąjį turą, tačiau surinkęs
42 proc. balsų pralaimėjo Vitalijui Gailiui.
Dar vienas LVŽS naujokas – 20-uoju numeriu išrinktas energetikas, finansininkas Virgilijus Poderys.
Jis yra vadovavęs Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (dabar joje dirba vyriausiuoju patarėju), 1997–2006 m. dirbo Vertybinių popierių komisijos pirmininku, 2006–2007 m. finansų klausimais patarinėjo ministrui pirmininkui. 2009–2010 m. fiziko, verslo administratoriaus ir vadybininko išsilavinimą turintis V.Poderys dirbo projekto „Visagino atominė elektrinė“ ekonomikos direktoriumi, 2010–2013 m. ėjo AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus pareigas, 2013–2015 m. vadovavo UAB „EPSO-G“.

Konservatoriai: permainų ir patirties balansas

Pirmajame rinkimų ture į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą rinkėjai pažiūrėjo dar liberaliau nei pati kone priverstinai atsinaujinusi partija. Po reitingavimo, pirmumo balsų suskaičiavimo, paaiškėjo, kad į pirmąjį dešimtuką iškilo kandidatai, kuriems partija buvo paskyrusi vietas dvidešimtuke, o į dvidešimtuką išsiveržė tie nariai, kuriuos partija nubruko į maždaug apie 30-ą sąrašo vietą.
Ne politikos naujokė, bet Seime nedirbusi buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė be antrojo turo laimėjo rinkėjų simpatijas Antakalnio vienmandatėje apygardoje ir užsitikrino vietą Seime.
Žymiausias konservatorių naujokas Seime – pirmasis numeris Gabrielius Landsbergis. Jei ne pavardė ir dveji metai Europos Parlamente (EP), prof. Vytauto Landsbergio anūką užtikrintai būtų galima vadinti politikos naujoku.
Prieš 11 metų, kai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo magistro laipsnį, jis pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, o po dvejų metų jau buvo paskirtas į atstovybę Belgijoje. Į Lietuvą dirbti tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus komandoje G.Landsbergis grįžo 2011 m., 2014 m. jau buvo išrinktas į EP, o pernai iš A.Kubiliaus, kuriam pirmininkaujant Ministrų kabinetui talkino, perėmė ir partijos pirmininko postą.
Tapęs naujos konservatorių kartos simboliu, pradėjęs kurti naują planą Lietuvai, G.Landsbergis šiemet atsisakė europarlamentaro mandato.

Puiki komunikacija, ir jokių nešvarių istorijų. Tiesa, buvo aiškinamasi, kaip ir iš ko jo sutuoktinė

eduko logė dr. Austėja Landsbergienė nuomojo patalpas darželiams, vėliau, kai socialdemokratus toliau smukdė „auksinių šakučių“ istorija, atsirado informacijos, kad esą brangiai Lietuvos kariuomenę aprūpinusios įmonės „Nota Bene“ direktoriaus žmona – vieno iš A.Landsbergienės darželių vadovė.
TS-LKD pokyčius rinkėjams įprasminęs „Lietuvos anūkas“ atsivedė ir daugiau politikos naujokų, žadančių naujas galimybes Lietuvai. Iš 9-tos į 7-tą konservatorių sąrašo vietą pakilo penkias užsienio kalbas mokanti 32-ejų Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Buvusi EP narė turi partinės patirties. VRK pateiktos biografijos duomenimis, į partiją ji įstojo
metais anksčiau, nei baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją (2002 m.), o Jaunųjų konservatorių lygos nare tapo tais metais, kai baigė gimnaziją.
Studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau – Vilniaus dailės akademijoje, kurioje 2008-ai siais įgijo magistro laipsnį, jaunoji konservatorė 2005–2008 m. padirbėjo Seimo nario Audroniaus
Ažubalio, Edmundo Pupinio, Vilijos Aleknaitės-Abramikienės padėjėja. O 2008 m. iš padėjėjos jau tapo patarėja: 2008–2009 m. R.Morkūnaitė-Mikulėnienė dirbo tuo mečio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja. Į partijos prezidiumą po to, kai jau pabuvo tarybos nare ir vadovavo jauniesiems konservatoriams, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo išrinkta 2009 m., tada jaunoji politikė ketvirtuoju sąrašo numeriu laimėjo vietą EP.

Iš 18-tos sąrašo vietos į 8-tą rinkėjai kilstelėjo diplo matą, aktyviai partijai dirbusį Žygimantą Pavilionį. Šaulių sąjungai priklausantis Ž.Pavilionis 1999–2001 m. dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos nuolatinės misijos Europos Sąjungoje patarėjas, ministras patarėjas, tada – Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas. 2002–2006 m. jis vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentui, buvo Lietuvos vyriausiojo derybininko su Europos Sąjunga pavaduotojas. 2010 m. penkias užsienio kal bas mokantį diplomatą Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai, o nuo 2015 m. rugpjūčio Ž.Pavilionis yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams. Gali būti, kad Ž.Pavilioniui prieš akis – vadovavimas Užsienio reikalų ministerijai. Pats diplomatas išsiskiria ambicijomis ir, tikėtina, nespjauna į svajones apie prezidento postą.

Iš 29-tos į 11-tą vietą pakilo verslininkas ir visuomenininkas Tadas Langaitis, prie TS-LKD prisidėjęs 2014 m. 2012-aisiais „Veidas“ T.Langaitį išrinko Metų žmogumi už „Baltųjų pirštinių“ pilietinę iniciatyvą, kurios vienas iš lyderių ir buvo tada 35-erių T.Langaitis. Tais metais, Seime balsuojant dėl Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės neliečiamybės panaikinimo, posėdžių salės bal kone iki paskutinės minutės keliasdešimt žmonių laikė iškeltas rankas su baltomis pirštinėmis.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas T.Langaitis 2014-aisiais pasitraukė iš „Baltųjų pirštinių“ veiklos, tačiau tais pačiais metais pradėjo kitą po litikos keitimo projektą – „Įkalbėk.lt“, kviečiantį jau nus profesionalus eiti į politiką. Todėl, kai T.Langaitis atsidūrė TS-LKD rinkimų sąraše, internautai juokavo, kad jis pats save įkalbėjo eiti į politiką.

Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje absolven tas T.Langaitis po studijų dirbo investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo srityse, investiciniame banke „Lõhmus, Haavel & Viisemann“ dirbdamas jaunesniuoju partneriu, drauge su partneriais sukūrė pirmąjį rizikos kapitalo fondą Baltijos šalyse „New Economy Ventures“, kūrė ir finansavo įvairius technologijų ir medijų verslus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Pats T.Langaitis skaičiuoja per dešimtmetį drauge su verslo partneriais sukūręs daugiau nei pusę tūkstančio darbo vietų, o verslo patirties įgijo dirbdamas ir investuodamas 15-oje šalių. Vis dėlto pilietinėmis iniciatyvomis skaidrių rinkimų ir skaidrios politikos siekęs T.Langaitis rinkimų kampanijos metu oponentų buvo verčiamas aiškintis dėl savo verslumo „šešėlių“: jis buvo vienas iš bankrutavusios „Kuro aparatūros“ vadovų, nors tokia detalė į jo biografiją neįrašyta.

Dar didesnį šuolį tarp partijos ir rinkėjų lūkesčių – iš 36-tos į 13-tą vietą – padarė sostinės meru tapti norėjęs Mykolas Majauskas, tiesioginiuose mero rinki muose pernai gavęs 8,71 proc. balsų.

Sidnėjaus universiteto absolventas darbus pradėjo nuo indų plovimo Australijos restorane, o ekonomis to karjerą – nuo dokumentų kopijavimo tarptauti nėje nekilnojamojo turto grupėje „Cushman & Wakefield“. Šioje grupėje M.Majauskas sakosi pamažu kilęs karjeros laiptais. Londone dar padirbėjęs investicinės bankininkystės srityje, „Barclay’s Capital“ grupėje, 2008-aisiais M.Majauskas grįžo į Vilnių ir 2008–2012 m. dirbo premjero A.Kubiliaus patarėju ekonomikos klausimais.

Tiesa, M.Majauskas netiesiogiai sietas su Mariaus personažu. Marius – tai tariamas asmuo, kurį savo tinklaraštyje aprašė vienas Londono Sičio bankininkas: esą jo kolega Marius nieko neveikė, tik darbo metu stebėjo savo gimtosios šalies naujienų tinklalapius ir netrukus tapo premjero patarėju.

A.Kubiliaus Vyriausybei siekiant bent kokio nors valstybės valdomų įmonių efektyvumo, pats M.Majauskas paskambino „Lietuvos geležinkeliams“ ir reikalavo dividendais ar grynaisiais, mažinant įstatinį kapitalą, išmokėti valstybei 250 mln. litų. Kilus skambučių skandalui M.Majauskas pasakė, kad jam telefonu grasino pats „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, o netrukus pranešė, kad kažkas įdėjo atlenkiamąjį peilį į dukters vežimėlį, kurį rado netrukus po telefoninių pokalbių su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu. Esą tai buvo grasinimas. Pareigūnams tiesos nepavyko išsiaiškinti.

Iš 22-osios sąrašo vietos į 15-tą išreitinguotas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Galima sakyti, kad šis
naujosios kartos konservatorius buvo mažiausiai vertas ir 22-tos sąrašo vietos, jei vertintume jo nuopelnus pagal politinę ir partinę patirtį. Tačiau skambi ir žinoma pavardė atidaro visas duris, beje, kaip ir dabartiniam konservatorių lyderiui. Prie partijos prisidėjęs tik pernai vasarą, V.Kernagis iškilo aukščiau už tokius senuosius konservatorius, kaip Stasys Šedbaras, Valentinas Stundys, ar jaunuosius, tik partijai daugiau nuveikusius – Moniką Navickienę, Aistę Gedvilienę ar tą patį T.Langaitį. Tačiau, nors ir visiškas naujokas, V.Kernagis Fabijoniškių vienmandatėje surinko beveik trečdalį balsų ir aplenkė politikos senbuvį Darbo partijos kandidatą Artūrą Paulauską, taip pat socialdemokratų iškeltą sostinės vicemerą Gintautą Palucką.

Iš 11-tos vietos į 18-tą po reitingavimo nusileido politologas dr. Laurynas Kasčiūnas. 2009–2012 m. dirbamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju, L.Kasčiūnas prieš penkerius metus įstojo į TS-LKD partiją. Tiesa, anksčiau jis priklausė ir kitai – Nacionaldemokratų partijai, tai pačiai, kuriai vadovavo nacionalistas Mindaugas Murza. L.Kasčiūnas aktyviai dalyvavo Lietuvos stojimo į ES priešininkų judėjime, o ir iki šiol neslepia savo gan radikalaus, nacionalistinio požiūrio. Todėl jį drąsiai galima vadinti „konservatorių talibų“ naujosios kartos atstovu.

Socialdemokratų rinkėjams „naujos kartos“ nereikia

Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija Seime turės vieną parlamento naujokę – dabartinę finansų ministrę Rasą Budbergytę. Profesionalė, kurios kompetencija abejonių nekelia net oponentams, nuo 2010 m. atstovavo Lietuvai Europos Audito Rūmuose. Prieš rinkimus sklandė gandai, kad jei prognozės išsipildys ir socialdemokratai išlaikys valdžią, tuomet būtent R.Budbergytė premjero poste galės pakeisti Algirdą Butkevičių, kuris sulaukdavo vis daugiau kritikos, o jų santykiai su Prezidente smarkiai pašlijo. Deja, prognozės neišsipildė.

Socialdemokratai tikėjosi geresnių rezultatų po pirmojo turo, todėl į sąrašą surizikavo įtraukti naujų pavardžių. Tačiau nauji LSDP kandidatai rinkėjų neįtikino: naujuosius sąrašo viršuje buvusius socialdemokratus rinkėjai nustūmė žemyn, senuosius iš žemesnių pozicijų traukė viršun.

Nors 2016-ųjų Seimo rinkimų tendencijos buvo „atsinaujinimas“, „permainos“, „nauji veidai“, apmažėjusio socialdemokratų elektorato ištikimiausi rinkėjai tokioms „madoms“ dar nepasirengę.

Aukščiausią 9 vietą LSDP rinkimų sąraše gavusi ministro pirmininko A.Butkevičiaus patarėja Auksė Kontrimienė buvo nureitinguota į 35 vietą. Atvirkštinę rokiruotę padarė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rinkėjai. Kažkodėl į 34-tą socialdemokratų sąrašo vietą nustumtą ministrą rinkėjai pakėlė į 9 vietą.
Kitas naujas veidas, arba dar vienas premjero patarėjas, galėjo būti jaunasis socialdemokratas Marijampolės politikas Martynas Burokas, kuriam partija patikėjo 11 vietą. Vis dėlto rinkėjai jam paskyrė 25 poziciją. O Broniui Bradauskui socdemų elektoratas simpatijų negaili – iš 30 vietos nuo 2000-ųjų iš Seimo nepajudinamą socialdemokratą rinkėjai ištraukė į 15 vietą.
LSDP sąrašas dar keisis – 7-uoju numeriu rinkėjai išrinko 8-uoju į partijos sąrašą įtrauktą sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą, kurį netrukus po rinkimų pasiglemžė sunki liga.
Tad nors 2016-ųjų Seimo rinkimų tendencijos buvo „atsinaujinimas“, „permainos“, „nauji veidai“, apmažėjusio socialdemokratų elektorato ištikimiausi rinkėjai tokioms „madoms“ dar nepasirengę.

Trys iš aštuonių Liberalų sąjūdžio mandatų – naujokams

Ryškiausia apokaliptines nuotaikas prieš rinkimus išgyvenusių liberalų naujiena parlamente – 27-erių Aušrinė Armonaitė. Naujos kartos politike prisistatančią A.Armonaitę rinkėjai iš 19 sąrašo vietos pakėlė į 6-tą. Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduoto ja, Vilniaus miesto tarybos narė sulaukė daug jaunimo simpatijų, ypač socialiniuose tinkluose, nes aktyviai
pasisakė už medicininių kanapių legalizavimą. Jaunoji politikė su liberalais jau bandė laimę vienuose rinkimuose – 2014 m. nesėkmingai kandidatavo į EP.
Antrasis liberalų sąrašo numeris į Seimą atvedė ir lengvaatletį olimpinį čempioną Virgilijų Alekną.
Lengvaatlečio pasiekimai sporte yra neįkainojami, tačiau patirties politikoje V.Alekna turi mažiau nei
kai kurie nacionalinės lygos sportininkai – sporto pasiekimų: nuo 2011-ųjų V.Alekna sporto klausimais patarinėjo Vidaus reikalų ministerijai. Vien mandatėje Naujamiesčio apygardoje per pirmąjį turą olimpinis čempionas V.Alekna surinko 18,89 proc. balsų ir pateko į antrąjį, kuriame varžysis su konservatoriumi Ž.Pavilioniu, pelniusiu 42,94 proc. balsų.
Ne naujokas politikoje, bet naujokas Seime – ir buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis iš 5 vietos po reitingavimo smuktelėjo į 7-tą. Susikalbėti japoniškai galintis A.Gelūnas yra dailininkas, filosofas,
humanitarinių mokslų daktaras, 2012 m. jis buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO.
Iškart už aštuonių mandatų brūkšnio – iš 6-tos į 9-tą sąrašo vietą nuleistas partijos lyderio Eugenijaus Gentvilo sūnus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Simonas Gentvilas.

„Tvarkos ir teisingumo“ naujokai – verslininkas ir teisininkas

„Tvarkiečiai“, kuriuos iš nacionalinės politikos išlydėti planuota jau po šių Seimo rinkimų, vis dėlto iškovojo penkis mandatus. Drauge su sąrašo lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu bei partijos veidais – Kęstu Komskiu bei Petru Gražuliu vietą parlamente laimėjo ir iš 10-tos į 3-iąją sąrašo vietą rinkėjų pakeltas Kęstutis Pūkas. Nevienareikšmiškai vertinamas Kauno politikas ir verslininkas, kuriam priklauso jo pavardės pavadinimo radijo stotys ir TV kanalas, yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Su visuomeniniu komitetu „Kaunas – kitokia Lietuva“ K.Pūkas į savivaldybę bandė pakliūti ir 2011 m., tačiau tąkart VRK jį pašalino iš kandidatų sąrašų už tai, kad nuslėpė teistumą.

Pasirodo, 1982 m. Kauno teisme K.Pūkas buvo teisiamas už „sunkų nusikaltimą“ – spekuliaciją. Trečiuoju numeriu į „tvarkiečių“ kandidatų sąrašą buvo įtrauktas advokatas Rimas Andrikis. Nors rinkėjai jam paskyrė 5-tą vietą, R.Andrikis dar gauna mandatą Seime. SPES kontoros advokatas R.Andrikis 1980–1992 m. buvo Aukščiausiojo Teismo teisėjas, 1992 m. pradėjo advokato praktiką, 1993–1995 m. dirbo Prezidento Algirdo Brazausko patarėju, 2002–2008 m. pirmininkavo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai. 2015 m. R.Andrikis buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Darbo partija

Rinkėjų į politinės arenos užribį išstumtiems „darbiečiams“ prognozuojama agonija ir visiškas išnykimas, toks kaip daugelio kitų už parlamento ribos likusių partijų. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje jau spėjo ne tik įsisteigti, bet ir išnykti beveik keturios dešimtys partijų.

Aušra LĖKA

Ar pamenate Demokratų, Tėvynės liaudies, Nepriklausomybės, Moterų, Protėvių atgimimo, „Rinkimai 1996“ ar Ūkio partijas? Visos jos – partijų kapinyne. Kai kurios visai nunyko, kitos jungėsi tarpusavyje (tačiau politinis nulis prie kito politinio nulio vis tiek būdavo nulis), paskui įsiliedavo į kokią didesnę politinę jėgą. Daugelio net pavadinimai skamba lyg pirmą kartą girdimi.

Tačiau politinį sudie teko tarti net ir rinkimų favoritų šlovę pelniusioms partijoms. Toks likimas po pastarųjų Seimo rinkimų prog-nozuojamas ir „darbiečiams“, o po jų – ir „tvarkiečiams“.

Kur dingsta pralaimėjusieji

Politologės prof. dr. Jūratės Novagrockienės vertinimu, tiek Darbo partija, tiek „Tvarka ir teisingumas“ nyksta, kol galiausiai jų visai neliks. Dabar jau abi liko be savo charizmatiškų lyderių, o metų metais kartojamas tas pats populistinis jaukas prarado magiją rinkėjams.

Nykstančiųjų vietą užima kiti politiniai žaidėjai, šiuose rinkimuose – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tiesa, ir šios „nepartinės partijos“ politinis tvarumas kelia abejonių.

Beje, tai retas atvejis, kai rinkėjų išbraukta iš parlamentinių partijų politinė jėga po 12 metų grįžo iš karto į rinkimų lyderes. Bet LVŽS ir jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pamažu tam kaupėsi: partija neblogai pasirodydavo savivaldybių tarybų rinkimuose, o R.Karbauskis populiarumą auginosi remdamas kultūros projektus ar kovodamas už blaivybę.

Frakcijos parlamente nuo 1992 iki 2012 m. neturėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Bet tai specifinė partija, kuri koncentruojasi keliose šimtaprocentinio laimėjimo apygardose. Jos sėkmė daugiausia priklauso nuo rinkėjų aktyvumo: jei jis didesnis, lenkiškųjų rinkimų apygardų balsai daugiamandatėje apygardoje ir „paskęsta“. Be to, ši partija vėl grįžo į Seimą, į savo sąrašus įtraukusi ir Rusų aljanso kandidatus, vadinasi, ir rusakalbius rinkėjus.

Vis dėlto dažniausiai partijos, likusios už Seimo durų, netrunka išgaruoti kaip dūmas. Taip nutiko Romualdo Ozolo Centro sąjungai, kuri įsiliejo į Liberalų ir centro sąjungą. Bet ir šios nebėra politiniame žemėlapyje. 2012 m. rinkimuose jos pirmininkas Algis Čaplikas reklamavosi kaip naujos kartos lyderis. Tačiau partija, negavusi nė vieno mandato, susijungė su Artūro Zuoko „Sąjunga TAIP“, įsteigdama Lietuvos laisvės sąjungą. Ši partija dabar dalyvavo rinkimuose, bet tepelnė 2,1 proc. balsų.

Analogiška Naujosios sąjungos (socialliberalų) istorija: triumfavę 2000 m. rinkimuose, po dviejų kadencijų socialliberalai liko už Seimo durų ir kiek pavegetavę įsiliejo į Darbo partiją. Tačiau dabar ir pastarąją ištiko toks pat likimas likti politinio elito užribyje. Šių metų nelaimėlės išskirtinumas tik tas, kad pirmą kartą už Seimo durų liko partija, praėjusiuose rinkimuose laimėjusi pirmąjį turą.

„Partijų ir rinkimų finansavimo sistema nustekeno partijas. Jei partija neišrenkama į Seimą, ji praranda finansavimo šaltinius ir jai tiesiog neapsimoka egzistuoti, nebeužtenka lėšų aparatui išlaikyti. Partijų stiprinimo požiūriu tokie apribojimai nebuvo gerai“, – tokios nuomonės laikosi J.Novagrockienė.

O finansavimas iš valstybės biudžeto net reiškia tam tikrą suaugimą su valstybe. Štai partijų lėšos pernai siekė 8 mln. eurų. Pagrindinis jų finansavimo šaltinis buvo iš valstybės biudžeto gautos lėšos – jos sudarė 68,7 proc. partijų lėšų.

Nebūdamos parlamente partijos gali dalyvauti kokiuose savivaldybių rinkimuose, bet didesnės sėkmės sunku tikėtis. „Tad išlieka parlamentinės ir mažos protesto partijos, kurios kuriasi išreikšti savo protestui vienu ar kitu klausimu“, – aiškina J.Novagrockienė.

Užsiimti politika apsimoka tik provincijoje

Tačiau ką tokiu atveju reiškia tai, kad partijų narių Lietuvoje daugėja: prieš keletą metų jų buvo 3 proc. pilnamečių gyventojų, dabar 5 proc. „Toks skaičius Vakarų demokratinėse valstybėse laikytas gera klasika, nes tokia dalis partijoms priklausančių žmonių jau rodo tam tikrą visuomenės politinį aktyvumą. Tačiau Lietuvos specifika – kad partijų narių augimas rodo ne tiek visuomenės palaikymą politinėms partijoms, kiek abipusės naudos siekimą, net iškreiptą partijos vaidmens suvokimą“, – sako J.Novagrockienė.

Partijos turėtų būti įrankiai konkuruoti dėl pažangesnės valdžios, pažangesnių sprendimų. Bet dažnai į jas einama kaip į darbo biržą.

Pasak politologės, nauji partijų nariai skirstytini į tris grupes. Vieni, ypač jaunesnės ir vidurinės kartos žmonės, stoja į partijas, nes pradeda suvokti buvimą jose kaip tam tikrą profesinę veiklą, politinės veiklos kryptį. Tačiau nemažai, daugiausia ne didmiesčiuose, pradėjo stoti į partijas todėl, kad jos duoda naudos – padeda rasti darbo, be to, atsiranda papildomų socialinių ryšių, taip pat padedančių susirasti darbą. Trečia partijų naujokų kategorija – tie, kurie taip nori įgyti daugiau galių priimant sprendimus, tad partijose matyti daug verslininkų. Nors partijos nemėgstamos, žmonės suvokia, kad būdamas jos nariu gali gauti socialinės ar materialinės naudos, ir į jas stoja, bet nebūtinai dėl ideologinių priežasčių.

38 partijos, bet gyvų – mažiau nei pusė

Vis dėlto Lietuvoje, pagal oficialų Teisingumo ministerijos skelbiamą sąrašą, – net 38 partijos. Kiek iš jų gyvų – kitas klausimas. Rinkimuose savo partijos, koalicijos ar kitos partijos sąraše dalyvavo mažiau nei pusė. Rinkėjų palankumo, konvertuoto į mandatus Seime, užteko tik septynioms (5 proc. ribą peržengė šešios, bet Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąraše kandidatavo ir Rusų aljanso atstovai).

Net iš tų, kurios kažkokia forma dalyvauja šiuose Seimo rinkimuose, plačiajai visuomenei girdėti kokių dešimties pavadinimai, o bandydamas partijų lyderių pavardes priskirti vienai ar kitai partijai susipainiotų net dažnas politologas. 14 iš registruotų partijų pasiekusios likvidavimo fazę.

Nors bendras partijų narių skaičius nuo kadencijos pradžios stabiliai didėjo (nuo 107,8 tūkst. 2012 m. iki 121,8 tūkst. dabar – 11,5 proc.), bet partijų indėlis į šią aritmetiką labai skirtingas.

Dauguma liliputinių partijų deklaruoja savo narių gausėjimą, tačiau jose narių dešimtkart mažiau nei didžiausiose. Dvi partijos – Socialdemokratų ir Darbo – peržengusios 20 tūkst. narių ribą (atitinkamai 21 201 ir 20 659), dvi – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir „Tvarka ir teisingumas“ – per 10 tūkst. (atitinkamai 14 920 ir 12 899). 5 tūkst. narių ribą dar peržengia Liberalų sąjūdis (7979).

Tačiau gausumas nereiškia populiarumo ir tarp rinkėjų: „darbiečiams“ tai nepadėjo patekti į Seimą. Nuo jų bėgo ir rėmėjai (iš 18,4 proc. „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje 2012 m. spalį dabar buvo belikę 5,1 proc.), ir nariai – per kadenciją jų prarasta 4667.

O rinkimuose sėkmę patyrusios partijos augo: TS-LKD – 2584, LVŽS – 1016. Rinkimuose į trečią iš pirmos vietos ant geriausiųjų pakylos nukritę socialdemokratai užaugo 4169 nariais. Tiesa, labiausiai per kadenciją išaugo Liberalų sąjūdis – net 4334 nariais. Iki jų buvusio lyderio Eligijaus Masiulio skandalo kaip ant mielių kylant jų reitingams tai nestebino, bet norinčiųjų būti liberalais daugėjo net šiemet.

Ar 38 partijos – ne per daug? „Didžiojoje Britanijoje veikia per 30 partijų, nors realiai lyderiauja dvi, dabar atsiranda trečias žaidėjas. Tad negalima sakyti, kad daug partijų – tik Rytų Europos, posovietinių valstybių bruožas“, – lygina J.Novagrockienė, pridurdama, jog tam, kad sprendimų priėmimas parlamente būtų efektyvesnis, rinkimuose numatytas barjeras. Šįsyk jis pasirodė per aukštas net praėjusiuose rinkimuose triumfavusiai partijai.

G.Landsbergis, K.Kavolėlio nuotr.

Visą rinkimų dieną be perstojo merkęs lietus buvo ženklas, kad laimės konservatoriai. Blogas oras per visus rinkimus būdavo palankus šiai partijai, turinčiai drausmingiausią elektoratą. Šįsyk jo neišgąsdino ne tik stichija, bet ir jaunesnės kartos perversmas partijos viduje.

Aušra LĖKA

Neišsipildė Valentino Mazuronio prognozė, kad jo vadovaujama Darbo partija šiuose rinkimuose bus pirma. Jos, 2012 m. rinkimų pirmojo turo nugalėtojos, visai neliko Seime. O visą kadenciją buvę vienvaldžiai apklausų lyderiai socialdemokratai nukarūnuoti. Dar prieš porą mėnesių toks scenarijus atrodė vargiai tikėtinas. Rinkėjai gerokai perbraižė politinį žemėlapį.

1. Zenonas Vaigauskas ir 5 mln. eurų

Pirma šių rinkimų sensacija nutiko dar net neužsidarius rinkimų apylinkėms – fiasko patyrė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenų valdymo sistema, kainavusi 5 mln. eurų. Rinkėjai, pasinaudoję teise balsuoti ne savo rinkimų apylinkėje, stovėjo eilėse, nes sistema  „nesuveikė“. Valandinėse eilėse stovėjo ir iš anksto balsavę rinkėjai, mat niekas nesitikėjo tokio rekordinio – 6,7 proc. rinkėjų noro balsuoti ne rinkimų dieną (2012 m. – 5,5 proc.).

Beveik iki vidurnakčio žinias apie rinkimų sėkmes ar nesėkmes partijoms ir žurnalistams diktavo žmonės iš rinkimų apylinkių, nes VRK sistema visai įstrigo. Bet kai kur kaprizingoji duomenų valdymo sistema, atvirkščiai, buvo labai atvira: iki rinkimų dienos ryto buvo bet kam prieinami rinkėjų asmeniniai duomenys – vardai, pavardės, gimimo metai, adresai.

Ar rinkimai atėjo netikėtai, kad jiems taip prastai pasirengta? Ar bus atsakymas, kaip galėjo šitaip nutikti ir kas dėl to kaltas?

2. Darbo partijai – mirties nuosprendis

V.Mazuronis, K.Kavolėlio nuotr.

Pirmą kartą praėjusių rinkimų pirmojo turo nugalėtoja jau kituose išmetama už borto: Darbo partija 2012 m. daugiamandatėje pelnė pergalę (laimėjo 17 mandatų) ir tik po intensyvios antiagitacijos antrajame nesugebėjo išlaikyti lyderystės. 2004 m. rinkimuose „darbiečiai“ buvo laimėję net 39 mandatus. Bet, tikėtina, dabar partija, kaip ne viena likusi už parlamento borto, nueis į politinę užmarštį, nors jų naujausias pirmininkas V.Mazuronis buvo deklaravęs, kad ji šiuose rinkimuose bus pirma.

Tikrai pirma, tik už patekusiųjų į Seimą brūkšnio, o tai partijai reiškia beveik mirties nuosprendį. Negali sakyti, kad toks rezultatas visai netikėtas: iš 18,4 proc. „darbiečių“ rėmėjų „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje 2012 m. spalį dabar buvo belikę 5,1 proc. Nuo jos bėgo ne tik rinkėjai, bet ir nariai: „darbiečiai“ per kadenciją prarado 4667 bendrapartiečius, nors vis dar yra antra pagal dydį partija (20 659 nariai).

V.Uspaskichas, A.Ufarto nuotr.

Politologės prof. dr. Jūratės Novagrockienės vertinimu, Darbo partija buvo radusi žmonėms patrauklų viliojimo būdą: jų lyderis Viktoras Uspaskichas, charizmatiška persona, sėkmės lydimas verslininkas, tikino žinantis, kaip visai valstybei išbristi iš problemų. Partijai, žinoma, pakenkė V.Uspaskicho, kaip partijos pirmininko, praradimas, bet, politologės vertinimu, dar labiau pakenkė lyderių kaita, o V.Mazuronis, nors ėjo partijai vadovauti, bet nevedė jos į rinkimus, nes jam labai jau gaila buvo prarasti dosnų europarlamentaro mandatą. Beje, šis jam ir beliko, nes po tokio vadovavimo fiasko V.Mazuronis atsistatydino iš partijos pirmininkų.

O buvusi partijos pirmininkė Loreta Graužinienė, savo tėvonijoje – Ukmergėje net nepatekusi į antrąjį rinkimų turą, pareiškė visai pasitraukianti iš Darbo partijos.

3. Užsitęsusi Rolando Pakso politinio skrydžio pabaiga

Politologai prognozavo, kad „darbiečiai“ šiaip ne taip persiris per 5 proc. barjerą, o „Tvarka ir teisingumas“ liks kitapus, nors abiem žadėjo greitą politinę mirtį.

„Tvarkiečiai“ per kadenciją „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausose buvo smukę nuo 6,9 iki 4,8 proc., bet rinkimuose vos 0,33 proc. peržengė 5 proc. ribą ir pateko į Seimą. Tačiau šviesios ateities jiems niekas nežada.

Juolab partija po rinkimų liko be savo lyderio R.Pakso – šis atsistatydino. Pavyzdys, kas belieka „autorinėms“ vieno asmens partijoms netekus savo vėliavnešio, – Darbo partija.

„Tvarkiečiai“ kažkada atrado nišą: elitas – blogai, o jie geri. Dabar tai nebe toks svarbus argumentas, kad žmonės balsuotų. Be to, daug metų partijos eksploatuojamas vis tas pats R.Pakso – nuskriausto lyderio, kurio reikia pagailėti, modelis žmonėms jau nusibodo“, – „tvarkiečių“ kryčio priežastis vardija politologė J.Novagrockienė.

„Tvarkiečių“ šlovės valanda, kai jų lyderis 2004 m. laimėjo prezidento rinkimus, liko istorija.

4. Neogelbėtojai – už borto

Staigmena galima vadinti ir tai, kad pirmą kartą per pastaruosius keliolika metų už parlamento ribos liko prieš rinkimus susikūręs neogelbėtojų „projektas“.

2000 m. Artūro Paulausko „Naujoji sąjunga“ (socialliberalai) laimėjo 29 mandatus, 2004 m. Seimo rinkimuose debiutavę „darbiečiai“ – 39, 2008 m. debiutantė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – 16, 2012 m. „Drąsos kelias“ – 8, kol pagaliau – nulis. Net savireklamoje savo simboliu pasirinkusi trispalvius kumščius (ar turėtas omeny posakis: jei turi jėgos, proto nereikia?) Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija liko už Seimo durų. Tiesa, pats N.Puteikis šiek tiek pirmauja vienmandatėje Danės apygardoje Klaipėdoje, kurioje buvo išrinktas per praėjusius rinkimus. Daugiau kumščiais mojuojančiųjų rinkėjai į antrąjį turą nepraleido. Net kita koalicijos vardo persona K.Krivickas Justiniškių vienmandatėje Vilniuje patyrė fiasko.

Teisybės dėlei, jei šie du garsūs (nesigilinant – gerąja ar ne prasme) veikėjai nebūtų taip savimi pasitikėję ir rinkimuose būtų pasirinkę ne koalicijos variantą, jie Seime būtų turėję šešis septynis mandatus. Su 6,07 proc. balsų jie pralenkė patekusias į Seimą dvi partijas – „Tvarką ir teisingumą“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Tačiau iki koalicijai būtinos 7 proc. kartelės pritrūko.

Vis dėlto 6,07 proc. – mažiau nei 2012 m. protesto balsų gavo rinkimų naujadaras „Drąsos kelias“ (7,99 proc.), šiemet tesulaukęs 0,28 proc. rinkėjų paramos.

Šįkart fiasko patyrė ir kitos rėksminga retorika į Seimą bandžiusios pakliūti liliputinės partijos ar radikalai.

5. Gabrielius Landsbergis: auksinis debiutas

Konservatorių rizika nustumti dalį senosios gvardijos, ją pakeičiant net ir nieko lig tol nenuveikusiu partijoje (kai kuriais atvejais – ir apskritai gyvenime) jaunimėliu, pasitvirtino.

Buvo dvejonių, kaip drausmingasis konservatorių elektoratas reaguos į gana drastišką partijos atsinaujinimą, o vienmandatėse apygardose – į visiškai naujus partijoje vardus vietoj kelias kadencijas jose rinktų patyrusių politikų. Bet pasirodė buvę teisūs tie politologai, kurie sakė, kad kol partijoje yra Vytautas Landsbergis, tol drausmingasis konservatorių elektoratas balsuos už bet ką, kas bus pasiūlytas partijos viršūnių . Maža to, konservatorių atsijauninimas jiems atvedė ir naujų rinkėjų: naujausiose „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ visuomenės nuomonės apklausose pirmą kartą šią partiją palaikančiųjų dalis tarp jaunimo viršijo dalį tarp vyresnės kartos. Net jei dėl tokio staigaus atsijauninimo konservatoriai ir prarado kokį senolį rėmėją, elektorato jaunėjimas partijai žada kur kas daugiau dividendų.

6. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: nuo vieno mandato iki „sidabro“

R.Karbauskis, V.Skaraičio nuotr.

Skaičiuojant procentiškai didžiausią šuolį padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), mat dabartiniame Seime jie teturi vieną mandatą, laimėtą Rimos Baškienės. Dabar daugiamandatėje LVŽS jų jau turi 19, o į antrojo turo finalą išėjo dar 40 (konservatorių – 42, o pirmaujančiųjų abi partijos turi po lygiai).

Valstiečiai pastarąjį kartą į Seimą buvo patekę 2004 m. (tuomet partija vadinosi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga), kai partijai vadovavo Kazimira Prunskienė.

Dar prieš porą metų sociologas dr. Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į laipsniškai kylantį LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio populiarumą, nuosekliai ėmė kilti ir LVŽS.

Susidirbus Liberalų sąjungos, kuriai dar šių metų pradžioje prognozuota antra vieta rinkimuose po socialdemokratų, tuomečiam lyderiui Eligijui Masiuliui, LVŽS kaipmat užėmė antrąją poziciją apklausose, o per rinkimus gerokai aplenkė ir iki rudens dar vis favoritais laikytus socialdemokratus.

Politologai ir sociologai šią partiją iš kitų išskyrė ne tik dėl jos pasirinkto „nepartinės partijos“ modelio, bet ir, anot V.Gaidžio, dėl „auksavidurkiškos“ pozicijos, nesidrabstymo purvais ant politinių konkurentų. Tad daugumos partijų elektoratas LVŽS nurodydavo kaip galimą ant-rą pasirinkimą, o prieš rinkimus tie, kurie buvo nusivylę savo remta partija, atidavė balsus valstiečiams.

Klausimas vienas: kaip tokia „sumestinė“ partija išlaikys nors kokį vieningumą ilgiau, nei pasidalys postus? Nebent būtent baimė prarasti postus ir bus šio darinio cementas.

Politologės J.Novagrockienės vertinimu, ši sugrįžusi į Seimą partija neturi aiškios tapatybės, nors turi stiprių asmenybių, bet nepakankamą kiekį. Keistas ir LVŽS politikos supratimas – kad turėtų valdyti visų sričių profesionalai ir net ministras pirmininkas turėtų būti ne politikas. Nors tokiame poste kaip tik turi būti politikas, kuris matytų visumą, o jei kas nepavyktų, prisiimtų politinę atsakomybę.

7. Socialdemokratai rinkimus jau pralaimėjo

Sensacija galima vadinti socialdemokratų pralaimėjimą. Stebėtinai visą kadenciją laikęsi sociologinių apklausų viršūnėje ir netgi gerokai atsiplėšę nuo artimiausių konkurentų, paskutiniais prieš rinkimus mėnesiais jie ėmė prarasti pranašumą.

A.Butkevičius, V.Skaraičio nuotr.

„Auksinių šakučių“ skandalo, kaip ir ankstesnių vijūnėlių dvarų ir panašių, dangstymas, besiblaškanti partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus pozicija šiais (kaip ir daugeliu kitų) klausimų prieš rinkimus ėmė smarkiai tirpdyti socialdemokratų ir jų

lyderio populiarumą. O po „Vilmorus“ apklausos, kaip žmonės vertina Darbo kodeksą, šios bendrovės vadovas sociologas V.Gaidys teisingai prognozavo, kad nuo esamų reitingų reikia drąsiai nubraukti bent kokius 5 proc. Realybėje prireikė net ir dvigubai daugiau.

Nieko gera socialdemokratams nežada ir kovos rinkimų antrajame ture: konservatorių ir LVŽS atstovų ten varžysis atitinkamai 42 ir 40, o socialdemokratų – vos 21, tad socialdemokratams rinkimai jau pralaimėti. Tačiau jų lyderis, žadėjęs atsistatydinti, jei praras nors vieną dabar turimą mandatą, tokią progą padaryti rinkimų naktį praleido.

Socialdemokratų lyderis patyrė dvigubą traumą: ne tik partija prarado lyderystę, bet ir savo tėvonijoje – Vilkaviškyje, savo uošvijoje, kur jaunystėje pradėjo partinę ir darbinę karjerą, A.Butkevičius buvo pratęs laimėti rinkimus jau pirmajame ture. Šįsyk teks varžytis su LVŽS kandidatu antrajame.

Beje, kaip skirtingai savo narius vertina patys socialdemokratai ir kaip – jų partijos rinkėjai, parodė ir reitingavimas. Bent jau užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių iš partijos jam paskirtos 34 vietos rinkėjai pakėlė į devintą.

8. Liberalai – išrišimas ar beviltiškumas

Neprognozuotai daug – 9 proc. balsų ir 8 mandatus laimėjo Liberalų sąjūdis, nors po E.Masiulio „rečitalio“ televizijose liberalai apklausose buvo nukritę gerokai žemiau 5 proc. ribos.

Tačiau ar tai jau reiškia, kad liberalų rinkėjai atleido jiems nuodėmes, ar tai tik beviltiškumas, neradus už ką daugiau balsuoti? Kad ir kaip ten būtų, liberalų lyderiai rinkimų naktį jau nuėjo į konservatorių štabą – gal ne tiek pasidžiaugti šių sėkme, kiek pradėti derėtis dėl vietos prie valdžios stalo. Kur kas kuklesnės, nei prognozuota iki E.Masiulio skandalo, bet kur kas svaresnės, nei buvo galima tikėtis mėnuo iki rinkimų.

Liberalams pasisekė turbūt ir todėl, kad žmonės nori permainų. Beje, ne tik partijų rikiuotėje, bet ir pačiose partijose. Konservatorių eksperimento sėkmė turėtų įkvėpti ir kitas atsinaujinti bei atsijauninti. Gera žinia ir ta, kad žmonės nori naujų politikų, bet ne tokių, kuriems geriausias veikimo politikoje būdas atrodo mojuoti kumščiais.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA